Baudžiamoji byla Nr. 1S-265-290/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39004-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

        N U T A R T I S        

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Lesinskienės, 

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,

kaltinamojo H. R., gynėjai advokatei Alinai Vosyliūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo H. R. gynėjo advokato Vido Adomaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 7 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje H. R. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. K. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bei padėjėju D. K., kuris iš anksto pažadėjo realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus, pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą,  atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, Kaišiadorių r., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 5, ne anksčiau nei 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 18 val. internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt suradę skelbimą, kad parduodamas stacionarus kompiuteris „Spire“ bei du monitoriai „Samsung“ bei „Benq Zowie“ bendrai už 800 eurų, apie 18.08 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajam V. S. ir nurodė, kad ketina įsigyti stacionarų kompiuterį „Spire“ bei abu monitorius „Samsung“ ir „Benq Zowie“, po to nukentėjusiajam V. S. į el. paštą iš el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė netikrą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas bankinio pervedimo kvitą, kuriame buvo nurodyta melaginga informacija, kad į V. S. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 850 eurų iš banko sąskaitos, atidarytos J. P. vardu, bei vykdydamas nurodymus nukentėjusysis V. S., būdamas apgautas, apie 2020 m. rugsėjo 28 d. 22 val. prie (duomenys neskelbtini), perdavė stacionarų kompiuterį „Spire“ bei du monitorius „Samsung“ bei „Benq Zowie“ atvykusiam vežėjui M. P., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, bei Ž. K. per pokalbių programą „Wickr“, panaudodamas slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 12.46 val. susisiekė su D. K. ir susitarė, kad D. K. už 300 eurų nupirks minėtą kompiuterį ir D. K. turėjo minėtą kompiuterį pasiimti prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini), iš ten esančio vežėjo, bei Ž. K. nurodymu jis (H. R.) susisiekė su P. B., kuris sutiko Kauno mieste iš D. K. paimti pinigus už parduotą kompiuterį ir juos pervesti į atsiųstą UAB „Paysera“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo asmenų valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. K. 2021 m. rugsėjo 29 d. apie 19.10 val. sulaikė policijos pareigūnai prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais H. R. kaltinamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, H. R. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. K. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bei padėjėju D. K., kuris iš anksto pažadėjo realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus, pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, t. y. atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, Kaišiadorių r., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 5, ne anksčiau nei 2020 m. rugsėjo 29 d. internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt suradę skelbimą, kad parduodamas stacionarus kompiuteris „I 5 8600 K 32 GB RX580 8 GB“ bei monitorius „AOC U277PQU 27“ (su klaviatūra Modrcom Volcano Blade Kailh Red su pele) už 1200 eurų, apie 16.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajam T. T. ir nurodęs, kad ketina įsigyti stacionarų kompiuterį „I 5 8600 K 32 GB RX580 8 GB“ bei monitorių „AOC U277PQU 27“ (su klaviatūra Modrcom Volcano Blade Kailh Red su pele), nukentėjusiojo paprašė minėto stacionaraus kompiuterio su monitoriumi atsiųsti el. paštu fotonuotraukas, po to nukentėjusiajam T. T. į el. paštą iš el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė netikrą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas bankinio pervedimo kvitą, kuriame buvo nurodyta melaginga informacija, kad į T. T. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1200 eurų iš banko sąskaitos, atidarytos J. P. vardu ir J. P. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės kopiją, nors toks bankinis pervedimas nebuvo atliktas, bei nurodė nukentėjusiajam minėtą stacionarų kompiuterį atvežti adresu (duomenys neskelbtini) ir apie 19 val. kompiuteris buvo perduotas vežėjui D. P., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, bei Ž. K. per pokalbių programą „Wickr“, panaudodamas slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 18.01 val. susisiekė su D. K. ir susitarė, kad D. K. už 300 eurų nupirks minėtą kompiuterį ir D. K. turėjo minėtą kompiuterį pasiimti adresu (duomenys neskelbtini), iš ten esančio vežėjo, bei Ž. K. nurodymu jis (H. R.) susisiekė su P. B., kuris sutiko Kauno mieste iš D. K. paimti pinigus už parduotą kompiuterį ir juos pervesti į atsiųstą UAB „Paysera“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo asmenų valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. K. 2021 m. rugsėjo 29 d. apie 19.10 val. sulaikė policijos pareigūnai prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais H. R. kaltinamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, H. R. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. K. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bei padėjėju D. K., kuris iš anksto pažadėjo realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus daiktus, pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, t. y. atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, Kaišiadorių r., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 5, ne anksčiau nei 2020 m. rugsėjo 26 d. internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt suradę skelbimą, kad parduodamas stacionarus kompiuteris „Matrexx 55 Mesch“ su monitoriumi „Benoq“ už 700 eurų, apie 2020 m. rugsėjo 28 d. 11.20 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), išsiuntė SMS žinutę nukentėjusiajam K. M., kurioje melagingai nurodė, kad ketina įsigyti „Matrexx 55 Mesch“ su monitoriumi „Benoq“, po to paskambinęs nukentėjusiajam paprašė į el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiųsti daugiau nuotraukų, po to nukentėjusiajam iš minėto elektroninio pašto atsiuntė netikrą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas bankinio pervedimo kvitą, kuriame buvo nurodyta melaginga informacija, kad į K. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 700 eurų iš banko sąskaitos, atidarytos J. P. vardu, po to nurodė nukentėjusiajam minėtą stacionarų kompiuterį su monitoriumi nuvežti prie „Depo“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020-09-29 apie 17.30 val. K. M. perdavė kompiuterį vežėjui M. P., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, bei Ž. K. per pokalbių programą „Wickr“, panaudodamas slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 17.14 val. susisiekė su D. K. ir susitarė, kad D. K. už 300 eurų nupirks minėtą kompiuterį ir D. K. turėjo minėtą kompiuterį pasiimti prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini), iš ten esančio kurjerio, bei Ž. K. nurodymu jis (H. R.) susisiekė su P. B., kuris sutiko Kauno mieste iš D. K. paimti pinigus už parduotą kompiuterį ir juos pervesti į atsiųstą UAB „Paysera“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo asmenų valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. K. 2021 m. rugsėjo 29 d. apie 19.10 val. sulaikė policijos pareigūnai prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais H. R. kaltinamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi kaltinamajam H. R. skyrė kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 7 d. Teismas suėmimą skyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 4 dalies (darys naujas nusikalstamas veikas) pagrindais.

2.1.                      Teismas nurodė, kad H. R. turi būti paskirta pati griežčiausia savo pobūdžiu kardomoji priemonė, kadangi kaltinamasis anksčiau teistas šešis kartus už apysunkius ir sunkius nusikaltimus, teistumai nėra išnykę, be to, kaltinamojo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų galimai kaltinamojo padarytų pataisos namuose, atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo kaltinamojo polinkį daryti nusikalstamas veikas ir pagrįstai leidžia manyti, jog kaltinamasis, suvokdamas gresiančią atsakomybę ir būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas.

3.       Kaltinamojo H. R. gynėjas advokatas V. Adomaitis prašo panaikinti šią 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir skirti švelnesnes kardomąsias priemones.

3.1.                      Skunde nurodo, kad teismas suėmimą, taikė visiškai formaliai, nenurodant pagrįstų motyvų dėl galimo bėgimo ar slėpimosi bei nesant jokių tokius motyvus pagrindžiančių įrodymų. Teismas visiškai nevertino švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių skyrimo kaltinamajam galimybės, nors to buvo prašoma. Nurodo, kad su skundu pateikiama mokėjimo pavedimo kopija, kuri patvirtina užstato sumokėjimą. Be to, teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad kaltinamasis yra vedęs, turi mažametę dukrą, išėjęs iš įkalinimo įstaigos turėtų tiek darbą, tiek nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena jo sutuoktinė ir šis butas priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tai yra, kaltinamąjį sieja glaudūs ryšiai su šeima ir socialine aplinka, tad jam nėra jokio motyvo bei pagrindo bėgti (slėptis) nuo teismo. Juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis yra kaltinamas nesunkiu nusikaltimu ir įprastai už tokią veiką, nevertinant net tos aplinkybės, kad kaltinamasis apskritai neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nėra skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. 

3.2.                      Teismui paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, neabejotinai būtų pasiekti visi tikslai, kurie keliami kardomosiomis priemonėmis, tačiau teismas nedetalizavo priešingų savo sprendimo motyvų. Logiška, kad esant intensyviai priežiūrai, galimybė slėptis ar bėgtis nuo teismo iš esmės yra eliminuojama, kaltinamasis galėtų integruotis į visuomenę, dirbti, nešti ir sukurti pačiai valstybei pridėtinę vertę ir tokios kardomosios priemonės paskyrimas būtų abipusiai naudingas, o svarbiausia – atitiktų proporcingumo principo įgyvendinimą.

3.3.                      Nors teismas nurodo, kad kaltinimą pagrindžia kita baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau kokia tai konkreti medžiaga nedetalizuoja. BPK 121 str. 2 d. nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje apskritai nėra jokių patikimų duomenų ir įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti kardomąsias priemones.

3.4.                      Gynėjas akcentuoja, kad kaltinamasis, nors ir yra teistas, tačiau nuo policijos ar kitos ikiteisminio tyrimo institucijos, teismo nesislėpė, jo paieška niekada nebuvo paskelbta. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo ryšius užsienyje, kas galėtų sudaryti bent prielaidas bėgti ar slėptis nuo teismo. Vien aplinkybė, susijusi su kaltinamojo praeityje padarytais nusikaltimais, kurie pagal savo pobūdį yra visiškai skirtingi, negali lemti išvadų apie jo galimybę bėgti ar slėptis nuo teismo.

3.5.                      Skunde taip pat nurodo, kad argumentuodamas dėl vieno iš suėmimo pagrindų, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 str. 4 d.) egzistavimo, teismas iš esmės sutapatino du ikiteisminius tyrimus, nors ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam nėra paskirta jokia kardomoji priemonė. Susidaro paradoksali situacija, kuomet kardomosios priemonės taikomos ne dėl pradėto nagrinėjamoje byloje baudžiamojo persekiojimo bei nagrinėjamos bylos dėl nesunkaus nusikaltimo, bet dėl visiškai kito ikiteisminio tyrimo. Maža to, pastarajame ikiteisminiame tyrime kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurią maksimali sankcija yra areštas, bendradarbiauja su teisėsauga, kas paneigia bet kokias deklaratyvias pirmosios instancijos teismo spekuliacijas apie tariamą galimybę kaltinamajam bėgti ar slėptis nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat pažymi, kad kaltinamasis yra kaltinamas nusikalstamomis veikomis, padarytomis įkalinimo įstaigoje, tačiau skiriant suėmimą, jis  paliekamas įkalinimo įstaigoje su kitais atitinkamos „subkultūros“ atstovais, taip galimai „skatinant“ toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. 

4.       Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti ir teismo nutartį palikti galioti.

Kaltinamojo H. R. gynėjo advokato Vido Adomaičio skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir visa pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria H. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams, yra teisėta, pagrįsta ir teisinga.

6.       BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis (įtariamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti, bet neanalizuoja kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo, o vertina tik duomenų pakankamumą.

7.       Nagrinėjamu atveju H. R. yra kaltinamas tuo, kad atlikdamas jam paskirtą laivės atėmimo bausmę, pataisos įstaigoje pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką (3 epizodus), numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų parodymuose, ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose, kratų, apžiūros protokoluose, kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose duomenyse bei baudžiamosios bylos medžiagoje, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pabrėžtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Sprendžiant kaltinamajam H. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

8.       Nagrinėjamu atveju kaltinamajam kardomąją priemonę apylinkės teismas skyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad kaltinamasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje, todėl skundo argumentas, kad anksčiau kaltinamasis nėra bėgęs ar slėpęsis nuo pareigūnų ar teismo, nesumažina jo bėgimo (slėpimosi) rizikos.

9.       Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo (bėgimo) riziką. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada neturi jokio pagrindo. H. R. gynėjas skunde nurodo, kad H. R. gresianti su laisvės atėmimu nesusijusi atsakomybė už inkriminuojamą nesunkią nusikalstamą veiką (BK 182 straipsnio 1 dalis), dėl kurios padarymo kaltinamasis savo kaltę neigia, nesudaro pagrindo kaltinamajam bėgti ar slėptis. Atsakant į tokį skundo argumentą patikslintina, jog už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą). Kaip jau buvo minėta, šiuo aspektu nėra svarbu ar kaltinamasis anksčiau bandė slėptis ar bėgti. Šioje proceso stadijoje baudžiamosios bylos duomenis teismas analizuoja tik tiek, kiek tai susiję su suimtajam taikomos kardomosios priemonės teisėtumu ir pagrįstumu. Klausimai dėl asmens kaltumo, veikos teisinio įvertinimo, o tuo pačiu bausmės, sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir atitinkamai įvertinami atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

10.       Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, minėtu pagrindu, turi būti įvertinta ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma. Nors skundžiamoje nutartyje nebuvo plačiau pasisakyta apie kaltinamąjį siejančius socialinius ryšius, vien tai nesudaro atskiro pagrindo abejoti nutarties pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, glaudžių santykių palaikymo su artimaisiais, kaltinamojo noru palaikyti artimą ryšį su mažamečiu vaiku egzistavo ir iki nusikalstamų veikų, už kurias kaltinamasis baigė atlikti laisvės atėmimo bausmę, padarymo, tačiau, akivaizdu, jos H. R. nuo naujų nusikaltimų darymo neatgrasė, elgtis teisėtai nemotyvavo, todėl manyti priešingai, jog tolimesnis šių aplinkybių egzistavimas, ar švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimas atgrasys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei sudarys kliūtis galimam kaltinamojo slapstymuisi nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kaltinamojo socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais, jo gyvenamosios vietos egzistavimas, kaip ir kaltinamojo charakteristika, turi būti vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant ir į nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas asmuo, sunkumą, pavojingumą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

11.       Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad H. R. šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo galimai įvykdytos jam bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai didina tiek paties kaltinamojo, tiek ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenėje. Be to, bylos duomenimis praeityje H. R. buvo ne kartą teistas, už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kurios atlikimo metu pataisos namuose H. R. galimai nusikalto pakartotinai (ir galimai ne vieną kartą), kas tiek apylinkės teismui, tiek aukštesniajam teismui suponuoja pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ir moralės normų, o jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki pirmojo nusikalstamo poelgio dar pakankamai jauname amžiuje, ir nuo nusikalstamų veikų darymo jo neatgrasė nei lengvesnės paskirtos bausmės (laisvės apribojimai), nei atlikta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Sutiktina, kad gynėjo nurodomi argumentai dėl kaltinamojo socialinių ryšių palaikymo, kaip ir dėl integravimosi į darbo rinką, yra svarbūs, tačiau nepaneigia tikimybės, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, siekdamas išvengti gresiančių bausmių. Be to, šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aptartomis  aplinkybėmis. Esant šių duomenų visumai neabejotina, jog šiuo metu H. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimas įvykdymas buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Šių duomenų kompleksinis vertinimas leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog nors ir turi mažametį vaiką bei kitus artimus socialinius ryšius, tai jo neatgraso nuo naujų nusikaltimų darymo, taigi manytina, siekdamas išvengti net ir minimalios jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės, jis vis tik gali bandyti bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12.       Aukščiau aptartų faktinių aplinkybių visumoje neabejotina ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 4 punkto suėmimo taikymo pagrindu. Remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje išdėstytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Kaltinamasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas labai jauno amžiaus, ne kartą buvo teisiamas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau aptarta, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, jos atlikimo metu, laisvės atėmimo vietoje nusikalto pakartotinai. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Be to, nuteistojo atliktos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, susijusios su nukentėjusiesiems priklausančio turto grobimu, kas suponuoja manymą, jog tai buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Visi šie aptarti duomenys leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, jog H. R., būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo spręsti dėl švelnesnių kardomųjų priemonių H. R. taikymo. Kiti skundo argumentai, tame tarpe apie tai, kad H. R. nėra taikytos jokios kardomosios priemonės jo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant suėmimo paskyrimo pagrįstumą.

13.       Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, kaip to prašo kaltinamojo gynėjas, nėra pagrindo.

14.       Esant šioms aplinkybėms, taip pat nustačius kaltinamajam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 dalyje numatytą suėmimo pagrindą, spręstina, jog su laisvės atėmimu nesusijusių kardomųjų priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju nebus veiksmingas ir neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 

nutarė:

atmesti kaltinamojo H. R. gynėjo advokato Vido Adomaičio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartį.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai:                       Darius Kantaravičius

                       Jurgis Kiškis

                       Lina Lesinskienė