Administracinio nusižengimo byla Nr. II-112-389/2018

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00271-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 3.1.1; 18.1; 21.8.1; 21.10.4.;

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 7 d.

Panevėžys

            Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Gražina Kazilionienė,

sekretoriaujant Elonai Klemkienei,

dalyvaujant pareiškėjai B. U.,

pareiškėjos atstovui advokatui Vytautui Garlai,

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos B. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-481-2018 panaikinimo.

              Teismas

n u s t a t ė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-481-2018 (toliau–skundžiamas nutarimas) pareiškėja B. U. nubausta 200 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 108 straipsnį už tai, kad 2018 m. kovo 25 d., 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji pavogė planšetinį kompiuterį „Microsoft Surface RT“, priklausiusį I. S., kurio vertė 100 Eur.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018-05-02 gautas pareiškėjos B. U. atstovo advokato Vytauto Garlos pasirašytas skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra grindžiamas tik nukentėjusiosios I. S. prielaida ir subjektyvia nuomone, jog jos planšetinį kompiuterį galėjo pavogti kažkoks vyriškis arba pati pareiškėja. Taip pat ir administracinio nusižengimo byloje nerasta nei vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad planšetinį kompiuterį būtų pavogusi būtent pareiškėja, t. y. byloje nėra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimo dėl inkriminuojamo jai nusižengimo, jos apklausos tyrimo metu, nukentėjusiosios pareiškime minimo trečio asmens paaiškinimų, nėra duomenų apie atliktą įvykio vietos ir pačios pareiškėjos apžiūrą, nors policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko nedelsiant ir buvo atlikę įvykio vietos ir asmens apžiūrą, tačiau joks planšetinis kompiuteris nebuvo rastas pas pareiškėją. Pati pareiškėja savo atstovui patvirtino, kad jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo ji nepadarė ir apskritai galimai pavogto nukentėjusiosios planšetinio kompiuterio nėra mačiusi, nors ir sutinka, kad skundžiamame nutarime nurodytu metu ir vietoje ji buvo, kadangi dėl susitikimo, siekiant aptarti būsto nuomos reikalus su nukentėjusiąja pareiškėja tarėsi iš anksto telefonu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kad ši byla nebuvo išnagrinėta teisingai, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, negalima daryti kategoriškos išvados, jog būtent pareiškėja būtų pavogusi nukentėjusiajai priklausantį planšetinį kompiuterį, o apie tokias aplinkybes galima tik spėti. Todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu, administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos atžvilgiu turi būti nutraukta.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Mano, kad minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, nepažaidžiant ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Taip pat prašo teismo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti, policijos pareigūnams nedalyvaujant.

Pareiškėja B. U. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė teismo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji supratusi, jog nukentėjusioji I. S. ketina palikti jos nuomotą būstą, nesusimokėjusi už nuomą 300 Eur, po trijų dienų nesėkmingo bandymo susisiekti su ja pareiškėja, ji su draugu A. U. nusprendė paskutinę mokėjimo dieną apsilankyti nukentėjusiosios nuomojamose patalpose, siekiant rasti pačią nukentėjusiąją. Tačiau nuvykus į vietą ir priėjus prie namo, pamatė, kad pradaryti du langai, buvo matyti kaip ir įsilaužimo žymės. Kadangi pareiškėja turėjo atsarginį raktą, ji atsirakino nuomojamo būsto duris ir pastebėjo, jog yra dingę dalis jos daiktų – indų, taip pat buvo suraižytas jai priklausantis kampinis odinių baldų komplektas, linoleumas. Po to jie nusprendė palaukti nukentėjusiosios, kadangi jie buvo pavargę, tai pareiškėjos draugas nuėjo miegoti į miegamąjį, o ji pati atsigulė ant kampinio odinių baldų komplekto. Pažymėjo, kad nors nukentėjusioji ir nuomojosi iš jos aptariamą būstą, tačiau ji ten faktiškai negyveno, o bute buvo apsigyvenę du jauni vyriškiai. Todėl nesupranta, kaip galėjo dingti kokie tai daiktai, priklausantys pačiai nukentėjusiajai. Taip pat nuomotame būste tuo metu nebuvo mačiusi jokio planšetinio kompiuterio, ką gali patvirtinti ir jos draugas, juolab pas juos nebuvo rasta jokių daiktų, priklausančių nukentėjusiajai. Be to, ji neigė, bandžiusi bėgti, užklupta atėjusių dviejų jaunų vyriškių, kurie ir iškvietė policiją.

Liudytoja L. G. teismo posėdyje parodė, kad ji tik buvo gavusi nukentėjusiosios pareiškimą dėl jai priklausančio daikto vagystės iš nuomojamo būsto tirti, tačiau įvykio vietoje nebuvo. Šiuo metu negali pasakyti, kas tuo metu iš policijos pareigūnų buvo nuvykę į įvykio vietą, tačiau juos galima nustatyti, vertinant policijoje registruoto iškvietimo duomenis. Pažymėjo, kad atliekant tyrimą, paaiškėjo, jog įsilaužimo į nukentėjusiosios nuomojamą būstą žymių nebuvo nustatyta, galimai pavogtas daiktas nebuvo rastas. Išvadą dėl pareiškėjos kaltės, padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarė, remiantis tuo, kad būtent ji yra nuomojamo būsto savininkė.

Nukentėjusioji I. S. teismo posėdyje patvirtino, kad ji pažįsta pareiškėją, kadangi ji normavosi būstą, adresu (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos, kur gyveno du vyriškiai, dirbantys (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, t. y. V. Š. ir E. S.. Dėl aplinkybių parodė, kad tuo metu E. S. ir dar vienas asmuo, kurio negali nurodyti, grįžę į nuomojamą būstą, pastebėjo girtą pareiškėją su jos draugu, kurie miegojo viduje. Užklupti vietoje, pareiškėja su draugu norėjo pabėgti iš jų nuomojamo būsto, tačiau minėti vyriškiai juos sulaikė. Ji pati įvykio vietoje atsidūrė gerokai vėliau, atvažiavusi automobiliu su K. R. ir I. ir tik rado nuomojamo būsto viduje neblaivią pareiškėją ir jos draugą bei nuomininkus. Jai nuomininkai nurodė, kad pareiškėjos draugas iš vidinės striukės kišenės išėmė ir numetė jiems priklausančius daiktus, t. y. elektroninę cigaretę, kvepalus, bižuterinę grandinėlę, o E. S. priklausančio planšetinio kompiuterio taip ir nerado. Nurodė, kad paskutinį kartą pavogtą planšetinį kompiuterį matė dieną prieš įvykį, o jos nuomininkai paskutinį kartą jį matė įvykio dieną, išeidami į darbą, apie 7.00 val. ryte. Negali pasakyti, kuris iš minėtų asmenų, užkluptų įvykio vietoje, galėjo pavogti aptariamą planšetinį kompiuterį, kadangi savo nuomininkus ji pažįsta gerai ir jie to padaryti negalėjo. Ji pati kartas nuo karto užeidavo pažiūrėti, kaip gyvena jos nuomininkai. Jokių kompiuterio pirkimo dokumentų neturi, kadangi jį pirko lombarde. Pareiškėja iki šiol neatlygino pavogto planšetinio kompiuterio vertės.

Liudytoja A. U. teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėją pažįsta, nes jie yra draugai. Aptariamą dieną jis su pareiškėja nuvažiavo į jos išnuomotą būstą (nuomojamo namo dalį), siekiant rasti nuomininkus, kurie jau tris dienas neatsiliepė į pareiškėjos skambučius dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Nuvykę į vietą, pastebėjo, kad vienas iš nuomojamo būsto langų buvo truputėlį įstumtas, o dar vienas-visiškai praviras. Kadangi pareiškėja turėjo raktą, jie atsirakino duris, įėjo į vidų ir pastebėjo, kad kai kurie baldai yra apgadinti, tačiau jokio planšetinio kompiuterio tuo metu jis nepastebėjo viduje. Vėliau pasirodė vietoje jauni vyriškiai, kurie pradėjo teigti, kad dingo planšetinis kompiuteris, dėl ko iškvietė policijos pareigūnus, kurie atliko tiek jo pačio, tiek ir pareiškėjos asmens kratą, tačiau jokio pavogto daikto pas juos nerado. Nukentėjusiosios teiginiai, kad jis išmetė iš savo kišenių kitus pagrobtus daiktus, priklausančius nuomininkams, yra nepagrįsti, nes jos pačios tuo metu nuomojame bute nebuvo, ji pati į įvykio vietą atvyko galimai tik gerokai vėliau. Po to policija išvežė juos visus į policijos įstaigą. 

Liudytojas E. S. teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjos nepažįsta. Parodė, kad jis tik gyveno nuomojame būste, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir aptariamo įvykio dieną (2018 m. kovo 25 d.). Tą dieną ryte, išeidamas į darbą 7.00 val., jam priklausantį planšetinį kompiuterį, kuris buvo įsigytas lombarde, matė, o vakare, grįžus namo, jo ten jau nebebuvo. Jis pats pareiškimo policijai nerašė, kadangi nemoka lietuvių kalbos. Taip pat pastebėjo, kad visi daiktai nuomojame būste buvo išmėtyti, o pati pareiškėja buvo rasta girta mieganti lovoje, taip pat buvo ir kažkoks vyriškis. Pradėjo aiškintis visas aplinkybes, kai staiga vyriškis nuėjo į kitą kambarį ir iš savo kišenių pradėjo mėtyti daiktus – kvepalus ir elektroninę cigaretę, o bižuterinė grandinėlė gulėjo kitam kambaryje ant palangės ryte, nors jam rodos, kad policijos pareigūnai rado grandinėlę pareiškėjos rankinėje vėliau. Vėliau vyriškis bandė pabėgti iš įvykio vietos, tačiau atvažiavus jo vadovui ir policijai, jį sulaikė, taip pat ir pati pareiškėja bandė bėgti, tačiau ją sulaikė jie patys. Tačiau niekur jo planšetinio kompiuterio nerado. Dėl kompiuterio vagystės jam buvo padaryta nedidelė žala.

Skundas tenkinamas iš dalies. 

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas pažymi, kad konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą dėl pareiškėjai B. U. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, skundžiamame nutarime nurodytu metu ir vietoje, jai pavogiant iš I. S. nuomojamo būsto planšetinį kompiuterį. Tokia išvada darytina, remiantis vien teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos Nr. 50-ANR_N-481-2018 duomenimis, iš kurių matyti, kad pagrindinis ir iš esmės vienintelis įrodymas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas pareiškėjos atžvilgiu, yra I. S. 2018 m. kovo 25 d. protokolas-pareiškimas policijai, kurio turinys dėl kai kurių esminių jame nurodytų aplinkybių teismo posėdžio metu nepasitvirtino, t. y. buvo galimai pagrobtas ne jai, o liudytojui E. S. priklausantis planšetinis kompiuteris, todėl jai nepatyrus žalos galimai padarytu administraciniu nusižengimu, ši liudytoja negalėjo būti pripažinta nukentėjusiąja, juolab ji pati įvykio vietoje atsidūrė gerokai vėliau ir negalėjo patvirtinti dalies pareiškime nurodytų aplinkybių, kaip liudytojas A. U. mėtė svetimus daiktus, kuriuos jis ketino pasisavinti. Taip pat apklausus liudytoją L. G., teismo posėdžio metu ji negalėjo teismui paaiškinti, kokiu būdu buvo nustatyta būtent pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo, pažymint, kad ji priėmė sprendimą patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn, nes ji buvo nuomojamo buto savininkė ir rasta įvykio vietoje. Tačiau tokį bylos duomenų vertinimą teismas laiko niekiniu ir visiškai nepakankamu, siekiant konstatuoti būtent pareiškėjos kaltę dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo, kadangi jis yra neišsamus ir iš esmės grindžiamas prielaidomis, juolab lieka neaišku, kodėl nebuvo tiriamos ir kitos galimos aptariamo įvykio versijos, t. y. pareiškėjos keliama versija dėl  įsibrovimo per atdarus langus į I. S. nuomojamą būstą, kodėl nebuvo vertinamas ir liudytojo A. U. kaltės klausimas, kuris taip buvo rastas įvykio vietoje, taip pat nėra duomenų, kad būtų aiškintasi, kur yra galimai pagrobtas planšetinis kompiuteris, nors skundžiamame nutarime nurodyta minimas planšetinis kompiuteris buvo pagrobtas pareiškėjos būtent 2018 m. kovo 25 d., 20.00 val., kai juos užtiko, grįžę nuomininkai, tačiau jo įvykio vietoje nebuvo rasta. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, mano, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti papildomą tyrimą, siekiant išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pašalinti esamus prieštaravimus ir neaiškumas tarp duomenų, t. y. iškyla būtinybė apklausti į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus, kurių liudytoja L. G. teismo posėdyje negalėjo nurodyti, tačiau pažymėjo, kad galima juos identifikuoti, vertinant policijoje registruoto iškvietimo duomenis, nes jų tarnybinių pranešimų nėra pateikta byloje, o pareiškėjos ir liudytojo A. U. yra keliama versija, kad per atdarus langus galėjo būti įsibrauta į I. S. nuomojamą būstą, taip pat lieka neaišku, ar nebuvo rasta kitų nuomininkams priklausančių daiktų pas pareiškėją ar liudytoją A. U., jiems nurodant, kad buvo atliekama jų asmens apžiūra. Be to, būtina apklausti ir įvertinti kitų asmenų parodymus, kurių teismui nepavyko apklausti, t. y. kaip matyti iš nukentėjusiosios I. S. parodymų, nuomojame būste, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kartu su E. S. gyveno ir V. Š., taip pat teismui nenustatytas ir ketvirtas asmuo, su kuriuo E. S. grįžo ir aptiko nuomojame būste pareiškėją su liudytoju A. U.. Esant tokiems esminiams prieštaravimas tarp bylos duomenų, kuomet daliai proceso dalyvių nurodant skirtingas aplinkybes nei konstatuojama skundžiamame nutarime, yra būtina įvertinti visus galimus bylos duomenis, kurie galėtų padėti iš esmės pašalinti tokius neaiškumus ir prieštaravimus byloje. Galiausiai teismas pažymi būtinybę patikslinti aplinkybes, susijusias su pagrobtais daiktais, t. y. iš bylos duomenų matyti, kad buvo galimai pagrobtas liudytojui E. S. priklausantis planšetinis kompiuteris, dėl kurio nėra pateiktas pareiškimas policijai, o ir teismo posėdžio metu jo nebuvo nurodyta, kokia konkrečiai žala jam buvo padaryta tokiais neteisėtais veiksmais, nesiaiškinta apie pagrobto turto realią rinkos vertę, taip pat byloje yra duomenų, kad įvykio vietoje buvęs liudytojas A. U. taip pat buvo užvaldęs ir kitus nuomininkams priklausančius daiktus – elektroninę cigaretę, kvepalus, bižuterinę grandinėlę, tačiau šios aplinkybės skundžiamame nutarime nėra vertinamos. Taigi, visi aptarti duomenys iš esmės nepatvirtina skundžiamame nutarime nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjos kaltės, padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Todėl teismas sprendžia, kad visos abejonės bei neaiškumai dėl pareiškėjos B. U. atsakomybės, kurie negali būti pašalinti, jai galimai padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgus į tai, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas, nepašalinus visų abejonių ir neaiškumų dėl atsakingo asmens kaltės už nusižengimo padarymą, juolab buvo remtasi netiksliais ir nepakankamais bylos duomenimis, kurie nepagrindžia išvados dėl pareiškėjos B. U. kaltės, toks priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti bei tinkamam kaltinimui suformuluoti ir protokolui surašyti. 

           Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria

Pareiškėjos B. U. skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-481-2018 panaikinti, o bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti bei tinkamam kaltinimui suformuluoti ir protokolui surašyti.  

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

             Teisėja                                                                                       Gražina Kazilionienė