Civilinė byla Nr. e2A-1750-863/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Transimperija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transimperija“ ieškinį atsakovui K. V. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transimperija“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui K. V., prašydama nutraukti 2022 m. lapkričio 7 d. šalių sudarytą transporto priemonės Lexus GS450h, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis) pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis) ir taikyti restituciją: automobilį grąžinti atsakovo nuosavybėn bei priteisti ieškovei iš atsakovo 6 500 Eur sumą, sumokėtą už automobilį; taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Ieškovė nurodė, kad 2022 m. lapkričio 7 d. iš atsakovo įgijo minėtą automobilį, už 6 500 Eur. Transporto priemonės pagaminimo data yra 2008 m. balandžio 25 d., pirmos registracijos Lietuvoje data – 2018 m. spalio 30 d. Prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ieškovės atstovas perkamą transporto priemonę išoriškai apžiūrėjo, įsitikino, kad transporto priemonė praėjo techninę apžiūrą. Informacijos apie paslėptus defektus atsakovas nei žodžiu, nei pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė.

1.2.       Ieškovė akcentavo, kad pirkdama transporto priemonę, pagamintą ir eksploatuojamą nuo 2008 m., sąžiningai vertino, kad pirkimo metu transporto priemonė (turima rida sudaro 205 626 km) neatitiks pagal savybes naujai transporto priemonei, tačiau žinodama šios transporto priemonės klasės aukštą patikimumą ir gamybos kokybę buvo užtikrinta tuo, kad ji galės būti ilgai ir sėkmingai eksploatuojama. Tačiau tik pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, pravažiavus 788 km, susprogo ir apdegė automobilio inverteris, kuris yra pagrindinė esamos transporto priemonės dalis. Apie gedimą buvo nedelsiant informuotas pardavėjas, nurodant, kad transporto priemonė bus pateikta autorizuotam Lexus automobilių servisui ir atsakovas gali dalyvauti apžiūroje bei gedimo priežasties nustatyme; taip pat atsakovas buvo informuotas apie tai, kad ieškovė norės, jog atsakovas padengtų (kompensuotų) remonto išlaidas. Atsakovas sutiko su minėtu reikalavimu, tačiau sužinojęs apie tai, kad sugedo automobilio inverteris, atsisakė dengti galimas išlaidas ir prisiimti atsakomybę už kilusį gedimą, nes tai buvo automobilio paslėptas trūkumas.

1.3.       Ieškovės duomenimis, autorizuotame Lexus automobilių servise buvo nustatyta, kad galimai sugedęs inverteris buvo neprofesionaliai taisomas, dėl ko ir sugedo, ir tik eksploatuojančio transporto priemonę asmens dėka, kuris sureagavo į gedimą, buvo išvengta gaisro. Gauta pažyma iš autorizuoto Lexus serviso, kad inverterio keitimas bei automobilio remontas ieškovei kainuos 10 745 Eur. Apie tai buvo pranešta atsakovui, tačiau atsakovas nustojo bendrauti ir į raginimą išspręsti bendru sutarimu automobilio remonto klausimą, nereagavo, vėliau atsisakė prisiimti atsakomybę dėl nustatyto nuslėpto nuo ieškovės pardavimo metu trūkumo. Nuo gedimo dienos ir pateikimo sugedusio automobilio autorizuotam Lexus servisui, automobilis neeksploatuojamas, ir ieškovės siekiai atlikti remonto darbus pirktam automobiliui už mažesnę kainą rezultatų nedavė. Ieškovė negali eksploatuoti įsigytos transporto priemonės, automobilio remonto išlaidų dydis daro remontą ekonomine prasme nenaudingu ir neprotingu. Papildomai pažymėjo, kad apžiūrint transporto priemonę, buvo pastebėta, jog galimai dujų išmetimo sistemoje nėra tinkamo katalizatoriaus, kas taip pat yra kliūtimi dalyvauti šiai transporto priemonei kelių eisme.

2.       Atsakovas K. V. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1.       Atsakovas nurodė, kad apie parduodamą automobilį paskelbė www.autoplius.lt, nurodė 7 600 Eur kainą. Paskambinęs ieškovės darbuotojas paprašė atvežti automobilį į UAB „Transimperija“ autoservisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pakeliui į sutartą vietą automobilio vidaus degimo variklis pradėjo netolygiai dirbti. Nuvykus į vietą, atsakovas iš karto apie tai informavo minėtą asmenį, nurodydamas, jog galimai dėl ilgesnio automobilio neeksploatavimo pradėjo netolygiai dirbti vidaus degimo variklis, atitinkamai dėl to atsakovas nurodė, kad ketina vykti atgal, tačiau ieškovės atstovas paprašė leisti automobilį apžiūrėti ir įvertinti jo būklę pačiam. Minėtas asmuo, kartu su kitu autoservise buvusiu asmeniu, kurie, manytina, buvo ieškovės autoserviso darbuotojai, automobilio vertinimą atliko trimis būdais: išoriniu, mechaniniu (keliant autokeltuvu ir detaliai apžiūrinti automobilio dugną, variklį ir pan.) bei elektroniniu, t. y. kompiuterine diagnostika. Tas pats asmuo (ieškovės atstovas) atliko bandomąjį važiavimą, siekdamas įvertinti netolygų variklio darbą. Automobilis buvo prijungtas prie kompiuterinės diagnostikos sistemos (aparatūros), kuri parodė „misfire“ klaidą, kuri, kaip paaiškino minėtas darbuotojas, reiškė kuro mišinio netikslų perdavimą į vidaus degimo variklio cilindrą, taip pat jis nurodė, kad tai yra tokių automobilių silpnoji vieta. Be šios klaidos, ieškovės kompiuterinės diagnostikos sistema neidentifikavo kitų automobilio netinkamo veikimo aplinkybių. Ieškovės atstovas minėtą klaidą ištrynė ir atliko antrą bandomąjį važiavimą, kurio metu automobilis važiavo be priekaištų. Grįžus į autoservisą, kitas specialistas autokeltuvu automobilį pakėlė ir abu ieškovės atstovai kartu atliko detalų mechaninį automobilio vertinimą bei išoriškai abu kartu tikrino automobilio kėbulo būklę, specialiu prietaisu tikrino dažų sluoksnio storį, po ko teigė, kad automobilis yra visas perdažytas ir papildomai atsakovui nurodė, kaip skiriasi dažų lygis. Atsakovas ieškovės atstovui taip pat pateikė informaciją, kad iki įsigijimo automobilis jau buvo eksploatuojamas Lietuvoje, tačiau prieš įsigyjant atsakovas asmeniškai tikrino eksploatavimo istoriją UAB „CARVERTICAL“, pagal gautus duomenis automobilis dūžių neturėjo. Automobilį apžiūrintis pagrindinis asmuo, bendraudamas su atsakovu, pasakodamas apie tokio modelio automobilius, nurodydamas šio modelio silpnąsias vietas, mechaninę, elektroninę bei hibridinę jo specifiką, leido suprasti, jog jis turi specialiųjų žinių. Automobilio apžiūros metu minėtasis asmuo atsakovui paminėjo „jeigu šį automobilį įsigysiu, aš jį padarysiu kaip naują“, kas leido suprasti, jog automobilį ketina įsigyti jis ir tikrasis jo ketinimas „perdaryti“ 15 metų senumo automobilį. Tos pačios dienos vakarą atsakovui paskambino ieškovės atstovas ir pasiūlė automobilį parduoti už 6 500 Eur, motyvuodamas, jog automobiliui reikalingas remontas, vardijo, ką reikia daryti. Atsakovas priėmė sprendimą parduoti automobilį.

2.2.       Atsakovas akcentavo, kad buvo parduotas 15 metų senumo automobilis; parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės. Be kita ko kritiškai vertino ieškinyje nurodytą automobilio remonto kainą. Nurodė, kad buvo sulaukęs automobilį apžiūrėjusio asmens skambučio, kuris nurodė, kad automobilio inverterį gali sutvarkyti už 1 400 Eur ir paprašė padengti išlaidas, tačiau atsakovas nesutiko, nes automobilis pirkimo–pardavimo metu atitiko visas jam keliamas sąlygas bei reikalavimus, jokių paslėptų trūkumų neturėjo, jį eksploatuojančiam atsakovui buvo techniškai tvarkingas. Pažymėjo, kad iš UAB „Mototoja“ rašto darytina išvada, jog viena iš tinkamumo eksploatuoti automobilį detalių yra aušinimo skysčio priežiūra, kuris atlieka svarbias funkcijas, būtent palaiko stabilią inverterio temperatūrą, o ieškovė, būdama savo srities profesionalė, neabejotinai tai žinojo, tačiau duomenų, kad automobilis buvo eksploatuojamas tinkamai po sutarties sudarymo, nėra. Atsakovo manymu, jei automobilis būtų buvęs eksploatuojamas laikantis visų saugumo reikalavimų, t. y. sustojus tik užsidegus įspėjamiesiems signalams apie galimą hibdridinės sistemos gedimą, būtų išvengta tokių pasekmių, būtent inverterio perkaitimo ir to pasėkoje laidų pynės išsilydimo. Ieškovė, kaip savo srities profesionalė, sprendimą pirkti automobilį priėmė tik gerai apsvarsčiusi, įvertinusi visapusiškai automobilio būklę ir suprasdama, kad automobilis yra 15 metų senumo ir turintis natūralių nusidėvėjimo požymių.

2.3.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė reikalavimą grindžia išankstine prezumpcija, kad nurodomas automobilio gedimas buvo paslėptas ir egzistavo sutarties sudarymo metu, nors kartu nurodė, kad automobilis sugedo pravažiavus 788 km po sutarties sudarymo. Atsakovo nuomone, paslėptas trūkumas, tai toks automobilio trūkumas, apie kurį pardavėjas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo, tačiau sąmoningai nutylėjo. Vien tai, kad automobilis sugedo jį eksploatuojant, nereiškia, kad, pirma, tariamas gedimas egzistavo sutarties sudarymo metu, antra, atsakovas apie jį žinojo, bet nepranešė ieškovei. Su automobilio kokybe susiję aspektai buvo aptarti su automobilį apžiūrėjusiu asmeniu ir šiam buvo žinomi. Atsakovas automobilį apžiūrinčiam asmeniui žodžiu nurodė visus jam žinomus automobiliui atliktus profilaktinius darbus bei remontus: tepalų keitimą, stabdžių skysčių keitimą, baterijos ventiliatoriaus valymą, duslintuvo virinimą, apšvietimo reguliavimą. Automobilis tiek sutarties sudarymo metu, tiek ir tam tikrą laiką po jos sudarymo buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį (nuvažiuota net 788 km). Atsakovas, nebūdamas automobilių specialistu, net negalėjo įsivaizduoti, kad gali toks trūkumas (inverterio gedimas) ateityje atsirasti, nes tokio fakto net neprognozavo automobilio patikrą atlikę ir specialiųjų žinių turintys ieškovės atstovai. Atsakovas būdamas vidutinis automobilio naudotojas, neturintis jokių specialiųjų žinių, sudarė visas sąlygas apžiūrėti automobilį, atskleidė visą jam žinomą automobilio istoriją, nors ir tai pirkimo–pardavimo sutartyje raštu nenurodė, o ieškovė, turinti specialiųjų žinių, priėmė sprendimą automobilį įsigyti. Atsakovo nuomone, jis negali būti atsakingas už po pirkimo– pardavimo sutarties atsiradusius gedimus, kurie, labiausiai tikėtina, atsirado dėl netinkamo automobilio eksploatavimo.

2.4.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas, be kita ko, dar akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, jog automobilis turėjo trūkumų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, atsakovui įgyjant automobilį nebuvo nurodyti duomenys apie inverterio trūkumus, kurie galimai buvo nuslėpti / neatskleisti ieškovei sudarant sutartį. Nurodė, jog pirmasis automobilio sandoris Lietuvoje buvo sudarytas 2018 m. spalio 30 d., tačiau sąskaitoje, kurią VĮ Regitra vertino kaip pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai, susiję su inverteriu arba kitais mechanizmais, kaip ir atsakovui sudarius 2019 m. spalio 13 d. sandorį atsakovui kaip pirkėjui nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai. Todėl atsakovui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo atlikti menamus inverterio ar kitus su juo susijusius remonto darbus (jį papildomai ardyti ir pan.). Negalima tikėtis, kad už visus automobilio trūkumus, kurie išryškėja po sutarties sudarymo bus atsakingas pardavėjas, nes tai būtų neproporcinga pirkėjo teisių gynimo priemonė. Nagrinėjamu atveju automobilis sugedo nuvažiavus 788 km, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis sugedo iš karto po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Inverterio gedimo priežastis – natūralus nusidėvėjimas kaip automobilio eksploatacijos pasekmė ir tai nėra laikytina paslėptu defektu. Atsakovas taip pat akcentavo, kad ieškovės nurodoma remonto darbų kaina yra nepagrįstai didelė, darbų vertė negali būti skaičiuojama pagal naujų detalių kainą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti griežčiausios priemonės – sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, nes trūkumai gali būti ištaisyti. Ieškovė, įgydama automobilį, atliko detalią jo apžiūrą (automobilis buvo pakeltas ant keltuvo) bei kompiuterinę diagnostiką, tačiau jokių pretenzijų dėl katalizatorių neturėjo, šias aplinkybes nurodė praėjus tik metams nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, prieš sudarant sutartį 2022 m. spalio 7 d. buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, tačiau tokie trūkumai nebuvo nustatyti.

3.       Atsakovas 2024 m. vasario 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose be kita ko papildomai nurodė, kad ekspertizės akto išvados patvirtina, jog inverterio gedimas nėra susijęs su neprofesionaliu transporto priemonės remontu, tai paneigia ieškovės argumentus, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais. Akte nurodyta, kad inverterio gedimas kilo dėl automobilio elektros sistemos sutrikimų, kurie atsirado po sutarties sudarymo. Akte nėra konstatuota, kad inverterio gedimo priežastis – netinkamas remontas. Akte nurodoma, kad inverterio gedimai turi atsitiktinį pobūdį bei techniniu požiūriu jų negalima iš anksto prognozuoti, inverterio gedimus daugiausia lemia atsitiktiniai veiksniai. Atkreipė dėmesį, kad eksperto vertinimu, inverterio tikėtina gedimo priežastis – elektronikos komponentų senėjimas. Byloje nėra duomenų, kad ginčo automobilis turėjo trūkumų jo įsigijimo momentu. Dėl katalizatoriaus trūkumų pažymėjo, kad ieškovė nei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nei vėliau nepateikė pretenzijų dėl katalizatorių trūkumų, tokias pretenzijas pareiškė tik po metų. Pretenzijas pareiškus po 6 mėnesių, toks trūkumas negali būti laikomas daikto trūkumu, egzistavusiu sutarties sudarymo metu. Todėl ieškovė turi įrodyti, kad atsakovas pardavė automobilį su paslėptais defektais.

4.       Ieškovės atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovas paaiškino, kad transporto priemonė buvo pirkta įmonės lėšomis, ją planuota naudoti asmeninėms direktoriaus reikmėms. Prieš perkant, transporto priemone buvo pravažiuota. Automobilis sugedo Vilniuje, pasigirdo sprogimas ir pasimatė dūmai, automobilis buvo sustabdytas, vėliau tralu nugabentas. Po gedimo automobilio remonto darbų nebuvo atlikta. Buvo kreiptasi į autorizuotą Lexus servisą, kur pasakė, kad trūksta katalizatoriaus, tačiau apie tai parašyti pažymoje atsisakė. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad po mėnesio nupirkta transporto priemonė tapo nenaudojama pagal paskirtį. Labiausiai tikėtina, kad trūkumai egzistavo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Automobilis sugedo dėl netinkamo jo remonto; trūkumų buvimo iki sutarties sudarymo faktas įrodytas. Trūkumai nebuvo akivaizdūs, konstatuoti tik ekspertizės metu, pakėlus dangtį jų nebuvo galima pastebėti. Todėl prašė nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo.

5.       Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad ekspertizės aktas paneigia, jog gedimas atsirado dėl nekokybiško remonto, ekspertas padarė išvadą, kad gedimas įvyko dėl senėjimo. Remonto darbai neviršytų 2 000 Eur. Lūkestis, kad automobilis būtų suremontuotas naujomis detalėmis nepagrįstas. Pretenzija dėl katalizatoriaus buvo pareikšta praėjus metams laiko, praleidus įstatyme numatytą 6 mėnesių terminą, nes informacija dėl katalizatoriaus ieškovei tapo žinoma Lexus patikroje. Katalizatoriaus pakeitimas nekainuotų 1 000 Eur, todėl laikytina, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas nėra adekvatus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 6 141,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės valstybei 54,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei grąžino ieškovei 344,08 Eur, o atsakovui – 344,09 Eur į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizę sumokėtų lėšų.

6.1.       Teismo vertinimu, bylos duomenų visuma nesuponuoja manymo, kad ieškovei buvo parduota nekokybiška prekė ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, dėl ko būtų pagrindas ją nutraukti ir taikyti restituciją. Įvertinęs bylos duomenis, tarp jų liudytojų, eksperto parodymus, teismas sprendė, kad pardavimo dieną automobilis iš esmės galėjo būti eksploatuojamas, gedimai pasireiškė ieškovei jau eksploatuojant įsigytą transporto priemonę, bylos duomenys nagrinėjamu individualiu atveju nesuponuoja manymo, kad ieškovės nurodyti gedimai ar juos sąlygojusios priežastys atsirado iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kad atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovę bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus.

6.2.       Teismas vertino, kad atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Šioje situacijoje pagal teismų praktiką yra svarbu tai, kad: 1) prieš sudarant naudotos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; 2) ekspertizės išvados dalis negalėjo patvirtinti automobilio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laiko, tame tarpe aplinkybės, kad automobilio gedimo priežastys buvo sutarties sudarymo metu; 3) įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti, šiuos reikalavimus ginčo automobilis sutarties sudarymo metu atitiko; 4) inverteris sugedo automobiliui pravažiavus 788 km, tuo tarpu nei nuvažiuotas atstumas, nei laikas po sutarties sudarymo esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes teismų praktikoje nepripažįstamas pagrįstas reikalavimas nutraukti sutartį, kai gedimas pasireiškia po 9 dienų arba nuvažiavus tik kiek daugiau nei nagrinėjamoje byloje, tai yra virš 900 km; 5) svarbi aplinkybė, kad buvo perkamas jau 14 metų naudotas automobilis.

6.3.       Teismas akcentavo, kad nors ieškovė teigė, kad inverterio gedimą sąlygojo nekokybiškas jo remontas, tačiau bylos duomenys nesuponuoja manymo, kad jį remontavo atsakovas. Remiantis liudytojo E. U. parodymais 2024 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu bei ieškovės atstovo A. S. paaiškinimais 2024 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu, inverterio remontą atliko E. U., tačiau jam perleidus automobilį J. Č. buvo nuvažiuota 16 999 km, o atsakovas įgijęs automobilį iš J. Č. nuvažiavo dar 21 657 km. Todėl, teismo vertinimu, labiau manytina, kad inverterio gedimo priežastis buvo atsitiktinė, nulemta transporto priemonės eksploatacijos. Ginčo automobiliui sugedimo metu buvo 14 metų, rida 206 444 km, todėl būtų nepagrįsta tikėtis, kad automobilis nesuges ir neturės trūkumų jį nusipirkus. Tai reiškia, kad gedimas galėjo įvykti bet kuriuo momentu tiesiog dėl natūralaus 14 metų naudoto automobilio ir jo detalių nusidėvėjimo, o ieškovė, pirkdama naudotą automobilį, prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų.

6.4.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizės metu buvo konstatuoti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos neatitikimai, konstatuota, kad katalizatoriaus bakelyje nėra keramikinio užpildo, o už jo esantis antrinis deguonies daviklis įrengtas pažeidžiant gamintojo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje liudytojas V. N. parodė, kad automobilio apžiūros metu matė katalizatoriaus „apgaviką“, apie tai informavo ieškovės vadovą. Liudytojas taip pat parodė, kad beveik visi naudoti Lexus automobiliai turi tokių problemų. Taigi, aplinkybė dėl katalizatoriaus trūkumo buvo / galėjo būti žinoma ieškovei įgyjant transporto priemonę, todėl nėra pagrindo vien dėl to nutraukti sutartį, juolab, kad ieškovė nepateikė, kokias išlaidas jį patirtų įstatant katalizatorių. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi ir tai, kad nors ieškovės atstovas iš pradžių teigė, kad automobilis buvo įgytas ieškovės vadovo šeimos poreikiams, nors ir įmonės vardu, ieškovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad prekiauja automobiliais, juos remontuoja, įgytą automobilį norėjo patvarkyti ir parduoti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad automobilio apžiūros metu ieškovės atstovas paminėjo „jeigu šį automobilį įsigysiu, aš jį padarysiu kaip naują“, kas leido suprasti, jog automobilį ketina įsigyti jis ir tikrasis jo ketinimas „perdaryti“ 15 metų senumo automobilį. Tokių paaiškinimų ieškovė nepaneigė, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo pirktas įmonės vardu, todėl labiausiai manytina, kad sandoris buvo susijęs su ieškovės vykdoma veikla – automobilių pirkimu, jų remontu ir perpardavimu. Todėl aplinkybė, kad po kelių savaičių nuo sandorio sudarymo naudotas 14 metų automobilis tapo negalimas naudoti pagal paskirtį dėl bylos nagrinėjimo metu neįrodytos inverterio gedimo priežasties, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirkimo–pardavimo sutartis gali būti nutraukta dėl esminio jos pažeidimo.

6.5.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad už ekspertizę ekspertui buvo sumokėta 1 811,83 Eur, todėl šalims grąžintina 688,17 Eur į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtų lėšų, bei nusprendė atsakovui iš ieškovės priteisti 905,91 Eur už ekspertizę bei 5 235,41 Eur, tai yra viso 6 141,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš ieškovės – 54,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovė UAB „Transimperija“ pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

7.1.       Akcentuodama atliktos ekspertizės duomenis, laiko, kad ekspertizės metu buvo nustatyta, jog ieškovės pirktas automobilis turi paslėptų trūkumų, dėl kurių ieškovė įspėta nebuvo, ir jeigu apie tai jai būtų žinoma, ji atsisakytų pirkimo. Nustatyta, kad ginčo automobilyje inverteris buvo keičiamas kelis kartus – inverterį keitė ir E. U., ir J. Č. Taip pat, konstatuojama, kad originalus inverteris buvo keičiamas naudotu inverteriu, skirtu Anglijoje eksploatuojamoms transporto priemonėms Lexus GS 450h, o toks keitimas sąlygojo ir būtinumą keisti laidų pynę dėl skirtingo vairuotojo ir panelės salono viduje išdėstymo lyginant su europietiškomis. Be to, konstatuojama, kad yra atliktas elektros instaliacijos sistemos modifikavimas (negamyklinis), ir kaip pripažino atsakovas, jam teko remontuoti transporto priemonės hibridinę bateriją – akivaizdu, kad šie trūkumai egzistavo parduodant transporto priemonę apeliantei. Nuolatinis inverterio keitimas, atliktas kitų savininkų, liudija apie rimtą problemą su elektros instaliacija, o remontas neautorizuotame servise panaudojant antrinės rinkos atsargines autodetales negalėjo užtikrinti nei remonto kokybės, ne suteikti remontui ir detalėms garantijų – ir kiekvienas savininkas, suprasdamas minėtą aplinkybę, po remonto siekė kuo greičiau atsikratyti šios transporto priemonės – liudytojas E. U. tai ir patvirtino, paaiškindamas ieškovės atstovui A. S., kad pavargo nuo nuolatinių šios transporto priemonės remonto kaštų. Todėl mano, kad priešingai negu teismas daro išvadą, ieškovė pirko transporto priemonę su paslėptais trūkumais – šie trūkumai galėjo būti nustatyti tik atliekant specialų tyrimą, jokie nespecialistų vertinimai, manymai ir t.t., negali būti priežastimi laikyti, kad šie paslėpti trūkumai turėjo būti žinomi apeliantei, arba apeliantė galėjo ir turėjo jų buvimą numatyti arba suprasti. Tai, kad teismui nebuvo pateiktas įrodymas dėl katalizatoriaus keitimo kaštų, grindžiama tuo, kad esant tokiam paslėptam trūkumui jo galimas pašalinimas siekia iki 2 500 Eur, kas sudaro 40 procentų nuo sumokėtos už ginčo automobilį kainos, todėl toks remontas yra ekonomiškai nenaudingas? o be to, negalėjimas (draudimas) tokia transporto priemonę eksploatuoti yra pakankamu pagrindu grąžinti tokią transporto priemonę buvusiam savininkui, t. y. nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

7.2.       Atkreipdama dėmesį, kad atsakovas nuolat teigė, jog remonto kaštai nėra dideli šiam atvejui – inverteris gali būti pirktas autodetalių antrinėje rinkoje (t. y. būti naudotas), pažymi, jog tai iš anksto numato, kad tokiam remontui ir detalei nėra garantijų. O tai lemia aplinkybę, kad toks remontas bus kartojamas ir kartojamas, nes gedimo priežastis nėra nustatoma. Be to, ieškovė, siekdama garantijos keičiant inverterį, tokią garantiją galėtų gauti tik iš autorizuoto serviso, kai vietoje seno sugedusio inverterio bus pastatomas naujas ir kokybiškas, už kurį gamintojas neša atsakomybę. Tačiau tokio inverterio kaina ir keitimas sudaro 10 745 Eur. Akcentuoja, kad iš atsakovo procesinių dokumentų ir atsakovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad atsakovas paties šių trūkumų buvimo fakto neginčijo ir nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose fiksuotus automobilio trūkumus. Ieškovės vertinimu, laikytina nustatyta, kad ginčo automobilis turėjo ekspertizės metu ekspertizės akte konstatuotus trūkumus. Įvertinus aplinkybę, jog ginčo automobilis ieškovei parduotas 2022 lapkričio 7 d., ir sugedo po kelių savaičių nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pravažiavus vos 700 km, taip, kad tolimesnė jo eksploatacija tapo neįmanoma be didelių finansinių įdėjimų, labiau tikėtina, jog nurodyti trūkumai atsirado iki ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas, nors ir nurodė esant abejonių, ar ieškovė automobilį naudojo atsakingai bei tausojančiai, tačiau šių savo abejonių plačiau neįrodinėjo ir jas pagrindžiančių duomenų į bylą pateikti nesugebėjo.

7.3.       Mano, jog nustatyti automobilio trūkumai sudaro kliūtis patikimai naudoti automobilį pagal paskirtį, todėl pripažintini daikto trūkumais, dėl kurių automobilio naudingumas sumažėja taip, jog pirkėjas, žinodamas tokį trūkumą, turėtų pagrindą iš esmės kitaip svarstyti dėl jo įsigijimo ar kainos. Šios išvados nepaneigia atsakovo teiginiai, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo automobilio techninės apžiūros kortelė, todėl automobilis laikytinas tinkamos naudoti kokybės. Remdamasis teismų praktika, mano, jog minėta aplinkybė vertintina bendrame įrodymų kontekste ir, nesant pateiktos papildomos medžiagos, nepaneigia ekspertizės akte nurodytų trūkumų buvimo fakto. Be to, ir aplinkybė, jog apie automobilio defektus atsakovas galimai nežinojo, pati savaime nepaneigia atsakovo, kaip pardavėjo, prievolių perduoti tinkamos (aptartos) kokybės daiktą.

7.4.       Ieškovės vertinimu, pripažintina, kad nurodyti ginčo automobilio trūkumai negali būti laikomi savaime tikėtinais daikto kokybės pokyčiais, atsiradusiais dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, kurie būtų savaime suprantami, atsižvelgiant į automobilio naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Pažymi, kad atsakovas neįrodė, jog automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nuo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki visiško automobilio sugedimo praėjo tik kelios savaitės bei buvo pravažiuota apie 700 km, būtų logiška ir pagrįsta laikyti, kad parduoto daikto trūkumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir ne dėl pirkėjo kaltės.

7.5.       Nurodo, kad apeliantė ne pati, o per pažįstamą, kuris turi būti laikomas kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė? atsakovas pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė trūkumų. Faktinė aplinkybė, kad ginčo automobilis pirkimo–pardavimo metu savo tiesioginę funkciją atliko, t. y. juo buvo galima važiuoti, ir galiojo jo privalomoji techninė apžiūra, nepaneigia fakto, jog jis turėjo tokių trūkumų, dėl kurių jo eksploatacija apsunkinta, reikalautų papildomų investicijų. Kadangi proceso metu ekspertizės akte išvardinti automobilio trūkumai išaiškėjo tik atlikus automobilio apžiūrą kaip autorizuotame autoservise taip ir (tik) ekspertizės atlikimo metu, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovė nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Mano, jog byloje apeliantė įrodė, kad ginčo automobilis turėjo trūkumų, kurie buvo reikšmingi ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais.

7.6.       Pažymi, kad apeliantė kaip pirkėja iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, apeliantės vertinimu, yra pagrindas konstatuoti esminį pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą iš pardavėjo (atsakovo) pusės. Pripažinus, kad ieškovė negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sutartį, yra pagrindas tenkinti ieškinį, nutraukiant pirkimo–pardavimo sutartį, taikant restituciją.

8.       Atsakovas atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.

8.1.       Pasisakydamas dėl automobilio inverterio trūkumų, atkreipia dėmesį, kad Lexus atstovybė UAB „Mototoja“, priešingai, nei, kad teigia ieškovė, nepatvirtino, jog automobilio inverterio gedimą ir laidų, besijungiančių su inverteriu, izoliacijos išsilydimą lėmė neprofesionalus ir / ar nekokybiškas remontas. Lexus atstovybė 2023 m. liepos 18 d. rašte yra nurodžiusi, kad negali nurodyti tikslios automobilio inverterio gedimo priežasties, kadangi ekspertizės neatlieka. Anot Lexus atstovybės, gali būti daug automobilio inverterio gedimo priežasčių (susidėvėjimas dėl amžiaus, dėl perkaitimo, vibracijų ir t.t.). Taip pat, Lexus atstovybė nurodė, kad inverterio gedimo nėra įmanoma numanyti ir jo paslėpti. Pažymi, kad ekspertizės akto išvados aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad inverterio gedimas bei inverterio sugedimo sąlygotas laidų, besijungiančių su inverteriu, izoliacijos išsilydimas nėra susijęs su neprofesionaliu ir / ar nekokybišku jo remontu arba tuo, kad automobilyje anksčiau buvo pakeistas inverteris. Todėl, tai paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad automobilis ieškovei buvo parduotas su paslėptais defektais ir, kad paslėptų trūkumų buvimo faktą pagrindžia ekspertizės aktas. Ekspertizės akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad inverterio gedimas kilo dėl automobilio elektros sistemos sutrikimų, kurie atsirado po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ekspertizės akte yra nurodoma, kad inverterio gedimai turi atsitiktinį pobūdį bei techniniu požiūriu negalima iš anksto prognozuoti inverterio gedimo / sutrikimo. Ekspertizės akto išvados paneigia ieškovės argumentus dėl inverterio nekokybiško ir / ar netinkamo remonto arba, kad gedimą galėjo lemti pakeistas ir įdėtas kitas inverteris. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje ekspertas dar kartą paaiškino ir patvirtino, kad inverteris sugedo, kadangi buvo paveiktas didelio stiprio elektros srovės, taip pat nurodė, kad metams bėgant didėjo tikimybė inverterio gedimui. Atsakovo vertinimu, tiek ekspertizės akto išvada, tiek ir eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu nepatvirtino apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad automobilis pirkimo–pardavimo metu turėjo paslėptų trūkumų, kurie sąlygojo inverterio gedimą ieškovei eksploatuojant automobilį.

8.2.       Kritiškai vertindamas ieškovės argumentus dėl liudytojų parodymų, atkreipia dėmesį, kad E. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis vėlesniam automobilio savininkui J. Č. buvo parduotas tvarkingas ir be trūkumų, o J. Č. teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad automobilį atsakovui perleido tvarkingą ir be trūkumų. Be to, pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog inverterį automobilyje keitė E. U., o J. Č. teismo posėdžio metu priešingai, nei, kad teigia ieškovė apeliaciniame skunde, nenurodė, kad yra keitęs automobilio inverterį. Taip pat laiko, kad inverteris buvo pakeistas profesionaliai, ekspertas vertino ir nekokybiško remonto ekspertizės akte nenustatė. Ekspertizės akte taip pat nebuvo nustatyta, kad automobilyje iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo yra buvę problemų su elektros instaliacija. Dėl to, ieškovės argumentas, kad nuolatinis inverterio keitimas atliktas kitų savininkų liudija apie rimtą problemą su elektros instaliacija, yra nepagrįstas.

8.3.       Laiko nepagrįstu ieškovės lūkestį, kad po 14 metų automobilio naudojimo (ir kurio rida buvo didesnė nei 200 tūkst. km), automobilis niekada nebus remontuotas ir / ar jame negalėtų būti keistos detalės, ar kad tokiame automobilyje turėtų būti įdėtas visiškai naujas inverteris ir, kad ieškovei eksploatuojant tokio senumo automobilį, ieškovė dar turėtų suteiktą automobilio gamintojo garantiją šiai detalei. Taip pat atkreipia dėmesį, kad E. U. teismo posėdžio metu nurodė (priešingai, nei, kad nurodė ieškovės (duomenys neskelbtini) A. S.), kad pardavė automobilį dėl to, jog turėjo galimybę įsigyti naujesnio modelio Lexus automobilį, o ne dėl to, kad pavargo nuo nuolatinių šios transporto priemonės remonto ir remonto kaštų. J. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį pardavė, kadangi automobilis jam netiko žvejybai. Be to pažymi, kad ekspertizės akte ir jokiuose kituose byloje pateiktuose dokumentuose nėra konstatuojamas faktas, kad inverterio pakeitimas sąlygojo būtinumą keisti laidų pynę dėl skirtingos vairuotojo ir panelės salono viduje išdėstymo lyginant su europietiškomis. Pažymi, kad nors ekspertizės akte buvo nurodyta, jog automobilio elektros sistema yra modifikuota, tačiau, neatsižvelgiant į tai, ekspertas ekspertizės akte nenustatė, kad šis modifikavimas buvo inverterio ir jo laidų pynės gedimo priežastis. Priešingai, ekspertizės akte buvo nustatyta, kad inverterio gedimo tikėtina priežastis – natūralus jo elementų bei su juo susietų elektronikos komponentų senėjimas. Akcentuoja, kad byloje nebuvo ginčo dėl automobilio elektros sistemos modifikavimo (ginčas buvo dėl inverterio ir katalizatoriaus). Be to, atsakovas, priešingai nei, kad teigia ieškovė, nėra pripažinęs, kad remontavo transporto priemonės hibridinę bateriją. Be kita ko pažymi, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose, o taip pat ir teismas sprendime negalėjo pasisakyti dėl tokių ieškovės argumentų, kurie nebuvo keliami bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo automobilis turėjo trūkumų jo įsigijimo momentu, iš kurių galima būtų spręsti apie automobilio defektų faktą dėl inverterio gedimo.

8.4.       Nesutinka ir su apeliantės argumentais dėl automobilio katalizatoriaus pažeidimo kaip paslėpto automobilio trūkumo. Mano, kad ekspertizės akto išvados patvirtina galimą ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą turimomis teisėmis. Pažymi, kad ieškovė nei automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nei vėliau neteikė pretenzijų dėl katalizatoriaus trūkumų ir šias pretenzijas pareiškė tik nagrinėjamoje byloje – beveik po 1 metų. Pretenzijas pareiškus po 6 mėn., toks trūkumas negali būti laikomas daikto trūkumu, kuris būtų egzistavęs įgijimo momentu. Todėl būtent ieškovė turi pareigą įrodyti, kad atsakovas pardavė automobilį su paslėptais defektais. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Civilinėje byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovė būdama profesionale autoservisų paslaugų teikėja, prieš įsigydama automobilį, atliko jo detalią apžiūrą trimis būdais. Ekspertizės akto išvadose yra konstatuota, jog buvo galima vizualiai matyti konstrukcijos pakeitimus. 2024 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu, ekspertas pabrėžė, kad profesionalus paslaugų teikėjas tikrai pamatytų papildomą elementą, įrengtą tarp antrinio deguonies daviklio ir jo tvirtinimo prie išmetimo vamzdžio (katalizatoriaus „apgaviką“) apžiūrint automobilį. Atkreipęs dėmesį ir į liudytojų parodymus, pažymi, kad ieškovei aplinkybės, jog neveikia dešinės eilės cilindrų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema – katalizatoriaus bakelyje nėra keramikinio užpildo, buvo žinomos pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu. Atsižvelgiant į tai, ieškovę kaip juridinį asmenį ir profesionalę automobilių serviso paslaugų teikėją tenkino automobilio būklė ir toks trūkumas nėra laikytinas paslėptu defektu. Akivaizdu, jog ieškovė, žinodama šias aplinkybes, vis tiek nusprendė sudaryti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškovė negali vadovautis šiomis aplinkybėmis, įrodinėdama tariamus paslėptus automobilio trūkumus.

8.5.       Kritiškai vertindamas apeliantės argumentus dėl taikomo teisių gynimo būdo, pažymi, jog net jeigu pirmosios instancijos teismas ir būtų konstatavęs, jog egzistuoja tariami ir menami ginčo automobilio paslėpti trūkumai, atsakovas ir toliau laikosi nuoseklios pozicijos, jog nebūtų jokių objektyvių pagrindų taikyti pačio griežčiausio pirkėjo teisių gynimo būdo. Nesutinka su apeliantės pozicija dėl inverterio trūkumų šalinimo kaštų. Akcentuoja, kad pirkimo–pardavimo sutartyje neįsipareigojo ir neužtikrino, kad 14 m. senumo automobilyje yra sumontuotos naujos detalės. Mano, kad ieškovės išimtinis reikalavimas taikyti restituciją, yra nepagrįstas, nes inverterio keitimo kaštai sudarytų ne didesnę nei 2 000 Eur sumą. Tuo tarpu, teismas už ieškovę neturi pareigos modifikuoti faktinio ieškinio pagrindo nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus.

8.6.       Nurodo, kad ieškovės atstovas civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde siekia sudaryti teismui nepagrįstą įspūdį, kad ieškovė nėra profesionali autoserviso paslaugų teikėja, todėl neva automobilio apžiūros metu objektyviai negalėjo pastebėti automobilio neutralizavimo sistemos konstrukcijos pakeitimo požymių (dėl katalizatoriaus trūkumų) ir automobilio inverterio defektų. Pažymi, kad siekdamas paneigti šias aplinkybes, atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad ieškovės darbuotojai yra profesionalūs ir kompetentingi automobilių ekspertai, ieškovės autoservise galima atlikti visus automobilių remonto darbus vienoje vietoje (įskaitant elektros darbus ir kt.); ieškovės autoservisas specializuojasi sudėtinguose ir nestandartiniuose remonto darbuose; ieškovės autoservise yra dirbama pagal aukščiausios kokybės standartus; automobiliai yra pilnai paruošiami techninei apžiūrai, taip pat netgi yra atliekamos ir pačios automobilių techninės apžiūros. Civilinėje byloje buvo nustatyta, kad automobilio išsamią apžiūrą ieškovės prašymu atliko netgi du profesionalai. Jokie galimi trūkumai dėl inverterio defektų nebuvo užfiksuoti.

8.7.       Mano, kad ieškovės reikalavimų nepagrįstumą patvirtina ir kita byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, jog būtent pati ieškovė galimai savo nerūpestingais veiksmais prisidėjo prie automobilio trūkumų. Atkreipia dėmesį, kad pagal ieškovės į bylą pateikto tralo, kuriuo buvo pervežtas sugedęs automobilis, duomenis, Google paieškoje įvedus pateiktoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos transporto priemonės markės modelį VOLKSWAGEN CRAFTER3, matyti mikroautobusas, dėl ko atsakovui kyla pagrįstų abejonių kaip su tokiu mikroautobusu galėjo būti gabentas ginčo automobilis. Esant tokioms aplinkybėms, automobilio inverterio gedimui galėjo turėti įtakos ir pačios ieškovės nerūpestingas elgesys, t. y. ieškovė pasireiškus automobilio gedimo požymiams galėjo ir toliau eksploatuoti automobilį ir tokiu savo elgesiu pažeisdama daikto naudojimo taisykles, sukelti inverterio nepataisomus gedimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12.       Byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 7 d. tarp šalių sudarytos Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties (anksčiau ir toliau – pirkimo–pardavimo sutartis) pagrindu ieškovė iš atsakovo už 6 500 Eur sumą įsigijo automobilį Lexus GS450h, kurio pagaminimo metai – 2008 m., rida – 205 656 km (anksčiau ir toliau – transporto priemonė, automobilis); pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta jokių automobilio trūkumų. Ieškovės pateiktais duomenimis, automobiliu pravažiavus apie 788 km, susprogo ir apdegė automobilio inverteris, kurio keitimas ir automobilio remontas pagal byloje pateiktą UAB „Mototoja“ išankstinę PVM sąskaitą faktūrą buvo įkainuotas 10 745 Eur suma.

13.       Ieškovei kreipusis į teismą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, įrodinėjant, kad nurodytas inverterio gedimas buvo paslėptas, be kita ko papildomai akcentuojant ir paslėptą defektą dėl modifikuotos dujų išmetimo kontrolės sistemos, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, nenustatęs, kad ieškovės nurodytas automobilio gedimas atsirado iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar kad atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus. Įvertinus bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais sutikti.

14.       Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąsias pardavėjo pareigas reglamentuojančias teisės normas, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties ypatumus nustatančiame CK 6.4311 straipsnyje nurodyta, kad tokioje sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui; pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta; privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

15.       Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

16.       Aptariamu atveju, byloje nėra ginčo, kad pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovės įgytas automobilis sugedo maždaug po trijų savaičių naudojimo, juo pravažiavus apie 800 km (pagal ridos duomenis iš pirkimo–pardavimo sutarties ir Lexus atstovybės pažymos – 788 km), pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvus nurodytų jokių parduodamos transporto priemonės defektų, taigi ir jokių duomenų apie ieškovės automobilio naudojimo metu sugedusios detalės (inverterio) trūkumus ar gedimus. Šiame kontekste dar svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie duomenys nebuvo nurodyti ir byloje pateiktoje 2021 m. sausio 4 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, pagal kurią šią transporto priemonę įsigijo atsakovas iš pardavėjo J. Č. (šioje sutartyje buvo padaryta žyma tik apie apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų trūkumus (šviesų aukščio daviklį), kaip ir šiam įsigyjant transporto priemonę iš pardavėjo E. U., 2019 m. spalio 13 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio trūkumai taip pat nebuvo nurodyti. Be paminėtų pastebėjimų, sprendžiant dėl apeliantės pozicijos dėl transporto priemonės paslėptų trūkumų buvimo ginčo sutarties sudarymo metu, būtina atkreipti dėmesį ir į šios sutarties sudarymo aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis), tačiau tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022). Taigi, neneigiant pardavėjo atsakomybės ir pareigos atskleisti pirkėjui turimą informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kaip ir pripažįstant pirkėjo teisę, bet ne pareigą patikrinti perkamo daikto kokybę, šiuo gi atveju negalima nekreipti dėmesio į tai, jog ieškovė tokia teise visgi pasinaudojo, prieš sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sutartį automobilį apžiūrėjo ir įvertino, šiuo aspektu, atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką, nesant pagrindo ieškovę laikyti eiline vidutine pirkėja, tame tarpe kritiškai vertinant ir apeliantės argumentus, kad automobilį apžiūrėjo per pažįstamą, kuris turi būti laikomas kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas. Byloje esantys duomenys, tarp jų ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas, patvirtina, kad ieškovė užsiima autoservisų veikla, ką bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu patvirtino ir ieškovės atstovas A. S., nurodęs, kad įmonė prekiauja automobiliais, juos remontuoja; ginčo automobilis jį apžiūrint, buvo pakeltas, juo pravažiuota. Atsakovo pateiktais duomenimis, ieškovės atstovui susisiekus dėl parduodamo automobilio, atsakovo buvo paprašyta atvežti automobilį į ieškovės autoservisą, kur automobilį apžiūrėjo, kaip atsakovas suprato, ieškovės autoserviso darbuotojai, automobilio vertinimą atliko trimis būdais: išoriniu, mechaniniu (keliant autokeltuvu ir detaliai apžiūrinti automobilio dugną, variklį ir pan.) bei elektroniniu, t. y. kompiuterine diagnostika, kuri parodė „misfire“ klaidą ir kitų automobilio netinkamo veikimo aplinkybių neidentifikavo (atsakovo teigimu, šią klaidą ieškovės atstovui ištrynus ir atlikus bandomąjį važiavimą, automobilis važiavo be priekaištų); pakėlus automobilį autokeltuvu ieškovės atstovai atliko mechaninį automobilio vertinimą, išoriškai tikrino automobilio kėbulo būklę. Taigi, prieš pirkdama automobilį, ieškovė turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle, tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad apžiūros duomenų būtent apie inverterio vertinimą nefiksuota. Jau minėtas ieškovės atstovas A. S. teismo posėdyje, be kita ko, pažymėjo, kad inverterio neoriginalių laidų nepastebėjo, o ieškovės darbuotojas A. B., apžiūrėjęs keltuvu pakeltą automobilį, teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad inverterio neapžiūrėjo.

17.       CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl aptariamos detalės trūkumų ar jos gedimo buvimo tikimybės ginčo sutarties sudarymo metu ar įvykusio gedimo galimos priežasties, šalia paminėtų aplinkybių (šios nutarties 16 punktas) būtina įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis, kurių visų visuma ir padeda susiformuoti teismo įsitikinimui dėl tam tikrų aplinkybių (ne)egzistavimo.

18.       Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, bylos nagrinėjimo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi buvo paskirta ir automobilio techninė ekspertizė. Byloje pateiktas 2024 m. sausio 14 d. Ekspertizės aktas MV 2024-04 (toliau – ir ekspertizės aktas), kurį surašė inžinieriaus kvalifikaciją turintis ekspertas V. M. Ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, kad atliekant automobilio diagnostiką, nebuvo galimybės paleisti vidaus degimo variklio, taip pat diagnozuoti hibridinės pavaros valdymo bloko, vien dėl šių priežasčių negalima patikrinti, ar automobilio variklio išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos darbą reguliuojanti ir kontroliuojanti programinė įranga yra originali, ar padaryti jos keitimai; taip pat konstatuota, kad apžiūros metu buvo nustatyti vizualūs požymiai, kad inverteris yra sugedęs dėl jo bei su juo susietose elektros grandyse tekėjusios didelio stiprio elektros srovės, tačiau konkreti šio gedimo priežastis nebuvo nustatyta pirmiausiai dėl to, kad yra sutrikęs automobilio sistemų komunikavimas su hibridinės pavaros valdymo bloku ir šio ryšio atstatymas reikalauja didesnių išlaidų ar laiko atžvilgiu imlesnių automobilio elektros sistemos remonto darbų; techniniu požiūriu inverterio kaip elektronikos gaminio sutrikimus daugiau lemia atsitiktiniai veiksniai (pvz., pradingo būtinas kontaktas inverterio elektros grandyje (-se), arba atsirado nenumatytas („perteklinis“) kontaktas inverterio elektros grandyje (-se), tačiau tikėtina, kad inverterio gedimus gali sąlygoti ir natūralus jo elementų bei su juo susietų elektronikos komponentų senėjimas; techniniu požiūriu galima patikrinti tik esamą inverterio techninę būklę, tačiau negalima prognozuoti jo būsimų veikimo sutrikimų; techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio variklio netolygus darbas ir kompiuterinės diagnostikos metu nustatyta klaida „misfire“ galėjo indikuoti apie būsimą inverterio gedimą. Ekspertizės aktą parengęs ekspertas V. M. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad inverteris sugedo dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo, o konkrečią gedimo priežastį galima nustatyti tik ardant inverterį; metams bėgant didėjo tikimybė inverterio gedimui; elektros gedimai yra atsitiktiniai, jie nėra labai reti; informacijos, saugomos hibridinės pavaros bloke dėl elektros sistemos gedimų negalima buvo nustatyti, taip pat nenustatyta, kad duomenys buvo ištrinti.

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau paminėti bylos duomenys nepatvirtina apeliantės pozicijos dėl transporto priemonės paslėptų trūkumų (dėl inverterio) buvimo ginčo sutarties sudarymo metu. Kaip kitokiai išvadai esminės reikšmės nesudaro ir apeliantės akcentuotos aplinkybės dėl inverterio ankstesnio keitimo (neva nekokybiško remonto neautorizuotame servise ar pan.). Bylos nagrinėjimo metu vienas iš ankstesnių automobilio savininkų E. U. patvirtino, kad šiam automobiliui keitė inverterį, įdėjo anglišką variantą, tačiau taip pat nurodė, kad, kai perleido automobilį, viskas buvo tvarkoje. Duomenų, kad inverterį būtų remontavęs atsakovas, byloje nėra. Nei ekspertizės akto (kuriame yra užfiksuota ir aplinkybė apie automobilio elektros sistemos modifikavimą), nei minėtos Lexus atstovybės 2022 m. lapkričio 30 d. pažymos, 2023 m. liepos 18 rašto atsakovo atstovei, nei kiti bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad aptariamo inverterio gedimą galėjo lemti netinkamai atliktas jo remontas. Juo labiau, kaip pagrįstai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių ir jose nurodytų automobilio ridos duomenų matyti, kad ankstesnis automobilio savininkas J. Č., automobilį įgijęs iš E. U., juo nuvažiavo apie 17000 km, o automobilį įsigijęs atsakovas iki jo (automobilio) pardavimo ieškovei – dar nuvažiavo daugiau nei 21000 km. Todėl aptartų aplinkybių kontekste, be kita ko ir ekspertizės išvadoms nepatvirtinus automobilio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laiko, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad labiausiai tikėtina automobilio inverterio sugedimo priežastis galėjo būti atsitiktinė, įvertinus tiek bendrą automobilio ridą – daugiau nei 200000 km, tiek automobilio amžių ginčo sutarties sudarymo metu (14 metų), atkreipiant dėmesį, kad transporto priemonės detalės ir natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės gedimų rizikos dėl natūralaus detalių (dalių) dėvėjimosi, o pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip ir įsigyjant naują transporto priemonę. Pažymėtina, kad nors, kaip jau minėta, pardavėjas turi pareigą informuoti apie visus esminius automobilio trūkumus, visgi parduodant naudotą transporto priemonę, kuri turėjo ne vieną savininką, iš pardavėjo negalima reikalauti žinoti ir numatyti visus įmanomus gedimus, net ir tuos, kurie jo paties naudojimosi transporto priemone metu nepasireiškė ir netapo jam žinomi. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas žinojo ar galėjo numanyti apie automobilio inverterio gedimą ir sąmoningai to neatskleidė ieškovei, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, toks automobilio gedimo atsiradimas labiausiai tikėtina buvo sąlygotas jo eksploatavimo laiko ir atsirado po ginčo sandorio sudarymo, kadangi, kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovė nusipirktu automobiliu nuvažiavo dar apie 800 km. Taigi, neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui (atsakovui) iki ginčo automobilio pardavimo ieškovei buvo žinoma apie aptariamą trūkumą (dėl inverterio gedimo), kaip ir nesant objektyvių duomenų, kad šis trūkumas egzistavo ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, dėl ko galėtų kilti ir atsakovo atsakomybė.

20.       Atitinkamai atmestini ir apeliantės argumentai dėl ginčo automobilio katalizatoriaus pažeidimo kaip paslėpto automobilio trūkumo. Ekspertizės akte konstatuota, kad automobilyje neveikia dešinės eilės cilindrų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema – katalizatoriaus bakelyje nėra keramikinio užpildo, o už jo esantis antrinis deguonies daviklis įrengtas pažeidžiant gamintojo reikalavimus, taip pat nurodyta, kad nustatyti, jog išmetimo sistemos bakelyje nėra katalizatoriaus (keramikinio užpildo), galima vizualiai apžiūrint šio bakelio vidų, prieš tai demontavus prie šio bakelio tvirtinamą išmetimo vamzdį; kitas automobilio neutralizavimo sistemos konstrukcinio pakeitimo požymis yra papildomas elementas, įrengtas tarp antrinio deguonies daviklio ir jo tvirtinimo prie išmetimo vamzdžio – šis elementas vizualiai matomas apžiūrint automobilį iš apačios. Teismo posėdžio metu ekspertas taip pat patvirtino, kad išmetimo sistemos pakeitimas nėra akivaizdus, tačiau įprastai diagnozuojamas servise; laiko, kada atlikti pakeitimai, neįmanoma nustatyti. Įvertinus bylos duomenis, neneigiant nustatyto trūkumo, tuo pačiu sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad ieškovei, iki ginčo sutarties sudarymo atlikusiai automobilio apžiūrą, dar kartą atkreipiant dėmesį ir į jos veiklos specifiką (šios nutarties 16 punktas), apie minėtą faktinę aplinkybę buvo žinoma. Liudytoju byloje apklaustas ieškovės vadovo prašymu automobilį apžiūrėjęs V. N., jo teigimu dirbęs (duomenys neskelbtini) didelėje transporto įmonėje, aiškiai patvirtino, kad matė katalizatoriaus „apgaviką“ ir apie tai informavo ieškovės vadovą. Taigi, labiau tikėtina, kad ieškovei buvo žinoma apie automobilio išmetamųjų dujų sistemos neatitikimus, tačiau tai neįtakojo jos sprendimo sudaryti ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, todėl paminėtos aplinkybės taip pat negali būti pagrindu ieškovės reikalavimo dėl ginčo sutarties nutraukimo tenkinimui.

21.       Įvertinus visus bylos duomenis, be kita ko byloje nesant nustatytai aplinkybei, jog ieškovės akcentuoti inverterio gedimai atsirado iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija nagrinėjamu atveju nebuvus pagrindo ginčo sutarties nutraukimui ieškovės nurodytais pagrindais dėl esminio sutarties pažeidimo, atitinkamai nesant pagrindo išsamiau pasisakyti ir dėl reikalavimo taikyti restituciją. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos, teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantės pateiktus argumentus.

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

25.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

26.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Byloje pateikta atsakovo atstovo 2024 m. liepos 4 d. PVM sąskaita faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2024 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymas, 3 025,12 Eur sumai.

27.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1– 8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

28.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmestas, pažymėtina, kad atsakovas turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pastebėtina, kad atsakovo nurodytos patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus užmokesčio dydis aptariamu atveju yra 2 809,30 Eur (1,3 x 2 161 Eur (2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis), tačiau atsakovas prašo priteisti net 3 025,12 Eur, todėl priteistinų atsakovui iš ieškovės išlaidų suma mažintina, atsižvelgiant į rekomenduojamus dydžius ir jų neviršijant, ir tokiu būdu iš viso atsakovui iš ieškovės priteisiant 2 809 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transimperija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transimperija“, juridinio asmens kodas 300628474, 2 809 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Kristina Lysionok

Ramunė Mikonienė

Asta Pikelienė