Civilinė byla Nr. e2-1150-516/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00343-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.3.2; 3.3.1.19.8; 3.5.23
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2863-852/2019 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Užupio statybos pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“ dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) Užupio statyba kreipėsi į teismą, prašydama taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti ieškovę UAB „Šiltas namas“ grąžinti atsakovei BUAB Užupio statybai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-45725-854/2015 pagrindu gautas 47 875,49 Eur lėšas ir priteisti iš UAB „Šiltas namas“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-45725-854/2015 priteisė iš atsakovės UAB Užupio statybos ieškovei UAB „Šiltas namas“ 36 202,50 Eur skolos už atliktus pagal 2014 m. sausio 1 d. projektavimo darbų sutartį darbus, 11 439,99 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 233 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovė UAB Užupio statyba prieštaravimus dėl kreditorės UAB „Šiltas namas“ pateikto pareiškimo dėl įsakymo išdavimo pateikė praleidusi nustatytą terminą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi prieštaravimus grąžino atgal. 2015 m. gruodžio 21 d. UAB Užupio statyba kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir juos priimti. Teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi šio prašymo netenkino, todėl atsakovė 2016 m. sausio 4 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-653-345/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino terminą prieštaravimams pateikti, juos priėmė ir bylą grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui. Savo ruožtu ieškovė UAB „Šiltas namas“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymą dar 2015 m. gruodžio 3 d. pateikė vykdyti antstolei B. P., pradėta vykdomoji byla Nr. 0171/15/04459/UB, kurioje antstolė B. P. 2015 m. gruodžio 31 d. nuo atsakovės sąskaitos nurašė 34 387,15 Eur, o 2016 m. sausio 5 d. – dar 16 308,93 Eur (iš viso – 50 696,08 Eur: 36 202,50 Eur skolos + 11 439,99 Eur delspinigių + 233 Eur žyminio mokesčio ir 6 proc. metinės palūkanos). Vykdomoji byla buvo užbaigta 2016 m. sausio 8 d., visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Pareiškėja pažymėjo, kad priėmus prieštaravimus, ieškovė UAB „Šiltas namas“ 2016 m. kovo 22 d. pateikė ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Kadangi ieškinio suma viršijo 43 500 Eur, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi šio ieškinio priėmimo klausimas bei 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymo panaikinimo klausimas buvo perduotas pagal teismingumą spręsti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi byloje Nr. e2-4301-603/2016 ieškinį dėl skolos ir delspinigių priėmė, o 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymą panaikino. Be to, 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas patenkino UAB „Šiltas namas“ ieškinį visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 36 202,50 Eur skolos, 11 439,99 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2018 m. rugsėjo 4 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas atmetė atsakovės UAB Užupio statybos apeliacinį skundą. Nei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendime, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymo įvykdymo atgręžimo klausimas nebuvo išspręstas.
3. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad jai 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 31 d. Taigi, susiklostė situacija, kuomet skolos ir delspinigių išieškojimas iš atsakovės priverstine tvarka buvo įvykdytas panaikinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymo pagrindu, savo ruožtu galutinis procesinis sprendimas dėl šios skolos ir delspinigių iš atsakovės priteisimo įsiteisėjo tik 2018 m. rugsėjo 4 d., tai yra po bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Tokia situacija, pareiškėjos bankroto administratoriaus nuomone, pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas, atsakovės bei jos kreditorių teises bei interesus, todėl ieškovė UAB „Šiltas namas“ įpareigotina grąžinti nepagrįstai (panaikinto teismo įsakymo pagrindu) gautas pinigines lėšas. Pareiškėjos įsitikinimu, tik nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos (2018 m. rugsėjo 4 d.) ieškovė UAB „Šiltas namas“ įgijo teisę reikalauti priteistos sumos iš atsakovės ir tik nuo šios datos įgijo teisę reikalauti, kad jos reikalavimas būtu priverstinai patenkintas. Tačiau kadangi sprendimo įsiteisėjimo dieną atsakovei jau buvo iškelta bankroto byla, tokiu atveju taikytinos specialios ĮBĮ nuostatos, nustatančios imperatyvią kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką skolininko bankroto proceso metu. Dėl to ieškovė UAB „Šiltas namas“ atsakovės bankroto byloje trauktina į kreditorių sąrašą ir šis jos reikalavimas turi būti tenkinamas ir vykdomas ĮBĮ nustatyta tvarka. Taigi, ieškovė UAB „Šiltas namas“ įpareigotina grąžinti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymą gautas lėšas, o jos, kaip atsakovės kreditorės, teisės ginamos, įtraukiant į kreditorių sąrašą pareiškėjos bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškimą tenkino – taikė sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigojo ieškovę UAB „Šiltas namas“ grąžinti atsakovei BUAB Užupio statybai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-45725-854/2015 pagrindu gautas 47 875,49 Eur lėšas; taip pat priteisė pareiškėjai iš UAB „Šiltas namas“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėja BUAB Užupio statyba pagrįstai teigia, jog sprendimo dėl skolos ir delspinigių iš jos priteisimo įsiteisėjimo dieną atsakovei jau buvo iškelta bankroto byla, todėl tokiai skolai išieškoti taikytinos specialios ĮBĮ nuostatos, nustatančios imperatyvią kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką skolininko bankroto proceso metu. Įvertindamas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimas negali būti įvykdytas priverstine tvarka, ieškovė UAB „Šiltas namas“ atsakovės bankroto byloje trauktina į kreditorių sąrašą ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas ir vykdomas ĮBĮ nustatyta tvarka.
6. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog panaikinus įsiteisėjusį teismo įsakymą, dėl to, kad atnaujinus terminą yra priimti atsakovo prieštaravimai, išieškojimo pagal tokį įsakymą atgręžimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 760 straipsnio nuostatas, nepaisant to, jog galutinis teismo sprendimas yra palankus ieškovui. Teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija, kuri iš esmės yra analogiška kaip ir kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015, reiškia, kad netaikius sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymo atgręžimo, kuris turėjo būti taikomas nuo teismo įsakymo panaikinimo, ieškovė įgytų nepagrįstą pranašumą prieš kitus į BUAB Užupio statybos bankroto procesą įtrauktus kreditorius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Šiltas namas“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį bei grąžinti atsakovės pareiškimą dėl teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, o nagrinėjant pareiškimą dėl teismo įsakymo įvykdymo – jį atmesti. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
7.1. Byla buvo išnagrinėta netinkamai informavus ieškovę UAB „Šiltas namas“, o tai sudaro absoliutų skundžiamos 2019 m. gegužės 7 d. nutarties negaliojimo pagrindą. Ieškovui siųsti dokumentus per EPP galima tik tuo atveju, jeigu ieškovas CPK nustatyta tvarka išreiškė sutikimą gauti dokumentus per savo EPP paskyrą. Šis sutikimas išreiškiamas tik kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai, šaliai išduodant konkretų sutikimą gauti tik konkrečios kiekvienos bylos dokumentus per EPP (sutikimą nurodant procesiniuose dokumentuose arba prisijungiant prie bylos kortelės EPP sistemoje). Sutikimo gauti šios bylos dokumentus, naudojantis EPP paskyra, šioje byloje iki 2019 m. gegužės 30 d. UAB „Šiltas namas“ advokato prisijungimo prie bylos kortelės, apeliantė nebuvo išreiškusi, tačiau pranešimas apie BUAB Užupio statybos pareiškimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo ir atsiliepimo į jį pateikimą bei pranešimas apie teismo posėdį šioje byloje ieškovei buvo išsiųstas tik į jos paskyrą EPP. Be to, kadangi pagal išnagrinėtoje byloje dėl skolos priteisimo esantį teisinių paslaugų sutarties išrašą ieškovė ir teismo įsakymo vykdymo atgręžimo stadijoje buvo pavedusi jos interesus atstovauti advokatui, apie šią bylą privalėjo būti informuotas ieškovės advokatas, tačiau ir to nebuvo padaryta, o tai yra dar vienas savarankiškas esminis proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą ne tik atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, bet ir panaikinti skundžiamą nutartį. Bankroto administratorius žinojo, kad ieškovės interesus santykiuose su BUAB Užupio statyba atstovauja advokatas G. Š., todėl pareiškime dėl teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo taip pat privalėjo nurodyti ieškovės atstovą advokatą ir galimą procesinių dokumentų įteikimo būdą per advokatą būdą, o to nepadariusi atsakovė negali būti laikoma sąžininga ir tinkamai bendradarbiavusia su teismu šioje byloje.
7.2. Pagal pateiktą Vilniaus apygardos teismo nutartyje argumentavimą dėl teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo momento, tai privalėjo būti atlikta vėliausiai 2016 m. kovo 24 d., panaikinus teismo įsakymą, todėl tokiu atveju atsakovė prašymą dėl teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo pateikė praleidusi CPK 761 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienų metų terminą, kuris skaičiuojamas būtent nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties panaikinti teismo įsakymą įsiteisėjimo dienos, kada ir atsirado pagrindas taikyti įvykdymo atgręžimą. Todėl vienų metų terminas baigėsi 2017 m. kovo 24 d., kurį ieškovė prašo taikyti ir vien dėl šios savarankiškos priežasties atsakovės nepagrįstą pareiškimą atmesti.
7.3. CPK 760 straipsnis numato dvi būtinąsias sąlygas, kada galima taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą: 1) jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir 2) iš naujo išnagrinėjus bylą, priimamas sprendimas atmesti ieškinį. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja antroji būtinoji sąlyga, nes ieškovės UAB „Šiltas namas“ reikalavimai nebuvo atmesti, o buvo patvirtinti, t. y. teismo įsakyme nurodytos aplinkybės nepasikeitė. Taigi, sprendimo atgręžimo taikymas neįmanomas ir šios aplinkybės niekaip nepakeičia faktas, kad atsakovei po teismo įsakymo įvykdymo iškelta bankroto byla.
7.4. Teismo įsakymas įvykdytas teisėtai ir sąžiningai, nesant jokių nesąžiningų ieškovės veiksmų dėl to. Pati atsakovė dėl savo kaltės pavėlavo pateikti laiku prieštaravimus dėl priežasčių, už kurias atsakinga tik atsakovė. Sąžiningai įvykdytas teismo įsakymas negali būti atgręžtas, jeigu išnagrinėjus bylą, teismo įsakymu tenkinti reikalavimai pripažįstami pagrįstais ir nėra atmetami, nes tokiu būdu būtų ginami atsakovės nesąžiningi veiksmai, pavėluotai teikiant prieštaravimus, o vėliau nepagrįstai ir nesąžiningai ginčijant ieškovės reikalavimus, taip dirbtinai ir sąmoningai nevykdant jau nuo 2015 m. gegužės 27 d. pradelstą prievolę ieškovei. Liko neįvertinta ta aplinkybė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nepakeičia ir nenukelia prievolės įvykdymo termino po teismo sprendimo įsiteisėjimo. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 5 d. (kai skolą nurašė antstolis) atsakovė bet kuriuo atveju privalėjo tas pačias sumas sumokėti ieškovei, net jeigu ir nebūtų teismo įsakymo, nes tokią pareigą jai numatė imperatyvus CK 6.9301 straipsnis, pagal kurį privaloma pirmiausiai padengti pradelstus įsipareigojimus. Atsakovės nepagrįstas ir nesąžiningas bandymas ginčyti prievolę nepagrįstais motyvais neatleido nei nuo pareigos mokėti ieškovei skolą, nei nukėlė jos sumokėjimo terminą, kuris pradelstas dar 2015 m. gegužės 27 d. Atsakovė po 2015 m. gegužės 26 d., kai jau privalėjo būti sumokėjusi visą sumą ieškovei, mokėjo kitiems vėliau atsiradusiems kreditoriams ar kurių reikalavimų apmokėjimo terminai suėjo vėliau, todėl įvykdžius teismo įsakymo įvykdymo atgręžimą, būtų pažeistas imperatyvus CK 6.9301 straipsnis. Dėl atsakovės nesąžiningo elgesio negali kiti kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado vėliau negu ieškovės, būti geresnėje padėtyje negu sąžininga ieškovė, todėl ir dėl šių priežasčių sprendimo įvykdymo atgręžimas yra negalimas.
8. Atsakovė BUAB Užupio statyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas tinkamai informavo ieškovę apie vykstantį procesą. Kaip nurodė pati ieškovė, teismo įsakymo įvykdymo atgręžimas yra sudėtinė vykusio teismo proceso dėl teismo įsakymo išdavimo ir tolimesnio ieškinio, panaikinus teismo įsakymą, nagrinėjimo dalis, o minėtame teisminiame nagrinėjime, kurios sudėtine dalimi yra procesas dėl teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo, ieškovė buvo davusi sutikimą procesinius dokumentus gauti per EPP. Kadangi ieškovė apie vykstantį procesą dėl teismo įsakymo vykdymo atgręžimo buvo informuota tinkamai, jos atstovo advokato G. Š. neinformavimas nelaikytinas absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu, juo labiau teismui neturint duomenų, ar atstovavimo santykiai tarp ieškovės ir advokato nėra pasibaigę.
8.2. Nustatytas vienų metų terminas skaičiuotinas ne nuo asmens sužinojimo apie savo teisių pažeidimą, t. y. ne nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties priėmimo, ką siūlo šiuo atveju ieškovė, o, kaip numatyta CPK 671 straipsnio 2 dalyje, nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Taigi vienų metų terminas tokiam pareiškimui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1874-603/2017 įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas apeliacinį skundą atmetė ir aptariamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, vienų metų terminas nepraleistas.
8.3. Pasisakydama dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo būtinųjų sąlygų nebuvimo, ieškovė visiškai nepasisakė apie šios bylos ypatumus, t. y. visiškai nepasisakė dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo įtakos teismo įsakymo vykdymo atgręžimo procesui. Ieškovė nepateikė jokių motyvų, paaiškinančių kodėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintos imperatyvios nuostatos, nustatančios draudimą po nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, turėtų būti netaikomos šioje byloje.
8.4. Nesutiktina, kad teismo įsakymo įvykdymo metu buvo įvykdytas ieškovės reikalavimas, kurio įvykdymo terminas jau seniai buvo suėjęs. Tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą dėl 36 202,50 Eur skolos, 11 439,99 Eur delspinigių bei 6 proc. metinių palūkanų priteisimo, ieškovė įgijo teisę reikalauti teismų priteistos skolos. Tačiau tuo metu pareiškėjai jau buvo iškelta bankroto byla, o tai reiškia, kad ieškovės reikalavimo į pareiškėją teisė priverstinai galėjo būti įgyvendinta tik ĮBĮ nustatyta tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytas sprendimo atgręžimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
11. Apeliantė UAB „Šiltas namas“ savo skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir BUAB Užupio statybos pareiškimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes, apeliantės teigimu, ji nebuvo informuota apie civilinės bylos pradžią, paskirtą teismo posėdį, o tai, UAB „Šiltas namas“ įsitikinimu, sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. Apeliantė taip pat nurodo, kad net ir nagrinėjant BUAB Užupio statybos pareiškimą iš esmės, jis turėtų būti atmestas.
12. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Be to, remiantis CPK 17 straipsniu, šalių procesinės teisės yra lygios.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).
14. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).
15. EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad jo nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, jog nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Apie valstybių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos elgtųsi ypač rūpestingai ir atidžiai, užtikrindami, kad atsakovai būtų informuoti apie prieš juos pradėtą procesą ir jiems būtų suteikta galimybė atvykti į teismą ir apsiginti, EŽTT pasisakė ir 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Schmidt prieš Latviją (peticijos Nr. 22493/05)
16. Taigi, procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
17. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, 2019 m. kovo 6 d. rezoliucija priėmęs atsakovės BUAB Užupio statybos pareiškimą dėl sprendimo atgręžimo, tos pačios datos pranešimą apie iškeltą civilinę bylą Nr. e2-2863-852/2019 bei UAB „Šiltas namas“ pareigą pateikti atsiliepimą į BUAB Užupio statybos pareiškimą, taip pat šaukimą į paskirtą 2019 m. balandžio 30 d. teismo posėdį, išsiuntė ieškovei UAB „Šiltas namas“ tik elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), be kita ko, savo 2019 m. kovo 6 d. pranešime ieškovei UAB „Šiltas namas“ pats nurodydamas, kad remiantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, UAB „Šiltas namas“ neprivalo jai skirtų procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir pažymėdamas, jog UAB „Šiltas namas“ LITEKO VEP posistemės paskyra nėra aktyvi.
18. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad nei pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo, nei teismo šaukimas apeliantei UAB „Šiltas namas“ pristatytas nebuvo (pristatymo datos ir laiko laukas tuščias bylos kortelėje), tačiau, nepaisant to, BUAB Užupio statybos pareiškimas buvo išnagrinėtas iš esmės paskirtame 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje, ieškovei UAB „Šiltas namas“ nedalyvaujant ir teismui protokoline nutartimi laikant, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, nes šalis (apeliantė) yra EPP vartotoja. 2019 m. gegužės 7 d. priimta nutartis taip pat buvo išsiųsta apeliantei tik per EPP ir, kaip matyti iš LITEKO duomenų, nebuvo gauta ir perskaityta apeliantės.
19. Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.
21. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, juridiniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip kad ir UAB „Šiltas namas“ šioje byloje, teismas gali siųsti dokumentus per EPP tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
22. Be to, nors Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje, tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, savaime nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą.
23. Toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja ne tik minėtų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame – teismo pastaba), nagrinėjimo teismuose proceso metu, bet ir pirmiau nurodytiems EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas.
24. Savo ruožtu nagrinėjamu atveju, kaip minėta, juridinis asmuo (UAB „Šiltas namas“) buvo informuotas apie prasidėjusią bylą tik per EPP, pirmosios instancijos teismui iš LITEKO duomenų matant, kad nei pranešimas apie prasidėjusią bylą bei atsiliepimo pateikimo pareigą, nei šaukimas į teismo posėdį nebuvo pristatytas (ir net teismui pačiam savo pranešime pripažinus, kad apeliantės VEP posistemio paskyra tuo metu nebuvo aktyvi, kas, pagal pirmiau nurodytas Aprašo nuostatas, apskritai užkerta kelią siųsti procesinius dokumentus šiam asmeniui per EPP), tačiau jokių papildomų veiksmų, siekdamas užtikrinti apeliantės žinojimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, pirmosios instancijos teismas nesiėmė – nesiuntė pranešimo ir šaukimo teismui žinomu juridinio asmens buveinės adresu, nebandė informuoti advokatą, kuris atstovavo ieškovę ginče prieš BUAB Užupio statybą, iš kurio (ginčo) ir keliamas atsakovės reikalavimas atgręžti sprendimo vykdymą, t. y. akivaizdžiai neveikė pagal pirmiau nurodytą EŽTT standartą – ypač rūpestingai ir atidžiai, siekdamas užtikrinti UAB „Šiltas namas“ dalyvavimą teismo procese ir galimybę būti išklausytai, bet pasirėmė formalia prielaida, kad apeliantė yra EPP vartotoja ir anksčiau naudojosi šia paskyra kitose bylose.
25. Nors BUAB Užupio statyba akcentuoja, kad teismo įsakymo įvykdymo atgręžimas faktiškai yra sudėtinė vykusio teismo proceso dėl teismo įsakymo išdavimo ir tolimesnio ieškinio, panaikinus teismo įsakymą, nagrinėjimo dalis, o minėtame teisminiame nagrinėjime, kurios sudėtine dalimi yra procesas dėl teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo, ieškovė UAB „Šiltas namas“ buvo davusi sutikimą procesinius dokumentus gauti per EPP, atkreiptinas dėmesys, kad BUAB Užupio statybai pateikus pareiškimą dėl atgręžimo, technine prasme buvo pradėta visiškai nauja, kitu numeriu, civilinė byla, kai savo ruožtu šalių pagrindinis ginčas dėl skolos priteisimo buvo išnagrinėtas dar Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, t. y. prieš pusę metų iki atsakovės kreipimosi į teismą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. Todėl aplinkybė, kad UAB „Šiltas namas“ buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pagrindinėje byloje dėl skolos priteisimo, savaime nereiškia, jog ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje dėl sprendimo vykdymo atgręžimo apeliantė, nė karto neprisijungusi prie civilinės bylos Nr. e2-2863-852/2019 kortelės EPP sistemoje ir nepateikusi jokio procesinio dokumento į šią bylą, kuriame būtų išreikštas toks sutikimas (iki 2019 m. gegužės 30 d., kai UAB „Šiltas namas“ advokatas G. Š., sužinojęs iš antstolio apie pradėtą skundžiamos nutarties vykdymą, paprašė suteikti jam prieigą prie šios bylos), turėjo pareigą gauti šios bylos teismo siunčiamus dokumentus savo VEP posistemio paskyroje.
26. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas dėl tinkamo UAB „Šiltas namas“ informavimo apie pradėtą naują bylą ir paskirtą teismo posėdį bei išnagrinėjo BUAB Užupio statybos pareiškimą, nedalyvaujant apeliantei UAB „Šiltas namas“, kuriai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kadangi apeliantė remiasi šia aplinkybe savo skunde, konstatuotina, kad nurodyta aplinkybė sudaro absoliutų 2019 m. gegužės 7 d. nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl tokia nutartis turi būti panaikinta ir byla pagal BUAB Užupio statybos pareiškimą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Kadangi atsakovės pareiškimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie yra susiję su ginčo dėl sprendimo atgręžimo esme, šioje nutartyje nenagrinėjami. Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, priklausantis nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės galutinio rezultato.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Užupio statybos pareiškimą dėl sprendimo atgręžimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė