Administracinė byla Nr. II-9-572/2013
(Proceso Nr. 4-13-3-00094-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. kovo 6 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, A. B., jo atstovui advokatui G. Č., nutarimą skirti administracinę baudą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo institucijos atstovui Rimantui Platūkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. skundą dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą
n u s t a t ė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo specialisto Rimanto Platūkio 2013-01-03 nutarimu A. B. nubaustas už tai, kad 2012-08-22 apie 22.15 val. Varėnos rajone, kelio Varėna-Matuizos-Valkininkai 1 km, vairuodamas automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, dėl ko buvo apgadintas kelkraštis ir kelio šlaitas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p., t. y. padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas administracine nuobauda – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
A. B. 2013-01-22 skundu prašė panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo specialisto Rimanto Platūkio 2013-01-03 nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, arba skirti administracinę nuobaudą nesusijusią su specialios teisės atėmimu. A. B. paaiškino, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Nurodė, kad eismo įvykio metu vairavo tėvui priklausantį automobilį. Važiuojant keliu Varėna – Matuizos – Valkininkai 1-me kelio kilometre suskambo telefonas. Sustojo dešiniame kelkraštyje, įjungė avarinę šviesos signalizaciją, kaip reikalauja kelių eismo taisyklės. Kelias buvo šlapias. Automobilis gana žemas, todėl pradėjus važiuoti, nuslydo nuo kelio ir negalėjo išvažiuoti iš kelkraščio. Bandė išvažiuoti iš griovio, tačiau nepavyko. Pravažiuojančio automobilio vairuotojo paprašė pagalbos. Automobilį paliko kelkraštyje su įjungta šviesos signalizacija. Nuvažiavęs į Varėną, paprašė iš matymo pažįstamo vaikino ištraukti automobilį, kuris sutiko padėti. Sugrįžę į įvykio vietą, pradėjo traukimo darbus. Tuo metu privažiavę policijos pareigūnai paklausė kas atsitiko. Paaiškinus, kad užstrigo, pareigūnai apžiūrėjo, kad automobilis neapgadintas ir išvažiavo. Pareigūnai nesakė, kad padarytas eismo įvykis, neliepė jam likti įvykio vietoje, įvykis nebuvo įformintas. Netrukus atvažiavo kitas ekipažas. Pareigūnai buvo kol vyko automobilio traukimas, iki pusės valandos. Negalėjo pasakyti ar abiejų ekipažų pareigūnai vienu metu buvo įvykio vietoje, nes tuo metu žiūrėjo kaip saugiai ištraukti automobilį. Ištraukę automobilį išvažiavo. Vėliau sužinojo, kad jam surašytas protokolas už tai, kad padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Pripažino, kad padarė eismo įvykį, tačiau nesutiko, jog pasišalino iš eismo įvykio. Byla buvo perduota Alytaus apskrities komisariatui, 2013-01-03 buvo priimtas nutarimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta nuobauda - nuo 200 iki 300 litų arba teisių atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Su pažeidimu nesutiko, tačiau pareigūnas priėmė nutarimą, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atėmė teisę vairuoti 3 mėnesiams, o neskyrė piniginę baudą. Jo pajamos yra apie 1200 litų. Kiekvieną mėnesį moka 400 litų išlaikymą dukrai, tai pat apie 260-280 litų atskaito bankas – paskolą. Teismui nusprendus, kad pažeidimas buvo padarytas, prašo pakeisti 2013-03-01 nutarimu paskirtą nuobaudą ir prašo skirti baudą, o ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio ir baudą paskyrusio organo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresnysis specialistas Rimantas Platūkis paaiškino, kad byloje pakanka duomenų, kad A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 123 punkto reikalavimus ir šiais veiksmais padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Nurodė, kad jis bylos medžiagos nerinko, o tik priėmė sprendimą, remdamasis Alytaus regiono kelių pažyma, kad buvo padaryta žala, ir Lukoševičiaus surašytu protokolu. Žala buvo padaryta, kaip ir pats B. teigė, nuslydus automobiliui nuo kelio, jis bandė išvažiuoti ir tokiu būdu buvo padaryti kelio apgadinimai. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Liudytojas L. L. paaiškino, kad susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo medžiaga, joje buvusiais paaiškinimais, su schema, nuotraukomis A. B. surašė protokolą dėl eismo įvykio. Tiksliai neprisiminė kada gavo medžiagą ir po kiek laiko, nuo medžiagos gavimo, surašė protokolą. B. pažeidimą pripažino. Surašant protokolą vadovavosi visais esamais dokumentais, kurie buvo medžiagoje. Praėjo daug laiko, todėl tikslių aplinkybių neprisiminė. Nurodė, kad kito asmens vairavimas buvo paneigtas.
Liudytojas A. D. paaiškino, kad buvo gautas budėtojo pranešimas, nuvykti į Pramonės gatvę, nes nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis. Nuvykę į įvykio vietą, rado jau atvykusį pareigūną Stramkauską, kuris paaiškino, kad eismo įvykio sudėties nėra, nes niekas neapgadinta. Automobilis važiavo iš Varėnos ir buvo įvažiavęs į dešinįjį kelkraštį. Apžiūrėjo automobilį, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio. Automobilis į nieką nebuvo atsitrenkęs. Nei kelkraščio apgadinimo, nei automobilio apgadinimų nesimatė. Eismo įvykio fakto nefiksavo, nes nebuvo eismo įvykio sudėties. Jei būtų buvę administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tai tuomet būtų sudaręs eismo įvykio schemą, fiksavęs eismo įvykį. Įvykio vietoje be jo dar buvo pareigūnai S., Č. ir M. K.. Važiuojant į įvykio vietą, išgirdo, kad eismo įvykio fakto nėra. Per raciją girdėjo šnekant Stramkauką ir Česnulevičių, kad budėtojas liepė patikrinti vairuotojo blaivumą. Šie neturėjo kuo patikrinti vairuotojo blaivumo, todėl juos siuntė į įvykio vietą. Patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad gavę pranešimą, sugrįžo į įvykio vietą ir nustatė vairuotojui M. K. blaivumą, kuris buvo blaivus (0.00 promilių). Įvykio vietoje matė B.. Numanė, kad automobilis galėjo būti B..
Liudytojas M. K. paaiškino, kad pažįsta administracinėn traukiamą asmenį A. B.. Gavo budėtojo pranešimą, kad yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis. Nuvažiavę į įvykio vietą, ten jau rado atvykusį kitą ekipažą. Pareigūnas S. pasakė, kad eismo įvykio fakto nėra ir jie išvyko. Tačiau budėtojas vėl liepė jiems grįžti ir nustatyti vairuotojo blaivumą. Sugrįžus, D. apžiūrėjo automobilį, o jis vairuotojui nustatė blaivumą. Vairuotojas įpūtė nulius. Paėmė vairuotojo paaiškinimą. Nebuvo nei kelkraščio, nei automobilio apgadinimų. Kai automobilis buvo ištrauktas, tai matėsi vėžėsi. Jei būtų pastebėję kokius tai administracinio teisės pažeidimo požymius, būtų braižę įvykio schemą ir forminę eismo įvykį. Eismo įvykis – įvykis kelyje kai yra apgadintas turtas, yra padaryta žala. Po to kai automobilį ištraukė, su prožektoriumi apžiūrėjo įvykio vietą. Nematė jokių apgadinimų. Žolėje buvo vėžios. Nesimatė, kad su ratais būtų išarta. Buvo likę pėdsakai kai buvo bandoma ištraukti automobilį, nes buvo ištrinta žolė. Jei eismo įvykio nėra, tai ir nereikia fiksuoti jokių aplinkybių ir nereikia daryti jokių apžiūrų.
Liudytojas V. J. paaiškino, kad buvo gautas policijos komisariato prašymas nustatyti žalą. Prašyme buvo nurodyta įvykio vieta, t. y. pirmas kelio kilometras, taip pat prie prašymo pateiktos nuotraukos, kuriose buvo užfiksuotas kelkraštis. Pasiskambino į Varėnos kelių tarnybą pasitikslinti aplinkybes. Varėnos kelių tarnybos darbuotojai nuvažiavo pasižiūrėti į vietą, pasakė kas ten yra padaryta ir pagal žodinį paaiškinimą sudarė sąmatą su specialia sąmatų programa. Sąmatą sudarė iš nuotraukų ir pokalbio su darbuotoju. Sąmata buvo sudaryta iki darbų atlikimo. Nežino ar darbai buvo atlikti. Jo funkcija buvo sudaryti sąmatą, o kaip viskas vyko toliau, ne jo kompetencijoje. Pats įvykio vietoje nebuvo. Negalėjo patvirtinti, kad būtent ten buvo eismo įvykis, nes buvo nustatytas maždaug 10 kv. metrų plotas.
Liudytojas A. A. paaiškino, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tą dieną Varėnos policijos komisariate dirbo budėtojo pareigose. Apie 22 valandą buvo gautas anoniminis moters telefoninis pranešimas, kad kelyje Varėna – Matuizos – Valkininkai 1-me kilometre yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis. Ji nurodė automobilio numerius ir pasakė, kad įvykio vietoje žmonių nėra. Užregistravo gautą informaciją. Tuo metu komisariate buvo vienas patrulių ekipažas, kuris tuo metu buvo užsiėmęs. Todėl į įvykio vietą pasiuntė patrulį Stramkauską ir ekspertą postinį Česnulevičių, kad pasižiūrėtų kas yra įvykę. Jie išvažiavo ir po kiek laiko S. pranešė, kad automobilis neapgadintas. Patikrinęs transporto priemonės numerius pamatė, kad transporto priemonės naudotojas yra jų kolega A. B.. Pareigūnai informavo kas vairavo automobilį ir nurodė, kad automobilį vairavo ne B.. Patruliams nurodė patikrinti vairuotojo blaivumą ir surinkti kitą medžiagą. Nežinojo ar B. yra blaivus ar neblaivus, tačiau norėdamas, kad vėliau viešoje erdvėje nesklandytų nereikalingos kalbos davė tokius nurodymus. Įtarė, kad įvykyje gali būti dalyvavęs policijos pareigūnas, todėl nurodė surinkti su įvykiu visą susijusią medžiagą. S. pasakė, kad negali patikrinti blaivumo, nes neturi alkotesterio. Tada Dirsei su K. nurodė nuvykti įvykio vietą ir patikrinti vairuotojo blaivumą. D. per raciją pasakė, kad eismo įvykio nėra, nes automobilis neapgadintas. Vis tiek nurodė patikrinti blaivumą. Nesakė, kad girtumą reikia nustatyti būtent B.. Pasakė, kad girtumą reikia nustatyti vairuotojui. Patruliai nustatė kito vairuotojo Kašėtos girtumą ir paėmė paaiškinimą. Nežino ar B. buvo įvykio vietoje tuo metu, kai vairuotojui buvo nustatinėjamas girtumas. Į komisariatą sugrįžus Stramkauskui ir Česnulevičiui, pats su Česnulevičiumi nuvyko į įvykio vietą, tačiau ten jau nieko nebuvo. Č. parodė kurioje vietoje buvo nuvažiavęs automobilis. Įvykio vietoje buvo sustumtas kelkraštis. Matėsi, kad automobilio buvo nuvažiuota ir nubraukta automobilio apatine dalimi. Jei yra žala, tai vadinasi yra eismo įvykis. Jei kelkraštis „išartas“ ir jei reikia pataisyti, tai darbininkui reikia užmokėti už atliktą darbą. Patruliai turėjo mokėti įforminti įvykį, nes tai paprasčiausias įvykis. Medžiaga jam buvo pateikta tik tada kai grįžo patruliai ir parvežė K. paaiškinimą ir alkotesterio šaknelę. Pareigūnai parašė tarnybinius pranešimus. Patruliams savo iniciatyva davė nurodymus surinkti visą reikalingą medžiagą, tačiau jie to nepadarė ir pateikė tokią medžiagą, kokia ji yra.
Liudytojas E. B. paaiškino, kad iš matymo pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Važiavo iš darbo. Paros metas jau buvo vėlus. Atvažiavus prie savo kontoros prie jo privažiavo A. su kokiu tai žmogumi ir paprašė ištraukti automobilį. Nuvykus į įvykio vietą apėjo aplink mašiną, žiūrėjo kaip geriau traukti, tačiau įvykio vietos jis neapžiūrinėjo. Ištraukė mašiną ir pasišalino. Kelio apgadinimų nematė. Po automobilio ištraukimo kelkraščio neapžiūrinėjo. Pareigūnas Platūkis jam rodė kelkraščio apgadinimų nuotraukas. Kelias buvo tas pats, danga ta pati ir galėjo tik numanyti, kad tai buvo ta pati įvykio vieta iš kurios traukė A. automobilį. Galima neatpažinti įvykio vietos, nes ten buvo eilinis kelkraštis. Jis priekaištų dėl kelio apgadinimo iš kelininkų neturėjo, nes jo mašina buvo ant asfalto ir jis niekaip negalėjo apgadinti kelkraščio.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už kelio eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 iki 200 šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.). A. B. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Iš bylos medžiagos ir paties pažeidėjo bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad automobiliui užklimpus ir traukiant automobilį buvo padarytos vėžės, t. y. sugadintas kelkraštis ir šlaitas. Iš Valstybinės įmonės „Alytaus regiono keliai“ lokalinės sąmatos matyti, kad eismo įvykio metu sugadinimas nebuvo sudėtingas (kelkraščio dangos ir išorinės briaunos atstatymas rankiniu būdu), tačiau tai patvirtina, kad pareiškėjo veika atitinka požymius, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija - bauda nuo 100 iki 200 šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Kaip matyti iš nutarimo, A. B. skiriant nuobaudą nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau paskirta griežtesnė ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda specialiosios teisės atėmimas. Skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos skyrimui. Pareigūno priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, skunde nurodytos aplinkybės ir kartu pateikiami įrodymai turėtų būti vertintini kaip aplinkybės leidžiančios skirti švelnesnę sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
ATPK 20 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, pažeidėjo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Galiojančių nuobaudų neturi. Yra dirbantis. Mėnesinės pajamos apie 1200 Lt. Turi kreditorinių įsipareigojimų. Kiekvieną mėnesį teikia išlaikymą po 400 Lt mažametei dukrai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2013-01-03 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo specialisto Rimanto Platūkio priimtą nutarimą dėl A. B. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
Nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Ramunė Kuzmienė