
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 22 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
kolegijos
teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Rimanto Savicko,
sekretoriaujant
Vilmai Daukšienei,
dalyvaujant
ieškovui G. V. autoremonto dirbtuvių savininkui G. V. ir jo atstovui adv. Arvydui Peneliui,
Atsakovo V. A. atstovui adv. Vidmantui Plėdžiui,
Trečiajam
asmeniui A. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovų G. V. automobilių remonto
dirbtuvės ir V. V. automašinų remonto dirbtuvės apeliacinį
skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. V. automobilių
remonto dirbtuvės ir V. V. automašinų remonto dirbtuvės
ieškinį atsakovui V. A., tretiesiems asmenims A. K., D. J., R. D.,
R. S., A. K., E. M.,
V. A., B. A., V. K. dėl
55 361,82 Lt defektų šalinimo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovai,
vadovaudamiesi CPK 6. 665 str. 1 d. prašė įpareigoti atsakovą atlyginti jo
atliktų statybos darbų pas ieškovą defektų šalinimo išlaidas – 55 361,82 Lt bei
priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu V.
A. 2005 m. pavasarį sudarė žodinę sutartį dėl statybos darbų pas ieškovus
atlikimo. Pagal susitarimą atsakovas turėjo perskardinti esamų dirbtuvių stogą,
pagal autoremonto dirbtuvių priestato projektą pastatyti dalį stogo, mokant 20
Lt už kvadratinį metrą, pakeisti uždengtos dalies priestato stogo
lietvamzdžius, kraigą, sutvarkyti palėpę, ją iškalant plastikinėmis lentutėmis,
mokant 15 Lt už kvadratinį metrą, sutartose vietose sudėti sniego atmušėjus.
Stogo darbus atlikti atsakovas sutiko tik su savo medžiagomis. Atsakovas buvo
įsipareigojęs atlikti statybos darbus iki 2005 m. vasaros pabaigos, o ieškovas - už atliktus darbus
atsiskaityti etapais - už kiekvieną objektą atskirai. Atsakovas savo prisiimtiems darbams atlikti samdė kitus asmenis, tačiau kažkodėl atsakovas nurodo ne visus
dirbusius darbininkus. Atliktų darbų kainą sudarė 13 000 Lt, iš kurių atsakovas atmetė 500 Lt už darbininkų
sudaužytus šiferio lapus ir sulaužytus
lietvamzdžius. Likusią sumą – 12 500 Lt sumokėjo V. A..
Pats atsakovas jokių darbų neatliko, visus darbus dirbo jo pasamdyti
darbininkai. Visus pinigus už atliktus darbus
gaudavo tik atsakovas į rankas. Nurodė, jog atsakovas su savo darbininkais visų sutartų darbų iki galo neatliko -
nesudėjo karnizų latakan, nesutvarkė pašiūrių, o kitus darbus atliko su
defektais - blogai padarė stogo kampą, uždėjo kiaurą plėvelę, susuko
nekokybiškus savisriegius, kurių gumos suskilinėjo per kelias savaites, kreivai
sudėjo lietvamzdžius, ne pagal projektą padarė stogą. Visus nebaigtus darbus atsakovas su savo darbininkais buvo
įsipareigojęs baigti atlikti 2006 m. pavasarį, tačiau neatvyko ir darbų nebaigė,
į išsiųstą raginimą nereagavo. Tokiu būdu,
atsakovas iki šiol neatlygintinai nepašalino statybos trūkumų. Be to, atsakovas privalėjo pateikti atliktų darbų aktą,
tačiau tokio akto nepateikė. Mano, jog tarp ieškovų (užsakovas) ir
atsakovo (rangovas) yra susiklostę statybos rangos
santykiai ir sprendžiant susidariusius ginčus turi būti taikomos CK šeštos
knygos XXXIII skyriaus pirmo ir trečio skirsnio nuostatos.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš ieškovų atsakovui 3 000 Lt jo turėtų
bylinėjimosi išlaidų bei po 151,20 bylinėjimosi išlaidų valstybei. Panaikino
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-05-17 nutartį, kuria taikytos laikinosios
apsaugos priemonės ir uždėtas areštas atsakovo turtui, pateikto ieškovo G. V. automobilių remonto dirbtuvių savininko G.
V. reikalavimo dėl 55 361,82 Lt ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo vykdymo
užtikrinimui.
Iš pateikto byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos
architektūros ir urbanistikos skyriaus 2002-06-18 leidimo vykdyti statybos
darbus Nr.40 nustatė, kad juo leidžiama V. V. automašinų
dirbtuvei ir G. V. automobilių remonto dirbtuvei statyti,
rekonstruoti, remontuoti autoremonto dirbtuves (duomenys neskelbtini),
pagal suderintą individualų projektą, kurį parengė A. K. ir
N. M.. Iš duomenų, nurodytų 2002-06-18 leidime vykdyti
statybos darbus ieškovams teismas nustatė, kad ieškovai pasirinko ūkio statybos
organizavimo būdą, todėl padarė išvadą, kad užsakovai, kartu vykdydami ir
rangovams tenkančias pareigas, negalėjo rangovams tenkančių darbų perleisti
kitiems asmenims, t.y. subrangovams, nes pagal LR Statybos įstatymą, statybos
darbų užduotį šiuo atveju privalo vykdyti pats rangovas (CK 6.650 str. 1 d.).
Iš teismo 2007-01-22 nutartimi paskirtos statybos ekspertizės išvadų
nustatė, kad 1995 m. pastatyto pastato stogo konstrukcijų ir dangos kapitalinio
remonto techninis projektas nebuvo parengtas, atsakovas ir tretieji asmenys
darbus vykdė be nustatyta tvarka parengto darbo projekto (II etapas), kuriame
privalėjo būti detalizuoti techniniame projekte (I etapas) nustatyti
sprendiniai, vykdydami pastato kapitalinio remonto darbus statybos dalyviai, iš
jų ieškovas ir atsakovai, nesilaikė statybos įstatymo (3 str. 2 d. 2 p.): esamo
pastato kapitalinio remonto projektas parengtas ir statybos leidimas išduotas
be privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, projektavimo užduoties ir
kt., šlaitinio stogo kapitalinio remonto darbai pradėti be detalizuotų
sprendinių darbo projekto (techninio darbo projekto) stadijoje, statybos darbai
buvo vykdomi be reikiamos kvalifikacijos vadovo paskyrimo, nuo statybos
pradžios nebuvo pradėtas vesti privalomas dokumentas - statybos darbų žurnalas,
kuriame įrašus turėjo daryti statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas,
nepateiktos panaudotų statybos produktų atitikties deklaracijos, šlaitinio
stogo įrengimo darbai atlikti nesilaikant techninių reikalavimų ir nurodymų,
nustatytų statybos reglamente STR 2.05.02:2001, be to, netinkamai įrengta stogo
dangos konstrukcija, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos. Todėl, dėl
netinkamo darbų vykdymo, atsirado atliktų darbų defektai, t.y. netinkamai
paklotos hidroizoliacinė ir antikondensacinė plėvelės, atskirose vietose
hidroizoliacinė plėvelė nepaklota iki išorinio vandens nuvedimo latako ir su
juo nesujungta, stogo gegnių konstrukcinė schema neužtikrina susikaupusios
atmosferinės drėgmės nutekėjimo nuo hidroizoliacinio sluoksnio į latakus,
kadangi nepakloti papildomi grebėstai stogo nuolydžio kryptimi, atskirose vietose
netinkamai įrengti stogo nuolydžiai, ne pagal projektą sudėti mūruotai, kai
kurie stogo konstrukciją laikantys statramsčiai (riboja palėpės langų
varstymą), gegnės ir kt., nesandariai sujungti latakai ir lietvamzdžiai.
Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas laikė,
kad tarp ieškovų, atstovaujamų G. V. iš vienos pusės, kaip
užsakovų, kartu vykdančių ir rangovų pareigas, ir atsakovo V.
A. ir trečiųjų asmenų, atsakovo pusėje, iš kitos pusės, buvo sudaryta
žodinė statybos subrangos sutartis (CK 6.650 str., 6.681 str. 2 d.), kuria
šalys aptarė atliekamų statybos darbų apimtį, darbų atlikimo terminus ir kainą.
Pažymėjo, kad šalys pripažino, jog sudarydami žodinę sutartį nebuvo numatę
užsakovo teisės pačiam pašalinti trūkumus, o ieškovas G. V. -
darbo defektų neištaisė, t.y. realių trūkumų šalinimo išlaidų dar neturėjo.
Konstatavo, kad rangos darbus pagal pasirinktą statybos organizavimo būdą
turėję atlikti patys užsakovai, rangos darbams įvykdyti pasitelkę subrangovą,
pažeidė Statybos įstatymo 2,15 straipsnių reikalavimus.
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti
ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai
išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą
ir nepagrįstą sprendimą. LR Statybos
įstatymas nedraudžia jiems – ieškovams,
turint rangovo teises ir pareigas (Statybos įstatymo 15 str.), pasitelkti statybos darbams subrangovus,
priešingai - 6 d. 1 p. nustatyta, kad rangovas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti
subrangovus, todėl teismo išvada, kad ieškovų pasirinktas statybos organizavimo būdas - statyba ūkio būdu
neleidžia tenkančių darbų perleisti kitiems asmenims, nepagrįsta. Tokiu būdu, CK 6.650 str. 1 d. šiuo konkrečiu atveju negali
būti taikytina. Be to, atskiriems
darbams atlikti buvo pasamdytas atsakovas, kuris turėjo verslo liudijimą
statybos darbams atlikti ir kuris sutartiems darbams atlikti pasitelkė dar
kitus asmenis. Taip pat pažymi, jog atlikti
statybos darbai nebuvo statyba vien ūkio būdu.
Statybinės teismo ekspertizės akte
konstatuota, jog vykdydami esamo pastato kapitalinio remonto darbus statybos
dalyviai, iš jų ieškovas ir atsakovas, nesilaikė Statybos įstatymo,
nukrypo nuo projekto, dėl ko atsirado atliktų
darbų defektai. Todėl, dėl atsiradusių statybos darbų defektų yra kaltas ir
atsakovas, kuris defektus privalo pašalinti arba apmokėti jų šalinimo išlaidas. Atsakovas privalo atsakyti
už statinio defektus pagal žodinę rangos sutartį ir įstatymą (CK 6.695
str. 1 d., 6.666 str. 3 d., 6.684 str.).
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį
skundą atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o
apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atstovavimo išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas
pagrįstas ir teisėtas. Pagal byloje esančius duomenis ir teismo
nustatytas aplinkybes, būtent pats
statytojas (užsakovas, rangovas) nevykdė Statybos įstatymo reikalavimų - turėti
reikiamus normatyvinius statybos dokumentus, nenukrypstamai laikytis jų reikalavimų, organizuoti statybos techninę
priežiūrą, laiku bei tinkamai
reaguoti į darbų trūkumus. Nevykdydamas kooperavimosi pareigos - imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių
atsiradusioms kliūtims pašalinti, ieškovai prarado teisę į nuostolių atlyginimą. Užsakovas pats betarpiškai vadovavo statybos
darbams, duodavo privalomus nurodymus, teikė
medžiagas, darbų defektai jam buvo žinomi darbų eigoje, 2005-08-22 jis darbus priėmė, pretenzijų dėl
kokybės raštu nereiškė, darbininkams
sumokėjo už atliktus darbus, tuo patvirtindamas
tinkamą žodinės rangos sutarties įvykdymo faktą ir kad darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655
str. 1 d.). Teigia, jog šiuo atveju užsakovas neturi teisės reikalauti iš
rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidų (CK 6.665 str. 1 d. 3 p.), nes šalys apie tokių išlaidų atlyginimą nesitarė.
Apeliantai savo sąskaita atsakovo darbo
trūkumų nepašalino, o atliktų darbų rezultatais naudojasi. Tokiu būdu, jie nepatyrė
turto defektų šalinimo išlaidų, todėl ir negali jų reikalauti atlyginti.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas,
dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, keistinas (Lietuvos Respublikos
Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant
apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
nenustatyta (CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai sudarė žodinę
subrangos sutartį su atsakovu dėl namo stogo dengimo darbų. Atsakovas sutiko
perskardinti esamą dirbtuvių stogą, pakeisti palėpės ir dalies priestato stogą,
pakeisti lietvamzdžius, kraigą, sutvarkyti palėpę. Šalys susitarė dėl darbų
kainos ir terminų. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo
55 361,82 Lt atliktų statybos darbų defektų šalinimui. Reikalavimus grindė CK 6
knygos XXXIII skyriaus 1 ir 3 skirsnio nuostatomis. Savo reikalavimams pagrįsti
pateikė 2006-02-13 aktą, kuriame užfiksuoti visi stogo dengimo darbų trūkumai
ir defektai. Be to, pirmosios instancijos teismas skyrė statybos ekspertizę,
kurios išvadose atsakyta į šalių pateiktus klausimus ir taip pat konstatuoti
darbų trūkumai. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį nurodė, kad
ieškovai savo reikalavimo pagrįstumo neįrodė; pasirinkdami statybą ūkio būdu,
darbus turėjo atlikti patys ieškovai (užsakovai), o pasitelkę subrangovus,
pažeidė Statybos įstatymo 2, 15 straipsnių reikalavimus; už atsiradusius
nuostolius atsako patys ieškovai (užsakovai); ieškovai realių išlaidų defektams
pašalinti neturėjo. Ieškovai mano, kad pirmosios instancijos teismas
neteisingai aiškino materialines teisės normas ir tai sąlygojo neteisėto ir
nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nesutinka, kad Statybos įstatymo nuostatos
draudžia jiems, kaip rangovams, perleisti darbus subrangovams. Nurodo, kad
minėto įstatymo 15 str. 6 d. 1 p. nustatyta rangovo teisė pasirinkti
subrangovus. Todėl neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad
atsiradusius nuostolius subrangovai neatsako. Atsakovas ir tretieji asmenys
pripažino, kad atliko statybos darbus, todėl atlikti darbai nebuvo vien statyba
ūkio būdu. Atsakovas už statinio defektus atsako pagal žodinę rangos sutartį ir
įstatymo nuostatas.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto motyvais, tačiau šie
motyvai nekeičia iš esmės teisingo Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo.
Byloje
surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ir tretieji asmenys atliko stogo
perskardinimo darbus ieškovams priklausančiose dirbtuvėse Plento g. 35,
Biržuose, pagal ieškovų turimus projektus. Kolegija nesutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad šalys sudarė žodinę subrangos sutartį, kad
darbai buvo vykdomi ūkio būdu ir ieškovai buvo ir užsakovais, ir rangovais.
Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes negalima teigti, kad darbai buvo
vykdomi vien ūkio būdu. Darbai atlikti statybos rangos žodinės sutarties
pagrindu, nes atsakovas pripažino, kad su ieškovu G. V. tarėsi
dėl darbų atlikimo, terminų, kainos, kad darbus atliks žmonės, turintys verslo
liudijimus, sumokėjo jiems pinigus gautus iš ieškovų (t. 3, b. l. 14, CK 6. 650
str. 1 d., 6. 681 str. 1 d.). Iš atsakovo veiksmų darytina išvada, kad jis
atliko rangovo funkcijas. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nuostatos
nedraudžia rangovui savo nuožiūra pasirinkti subrangovus (Statybos įstatymo 15
str. 6 d. 1 p.). Statybos darbų priežiūrą vykdė pats ieškovas – užsakovas ir
pats tai patvirtino. Darbų eigoje atsirandančius trūkumus nurodydavo
darbininkams ir šie juos šalindavo. Dėl paaukštinto kraigo, nepakeistos
plėvelės, neteisingai sudėtų lietvamzdžių sutiko, nereiškė pretenzijų. Darbus
priėmė su visais trūkumais ir už juos atsiskaitė (t. 3, b. l. 13-14). Kad
darbai atlikti su neesminiais defektais pripažino ir atsakovas, ir tretieji
asmenys (t. 3, b. l. 15 – 16, 18). Iš byloje esančio statybinės teismo
ekspertizės akto matyti, kad netinkamai įrengta stogo dangos konstrukcija, jo
hidroizoliacinės ir antikondensacinės plėvelės sluoksniai, neįrengtas vėdinimo
tarpas tarp stogo dangos ir minėtos plėvelės; lietaus surinkimo ir nuvedimo
sistemos; atskirose vietose netinkamai įrengti stogo nuolydžiai, ne pagal projektą
sudėti mūruotai, kai kurie stogo konstrukciją laikantys statramsčiai;
nesandariai sujungti latakai ir lietvamzdžiai (t. 3, b. l. 66-67).
Pagal Lietuvos
Respublikos CK 6.665 straipsnio 1 dalį jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo
sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal
sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo galimybės, tai
užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: neatlygintinai
pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą;
atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6. 689 straipsnio nuostatas
užsakovas nustatęs trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui.
Nepranešęs apie tai, netenka teisės jais remtis ateityje. Kaip jau nustatyta,
ieškovas dėl paaukštinto kraigo, nepakeistos kiauros plėvelės, neteisingai
sudėtų lietvamzdžių sutiko ir pretenzijų darbų eigoje nereiškė.
CK 6. 691
straipsnyje įtvirtinta kooperavimosi pareiga, t. y. statybos rangos sutarties
šalys įpareigojamos bendradarbiauti ir imtis visų nuo jų priklausančių protingų
priemonių kylančioms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos nevykdo,
praranda teisę į nuostolių atlyginimą. Byloje pateiktas ieškovo G.
V. 2006-03-27 raginimas (t. 1, b. l. 8) atsakovui iki 2006-04-24 ištaisyti
komisijos nustatytų dengto stogo defektų. Duomenų, kad atsakovui išsiųstas
aktas (t. 1, b. l. 7), nurodyti konkretus defektai, kuriuos reikia ištaisyti
byloje nėra. Akivaizdu, kad kooperavimosi pareiga pažeista. Ieškovams žinoma,
kad statybos darbus vykdė be techninio projekto, o esami projektų sprendiniai
nėra pakankamai detalizuoti (t. 3, b. l. 67). Ieškovas G. V. apeliacinės
instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad iki šiol techninio projekto neturi.
Be to, ieškovas ne tik privalo įrodyti trūkumų faktą, bet ir pateikti įrodymus,
patvirtinančius, kad turėjo išlaidų trūkumų šalinimui. Ieškovai trūkumų
šalinimo išlaidų neturėjo, pateikė tik galimų išlaidų sąmatą, o tai nesuteikia
teisės reikalauti iš atsakovo defektų šalinimo išlaidų. Apeliacinės instancijos
teismo posėdyje dalyvavęs tretysis asmuo ir statybos techninis prižiūrėtojas A. K. patvirtino, kad darbų trūkumų yra, tačiau jie yra
neesminiai ir gali būti ištaisomi mažesnėmis lėšomis.
Pirmosios
instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovai savo sąskaita nustatytų
atsakovo darbų trūkumų nepašalino, nepatyrė trūkumų šalinimo išlaidų, o
atsakovo atliktų darbų rezultatais naudojasi.
Esant tokioms
aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3
punktu priteisti trūkumų šalinimo išlaidas, nes ieškovai tokių išlaidų
nepatyrė. Naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą
apelianto išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Pirmosios
instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios
negali būti priteistos iš ieškovų solidariai (CPK 93 str., CK 6. 279 str. 1
d.).
Atmetus
apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų (CPK 79, 88,
98 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a
:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo: solidariai iš G.
V. automobilių remonto dirbtuvių ir V. V. automašinų
remonto dirbtuvių atsakovui V. A. priteistus 3 000 Lt
bylinėjimosi išlaidų priteisti iš G. V. automobilių
remonto dirbtuvių ir V. V. automašinų remonto dirbtuvių po
1 500 Lt iš kiekvieno V. A., a. k. (duomenys
neskelbtini) Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. V. automobilių remonto dirbtuvių,
įm. k. 254722410 ir V. V. automašinų remonto dirbtuvių,
įm. k. 154722562, po 500 Lt (penkis šimtus litų) iš kiekvieno išlaidų,
susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme ir po 27 Lt
(dvidešimt septynis litus) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, valstybei.
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė
Laimutė Sankauskaitė
Rimantas Savickas