Civilinė byla Nr. e2-90-940/2025

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00061-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.2; 2.6.1.6.1; 3.1.7.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.2.6.1;

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2025 m. gegužės 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei, Vilmai Daukšienei, Loretai Girdziušienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės 4 asset management atstovei advokatei Donatai Lapėnienei,

atsakovams K. Ž., A. Ž., jų atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

atsakovui A. S.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, K. S.,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GlasBau“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tostelex“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės 4 asset management ieškinį atsakovams A. S., K. Ž., A. Ž., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, K. S., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „GlasBau“.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ieškovės esminiai reikalavimai, ginčo esmė

1.       Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo: (1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų A. S. ir K. Ž. bei A. Ž.; (2) taikyti restituciją – grąžinti A. S. nuosavybėn pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 19/21 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o A. S. įpareigoti K. Ž. ir A. Ž. grąžinti pinigines lėšas (jei bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, kad tokios lėšos buvo sumokėtos); (3) lygiomis dalimis iš A. S., K. Ž. ir A. Ž. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Procesiniuose dokumentuose, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp pradinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finpro LT 1“ ir UAB „GlasBau“ (toliau – Bendrovė), buvo sudaryta 2022 m. balandžio 15 d. Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Paskolos sutartis), kuria Bendrovei buvo suteikta 130 816 Eur paskola. Bendrovės įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas Bendrovės ieškovei išduodamu paprastu neprotestuotinu vekseliu 130 633,11 Eur sumai, sutartyje nurodytų transporto priemonių įkeitimu. Be to, 2022 m. balandžio 15 d. tarp pradinės ieškovės ir atsakovo A. S. (toliau – Atsakovas 1), buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Laidavimo sutartis), kuria užtikrintas Bendrovės įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį tinkamas vykdymas. Laidavimo sutartimi laiduotojas (A. S.) įsipareigoja be išankstinio finansuotojo sutikimo neįkeisti, neparduoti ar kitaip neperleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio vertė yra didesnė kaip 50 000 Eur.

3.       Bendrovė įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį neįvykdė. Dėl šios priežasties ieškovė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą tiek iš Bendrovės, tiek iš Atsakovo 1. Kauno apygardos teisme 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-904-390/2024 Bendrovei yra iškelta nemokumo byla.

4.       Po Paskolos sutarties termino suėjimo (2023 m. spalio 13 d.) pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus Atsakovo 1 atžvilgiu ieškovė sužinojo, jog 2022 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagrindu Atsakovas 1 perleido jam nuosavybės teise priklausančius pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 19/21 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), K. Ž. (toliau – Atsakovas 2) ir A. Ž. (toliau – Atsakovė) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

5.       Pažymi, kad ieškovė tik 2024 m. vasario 7 d. iš Nekilnojamojo turto registro sužinojo apie sudarytą Sutartį ir Turto perleidimą, o Sutarties kopiją iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro gavo tik 2024 m. balandžio 16 d. Be to, išieškojimas antstolės V. P. kontoroje pradėtas 2024 m. vasario 15 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

6.       Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas 1 laidavo už tinkamą Bendrovės prievolių įvykdymą pagal Paskolos sutartį, o Atsakovo 1 atžvilgiu vykdomas skolos išieškojimas priverstine tvarka, Sutarties pagrindu perleidus Atsakovui 1 priklausantį turtą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą buvo apribotos ieškovės galimybės nukreipti išieškojimą į Atsakovui 1 priklausantį Turtą, todėl ieškovė reiškia reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

7.       Ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į Atsakovą 1 Sutarties sudarymo metu Laidavimo sutarties pagrindu, Laidavimo sutartis yra galiojanti bei nenuginčyta. Be to, šiuo metu skolos išieškojimas iš Atsakovo 1 vykdomas priverstine tvarka pagal neprotestuotiną vekselį 129 123,06 Eur sumai. Pažymi, kad ieškinyje buvo padaryti rašymo klaida, nurodant vekselio datą – 2023 m. spalio 3 d. 

8.       Nurodo, kad Atsakovas 1 prieš Laidavimo sutarties ir vekselio sudarymą pateikė duomenis, kad jam nuosavybės teise priklauso Turtas. Bylos duomenys patvirtina, kad jau tuo metu Atsakovas 1 galimai siekė perleisti Turtą. Atsakovas 1 siekė, kad ieškovė negalėtų nukreipti išieškojimo į šį Turtą, t. y. elgėsi visiškai nesąžiningai.

9.       Nagrinėjamu atveju sudarius Sutartį buvo pažeistos ieškovės teisės. Kaip matyti iš pateikiamos 2024 m. gegužės 10 d. Konsultacinės pažymos apie galima turto kainą rinkoje Nr. (duomenys neskelbtini), Turto rinkos vertė 2022 m. rugsėjo 29 d., t. y. Sutarties sudarymo dieną buvo 138 000 Eur. Turto ekspertizės aktu nustatyta Turto vertė Sutarties sudarymo metu – 80 200 Eur. Tuo tarpu Sutartimi Turtas parduotas už 49 000 Eur. Taigi, Sutartimi Turtas parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, kas įrodo akivaizdų visų atsakovų nesąžiningumą. Sudarius Sutartį ir šio sandorio pagrindu Atsakovo 1 Turtą pardavus Atsakovui 2 ir Atsakovei už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, iš esmės buvo pablogintos ieškovės galimybės išsiieškoti skolą iš Atsakovo 1 turto, kadangi skolininkų turimo turto nepakanka ieškovės reikalavimams patenkinti, nes likęs turtas yra įkeistas. Be to, Turto perleidimą be ieškovės sutikimo draudė ir šalių sudaryta Laidavimo sutartis. 

10.       Antstolė V. P. pateikė duomenis, kad Atsakovas 1 šiuo metu nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamas turtas, transporto priemonių neturi, sąskaitos, esančios kredito įstaigose areštuotos, todėl išieškojimo procesas yra neefektyvus.

11.       Atsakovas 1 2022 m. lapkričio 18 d. sudarė Vedybų (povedybinę sutartį), kuria nustatytas visiško sutuoktinių turto atskirumo teisinis režimas. Be to, ieškovės turimomis žiniomis Atsakovas 1 perleido turimus gyvulius tretiesiems asmenims (galimai Atsakovui 2 ar su juo susijusiems asmenims). Tokie Atsakovo 1 veiksmai patvirtina, kad Atsakovas 1 yra nesąžiningas ir bet kokia kaina siekia išvengti įsipareigojimų ieškovei vykdymo. Perleidus Turtą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, buvo ženkliai pabloginta skolininko turtinė padėtis, dėl ko nėra galimybės atsiskaityti su ieškove.

12.       Pažymi, kad nagrinėjamu atveju jokie įstatymai ar kiti teisės aktai nenumatė šalių (atsakovų) pareigos sudaryti Sutartį. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovai turėjo kokią nors teisinę pareigą sudaryti Sutartį, todėl darytina išvada, kad atsakovai ginčijamos Sutarties sudaryti neprivalėjo, dėl ko egzistuoja dar viena actio Pauliana instituto taikymo sąlyga.

13.       Atkreipia dėmesį, kad už žemės sklypą ir pastatus buvo pervesta 75 000 Eur pagal pavedimus, nors Sutartyje nurodyta kaina – 49 000 Eur. Pažymi, kad ši aplinkybė taip pat įrodo atsakovų nesąžiningumą. Atsakovės A. Ž. argumentai, kad buvo padaryta techninė klaida mokėjimo pavedimuose nurodant mokėjimo paskirtį „už žemės sklypą“ yra tik gynybinė pozicija. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas 2021 m. Preliminarios sutarties atsakovai taip pat nepateikė. Byloje nėra duomenų apie atsakovų A. ir K. Ž. atliktą Turto pagerinimą.

14.       Turtas parduotas už tris kartu mažesnę nei rinkos kaina, o tai patvirtina, jog visi atsakovai buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui ir sandorių pripažinimui negaliojančiais.

15.       Tenkinus ieškinį bei pripažinus Sutartį negaliojančia prašo taikyti restituciją natūra – grąžinant Atsakovui 1 Sutartimi perleistą Turtą, o Atsakovą 1 įpareigojant Atsakovui 2 ir Atsakovei grąžinti pinigines lėšas.

II.                      Atsakovų, trečiųjų asmenų esminiai argumentai ir atsikirtimai

16.       Atsakovai K. ir A. Ž. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti visa apimtimi. Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu atsakovai, jų atstovas nurodė, kad K. ir A. Ž. yra aktyviai vystantys savo veiklą ūkininkai. 2021 m. vyko derybos dėl A. S. ūkio – žemės sklypo su pastatais bei galvijų, kaip viso komplekso įsigijimo už 158 000 Eur, plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) už galvijus ir įrangą. Buvo sutarta 109 vnt. mėsinių galvijų įsigyti už 106 000 Eur plius PVM; ūkio įrengimus (šėryklą, girdyklas, galvijų apžiūros įrenginį ir kilnojamą lauko aptvarą) už 3 000 Eur plius PVM, žemės sklypą su pastatais už 49 000 Eur. Atskirai dėl žemės sklypo dalies ir pastatų kainos nesiderėjo, kaina buvo sutarta už visą ūkį.

17.       2021 m. birželio 21 d. atsakovai suderino su A. S. ir pervedė 60 500 Eur dalį už 88 vnt. karvių, kad A. S. galėtų sumokėti kreditą įstaigai ir išregistruoti Turtui taikytą hipoteką, kadangi Turtas Atsakovo 1 buvo įgytas už skolintas iš kredito unijos lėšas. A. S. reikėjo pinigų, buvo nuspręsta jam paskolinti 75 000 Eur (49 000 Eur už žemės sklypą ir 26 000 Eur už karves) bei taikyti Turtui sutartinę hipoteką, tikslu apsaugoti atsakovų K. ir A. Ž. interesus iki Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Pažymi, kad A. S. 21 vnt. karvių pirko pagal Europos Sąjungos projektines lėšas, todėl 15 vnt. privalėjo išlaikyti iki 2021 m. lapkričio mėn., 6 vnt. iki 2022 m. balandžio mėn. Visi galvijai nuo 2021 m. liepos mėn. faktiškai buvo prižiūrimi K. ir A. Ž. ūkyje. Karvės susilaukė prieauglio, šiuos duomenis nusiųsdavo A. S., kad pastarasis užregistruotų. Toliau buvo tvarkomi dokumentai žemės sklypo dalies su pastatais įsigijimui.

18.       2021 m. birželio 23 d. buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis ir hipotekos sutartis. Galvijai į hipotekos sutartį nebuvo įtraukti. Hipotekos sutartimi buvo siekiama apsaugoti tą dalį turto (įskaitant ir galvijus), į kurią atsakovams dar nebuvo pagal dokumentus perduota nuosavybė.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas (5 straipsnis), galiojusias 2021 m., be kita, ko pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turėjo bendraturčiai, ūkininkai, nuomojantys žemės sklypą ne mažiau nei vienerius metus, besiribojantys ūkininkai. A. S. reikėjo pinigų, todėl kartu su hipotekos sutartimi buvo pasirašyta žemės nuomos sutartis, kad po metų atsakovai turėtų pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą. A. S. perleido ir kitas žemės sklypų nuomos sutartis su kaimynais, kurie pasinaudoję padėtimi padidino nuomos mokesčius. Visiems nuomotojams už 2021 m. sumokėjo K. ir A. Ž..

20.       Nurodo, kad šalys (atsakovai), derindamos pagrindinės sutarties sudarymą, buvo pasirašiusios ir preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau jos neišsaugojo.

21.       2023 m. atsakovai įsigijo dar du besiribojančius sklypus su ginčo Sutarties sklypu. Atsakovai nėra A. S. giminaičiai, artimai nebendrauja, nežino vieni kitų finansinių problemų ir neturėjo pagrindo manyti, kad Sutartis gali pažeisti kito asmens – šiuo atveju ieškovės, teises. Atsakovus siejo tik bendravimas išimtinai dėl ūkio ir karvių perėmimo, kaip komplekso. K. ir A. Ž. buvo sąžiningi ir neturėjo jokio tikslo siekti padėti A. S. išvengti išieškojimo iš nekilnojamojo turto ar kitaip sąmoningai neprisidėjo prie A. S. mokumo sumažinimo. K. Ž., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir direktorius, derino sąlygas ir dėl dar vieno sklypo pirkimo iš A. S., kuriam buvo registruojama hipoteka. A. S. kilo sunkumų dėl bendraturčių. Kai dokumentus notariškai sutvarkė su bendrasavininkiais, turtui buvo uždėtas areštas, tikėtina ieškovės iniciatyva.

22.       Atsakovų K. ir A. Ž. nuomone ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės bei nesutinka, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Atsakovai pažymi, kad dėl ginčo sandorio ieškovės teisės nebuvo pažeistos tokiu būdu kaip nurodo ieškovė: sudarytas sandoris atsakovo A. S. turtinės padėties nepablogino, kadangi už turėtą nekilnojamąjį turtą jis gavo pinigines lėšas. Pasikeitė tik turto forma. Atsakovai K. ir A. Ž. dėjo maksimalias pastangas, kad įsigyjama nekilnojamojo turto dalis būtų apsaugota nuo galimų A. S. kreditorių reikalavimų. Patys kontroliavo, kad turtas būtų įsigyjamas teisėtai ir skaidriai per notarą. A. S. nei iki sandorio sudarymo, nei po jo nebuvo nemokus (iki sandorio turėjo turto, po sandorio – lėšų), šiuo aspektu konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimą nėra pagrindo.

23.       Sandorio nesąžiningumą ieškovė grindžia tariamai maža sandorio verte, tvirtindama, jog tokią vertę šalys nurodė tariamai siekdamos išvengti atsakovo A. S. prievolės ieškovei vykdymo. Atsakovai nesutinka su tokiais teiginiais kadangi, kaip ir minėta, ginčijamą sandorį pagal susiklosčiusius santykius atsakovai sudaryti privalėjo. Atsakovai K. ir A. Ž. pinigus už žemės sklypą sumokėjo dar 2021 m. liepos mėn. Tokia kaina buvo sutarta su atsakovu A. S. po ilgų derybų. Ieškovės vertinimas apie mažesnę turto kainą savaime nereiškia, kad toks sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.

24.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Atsakovai K. ir A. Ž. privalėjo žinoti apie A. S. įsipareigojimus ieškovei. Sandoris atitiko tikruosius sandorio šalių ketinimus, buvo ekonomiškai pagrįstas pagal individualias derybas. A. S. santykiai su ieškove atsakovams K. ir A. Ž. nebuvo žinomi. Objektyvios pareigos domėtis A. S. kreditoriais K. ir A. Ž. neturėjo, todėl jos ir nepažeidė.

25.       Atsakovai K. ir A. Ž. po sandorio turtą realiai pradėjo naudoti bei realiai tapo aktyviais jo šeimininkais. Sudarydami Sutartį pas notarą atsakovai įsitikino, kad turtas nėra suvaržytas ir nėra kliūčių sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį.  Pačioje pirkimo – pardavimo sutartyje pardavėjas A. S. patvirtino, kad į parduodamą turtą jokie tretieji asmenys neturi teisių ar galiojančių reikalavimų. Ginčo sandorio sudarymo metu disponavimas šiuo Turtu nebuvo apribotas, jis nebuvo kitaip išimtas iš civilinės apyvartos, galiojančių išviešintų trečiųjų asmenų reikalavimų į šį Turtą taip pat nebuvo, o vekseliai, pagal kurių pagrindu išduotą notaro vykdomąjį įrašą vykdomas išieškojimas pas antstolį apskritai neegzistavo.

26.       Atsakovai K. ir A. Ž. ėmėsi visų jiems prieinamų ir protingų priemonių įsigyjamo turto statusui nustatyti. Aplinkybės, kad po ginčo sutarties sudarymo atsirado prievolės, teisinės reikšmės neturi, ir apie tai žinojo išimtinai tik ieškovė ir A. S..

27.       Atsakovų K. ir A. Ž. atžvilgiu nėra jokio pagrindo taikyti nesąžiningumo prezumpciją. Atsakovai K. ir A. Ž. ne tik kad buvo sąžiningi, bet ir A. S. buvo jiems įsipareigojęs sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, be kita ko, preliminariąja sutartimi. Be to, įsipareigojimas pasireiškė ir jo konkliudentiniais veiksmais perleidžiant galvijus, nuomojamas žemes ir kitus žemės ūkio objektus. Šiuo atveju atsakovai buvo įsipareigoję sudaryti ginčo Sutartį.

28.       Atkreipia dėmesį, kad ieškovė žinodama apie A. S. povedybinę sutartį, jos neginčijo. Nėra aišku, kokia apimtimi nemokumą lėmė pastarosios sutarties sudarymas. Pažymi, kad atsakovas A. S. buvo įkeitęs daug transporto vienetų ieškovei. Ieškovė neįrodė, kad nėra galimybės nepanaikinus ginčo Sutarties išieškoti skolą iš A. S..  

29.       Pažymi, kad su atsakovu A. S. dėl Turto perleidimo derėtis pradėjo daug anksčiau nei buvo sudaryta Paskolos sutartis ir Laidavimo sutarti bei A. S. laiduoti vekseliai. Be to, ginčo sandoris sudarytas iki ieškovės paskolų sutarčių modifikavimo su A. S., o vekseliai, už kurių apmokėjimą laidavo A. S., apskritai išduoti po ginčo sutarties sudarymo.

30.       Atsakovai K. ir A. Ž. patys skolino A. S.. Pastarasis buvo įkeitęs ginčo Turtą atsakovams. Ieškovė negalėjo šių aplinkybių nežinoti, nes hipotekos sutartis buvo notariškai sudaryta ir notaro buvo išviešinta  viešajame registre.

31.       Nors A. S. buvo įsipareigojęs dėl 50 000 Eur vertės Turto pardavimo negalimumo be ieškovės informavimo, tačiau apie tokius apribojimus atsakovams K. ir A. Ž. nebuvo žinoma.

32.       Susidarius situacijai, kad UAB „GlasBau“ vekselio neapmokėjo, tik tada atsirado pagrindas prievolės įvykdymą nukreipti į laiduotojo A. S. turtą. A. S., o tuo labiau atsakovai K. ir A. Ž., sudarydami ginčo pirkimo – pardavimo sutartį, negalėjo numatyti, kad ateityje A. S. vekseliu prisiims laidavimo pareigą. Šios aplinkybės objektyviai neegzistavo ginčo sutarties sudarymo metu. Prievolė akivaizdžiai sietina su vekselio laidavimu, kuris neginčytinai A. S. buvo prisiimtas po ginčo sutarties sudarymo.

33.       Turto ekspertizės aktu nustatyta Turto vertė 80 200 Eur negali būti pripažinta, kaip ženkliai viršijanti sumą, už kurią Turtas iš A. S. buvo įsigytas. Atkreipė dėmesį, kad jų atlikto turto vertinimo išvadoje nustatyta 65 300 Eur Turto kaina. Pažymi, kad Turto vertinimo ekspertizės akte neatsispindi, kad tam tikri pastatai sunaikinti. Įsigiję ginčo Turtą įrengė keliuką, dirbo žemę. Mano, kad pagerino žemės sklypo vertę nuo 5 000 Eur iki 10 000 Eur. Taip pat prašo nesivadovauti ieškovės pateikta 2024 m. gegužės 10 d. Konsultacine pažyma.

34.       Atsakovai prašo byloje taikyti ieškinio senatį ir vien tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinį ieškovė pateikė 2024 m. birželio 14 d., o ginčo sandoris įvyko 2022 m. rugsėjo 29 d., todėl akivaizdu, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas buvo praleistas ir nėra jokių svarbių priežasčių jam atnaujinti. Pažymi, kad ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis kreditų išdavimais ir jų susigrąžinimais, tokios srities santykių profesionalas, todėl jam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Ieškovė nesidomėjo A. S. turtu, nebuvo atidi ir rūpestinga, tokiu būdu uždelsė inicijuoti ginčą teisme. Ieškovei buvo žinomas visas A. S. turtas ir ieškovė turėjo visas galimybes sekti turto režimo pasikeitimus. Ieškovė turėjo žinoti netgi tai, kad ginčo turtas buvo įkeistas K. ir A. Ž., todėl sudarytas ginčo sandoris, ieškovei negalėjo būti siurprizinis.

35.       Atsakovas A. S. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad žemės sklypas ir jame esantys pastatai buvo parduoti už tiek, už kiek jis pats buvo juos įsigijęs. Atsakovai K. ir A. Ž. buvo sąžiningi įgijėjai. Dėl Turto pardavimo buvo sutarta dar 2021 metais. Teigia, kad sandorio sudarymo metu sklypo vertė nebuvo didesnė nei, kad nurodyta Sutartyje. Nesutinka su ekspertizės aktu. Jokių investicijų neatliko ir nieko sklype negerino, kol jį valdė nuosavybės teise. Paaiškino, kad jo ūkis buvo pardavinėjamas viešai. A. ir K. Ž. su juo atsiskaitė 2021 m. Jokios lėšos 2022 m. jam nebuvo pervedinėjamos. Pažymi, kad pagal Paskolos sutartį įkeistos transporto priemonės buvo didesnės vertės, tačiau nei ieškovė, nei bankrutuojančios UAB „GlasBau“ nemokumo administratorė, neperima automobilių. Transporto priemonės stovi automobilių aikštelėse Vokietijoje. Pardavus automobilius liktų lėšų dar ir kitiems kreditoriams.

36.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. S., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GlasBau“ teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimų neteikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Trečiasis asmuo K. S. 2024 m. spalio 14 d. dienos prašyme nurodė, kad palaiko atsakovų poziciją.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Faktinės aplinkybės

37.       Nustatyta, kad tarp pradinės ieškovės UAB „Finpro LT 1“ ir UAB „GlasBau“ (toliau – Bendrovė, Klientas), buvo sudaryta 2022 m. balandžio 15 d. Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuria Bendrovei buvo suteikta 130 816 Eur paskola, nustatant 1,5 proc. mėnesines palūkanas. Paskolos grąžinimo terminas – 12 mėn.

38.       Pradinė ieškovė UAB „Finpro LT 1“ 2024 m. gruodžio 27 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (toliau – Reikalavimo teisės perleidimo sutartis), perleido reikalavimo teisę į UAB „GlasBau“ pagal 2022 m. balandžio 15 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei visus kitus iš jos kylančius ir su ja susijusius įsipareigojimus UAB 4 asset management (toliau – ir Finansuotojas, ieškovė). Apie reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas A. S. informuotas 2024 m. gruodžio 27 d. pranešimu. Parnešimas įteiktas 2024 m. gruodžio 31 d.

39.       Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi iškėlė UAB „GlasBau“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių reikalavimų sąrašas, iš viso 790 549,03 Eur reikalavimai. Tarp jų pradinės ieškovės UAB „Finpro LT 1“ 192 511,02 Eur reikalavimas.

40.       Iš viešai prieinamų duomenų, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (UAB „GalsBau“ bankroto byla Nr. eB2-399-390/2025) nustatyta, kad UAB „GlasBau“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. kovo 5 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. vasario 29 d. įmonės vadovo pareigas ėjo A. S., taip pat jam priklauso 50 proc. įmonės akcijų.

41.       Bendrovės įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį (sutarties pirminės sąlygos) įvykdymas buvo užtikrintas Bendrovės ieškovei išduodamu paprastu neprotestuotinu vekseliu 130 633,11 Eur sumai, Paskolos sutartyje nurodytų 31 transporto priemonių, priklausančiu nuosavybės teise UAB „GlasBau“ įkeitimu bei 2022 m. balandžio 15 d. tarp ieškovės ir atsakovo A. S. sudaryta Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šalių 2022 m. gegužės 25 d. susitarimu Nr. 1 prie Paskolos sutarties buvo panaikintas keturių transporto priemonių įkeitimas.

42.       Laidavimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad laiduotojas Laidavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka neatšaukiamai ir besąlygiškai visu savo turtu laiduoja ieškovei už visų Bendrovės įsipareigojimų, kylančių iš Paskolos sutarties tinkamą ir visišką įvykdymą, jeigu Klientas Paskolos sutartyje nustatytais terminais neįvykdo Finansuotojui bet kurio iš Paskolos sutarties kylančio Kliento įsipareigojimo, įskaitant Pagrindinio įsipareigojimo bet kurios dalies. Laiduotojas pagal šią Paskolos sutartį atsako ir tuo atveju, jei Paskolos sutartis yra keičiama ar papildoma, ar iš esmės pasikeičia iš Paskolos sutarties kylanti, laidavimu užtikrinta Kliento prievolė. Šalys susitarė, kad visos Paskolos sutarties sąlygos, įskaitant ir tas, dėl kurių iš esmės pasikeičia iš Paskolos sutarties kylanti prievolė, būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir tokie Paskolos sutarties pakeitimai neturės jokios įtakos laiduotojo šia Laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

43.       Laidavimo sutartyje taip pat nustatyta, kad laiduotojas už Kliento įsipareigojimų vykdymą atsako Finansuotojui kartu su Klientu kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (Laidavimo sutarties 3.2 punktas). Laiduotojas kaip solidarus skolininkas atsako Finansuotojui tiek pat, kaip ir Klientas, t. y. už Pagrindinio įsipareigojimo įvykdymą, Paskolos sutartyje nurodytų palūkanų ir netesybų bei kitų pagal Paskolos sutartį priskaičiuotų bet kokių kitų mokesčių sumokėjimą, nuostolių atlyginimą (įskaitant išieškojimo, bylinėjimosi, vykdymo ir kitas išlaidas) ir visų kitų pagal Paskolos sutartį Kliento mokėtinų sumų mokėjimą.

44.       Atsakovas A. S. (laiduotojas) įsipareigoja be išankstinio Finansuotojo sutikimo neįkeisti, neparduoti ar kitaip neperleisti laiduotojui nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio vertė yra didesnė kaip 50 000 Eur (Laidavimo sutarties 4.1.3.2 punktas). Taip pat įsipareigojo nepasirašyti povedybinės sutarties ar padalinti turtą, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, ar perduoti Laiduotojo asmeninį turtą Laiduotojo sutuoktinio nuosavybėn (Laidavimo sutarties 4.1.3.3 punktas).

45.       Paskolos sutarties sudarymui buvo vertinamas šis Atsakovo 1 nekilnojamasis turtas: 1) butas, adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatas – gyvenamasis namas su viralinė, ūkio pastatai, pirtis, kiemo statiniai, adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatas – gyvenamasis namas su lauko virtuvė, tvartas, pirtis, kiemo statiniai, adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (nagrinėjamos bylos ginčo objektas); 6) žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (nagrinėjamos bylos ginčo objektas). Iš ieškovės byloje pateiktų teikimų (paraiškų) nustatyta, kad Atsakovo 1 turtas buvo vertinamas 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. datomis.

46.       2022 m. spalio 21 d. UAB „GlasBau“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 130 633,11 Eur sumai. Už vekselio davėją asmeniškai laidavo atsakovas A. S..

47.       2023 m gegužės 31 d. UAB „GlasBau“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 129 123,06 Eur sumai. Už vekselio davėją asmeniškai laidavo atsakovas A. S..

48.       2023 m. rugsėjo 29 d. susitarimu Nr. 4 buvo pakeista Paskolos sutartis, nustatant, kad paskolos suma – 129 123,06 Eur, grąžinimo terminas – 2023 m. spalio 13 d. Taip pat buvo pakeistos Paskolos sutarties Specialiosios sąlygos dėl užtikrinimo priemonių, nustatant, kad Paskolos sutarties įvykdymas užtikrinamas Bendrovės ieškovei išduodamu paprastu neprotestuotinu vekseliu 129 123,06 Eur sumai su ant vekselio nurodytomis 1,5 proc. palūkanomis, atsakovo A. S. ir UAB „Dexnita“ laidavimu ant vekselio, laidavimo sutartimi sudaryta su A. S., laidavimo sutartimi sudaryta su UAB „Dexnita“ bei 26 transporto priemonių įkeitimu (Susitarimo 1.1 – 1.30 punktai). Paskolos sutarties šalys taip pat susitarė, kad 2023 m rugsėjo 29 d. laiku neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma sudaro 12 539,62 Eur, iš jų 12 389,62 Eur laiku nesumokėtos palūkanos ir nesumokėtas 150 Eur sutarties pakeitimo mokestis už Paskolos sutarties pakeitimą Nr. 3. Šalys sutarė, kad klientui iki 2023 m. spalio 13 d. sumokėjus visą 12 539,62 Eur įsiskolinimą, paskolos grąžinimo terminas pratęsiamas iki 2023 m. spalio 25 d. nepasirašant jokio atskiro Paskolos sutarties pakeitimo. 2023 m rugsėjo 29 d. UAB „GlasBau“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 129 123,06 Eur sumą. Už vekselio davėją asmeniškai laidavo atsakovas A. S. ir UAB „Dexnita“.

49.       Paskolos sutarties šalys 2023 m. rugsėjo 29 d. susitarimu Nr. 4 susitarė, kad Kliento prievolė pagal Paskolos sutartį ir vekselio davėjo(-ų) prievolė pagal vekselį, nurodytą šio Paskolos sutartį skyriaus 1.1 punkte, yra susijusios, t. y. vekselį vekselio davėjas išduoda Finansuotojui su tikslu supaprastinti Kliento įsiskolinimo pagal Paskolos sutartį išieškojimą, Klientui pažeidus Paskolos sutartį. Finansuotojas pasinaudos vekseliu Klientui pažeidus Paskolos sutartį ir pažeidimo neištaisius Paskolos sutartį nustatytais terminais. Priverstinio išieškojimo pagal vekselį atveju, Finansuotojas visas išieškotas sumas pagal vekselį nukreips Kliento finansiniams įsipareigojimams pagal Paskolos sutartį dengti. Jei po to, kai bus pradėtas išieškojimas pagal vekselį Klientas tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, Finansuotojas nutrauks išieškojimo pagal vekselį procedūras ir vekselį grąžins vekselio davėju (Susitarimo 4 punktas). Klientui tinkamai įvykdžius visus įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, Finansuotojas įsipareigoja grąžinti vekselį vekselio davėjui (Susitarimo 3 punktas).

50.       2023 m. spalio 6 d. susitarimu pakeistas Paskolos sutarties užtikrinimo priemonės, nustatant, kad laiduotoja UAB „Dexnita“ laiduoja 18 000 Eur paskolos sumos daliai iki visiško prievolių įvykdymo pagal sutartį (teismų informacinės sistemose „Liteko“ duomenimis UAB „Dexnita“ 2024 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, 2025 m. gegužės 15 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos (neįsiteisėjęs), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

51.       Antstolės R. P. patiektais duomenimi išieškant skolą ieškovei iš UAB „GlasBau“ pagal 2024 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą, iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, nebuvo ieškota jokia skolos suma.

52.       UAB „GalsBau“ tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų antstolės V. P. kontoroje nuo 2024 m. vasario 15 d. vykdomas išieškojimas pagal 2024 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 129 123,06 Eur skolos ir 148 219,12 Eur palūkanų išieškojimo iš atsakovo A. S.. 2024 m. birželio 11 d. raštu antstolė V. P. informavo ieškovę, kad vykdo išieškojimą pagal notaro vykdomąjį įrašą išduotą 2024 m. vasario 13 d. Antstolė pažymėjo, kad skolininkas A. S. nedirba, gauna nedarbo išmoką, transporto priemonių neturi, nekilnojamasis turtas areštuotas, sąskaitos esančios kredito įstaigose taip pat.

53.       2016 m. sausio 14 d. pirkimo – padavimo sutartimi A. S. įsigijo ginčo objektu esantį Turtą: 19/21 dalis žemės sklypo už 48 000 Eur ir pastatus už 2 000 Eur. Už žemė sklypą dalis lėšų – 5 017,38 Eur buvo sumokėta grynais, o likusi sumą – 42 984,62 Eur, sumokėta iš gaunamų Kėdainių krašto KU kredito lėšų (pagrindas – 2015 m. gruodžio 21 d. Kėdainių krašto KU paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Turtui buvo įregistruota hipoteka.

54.       Atsakovai K. ir A. Ž. 2021 m. birželio 23 d. sudarė su A. S. notarinę beprocentinę paskolos sutartį, pagal kurią A. ir K. Ž. sutarė paskolinti A. S. 75 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas – 2022 m. rugsėjo 1 d. Pagal nurodytą paskolos sutartį. A. S. įsipareigojo įkeisti žemės sklypo dalį su pastatais (nagrinėjamos bylos ginčo objektas), o A. ir K. Ž. įsipareigojo iki 2021 m. liepos 20 d. pervesti paskolos sumą (75 000 Eur) į nurodytą A. S. banko sąskaitą. Šalys susitarė, kad įkeičiamo turto vertė 75 000 Eur. Vykdant šį sutartinį įsipareigojimą 2021 m. birželio 23 d. buvo sudaryta notarinė sutartinės hipotekos sutartis, kuria atsakovas A. S. įkeitė A. ir K. Ž. ginčo objektu esantį Turtą. Nurodyta bendra Turto vertė – 75 000 Eur. Hipotekos įrašas viešajame registre galiojo nuo 2022 m. sausio 1 d. bei 2021 m. birželio 23 d. buvo sudaryta 19/21 žemė sklypo dalies nuomos sutartis su atsakovu K. Ž., kuri viešajame registre įregistruota nuo 2021 m. liepos 20 d., o pastatas – tvartas buvo išnuomotas MB „Kristinos dirbtuvės“ 2017 m. gruodžio 13 d. nuomos sutartimi iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Sutarties sudarymo.

55.       2022 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo – padavimo sutartimi atsakovas A. S. pardavė K. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su A. Ž. gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 19/21 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Bendra Sutarties kaina 49 000 Eur, iš jų žemės sklypo dalies – 46 000 Eur, pastatų – 3000 Eur. Sutartyje nurodyta, kad už įsigijimą Turtą pirkėjas sumoka pardavėjui prie pasirašant Sutartį.

56.       Atsakovo A. S. vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas 14,5153 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei ½ pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui nuo 2023 m. vasario 9 d. registruota sutartinė hipoteka UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kurios vadovas yra atsakovas K. Ž.. Įsigijimo pagrindas 2013 m. gegužės 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis. Taip pat 0,0952 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame sprendimo punkte nurodytam nekilnojamajam turtui nuo 2024 m. kovo 18 d. taikomas areštas.

57.       Atsakovas A. S. 2022 m. lapkričio 18 d. sudarė Vedybų (povedybinę sutartį), kuria nustatytas visiško sutuoktinių turto, įgyto nuo Vedybų sutarties įsigaliojimo dienos (2022 m. lapkričio 18 d.), atskirumo teisinis režimas.

58.       Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro duomenimis A. S. ūkinių galvijų ūkyje galvijai buvo registruoti nuo 2016 m. gegužės 17 d. (laikymo pradžia), laikymo pabaiga –2022 m. balandžio 20 d., bandos Nr. (duomenys neskelbtini), bandos adresas: (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis galvijų bandą įsigijo atsakovai A. ir K. Ž.. Atsakovas A. S. išrašė 2021 m. birželio 21 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą K. Ž. 60 500 Eur su PVM sumai už gyvulius. A. K. Ž. šią sąskaitą apmokėjo 2021 m. birželio 22 d. pavedimu. Atsakovas A. S. išrašė 2021 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3 už 84 vnt. galvijų, 96 800 Eur su PVM sumai; 2021 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5 už 30 vnt. galvijų, 24 200 Eur sumai su PVM; už 6 karves 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1 7 260 Eur su PVM sumai.

59.       Atsakovas K. Ž. 2021 m. liepos 2 d. pervedė atsakovui A. S. 39 930 už PVM sąskaitas faktūras 2021 Nr. 2 ir Nr. 3, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad likutis 36 300 Eur. Nustatyta, kad atsakovas K. Ž. atsakovui A. S. 2021 m. liepos 9 d. pervedė 20 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansas; 2021 m. liepos 13 d. pervedė 15 000 Eur, mokėjimo paskirtis – dalis už žemės sklypą; 2021 m. liepos 14 d. pervedė 30 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – dalis už žemės sklypą; 2021 m. liepos 15 d. pervedė 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – už žemės sklypą. Pagal byloje pateiktus pavedimus ir sąskaitas atsakovas K. Ž. A. S. iš viso pervedė 175 430 Eur. Įsigijo 120 vnt. galvijų (įskaitant prieauglį). Sudarant Turto pirkimo – pardavimo sutartį, notarei buvo pateikti 2021 m. liepos 13 d.; 2021 m. liepos 14 d ir 2021 m. liepos 15 d. mokėjimo pavedimai 55 000 Eur sumai, patvirtinant, kad už perkamą Turtą yra atsiskaityta.

60.       Ieškovė byloje pateikė 2024 m. gegužės 10 d. Konsultacinę pažymą apie galimą turto kainą rinkoje Nr. (duomenys neskelbtini). Konsultacinėje pažymoje nurodoma, kad galima Turto rinkos vertė 2022 m. rugsėjo 29 d., t. y. Sutarties sudarymo dieną buvo 138 000 Eur.

61.       Atsakovai K. ir A. Ž. taip pat teikė duomenis apie Turto vertę. UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitoje pateikiama išvada, kad Turto rinkos vertė 2022 m. rugsėjo 29 d. vertinimo dienai yra 65 300 Eur.

62.       Tarp šalių kilus ginčui dėl Turto vertės, byloje buvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė Turto vertei ginčijamo sandorio sudarymo datai nustatyti (retrospektyvinė turto vertės nustatymo ekspertizė). Teismo paskirtą ekspertizę atiko teismo ekspertas D. G., 2025 m. kovo18 d. ekspertizės akte bei 2025 m. balandžio 8 d. ekspertizės akto priede (duomenys neskelbtini) pateikdamas ekspertizės išvadas (reg. Nr. DOK – 1971; Nr. DOK-1992, toliau – Ekspertizės aktas). Ekspertizės metu buvo vertinamas turtas: 19/21 dalis, žemės ūkio paskirties, žemės sklypo (39,5200 ha), kurio bendras plotas 43,6800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 61.98 kv. m ploto, pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1m, 10.00 kv. m užstatyto ploto, pastatu - lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (sunaikintas), 114,00 kv. m užstatyto ploto, pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3I1m, 16.00 kv. m užstatyto ploto, pastatu – pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (sunaikintas), kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ekspertizės metu nustatyta, kad nurodyto Turto rinkos vertė 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo 80 200 Eur.

63.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. datai UAB „GlasBau“ pradelsta skola pradiniam kreditoriui sudarė 24 827,94 Eur, o 2023 m rugsėjo 29 d. laiku neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma sudarė 12 539,62 Eur (tokia pradelsto skolos suma fiksuota 2023 m. rugsėjo 29 d. susitarime Nr. 4 dėl Paskolos sutarties pakeitimo).

64.       2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškimu atsakovai K. ir A. Ž. atsisakė sutartinės hipotekos pagal 2021 m. birželio 23 d. Paskolos sutartį, patvirtintą Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės B. G., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydami, kad A. S. prievolę pilnai įvykdė. Šis atsakovų pareiškimas buvo pateiktas po ginčijamos 2022 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, kurios pagrindu A. S. perleido jam nuosavybės teise priklausančius pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 19/21 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) K. Ž., ir A. Ž., bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

65.       Primintina, kad ginčo sutartimi perleistas turtas, t. y. gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko virtuvė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 19/21 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo 2021 m. birželio 23 d. sutartinės hipotekos objektu (4 punktas) atsakovų K. ir A. Ž. naudai.

66.       Vadovaujantis civiliniame procese įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis), ginčo pobūdį, į tai, kad šioje byloje teismas ex officio neturi pareigos rinkti įrodymus, teismas ginčą sprendžia vertindamas tas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, kuriuos teismui pateikė pačios šalys, tretieji asmenys arba kurie buvo išreikalauti šalių prašymu.

67.       Atsakovų K. ir A. Ž. pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra atsakovas K. Ž., su Atsakovu 1 2023 m. vasario 9 d. sudarytą notarinę paskolos sutartį dėl 40 000 Eur paskolos bei 2023 m. vasario 9 d. hipotekos sutartis, nei patvirtina, nei paneigia actio Pauliana sąlygų dėl ginčijamos Sutarties egzistavimą, todėl teismas dėl šių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Dėl Turto vertės ir pagerinimo

68.       Kaip jau minėta, byloje ginčo objektu esančio Turto vertei nustatyti buvo paskirta teismo ekspertizė. Ekspertizės metu nustatyta 80 200 Eur Turto vertė 2022 m. rugsėjo 29 d. datai.

69.       Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 

70.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ekspertizės aktas atitinka tokio pobūdžio dokumentų turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnis) (ekspertizės surašymo data, vieta, eksperto duomenys, ekspertizei atlikti pateikta medžiaga, tyrimo pradžios ir pabaigos data, taikyti tyrimo metodai, ekspertui pateiktų klausimų apimtis ir kt.). Atliekant ekspertizę Turtas buvo apžiūrėtas (2025 m. kovo 18 d.), kurio metu dalyvavo ekspertas D. G., atsakovė A. Ž. bei ieškovės atstovė. Turto vertė nustatyta remiantis lyginamuoju metodu. Ekspertizės akte, priešingai nei teigia atsakovų A. ir K. Ž. atstovas, įvertinta ir tai, kad lauko virtuvė 2I1ž (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pirtis (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), sunaikinti. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo Ekspertizės akto išvadas atmesti kaip įrodymą (CPK 218 straipsnis). Apžiūros metu nustatyta, žemės sklypas yra naudojami pagal pagrindinę tikslinę Nekilnojamojo turto registre nurodytą naudojimo paskirtį. Žemės sklypas yra netaisyklingos daugiakampės formos. Žemės sklype esančios inžinerinės infrastruktūros tinklai – elektra. Privažiavimas vidutinis, žvyruotu kaimo keliu. Žemės sklypas kalvotas šalia yra nedidelis tvenkinys, auga pavieniai medžiai ir krūmai, miško plotai. Sklype yra statiniai, dalis jų sunaikinta. Sklype yra kitam savininkui priklausanti namų valda ir sklypo (miško) plotas. Miško sudėtis mišri, skalsumas vidutinis. Medynų amžius yra 40-100 metų, yra savaiminio ataugimo medžių, krūmų. Sklypas ribojasi su panašios ar analogiškos paskirties žemės sklypais. Per žemės sklypą praeina aukštos įtampos elektros liniją su atramom. 

71.       Atsakovų A. ir K. Ž. pateiktoje 2024 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo išvadoje nustatyta Turto vertė – 65 300 Eur. Turto vertė, kaip ir teismo ekspertizės metu, nustatyta remiantis lyginamuoju metodu, turtas apžiūrėtas 2024 m. liepos 31 d., įvertinant, kad du pastatai sunaikinti, o vertinamas Turtas nesudaro užbaigtos visumos (komplekso). Vertinamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta esamai apžiūrėjimo dienai turto būklei bei naudojimo sąlygoms. Turto vertė buvo nustatyta su sąlyga, kad jis bus parduotas pirkėjui toks koks yra, be jokių sutartinių suvaržymų ar apribojimų.

72.       Teismas sprendžia, kad ieškovės pateikta 2024 m. gegužės 10 d. Konsultacinė pažyma nepripažintina objektyviu ir patikimu įrodymu byloje, todėl teismas ja nesivadovauja, nes: (1) priešingai nei teismo paskirtos ekspertizės metu bei atsakovų iniciatyva atlikto Turto vertinimo metu, pažyma buvo parengta realiai neapžiūrėjus Turto ir neįvertinus faktinės jo būklės, remiantis informacija, kurią pateikė ieškovė, tai yra Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašu ir Turto pirkimo – pardavimo sutartimi; (2) pažymoje pateikta tik labiausiai tikėtina (galima) 138 100 Eur Turto vertė, nustatyta išanalizavus įvykusius panašaus turto sandorius, kurie galėjo būti 2022 m. rugsėjo 29 d.; (3) pačioje pažymoje nurodoma, kad ji neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu), o yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui (ieškovei) (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis).

73.       Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsni, 24 straipsnis). Turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

74.       Nagrinėjamu atveju turto vertinimą ir turto vertės nustatymo ekspertizę atliko atitinkamai juridinis asmuo, turintis turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą bei fizinio asmens, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir turintis turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą. Turto vertinimai atlikti individualiai, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto buvimo vietą, faktinį nusidėvėjimą, sunaikintus (neišlikusius) pastatus, vadovaujantis lyginamuoju metodu.

75.       Ekspertizės akte ir turto vertinimo išvadoje nurodoma, kad vertinamas Turtas vertinamas nesudaro užbaigtos visumos (komplekso), yra vidutinio likvidumo, (duomenys neskelbtini) 27.14 verčių zonoje. UAB „Lituka“ ir Ko Turto vertės skaičiavimus atliko naudojantis 2019 – 2022 m. turimais 32 vnt. žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorių duomenimis, koreguojant ploto vieneto vertes pagal juos įtakojančius faktorių, taikant pardavimo laiko, vietos ir kitų sąlygų pataisas. Ekspertizės metu buvo naudojami trijų sandorių duomenys, nuo 2021 m. lapkričio mėn. Atliekant ekspertizę taip pat buvo taikomi pardavimo laiko, vietos, dydžio (ploto), būklės, žemės našumo  pataisos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kuris nors vienas turto vertintojas (UAB „Lituka“ ir Ko ar teismo ekspertas) turėjo objektyviai patikimesnius duomenis nustatant retrospektyvinę Turto vertę, nei kitas. Pažymėtina, kad nei vieno iš turto vertintojų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta.

76.       Teismo eksperto D. G. ir UAB „Lituka“ ir Ko pateiktos išvados apie Turto vertę pagrįstos tinkamai taikyta turto vertinimo metodika, todėl teismo nuomone nagrinėjamu atveju Turto vertė nustatytina remiantis Ekspertizės aktu ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. turto vertinimo metu nustatytų verčių nekilnojamojo turto vertės vidurkiu, konstatuojant, kad Turto rinkos vertė Sutarties sudarymo metu buvo 72 750 Eur ((80 200 Eur + 65 300) / 2 )(CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

77.       Teismo vertinimu atsakovai A. ir K. Ž. nepateikė byloje objektyvių įrodymų, kurie sudarytą pagrindą spręsti, kad Turtas buvo iš esmės pagerintas ar pagerintas jų nurodyta 5 000 Eur – 10 000 Eur suma (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis), nors teismas teisę ir pareigą teikti įrodymus atsakovams buvo išaiškinęs 2025 m. kovo 7 d. nutartimi. Pateikti duomenys apie sudarytą elektros tiekimo sutartį nuo 2022 m. lapkričio 1 d., išlaidos ir mokėjimai atlikti už elektros tiekimą, atliekų (šiukšlių) surinkimą (išvežimą), Turto draudimo sutartį, patvirtina turėtas išlaidas Turto išlaikymui, tačiau neįrodo Turto pagerinimo ar Turto paklausos padidėjimo rinkoje vertės. Atsakovų paaiškinimai dėl atliktų stogo remonto darbų (pakeistų keleto krentančių asbestinio šiferio lapų), privažiavimo pagerinimo (smėlio, žvyro atvežimo), žemės sklypo tvarkymo (kelmų frezavimo, ganyklos paruošimas ganymui) nelaikytini esminiu Turto pagerinimu. Be kita ko, Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad namui reikia remonto. Teismas sprendžia, kad byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovų A. ir K. Ž. nurodytais ir atliktais darbais buvo padidinta žemė sklypo dalies ir pastatų vertė. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad ekspertizės metu (primintina, kad Turto apžiūros metu dalyvavo ir pati atsakovė) buvo daroma prielaida, jog turto būklė per tyrimo laikotarpį (nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2025 m. kovo 18 d.) nesikeitė, tai taip pat sustiprina teismo pagrįstą įsitikinimą, kad byloje Turto pagerinimas nebuvo įrodytas. Priešingos išvados nesuponuoja ir pačių atsakovų kartu su 2024 m. rugpjūčio 7 d. turto vertinimo išvada pateiktas Turto apžiūros aktas, kuriame fiksuota ir aprašyta Turto būklė.

Dėl ginčo esmės ir actio Pauliana sąlygų

78.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025).

79.        Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025).

Dėl ieškinio senaties termino

80.       Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

81.       Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

82.       Paminėtina, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Taigi, ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises.

83.       Ginčijama Sutartis sudaryta 2022 m. rugsėjo 29 d. Ieškinys teismui pateiktas 2024 m. birželio 14 d. Ieškovė teigia, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes tik 2024 m. vasario 7 d. iš Nekilnojamojo turto registro sužinojo apie sudarytą Sutartį ir Turto perleidimą, o Sutarties kopiją iš VĮ Registrų centro gavo tik 2024 m. balandžio 16 d. Nustatyta, kad išieškojimas pagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą antstolės V. P. kontoroje pradėtas 2024 m. vasario 15 d. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolė 2024 m. birželio 11 d. pateikė informaciją ieškovei apie vykdomą išieškojimą ir atsakovo A. S. turtinę padėtį.

84.       Atsakovai pagrįstai nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. ginčo turto pirkimo – pardavimo sandoris Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta dar 2022 m. rugsėjo 30 d., tačiau vien šis faktas Sutarties išviešinimo faktas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nelemia subjektyvaus ieškovės sužinojimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad ieškinio senaties termino eiga turėjo būti skaičiuojama nuo Sutarties sudarymo dienos, tai yra 2022 m. rugsėjo 29 d. ir spręsti, jog ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Paminėtina, kad vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). 

85.       Byloje esant nustatytai aplinkybei, jog ieškinys teismui pateiktas 2024 m. birželio 14 d., ieškovei iš esmės teigiant, kad informacija apie sandorį visa apimtimi (sandorio sudarymo faktas ir kreditoriaus teises pažeidžiantis pobūdis) jai tapo žinoma 2024 m. vasario mėn., kai buvo pradėtas priverstinis vykdymo procesas Atsakovo 1 atžvilgiu dėl skolos išieškojimo, laikytina, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. 

Dėl ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės (ne)turėjimo

86.       Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Sprendžiant, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu yra nustatyti juos siejančios prievolės atsiradimo momentą, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. 

87.       Pažymėtina, kad ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu. Taigi kreditorius turi įrodyti neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

88.       Vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ). Vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis)). Visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu (ĮPVĮ 32 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus (ĮPVĮ 34 straipsnio 1–2 dalys). Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu.

89.       Kai vekselis pateikiamas apmokėti jo davėjui, o jis šios pareigos neįvykdo, pareiga apmokėti vekselį atsiranda laiduotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015). Jeigu prievolė nėra vykdoma ar vykdoma netinkamai, vekselio turėtojas pirmiausia reikalavimą turėtų pareikšti vekselio mokėtojui, tačiau net ir tai neapriboja jo galimybės reikalauti, kad prievolę įvykdytų ir laiduotojai pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-611/2018).

90.       Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 15 d. Atsakovas 1 ir ieškovė sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. S. besąlygiškai visu savo turtu laidavo ieškovei už visų Bendrovės įsipareigojimų, kylančių iš Paskolos sutarties tinkamą ir visišką įvykdymą. 2022 m. spalio 21 d. UAB „GlasBau“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 130 633,11 Eur sumai, už vekselio davėją asmeniškai laidavo atsakovas A. S.; 2023 m gegužės 31 d. UAB „GlasBau“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 129 123,06 Eur sumai, už vekselio davėją asmeniškai laidavo atsakovas A. S. bei 2023 m. rugsėjo 29 d. susitarimu Nr. 4 pakeitus Paskolos sutarties specialiąsias sąlygas dėl užtikrinimo UAB „GlasBau“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 129 123,06 Eur sumai, už vekselio davėją asmeniškai laidavo atsakovas A. S.. Bylos duomenimis šio vekselio pagrindu 2023 m. vasario 13 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą ir šis dokumentas buvo perduotas vykdyti antstoliui.

91.       Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į A. S. remiantis Laidavimo sutartimi ir vykdomuoju įrašu, išduotu remiantis neprotestuotinu vekseliu, už kurį asmeniškai laidavo A. S.. Šių aplinkybių ir pačios prievolės ieškovei iš esmės neginčija ir pats atsakovas A. S.. Atsakovas 1,  kaip laiduotojas tiek pagal Laidavimo sutartį, tiek ir pagal neprotestuotiną  vekselį, kaip laiduotojas už vekselio davėjo UAB „GlasBau“ prievolę, atsako ieškovei. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčo Sutarties sudarymo metu ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą A. S., kylančios iš 2022 m. balandžio 15 d. Laidavimo sutarties, teisiškai egzistavo, nors paprastieji neprotestuotini vekseliai dar nebuvo išduoti (CK 6.6 straipsnis, 6.81 straipsnis).

92.       Teismas taip pat pažymi, kad, pagal formuojamą teismų praktiką laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien tik skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip skolininko bankrotas ar restruktūrizavimas. Šias procedūras reglamentuojantys specialieji įstatymai yra nukreipti vien į skolininko, bet ne laiduotojo asmenį ir nekeičia tarp kreditoriaus ir skolininko egzistuojančios prievolės sąlygų bei turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014 ir kt.). Esant galiojančiai kreditoriaus reikalavimo teisei laiduotojui, atsiradusiai dar iki bankroto bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui (kaip nagrinėjamu atveju, sprendimo 39 punktas), pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojo prievolių vykdymui.

Dėl privalėjimo sudaryti ginčo sandorį ir ieškovės (kreditorės) teisių (ne)pažeidimo

93.       Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ar kuri gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų. 

94.       Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas).

95.       Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Nors sutarčių teisėje dominuoja sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir netgi sudaryti CK nenumatytas sutartis, tačiau šis principas neturi absoliutaus pobūdžio ir gali būti tam tikrais atvejais ribojamas įstatymo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalims pradėjus derybas dėl tam tikros sutarties sudarymo, tarp jų susiklosto ikisutartiniai santykiai. Ikisutartiniams santykiams yra svarbus sąžiningumas, nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, kad šie santykiai transformuosis į sutartinius.

96.       Pritartina ieškovės argumentams, kad pats savaime Turto įkeitimas nesukuria pagal įstatymą teisinės pareigos parduoti įkeistą turtą asmeniui, kuriam tas turtas įkeistas, todėl vien sutartinės hipotekos įregistravimas neįrodo, kad Atsakovas 1 turėjo teisinę pareigą sudaryti ginčo Sutartį su atsakovais. Tačiau teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, sprendžia, kad nors byloje ir nebuvo pateikta tarp atsakovų sudaryta preliminarioji Turto pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau akivaizdu, kad tarp atsakovų ikisutartiniai santykiai dėl Turto įsigijimo susiklostė dar 2021 m., tai yra iki Atsakovo 1 sutartinių įsipareigojimų ieškovei prisiėmimo. Tokią išvadą teismas daro dėl sekančių argumentų ir motyvų. Pirmiausia, tai byloje nustatyta, kad tarp atsakovų dėl Turto įsigijimo derybos vyko dar iki Paskolos ir Laidavimo sutarčių sudarymo. Byloje pateiktas susirašinėjimas elektoriniais laiškais tarp šalių (atsakovų) laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. (Sutarties sudarymo), 2022 m. liepos 18 d. elektroninis laiškas, kuriame aptariami veiksmai, reikalingi dokumentai (sutikimai, pažymos) iki Sutarties sudarymo, 2022 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu laišku atsakovui A. S. išsiųstas priminimas, kad paskolos sutarties terminas baigiasi 2022 m. rugsėjo 1 d. ir iki tol turi būti sudarytas žemės pirkimo – pardavimo dokumentai, ginčo žemės sklypo dalies nuomos sutartis, hipotekos sutartis, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo A. S. ir atsakovų A. ir K. Ž. ikisutartiniai santykiai dėl ginčo Turto perleidimo susiklostė daug anksčiau nei A. S. ir ieškovės. Antra, mokėjimo pavedimai patvirtina, kad už Turtą buvo sumokėta dar 2021 m. liepos mėn., o 2021 m. birželio 23 d. Turtas buvo įkeistas atsakovams. Šios aplinkybės dėl turto įkeitimo turėjo (galėjo) būti žinomos ieškovei, įvertinant ir tai, kad sutartinė hipoteka nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo išviešinta – įregistruota viešajame registre, tai yra dar iki Paskolos ir Laidavimo sutarčių sudarymo bei vekselių išdavimo. Paminėtina ir tai, byloje nepaneigti atsakovų A. ir K. Ž. paaiškinimai, kad su Atsakovu 1 buvo derėtasi ir sutarta dėl viso ūkio už 158 000 Eur, plius PVM už gyvulius ir įrenginius, įsigijimo. 

97.       Nustatyta, kad po paskolos sutarties su A. ir K. Ž. sudarymo atsakovui A. S. keturiais mokėjimo pavedimais iki paskolos sutartyje nurodyto termino – 2021 m. liepos 20 d., buvo pervesta 75 000 Eur (sprendimo 59 punktas). Bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad šios lėšos buvo pervestos už sutartą įsigyti Turtą ir dalį galvijų, ir sudarius Turto pirkimo – pardavimo sutartį bei perkėlus galvijus į atsakovų ūkį, atsakovai A. ir K. Ž. vertino, kad prievolė pagal paskolos sutartį yra įvykdyta. Nenustatyta, kad tokie atsakovų veiksmai ir valia patys savaime reikštų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Pažymėtina, kad dispozityvioji teisės norma palieka laisvę šalims nustatyti tokias sąlygas, kokios joms yra priimtiniausios, o teisės normoje nustatytos elgesio taisyklės taikomos tuo atveju, jei šalys tokia galimybe nepasinaudojo.

98.       Pažymėtina ir tai, kad sudarydamos nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri tvirtinama notaro ir pagal kurią gali būti vykdomas atsiskaitymas, sandorio šalys turi teisę sutartimi nustatyti atsiskaitymo tvarką. Tai reiškia, kad jos iki sutarties sudarymo gali pasinaudoti sulygta atsiskaitymo tvarka. Pagrindinė sutartis šiuo atveju būtų pirkimo – pardavimo sutartis, sudaroma pas notarą, o iki to įvykusios derybos, siūlymai ir kiti veiksmai būtų ikisutartiniai santykiai. Jų dalis gali būti ir pinigų perdavimas būsimų mokėjimų sąskaita ar kitoks atsiskaitymas už perkamą turtą. Visetas pirmiau aptartų aplinkybių ir įrodymų patvirtina, kad atsakovai dar iki Paskolos ir Laidavimo sutarčių sudarymo buvo sutarę pirkti ginčo objektu esantį Turtą bei buvo už jį sumokėję visas pinigines lėšas. Šios aplinkybės, nagrinėjamos bylos kontekste, pripažintinos tokiomis, kurioms esant ginčijamo sandorio sudarymas atitinka protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad egzistavo objektyvios aplinkybės pateisinančios ginčijamos Sutarties sudarymą. 

99.       Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

100.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas šiuo metu nedirba, turi nekilnojamojo turto 14,5153 ha žemė sklypą ir ½ pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ½ 0,0952 ha žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), turtui yra taikoma areštas, hipoteka, piniginių santaupų neturi, sąskaitos areštuotos (sprendimo 56 punktas). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Tačiau ieškovė neteikė įrodymų, kodėl negali būti išieškoma skola iš esančio turto ar kito turto, kuris buvo vertintas sudarant Paskolos ir Laidavimo sutartis (sprendimo 45 punktas), todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti A. S. nemokumo būtent dėl ginčo Sutarties sudarymo. 

101.       CK 4.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Be to, kadangi hipoteka yra daiktinė teisė, ji seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 5 dalis). Aptartos teisės normos hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisės patenkinti savo reikalavimą iš jam įkeisto turto nesieja su užtikrintos prievolės pažeidimu ar įvykdymo termino praleidimu, t. y. hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė išlieka ir tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto vertės dengiama juo užtikrinta prievolė prieš terminą.

102.       Vadovaujantis sprendimo 101 punkte nurodyti teisiniu reglamentavimu teismas pritaria atsakovų A. ir K. Ž. argumentams, kad jau Paskolos sutarties su ieškove sudarymo metu ginčo Turtui galiojo sutartinė hipoteka, kuri nebuvo nuginčyta ar pripažinta negaliojanti, todėl ieškovė negalėjo tikėtis iš šio Turto gauti savo reikalavimų patenkinimą. Taigi akivaizdu, kad Atsakovui 1 įkeitus Turtą prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu, atsakovai A. ir K. Ž. reikalavimai visa apimtimi iš įkeisto turto turėjo būti tenkinamas pirmiau nei kitų Atsakovo 1 kreditorių (įskaitant ieškovės) reikalavimai. Be to, primintina, kad Paskolos sutarties pakeitimai susiję su prievolės užtikrinimu (vekselių išdavimu) buvo padaryti, jau kai ginčo Turtas buvo perleistas atsakovams A. ir K. Ž.. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovo 1 turima galvijų banda buvo parduota ir perduota atsakovams, taip pat iš esmės visa apimtimi iki Paskolos ir Laidavimo sutarčių sudarymo.

103.       Kaip buvo minėta pirmiau, Atsakovas 1 Turtą buvo įgijęs už 50 000 Eur. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad į Turtą Atsakovas 1 buvo investavęs savo asmenines lėšas. Teismas sprendžia, kad byloje nebuvo įrodytas ieškovės (kreditorės) teisių pažeidimas ir nebuvo paneigtas atsakovų privalėjimas sudaryti ginčo Sandorį. Teismas daro išvadą, kad dėl sudaryto sandorio nesumažėjo Atsakovo 1 galimybė atsiskaityti su kreditoriais, nepakito Atsakovo 1 turto masė, taip, kad tai būtų turėję įtakos jo mokumui, nes perleidęs ginčo Turtą, Atsakovas 1 gavo ekvivalentą pinigais, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdų jo turtinės padėties pablogėjimą (dėl šių aplinkybių teismas pasisakys toliau vertindamas atsakovų (ne)sąžiningumą).

Dėl atsakovų (ne)sąžiningumo

104.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas).

105.       Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

106.       CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos skolininko ir trečiojo asmens, su kuriuo skolininkas sudarė kreditoriaus ginčijamą sandorį, nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. preziumuojamas abiejų sandorio šalių nesąžiningumas. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas yra baigtinis. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

107.       Vienas nesąžiningumo prezumpcijos atvejų – akivaizdžiai nenaudingi sandoriai (CK 6.67 straipsnio 4 punktas). Ieškovė teigė, kad nagrinėjamu atveju būtent ir egzistuoja 6.67 straipsnio 4 punkte numatyta prezumpcija – įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija).

108.       Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025).

109.       Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovui A. S. buvo žinoma, kad sudarant Laidavimo sutartį buvo vertinama ir jo turtinė padėtis, įskaitant ir ginčo objektu esantį Turtą, už kurį atsakovai A. ir K. Ž. jau buvo jam pervedę pinigines lėšas, taip pat buvo žinomas Laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų turinys ir apimtis dėl taikomų apribojimų turtui, kurio rinkos vertė didesnė nei 50 000 Eur, todėl teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, neturi pagrindo vertinti kitaip, kaip tik, kad atsakovas nebuvo sąžiningas, tiek ieškovės, tiek ir kitų atsakovų A. ir K. Ž. atžvilgiu. Atsakovo A. S. argumentai, kad jam yra žinoma UAB „GlasBau“ turto (transporto priemonių) buvimo vieta Vokietijoje, tačiau jų nei kreditorė, nei įmonės nemokumo administratorė neperima, o turto pervežimas kainuotų dešimtis tūkstančių eurų, kurių jis, būdamas bedarbis ir gaudamas tik valstybės paskirtą bedarbio pašalpą, neturi, nes visos jo sąskaitos yra areštuotos, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Be to, atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui už turto neperdavimą ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokymo įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimą skirta bauda (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-467/2025).

110.       Pažymėtina, kad taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens (šiuo atveju A. ir K. Ž.) nesąžiningumo.

111.       Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti problemų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Protingu ir apdairiu, tai reiškia – sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). 

112.       Byloje nenustatyta, kad atsakovus būtų siejusi asmeninė pažintis ar artimi santykiai, kurie būtų padėję iš anksto suderinti veiksmus ar būtų padėję (siekę padėti) atsakovui A. S. išvengti prievolės ieškovei įvykdymo. Pateikti ir pirmiau teismo aptarti įrodymai (sprendimo 96 – 97 punktai), patvirtina atsakovų atsikirtimus į ieškinį, kad atsakovai iš anksto rengėsi Turto pirkimui (pardavimui). 

113.       Sutartimi Atsakovas 1 patvirtino, kad Turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, niekam kitam neparduotas, nepadovanotas, neįkeistas, neišnuomotas, neperduotas panaudai ar kitaip neapsunkintas jų pardavimas ar atsakovų įgyjamos naudojimo, valdymo ar disponavimo šiuo Turtu teisės (Sutarties 6.2.1 punktas). Atsakovas 1 taip pat patvirtino, kad nėra jokių kitų kreditorių, kurie galėtų ginčyti Sutarties sudarymą ir/ar kurių teisės būtų pažeistos sudarius šią Sutartį, o sudarydamas Sutartį, nepažeidžia jokių jų sudarytų sutarčių ar kitokių jų įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu (Sutarties 6.2.2 punktas). Primintina, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. datai UAB „GlasBau“ pradelsta skola pradiniam kreditoriui sudarė 24 827,94 Eur, o 2023 m rugsėjo 29 d. laiku neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma sudarė 12 539,62 Eur. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Sutarties sudarymo metu UAB „GalsBau“ nebuvo iškelta bankroto byla, priverstinis išieškojimas nei iš A. S., nei iš UAB „GalsBau“ nebuvo vykdomas. Be kita ko, Sutarties sudarymo metu apie UAB „GlasBau“ nemokumą duomenų taip pat nebuvo, o Laidavimo sutarties sąlyga dėl Atsakovo 1 įsipareigojimo neperleisti turto, kurio vertė didesnė nei 50 000 Eur, nebuvo išviešinta, todėl tretiesiems asmenims (ne šio sandorio dalyviams) negalėjo būti žinoma.

114.       Be to, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, kad Turtas buvo įkeistas atsakovams sutartine hipoteka dar 2021 m. birželio mėn., kuri buvo išregistruota tik po Sutarties sudarymo, o lėšos už Turtą buvo sumokėtos dar 2021 m., tai yra iki Paskolos sutarties ir Laidavimo sutarties sudarymo. Ieškovės teiginiai, jog atsakovai A. ir K. Ž. turėjo žinoti apie galimą jos interesų pažeidimą, neatitinka buvusios faktinės situacijos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovų A. ir K. Ž. pareigos pasidomėti ar Turto perleidimas nepažeistų atsakovo A. S. kreditorių interesų, nevykdymo ar pažeidimo. Atsakovams A. ir K. Ž. objektyviai negalėjo kilti abejonių, jog Turto pardavimas, kaip minėta, galėtų pažeisti kitų asmenų teises ir (ar) įstatymų saugomus interesus. Sąžiningumo pareiga taikoma kiekvienam civilinių teisinių santykių subjektui, o verslo subjekto statusas (šiuo atveju ieškovės) nustato dar aukštesnį atidumo ir rūpestingumo standartą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal Laidavimo sutarties nuostatas Atsakovas 1 įsipareigojo neįkeisti ir neperleisti Turto, kurio vertė didesnė nei 50 000 Eur, tačiau ginčo Turtas jau buvo įkeistas sutartine hipoteka atsakovams A. ir K. Ž., todėl būtent pačiai ieškovei ši aplinkybė, kaip savo srities profesionalei, kuri sudarydama Paskolos sutartį vertino Atsakovo 1 (laiduotojo) turtinę padėtį turėjo (galėjo) būti žinoma, kadangi sutartinė hipoteka buvo išviešinta. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovai A. ir K. Ž. sudarydami ginčo sandorį nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs. Kaip jau minėta, įstatymas nedraudžia pirkimo – pardavimo sutarties atveju šalims nusistatyti tokią atsiskaitymo tvarką, kai už perkamą daiktą (turtą) yra sumokama iš anksto.

115.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovų A. ir K. Ž. (ne)sąžiningumo reikšminga ir tai, kad ginčijamas sandoris buvo atlygintinis. Primintina, kad Sutartyje ir buvo nurodyta Turto kaina – 49 000 Eur (46 000 Eur žemės sklypo dalis + 3 000 Eur pastatai). Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutarties kaina priklauso nuo pirkimo – pardavimo sutarties šalių susitarimo, todėl ji gali neatitikti parduodamo daikto vertės. Teismas taip pat pažymi, kad hipotekos sutarties šalys yra laisvos hipotekos sutartimi nustatyti įkeičiamo turto (o jis nagrinėjamu atveju ir buvo parduotas hipotekos kreditoriaus sutikimu) vertę, tačiau tai nereiškia, kad būtent ši vertė atitinka tikrąją turto rinkos vertę. 

116.       Viso proceso metu atsakovai A. ir K. Ž. nuosekliai teigė ir teikė byloje įrodymus patvirtinančius, kad pirko iš Atsakovo 1 visą ūkų kaip kompleksą, tai yra dalį žemės sklypo su pastatais ir galvijų bandą, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas, byloje esant pateiktiems įrodymams apie galvijų pirkimą iš Atsakovo 1, neturi pagrindo netikėti šiais atsakovų paaiškinimais ar vertinti juos kaip aiškiai nepagrįstus. Pateikti duomenys byloje taip pat patvirtina atsakovų paaiškinimus, kad perėmė nuomos sutartys iš Atsakovo 1, taip pat mokėjo Atsakovui 1 nuomos mokestį iki Sutarties sudarymo už išsinuomotą ginčo objektu esančią žemės sklypo dalį. Byloje nenustatyti atsakovų A. ir K. Ž. nesąžiningi ketinimai, tikslai sudarant Sutartį, taip pat nėra pagrindo ginčo sandorį vertinti kaip veikimą prieš kitus skolininko (Atsakovo 1) kreditorius, siekiant sumažinti jų galimybes išsiieškoti turimas reikalavimo teises iš skolininko (Atsakovo 1) turto. Pažymėtina, kad sudarydamos nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą, sutarties šalys (fiziniai asmenys) nurodydami apie įvykusį atsiskaitymą ir pasirašydami sutarties projektą su įvykusiu atsiskaitymu kaip neginčijamu juridiniu faktu, patvirtino ikisutartinėje stadijoje pasiektus susitarimus, suderintą valią ir atliktus juridinę reikšmę turinčius veiksmus. Kaip jau minėta, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad dėl Turto kainos šalys buvo susitarusios ir ji buvo sumokėta dar iki Paskolos ir Laidavimo sutarčių sudarymo.

117.        Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Toks įrodymas ji yra tais atvejais, kai pateikiama į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai ji byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys, reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Sutartyje yra nurodyta ir užfiksuota, kad žemės dalies kaina yra 46 000 Eur, o pastatų – 3 000 Eur. Teismas pažymi, kad šiuo atveju visos lėšos buvo pervestos į Atsakovo 1 banko sąskaitą, byloje nėra jokių duomenų, kad atsiskaitymas tarp atsakovų būtų vykęs grynaisiais pinigais, todėl net ir esant tam tikrų neatitikimų dėl mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirties ir atsakovų paaiškinimų, teismas neturi pagrindo tokio atsakovų A. ir K. Ž. elgesio vertinti, kaip nesąžiningo, siekiant padėti Atsakovui 1 išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Būtent atsiskaitymas grynaisiais pinigais sudaro prielaidas vertinti šalių nesąžiningumą, o tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu atsakovai A. ir K. Ž. siekė ginčo Turtą nesąžiningai apsaugoti nuo galimų ieškovės pretenzijų. Be to, pati ieškovė Atsakovo 1 turtinę padėtį (jo valdomą nekilnojamąjį turtą) vertino ( 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. teikimai, reg. Nr. DOK-6145, 3 priedas) tada, kai Turtui jau buvo taikoma sutartinė hipoteka atsakovų A. ir K. Ž. naudai.

118.       Esant šioms aplinkybėms, nors notarei tvirtinant sandorį ir buvo pateikti atsakovo K. Ž. atlikti mokėjimo pavedimai atsakovui A. S., kurių bendra suma 55 000 Eur, teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovų buvo sutarta ir sumokėta kita už ginčo Turtą kaina nei nurodyta Sutartyje, įvertinant sprendimo 117 punkte nurodytas aplinkybes bei atsakovės paaiškinimus, kad buvo padaryta klaida nurodant mokėjimo paskirtį „už žemės sklypą“, nes dalis šių lėšų buvo pervesta už perkamus iš Atsakovo 1 galvijus. Be to, atsakovai nuosekliai teigė, kad tokia kaina kaip nurodyta Sutartyje už Turtą ir buvo suderėta bei sumokėta.

119.       Byloje nustatyta, kad Turto rinkos vertė yra (buvo) didesnė už kainą, kuria Turtas buvo atsakovų A. ir K. Ž. įgytas, tačiau neatitikimas tarp atsakovų A. ir K. Ž. sumokėtos kainos ir Turto vidutinės rinkos vertės (72 750 Eur), nėra toks esmingai didelis ir žymus, kokį ieškinyje nurodė ieškovė, reikšdama ieškinį actio Pauliana pagrindu, ir kuriuo buvo grindžiamas skolininko (Atsakovo 1) galimybės atsiskaityti su kreditoriais esminis sumažėjimas.

120.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad už parduotą Turtą piniginės lėšos buvo pervestos į Atsakovo 1 banko sąskaitą, dėl Turto kainos buvo susitarta ir lėšos buvo pervestos iki atsakovo A. S. įsipareigojimų prisiėmimo ieškovei, taip pat atsižvelgiant į aptartas actio Pauliana instituto taikymo teisinio reguliavimo nuostatas, teismas neturi pagrindo konstatuoti akivaizdaus priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos (CK 6.67 straipsnio 4 punktas) ir taikyti atsakovų A. ir K. Ž. nesąžiningumo prezumpciją (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

121.       Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

122.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį, nes nebuvo nustatytas visetas actio Pauliana taikymo sąlygų.  

123.       Vadovaujantis nurodytais motyvais ir argumentais ieškinys atmestinas.

Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša

124.       Teismas vadovaudamasis CPK 10 straipsnio 2 dalimi, ieškovės prašymą dėl 2024 m. gruodžio 3 d. teismui pateiktų duomenų (2024 m. gruodžio 2 d. prašymo reg. Nr. DOK-6145, 3 priedas) pripažinimo nevieša bylos medžiaga, sprendžia tenkinti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

125.       Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2024 m. birželio 18 d.  nutartimi (CPK 149 – 150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

126.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

127.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kokios yra nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

128.       Už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė UAB 4 asset management sumokėjo 2 066 Eur žyminį mokestį. Ieškovės atsakovė byloje pateikė duomenis apie patirtas 3 660,25 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir patyrė 350 Eur išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą.

129.       A. K. Ž. ir A. Ž. atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 8 220 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 605 Eur kitas išlaidas už turto vertinimo paslaugas. Atsakovai taip pat patyrė 350 Eur išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą. 

130.       Atsakovas A. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė.

131.       Ieškinį atmetus spręstina dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams A. ir K. Ž. (CPK 93 straipsnis).

132.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

133.       Iš atsakovų A ir K. Ž. atstovo pateiktų teisinių paslaugų detalizacijų, nustatyta, kad į suteiktas teisines paslaugas yra įtrauktos ir tokios paslaugos, kurios pagal formuojamą teismų praktiką nelaikytinos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis (sprendimo 132 punktas). Teismas nepripažįsta būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis: (1) už prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo – 120 Eur (1 val.); (2) už prašymą dėl dalyvavimo nuotoliu parengiamajame teismo posėdyje parengimą – 30,00 Eur (0,25 val. x 120 Eur); (3) už elektroninių laiškų tarp atsakovų analizę ir prašymo teismui dėl rašytinių įrodymų pateikimo parengimą – 360 Eur (3 x 120 Eur); (4) už pačių atsakovų (klientų) atsiliepimo atitinkamų punktų teiginius pagrindžiančių rašytinių įrodymų analizę ir prašymo teismui dėl šių rašytinių įrodymų pateikimo parengimą – 600 Eur (5 val. x 120 Eur); (5) už 2024 m. lapkričio 28 d. kliento (atsakovų) pateiktų rašytinių dokumentų analizę ir jų pateikimą teismui – 180 Eur (1,5 val. x 120 Eur / val.); (6) už 2025 m. kovo 6 d. pranešimą dėl teismo pavedimo įvykdymo parengimą – 30 Eur (0,25 val. x 120 Eur), iš viso 1 320 Eur. Nurodyti veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms, o yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis.  Vadovaujantis išdėstytu atsakovams iš ieškovės lygiomis dalimis priteistina 6 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 605 Eur kitų išlaidų už turto vertinimo paslaugas, 350 Eur išlaidų už teismo ekspertizę, kiekvienam po 3 927,50 Eur.

134.       Iš ieškovės taip pat priteistinos 19,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 269 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės 4 asset management, juridinio asmens kodas 306204678, lygiomis dalimis kiekvienam po 3 927,50 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės 4 asset management, juridinio asmens kodas 306204678, 19,70 Eur (devyniolikos eurų ir 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5662.

Pripažinti nevieša bylos medžiaga ieškovės uždarosios akcinės bendrovės 4 asset management 2024 m. gruodžio 2 d. prašymo reg. Nr. DOK-6145, 3 priedą – 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. teikimus.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja                                                                                       Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė