Civilinė byla Nr. e2-4558-934/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3- 43161-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui J. K. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 289,62 Eur negrąžintos paskolos, 516,94 Eur palūkanų, 5,00 Eur procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pagrįstos bylos nagrinėjimo metu, įskaitant 18,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 1-4).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2018-01-15 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos (b. l. 44). Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos priteisimo
Iš ieškinio ir jo priedų nustatyta, kad 2015-12-21 pradinis kreditorius UAB „4finance“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101-6.110 straipsniais bei reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OŪ, kuri 2016-03-10 reikalavimą perleido ieškovui UAB „Finansų administravimas (b. l. 19-29), todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į su atsakovu 2013-12-29 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 9852650001 (b. l. 11-15). 2016-04-25 raštu pradinis kreditorius informavo atsakovą dėl reikalavimo teisės perleidimo ieškovui ( b. l. 40-41).
Paskolos sutartis buvo sudaryta 2013-12-29 atsakovui užpildant paraišką ir pasirašant paskolos sutartį. Pradinis kreditorius paskolino atsakovui 72,41 Eur sumą. Paskolos grąžinimo terminas – 3 mėnesiai (b. l. 11-12). Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, atsakovas 2014-01-15 pateikė prašymą papildomai 173,77 Eur kredito sumai 3 mėnesių terminui; 2014-01-26 pateikė prašymą papildomai 43,44 Eur sumai 2 mėnesių terminui. Taigi iki 2014-05-28 atsakovas turėjo grąžinti iš viso 289,62 Eur (b. l. 6-15, 33-37). Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė visiškai – pervedė atsakovui iš viso 750,00 Lt (b. l. 30-31). Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu nesilaikė mokėjimo grafiko. Atsižvelgdamas į tai, pradinis kreditorius 2014-05-19 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigą grąžinti kreditą pagal Sutarties sąlygas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 289,62 Eur dydžio negrąžintos paskolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl palūkanų priteisimo
Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas nurodo, jog paskaičiuotos palūkanos, kurias atsakovas turi sumokėti, susideda iš dviejų sumų: fiksuota palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais) – 39,60 Eur, skaičiuota laikotarpiu nuo 2014-02-28 iki 2014-05-19 (paskolos sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma – 107,84 proc.); ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą – 477,34 Eur, skaičiuotos laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2015-04-05 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 180,90 proc.). Taigi reikalaujama palūkanų suma iš viso yra 516,94 Eur (b. l. 2).
Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, iš atsakovės ieškovo naudai už laikotarpį nuo 2014-02-28 iki 2014-05-19 priteistinos ir 39,60 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo paskaičiavimu, palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą – 477,34 Eur. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad bendra kredito kainos metinė norma sudaro 199,90 procentų (b. l. 11). Nagrinėjamu atveju tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento už vieną dieną. Iš atsakovo priteistina 48,30 Eur palūkanų (289,62 Eur * 0,05/100 = 0,15 Eur; 0,15 Eur * 322 dienos = 48,30 Eur), už laikotarpį nuo 2014-05-19 iki 2015-04-05. Iš viso priteistina 87,90 Eur (39,60 Eur + 48,30 Eur = 87,90 Eur) palūkanų suma, kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 377,52 Eur dydžio sumą (289,62 Eur + 87,90 Eur = 377,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-12-04 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylos duomenimis, ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 18,00 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 43). Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 46,81 procento ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 8,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (18 Eur x 46,81 proc.).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).
Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovas taip pat papildomai informuotinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur negrąžintos paskolos, 87,90 Eur dydžio palūkanų, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 377,52 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-12-04 – iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 8,43 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza