Administracinė byla Nr. A-225-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01101-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Varsanta“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 7–8), kurį patikslino (b. l. 13–14), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Varėnos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2013 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. PSD-3301-(3.28); 2) įpareigoti Varėnos rajono savivaldybės Visuomeninę administracinių ginčų komisiją išnagrinėti D. S. 2013 m. liepos 2 d. skundą Nr. SPR‑793 dėl viešąsias paslaugas teikiančio juridinio asmens – UAB „Varsanta“ veiksmų.

Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. liepos 2 d. kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės Visuomeninę administracinių ginčų komisiją. Pareiškėja atsakovo prašė įpareigoti viešąsias paslaugas teikiantį juridinį asmenį UAB „Varsanta“ – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, administratorių suteikti pareiškėjos prašomą informaciją. Atsakovas ginčijamu 2013 m. liepos 23 d. raštu Nr. PSD-3301-(3.28) pareiškėjai atsakė, kad UAB „Varsanta“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl atsakovui nepriklauso nagrinėti tokį pareiškėjos prašymą. Pareiškėjos nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos 2013 m. liepos 2 d. skundą, nes daugiabučio gyvenamojo namo administratorius UAB „Varsanta“, teikdamas viešąsias paslaugas, elgiasi kaip viešojo administravimo subjektas – renka savivaldybės nustatytus mokesčius, teikia gyventojams informaciją, dalyvauja gyventojų susirinkimuose, įgyvendina savivaldybės priimtus teisės aktus, administruoja eksploatacijos mokesčius, dalyvauja įvairių komisijų darbe. Dėl paminėtų priežasčių UAB „Varsanta“ veiklai taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. UAB „Varsanta“, neteikdama pareiškėjai jos prašomos informacijos, nesuteikia galimybės apginti galimai pažeistas teises bei pažeidžia Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus objektyvumo, proporcingumo principus, taip pat Lietuos Respublikos piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo 5 punkte numatytus principus.

Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 17–18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja tik skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). Juridinis asmuo, dėl kurio veiksmų paduotas skundas, UAB „Varsanta“, buvo pasirinktas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ir vykdo gyvenamojo namo priežiūros darbus. Trečiasis suinteresuotas asmuo šių funkcijų vykdymui nebuvo įgaliotas Varėnos rajono savivaldybės. Ši bendrovė veikia kaip privatus juridinis asmuo, kuris teikia individualias paslaugas tik pačių namo butų savininkų (bendrijos) pageidavimu. UAB „Varsanta“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl atsakovas nėra kompetentingas spręsti ginčus tarp gyvenamojo namo bendrijos, jos atskirų narių ir paminėtos privačios bendrovės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Varsanta“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 82‑83) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

UAB „Varsanta“ nurodė, kad bendrovė nėra viešojo administravimo subjektas ir nerenka jokių Varėnos rajono savivaldybės nustatytų mokesčių, nedalyvauja susirinkimuose, neadministruoja jokių mokesčių, nedalyvauja jokių komisijų darbe. Bendrovė yra privatus juridinis asmuo, o Varėnos rajono savivaldybė bendrovės akcijų neturi. Bendrovė teikia paslaugas pagal sutartis, todėl bendrovės atžvilgiu Viešojo administravimo įstatymo nuostatos negali būti taikomos. Bendrovė 2012 m. rugsėjo 20 d. su butų savininkų bendrija, o ne su kiekvienu buto savininku, pasirašė pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį. Jokių mokesčių bendrija nerenka, o tik gauna atlygį už pagal paminėtą sutartį atliktus darbus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu (b. l. 122–125) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs galiojantį teisinį reglamentavimą, nustatė, kad savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų kompetencijai priskiriama tik ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms ar įstaigoms atliekant viešąjį administravimą, nagrinėjimas. Nors pareiškėja tvirtina, kad UAB „Varsanta“ atitinka įstatymų leidėjo viešojo administravimo subjektui keliamus reikalavimus, tačiau teismas konstatavo, jog tokie pareiškėjos teiginiai nepagrįsti nei faktiškai, nei juridiškai, todėl juos atmetė. Galiojančio teisinio reguliavimo pagrindu įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens statusą ir veiklos pobūdį, teismas padarė išvadą, kad UAB „Varsanta“ nėra savivaldybės ar valstybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, ar asociacija, įgaliota savivaldybės institucijos priimtu aktu atlikti viešąjį administravimą. Bendrovė, sutarties pagrindu vykdydama šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą, butų savininkų bendrijai teikia individualias komercines paslaugas. Taigi UAB „Varsanta“ nevykdo viešojo administravimo ir, tuo pačiu, nėra viešojo administravimo subjektas.

Teismas akcentavo, kad remdamasis Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-VII-126 patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 17 punkto reikalavimais Komisijos pirmininkas, gavęs pareiškėjos skundą, pirmiausia privalėjo išnagrinėti ir išspręsti, ar priklauso Komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą). Iš administracinės bylos duomenų visumos matyti, kad skundžiamu raštu Komisijos pirmininkė, konstatavusi, jog pareiškėjos skunde minima uždaroji akcinė bendrovė nėra viešojo administravimo subjektas, pagrįstai pareiškėjai nurodė, jog Komisija nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjos prašymą, ir pagrįstai paaiškino, jog ginčas gali būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas bendrosios kompetencijos teisme. Įvertinęs paminėtą raštą teismas taip pat pabrėžė, kad jis teisėtas, pagrįstas bei visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Dėl paminėtų priežasčių rašto naikinti nėra pagrindo, todėl visi pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad ginčai tarp namo bendrijos narių ir trečiojo suinteresuoto asmens (uždarosios akcinės bendrovės) dėl eksploatavimo ir techninės priežiūros darbų gali būti sprendžiami CK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

Visus likusius pareiškėjos skundo, taip pat teisme išsakytus argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui), todėl jų nenagrinėjo.

III.

Pareiškėja, nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą ir jo papildymą (b. l. 130–133, 136–137), kuriais prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Nurodo, kad pagal teismo priimtą sprendimą jos daugiabučio namo niekas neadministruoja, tačiau pagal teismui pateiktus dokumentus yra aišku, jog administratoriaus funkcijas atliko UAB „Varsanta“, taigi ši bendrovė elgėsi kaip viešojo administravimo subjektas. Teismo sprendime neanalizuojama, kuo skyrėsi UAB „Varsanta“ atliekamos funkcijos nuo kitus namus administruojančių subjektų veiklos. UAB „Varsanta“ ne savavališkai atliko namo administravimo funkcijas, o buvo įgaliota daugiabučio namo gyventojų.

Pažymi, kad byloje nepagrįstai pateikta medžiaga apie kitą administratorių – IĮ „Utvaras“, kuris namo administravimo funkcijas atliko kitu laikotarpiu. Tokiu būdu buvo iškreipta administracinio ginčo esmė, tačiau dėl šios klaidos nebuvo pasisakyta nei nagrinėjant bylą, nei teismo sprendime. Be to, byloje trūksta pateiktų dokumentų. Visos šios aplinkybės turėjo reikšmės neteisingo teismo sprendimo priėmimui.

Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 151–152) prašo jį atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas sutinka su šio teismo sprendimo argumentais. Taip pat akcentuoja savo atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas Varėnos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisija, gavusi pareiškėjos D. S. 2013 m. liepos 2 d. skundą Nr. SPR‑793 dėl UAB „Varsanta“ veiksmų (t. y. informacijos apie daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnoje, atliekamus darbus nesuteikimo, b. l. 19), 2013 m. liepos 23 d. sprendimu „Dėl rašto“ Nr. PSD-3301-(3.28) (b. l. 10) teisėtai ir pagrįstai pareiškėją informavo, jog jos skundas nėra žinybingas šiai Komisijai, nes UAB „Varsanta“ nėra savivaldybės viešojo administravimo subjektas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Jeigu įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija“, o 27 straipsnyje įtvirtinta, jog „Asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „ Išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas arba kiti įstatymai, savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo)“. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 10 punkte nurodyta, kad „Savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nagrinėja asmenų skundus (prašymus) dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo“. Užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o šis, be kita ko, įvertina „skundo priskyrimą komisijos kompetencijai“ (Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 16.1 punktas); komisijos pirmininkas, įvertinęs Nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, turi teisę, be kita ko, nuspręsti „atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti“ (Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 18.2 punktas); tokiu atveju komisijos pirmininkas privalo surašyti motyvuotą sprendimą (Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 21 punktas).

Iš esmės analogiškas teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-VII-126 patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų 5 ir 17 punktuose (b. l. 33–37).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad Varėnos rajono savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai nagrinėjamu atveju yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik ginčus pagal asmenų skundus (prašymus) dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Priešingu atveju, t. y. komisijos pirmininkui nustačius, kad skundas nėra priskiriamas komisijos kompetencijai, komisijos pirmininkas motyvuotu sprendimu turi atsisakyti priimti tokį skundą nagrinėti.

Šiuo atveju atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl UAB „Varsanta“ veiksmų nagrinėti nustatęs, kad UAB „Varsanta“ nėra savivaldybės viešojo administravimo subjektas.

Pareiškėjos nuomone, UAB „Varsanta“ yra viešojo administravimo subjektas, nes administruoja daugiabutį namą, kuriame ji gyvena.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.“ To paties straipsnio 9 dalyje apibrėžta, jog „Savivaldybių administravimo subjektai – savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“

Bylos medžiaga nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. DV-58 „Dėl administratoriaus paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai nuosavybei administruoti“ daugiabučio namo, kuriame gyvena pareiškėja, bendrosios nuosavybės administratoriumi buvo paskirtas UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ (b. l. 56–58). Šio paskirto administratoriaus daugiabučio namo savininkai atsisakė, todėl namo administratoriumi buvo paskirtas kitas asmuo, daugiabučio namo administravimą vykdęs iki 2012 m. birželio 7 d. (b. l. 18).

Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas tik tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalis), ir toks administravimas, be kita ko, pasibaigia įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 10 dalis).

Nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame gyvena ir pareiškėja, nuo 2012 m. gegužės 25 d. yra įregistruota Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Varėnos m. savininkų bendrija. Nuo šios dienos minėto daugiabučio gyvenamojo namo administravimas (skirtas ar tvirtintas savivaldybės) baigėsi, t. y. visų funkcijų, susijusių su daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu, vykdymą iš administratoriaus perėmė bendrija. Ši bendrija, kaip savarankiškas juridinis asmuo (o ne daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, kaip kad teigia pareiškėja), su UAB „Varsanta“ 2012 m. rugsėjo 20 d. sudarė pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį (b. l. 84–85), t. y. šių paslaugų teikimui UAB „Varsanta“ nebuvo paskirta ar patvirtinta savivaldybės. Taip pat pažymėtina ir tai, kad UAB „Varsanta“ yra privatus juridinis asmuo (uždaroji akcinė bendrovė), kurio steigėjas yra fizinis asmuo, kuris taip pat yra ir šios bendrovės direktorius (b. l. 88–93).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta prieš tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad UAB „Varsanta“ nėra savivaldybės ar valstybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, ar asociacija, įgaliota savivaldybės institucijos priimtu aktu atlikti viešąjį administravimą, todėl atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl UAB „Varsanta“ veiksmų (neveikimo). Nagrinėjamoje byloje duomenų, suponuojančių priešingą išvadą, nėra.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.“ Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad žodinis bylos procesas apeliacinėje instancijoje yra išimtis iš bendros taisyklės (rašytinio proceso). Tam, kad ši išimtis būtų taikoma, turi egzistuoti atitinkamos aplinkybės, liudijančios apie poreikį byloje išsiaiškinti bei ištirti papildomas bylai reikšmingas aplinkybes, arba siekiant užtikrinti šalių procesines teises.

Pareiškėja pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą bylą nagrinėti išimtine – žodinio proceso tvarka, nenurodė. Dėl šios priežasties šis pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Dėl pareiškėjos kitų prašymų ir teiginių (nurodytų apeliaciniame skunde ir 2014 m. birželio 20 d. rašte) pasisakytina, kad ši administracinė byla buvo išnagrinėta pagal pačios pareiškėjos pasirašytą apeliacinį skundą, o nagrinėjamoje byloje 2014 m. birželio 18 d. jokia nutartis nebuvo priimta, kitų pareiškėjos nurodytų neatitikimų nenustatyta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.