Baudžiamoji byla Nr.1-1710-336/2020 (S),

Teisminio proceso  Nr. 1-01-1-06036-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3;

1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 10 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių  rūmų  teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorui N. G.,  

kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,

nukentėjusiam A. Š., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje  išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. (2020-02-09 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas A. Š. dėl chuliganiškų paskatų ),

nustatė:

Kaltinamasis A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020-02-09, per laikotarpį nuo 13.00 val. iki 13.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas  gatvėje, prie UAB „S.“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)  tyčia kumščiu keturis kartus sudavė A. Š. į veidą, po ko, tęsdamas savo veiksmus, UAB „S.“ priklausančios parduotuvės viduje, rankomis sugriebė A. Š. už rūbų, jį tampė ir stumdė, dėl ko A. Š. atsitrenkė nugara į sieną ir susmuko, po ko jis A. Š., sėdinčiam ant grindų, kumščiu keturis kartus sudavė į galvą, o nukentėjusiajam bandant atsikelti, kumščiu penkis kartus sudavė pastarajam į galvą ir vieną kartą spyrė į galvą, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Š. minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas abiejų akiduobių srityse, kaktoje, muštines žaizdas kaktoje ir kairės akies viršutiniame voke, dešinės akiduobės, dešinio viršutinio žandikaulio bei dešinio skruostikaulio, kairės akiduobės medialinės sienos lūžius, dėl ko nukentėjusysis ilgai sirgo, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

          Kaltinamasis A. A. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusįjį A. Š. pažinojo, jis yra jo sugyventinės G. E. buvęs sugyventinis. Nurodė, kad jis su sugyventine bendrų vaikų neturi. Nurodė, kad 2020 m. vasario 9 d. nuėjo pas kaimyną V. J.. Abu bekalbėdami išgėrė pusę butelio viskio. Jiems besėdint atėjo nukentėjęs A., kuris pakvietė močiutę, V. anytą. A. su močiute kažką kalbėjo, močiutė atėjusi pasakė, kad reikia 1.50 Eur. V. močiutei padavė 1,50 Eur, ar 1,70 Eur. Nurodė, kad jis su nukentėjusiuoju nekalbėjo. Kai A. Š. išėjo, močiutė atėjusi atsinešė šuns maisto, kuris kainuoja 1,29 Eur, o A. Š. iš močiutės paėmė 1,50 Eur. Jis supyko ant nukentėjusio,  nes kiek jis gali visus apgaudinėti. Namuose su A. Š. dėl to nesukonfliktavo. Po kiek laiko su V. išėjo nusipirkti alaus į parduotuvę „S.“, tačiau nusipirko ne alaus, o degtinės. Einant iš parduotuvės namo susitiko A. Š.. Pradėjo koliotis, kodėl jis apgaudinėja senus žmones, kodėl jis meluoja, pardavinėja prekes daug brangiau nei kainuoja, priekaištavo jam, kodėl jis nemoka savo dukrai alimentų. A. Š. turi bendrą dukrą su G. E.. Tuomet jis nukentėjusį pagriebė už striukės, pradėjo aiškintis ir kaltinamasis jam tuomet trenkė į veido sritį, prakirto antakį. Viską matė V. J. ir kartu ėję jo du vaikai. Jis A. Š. lauke nei karto nesudavė, nukentėjęs  nubėgo į parduotuvę „S.“. V. nuėjo į parduotuvę nupirkti jam servetėlių, nes jis pats ėjo V. iš paskos, kad jis galėtų jam greičiau servetėles paduoti. A. Š. laikė parduotuvės duris, neleido jų atidaryti, durimis jam prispaudė pirštus. Po to kai atidarė duris, buvo piktas ir todėl nukentėjusiam trenkė, tai pripažįsta. Kiek nukentėjusiam sudavė parduotuvėje smūgių nežino, nes jų neskaičiavo, tačiau iš kojos jam nespyrė. Nebent norėdamas ištraukti koją, kurią A. Š. buvo užkabinęs, koją keliant ją ištraukė ir po to jis iš karto išėjo iš parduotuvės. Nurodė, kad nukentėjęs meluoja, kad jis  jį mušė lauke. Nukentėjęs jam pirmas trenkė ir prakirto antakį. Nurodė, kad pripažįsta, jog savo veiksmais padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimą, dėl to gailisi. Nurodė, kad jis pats dirba, o nukentėjęs niekur nedirba, gyvena iš pašalpų, tai kodėl jie dirbantys turi juos išlaikyti, dėl to jam irgi pikta. Pyksta ant nukentėjusio, kad jis nedirba, gauna pašalpas, o jie,  dirbantys uždirba jiems pašalpas, taip pat pyksta, kad jis nemoka savo dukrai išlaikymo, G. E. išlaikymą vaikui moka valstybė. Nurodė, kad jeigu būtų blaivus, nebūtų taip pasielgęs, nebūtų smurtavęs. Nurodė, kad piktumas prasidėjo nuo to, kad A. Š. apgaudinėja senus žmones. Nurodė, kad nežino, negali paaiškinti, kodėl nukentėjęs bėgo į parduotuvę, greičiausiai jis bijojo, kad nuo jo irgi gali lauke gauti. Kai nukentėjęs jam sudavė, jis  pasilenkė, nes upeliu bėgo kraujas, o V. pasakė, kad eina į parduotuvę jam servetėlių nupirkti. Nurodė, kad jis parduotuvės durų nelaužė, norėjo jas atidaryti. Nurodė, kad jam nežinoma, kokiu tikslu nukentėjęs teigia, kad jis jį mušė ir lauke, t. y. kumščiu keturis kartus sudavė. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad būnant parduotuvės viduje, rankomis sugriebė A. Š. už rūbų, jį tampė ir stumdė, dėl ko jis atsitrenkė nugara į sieną ir susmuko, po ko jam sėdinčiam ant grindų, kumščiu galėjo keturis kartus suduoti į galvą, o nukentėjusiajam bandant atsikelti, galėjo kumščiu penkis kartus suduoti jam į galvą, nes smūgių jis neskaičiavo. Į galvą nukentėjusiajam  jis nespyrė, to tikrai nejuto. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu ir patikslintu civ. ieškiniu  dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra susipažinęs, pripažįsta ir sutinka atlyginti  sumažintą turtinę žalą 150Eur ( ją atlygino pertraukos metu, 2 t., b. l.126). Nurodė, kad neturtinei žalai atlyginti sutiktų sumokėti 500 Eur, iki šios dienos žalos neatlygino. Nurodė kad jis neigia spyręs nukentėjusiajam. Kuomet nukentėjęs susmuko, jis bandė išeiti, gal nukentėjęs laikė  už kojos, tai gal jam ir kliuvo kai jis norėjo atlaisvinti koją, bet jis pats nejuto, kad nukentėjusiam spirtų. Tyčia jam iš kojos į galvą tikrai nespyrė. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, kadangi įraše matyti spyris, vadinasi spyrė nukentėjusiam.

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais.

            Nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis šiuo metu gyvena su buvusia jo sugyventine G., su kuria jis turi dukterį A. Š.. Dukters išlaikymui iš jo priteistas išlaikymas, valstybė dukters išlaikymui G. jau yra sumokėjusi 7000 Eur. Nurodė, kad vaiko išlaikymui G. yra  davęs 3000 Eur. Šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gauna pašalpą, už kurią turi atidirbti seniūnijoje. Nurodė, kad iš gaunamos pašalpos atskaito išlaikymą dukrai. Pats dukrai duoda tiek, kiek turi. Nurodė, kad G. dabartinis sugyventinis, t. y. kaltinamasis, iki šio įvykio dėl to, t. y. dėl išlaikymo dukrai, irgi jokių priekaištų jam nereiškė. Nurodė, kad  2020 m. vasario 9 d. nuėjo pas A. K., turėjo maisto šunims, norėjo parduoti vieną pakuotę, nes norėjo nusipirkti alaus. Jis neturėjo pinigų, jam davė tik vieną eurą su centais. A. K. yra V. J. uošvis. Seneliai K. gyvena vienoje namo pusėje, o V. J. su šeima kitoje namo pusėje. Matė, kad pas V. J. buvo atėjęs kaltinamasis, jam sakė, kad jie šventė dukters gimtadienį, išgėrinėjo. Su kaltinamuoju jis nieko nekalbėjo, ar kalbėjo  apie vaikų išlaikymą,  neatsimena. Nurodė, kad jis pats buvo blaivus. Gavęs vieną eurą su centais, jis ėjo link parduotuvės. Netoli parduotuvės sutiko einančius kaltinamąjį su V. J., jie nešėsi butelį. Nurodė, kad jis  net pasitraukė jiems nuo kelio į šoną, kaltinamasis pripuolęs prie jo sudavė  kokius keturis smūgius, beveik jį apsvaigino. Tuomet jis bėgo, o kaltinamasis jį vijosi. Galvojo, kad jo neužmuštų, nusprendė bėgti į parduotuvę. Įbėgęs į parduotuvę laikė duris, kaltinamasis kišo rankas, duris spardė. Tačiau kaltinamasis duris atidarė, o parduotuvėje pradėjo jį visaip mušti, nuo smūgių buvo apsvaigęs. Ar kaltinamasis parduotuvėje jam spyrė, to nepamena, tik žino, kad smūgių buvo daug, kiek jų buvo suduota tikrai neskaičiavo. Nurodė, kad jam pasakojo, kad jis nugriuvo, o kai pradėjo atsigauti, jam pardavėja atnešė servetėlių, vandens. Po to nuėjo į parduotuvės kiemą, pasėdėjo ant dėžučių, o pradėjus temti išėjo link namų. Sekančią dieną apie įvykį pardavėja pranešė seseriai, atvažiavo policija, greitoji, jį išvežė į klinikas. Nurodė, kad jis įvykį kas vyko lauke  atsimena gerai, nes jis buvo blaivus. Kaltinamasis ėjo kartu su V. J., tai kur jis vienas galėjo  pulti prieš du vyrus, kurių vienas aukštas, stambaus kūno sudėjimo. Nurodė, kad lauke keturi smūgiai jam buvo suduoti į veidą, tiesiai į smegenis. Nurodė, kad jis bėgo į parduotuvę, nes manė, kad kaltinamasis jį užmuš.  Jis laikė parduotuvės  duris už durų rankenos, o kaltinamasis plėšė duris, bandė jas atidaryti, dar jo pirštai nukentėjo. Jis kišo pirštus, kad duris atidaryti. Nurodė, kad su kaltinamuoju jis tikrai nesimušė, to jis net negalėjo,  labiausiai saugojo galvą, gindamasis gal ir galėjo jį netyčia sužaloti, gal ir galėjo užkabinti gindamasis jo antakį, gal jį nuo savęs bandė atstumti. Nurodė, kad jis pareiškė patikslintą civ. ieškinį (2 t., b. l. 124-125), prašo priteisti iš kaltinamojo 150 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad teisiamojo posėdžio pertraukos metu kaltinamasis jam atlygino turtinę žalą -150 Eur, todėl teismo prašo priteisti tik neturtinę žalą - 3000 Eur. Nurodė, kad jis patyrė didelį fizinį skausmą, buvo gydomas, operuotas (duomenys neskelbtini) ir dar reikės važiuoti atlikti akiduobių operaciją. Po įvykio sapnuoja košmarus, kankina nemiga, iki įvykio buvo sveikas žmogus. Patyrė daug nepatogumų, kurie lydi iki šiol, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Iki šiol skauda akiduobes, kankina galvos skausmai,  sveikata iki šiol nėra gera, ateityje numatomos operacijos.

        Liudytoja D. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 102-104, 105-106) davė teisingus parodymus, kad 2020-02-09 ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji viso įvykio nematė, nes aptarnavo pirkėjus. Nurodė, kad apie 13.00 val. išgirdo trenksmus į lauko duris ir suprato, kad kažkas mušasi, po kelių minučių į vidų įėjo A. Š. su kruvinu veidu, kuris laikė rankomis iš vidaus parduotuvės duris, paskui į vidų įėjo V. J. ir paskui dar kitas nepažįstamas vyras, kuris kumščiais iš karto smogė A. Š. į veidą,  kumščiais sudavė ne mažiau keturių smūgių. A. Š. nuo smūgių nugriuvo ant grindų, gulinčiam A. Š. tas vyras  dar sudavė kumščiu ne mažiau dviejų kartų, ar gulintį spardė - per pirkėjus nematė. Viskas baigėsi, kai A. Š. mušęs vyras išėjo iš parduotuvės, po ko ji atnešė A. Š. popierinių rankšluosčių kraujui nusivalyti. Papildomai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena dabar tiksliai, bet turbūt nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, kai jis įėjo į parduotuvę, o gal  buvo su sumušimo žymėmis, bet gal ne kruvinas, dabar tiksliai šios aplinkybės nepamena.

            Liudytojas V. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis žmonos draugės sugyventinis. Nukentėjusįjį pažįsta, jis buvęs kaltinamojo draugės sugyventinis. Nurodė, kad 2020 m. vasario 9 d. ryte susiskambino su kaltinamuoju, sutarė išgerti. Kaltinamasis atėjo į jų namus, t. y. į uošvio namo pusę, (duomenys neskelbtini). Turėjo nugerto pusę butelio 0,5 ltr. talpos alkoholio, jį išgėrę ir su kaltinamuoju nutarė nueiti iki parduotuvės nusipirkti alaus, bet eidami nutarė nusipirkti rimčiau, t. y. degtinės. Su kaltinamuoju begeriant, pas uošvį virtuvėje, buvo atėjęs nukentėjęs. Jis atnešė parduoti kažkokias prekes. Nukentėjęs pasiūlė prekes pirkti jo anytai, ši atėjusi paprašė jo paskolinti sumokėti nukentėjusiajam už prekes, jis tų prekių dar nebuvo matęs. Paskolino anytai 1,50 ar 1,70 Eur, po to pamatė anytą einančią su maistu šunims. Kaltinamasis paklausė nukentėjusiojo, kodėl jis taip brangiai ima, nes (duomenys neskelbtini) parduotuvėje kainuoja gerokai pigiau, kam jis apgaudinėja senukus. O apie alimentų nemokėjimą kalba buvo daugiau tarp jo ir kaltinamojo, kuris sakė, ką nukentėjęs gavęs pinigėlius juo prageria, tai geriau už juos nupirktų vaikui saldainių. Pirmas iš namų išėjo nukentėjęs, jis su kaltinamuoju iš namų išėjo gal praėjus 15 min. Nuėjo į parduotuvę, abu buvo užėję,  tuo metu nukentėjusiojo parduotuvėje nebuvo, nusipirko degtinės butelį ir ėjo link namų. Pakeliui prie tokios medinės tvoros, prie (duomenys neskelbtini) namo kampo, pamatė priešais ateinantį A. Š.. Prie tvoros kaltinamasis su nukentėjusiuoju vėl apsižodžiavo, jis ne viską girdėjo, buvo nusisukęs, bet pagrinde vėl buvo kalbama apie tai, kodėl jis apgaudinėja senukus. Iš pradžių, kai jie ginčijosi, jis nuo jų buvo apie 5 metrų atstumu, nes kai jie pradėjo ginčytis, jis paėjo toliau nuo jų, ėjo link namų. Iš pradžių jie ginčijosi, o po to kaltinamasis įsikabino nukentėjusiajam į atlapus, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Fizinį smurtą pirmas pradėjo A. A., suėmęs nukentėjusįjį už rūbų, jį papurtė.  Jie pasistumdydami nuėjo arčiau parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur yra įvažiavimo vartai. Jis dar laukė, o jie ten vis ginčijosi. Tuomet jis ėjo link jų, kad pavadinti kaltinamąjį eiti namo ir matė,  kaip kaltinamasis gavo smūgį nuo nukentėjusiojo į kaktą. Patikslino, kad nukentėjęs ant rankos turėjo pasikabinęs maišelį, jis  matė nukentėjusio tik rankos mostą, todėl negali pasakyti, ar kaltinamajam buvo suduota iš rankos, ar iš maišelio. Paties smūgio nematė,  matė tik kaip nukentėjęs užsimoja. Kas maišelyje buvo nematė, nes jis buvo nepermatomas. Nurodė, kad kaltinamasis į jį buvo atsisukęs nugara, todėl nematė, kad jis suduotų nukentėjusiajam. Patikslino, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitiko prie (duomenys neskelbtini) kampo. Jie ginčijosi ir kaltinamasis suėmė nukentėjusįjį už atlapų. Jis nuo jų stovėjo apie 5 metrų atstumu ir stebėjo kas vyksta. Jie apsižodžiavo, nesimušė, po to jie tampydamiesi nuėjo link parduotuvės pusės. Tada kas vyko už kampo jis nematė, tik girdėjo kaip jie koliojasi. Tada jis ėjau link besimušančių pasakyti, kad jau gana ir matė nukentėjusio tą rankos mostą. Po to rankos mosto nukentėjęs A. nuėjo į parduotuvę, o kaltinamasis liko lauke. Jis pats tuomet ėjo į parduotuvę kaltinamajam nupirkti servetėlių, o ko į parduotuvę atėjo kaltinamasis, nežino, negali pasakyti, gal jis išsigando, nežino, ką jis tuo momentu pagalvojo. Nurodė, kad  kai jis pamatė, kad prakirstas kaltinamojo antakis, jis jam liepė palaukti, pasakė, kad eina į parduotuvę nupirkti servetėlių nusivalyti kraują. Jis bandė įeiti į parduotuvę, nukentėjęs laikė iš vidaus parduotuvės duris. Tuomet jis panaudojęs jėgą atidarė parduotuvės duris ir nuėjo paimti servetėlių. Paėmęs servetėles nuėjo link kasos. Tada į parduotuvę įėjo kaltinamasis ir prasidėjo muštynės, matė kaip kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, du smūgius tai tikrai matė. Visų smūgių nematė, nes parduotuvėje buvo jo vaikas, buvo nusisukęs, be to buvo priėjęs prie jų, ragino baigti muštynes, po to vėl nuėjo link kasos, reikėjo sumokėti už prekes. Kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam jis nematė, kad trenkė matė, o kad spirtų tikrai nematė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu: t. 1, b. l. 120–121, dalis parodymų, perskaitytų yra teisingi - kaltinamasis nukentėjusiajam žodžiais priekaištavo dar jo namuose: „Duok pinigų savo vaikui bent saldainiams, negu juos pragersi“.

             Liudytoja G. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, jis G. E. sugyventinis. Nukentėjęs jos brolis. Nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 9 d. ji nedirbo, buvo išeiginė. Vasario 10 d., apie pietus jai paskambino  bendradarbė D. B. ir paklausė, ar jai neskambino brolis. Pasakė, kad neskambino, tuomet  ji papasakojo,  kad vakar, vasario 9 d., parduotuvėje labai stipriai buvo sumuštas brolis, kad buvo daug kraujo, kad parduotuvėje buvo daug pirkėjų, mažamečių vaikų ir, kad šiandien miestelyje brolio niekas nematė. Tuomet ji paskambino broliui paklausti kas įvyko, o atsiliepęs telefonu brolis pasakė, kad vasario 9 d. parduotuvėje jį sumušė G. E. sugyventinis. Nurodė, kad šiuo metu jam labai silpna, skauda galvą, pykina. Broliui liepė pasiruošti, sakė, kad atvažiuoja, iškvies greitąją, vyks į ligoninę, ką ir padarė. Atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pirmiausiai atvažiavo policijos pareigūnai, po to greitoji. Nuvykus į ligoninės priimamąjį, buvo atlikti tyrimai, kompiuterinė tomografija. Atlikus tyrimus ją pasikvietęs chirurgas pasakė, kad padaryti labai stiprūs veido sužalojimai, daugybė kaulų lūžių, apimančių kaukolės dalį, ir kad brolis siunčiamas į klinikas. Buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini), kur po dviejų dienų brolis buvo operuotas. Nurodė, kad brolio klausė, dėl ko jis buvo sumuštas. Brolis nurodė, kad prie jo kaltinamasis prisikabino, kad jis nemoka dukrai alimentų. Brolis sakė, kad jį mušė parduotuvėje, sakė, kad parduotuvėje buvo žmonių, J. vaikai, kad parduotuvėje verkė J. dukra. Kad jis būtų mušamas prie parduotuvės, brolis nesakė. Nurodė, kad iki  įvykio brolis ligoninėje nesilankė, sveikatos problemų neturėjo. Jis nedirbo, tačiau buvo registruotas (duomenys neskelbtini). Jam buvo siūlomas darbas (duomenys neskelbtini), tačiau apsunkintas susisiekimas į (duomenys neskelbtini), todėl siūlomo darbo atsisakydavo ir (duomenys neskelbtini) pagal užimtumo programą dirbo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad  brolis jai paaiškino, kad jis buvo sumuštas dėl to, jog nemoka alimentų. Nurodė, kad brolis pergyveno dėl įvykio, jautė fizinį skausmą, pergyvena iki šios dienos. Praėjus po įvykio pusei metų, jam vis dar skauda, jam būtina lankytis ne tik pas akių gydytoją, bet ir pas neurologą. Jo dabartinė sveikatos būklė labai prasta, sekmadienį kvietė greitąją pagalbą dėl pilvo, galvos skausmų, nes jis buvo nualpęs. Vyks pas chirurgą dėl operacijos (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad brolis savo dukrai išlaikymo nemoka, moka (duomenys neskelbtini), dabar Sodra, o broliui kaupiasi skola. Tačiau brolis kiek turi laisvų pinigų, tai visada duoda mergaitei, duoda po 5, po 10 eurų, taip pat dukrai kažką parduotuvėje nuperka, ledų, saldainių, vežasi į karuseles pasisupti.

Iš byloje esančio 2020-02-10, Kauno a. VPK Kėdainių r. PK tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad pranešta, jog 2020-02-09 apie 13.00 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), A. A., (duomenys neskelbtini), suduodamas smūgius rankomis į galvą ir veidą sumušė kitų žmonių akivaizdoje A. Š., (duomenys neskelbtini). A. Š. dėl galvos ir veido sumušimo 2020-02-10,  GMP išvežtas į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių tyrimams dėl sutrikusios koordinacijos, vėmimo, sąmonės praradimo ( 1 t., b. l. 16-18).

Iš byloje esančio 2020-02-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra  (duomenys neskelbtini), t. y. parduotuvės patalpos, teritorija prie jos. Įvykio vietoje, parduotuvėje ant lubų yra  vaizdo kamera (1 t.,  b. l. 19-26.).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų patekimo protokolo (1 t., b. l. 53-55) matyti, kad nukentėjusysis A. Š. prie bylos pateikė megztinį-bliuzoną ir striukę; pateikti daiktai apžiūrėti, jų požymiai fiksuoti daiktų apžiūros protokole. Ant megztinio - bliuzono pastebėtos dėmės, panašios į kraują, striukėje pastebėtas 9 cm įplyšimas (1 t.,  b. l. 56-63). Daiktai pakvitavimu grąžinti nukentėjusiam iki bus priimtas procesinis sprendimas teisme (1 t., b. l. 64-66, 67-68, 69-70)

Iš byloje gautos specialisto išvados Nr. G480/2020(02) matyti, kad  A. Š. padaryti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos abiejų akiduobių srityse, kaktoje, muštines žaizdas kaktoje ir kairės akies viršutiniame voke, dešinės akiduobės, dešinio viršutinio žandikaulio bei dešinio skruostikaulio, kairės akiduobės medialinės sienos lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir suduodant mažiausiai penkis smūgius. Sužalojimai greičiausiai padaryti suduodant smūgius kumščiais, spardant. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kaulų lūžių, šie sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 75-76).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja D. B. pateikė vaizdo įrašą iš parduotuvės (1 t., b. l. 109-111), kuris apžiūrėtas, kitų objektų apžiūros protokolu, jame fiksuota: apžiūrėtas vaizdo įrašas su pavadinimu „Kamera2_20200209123349.avi“, dydis 92,0 MB, atidarius failą, dešiniame, apatiniame ekrano kampe matyti įrašas „02/09/2020 13:33:55“. Filmuojamos parduotuvės vidaus patalpos, matyti išėjimo durys. 13:34:13 val. atsidaro parduotuvės durys ir pakeldamas maišelį nuo žemės į vidų įeina vyriškis (toliau - asmuo Nr. 1), kuris bando uždaryti duris, bet jas atidaro lauke stovintis antras vyriškis (toliau - asmuo Nr.2). Asmuo Nr. 1 su dešinės rankos kumščiu suduoda asmeniui Nr. 2 į veidą ir šis atsitraukia, tada asmuo Nr. 1 uždaro parduotuvės duris ir jas su dešine ranka laiko, kad jų neatidarytų niekur neidamas. Asmuo Nr. 1 pasideda maišelį ant šalia stovinčio stovo. 13:35 val. durys šiek tiek prasiveria, asmuo Nr. 1 kalba su kažkuo, esančiu lauke ir į parduotuvę įeina dar kitas vyriškis, bet asmuo Nr. 1 vis tiek laiko parduotuvės duris su ranka. 13:35:58 val. durys atsidaro ir asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 2 rankomis ima stumdyti vienas kitą į krūtinės sritį, asmuo Nr. 2 užkiša koją į tarpdurį, kad asmuo Nr. 1 negalėtų uždaryti durų.  Durys prasidaro ir asmuo Nr. 1 ranka suduoda asmeniui Nr. 2 į veidą, bet šis atstumia jį atgal, tada asmuo Nr. 1 dešine koja spiria asmeniui Nr. 2 į kairį šoną du kartus, bet šis sugriebia abiem rankomis asmenį Nr. 1 už kaklo, bet asmuo Nr. 1 kumščiu  suduoda asmeniui Nr. 2  į veidą vieną kartą  ir abu įsikibę vienas kitam rankomis į drabužius, tampo vienas kitą. Prie jų prieina du vyrai ir moteris, kurie stovi ir žiūri, todėl ir dalies užstoja kameros vaizdą. Matyti, kad asmuo Nr. 2 vis bando suduoti galva asmeniui Nr. 1 į veidą, bet šis rankomis laiko jį ir taip besitampant, asmuo Nr. 1 atsitrenkia  nugara į parduotuvės sieną ir atsisėda ant grindų.  Tada sėdinčiajam asmuo Nr. 2  kumščiu smogia į galvą ar priekinę kūno dalį keturis kartus (pilnai nesimato, nes vaizdą užstoja šalia stovinti ir žiūrinti moteris), asmuo Nr. 1 bando keltis, bet asmuo Nr. 2 kumščiu smogia dar penkis kartus jam į galvą, tada šalia stovintis vyras nestipriai pastumia ranka asmenį Nr. 2 ir šis atsitraukia, ruošiasi išeiti ir dar dešine koja vieną kartą spiria sėdinčiam ant grindų asmeniui Nr. 1 į veidą ir išeina pro duris. Asmuo Nr. 1 bando keltis, apsiverčia, bet nugriūna ant grindų, paskui rankomis laikydamasis už vežimėlio-šaldytuvo pusiau atsistoja, stovėdamas svyruoja, matyti sumušimo žymės ant jo veido, kuris kraujuoja. Paskui asmuo Nr. 1 atsitupia ant grindų ir tupi. Pardavėja atneša popierinių rankšluosčių ir asmuo Nr. 1  valosi veidą. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 112-114). Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, matyti kad parduotuvės viduje kaltinamasis sugriebė nukentėjusį už rūbų, jį tampė, dėl ko nukentėjęs atsitrenkė į sieną ir susmuko,  nukentėjusiam sėdint ant grindų sudavė apie 4 kartus į galvos sritį, nukentėjusiam bandant stotis dar  kumščiu apie 5 kartus sudavė į galvos sritį ir įspyrė į galvos sritį.

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnalo duomenų matyti, kad 2020-02-10, 17.08 val. A. Š. nustatytas 0,00 prom. blaivumas, 18.29 val. A. A. - 1,01 prom. neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 130-131.).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teismų praktikoje, nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-63-648/2016).

Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos.

Veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, kas šiuo atveju akivaizdu, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, chuliganiškos paskatos kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-136/2008, 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-113-303/2019).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusio tarpusavio konfliktas kilo dėl asmeninių nesutarimų, t. y. kad nukentėjęs neteikia išlaikymo dukrai ( kaltinamasis gyvena su buvusia nukentėjusio sugyventine ir augina nukentėjusio dukrą),  bei, kad pasak kaltinamojo, nukentėjęs pardavinėja padidinta kaina prekes vyresnio amžiaus asmenims, t y. juos apgaudinėja. Kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusio kilo dėl išlaikymo nemokėjimo (neva nukentėjęs nemoka išlaikymo savo dukrai)  patvirtino ir nukentėjęs ir kaltinamasis, ir  liudytojas V. J., kuris parodė, kad minėtą dieną prieš įvykį  jo namuose kaltinamasis priekaištavo nukentėjusiam „ duok pinigų vaikams bent saldainiams, negu juos pragersi“, bei patvirtino, kad besistumdant vėl buvo kalbama apie tai kodėl nukentėjęs apgaudinėja senukus. Išanalizavus byloje įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus nulėmė ne chuliganiškos paskatos, o pyktis. Teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu dėl kilusio pykčio ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad smurtą nulėmė siekimas sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį bei pademonstruoti niekinį požiūrį į aplinkinius, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių  arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. 

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, neigia kaltinamajam sudavęs 4 smūgius lauke, tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas sušvelninti savo kaltę. Kaltinamojo iškelta gynybos versija, kad nukentėjusiam jis lauke nesudavė nė vieno smūgio, paneigta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu. Teismas netikėti nukentėjusio  parodymais neturi pagrindo, jo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jis viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jo nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtino apklausta liudytoja D. B., kuri patvirtino, kad į parduotuvę kurioje ji dirbo, nukentėjęs minėtą dieną įėjo su kruvinu veidu, parduotuvėje buvo mušamas kaltinamojo.  Liudytojas V. J. patvirtino, kad lauke vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusio. Nurodė, kad konfliktą lauke pradėjo kaltinamasis, jie ginčijosi ir kaltinamasis suėmė nukentėjusįjį už atlapų. Jis nuo jų stovėjo apie 5 metrų atstumu ir stebėjo kas vyksta. Jie apsižodžiavo, nesimušė, po to jie tampydamiesi nuėjo link parduotuvės pusės. Tada kas vyko už kampo jis nematė, tik girdėjo kaip jie koliojasi, tuomet ėjo link jų  ir matė nukentėjusio tą rankos mostą,  t. y. nepaneigė, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiam;  bei patvirtina byloje esantis ekspertizės aktas (1 t., b. l. 75-76), jame taip pat,  skiltyje – įvykio aplinkybės nurodyta, kad tiriamasis t. y. nukentėjęs nurodė, kad buvo mušamas A. A. ir prie parduotuvės „Dotnuvėlė“, tai patvirtina ir  išanalizuoti kiti įrodymai. Pagrindo abejoti nukentėjusio ir liudytojų, kurie nebuvo piktuoju su kaltinamuoju parodymais, V. J. yra kaltinamojo draugas, nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad nukentėjęs ir liudytojai  apklausiami teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis atliko visus jam inkriminuojamus veiksmus, t y.   būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020-02-09, per laikotarpį nuo 13.00 val. iki 13.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas gatvėje, prie (duomenys neskelbtini)  tyčia kumščiu keturis kartus sudavė A. Š. į veidą, po ko, tęsdamas savo veiksmus, (duomenys neskelbtini), rankomis sugriebė A. Š. už rūbų, jį tampė ir stumdė, dėl ko A. Š. atsitrenkė nugara į sieną ir susmuko, po ko jis A. Š., sėdinčiam ant grindų, kumščiu keturis kartus sudavė į galvą, o nukentėjusiajam bandant atsikelti, kumščiu penkis kartus sudavė pastarajam į galvą ir vieną kartą spyrė į galvą, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Š. minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas abiejų akiduobių srityse, kaktoje, muštines žaizdas kaktoje ir kairės akies viršutiniame voke, dešinės akiduobės, dešinio viršutinio žandikaulio bei dešinio skruostikaulio, kairės akiduobės medialinės sienos lūžius, dėl ko nukentėjusysis ilgai sirgo, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu išanalizavus įrodymus nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstama veika padaryta 2020 m. vasario 9 d., per laikotarpį nuo 13.00 val. iki 13.30 val. Gi kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kaltinime nurodyta data -2019 m. vasario 9 d. t. y. padaryta rašybos klaida. Teismas tikslina minėtą aplinkybę ( BPK 305str,) nes patikslinus minėtą aplinkybę įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos.

 Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Nusikaltimų žmogaus sveikatai atvejais sužalojimus, kurie padaromi, kaltininkas ne visuomet iš anksto numato ir suvokia labai tiksliai ir ne visuomet siekia sveikatos sutrikdymo, konkrečiai apibrėžto ir pagal pobūdį, ir pagal laipsnį. Dažnai jis padarinių nekonkretizuoja, neatmeta galimybės, kad jie gali būti įvairūs, ir leidžia atsirasti bet kuriam iš jų. Tokiais atvejais yra vadinamoji neapibrėžtoji tyčia, apimanti bet kuriuos iš galimų padarinių. Atsakomybė tokiais atvejais iškyla pagal faktiškai atsiradusius padarinius. Būtent taip yra ir šiuo atveju, kaltinamasis suduodamas  smūgius kumščiu bei spirdamas  į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį nors suprato galimas kilti sunkias pasekmes, tačiau jų nekonkretizavo, o tai nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo buvo iškelta gynybos versija, kad įvykio metu jis buvo sužalotas nukentėjusio. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2020-04-27 prokuroro nuarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. A. padaryto kūno sužalojimo, viešos tvarkos pažeidimo (2 t., b. l.69-72), bei 2020-05-14 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi kaltinamojo ir jo gynėjo skundas buvo atmestas (2 t., b. l.80-82), bei, kad minėta aplinkybė nešalina jo paties veiksmų neteisėtumo ir atsakomybės už juos, bei  nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, jog kaltinamasis padarė nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusio elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu buvo netinkamas.

              Kaltinamasis darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 43);

  Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad  nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

 Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal BK 138 str. 1 d. nesunkus  (BK 11 str.), sunkių pasekmių nesukėlė.  Kaltinamasis teisiamas pirmą  kartą (2 t., b. l. 32-34), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 35 ), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai  (2 t., b. l. 36, 43); VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 40); Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, kaltu prisipažino  iš dalies,  kritiškai įvertino savo elgesį, atlygino nukentėjusiam turtinę žalą -150 Eur. Taip pat atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos -438,60 Eur už nukentėjusio gydymą (2 t., b. l. 126, 127). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę – didesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį, be intensyvios priežiūros. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.

   Civ. ieškiniai

             Nukentėjęs 2020-03-04 pateikė civ. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 49-50); 2020-07-28 pateikė patikslintą civ. ieškinį dėl 150 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 124-125); Nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis pertraukos metu atlygino visiškai turtinę -150 Eur žalą, pateikta pakvitavimas. Teismo prašo priteisti tik neturtinę žalą -3000 Eur. Nurodė, kad jis patyrė didelį fizinį skausmą, buvo gydomas, operuotas Kauno klinikose ir dar reikės važiuoti atlikti akiduobių operaciją. Po įvykio sapnuoja košmarus, kankina nemiga, iki įvykio buvo sveikas žmogus. Patyrė daug nepatogumų, kurie lydi iki šiol, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Iki šiol skauda akiduobes, kankina galvos skausmai, sveikata iki šiol nėra gera.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas,  nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Kaltinamasis – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 36).  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004).  Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus); turtinė žala nukentėjusiam padaryta 150 Eur dydžio, turtinė žala atlyginta 150 Eur. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininkų ar už jų veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusio sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjęs ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau nukentėjęs buvo sužalotas, jam padaryti  minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos abiejų akiduobių srityse, kaktoje, muštinės žaizdos kaktoje ir kairės akies viršutiniame voke, dešinės akiduobės, dešinio viršutinio žandikaulio bei dešinio skruostikaulio, kairės akiduobės medialinės sienos lūžiai,  t. y. daugybiniai kaulų lūžiai. Nukentėjęs  patyrė fizinį skausmą, pagrįstą baimę dėl savo sveikatos, neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais, pažeminimą. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai apsunkino jo kasdienę buitį, nurodė, kad jo dar laukia viena operacija. Tai, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado žala sveikatai, o būtent nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina bylos duomenys.

            Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016);

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies -500 Eur  pripažįsta kaltinamasis. Teismas nustato neturtinės žalos dydį –2500 Eur. Civ. ieškinys 2500 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinas iš kaltinamojo, nukentėjusiam. Teismas daro išvadą, kad 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka veikos pavojingumą ir yra adekvatus nukentėjusio patirtiems neigiamiems išgyvenimams.

Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti 438,60 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiam A. Š. ligoninėse suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 87-88). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta ir detali suvestinė iš kurios matyti, kokios konkrečiai paslaugos nukentėjusiam buvo suteiktos gydymo įstaigose ir jų kaina (1 t., b. l. 14). 2020-07-28 pateikta teismui pinigų perlaida Nr. PP2242425, iš kurios matyti, kad A. A. 2020-07-21 pervedė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos -438,60 Eur už nukentėjusio A. Š. gydymo paslaugas (2 t., b. l. 127). 2020-07-29 gautas civ. ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos prašymas (2 t., b. l. 128 ), kuriame nurodo, kad A. A. atlygino 2020-07-21 turtinę žalą – 438,60 Eur, todėl baudžiamojoje byloje civ. ieškinio atsisako. Ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Tačiau BPK 112 str. 3 d. numato, kad civ. ieškovas turi teisę atsisakyti civ. ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Tačiau prašymas gautas 2020-07-29, o teismas išėjo priimti nuosprendžio 2020-07-28. Teismas ieškinį atmeta, kadangi turtinė žala – 438,60 Eur ieškovui yra sumokėta.

Vadovaujantis   BPK 103 str. 105 str. iš  A. A. priteistina proceso išlaidų –  7,44 Eur pašto išlaidų,  valstybei.

 Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidų, 405,28 Eur, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), j. a. k. 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630), už nukentėjusiam suteiktas advokato paslaugas kuris dalyvavo byloje, apmokėti (pagal VGTPT Kauno skyriaus sprendimą ir pažymą, t.1, b. l. 33, t.2. b. l. 114,136).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : CD diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas saugoti byloje.

2020-04-22 nutarimu grąžinti daiktus (1 t., b. l. 64-66) bei pakvitavimu (1 t., b. l. 67,  69), nukentėjusiam grąžinta striukė, megztinis  iki kol bus teisme priimtas  procesinis sprendimas,  nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiam.  

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK  297 str., 302-303 str.,

nusprendžia:

            A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 138 str. 1 d. ir nubausti jį:

 - laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį - visą šio nuosprendžio vykdymo laiką tęsti darbą,  dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei uždrausti visą šio nuosprendžio vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), jeigu jų nėra paskyrę gydytojai. 

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-02-10, 18.10 val. iki 2020-02-11, 13.52 val. (BK 65 str. 66 str. tvarka ), laikyti atlikusiu 2 laisvės apribojimo dienas.

          Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. 

           Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiam A. Š. iš nuteistojo A. A. 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

          Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 438,60 Eur  turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio gydymą atmesti, kadangi jis apmokėtas 2020-07-21.        

           Priteisti iš A. A. proceso išlaidų -7,44 Eur, valstybės naudai.

           Priteisti  iš nuteistojo A. A. proceso išlaidas ( už advokato pagalbą nukentėjusiam) – 405,28 Eur (keturis šimtus penkis eurus 28 ct) valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), j. a. k. 188659752, AB „ Swedbank“, įmokos kodas 5630).  

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

2020-04-22 nutarimu grąžinti daiktus bei pakvitavimu (1 t., b. l. 67, 69), nukentėjusiam grąžintus  striukę, megztinį  iki kol bus teisme priimtas procesinis sprendimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiam.

         Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.  

     Teisėja                                                                         Audra Kriščiūnienė