Civilinė byla Nr. e2-30857-1149/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12418-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.1.18.3; 3.2.7.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gruodžio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas (būsimas ieškovas) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – (duomenys neskelbtini) organo – neeilinės Didžiosios sueigos, vykusios 2025 m. lapkričio 22 d., priimtų sprendimų galiojimo sustabdymą iki kol bus pareikštas ieškinys teismui.
2. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) narys. 2025 m. lapkričio 22 d. vyko (duomenys neskelbtini) neeilinė Didžioji sueiga, kurioje buvo priimti neteisėti sprendimai, pažeidžiantys juridinio asmens ir juridinio asmens dalyvio interesus. Pareiškėjas nežino (duomenys neskelbtini) organo – neeilinės Didžiosios sueigos, vykusios 2025 m. lapkričio 22 d., priimtų sprendimų. Tačiau pareiškėjui yra žinoma, jog neeilinė Didžioji sueiga vyko, buvo išrinkti nauji valdymo organai, galimai patvirtinti naujos redakcijos (duomenys neskelbtini) įstatai (toliau – Įstatai). Pareiškėjui yra būtina išsireikalauti ketinamą ginčyti protokolą iš neeilinės Didžiosios sueigos organizatorių, įvertinti protokolo turinį su tikslu pateikti teismui ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 22 d. neeilinės Didžiosios sueigos protokolo panaikinimo, nes surašytu ginčytinu neeilinės Didžiosios sueigos protokolu galima sukurti neigiamas pasekmes (duomenys neskelbtini) ateityje. Nurodoma ir tai, kad sprendimas dėl neeilinės Didžiosios sueigos organizavimo 2025 m. lapkričio 22 d. negalėjo būti priimtas, kadangi 2025 m. spalio 18 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) Tarybos susirinkime nebuvo kvorumo, tokiu būdu buvo pažeistos Įstatų 5.7.3. ir 5.11. papunkčių nuostatos. Be to, pagal Įstatų 5.5. papunktį Didžioji sueiga gali priimti sprendimus, jei dalyvauja daugiau kaip pusė visų sueigos dalyvių. 2025 m. lapkričio 6 d. narių apskaitos duomenimis (duomenys neskelbtini) buvo 1979 nariai. Tokiu būdu, kad neeilinė Didžioji sueiga galėtų priimti sprendimus balsuojant, susirinkime privalo dalyvauti 990 narius atstovaujantys skyriuose išrinkti delegatai. Prie jų pridedami pirmininkas ir 3 pirmininko pavaduotojai. Iš Klaipėdos skyriaus su 450 nariais, Klaipėdos rajono skyriaus su 244 nariais, Telšių skyriaus su 195 nariais, Šilutės skyriaus su 41 nariu, bei Vilniaus skyriaus su 33 nariais negauta duomenų apie dalyvavimą/nedalyvavimą 2025 m. lapkričio 22 d. neeilinėje Didžiojoje sueigoje, todėl šių skyrių 963 nariai, tikėtina, kad buvo atstovaujami susirinkime. Tačiau delegatų, atstovaujančių 963 (duomenys neskelbtini) narius, nepakanka, kad neeilinė Didžioji sueiga galėtų vykti ir būtų galima priimti sprendimus. Tauragės skyrius su 212 nariais, Kauno skyrius su 40 narių, Kauno rajono skyrius su 15 narių, Plungės skyrius su 93 nariais, Mažeikių skyrius su 43 nariais, Palangos skyrius su 72 nariais, Kretingos skyrius su 143 nariais, Kelmės skyrius su 18 narių pateikė duomenis, kad skyrių susirinkimų neorganizavo ir į neeilinę Didžiąją sueigą delegatų nesiuntė. Tai sudaro 636 narius. (duomenys neskelbtini) yra Šiaulių skyrius su 136 nariais ir Skuodo skyrius su 78 nariais. Šie skyriai su 214 narių laikinai neturi valdymo organų (skyriaus tarybos), todėl minėtuose skyriuose susirinkimai dėl delegatų išrinkimo negalėjo būti organizuojami. (duomenys neskelbtini) yra 166 nariai iš įvairiausių Lietuvos vietovių bei užsienio, kurie nėra priskirti jokiam skyriui. Vadinasi, sudėjus nedalyvavusius neeilinėje Didžiojoje sueigoje 636 narius su 214 narių iš skyrių be valdymo organų (skyriaus tarybos) ir 166 narius, kurie nepriskirti jokiam skyriui, gaunasi, kad 1016 nariai delegatų į neeilinę Didžiąją sueigą nerinko, tokiu pagrindu didesnė dauguma (duomenys neskelbtini) narių nebuvo atstovaujami. Taigi neeilinėje Didžiojoje sueigoje, vykusioje 2025 m. lapkričio 22 d, galimai dalyvavo delegatai, atstovaujantys tik 960 (duomenys neskelbtini) narių. Akivaizdu, jog tai nepakankamas skaičius ir neeilinėje Didžiojoje sueigoje negalėjo būti reikiamo kvorumo, kad priimti sprendimai būtų teisėti. Dar daugiau, (duomenys neskelbtini) skyriams nebuvo išsiųsti pranešimai apie vyksiančią neeilinę Didžiąją sueigą, nepaskelbta darbotvarkė, taip pažeidžiant Įstatų 5.3. papunktį. Faktiškai Didžioji sueiga įvyko kitu adresu, nei skelbta, tuo tarpu apie posėdžio vietos pakeitimą nebuvo iš anksto informuota nei partijos pirmininkė, nei partijos skyrių pirmininkai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Prašymas netenkintinas.
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
4. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo (ieškovo) interesams, sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
5. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-781/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1054-302/2021; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010; ir kt.).
6. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nurodytas aplinkybes bei pareiškėjo pateiktus rašytinius duomenis, nenustatė pakankamo pagrindo konstatuoti esant pirmiau aptartas sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
7. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalėjo nurodyti ir pagrįsti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pagal pirmiau aptartas CPK 147 straipsnio nuostatas ir formuojamą jų taikymo praktiką nepareiškus ieškinio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto.
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo iš esmės vienintelę priežastį, kodėl ieškinys negali būti pareikštas, t. y. teigia, jog šiuo metu negali pareikšti ieškinio, nes neturi ketinamo ginčyti (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 22 d. neeilinės Didžiosios sueigos protokolo, todėl nežino šios sueigos metu priimtų sprendimų. Pagal kartu su prašymu pateiktų Įstatų 3.3.8. papunktį partijos narys turi teisę susipažinti su partijos bei jos valdymo organų priimtais dokumentais. Šiuo atveju nuo nurodomos 2025 m. lapkričio 22 d. įvykusios (duomenys neskelbtini) neeilinės Didžiosios sueigos yra praėjusios 25 dienos. Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 4 d. teismui pateiktame prašyme nurodo, kad jam yra žinoma, jog neeilinės Didžiosios sueigos, vykusios 2025 m. lapkričio 22 d., protokolą turi naujai išrinktas (duomenys neskelbtini) pirmininkas P. P.. Pareiškėjas nepateikė duomenų (prašymo, jo įteikimo patvirtinimo (pašto duomenų apie siuntos įteikimą ar pan.)), kad būtų kreipęsis į naujai išrinktą (duomenys neskelbtini) pirmininką P. P. dėl susipažinimo su (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 22 d. neeilinės Didžiosios sueigos protokolu ir/ar jo kopijos gavimo, kad jam be teisinio pagrindo būtų atsisakyta leisti su tokiu protokolu susipažinti ir/ar daryti/gauti jo kopiją. Pareiškėjas su 2025 m. gruodžio 12 d. prašymu dėl dokumentų prijungimo prie bylos pateikė duomenis, kad su 2025 m. lapkričio 27 d. prašymu dėl 2025 m. lapkričio 22 d. vykusios (duomenys neskelbtini) neeilinės Didžiosios sueigos protokolo gavimo kreipėsi į I. S.-G., kuri 2025 m. gruodžio 12 d. atsakymu dėl pateikto prašymo informavo, kad protokolo neturi galimybių pateikti, nes atsakingi sueigos organizatoriai jai protokolo nepateikė. Jokių argumentų ir motyvų, juos pagrindžiančių duomenų, dėl kurių dėl protokolo gavimo pareiškėjas kreipėsi ne į naujai išrinktą (duomenys neskelbtini) pirmininką P. P., o į paminėtą asmenį, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Pareiškėjui nepateikus duomenų, kad jis būtų ėmęsis aktyvių veiksmų ir, pasinaudodamas jam, kaip partijos nariui, Įstatų suteikiama teise, būtų siekęs iš naujai išrinkto (duomenys neskelbtini) pirmininko P. P. gauti ir susipažinti su 2025 m. lapkričio 22 d. vykusios neeilinės Didžiosios sueigos protokolu, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja objektyvios kliūtys, pateisinančios ieškinio pareiškimo atidėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymui – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kurią privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į būsimame ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar patenkinus pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ketindamas reikšti ieškinį dėl 2025 m. lapkričio 22 d. vykusios neeilinės Didžiosios sueigos metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nenurodė, kokiu būdu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užkirstų kelią būsimo galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui, nors tikimybės, kad ateityje galbūt kils grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą, kaip minėta, privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų arba teisinio santykio ar jo dalies buvimą (pozityvus ieškinys) arba nebuvimą (negatyvus ieškinys). Atitinkamai teismų sprendimai pagal teisės gynimo būdą taip pat skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009, 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, „Teismų praktika“, 2017, 48, p. 205–224). Taigi pareiškėjui ketinant reikšti ieškinį dėl 2025 m. lapkričio 22 d. vykusios neeilinės Didžiosios sueigos metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tokiam būsimam ieškiniui dėl pripažinimo nereikia taikyti priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir paprastai net negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).
12. Atsižvelgiant į nurodytą, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas teigti, kad pareiškėjui pareiškus ieškinį dėl 2025 m. lapkričio 22 d. neeilinės Didžiosios sueigos metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būsimo pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, nes toks teismo sprendimas, minėta, nereikalauja priverstinio vykdymo – sukelia teisinius padarinius pats savaime be vykdymo, t. y. jei būsimas reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2025 m. lapkričio 22 d. neeilinės Didžiosios sueigos metu priimtus sprendimus būtų patenkintas, tokie teisiniai padariniai, kurių laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia pareiškėjas, savaime atsirastų iš teismo sprendimo. Taigi prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis pareiškėjas pasiektų tą teisinį rezultatą, kurį galima būtų pasiekti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo institutas neatliktų savo paskirties, būtų nesusijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, todėl negali būti taikomas.
13. Trečia, pareiškėjas nurodo, kad prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas apsaugoti juridinio asmens ir juridinio asmens dalyvių įstatymų saugomus interesus, nes ketinamu ginčyti neeilinės Didžiosios sueigos protokolu galima sukurti neigiamas pasekmes (duomenys neskelbtini) ateityje. Pažymėtina, kad grėsmės juridinio asmens ir juridinio asmens dalyvių interesams egzistavimą pareiškėjas grindžia deklaratyviais teiginiais, bendrai apeliuodamas į galimus būsimus sprendimus ((duomenys neskelbtini) reorganizavimą ar likvidavimą, įvairių įsipareigojimų prisiėmimą, organų išrinkimą ir pan.) bei pareiškėjo interesų pažeidimus, kurie negali būti laikomi pakankamu pagrindu ribojimams taikyti. Nežinant kokie konkretūs sprendimai buvo priimti 2025 m. lapkričio 22 d. vykusios neeilinės Didžiosios sueigos metu, nėra nei galimybės, nei atitinkamai pagrindo vertinti, kad nesustabdžius priimtų sprendimų galiojimo pareiškėjui ar juridiniam asmeniui gali kilti neigiami padariniai. Vien pareiškėjo subjektyvios, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos dėl kylančios grėsmės juridinio asmens ir/ar pareiškėjo interesams negali būti pagrindu taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas spendžia, kad esamoje situacijoje, patenkinus pareiškėjo prašymą ir taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius 2025 m. lapkričio 22 d. priimtų sprendimų, kurių nei pobūdis, nei turinys nežinomi, galiojimą, galėtų būti pažeisti ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principai, sutrikdyta juridinio asmens veikla.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepareiškus ieškinio yra išimtinė situacija ir tokio prašymo tenkinimui turi būti išimtiniai pagrindai. Šiuo atveju ieškovas ne tik neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo pateiktas ieškinys, o buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pagrįstumo, bet neįrodė ir savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė neginčijamų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas, nepateikė duomenų, patvirtinančių realią pareiškėjo ir/ar juridinio asmens interesams kylančią grėsmę. Nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nes pareiškėjas neįrodė jų taikymo sąlygų visumos, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis).
15. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pateikimo dienos netenkinus pareiškėjui gražintinas jo sumokėtas 57 Eur dydžio žyminio mokesčio užstatas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
16. Pareiškėjas taip pat prašo išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti iš P. P. rašytinį įrodymą – neeilinės Didžiosios sueigos, vykusios 2025 m. lapkričio 22 d., protokolą su priedais, kad jis būtų pateiktas teismui. Pažymėtina, kad teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus teismas išduoda, jei įrodymo pats byloje dalyvaujantis asmuo negali gauti, ir tik tuo tikslu, kad tas įrodymas būtų pateikiamas į bylą, t. y. rašytinių įrodymų išreikalavimo institutas nėra priemonė surinkti įrodymus galimam ieškinio reikalavimui pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37-934/2023). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į naujai išrinktą (duomenys neskelbtini) pirmininką P. P. dėl nurodyto protokolo gavimo ir jam nesant pagrindo buvo atsisakyta šį protokolą pateikti. Be to, pagal CPK 199 straipsnio 4 dalies paskirtį ir esmę rinkti įrodymus teismo pagalba galima tik jau iškeltoje byloje ar sprendžiant klausimą dėl jos kėlimo. Tačiau nesant bylos (neiškėlus ar užbaigus), teismas negali rinkti įrodymų ir negali šalims išduoti liudijimo įrodymams rinkti (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1413-611/2010; kt.). Šiuo atveju pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmestas, taigi joks procesas teisme nevyksta (nėra pradėtas), o, kaip minėta, proceso įstatymo nuostatos nenumato naujų įrodymų teikimo (jų išreikalavimo) galimybės po bylos pagal prašymą išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo prašymas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147, 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Atmesti pareiškėjo M. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
Grąžinti pareiškėjui M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio užstatą, sumokėtą į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2025 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymu (įmokėta suma 37,50 Eur), 2025 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu (įmokėta suma 19,50 Eur).
Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio užstato grąžinimo pavesti vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui, pinigines lėšas pervedant į pareiškėjo M. Č. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Kelmės kredito unija.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Marija Augustinaitė