Civilinė byla Nr. e2-14340-1094/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09566-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1; 3.2.6.

 (S)

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Kamitra“ ir Ko, uždaroji akcinė bendrovė ,,Grinda“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas Balcia Insurance SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – atsakovė) priteisti 453,50 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodo, kad 2022 m. gegužės 26 d. Balcia Insurance SE Lietuvos filialas (draudikas) ir R. V. (draudėjas) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. LT22-L03-00905903-1, pagal kurią buvo apdraustas automobilis Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 20 d. draudėjas informavo, kad (duomenys neskelbtini), įvažiavus į nepažymėtą duobę, buvo prakirstas ratas. Eismo įvykis registruotas policijoje (ROIK:0123000037921). 2023 sausio 23 dieną draudėjas pranešė, kad automobilis yra paliktas remonto darbams bei paklausė dėl pakaitinio automobilio suteikimo arba nuomos. Ieškovas vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 453,50 Eur draudimo išmoką. Pagal remonto sąmatą ir sąskaitą faktūrą Nr. 3082 sumokėta – 308,30 Eur draudimo išmoka, už pakaitinio automobilio suteikimą 6 dienoms pagal sąskaitą Nr. 0210 sumokėta 145,20 Eur. Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad 2020 rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Kamitra“ ir Ko dėl Šiaurinės Vilniaus miesto dalies, gatvių ir kiemo dangos remonto bei priežiūros darbų, todėl dėl žalos atlyginimo nurodė kreiptis į UAB „Kamitra“ ir ko. 2023 kovo 20 d. UAB „Kamitra“ ir Ko pažymėjo, kad bendrovė nėra tinkamas subjektas, nes pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, bendrovei nėra perduota valdymo teisė, todėl žalą turėtų atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė. 2023 kovo 28 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją, tačiau ji žalos neatlygino. (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui, t. y. neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta. Nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina be kaltės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas, nustatęs, kad savivaldybės ir bendrovės sudarytoje rangos sutartyje nebuvo nuostatų, kurios patvirtintų, kad gatvės perduodamos bendrovei savarankiškai valdyti, nes joje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą (gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą), konstatavo, kad, savivaldybei sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų ir rangovui veikiant tik pagal užsakovo (savivaldybės) nurodymus, dėl gatvės, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, konstrukcinių trūkumų kilusios žalos pagal CK 6.266 straipsnį turi atsakyti tik jos savininkė – savivaldybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Dėl 2020 rugpjūčio 6 d. sutarties tarp atsakovės ir UAB „Kamitra“ ir Ko Vilniaus apygardos teismas 2022 kovo 7 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-420-967/2022, išaiškino, kad sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutartį neperdavė UAB „Kamitra“ ir ko gatvių savarankiško valdymo teisės. Aptartos sutarties nuostatos suponuoja išvadą, kad sutartimi UAB „Kamitra“ ir ko buvo perduota iš esmės tik statinio techninė priežiūra, veikiant pagal užsakovo nurodymus, taigi ginčo gatvės valdymas neperduotas. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais, nes jie atlieka vertinimą draudimo bendrovių funkcijų vykdymo reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013; 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1314/2014). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina prašomos priteisti žalos dydį. Žalos padarymo aplinkybės įrodo akivaizdų priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų neužtikrinant, kad jai priklausančia gatve būtų galima naudotis saugiai ir pagal paskirtį.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, kad ji yra kelio savininkė, tačiau ji negali būti atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Atsiliepimą grindžia esminiais argumentais:

3.1.        Atsakovė su UAB ,,Kamitra“ ir Ko 2020 metais sudarė sutartį Nr. A62-115/20 dėl Vilniaus miesto šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbų. Sutarties 25.18 punkte rangovas įsipareigoja nuolat, be atskiro reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą. Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį.

3.2.        Užsakovas (savivaldybė) sudarydamas minėtą sutartį su UAB ,,Kamitra“ ir Ko, turėjo tikslą perduoti gatvių valdymą savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje minėtų miesto dalių gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Minėtų gatvių valdymas buvo perduotas būtent  UAB ,,Kamitra“ ir Ko. Atsakovė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, todėl jai nekyla prievolė asmeniškai atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo. Šioje byloje atsakove turėtų būti UAB „Kamitra“ ir Ko.

3.3.        Sutartimi UAB ,,Kamitra“ ir Ko prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės.

3.4.        Nebuvo gauta žalos ekspertizė ir nebuvo nustatyta tikroji gedimų priežastis. Iš pateiktų ieškovo priedų (sąmatos) nurodomi defektai yra eksploatacinės (techninės) dalys, kurios dėvisi automobilį eksploatuojant. Šiuo atveju matoma, kad automobiliui atliekami einamieji jo eksploatavimo remonto darbai, pakeistos 2 padangos, o ne viena prakirsta. Byloje nėra duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, todėl teigia, kad automobilio gedimai nebuvo sąlygoti eismo įvykio. Byloje taip pat nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, apie duobės gylį ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio, o dokumentų patvirtinančių, jog vairuotojas nepažeidė kelių eismo taisyklių ieškovas nepateikė. Jeigu teismas nuspręstų, kad reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą. 

3.5.        Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, nors ir neviršija maksimalaus rekomendacijose įtvirtinto dydžio už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas, vis dėlto yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui, dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovė mano, kad prašoma priteisti suma turi būti mažinama.

4.       Trečiasis asmuo UAB ,,Kamitra“ ir Ko pateikė atsiliepimą, kuriuo palaiko poziciją, kad žalą ieškovui turi atlyginti atsakovė. Nurodo, kad sutarties pagrindu atsakovė nėra perleidusi rangovui (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, valdymo, kadangi: 1) kelių valdymo teisės perleidimo faktas nėra registruotas viešame registre; 2) Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl kelių valdymo teisės perleidimo rangovei; 3) teismų praktikoje formuojami aiškinimai, kad atsakovė, sudarydama sutartis su kitomis įmonėmis (rangovais) neperleidžia joms kelių valdymo teisės išimtinai tik sutarties pagrindu. Nurodo, kad atsiliepimo pareiškimo dieną yra net septyni teismų sprendimai, kuriuose buvo išanalizuota tarp rangovo ir atsakovės sudaryta sutartis, t. y. ta pati sutartis, kuria remdamasi šioje byloje atsakovė teigia, kad neva perleido kelių valdymą rangovui. Visuose sprendimuose teismai priėmė vieną ir tą pačią išvadą, kad sutarties pagrindu atsakovė neperleido kelių valdymo rangovui ir už padarytą žalą privalo atsakyti atsakovė.

5.       Trečiasis asmuo UAB ,,Grinda“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo nurodytu žalos dydžiu nesutinka. Teigė, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Suinteresuotumo šioje byloje trečiasis asmuo neturi.

6.       Ieškovo atstovas advokatas Martynas Stankevičius teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė šioje byloje, nes yra kelio savininkė. Ieškovas subrogacijos atveju kreipėsi į savivaldybę, kuri atsisakė savo atsakomybės, nurodydama, kad už žalą atsakinga UAB „Kamitra“ ir Ko. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir Ko nurodė, kad už žalą atsakinga atsakovė. Žala atsirado dėl netinkamos važiuojamosios dalies nepriežiūros, kelio duobė nebuvo pažymėta, kad vairuotojas galėtų ją pastebėti.

7.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad savivaldybė atliko užsakovės pareigas, buvo sudaryta sutartis Nr. A62-115/20, pagal kurios 25.18 punktą UAB ,,Kamitra“ ir Ko atsakinga už gatvių priežiūrą. Atstovo manymu, Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkama atsakovė ir nurodė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje 2A-954-653/2016. Pabrėžė, kad kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, būna nuolatinis intensyvūs automobilių srautas, tačiau ne visiems vairuotojams atsiranda žala. Šiuo atveju ieškovas nebuvo atsargus. Pateikti įrodymai nepatvirtina tikrojo žalos dydžio, nėra žinoma automobilio techninė būklė iki eismo įvykio. Žalos padarymo veiksmų savivaldybė neatliko, tai yra ieškovo pareiga. Prašoma sumažinti bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ,,Grinda“ atstovas paliko atsiliepime išdėstytą poziciją, nurodė, kad UAB ,,Grinda“ neturi šioje byloje jokio suinteresuotumo. Teismų praktika patvirtina, kad atsakomybė dėl tokių įvykių kyla savivaldybei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatytos faktinės aplinkybės

9.       2022 m. gegužės 26 d. Balcia Insurance SE Lietuvos filialas (draudikas) ir R. V. (draudėjas) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. LT22-L03-00905903-1, pagal kurią buvo apdraustas automobilis Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

10.       2023 m. sausio 20 d. draudėjas informavo, kad (duomenys neskelbtini), įvažiavus į nepažymėtą duobę, buvo prakirstas ratas. Eismo įvykis registruotas policijoje (ROIK:0123000037921).

11.       2023 sausio 23 dieną draudėjas pranešė, kad automobilis yra paliktas remonto darbams bei paklausė dėl pakaitinio automobilio suteikimo arba nuomos. Dėl šio įvykio buvo pakeistos 2 padangos (priekinės ašies kairės ir dešinės pusės) ir papildomai remontuota stebulė/guolis/riebokšlis (priekinė dešinės pusės).

12.       Ieškovas vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 453,50 Eur draudimo išmoką. Pagal remonto sąmatą ir sąskaitą faktūrą Nr. 3082 sumokėta – 308,30 Eur draudimo išmoka, už pakaitinio automobilio suteikimą 6 dienoms pagal sąskaitą Nr. 0210 sumokėta 145,20 Eur.

13.       Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į atsakovę, tačiau ji informavo, kad 2020 rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Kamitra“ ir Ko dėl Šiaurinės Vilniaus miesto dalies, gatvių ir kiemo dangos remonto bei priežiūros darbų, todėl dėl žalos atlyginimo nurodė kreiptis į kelio valdytoją UAB „Kamitra“ ir ko.

14.       Ieškovas kreipėsi į UAB ,,Kamitra“ ir Ko dėl žalos atlyginimo, kuri 2023 kovo 20 d. pažymėjo, kad bendrovė nėra tinkamas subjektas, nes pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, bendrovei nėra perduota valdymo teisė, todėl žalą turėtų atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė.

15.       2023 kovo 28 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją, tačiau ji žalos neatlygino.

Dėl atsakovo (ne)tinkamumo

16.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kelio ruožas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Kamitra“ ir Ko 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudaryta pirkimo sutartimi Nr. A62-115/20 (toliau – ir Sutartis) atsakovė yra perleidusi trečiajam asmeniui Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų valdymą, dėl to ji negali būti laikoma tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės teigimu.

17.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.) Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

18.       Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešajame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir kt.). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kelio valdymas turi būti suprantamas kaip objekto (nagrinėjamu atveju – kelio) turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

19.       Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad teismų formuojamoje praktikoje aiškinama, jog savivaldybė sudarydama sutartis su kitomis įmonėmis (rangovais) neperleidžia joms kelių valdymo teisės išimtinai tik sutarties pagrindu. 

20.       2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e2-15646-1019/2021 (ieškovas A. J., atsakovas UAB „Kamitra ir Ko“ (šioje byloje – Rangovas), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybės administracija (šioje byloje – Atsakovas) ir UAB „Grinda“). Šiame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad: „<..> nagrinėjamu atveju Sutarties nuostatos patvirtina, kad Sutarties pagrindu Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių, tarp jų Nemenčinės plento, valdymas atsakovei neperėjo, todėl UAB „Kamitra ir Ko“ nėra minėtos gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu neatsako. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovui jo tariamai patirtą žalą. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis, 6.266 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

21.       Kitoje, analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5569-608/2022 (ieškovas – R. V., atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė (šioje byloje – Atsakovas), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – UAB „Kamitra ir Ko“ (šioje byloje – Rangovas) ir UAB „Grinda“), 2022 m. birželio 3 d. buvo priimtas sprendimas tenkinti ieškovo R. V. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Šiame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 priimta nutartimi, kurioje, kaip nurodė pats Vilniaus miesto apylinkės teismas, „<...> buvo tirta kita sutartis tarp rangovo ir Vilniaus miesto savivaldybės (2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartis), tačiau sutarties pobūdžio nustatymo kriterijai, dėl kurių pasisakyta minėtoje nutartyje, yra aktualūs ir šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl valdymo teisės perdavimo“.

22.       Dar vienoje analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis byloje Nr. e2-16709-1154/2022, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. priimtas sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 3 d. (ieškovas - akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė (šioje byloje – Atsakovas), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – UAB „Kamitra ir Ko“ (šioje byloje – Rangovas) ir UAB „Grinda“) pažymėtina, kad : „ <...> gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama šios viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę jos įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui. Taigi, viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.“ 

23.       Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusio panašias bylas apeliacine instancija, nutartyse, kuriose buvo sprendžiama dėl atsakovei priklausančio kelio konstrukcinių defektų padarytos žalos atlyginimo, ir analizuojant atsakovės su kitais rangovais darbų atlikimo sutarties sąlygas, prieita išvados, kad sutarties nuostatos neįrodo, kad Vilniaus miesto gatvių valdytojas yra rangovas (2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-633-619/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020; 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1672-560/2020; 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1899-854/2020, 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-560/2021; 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-580/2021; 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-560/2021; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021; ir kt.).

24.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsakovė laikosi pozicijos, kad minėtu Sutarties 16.11 punktu, perdavė valdymo teisę trečiajam asmeniui. Šalių sudarytos Sutarties tikslas buvo rangovui suteikti Vilniaus miesto pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros paslaugas. Kartu vertinant sutarties tekstą, tikslą bei 16.11. punkto nuostatą, kuria buvo susitarta dėl valdymo perdavimo, konstatuotina, kad nėra pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021).

25.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir Ko pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Taigi šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl minėto kelio trūkumų.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

26.       CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartyse nurodydamas tai, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

27.       Byloje yra nustatytas gatvės trūkumo (duobės jos važiuojamoje dalyje) faktas, taip pat faktas, kad gatvę eismo įvykio metu nuosavybės teise valdė atsakovė, todėl spręstina dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų – žalos fakto ir priežastinio ryšio.

28.       Ieškovas nurodo, kad išmokėjo 453,50 Eur draudimo išmoką. Atsakovė byloje teigia, kad ieškovas neįrodė, kad būtent dėl ginčo eismo įvykio buvo padarytas automobilio sugadinimas; ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą; ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus; ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog buvo įvažiuota į kelio juostoje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais.

29.       Su tokiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju byloje nepaneigtas faktas, kad ieškovas vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais įrodymais išmokėjo 453,50 Eur draudimo išmoką. Pagal remonto sąmatą ir sąskaitą faktūrą Nr. 3082 išmokėjo 308,30 Eur draudimo išmoką, o už pakaitinio automobilio suteikimą 6 dienoms pagal sąskaitą Nr. 0210 išmokėjo 145,20 Eur.

30.       Teismas pažymi, kad atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti byloje esančiais rašytinais įrodymais bei juose nurodytos remonto kainos pagrįstumu, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad detalūs transporto priemonei padaryti sugadinimai fiksuojami kituose dokumentuose, atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą.

31.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs įrodymų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad automobilio sugadinimus lėmė būtent įvažiavimas į kelio duobę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl darytina išvada, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį (453,50 Eur) bei priežastinį ryšį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.247, 6.249, 6.1015 straipsniai).

32.       Atsakovė taip pat deklaratyviai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Akcentuotina, kad atsakovė šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, veikęs nerūpestingai ir neapdairiai (CPK 178 straipsnis). Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti žalos dydį.

33.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 453,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

34.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

35.       Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.

36.       Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

37.       Ieškovas ir jo atstovas advokatas tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiavo. Patirtos išlaidos būtinos ir pagrįstos bei neviršijančios nustatytų Rekomendacijose. Ieškovui iš atsakovės priteistinas 22 Eur žyminis mokestis ir 968 Eur už advokato pagalbą, iš viso 990 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38.       Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos.

39.       Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad ieškovas turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo būtent atsakovei. Teismas, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi lygias su šalimis procesines teises ir pareigas, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, taip pat civilinio proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), sprendžia, jog pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių ieškovas pareiškė ieškinį būtent atsakovei, yra pagrindas pripažinti, kad dėl šioje konkrečioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakinga atsakovė, todėl jai tenka pareiga atlyginti šias išlaidas jas patyrusiems asmenims.

40.       Trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir Ko iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, kurios sudaro 605 Eur (DOK-166942).

41.        Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui Balcia Insurance SE Lietuvos filialui (j. a. k. 304498010) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) 453,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 50 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 453,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti ieškovui Balcia Insurance SE Lietuvos filialui (j. a. k. 304498010) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) viso 990 (devynių šimtų devyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kamitra“ ir Ko (j. a. k. 126247592) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) 605 (šešių šimtų penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės  administracijos (j. a. k. 188710061) valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėja                                                       Irena Bielskytė