Civilinė byla Nr. 3K-3-174/2014                                                                   

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10572-2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3.1; 134 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. F., V. P. ir M. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. F., V. P. ir M. A. ieškinį atsakovams Danske Bank A/S, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo, Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei O. Ž. dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas, ar vekselio turėtojas, prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, laikėsi vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo apie vekselio neapmokėjimą vekselio davėjams tvarkos. 

              Kiekvienas ieškovas 2008 m. gruodžio 30 d. išrašė atsakovui Danske Bank A/S, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo (toliau – atsakovas), po paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovui pareikalavus sumokėti po 50 000 Lt vekseliuose nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė notarė O. Ž. (toliau – notarė) 2009 m. rugsėjo 15 d. išdavė atsakovui vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. 7422, 7423, 7424, išieškoti iš kiekvieno ieškovo atsakovui po 50 000 Lt ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visos skolos grąžinimo dienos.

              Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti notarės 2009 m. rugsėjo 15 d. atsakovui išduotus vykdomuosius įrašus negaliojančiais; nurodė, kad vykdomieji įrašai išduoti prieš tai nustatytais terminais neatlikus privalomųjų procedūrų, t. y. atsakovas, prieš kreipdamasis į notarą, turėjo pateikti ieškovams vekselius apmokėti, o šiems atsisakius vekselius apmokėti, išsiųsti ieškovams pranešimus apie vekselių neapmokėjimą. Atsakovas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomuosius įrašus, kartu pateikė pranešimų, kuriuose reikalaujama iš ieškovų iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. sumokėti atsakovui po 50 000 Lt pagal pasirašytus vekselius, siuntimo ieškovams išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovų nuomone, šie dokumentai neįrodo reikalavimo apmokėti vekselius pateikimo ieškovams fakto, nepatvirtina, kad visi laiškai šiame sąraše nurodytiems adresatams buvo išsiųsti ir kad vekseliai ieškovams buvo pateikti apmokėti. Duomenų, kad atsakovas siuntė ieškovams pranešimus dėl pateiktų vekselių neapmokėjimo, atsakovas taip pat nepateikė. Notaras, prieš išduodamas vykdomąjį įrašą, turi įsitikinti, ar vekselio turėtojas pranešė pareigą apmokėti vekselį turinčiam asmeniui, kad vekselis neapmokėtas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, Tvarka) 4.7, 8 punktai). Kadangi atsakovas nesilaikė vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo apie jo neapmokėjimą tvarkos, tai notarė neturėjo teisinio pagrindo išduoti vykdomųjų įrašų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino atsakovės Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės O. Ž. 2009 m. rugsėjo 15 d. išduotus vykdomuosius įrašus negaliojančiais.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 4 d. kiekvienam ieškovui parengė po raštą dėl įsipareigojimų pagal išduotus vekselius įvykdymo ir kuriame pareikalavo iš kiekvieno ieškovo iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. sumokėti po 50 000 Lt, nurodydamas, jog, nesumokėjus skolos, ji bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog raštai ieškovams vekseliuose nurodytais adresais buvo išsiųsti, taip pat kad ieškovai raštus gavo. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pirmiausia apmokėti vekselius iš ieškovų pareikalauta žodžiu, o ieškovams šio reikalavimo nevykdant, jiems išsiųsti raštai; atsakovas, negavęs vekselių apmokėjimo iki nustatyto termino, kreipėsi į notarę, pateikė raštus, siųstus ieškovams, ir paprašė išduoti vykdomuosius įrašus.

Teismas, spręsdamas, ar atsakovas, prieš kreipdamasis dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, atliko visus įstatyme nustatytus veiksmus, nurodė, kad, sistemiškai aiškinant Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 40, 47 straipsnius, išskirtini du savarankiški vienas po kito atliekami veiksmai – vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą, kurie yra skirtingi savo prigimtimi, todėl negali būti atliekami vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnis) ir tik po to, jeigu vekselis neapmokamas, turi informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis (ĮPVĮ 47 straipsnis). Vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu skolininkui, tačiau pateikiant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti. Įstatyme nedetalizuojama, kur vekselis turi būti pateikiamas apmokėti, tai inter alia gali būti nurodyta vekselyje.

Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog, prieš išsiųsdamas ieškovams pranešimus apie vekselių neapmokėjimą, pareikalavo iš ieškovų apmokėti vekselius žodžiu, t. y. jog jiems skambino, taip pat kad atsakovo 2009 m. rugpjūčio 4 d. raštai ieškovams buvo įteikti, nes ant siuntų sąrašo lapo nėra pašto darbuotojo, priėmusio iš atsakovo atstovės siuntas, parašo ar pašto antspaudo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaikė ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose nustatytų pareigų. Pagal Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punktą notaras, prieš atlikdamas notarinį įrašą, turi būti įsitikinęs, kad vekselio davėjas informuotas apie vekselio neapmokėjimą, t. y. turi pareikalauti iš vekselio turėtojo įrodymų apie tokio reikalavimo įvykdymą. Notarė neįrodė, kad atliko šią savo pareigą (CPK 178 straipsnis). Remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, teismas pripažino ginčo vykdomuosius įrašus negaliojančiais.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo  2013 m. vasario 12 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija pridėjo prie bylos atsakovo naujai pateiktą įrodymą – AB Lietuvos pašto siunčiamų siuntų sąrašo kopiją, kuri yra geresnės kokybės, be to, gauta kopijuojant originalų dokumentą (pirmosios instancijos teismui pateikta siuntų sąrašo kopijos kopija); atsisakė priimti AB Lietuvos pašto sąrašo Nr. 1851-2-54 kopiją, nes atsakovas nenurodė priežasčių, kodėl šio dokumento negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis).  

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalį, atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, jog vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka; ši nuostata aiškintina taip, kad vekselio turėtojas, prieš kreipdamasis su pareiškimu į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi pareikalauti iš vekselio davėjo sumokėti skolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai – pranešimų ieškovams apie tai, kad iki 2009 m. rugpjūčio  18 d. iš jų reikalaujama sumokėti skolas, kopijos – sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas informavo skolininkus, iki kada jie turi apmokėti neprotestuotinus vekselius. Nors ieškovai nurodė, kad atsakovas nepateikė jiems apmokėti vekselių, tačiau neteigė, jog negavo atsakovo pranešimų su reikalavimais apmokėti vekselius, taip pat kad jiems nebuvo suteikta galimybė grąžinti skolą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-278/2011, išaiškinta, jog vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti. Pareigą įrodyti, kad vekselis nepateiktas apmokėti, kaip tai reikalaujama pagal ĮPVĮ 40 straipsnį, turi ieškovas (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Šioje nutartyje teigiama, kad vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, tačiau nenurodyta, kokie vekselio turėtojo veiksmai vertintini kaip vekselio pateikimas apmokėti. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad vekseliai buvo pas atsakovą, patvirtina jų pateikimą apmokėti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovai, gavę banko pranešimus, kuriuose reikalaujama apmokėti vekselius, turėjo juos apmokėti; pažymėjo, jog ieškovai žinojo, kad vekseliai neapmokėti, todėl aplinkybės, jog jiems atsakovas neišsiuntė pranešimo, kad vekseliai neapmokėti (po to, kai pareikalavo juos apmokėti), nepripažino jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti vykdomuosius įrašus; nurodė, kad pareiga įrodyti, jog pranešimai neįteikti, tenka ieškovams, tačiau ieškinys teismui pateiktas tik 2012 m. liepos 30 d., kai duomenys apie 2009 metais siųstos korespondencijos įteikimą AB Lietuvos pašte jau buvo sunaikinti. Priverstinis išieškojimas iš ieškovų pradėtas 2009 m. spalio 28 d. (jiems įteikti raginimai), tai reiškia, kad ieškovai turėjo galimybę laiku gauti šį įrodymą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pateikti įrodymai (raštai dėl vykdomųjų įrašų išdavimo ir siųstos korespondencijos sąrašas) patvirtina, kad ieškovams buvo pranešta apie atsiradusį banko reikalavimą apmokėti vekselius; pažymėjo, jog pagal Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 punkto nuostatas notarė turėjo pagrindą pripažinti, kad ieškovams apie pareigą apmokėti vekselius pranešta tinkamai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė rungimosi  principą (CPK 12 straipsnis), įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178 straipsnis), ĮPVĮ 40, 47 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo šių normų taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Įstatymų leidėjas išskiria du savarankiškus, vieną po kito atliekamus veiksmus, kuriuos privalo atlikti vekselio turėtojas, įgyvendindamas neprotestuotino vekselio suteikiamas teises: pirma, pateikti vekselį apmokėti vekselio davėjui (ĮPVĮ 40 straipsnis), antra, pranešti vekselio davėjui bei laiduotojui apie tai, kad vekselis neapmokėtas (ĮPVĮ 47 straipsnis). Teismų praktikoje šie veiksmai (vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie jo neapmokėjimą) taip pat atskiriami ir nurodoma, kad jie negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011; 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-278/2011). Kasatorių išrašytuose vekseliuose atsakovui nurodyta, kad jie apmokėtini atsakovui „pareikalavus“. Tokio termino ĮPVĮ nenustatyta. Panašiausias savo prasme įstatyme nustatytas vekselio apmokėjimo terminas yra vekselio apmokėjimas jį pateikus (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 36 straipsnis). Tai reiškia, pirma, kad atsakovas turėjo pranešti ieškovams apie savo reikalavimą apmokėti vekselius ir pateikti juos ieškovams apmokėti, antra, kasatoriams tokio reikalavimo neįvykdžius, pranešti jiems apie vekselių neapmokėjimą. Kasatorių nuomone, tik tada atsakovas įgytų teisę kreiptis į notarą dėl vykdomo įrašo išdavimo ir vekselio turėtojo teisių įgyvendinimo ne ginčo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ĮPVĮ 40 straipsnyje reglamentuotas vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu skolininkui, tačiau pateikiant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-278/2011). Kadangi kasatorių išrašytuose vekseliuose nebuvo nurodytas skolos grąžinimo terminas, tai kasatoriai nežinojo, ar atsakovas pareikalaus ir, jeigu taip – kada, skolą grąžinti, o byloje atsakovo pateikti kasatoriams adresuoti pranešimai, kuriuose reikalaujama iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. apmokėti skolas, kasatoriams neįteikti ir neaišku, ar apskritai buvo išsiųsti, nes atsakovas nepateikė pranešimų išsiuntimą patvirtinančių įrodymų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovams buvo žinoma apie atsakovo reikalavimą apmokėti vekselius, taip pažeidė rungimosi principą ir įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 straipsniai). Kasatoriai taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad notarė turėjo pakankamai duomenų pripažinti, jog skolininkai informuoti apie tai, kad jie neapmokėję vekselių,  todėl neturėjo pagrindo reikalauti iš atsakovo pateikti papildomų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų ir įrodymų, kurie tokią išvadą patvirtintų.

2. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė teismų praktikoje suformuoto precedento taikymo taisykles, pagal kurias vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007), o precedentas yra tik tokie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyti išaiškinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. . v. F. A. K. , bylos Nr. 3K-3-9/2006; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Eiginta“, bylos Nr. 3K-3-456/2011). Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad ginčo vekselių buvimas pas atsakovą reiškia jų pateikimą apmokėti, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-278/2011, kurioje pasisakyta dėl vekselio pateikimo apmokėti tvarkos, kai vekselyje nurodyta konkreti jo apmokėjimo data ir vieta. Kai asmuo žino vekselio apmokėjimo datą, pripažintina logiška prezumpcija, kad vekselis yra laikomas pateiktu apmokėti vekselyje nurodytu laiku ir vietoje. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi: kasatorių išrašytuose vekseliuose nenurodytas jų apmokėjimo terminas, jie turi būti apmokėti „pareikalavus“. Minėta, kad vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus (ĮPVĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kasatorių nuomone, reiškia, kad tuo atveju, kai vekselio apmokėjimo terminas vekselyje nenurodytas, tam, jog vekselio davėjui atsirastų pareiga apmokėti vekselį, vekselio turėtojas jam apie tai turi pranešti ir pateikti vekselį.

3. Kasatorių įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į vekselio instituto esmę. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Juo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti (su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti) įstatyme nustatyti privalomi reikalavimai, taikytini tiek vekselio formai, tiek turiniui, tiek tvarkai, pagal kurią yra patenkinami vekselio turėtojo reikalavimai. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punkte nustatyta, kad vekselio turėtojas, teikdamas prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, prašyme turi nurodyti, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio mokėtojui ar davėjui arba trečiajam asmeniui ir iš jo pareikalauta: akceptuoti arba nurodyti akcepto datą, arba apmokėti, arba vizuoti ir nurodyti vizos datą vekselyje, arba apmokėti čekį; 8 punkte įtvirtinta notaro pareiga įsitikinti ir pareikalauti įrodymų, kad buvo pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, jog vekselis neapmokėtas. Atsakovas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad kasatoriams buvo pranešta apie vekselių neapmokėjimą, o notaras neįsitikino, jog visos ĮPVĮ bei kituose teisės aktuose nurodytos procedūros ir veiksmai buvo (tinkamai) atlikti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vekselis gali būti išrašytas apmokėti jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo arba per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, arba nustatytą dieną. Kasatorių išrašytuose vekseliuose nurodyta, kad jie turi būti apmokami po pareikalavimo. Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 4 d. raštais kasatoriams pranešė, kad vekseliai turi būti apmokėti ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. Tai, kad šie pranešimai buvo kasatoriams išsiųsti, patvirtina prie ieškinio pridėta AB Lietuvos pašto siunčiamų siuntų sąrašo kopija; geresnė šio dokumento kopija pateikta kartu su apeliaciniu skundu. Pareiga pateikti įrodymus, kad atsakovo siųsti pranešimai kasatoriams įteikti ar neįteikti, tenka kasatoriams (CPK 12, 178 straipsniai). Kasatoriai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo pateiktus įrodymus ir patvirtintų, kad atsakovas pažeidė ĮPVĮ nuostatas. Atsakovo teigimu, jis atliko ĮPVĮ 40 straipsnyje nurodytus veiksmus, t. y. informavo kasatorius, kad jie turi pareigą iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. apmokėti išduotus vekselius, o jų apmokėjimo vieta – atsakovo atstovo buveinė. ĮPVĮ nenurodyti vekselio pateikimo apmokėti būdai, tai, atsakovo nuomone, reiškia, kad šalys gali juos pasirinkti ar dėl jų susitarti. CK 1.105 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą. Tai reiškia, kad paprastąjį vekselį išdavęs asmuo turi pats rūpintis vekselio apmokėjimu. Kasatoriai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie buvo atvykę į atsakovo atstovo buveinę apmokėti vekselių ir kad vekseliai jiems apmokėti nepateikti. 

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose notarų veiksmus, išduodant vykdomuosius įrašus, nenustatyta notarui pareigos tikrinti vekselio pateikimo apmokėti fakto, t. y. reikalauti rašytinių įrodymų. Įgyvendinti tokį reikalavimą notarui būtų sudėtinga, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad vekselis apmokėti gali būti pateiktas ir žodžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-513/2009). Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punkte nustatyta, kad prašyme notarui išieškoti skolą pagal paprastąjį vekselį turi būti nurodyta, ar vekselis nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį. Iš notarui pateiktų dokumentų buvo matyti, kad vekseliai apmokėti buvo pateikti, tačiau nė vienas kasatorių neatvyko į nustatytą vietą jų apmokėti. Be to, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punkte nenustatyta pareiga notarui reikalauti įrodymų, ar vekselis buvo pateiktas apmokėti; už informacijos apie vekselio pateikimą apmokėti teisingumą yra atsakingas vekselio turėtojas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimų apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį pateikimo tvarkos

Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis (trata) (kai vekselyje nurodytą sumą turi sumokėti vekselio davėjo nurodytas kitas asmuo) ir paprastasis (solo) (kai vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti pats vekselio davėjas) (ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis ĮPVĮ 46 straipsniu, 47 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 1 dalimi, vekseliai gali būti protestuotini (neapmokėjus ar neakceptavus vekselio, tai turi būti įforminta protesto aktu) arba neprotestuotini (vekselio turėtojas atleidžiamas nuo pareigos įforminti protestą). Vekselyje gali būti nustatytas konkretus jo apmokėjimo terminas (per tam tikrą laiką po pateikimo, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, nustatytą dieną) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) arba nenustatytas (apmokamas jį pateikus) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytas vekselių skirstymas į rūšis, taip pat juose nustatytas apmokėjimo terminas lemia ĮPVĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, be kita ko, reglamentuojančių reikalavimų apmokėti vekselius pateikimo tvarką ir su tuo susijusias vekselio davėjo bei turėtojo teises bei pareigas, ypatumus.

Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti kasaciniame skunde nurodytų argumentų teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako teisės normų, reglamentuojančių reikalavimų apmokėti paprastuosius neprotestuotinus vekselius pateikimo tvarką, aiškinimo ir taikymo klausimais (CPK 353 straipsnio  1 dalis).

Bylą nagrinėję teismai, spręsdami šalių ginčą, taikė ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Šioje normoje reglamentuojamas vekselių, kuriuose nurodyti ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyti terminai, pateikimas apmokėti. Pažymėtina, kad ieškovų atsakovui išduotuose paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose nurodyta, jog jie apmokėtini „pareikalavus“, t. y. vekselio apmokėjimo terminas nenustatytas. Tokiu atveju taikytina ĮPVĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus. Šis vekselio apmokėjimo būdas nustatytas ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. ĮPVĮ 36 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. Toks vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Šis terminas vekselio davėjo gali būti sutrumpintas arba pratęstas. Nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad tuo atveju, kai vekselyje nurodyta, jog jis apmokėtinas „pareikalavus“, sprendžiant dėl tokio vekselio pateikimo apmokėti tvarkos, taikytinas ne ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje, o ĮPVĮ 36 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas. Dėl to bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalimi, kuri, minėta, reglamentuoja vekselių, kuriuose nurodytas ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytas terminas, pateikimą apmokėti.

Nors ir atsižvelgiant į tai, kad ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis šioje byloje netaikytina, sutiktina su kasaciniame skunde pateiktomis išvadomis, kad, atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (šiuo atveju – ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Šiuos veiksmus privalo atlikti visi reikalavimų, atsirandančių vekselių pagrindu, patenkinimo siekiantys vekselių turėtojai, nepriklausomai nuo vekseliuose nustatyto termino ar jų rūšies (ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis). Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti ir, tuo atveju, jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant galimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų.

Minėta, kad pagal ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalį vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. Kokia tvarka ir kokioje vietoje vekselis turi būti pateikiamas apmokėti (išskyrus galimybę pateikti vekselį apmokėti trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje (ĮPVĮ 6 straipsnis), įstatyme nedetalizuojama. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 22 punkte nustatyta, kad vekselis gali būti pateikiamas apmokėti mokėtojo gyvenamojoje vietoje (buveinėje) arba kurioje nors kitoje vekselyje nurodytoje vietoje. Nagrinėjamu atveju ieškovų išrašytuose vekseliuose nurodyta mokėjimo vieta –  Danske Bank A/S Lietuvos filialas, t. y. atsakovo buveinė. Taigi, darytina išvada, kad, atsakovui pareikalavus apmokėti vekselius, jie turėjo būti ieškovams pateikti ir apmokėti atsakovo buveinėje. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareikalavo iš ieškovų apmokėti vekselius žodžiu, tačiau ieškovai pas atsakovą neatvyko ir vekselių neapmokėjo, todėl jiems buvo išsiųsti pranešimai–priminimai vekselius apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovai nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, jog iš jų buvo pareikalauta apmokėti vekselius žodžiu, taip pat į tai, kad vekseliuose nurodyta jų apmokėjimo vieta – atsakovo buveinė, sprendžia, jog ieškovams vekseliai buvo pateikti apmokėti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai buvo atvykę pas atsakovą, reikalavo pateikti jiems vekselius apmokėti ir šie ieškovams nepateikti. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas tinkamai įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo ieškovams išsiųsti 2009 m. rugpjūčio 4 d. raštai, kuriuose reikalaujama iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. sumokėti po 50 000 Lt, atsižvelgiant į atsakovo atstovo paaiškinimus, vertintini kaip priminimas ieškovams apie tai, jog jiems pateikti vekseliai apmokėti ir ieškovai turi pareigą juos apmokėti.

Remiantis pirmiau pateiktu dviejų procedūrų, kurias turi atlikti vekselio turėtojas, prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, išskyrimu, vekselio turėtojui pateikus vekselį apmokėti ir vekselio davėjui jo neapmokėjus, taikytina ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigojanti vekselio turėtoją pranešti vekselio davėjui apie vekselio neapmokėjimą. Toks pranešimas gali būti atliekamas bet kokia forma, net ir grąžinant vekselį (ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalis), tačiau vekselio turėtojui tenka pareiga įrodyti, kad pranešimas buvo įteiktas laiku (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros laikymasis, nors ir privalomas visais vekselių neapmokėjimo atvejais (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis), ypač reikšmingas tada, kai išrašyto vekselio pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ne tik vekselio davėjas ir vekselio turėtojas (kaip yra nagrinėjamu atveju), bet ir akceptantai, indosantai, laiduotojai, kurių ir vekselio davėjo atsakomybė vekselio turėtojui yra solidari (ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalis), todėl apmokėti vekselį vekselio turėtojas gali pareikalauti bet kurio jų. Jeigu asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas apmokėti vekselį, jo neapmoka, kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims svarbu apie tai žinoti. Kai vekselio pagrindu teisinis santykis sieja tik vekselio davėją ir vekselio turėtoją, pranešimas apie vekselio neapmokėjimą (kai nustatyta tvarka iš vekselio davėjo buvo pareikalauta apmokėti vekselį ir šis jo neapmokėjo) vertintinas kaip formalus, nes nesuteikia vekselio davėjui jokios naujos teisiškai reikšmingos informacijos, t. y. vekselio davėjas žino, jog vekselis neapmokėtas.

Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas siuntė pranešimus ieškovams apie vekselių neapmokėjimą ar kitaip pranešė, kad vekseliai neapmokėti. Tačiau, atsižvelgiant į ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, kad net ir nepateikęs pranešimo apie vekselio neapmokėjimą nustatytu laiku, vekselio turėtojas savo teisių nepraranda, nėra pagrindo spręsti, jog dėl šios procedūros nesilaikymo atsakovas prarado teisę išieškoti vekseliuose nurodytas sumas priverstine tvarka, t. y. kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės (ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis). Ieškovai, manydami, kad dėl pranešimo apie neapmokėjimą nepateikimo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, turi galimybes ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo tvarkos

Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas, kai atsiranda reikalavimo teisė pagal neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimą reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Jos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu turi būti pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas). Prašyme inter alia turi būti nurodyta, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį (Tvarkos 4.7 punktas), taip pat ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas (Tvarkos 4.8 punktas). Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų) (Tvarkos 8 punktas).

Remiantis pateiktu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisant to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (Tvarkos 8 punktas). Nei įstatyme, nei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nenustatyta, kaip turėtų būti įrodinėjamas pranešimų apie neapmokėjimą pateikimas. Minėta, kad ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė pranešti apie neapmokėjimą bet kokia forma. Vekselio turėtojas, prieš pranešdamas apie neapmokėjimą pasirinktu būdu, turi apsvarstyti, ar turės įrodymų tuo atveju, jeigu vekselis bus neapmokėtas ir vekselio turėtojas kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalies nuostatą, visais atvejais tinkamu įrodymu apie pranešimą dėl neapmokėjimo pripažintinas paštu išsiųstas pranešimas.

Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad atsakovas, 2009 m. rugsėjo 9 d. teikdamas notarei prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, kartu pateikė neapmokėtus vekselius, raštų, kuriais buvo reikalaujama iš ieškovų apmokėti vekselius, kopijas bei jų išsiuntimą patvirtinančius dokumentus,  t. y. pranešimai apie neapmokėjimą nepateikti. Tai reiškia, kad notaras, gavęs tokį prašymą ir nustatęs, jog nėra visų įrodymų jam tenkinti, turėjo nustatyti ne ilgesnį kaip dešimties kalendorinių dienų terminą įrodymams pateikti (Tvarkos 8 punktas). Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad notaras tokį terminą nustatė ir atsakovas prašymo trūkumus ištaisė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad vekseliai ir jose nurodytos sumos įstatyme nustatyta tvarka neginčijami, nuo pareikalavimo apmokėti vekselius praėjo daugiau kaip ketveri metai, ieškovai žino apie jiems kilusią pareigą apmokėti vekselius, o toks yra, minėta, ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnyje nustatytų procedūrų tikslas, atsakovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina, daro išvadą, jog šiuo atveju atsakovo įpareigojimas iš naujo atlikti ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą procedūrą būtų tik formalus, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises gauti savo reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka. Šiuo atveju byloje nustatyti formalūs pranešimų apie vekselių neapmokėjimą tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti notaro veiksmų, išduodant ginčo vykdomuosius įrašus, neteisėtumo. Remdamasi pateiktų teisinių argumentų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nors ir priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius vekselių pateikimą apmokėti ir pranešimą apie neapmokėjimą reglamentuojančias teisės normas, yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje nutartyje nurodytais motyvais paliktinas galioti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-278/2011, pateiktais išaiškinimais tik tiek, kiek buvo pasisakyta dėl ĮPVĮ 40 straipsnio, kuris netaikytinas šioje byloje, aiškinimo ir taikymo, tačiau ne apskritai jais nesivadovauti. Nurodytoje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl vekselio turėtojo pareigos, prieš kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, atlikti du privalomus veiksmus (pateikti vekselį apmokėti ir pranešti apie jo neapmokėjimą) ir notaro pareigos pareikalauti iš vekselio turėtojo įrodymų, patvirtinančių pranešimą apie neapmokėjimą, aktualūs ir šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 7,37 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, atsižvelgiant į išlaidų dydį, iš kasatorių nepriteistinas (CPK  96 straipsnis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė

Dalia Vasarienė