Civilinė
byla Nr. 3K-3-128/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos: 44.5.1; 52.3;
52.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Birutės
Janavičiūtės ir Vinco Versecko,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB
„Liuks“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pineka“ ieškinį atsakovui UAB „Liuks“ dėl prievolės nevykdymo ir atsakovo
priešieškinį ieškovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių
atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
2004 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti oro tiekimo
sistemų renovaciją ir sumontuoti vėdinimo įrenginius atsakovui priklausančiame
vaistų gamybos ceche (duomenys neskelbtini), o atsakovas – sumokėti 78
309,52 Lt. 2004 m. rugsėjo 24 d. buvo pasirašytas atliktų darbų aktas, kuriame
ieškovas patvirtino, kad tiekimo sistema renovuota, įrengimai sumontuoti,
darbai atlikti kokybiškai. Atsakovas sumokėjo ieškovui 53 500 Lt,
likusį 24 809,52 Lt išmokėjimą sustabdė, nes eksploatacijos metu paaiškėjo
vėdinimo sistemos trūkumų, o atsakovui pareiškus pretenzijas dėl šių trūkumų,
ieškovas atsisakė juos ištaisyti.
Ieškovo
teigimu, jis sutartinius įsipareigojimus įvykdė, ir tai patvirtinama 2004 m. rugsėjo 24 d.
baigiamajame atliktų darbų akte, kurį atsakovas UAB „Liuks“ pasirašė, todėl jis
turi sumokėti ieškovui likusią atliktų darbų kainą – 24 809,52 Lt. Sutarties
3.2 punkte nustatytu terminu, t. y. iki 2004 m. spalio 14 d., atsakovas prievolės neįvykdė, todėl jam taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius. Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo 24 809,52 Lt skolos už atliktus darbus, 5 904,78 Lt
delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas priešieškiniu
prašė CK 6.665 straipsnio 3 dalies pagrindu nutraukti 2004 m. rugpjūčio
20 d. šalių sudarytą sutartį ir priteisti 53 500 Lt sumokėtų lėšų, grąžinant
ieškovui įrengimus, kuriuos galima atskirti be žalos pastatui, priteisti taip
pat bylinėjimosi išlaidas ir šešis procentus metinių palūkanų nuo priešieškinio
sumos nuo jo priėmimo dienos iki visiško sprendimo pagal priešieškinį įvykdymo.
Atsakovo teigimu, ieškovo atliktos vaistų gamybos cecho patalpų oro tiekimo
sistemų renovacijos projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų;
ieškovas atliko oro tiekimo sistemų renovaciją ne pagal pateiktą užduotį, todėl
patalpų vėdinimo sistema negali būti naudojama pagal normalią paskirtį.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2007 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį
atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Liuks“ 24 809,52 Lt skolos už
atliktus darbus, 5904,78 Lt delspinigių ir šešis procentus metinių palūkanų už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2005 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad šalys 2004 m. rugsėjo 24 d. pasirašė baigiamąjį atliktų darbų aktą ir jame nenustatyta duomenų apie darbų
ir įrengimų trūkumus, todėl atsakovui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti
atliktus darbus (CK 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Atsakovo išvardyti renovuotos
oro tiekimo sistemos trūkumai nebuvo nurodyti atliktų darbų akte, jie nėra esminiai
ir nepašalinami, juos šalino ir ieškovas, ir tretieji asmenys; renovuota oro
tiekimo sistema naudojama pagal paskirtį. Teismas pripažino, kad ekspertizės
išvados nėra visapusiškos (CPK 218 straipsnis), atsakovas neprašė skirti
pakartotinės ekspertizės (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Atsakovas neįrodė, kad vėdinimo
sistemos trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės, šiam netinkamai atlikus statybos
darbus, o ne dėl paties atsakovo veiksmų, neteisingai eksploatuojant sistemą
(CPK 178 straipsnis).
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu
panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimą,
priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Teismas nutraukė
2004 m. rugpjūčio 20 d. šalių sudarytą statybos rangos sutartį, priteisė iš
ieškovo atsakovui šio sumokėtus 53 500 Lt bei 6 proc. metinių palūkanų už
priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos – 2006 m. sausio 16 d. iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo, grąžinant ieškovui įrengimus, kuriuos galima
atskirti be žalos pastatui.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2008 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d.
sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 15 d. nutartimi
paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimą. Teismas nurodė, kad ieškovas atliko visus statybos rangos darbus pagal
atsakovo pateiktą užsakymą renovuoti esamas oro tiekimo sistemas. Byloje
nustatyta, kad įrenginys naudojamas gamyboje, veikia, nors ir ne visai
efektyviai, tačiau kokia dalimi neveikia, su kokiais defektais, nustatyti nėra
galimybės, nes tokie tyrimai Lietuvoje neatliekami. Tinkamam įrenginio darbui
įtakos turėjo aplinkybė, kad vėdinimo sistemoje nebuvo pašildymo įrenginio. Pagal
sutartį su ieškovu ir pateiktą projektavimo techninę užduotį atsakovas nebuvo
užsakęs įrengti oro tiekimo sistemoje pašildymo sistemos. Tokia sistema buvo
būtina ir ji nebuvo nei užsakyta, nei įrengta. Ieškovas, atlikdamas darbus,
nesprendė šilumos šaltinio klausimo ir pagal sutartį to nebuvo įsipareigojęs
spręsti. Taigi vėdinimo sistemos neefektyvų darbą lėmė tinkamo šilumos šaltinio
neįrengimas ir nebuvimas vėdinimo sistemoje. Ieškovo parengtas projektas
visiškai atitinka atsakovo parengtą techninę užduotį; renovuota oro tiekimo
sistema naudojama pagal paskirtį. Atsakovas neįrodė, kad vėdinimo sistemos
trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės netinkamai atliekant statybos darbus. Atsakovo
nurodomi ieškovo atliktų darbų trūkumai nėra esminiai, jie galėjo būti
pašalinti sutarties šalims įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiaujant (CK
6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 3 dalis). Dalį garantinio laikotarpio metu
kilusių gedimų vėdinimo sistemoje ieškovas pašalino, kitą darbų dalį atsakovo
prašymu atliko UAB „Veda“. Atsakovas galėjo ir turėjo nustatyta tvarka pareikalauti,
kad ieškovas pašalintų, atsakovo manymu, esamus trūkumus. Ieškovui trūkumų
neištaisius, atsakovas galėjo pareikšti ieškinį dėl turėtų išlaidų priteisimo
CK 6.665 straipsnio pagrindu.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28
d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. spalio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o
priešieškinį patenkinti - nutraukti 2004 m. rugpjūčio 20 d. sutartį, priteisti iš
ieškovo 53 500 Lt atsakovo sumokėtų lėšų, grąžinti ieškovui įrengimus, kuriuos
galima atskirti be žalos pastatui, šešių procentų metines palūkanas nuo
priešieškinio sumos nuo jo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi
išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl pirmosios
instancijos teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo
esmės ir neįvykdė teisingumo, atsižvelgė tik į ieškovo argumentus (CPK 5, 6
straipsniai). Teismas konstatavo, kad šalys 2004 m. rugsėjo 24 d. pasirašė
baigiamąjį atliktų darbų aktą, kuriame nebuvo užfiksuota esminių trukumų ir
kuris galioja tol, kol teismas nepripažino jo negaliojančiu. Teismas sprendė, kad
rekonstruotoji vėdinimo sistema yra kokybiška, o trūkumai yra neesminiai;
teismo nutartimi paskirtą statybinę ekspertizę įvertino kaip neišsamią, nors
tokiu atveju turėjo savo iniciatyva skirti papildomą ekspertizę (CPK 185
straipsnis). Taigi teismas, neturėdamas specifinių žinių, atmesdamas
ekspertizės akto išvadas, be pagrindo įvertino atliktosios rekonstrukcijos
kokybę. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.697 straipsnio, kuriame reglamentuojama
rangovo atliktų darbų kokybės garantija. Nagrinėjamu atveju sutartyje buvo
nustatyta šešiasdešimties mėnesių garantija ir atitinkamos rangovo pareigos
šiuo laikotarpiu. Taip pat teismas nepagrįstai netaikė CK 6.217 straipsnio l, 2
dalių, reglamentuojančių sutarčių nutraukimo pagrindus. Atsakovo nuomone, teismas
neišnagrinėjo priešieškinio, nes nesiaiškino, ar nurodomos aplinkybės, kurių
pagrindu reikalauta nutraukti sutartį, yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas.
Byloje nenuginčytos atliktos ekspertizės išvados, kad vėdinimo sistema
neatitinka techninės užduoties sąlygų, Vaistų geros gamybos praktikos vadovo ir
jo priedų bei standartų reikalavimų, yra netinkama eksploatuoti. Ieškovas
neprašė, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 179 straipsnio 1 dalį,
nepasiūlė pateikti papildomus įrodymus, nepagrįstai neskyrė papildomos ar
pakartotinės ekspertizės. Teismo paskirtų ekspertų nustatyti vėdinimo sistemos
trūkumai patvirtina, kad atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, būtent, kad
vėdinimo sistema bus suprojektuota ir renovuota pagal techninės užduoties
sąlygas ir Vaistų geros gamybos praktikos vadovo reikalavimus (CK 6.217
straipsnio 2 dalies 1 punktas). CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta
išimtis, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio
rezultato, negali būti šiuo atveju taikoma, nes šalių sutartis yra ir dėl
projektavimo darbų (CK 6.700 straipsnis), o ieškovas yra juridinis asmuo,
turintis licencijas atlikti vėdinimo sistemų projektavimo ir įrengimo darbus. Ieškovas,
rengdamas projektą, žinojo, kad vėdinimo sistema projektuojama vaistų gamybos
ceche, todėl, net ir nesant pakankamų techninės užduoties sąlygų, būdamas
profesionalus specialistas, privalėjo vadovautis Vaistų geros gamybos praktikos
vadovo reikalavimais, kurių pažeidimas gali turėti esminę reikšmę žmonių
sveikatai (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylos pateikti
įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas netgi
garantiniu laikotarpiu atsisakė pašalinti vėdinimo sistemos gedimus, o teismo
paskirtų ekspertų nustatyti trūkumai nepašalinti iki šiol (CK 6.217 straipsnio
2 dalies 4 punktas). Kadangi ieškovas yra juridinis asmuo, turintis
licencijas projektuoti ir rengti vėdinimo sistemas, tai CK 6.217
straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose nustatytos sąlygos ginčo atveju neturi
esminės reikšmės.
2. Dėl apeliacinės
instancijos teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į
kasacinio teismo nurodymus dėl CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalių, 6.697 straipsnio,
neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir neatskleidė bylos esmės (CPK 18, 320
straipsniai). Teismas vertino 2004 m. rugsėjo 24 d. pasirašytą
atliktų rekonstrukcijos darbų priėmimo aktą, tačiau nepasisakė dėl atliktos
statybinės ekspertizės išvadų. Teismo padarytas išvadas dėl vėdinimo sistemos
neefektyvaus darbo galėtų daryti tik specialių žinių turintys ekspertai (CPK
185 straipsnis).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus
palikti nepakeistus. Nurodomi atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai:
1. Dėl CPK 185
straipsnio taikymo. Atsakovas iki kasacinio skundo pateikimo nekėlė klausimo
dėl CPK 5, 6 straipsnių pažeidimų, todėl šis skundo argumentas nenagrinėtinas
(CPK 347 straipsnio 2 dalis). Teismai vienodai vertino byloje esančius
įrodymus, suabejojo ekspertizės išvadomis. Teismai tinkamai įvertino byloje
esančius įrodymus, juose fiksuotas svarbias bylos aplinkybes (CPK 185
straipsnis). Ieškovo nuomone, UAB „Kauno komprojektas“ neturėjo leidimo atlikti
vėdinimo sistemos ekspertizės, todėl negalima remtis jos išvadomis (CPK 212
straipsnio 2 dalis, Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio
3 dalies 1 punktas, aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr.
D1-549 patvirtintas Statybos reglamentas STR 1.02.07:2004). Teismai vertino
aplinkybes, kad atsakovas, prieš priimdamas darbus iš ieškovo, savo iniciatyva
samdė kvalifikuotus specialistus, kurie atliko ieškovo atliktų darbų rezultatų
matavimus, kurie buvo teigiami. Teismai taip pat vertino įrodymus,
patvirtinančius, kad atlikti darbai gali būti ir yra naudojami pagal savo
paskirtį, o jeigu ir galimi kokie trūkumai, tai jie yra neesminiai.
2. Dėl CK 6.217
straipsnio, CPK 217 straipsnio taikymo. Pagal CK 6.217
straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties
nevykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Byloje
nustatyta, kad atsakovas vėdinimo sistemą naudoja gamindamas vaistus, taigi
gavo tą rezultatą, kurio siekė pasirašydamas sutartį, todėl bet kokie atsakovo
įrodinėjami sutarties pažeidimai yra neesminiai. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d.
nutarime, priimtame civilinėje byloje J. Z. v. UAB
„Baldas“, bylos Nr. 3K-P-346/2004, išaiškinta, kad vien tik formalus net ir
esminių sutarties nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių
(žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio
sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tuo reiškia bandymą
įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Byloje pateiktas
UAB „Vitlita“ 2004 m. rugsėjo 21 d. sudarytas „UAB „Liuks“ švariųjų patalpų
vėdinimo sistemų validacijos protokolas, kuriame užfiksuoti tablečių gamybos
švariųjų patalpų oro dulkėtumo ir vėdinimo sistemų oro kiekių matavimai ir jų
išvada, kad pagal aerozolio arba mechaninių dalelių kiekį, oro kartotinumą ir
balansą švariosios patalpos atitinka D švarumo klasės reikalavimus. Teismai
taip pat įvertino, kad galimi kiti atsakovės pažeistų teisių gynimo būdai. Ieškovo
teigimu, atsakovo priešieškinis buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme
ir atmestas, nurodant jo atmetimo motyvus (CPK 217 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Civiliniame procese
galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra
ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo
šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta
CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas
patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu,
o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Taip pat
kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma
remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis
faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinio teismo procesinis sprendimas
šioje byloje priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais.
Dėl statybos
rangovo ir projektuotojo atsakomybės
Kasatorius
(atsakovas), nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl ieškovo
atsakomybės, nurodo, kad ieškovas 2004 m. rugpjūčio 20 d. sutartimi
įsipareigojo ne tik atlikti oro tiekimo sistemų renovaciją, bet ir parengti jos
projektą, todėl kaip verslininkas, specializuodamasis statybos darbų srityje, turėjo
ir galėjo numatyti parengto projekto ir oro tiekimo sistemų renovacijos
rezultatą.
Pasisakydama dėl
ieškovo kaip rangovo atsakomybės kolegija nurodo, kad pagal CK 6.256 straipsnio
4 dalį tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo
įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės
neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar
sutartis nenumato ko kitą. Taigi tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra
rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra
be kaltės. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas
ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba
privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis
statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti
savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad
nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių
tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo
priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK
6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties
šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007;
2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v.
A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008, ir kt.). Tačiau
pažymėtina, kad ši griežta, t. y. be kaltės, atsakomybė taikytina atsižvelgiant
į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje
nustatyta įstatyminė rangovo darbų kokybės garantija, o 3 dalyje nustatyta, kad
rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, ir rangovas,
siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto
ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo
pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų
asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas,
bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti
rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio
statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr.
3K-3-652/2004, Teismų praktika 23, p. 95-102; 2005 m. liepos 11
d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB
„Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Tačiau net ir tuo atveju, kai nenustatoma
rangovo atsakomybę šalinančių priežasčių, ši sutarties šalis turės atsakyti už
sutarties nevykdymą be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) tik nustačius sutartinei
civilinei atsakomybei atsirasti kitas būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, t.
y. sutarties įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nuostolius ir
priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsiradusių dėl šių
veiksmų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 20 d. sutartimi rangovas įsipareigojo pagal
atsakovo pateiktą techninę užduotį parengti esamų oro tiekimo sistemų
renovacijos techninį sprendimą ir atlikti renovaciją atsakovo vaistų gamybos
ceche(duomenys neskelbtini). Taigi remiantis CK 6.681 straipsnio
1 dalimi šia sutartimi ieškovas kaip rangovas įsipareigojo pagal užsakovo
užduotį atlikti atitinkamus statybos darbus, o remiantis CK 6.700
straipsniu, reglamentuojančiu projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties
sampratą, įsipareigojo atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo
darbus, parengti techninį sprendimą ir perduoti jį užsakovui. Kasacinis teismas
yra nurodęs, kad tam, jog projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus
projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701
straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų
pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik
užsakovui sutikus. Pažymėtina, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis perduoti
rangovui privalo užsakovas. Įstatyme taip pat nustatyta, kad užduotį ir kitus
pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas, o užduotis
tokiu atveju tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina
užsakovas. Šios teisinio reguliavimo nuostatos leidžia teigti, kad užduoties ir
kitų pradinių duomenų, būtinų techniniams dokumentams parengti, pateikimas
rangovui yra privaloma projektavimo darbų rangos sutartinių santykių dalis (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio
23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. UAB
„Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems
sprendimams“, bylos Nr. 3K-3-6/2009). Taigi tiek pagal statybos rangą, tiek
ir pagal projektavimo darbų rangą reglamentuojančias teisės normas rangovas
vykdo savo įsipareigojimus pagal užsakovo užduotį, kuri rangovui yra privaloma.
Pagal byloje
esančius duomenis atsakovas, vykdydamas 2004 m. rugpjūčio 20 d. sutartį,
pateikė ieškovui techninę užduotį projektavimui, pagal kurią ieškovas parengė
atsakovo vaistų gamybos patalpų vėdinimo sistemos renovacijos projektą, kuris
atitinka užsakovo techninę užduotį. Ieškovo renovuota vėdinimo sistema veikia
ir naudojama gamyboje, nors ir turi trūkumų. Vėdinimo sistemos neefektyvų darbą
lėmė tinkamo šilumos šaltinio neįrengimas ir nebuvimas vėdinimo sistemoje.
Tačiau pagal šalių pasirašytą sutartį ir atsakovo pateiktą ieškovui techninę
užduotį atsakovas nebuvo užsakęs įrengti oro tiekimo sistemose pašildymo
sistemos. Šalys pripažino, kad tokia sistema buvo būtina ir ji nebuvo nei
užsakyta, nei įrengta. Ieškovas, atlikdamas darbus, nesprendė šilumos šaltinio
klausimo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 6.704
straipsnio 3 punktą tiek rangovas, tiek ir užsakovas yra įpareigoti
bendradarbiauti rangovui atliekant darbus ir derinant parengtus techninius
dokumentus, o CK 6.703 straipsnio 2 dalyje nustatyta rangovo atsakomybė už
techninių dokumentų trūkumus: neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų
trūkumus ir atlyginti nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.
Tačiau nagrinėjamoje byloje šie klausimai nebuvo sprendžiami, taigi nėra šios
bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl užsakovo
teisės nutraukti rangos sutartį
Rangovo atsakomybę už
netinkamos kokybės darbus reglamentuoja CK 6.665 straipsnis. Nagrinėjamoje
byloje kasatorius (užsakovas) prašė teismo CK 6.665 straipsnio 3 dalies
pagrindu nutraukti 2004 m. rugpjūčio 20 d. šalių sutartį ir priteisti jam 53
500 Lt ieškovui sumokėtų lėšų, grąžinant ieškovui įrengimus, kuriuos galima
atskirti be žalos kasatoriaus pastatui.
Kolegija nurodo, kad
pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį užsakovas įgyja teisę nutraukti rangos sutartį
ir reikalauti nuostolių atlyginimo, kai konstatuojama, jog rangovas sutarties
pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalino arba trūkumai yra
esminiai ir nepašalinami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2008 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje,
nurodė, kad taikant šią nuostatą būtina nustatyti, ar ieškovo sutartinių
įsipareigojimų neįvykdymas reiškia esminį sutarties pažeidimą, ar galimi kiti
šalių pažeistų teisių gynimo būdai (CK 6.217 straipsnis). Vertinant CK 6.217
straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, į kuriuos turi būti
atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, būtina nustatyti,
ar dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti nukentėjusios šalies asmeniniai
interesai; sutarties esminį pažeidimą lemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo
didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar
nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo
rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų,
ar ir dėl kitų priežasčių.
Bylą nagrinėję
teismai, įvertinę atsakovo parengtą techninę užduotį projektavimui, ieškovo
parengtą atsakovo vaistų gamybos patalpų vėdinimo sistemos renovacijos projektą
ir kitus byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieškovas yra atlikęs visus
statybos rangos darbus pagal atsakovo pateiktą užsakymą renovuoti esamas oro
tiekimo sistemas. Minėta, kad vėdinimo sistemos trikdis buvo pašildymo įrenginio
vėdinimo sistemoje nebuvimas, tačiau atsakovas nebuvo užsakęs pagal sutartį ir
pateiktą projektavimo techninę užduotį įrengti oro tiekimo sistemose pašildymo
sistemos; ieškovas, atlikdamas darbus, nesprendė šilumos šaltinio klausimo. Atsakovas
2004 m. lapkričio 26 d., 2004 m. lapkričio 30 d.
pareiškė pretenzijas ieškovui, vėdinimo sistema buvo taisoma, tačiau ieškovas
2004 m. gruodžio 24 d. atsisakė šalinti sistemos trūkumus,
nurodydamas, kad gedimai atsirado atsakovui savarankiškai įrengus mažesnės
galios autonominį elektrinį karšto vandens ruošimo katilą. Vėdinimo sistemos
trūkumus šalino ir UAB „Veda“. Šiuo metu vėdinimo sistema veikia pagal
paskirtį, todėl negali būti konstatuojama, kad atsakovas iš esmės negavo to, ko
tikėjosi iš sutarties, ir kad buvo iš esmės suvaržyti jo asmeniniai interesai
(CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasatorius, nesutikdamas su
šia nuostata, nurodo, kad teismai neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino
byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė teismo paskirtos ekspertizės
aktu, esant reikalui turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tačiau
kolegija nurodo, kad remiantis CPK 185 straipsniu, kuriame įtvirtintas laisvo
įrodymų vertinimo principas, teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš
anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie),
kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus
paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ekspertizės
išvada vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir teismui
neprivaloma (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą,
atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais, ir privalo patikrinti,
ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo
6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus
universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006). Šią bylą
nagrinėję teismai atskleidė bylos esmę, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino
byloje esančius įrodymus, tarp jų ir ekspertizės aktą, konstatuodami ieškovo
renovuotos vėdinimo sistemos funkcionalumą pagal paskirtį ir galimybę pašalinti
trūkumus šalims įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiaujant (CPK 185
straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 219 straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne
pareiga skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ir tik esant atitinkamoms
įstatyme nustatytoms sąlygoms. Taigi pagal byloje nustatytus faktus dėl
atsakovo vėdinimo sistemos trūkumų ir jų atsiradimo priežasčių kolegija sutinka
su teismų išvada, kad šie trūkumai negali būti pripažinti kaip esminiai ir
nepašalinami.
Dėl nurodytų
priežasčių kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai netaikė rangos
sutarties nutraukimo instituto nagrinėjamu atveju (CK 6.217 straipsnio 1, 2
dalys, 6.665 straipsnio 3 dalis).
Nurodytais motyvais
kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo
nutarties (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Birutė
Janavičiūtė
Vincas
Verseckas