Civilinė byla Nr. 2-2470/2011

  Procesinio sprendimo kategorijos 116.10.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1161-513/2011 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui J. S. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, tretieji asmenys S. Š., G. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Lugenta“, M. P. ir notaras J. S.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2011 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu patenkintas ieškovės I. M. ieškinys. 2008 m. kovo 13 d. notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp M. P. ir I. M. įgaliotinės G. Š. dėl 0,1694 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurią žemės sklypą įgijo pirkėja I. M., pripažinta apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pirkėjo teisės pagal šią sutartį perkeltos J. S. Taip pat pripažinta negaliojančia sutartis, sudaryta 2008 m. kovo 13 d. tarp I. M. įgaliotinės G. Š. ir J. S., pagal kurią J. S. suteikė 153 420 Lt paskolą I. M.

2011 m. birželio 22 d. atsakovas J. S. pateikė prašymą išaiškinti, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovui ginčo žemės sklypas buvo reikalingas pardavimo tikslais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovo prašymo išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą netenkino. Nurodė, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, nėra galimas teismo motyvuojamosios dalies aiškinimas, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą, kas yra draudžiama po teismo sprendimo/nutarties surašymo ir bylą nagrinėjusių teisėjų sprendimo/nutarties pasirašymo. Nustatė, kad įstatymai numato galimybę aiškinti teismo sprendimo/nutarties rezoliucinę dalį, kuri nagrinėjamu atveju yra aiški ir nėra pagrindo jos aiškinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą iš naujo, t. y. tinkamai išaiškinti teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą pagal atsakovo 2011 m. birželio 22 d. prašymą. Nurodo, kad 2011 m. gegužės 10 d. sprendime nurodytas teismo teiginys, kad atsakovui ginčo žemės sklypas buvo reikalingas pardavimo tikslais, nėra teismo sprendimo motyvas, kas lemia, jog teismas privalėjo ir galėjo išaiškinti, kokiomis priemonėmis ir kokiais įrodymais remiantis padarė tokią išvadą.

Atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d., įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.). Kasacinio teismo praktika dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota: joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. G., K. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje E. Š. v. antstolis S. U., bylos Nr. 3K-3-421/2007; kt.).

Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, kad teismas neišaiškino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyto teismo teiginio, kad atsakovui ginčo žemės sklypas buvo reikalingas pardavimo tikslais. Apeliantas teigia, jog nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė tokią išvadą. Taigi apeliantas iš esmės suprato šio sprendimo tiek motyvuojamąją, tiek rezoliucinę dalį, tačiau nesutinka su teismo padaryta išvada, kuri yra sprendimo motyvų dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti minėto sprendimo motyvuojamąją dalį (CPK 291 str.). Tuo atveju, jei atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, jis turi teisę minėtą sprendimą skųsti įstatymų nustatyta tvarka, įtraukdamas argumentus dėl teismo teiginio, kad atsakovui ginčo žemės sklypas buvo reikalingas pardavimo tikslais, į apeliacinį skundą.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Vytas Milius

Nijolė Piškinaitė

Donatas Šernas