,Civilinė byla Nr. e2A-992-264/2018

                                 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02585-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m.  birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K., atstovaujamo advokatės A. R., apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-503-802/2018 pagal ieškovo E. K. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, trečiajam asmeniui V. Z., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 570 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (1 t. e. b. l. 85-87, 170-174).
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovo turtas ir sužalota jo sveikata. Ieškovas kreipėsi į draudiką, tačiau žala jam buvo atlyginta tik iš dalies. Buvo išmokėta ne maksimali išmokėtina pagal sutartį  suma. Ieškovas patyrė traumą, buvo gydomas ligoninėje, patyrė nepatogumų, taip pat dėl sužalojimo patiria dvasinius išgyvenimus, lankosi pas psichiatrą, gydymas tęsiamas iki dabar.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko visiškai ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime į  ieškinį nurodė, kad pagal įstatymo nuostatas draudikas  gali atlyginti tik būtinas ir pagrįstas išlaidas. Draudikas ieškovui išmokėjo daug didesnę sumą, nei yra priteisiama teismų praktikoje. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytos draudimo sutarties Nr. AYAS 01 10072179 pagrindu, ieškovui padengė 1 200 Eur neturtinės žalos bei 1 105 Eur turtinės žalos.
5. Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti.
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismas Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei ADB ,,Gjensidige“ iš ieškovo E. K. 78,98 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė trečiajam asmeniui V. Z. iš ieškovo E. K. 600 Eur  bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo E. K. 8,10 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
2. Dėl ieškinio reikalavimo  priteisti iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo sveikatai padarytų sužalojimų padarinius, ieškovo patirtus nepatogumus, šią žalą padariusio asmens kaltę bei tą aplinkybę, jog dėl padarytos žalos masto, nepaisant to, kad administracine tvarka yra bausta trečiasis asmuo V. Z., tačiau oro sąlygos (pašalę, naktis ir slidu), eismo įvykio vietoje ribotas ir itin mažas greitis (30 km/val.) suponavo ir paties ieškovo pareigą būti maksimaliai atsargiam šioje sankryžoje ir pačiam dėti pastangas žalai išvengti ar jai sumažinti, ko jis, teismas sprendė, šioje situacijoje nepadarė (kaip pats teigė, net nestabdė nes buvo slidu, nors objektyviai tas, esant greičiui 30 km/val. negali būti pateisinama) ir pats prisidėjo prie tokio dydžio pasekmių kilimo, įvertinęs ieškovui padarytos turtinės žalos dydį, tai kad į bylą jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo ieškinyje nurodomas aplinkybes nebuvo pateikta, vadovaudamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017), taip pat sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijais, įgalinančiais teismą išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą, neleidžiant paversti to nepagrįstu uždarbiavimu, teismas sprendė, kad pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl papildomos 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nėra.
3. Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti būsimas gydymosi išlaidas. Ieškovui dar neatlikus rekomenduojamos operacijos bei atsižvelgiant į galimus gydymo išlaidų pokyčius, teismas vertino, kad prašomos priteisti turtinės žalos išlaidos prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui, o operacijos už gautas lėšas neatlikus, nulemtų ir nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą.
4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.
2. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

1. Ieškovas E. K., atstovaujamas advokatės A. R., apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2018 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Sprendimas neteisėtas, jame nurodyti motyvai bei argumentai yra nepagrįsti. Teismas privalėjo vertinti ir tai, kad autoįvykio metu apeliantui buvo padaryta didelė moralinė žala. Be to, apelianto atžvilgiu bylą nagrinėjo aiškiai šališkas teismas.
2. Nesutiktina su teismo argumentais, kad ieškovas neįrodė esant sąlygas jo prašomai neturtinei žalai priteisti. Dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ieškovas šiuo metu turi estetinį vaizdą smarkiai gadinantį galvoje esantį randą, kuris privalo būti panaikintas. Taip pat dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų ieškovas šiuo metu patiria didelius emocinius išgyvenimus, ko pasekoje jam yra netgi paskirta psichologo konsultacija. Nepaisant to, jog dalį neturtinės žalos jau atlygino atsakovė, tačiau ji vertino tik tai dienai ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus, visgi ieškovas patyrė kur kas daugiau išgyvenimų, todėl atsižvelgiant į jų visumą, priteistina kur kas didesnė neturtinė žala. Ieškovo ir toliau patiriami neturtiniai išgyvenimai yra verti ne mažiau kaip 2 000 Eur ir  tokia suma yra objektyvi, todėl privalo būti priteista iš atsakovės, kaip trečiojo asmens draudimo bendrovės.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tai, kad pasunkėjo apelianto galimybės įsidarbinti. Iki patiriant traumą apeliantas turėjo objektyvią galimybę įsidarbinti, tačiau po įvykio šią galimybę prarado, kadangi į jo vietą buvo įdarbintas kitas asmuo, nes dėl patirtų sužalojimų ieškovas negalėjo pradėti dirbti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Apeliantas visokiais būdais bando susirasti darbą, tačiau tai pirmosios instancijos teismo vėlgi nepagrįstai buvo vertinama kaip nepakankamai pagrįsta.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo pateiktas siuntimas psichiatro konsultacijai ir 2017 m. liepos 25 d. išrašas apie konsultaciją yra netinkami įrodymai. Šie dokumentai yra tinkami įrodymai, kadangi objektyviai nusako, jog ieškovas patyrė išgyvenimus dėl patirto sveikatos sužalojimo. Teismas neturi specialių žinių, kurios paneigtų, kad apeliantui dėl patirtų sužalojimų nebuvo reikalinga psichiatro pagalba, tuo labiau, kad gydymas tęsiamas iki dabar. Nors ieškinio pateikimo ir vykusios konsultacijos datos yra artimos, tačiau tai yra normalu, kadangi ši data yra artima ir pačiam įvykusiam įvykiui.
5. Po gydymo, kuomet ieškovui liko randas ir toliau tęsėsi skausmai, pablogėjo emocinė būklė jis ir kreipėsi į specialistus, o ne kaip subjektyviai vertino teismas dėl poreikio pateikti įrodymus teismui. Tokie teismo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju teismas vykdė ne teisingumą, tačiau išreiškė šališkumą, kritikuodamas įrodymus, kuriais apeliantas grindė savo ieškinį.
6. Nors teismas nurodo, jog ieškovo nurodyti vaistai kainuoja 7,61 Eur, tačiau ieškovui nėra užtektina dozė 100 vnt. tablečių, todėl jis ir nurodė, jog tokiam vaistų kiekiui, kuris jam būtinas pagal gydytojo nurodymus yra reikalinga apie 40 Eur suma.
7. Teismas nepagrįstai įvertino tai, kad apeliantas bendrauja su draugais, pas juos prašo pagalbos, todėl nėra pagrindo teigti, jog sumažėjo jo bendravimo galimybės. Apeliantas neteigia, kad visi draugai nuo jo nusisuko, tačiau prieš tai, t. y. iki eismo įvykio draugų ratas buvo kur kas didesnis, o dabar teliko keli draugai, kurie padeda ieškovui, taigi, iš esmės sumažėjo jo bendravimo galimybės ir tai apeliantas įrodė.
8. Nepagrįsti teismo vertinimai, jog apeliantas pats kaltas dėl įvykusio įvykio. Teismas neteisingai nurodė, jog ieškovas visiškai nestabdė eismo įvykio metu. Tokių aplinkybių ieškovas nenurodė, priešingai, ieškovas nurodė, jog eismo įvykio siekė išvengti, tačiau to objektyviai nebuvo įmanoma padaryti, kadangi trečiojo asmens vairuojamas automobilis darė staigų manevrą, išvažiavo iš šalutinės gatvės į pagrindinę, buvo slidu, todėl ieškovas neturėjo galimybių išvengti eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad autoįvykis buvo ištirtas administracinėje byloje ir ten nebuvo nustatyta, kad apeliantas yra kaltas dėl įvykio.
9. Nesutiktina su teismo argumentu, kad nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą už likusio rando pašalinimo operaciją. Ieškovas neturi objektyvių galimybių dabar atlikti operacijos (dėl lėšų stygiaus), todėl jos priteistinos iš atsakovės kaip ieškovui būtinos. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012). Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (2012 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3- 202/2012).
10. Asmuo privalo būti grąžinamas į pradinę padėtį, buvusią iki pažeidimo, šiuo atveju ieškovas rando neturėjo, jis atsirado po eismo įvykio, todėl jis privalo būti pašalinamas. Ir dabar gi teismo padarytos išvados, jog ši operacija nėra būtina nedelsiant arba tai, jog neva tai ji yra ne dėl sveikatinimo, o išskirtinai dėl išvaizdos trūkumų pašalinimo, yra visiškai nepagrįstos, kadangi ieškovas privalo būti grąžintas į pradinę padėtį. Nei įstatymai, nei teismų praktika nenurodo, jog asmeniui negali būti apmokama rando šalinimo operacija, kadangi jis atsirado būtent dėl eismo įvykio įvykimo ir yra to pasekmė, kuri privalo būti pašalinta, jog asmuo galėtų toliau pilnavertiškai gyventi.
11. Nesutiktina su teismo argumentais, kad ieškovo operacija gali pabrangti arba jam gali ateityje priteisus jo prašomą sumą prireikti papildomų lėšų, todėl priteisus ieškovui jo prašomą sumą, nebūtų įgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Ieškovas galės ateityje atsiradus papildomų išlaidų ir atsakovei nepagrįstai atsisakius jas padengti nepraleisdamas ieškinio senaties terminų, vėlgi kreiptis į teismą dėl papildomų lėšų priteisimo (2012 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-202/2012).
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė ADB ,,Gjensidige“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ADB „Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą. Įvykio metu ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. pats mažiausias sveikatos sutrikdymo laipsnis. Būtent sveikatos sutrikdymo laipsnis ir yra reikšmingiausias kriterijus vertinant nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą. Dėl avarijos pavojus ieškovo gyvybei nekilo, byloje jokių duomenų, kad dėl eismo įvykio ieškovas turi negrįžtamų sveikatos sutrikimų nėra. Nei vieno ieškovo teiginio dėl jo patiriamų sunkumų nepagrindžia jokie byloje esantys dokumentai arba tokie ieškovo teiginiai netgi yra paneigiami kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje yra vertinama, kokius realiai apribojimus bei suvaržymus dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė, vien asmens teiginiai apie jo patiriamus dvasinius išgyvenimus nėra laikomi neturtinę žalą pagrindžiančiu įrodymu.
2. Ieškovas nepagrįstai tvirtina dėl eismo įvykio nebegalintis susirasti darbo. Liudytoja G. L. (Ieškovo dukters mama) nurodė, kad ieškovas nedirbo net 7 mėnesius iki eismo įvykio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent eismo įvykis sąlygojo dabartinę ieškovo situaciją ir apsunkino ieškovo darbo paieškas. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo darbingumo sumažėjimą, kas leistų daryti išvadą, kad jo galimybės susirasti darbą po eismo įvykio pablogėjo. Ieškovas ligoninėje gulėjo tik keletą dienų - nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 10 d. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas iki eismo įvykio ar po jo būtų bandęs susirasti darbą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas bent būtų kreipęsis ar preliminariai sutaręs su kažkokia įmone dėl darbo vietos.
3. Byloje nėra specialisto išvadų, kad ieškovas po įvykio patiria sunkius dvasinius išgyvenimus, kenčia depresiją ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo kreipimosi į gydymo įstaigą laikas ir netrukus po to kreipimosi į teismą data, neleidžia nuneigti aplinkybės, kad kreipimasis į gydymo įstaigą atliktas išimtinai esant poreikiui pateikti kokį nors įrodymą į bylą, o ne dėl sveikatos gydymo būtinybės. Be to, psichiatro išrašas apie konsultaciją surašytas iš paties ieškovo žodžių.
4. Jeigu ieškovas būtų važiavęs leistinu greičiu, tokių eismo įvykio padarinių būtų pavykę išvengti. Pats ieškovas savo neteisėtais civilinės teisės požiūriu veiksmais, nebūdamas tiek atidus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, prisidėjo prie žalos atsiradimo. Kirstinė žaizda ieškovo galvoje galėjo atsirasti neišsiskleidus oro pagalvei, todėl neatmestina, kad ieškovas važiavo netgi neprisisegęs saugos diržo, kas taip pat turėjo įtakos avarijos padariniams. Todėl ginčo atveju taikytinas CK 6.282 str. ir ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant papildomas išmokas, atmestinas.
5. Analizuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs arba nesunkūs sveikatos sutrikdymai, matyti, kad atsakovė ieškovui yra išmokėjusi didesnę draudimo išmoką nei yra priteisiama tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-699/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017). Ieškovas jokios teismų praktikos, kuriose už nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam būtų priteistos didesnės sumos, nenurodė, taigi nepaneigė atsakovės pozicijos, kad išmokėta 1 200 Eur draudimo išmoka yra pakankama ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
6. Ieškovas nuolat įvardija skirtingas iš atsakovės prašomos priteisti turtinės žalos sumas. Net ir pačiame apeliaciniame skunde vienoje vietoje įvardijama, kad prašoma priteisti 1 570 Eur, kitoje vietoje jau kalbama apie 1 550 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pažymi, kad 20 Eur ieškovo patirtų išlaidų dėl gydytojo konsultacijos atsakovė yra atlyginusi ir tai pagrindžia byloje esantys įrodymai. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad šioje dalyje (dėl minėtų 20 Eur) atsakovei pretenzijų nereiškia, todėl jokio pagrindo jų priteisimo klausimą svarstyti apeliacine tvarka nėra.
7. Ieškovas reikalauja būsimų, o ne realiai patirtų, išlaidų atlyginimo. Toks ieškovo reikalavimas yra nesuderinamas su TPVCAPDĮ bei CK normomis. Teismų praktikoje taipogi aiškiai suformuota taisyklė dėl tokių išlaidų atlyginimo negalimumo (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-96-211/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Be to, ieškovas neįrodė nei gydymo išlaidų poreikio, nei fakto, kad neturi finansinės galimybės šias išlaidas iš pradžių apsimokėti pats, nors būtent tokią poziciją dėstė bylos nagrinėjimo metu.
8. Ieškovo argumentai dėl rando šalinimo plastinės operacijos būtinumo grindžiami išimtinai paties Ieškovo subjektyviu vertinimu ir įsitikinimu. Dėl operacijos būtinumo ieškovas apsiribojo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu komerciniu pasiūlymu operacijai atlikti. Ieškovas nesidomėjo, kokios yra tokių operacijų kainos kitose institucijose, ar yra galimi kažkokie alternatyvūs rando gydymo būdai (pavyzdžiui, tepant jį specialiais tepalais). Byloje nėra nei gydytojų išvadų dėl operacijos būtinumo, nei tokio pobūdžio rekomendacijų, taip pat nėra visiškai jokios informacijos, kad dėl rando ieškovas kenčia sveikatos sutrikimus - galvos skausmą, svaigimą, tempimą ar pan. Ieškovas nepateikė nei dokumento (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795) (toliau - Taisyklės) 7 p.), taigi neįrodė rando šalinimo plastinės operacijos būtinumo. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad operaciją jis apskritai realiai planuoja atlikti.
9. Byloje nėra nei vieno dokumento patvirtinančio sunkią ieškovo finansinę padėtį. Liudytoja G. L. patvirtino, kad ieškovas kiekvieną mėnesį skiria po 200-300 Eur vaiko išlaikymui, be to, liudytojos nuomone, ieškovas turi santaupų, uždirbtų užsienyje.
10. Ieškovas klaidingai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012. Ieškovas cituoja pavienius sakinius iš nutarties, tačiau nesigilina į minėtos nutarties esmę.
11. Ieškovas savo poziciją dėl teismo šališkumo formuoja remdamasis vien tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą ir byloje esančius įrodymus vertino priešingai nei norėjo ieškovas.
12. Nepriklausomai nuo bylos baigties, t. y. tiek ieškovo apeliacinio skundo patenkinimo, tiek atmetimo atveju, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš ieškovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
5. Apeliacinės instancijos teismo  teisėjų kolegija, patikrinusi bylą  apeliacine tvarka, sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jas pagrindžiančiais argumentais, todėl jų iš naujo nekartoja, tik papildo.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
7. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 7 d. 7.19 valandą (duomenys neskelbtini) mieste esančių (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens V. Z. vairuota transporto priemonė, išvažiavusi iš šalutinio kelio trenkėsi į pagrindiniu keliu važiavusio ieškovo E. K. transporto priemonę. Eismo įvykio kaltininke pripažinta V. Z.. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai apgadintas ieškovo automobilis, kuriam uždrausta toliau dalyvauti viešajame eisme ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Dėl sukelto eismo įvykio trečiasis asmuo V. Z. buvo nubausta administracine tvarka ir jai paskirta nuobauda (el. bylos Nr. e2-503-802/2018). Ieškovas  po eismo įvykio kreipėsi  į atsakovę-draudimo bendrovę, kuri ieškovui išmokėjo 1105 Eur turtinės (už nepataisomai sugadintą transporto priemonę kai liekanų vertė – 325 Eur) ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas patikslinęs ieškinį, prašė iš atsakovės papildomai priteisti 2000 Eur neturtinės ir 1570 Eur turtinės žalos atlyginimą.
8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į eismo įvykio padarymo aplinkybes, atsiradusius padarinius (ieškovo sveikata nežymiai sutrikdyta), paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, atsakovės išmokėtos ieškovui kompensacijos dydį, sprendė, kad byloje nepakanka įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimą dėl 2000 Eur neturtinės ir 1570 Eur turtinės (dėl 1550 Eur būsimų išlaidų rando galvoje pašalinimo būtinumo bei 20 Eur už vaistus) žalos atlyginimo,  ieškinį atmetė.

Dėl  įrodymų vertinimo.

9. Apeliaciniame skunde argumentuojama tuo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
10. Su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
11. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad dėl po eismo įvykio jo galvoje likusio rando jis patiria didelius emocinius išgyvenimus, dėl to jam yra netgi paskirta psichologo konsultacija, kad jis prarado galimybę įsidarbinti patvirtino teisme apklausti liudytojai, todėl jis patiria kur kas daugiau išgyvenimų nei jam atsakovės atlygintas neturtinės žalos dydis. Prie ieškinio pateikė medicininių dokumentų išrašus, kuriuose pateikti duomenys,  kad  po autoįvykio jis 2017-02-07-2017-02-10 laikotarpiu buvo gydomas VšĮ Kauno klinikų galvos smegenų traumų skyriaus stacionare ir išrašytas  ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamąją vietą, kad  2017-07-25  lankėsi pas psichiatrą konsultacijai ir jam skirti vaistai (1 t.e.b.l. 8, 14, 103-104).
13. Iš  prie ieškinio apelianto pateiktų  iš  atsakovės  ADB ,,Gjensidige“ gautų žalos atlyginimo  bylos Nr. CLT1433040  dokumentų  (1 t.e.b.l. 15-17) matyti, kad ieškovui  dėl eismo įvykio  2017 03 09 buvo apskaičiuotas 1 200 Eur neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydis, pranešime nurodyta, kad žalos dydis apskaičiuotas remiantis 2008-02-13 LR Vyriausybės  nutarimu Nr. 122 „Dėl  LR Vyriausybės  2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo  ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo „ pakeitimo“, patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, kad nustatydamas žalos dydį draudikas vadovavosi bylos medžiagoje esančiais dokumentais, atsižvelgė į nukentėjusiam asmeniui padarytos sveikatos sutrikdymą, taip pat įvertino suformuotus atlygintinos neturtinės  žalos principus bei dydžius.
14. Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-170/2010).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs atitinkamų kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina tiksliai nustatyti, kokios operacijos reikalingos nukentėjusiajam, ir ar jos reikalingos, nes tik tuomet bus galima spręsti ir apie jo dvasinių išgyvenimų apimtį.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje ieškovas nepateikė svarių duomenų, kad po eismo įvykio likęs galvoje randas paveikė jo sveikatą taip, kad dėl jo buvimo jis neteko darbingumo laipsnio. Nėra duomenų, kad ieškovas po eismo įvykio iki kreipimosi į teismą būtų faktiškai ieškojęs darbo (darbdaviams siuntė savo CV, dalyvavo darbo pokalbyje,  lankėsi darbo biržoje ir pan.). Ieškovas pas psichiatrą lankėsi vieną kartą - 2017-07-25 ir tik prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, kitų objektyvių duomenų apie jo gydymąsi dėl  pablogėjusios psichinės sveikatos, gydymosi trukmę, medikamentų vartojimą, nepateikta. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, jog ieškovas pripažino aplinkybę, kad  gydytojos psichiatrės išrašytų vaistų jis negėrė, kad į bylą pateiktas išrašyto recepto originalas, kuris, įsigijus vaistą, pacientui (dėl vaisto pobūdžio) yra negrąžinamas, todėl akivaizdu, kad  jo ieškovas nepanaudojo.
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų, kad dėl eismo įvykio buvo iškilęs pavojus ieškovo gyvybei ar ieškovas turi negrįžtamų sveikatos sutrikimų.
18. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo pateiktų  rašytinių įrodymų (siuntimo psichiatro konsultacijai ir 2017 m. liepos 25 d. išrašo apie konsultaciją) netinkamo vertinimo, Nors apeliantas teigia, kad šie įrodymai objektyviai nusako, jog ieškovas patyrė išgyvenimus dėl patirto sveikatos sužalojimo, tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip nepakankamus,  atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą.
19. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnį,  patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, ieškovo amžių (28 m.),  kitas bylos aplinkybes, atsakovės išmokėtas 1200 Eur neturtinės žalos dydis nelaikytinas aiškiai neproporcingu ir prieštaraujančiu CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
20. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokios teisminės praktikos pavyzdžio, kur už nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam būtų priteistas neturtinės žalos dydis būtų didesnis, negu jis gavo iš atsakovės. Analizuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs arba nesunkūs sveikatos sutrikdymai, matyti, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė yra išmokėjusi netgi didesnę sumą neturtinės žalos atlyginimo nei yra priteisiama tokio pobūdžio bylose. Susipažinus su naujausia teismine praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nežymiam sveikatos sužalojimui,  nustatyta, kad priteistinų sumų dydis yra mažesnis (žiūrėti pvz.: Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-699/2016).
21. Apeliantas procesiniuose dokumentuose teigia, kad jam yra būtina plastinės chirurgijos gydytojo pagalba, siekiant panaikinti po eismo įvykio likusį galvoje randą, kuris darko ieškovo išvaizdą, todėl 1550 Eur būsimos  išlaidos yra būtinos, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio reikalavimo. Kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas, todėl atmetamas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 6.283 straipsnio 2 dalimi, išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt.
22. Tuo tarpu apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde įvardija ir prašo priteisti būsimas 1550 Eur išlaidas, susijusias su rando galvoje šalinimu, šį ieškinio reikalavimą grindė vieninteliu rašytiniu įrodymu – UAB (duomenys neskelbtini) duota priešoperacine atmintine ir nurodytomis kainomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad dėl patirto sužalojimo randas liko galvos plaukuotoje dalyje, kuris pasimatė, tik ieškovui nusikirpus plaukus visiškai trumpai,  kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų apie tokios operacijos  atlikimo realumą (suplanuota ir neatidėliotinai būtina), ieškovo turtinę padėtį, šio reikalavimo netenkino pagrįstai.
23. Pažymėtina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ), 19 str. 6 d. imperatyviai nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagristos per eismo įvyki padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
24. Kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos pateiktu gydymo planu ir gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 02 06 nutartis  priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007, 2012 m. kovo 29 d. nutartis  priimta  civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, atsižvelgiant į galimus gydymo išlaidų pokyčius, preliminarus jų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, lemiantis šalims pareigas procese įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remia savo reikalavimus ir atsikirtimus, ieškovas procese buvo atstovaujamas advokato.
25. Be to kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad būsimos išlaidos gali būti priteisiamos tais atvejais kai patyręs žalą asmuo neturi lėšų būsimam gydymui apmokėti, šiuo atveju, byloje aiškiai nustatyta, jog atsakovė yra išmokėjusi 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurie esant poreikiui gali būti panaudoti ieškovo nurodytoms išlaidoms. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms,  atsakovui  neužkirstas kelias dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą ir vėl.
26. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad  jo  atžvilgiu bylą nagrinėjo aiškiai šališkas teismas, nes teisėja byloje išreiškė išankstinę nuomonę, kad ieškinys bus atmestas ir kad šie jo nuogastavimai pasitvirtino.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo atstovė pirmosios instancijos teisme 2017-12-06 pareiškimu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai  ėjusio teismo pirmininko pareigas 2017-12-08 nutartimi  prašymas dėl teisėjos nušalinimo netenkintas  (1 t. e. b. l. 145-150, 157- 159). Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Apelianto  nurodytos aplinkybės dėl sprendimą priėmusios teisėjos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Pažymėtina, nors apeliantas skunde nurodo, jog teismo šališkumą patvirtina ir teisėjos išsakyta išankstinė nuomonė parengiamajame posėdyje, tačiau atsakovas, nurodydamas šį argumentą, nepateikia jokių konkrečių teismo pasisakymų, kurie galėtų būti vertinami per subjektyvųjį nešališkumo aspektą sprendžiant dėl išankstinės teismo pozicijos ginčo klausimu. Vien deklaratyvus teiginys, nepateikiant jokių tokią poziciją pagrindžiančių aplinkybių, negali patvirtinti teisėjo nešališkumo principo pažeidimo ir neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo savo iniciatyva spręsti, kurie konkretūs teismo veiksmai (neveikimas) apelianto vertinimu, yra pagrindas spręsti klausimą dėl nešališkumo principo pažeidimo. Kaip minėta, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo pasisakyta dėl priimtų nagrinėti ieškinio reikalavimų, t. y. atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl darytina išvada, kad priimtas sprendimas yra motyvuotas, atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties.

28. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
29. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo  apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
31. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą  išreiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl teisėjų kolegija netenkina šio atsakovės prašymo.
32. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas  įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi tokių išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė, todėl atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto teismo išlaidos  į valstybės biudžetą nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

n u t a r i a :

           Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti

nepakeistą.

                   Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Aušra Baubienė

                                                                                                            Raimondas Buzelis

                                                                                                            Arvydas Žibas