Civilinė byla Nr. 2A-504-896/2018
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00588-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-5-2004 nutraukta ieškovės V. L. ir A. L. santuoka, po santuokos nutraukimo iš atsakovo A. L. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 MGL (125,00 Lt) iki vaiko pilnametystės.
Ieškovė ieškiniu prašė teismo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-5-2004 priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, tačiau atsakovas gera valia nepadidino vaikui reikalingo išlaikymo. Vaiko minimalių poreikių patenkinimui būtinas 400,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jis nedirba, intensyviai ieško darbo, neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti išlaikymo po 200,00 Eur kas mėnesį, sutinka su 100,00 Eur išlaikymo dydžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-25-5-2004 dėl išlaikymo priteisimo, priteisė iš atsakovo A. L. išlaikymą J. L. periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. balandžio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. L., priteisė iš atsakovo A. L. ieškovei V. L. 157,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovo A. L. valstybės naudai 50,00 Eur žyminį mokestį.
Teismas nustatė, jog šiuo metu nepilnametis J. L. yra penkiolikos metų amžiaus, todėl papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, jog nuo 2004 m. vaiko poreikiai ženkliai padidėjo (vaikas pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, padidėjo jo fizinis aktyvumas, branda, plėtėsi interesų ratas). Teismo sprendimu priteista 1 MGL dydžio suma kas mėnesį, įvertinus per šį laikotarpį pasikeitusią šalies ekonominę situaciją, valiutos vertę, perkamąją galią, prekių ir paslaugų kainas, yra per maža, kad būtų patenkinti bent minimalūs penkiolikos metų vaiko poreikiai. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išlaikymo padidinimo sąlyga.
Ieškovė pateikė sūnaus J. L. sąmatą, pagal kurią poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 521,30 Eur dydžio suma. Teismas nepilnamečio poreikius pripažino kaip racionalius ir būtinus paauglio poreikius.
Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2012 m. nedirba, yra registruotas Darbo biržoje, laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. negavo jokių pajamų, nekilnojamojo turto, automobilių neturi. Atsakovas turi dar vieną sūnų, gimusį 2011 m., taip pat nurodė, jog šeimoje augina mergaitę, kuri nėra jo biologinė dukra. Atsakovas nurodė, kad jo šeimos pajamas sudaro sutuoktinės atlyginimas bei jo tėvų finansinė parama. Iš atsakovo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad išlaikymo lėšas J. L. visada pervesdavo ne pats atsakovas, o A. L.. Atsakovas yra darbingas, todėl teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas nedirba, negali būti priežastis nepadidinti išlaikymo dydžio atsakovo sūnui.
Teismas, įvertinęs J. L. poreikius, atsakovo turtinę padėtį, tai, kad atsakovas, iš dalies sutikdamas su ieškiniu, geranoriškai sutiko padidinti išlaikymo sumą iki 130,00 Eur bei pradėti dirbti, vadovaudamasis proporcingumo kriterijumi, teismas iš atsakovo teiktino išlaikymo sūnui sumą padidino iki 140,00 Eur per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. L. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymo dydį jo nepilnamečiam sūnui J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 200,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti ieškovei iš atsakovo 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo priteistas 140,00 Eur/mėn. išlaikymo dydis J. L. laikytinas nepagrįstai mažu, neužtikrinančiu ne tik šalių nepilnamečio sūnaus protinių vaiko gabumų, jo polinkių nulemtų poreikių tenkinimo, bet ir minimalių būtinųjų poreikių tenkinimo. Į bylą pateikta J. L. poreikių tenkinimo suvestinė atspindi, tiek sūnaus esminius poreikius, tiek ir tų poreikių tenkinimo išlaidas. Suvestinė patvirtina, kad J. L. poreikiams patenkinti reikalinga vidutiniškai 521,00 Eur/mėn suma. Jei ieškovė prašytų atsakovą prisidėti prie vaiko išlaikymo pilna apimtimi, reikalaujama išlaikymo dalimi būtų nurodoma 260,00 Eur/mėn. Tačiau ieškovė, įvertinusi atsakovo finansinę padėtį iš atsakovo nereikalauja sūnaus išlaikymui skirti maksimalios – 260,00 Eur/mėn. dalies. Atsakovo išlaikymo dalis, reikalaujama ieškiniu, sudaro 200,00 Eur/mėn. Šiuo metu šalių nepilnametis sūnus pradėjo lankyti papildomus sporto užsiėmimus, kurie kainuoja apie 20,00 Eur į mėnesį, ko pasėkoje vaikui išlaikyti reikalinga vidutiniškai 541,00 Eur suma, t. y. tėvo dalis padidėjo nuo 260,00 Eur iki 270,00 Eur.
9.2. 2013-2017 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose dėl išlaikymo matyti, kad teismai tik išimtiniais atvejais priteisia mažesnes nei reikalinga vaikui išlaikymo sumas vienam iš tėvų. Vyrauja tendencija, kad vaiko išlaikymui negali būti priteisiama mažesnė nei 1 MMA/mėn. suma, kas atitinkamai ieškinio teikimo dieną sudarytų 380 Eur/mėn. Taigi didžioji dalis teismų praktikos patvirtina, kad vaiko išlaikymo dalis tenkanti vienam iš tėvų privalo būti didesnė nei 190,00 Eur/mėn. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.: 3K-3-129-421/2015; 3K-3-298/2014; 3K-3-686/2013; 3K-3-404/2013; 3K-3-7/2013).
9.3. Atsakovas, būdamas ne asocialiu asmeniu, turėtų kelti aukštesnę kartelę sūnaus pilnaverčiam vystymui ir neturėtų orientuotis į mažesnių nei minimalūs ar minimalių J. L. būtinųjų poreikių tenkinimą. Aplinkybės, jog atsakovas ilgą laiką neturi darbo, negali būti priežastimi nepaisyti jo nepilnamečio vaiko poreikių bei negali paneigti atsakovo pareigos dėti visas įmanomas pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra jaunas, darbingas asmuo, turintis tam tikrą profesiją bei gebėjimus, neturintis jokių ligų ar sutrikimų, kas trukdytų jam susirasti tinkamą darbą, o aplinkybės, jog atsakovas tiek laiko yra bedarbis tik suponuoja išvadą, jog jis tikslingai vengia atlikti jam priklausančias pareigas, t. y. išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Nuo šalių skyrybų dienos atsakovas apskritai neteikė savo vaikui išlaikymo, t. y. išlaikymą pradėjo teikti tik nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, kuomet pareiga tai daryti jam kilo jau 2004 m. lapkričio mėn., t. y. atsakovas penkerius metus apskritai neteikė išlaikymo savo tuo metu mažamečiui vaikui ir vengė tai daryti. Tik tuomet, kai apeliantė kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo vaikui išieškojimo, antstolis priverstinai išieškodavo iš atsakovo atlyginimo, o nuo 2011 metų šią pareigą atsakovo vardu vykdė atsakovo tėvas A. L., kuris ir pervedinėjo pinigus apeliantei. Atsakovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo pastangas susirasti darbą ir tai, jog dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių darbo jam susirasti nepavyksta. Byloje nebuvo nustatytos realios atsakovo pajamos, kadangi teismas netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą pateikti savo asmeninės banko sąskaitos išrašą. Šie duomenys yra labai svarbūs ir galėtų atskleisti tikrąją atsakovo turtinę padėtį bei pajamas. Atsakovas deda nepakankamas pastangas oficialiam darbui susirasti ir nepagrįstai piktnaudžiauja savo nedarbu bei tariamai sunkia finansine padėtimi. Toks nesąžiningas atsakovo elgesys J. L. atžvilgiu yra nepateisinamas ir negali lemti mažesnės nei 200,00 Eur/mėn. išlaikymo dalies priteisimo.
Atsakovas A. L. atsiliepimu į ieškovės V. L. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas tinkamai įvertino sunkią atsakovo finansinę padėtį. Apeliantės reikalavimas priteisti net 200,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Be to, net nepaisant sunkios atsakovo turtinės padėties, atsakovas vis tiek sutinka padidinti priteisto išlaikymo dydį ir sutinka mokėti 140,00 Eur dydžio išlaikymą savo sūnui J. L. periodinėmis išmokomis, nors atsakovas turi dar vieną sūnų, gimusį 2011 m., bei šeimoje augina mergaitę, kuri nėra jo biologinė dukra.
10.2. Atsakovas ieško darbo, o šiuo metu jo šeimos pajamas sudaro atsakovo sutuoktinės gaunamos pajamos ir atsakovo tėvų finansinė parama.
10.3. Apeliantė nepagrindė, jog nepilnamečiui sūnui yra reikalingas 500,00 Eur išlaikymas per mėnesį. Apeliantės nurodyta 150,00 Eur dydžio suma maistui yra absoliučiai per didelė suma, taip pat tiek sveikatai ir higienai negali būti išleidžiama net 50,00 Eur kiekvieną mėnesį, Apeliantė nedetalizavo ir dėl kokių priežasčių vaiko maistui išleidžiama net 150,00 Eur per mėnesį, taip pat nedetalizavo kokių sveikatos sutrikimų turi vaikas, kad higienai ir sveikatai kiekvieną mėnesį išleidžiama net 50,00 Eur dydžio suma. Apeliantė neva išleidžia vaiko aprangai net po 80,00 Eur per mėnesį, tačiau svarbu įvertinti, kad tokios išlaidos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį. Būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Dėl visų vaiko poreikių patenkinimo (vaiko laisvalaikis ir t.t.) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą praktiką, pagal kurią išlaikymo dydis, kuris maksimaliai patenkintų visus vaiko poreikius, gali būti nustatytas tik išimtiniu atveju, kai tai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, tik tada turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne, tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia maksimaliai patenkinti visus vaiko poreikius.
10.4. Apeliantė klaidingai nurodo, kad didžioji dalis teismų praktikos patvirtina, kad vaiko išlaikymo dalis tenkanti vienam iš tėvų privalo būti didesnė nei 190,00 Eur/mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai konstatavęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinus vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Teisėjas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo dydžio.
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti išlaikymą ir jį padidinti nuo 36,20 Eur iki 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 140 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo priteisimo grindžiamas šiais argumentais: 1) priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių; 2) priteistas išlaikymas neatitinka teismų praktikos; 3) atsakovas gali teikti ir didesnį išlaikymą.
Byloje nustatyta, kad šalių sūnus yra 15 metų amžiaus, mokosi mokykloje (t. 1, b.l. 4, 12). Ieškovė studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, taip pat vykdo individualią veiklą (t. 1, b.l. 13-14). Atsakovas nuo 2012 m. birželio 6 d. nedirba, pajamų neturi (t. 1, b.l. 66, 67, t. 2, b.l. 46-51), turto neturi (t. 1, b.l. 69-71). Atsakovas turi sūnų, gimusį 2011 m. (t. 2, b.l. 52). Atsakovas yra sveikas (t. 2, b.l. 54).
Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino ieškovės nurodytus (521,30 Eur) sūnaus poreikius racionaliais ir būtinais, taigi, pripažino ir būtinybę keisti išlaikymo dydį. Atsakovas tokių pirmosios instancijos teismo argumentų neskundė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai racionalūs
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistino išlaikymo dydį ir priteisė ne ieškovės prašomus 200 Eur, o 140 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje būtina atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, bei tą aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka tokio amžiaus vaiko būtinuosius poreikius ir jų neviršija.
Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų dirbti. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Neįtikimais laikytini atsakovo argumentai, kad jis aktyviai ieško darbo ir stengiasi gauti pajamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tiek laiko nedirbdamas atsakovas tik dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių pateko į tokią finansinę padėtį, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas neturi pajamų, nėra pagrindas mažinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad išlaikymas priteistinas į ateitį. Nėra jokių požymių, kad vaikui reikalinga išlaikymo suma galėtų sumažėti.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi dar vieną sūnų, kurį privalo išlaikyti, todėl negali būti pažeistas CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas. Tačiau pažymėtina, kad LR Statistikos departamento duomenimis 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 884,80 EUR, (https://osp.stat.gov.lt/darbo-uzmokestis-ir-darbo-sanaudos). Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog negali gauti bent vidutinių pajamų, kurios būtų pakankamos patenkinti dviejų vaikų poreikius, todėl iš esmės mažinti sūnui priteistino išlaikymo dydį nėra pagrindo.
Kartu atsižvelgtina į tai, kad tiek vaikas, tiek atsakovas gyvena Jurbarke, kur asmens galimybės gauti didesnes pajamas yra mažesnės nei didžiuosiuose miestuose, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek vaiko, tiek atsakovo interesus užtikrinanti išlaikymo suma yra 180 Eur.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį ir priteisdamas 140 Eur išlaikymą, nukrypo nuo teismų praktikos, priteisė išlaikymą, kuris nepatenkins vaiko poreikių, o tokia apimtimi sumažinti priteisiamo išlaikymo dydžio neturėjo pagrindų. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patyrė 225 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 150 Eur apeliacinės instancijos teisme, ieškovė atleista nuo 72 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, susidarė 3,66 Eur pašto išlaidos. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi ieškinys tenkinamas 90 proc., iš atsakovo priteistinos 337,50 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei bei 64,80 žyminis mokestis bei 3,29 Eur pašto išlaidos valstybei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 180,00 (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) EUR kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. balandžio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 337,50 (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 64,80 (šešiasdešimt keturis eurus 80) EUR žyminį mokestį ir 3,29 Eur (tris eurus 29 ct) pašto išlaidas valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Tomas Romeika