Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-539-602-2009].doc
Bylos nr.: I-539-602/2009
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-539-602/2009

Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74.

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius                                                                                        2009 m. vasario 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjai A. M., jos atstovui Martynui Ausčiui,  atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato  atstovui Leandrui Pociui, trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Olgai Kilkinovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą  atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

n u s t a t ė :             

byloje nustatyta, kad pareiškėja dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau -  ir Vilniaus apskr. VPK) Viešosios policijos Patrulių rinktinės Raitosios kuopos 1-ojo būrio vadės pareigose (b.l. 23). Laikotarpiu nuo 2008-09-20 iki 2008-09-30 pareiškėjai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. 4712905 (b.l. 28). Nustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK buvo gauta informacija, jog pareiškėja nedarbingumo laikotarpiu 2008-09-26 Vilniuje, Bokšto g. dalyvavo vaidybinio filmo filmavime pagal autorinę sutartį kaip vienos vaidmenų atlikėjos dublerė ir pradėtas tarnybinis patikrinimas (b.l. 50-52). 2008-10-13 Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimų skyrius kreipėsi su raštu Nr. 10-7-S-26 į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Sveikatos priežiūros tarnyba) respublikinės Vilniaus polikliniką (toliau – Vilniaus poliklinika), prašydamas įvertinti, ar pareiškėja minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos  Respublikos socialinės  apsaugos ir darbo ministro  2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 54.5 p. ir 54.7 p. reikalavimų (b.l. 37). 2008-10-16 Vilniaus poliklinika raštu Nr. 11/1-01-420 informavo Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimų skyrių, kad nurodytą pareiškėjos 2008-09-26 atvejį rekomenduotina vertinti kaip elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimą (b.l. 36). 2008-10-31 Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimo poskyris surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą ,,Dėl Vilniaus aps. VPK VP PR 1-ojo būrio vadės A. M. „ veiksmų Nr. 10-7-IS-316, kurioje pasiūlyta pripažinti, jog pareiškėja pažeidė Taisyklių 54.5 p., Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 12.10 p. ir 14.1 p. reikalavimus (b.l. 44-48). 2008-11-04 Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-70 ,,Dėl ligos pašalpos nemokėjimo“, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 36 p. bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, nurodė Vilniaus apskr. VPK Finansų skyriui nemokėti pareiškėjai ligos pašalpos nuo 2008-09-26 iki 2008-09-30 (b.l. 49).

Pareiškėja 2008-11-28 kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-11-04 įsakymą Nr. 10-TE-70, kuriuo nurodyta nemokėti pareiškėjai ligos pašalpos; 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2008-09-26 iki 2008-09-30 (b.l. 2-5).

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas netinkamai taikė Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų normas. Paaiškino, kad minėti Nuostatai numato konkrečias aplinkybes, kurioms esant gali būti nemokama ligos pašalpa: pažeidus gydymo arba slaugos režimą, neatvykus paskirtu laiku pas gydytoją arba neatvykus pasitikrinti darbingumo. Pareiškėjos teigimu, šiais atvejais sprendimą dėl ligos pašalpos mokėjimo gali priimti teritorinio skyriaus direktorius, jo pavaduotojas arba skyriaus direktoriaus įgaliotas teritorinio skyriaus valstybės tarnautojas. Pažymėjo, kad Nuostatų 36 p. nėra aiškiai apibrėžta naudojama sąvoka ,,skyrius“, tačiau, pareiškėjos teigimu, sprendimą nemokėti ligos pašalpos, esant išvardintoms sąlygoms, gali priimti tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius. Pareiškėjos teigimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nėra priėmęs jokio sprendimo, kuris galėjo būti pagrindas Vilniaus apskr. VPK viršininkui priimti ginčijamą įsakymą. Be to, pareiškėjos nuomone, nėra nustatyta aplinkybių, kad ji pažeidė gydymo režimą, neatvyko pas gydytoją pasitikrinti sveikatos arba darbingumo. Pažymėjo, kad jai nebuvo nustatytas lovos režimas, nebuvo draudžiama eiti į viešas vietas, todėl ji gydymo režimo nepažeidė. Nurodė, kad Nuostatų 36 p. numato ir daugiau aplinkybių, kurioms esant nemokama nedarbingumo pašalpa: jei asmuo dirba ir nepraranda darbo pajamų arba elgiasi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Pareiškėjos teigimu, šiuos pažeidimus gali nustatyti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, teritorinio skyriaus tarnautojai arba darbdavio sudaryta komisija. Nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje minėta nuostata paminėta ne visa, tik darbdaviui palanki dalis, o  tai kelia abejonių minėtos išvados objektyvumu ir teisėtumu. Pažymėjo, kad darbdavys nebuvo sudaręs jokios komisijos, be to, jos įgaliojimai galėtų apsiriboti tik pažeidimo konstatavimu arba ne. Nurodė, kad kadangi turėjo nedarbingumo pažymėjimą, jokių darbo pajamų ji negavo, taip pat savo veiksmais negalėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmės, nes gydymo režimo nepažeidė. Pareiškėjos teigimu, ji nepažeidė ir Elgesio taisyklių nedarbingumo metu 54.5 p. nuostatų, nes nedarbingumo laikotarpiu nedirbo, o tai, kad 2008-09-26 apie 45 min. sėdėjo automobilyje, keleivio vietoje, pareiškėjos nuomone, nelaikytina gydymo režimo pažeidimu. Be to, pareiškėjos teigimu, Taisyklių 54 p. nurodytus pažeidimus gali konstatuoti tik gydantis gydytojas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (gydytojas). Pažymėjo, kad gydantis gydytojas Nedarbingumo pažymėjimo eilutėje ,,Elgesio taisyklių pažeidimai“ nepažymėjo pareiškėjos tariamai padarytų pažeidimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos ar jo teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas (gydytojas) nevertino tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytų aplinkybių ir tariamo pareiškėjos pažeidimo. Pareiškėjos nuomone, šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes sprendimą dėl ligos pašalpos nemokėjimo (skundžiamą įsakymą) priėmė tam neturintis įgaliojimų subjektas –Vilniaus apskr. VPK viršininkas.

Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad skundas nepagrįstas (b.l. 11-14).

Nurodė, kad pareiškėja, kuri nuo 2008-09-20 iki 2008-09-30, buvo laikinai nedarbinga, 2008-09-26 Vilniuje, Bokšto g. dalyvavo vaidybinio filmo ,,Linksmoji našlė“ filmavime, atlikdama dublerės vaidmenį. Pažymėjo, kad Vilniaus poliklinika pareiškėjos veiksmus įvertino kaip elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimą. Todėl atsakovas konstatavo, kad pareiškėja minėtais veiksmais tyčia, sąmoningai pažeidė Taisyklių 54.5 p. reikalavimus ir jai, remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 2 d. ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 36 p., nemokėtina nedarbingumo pašalpa nuo 2008-09-26 iki 2008-09-30. Nurodė, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai konstatuoti Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Atsakovo nuomone, pareiškėja neteisingai interpretuoja sąvoką ,,darbo pajamos“, sutapatindama ją su sąvoka darbo užmokestis ir taip nepagrįstai susiaurindama pajamų ratą. Atsakovo nuomone, tam tikrų profesijų asmenų (aktorių, rašytojų ir pan.) pajamos,  gaunamos iš vaidybos ar kūrybos, laikytinos darbo pajamomis. Atsakovo teigimu, tai patvirtina ir Vilniaus poliklinikos 2008-10-16 raštas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija socialines garantija įgyvendina iš savo asignavimų, todėl pareiškėjos teiginiai, kad elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas (gydytojas) yra nevisiškai tikslus, vertinant tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neadministruoja bei neatlieka išmokų mokėtojo funkcijos, dėl ko negali visa apimtimi spręsti ir tokio sprendimo priėmimo klausimo. 2008-10-16 raštas patvirtina, kad gydytojas pagal Taisyklių 54 p. nurodė pažeidimo pobūdį bei rekomendavo vertinti kaip elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimą.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 31-35).

Nurodė, kad pareigūnams nėra taikomos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nuostatos. Pareigūnams jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu vidutinį jų darbo užmokestį iš valstybės biudžeto tam skirtų asignavimų moka vidaus reikalų įstaigos, kuriose tarnauja pareigūnai, o ne Sodra iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, kaip numato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 str. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, šiuo atveju vidaus reikalų įstaiga vykdo alternatyvias Sodros funkcijas. Pažymėjo, kad vidaus reikalų įstaigos turi teisę savarankiškai, be Sodros dalyvavimo, atlikti tyrimą ir surinkti duomenis dėl galimų pareigūnų elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimų, o gydančiam gydytojui patvirtinus, kad buvo padarytas minėtas pažeidimas, priimti sprendimus nemokėti pareigūnams jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu vidutinį jų darbo užmokestį arba nutraukti jo mokėjimą nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Nurodė, kad pareiškėjai nedarbingumo pažymėjimas Vilniaus poliklinikoje buvo išduotas 2008-09-19 nuo 2008-09-20 iki 2008-09-25, 2008-09-25 pratęstas nuo 2008-09-26 iki 2008-09-30, o 2008-09-30 užbaigtas. Pareiškėjai buvo skirtas ambulatorinis gydymas. Nurodė, kad 2008-10-13 Vilniaus poliklinikoje buvo gautas Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriaus raštas  dėl informacijos pateikimo, kuriuo buvo prašoma įvertinti pareiškėjos veiksmus jos laikinojo  nedarbingumo laikotarpiu nuo 2008-09-20 iki 2008-09-30, t.y. ar nebuvo padaryti elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimai, numatyti Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių IX skirsnio 54.5 p. ir 54.7 p. Paaiškino, kad 2008-10-16 Vilniaus poliklinika raštu informavo Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimų skyrių, kad nurodytas pareiškėjos 2008-09-26 atvejis vertintinas kaip elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimas. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, minėtame rašte surašyta Vilniaus poliklinikos išvada yra prilyginama Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių XV skirsnio 87-1 p. nustatytiems ,,Šiais atvejais pažymėjimo eilutėse ,,Elgesio taisyklių pažeidimai“ gydantis gydytojas nurodo pažeidimų pobūdį ir jų datą, remdamasis vidaus reikalų įstaigų pateiktais duomenimis“ veiksmams, nes Vilniaus poliklinika  gavo duomenis apie pareiškėjos galimus elgesio taisyklių nedarbingumo laikotarpiu pažeidimus po jos nedarbingumo pažymėjimo užbaigimo ir neturėjo galimybių papildyti pareiškėjai išduotą nedarbingumo pažymėjimą įrašu apie jos padarytą elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimą. Nurodė, kad pareiškėja pažeidė jai nustatytą ambulatorinį gydymo režimą, nes, turėdama dokumentą, pateisinantį jos neatvykimą į tarnybą – nedarbingumo pažymėjimą, atliko kitą darbą. Pažymėjo, kad tam, jog konstatuoti Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 54.5 p. nurodytą pažeidimą (dirbo) pakanka duomenų, kad ligonis, kuris yra atleistas nuo įprastinės veiklos, darbo ar pareigų atlikimo, atliko bet kokį fizinį ar emocinį darbą, vykdė bet kokią kitą kūrybinę veiklą, nesvarbu, ar ji atlygintina ar ne.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais (b.l. 93-95).

Skundas netenkintinas.

Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl 2008-11-04 Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymo Nr. 10-TE-70 ,,Dėl ligos pašalpos nemokėjimo“, kuriuo nurodyta Vilniaus apskr. VPK Finansų skyriui nemokėti pareiškėjai ligos pašalpos nuo 2008-09-26 iki 2008-09-30 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, todėl, sprendžiant dėl jai teikiamų socialinių garantijų, visų pirma turi būti vadovaujamasi Vidaus tarnybos statutu.

Vidaus tarnybos statuto (2008-07-15 redakcija Nr. IX-1538) 41 str. reglamentuojama vidaus tarnybos sistemos pareigūnų laikinąjį nedarbingumą ir jo apmokėjimo tvarką. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad pareigūnams ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos atveju išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, o nėščioms ir gimdyvėms pareigūnėms išduodamas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Jų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą pareigūnas turi raštu ar žodžiu pranešti savo tiesioginiam vadovui. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad Pareigūnų laikinojo nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę, pareigūnių nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, tėvystės atostogų trukmę, apmokėjimo sąlygas (išskyrus išimtis, nustatytas šio straipsnio 3 dalyje), taip pat laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai, o 3 d. numatyta, kad laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis.

Laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką pareigūnams reglamentuoja Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. 533/AI-189 (toliau – Taisyklės), kuriose yra XV skirsnis ,,Pažymėjimų išdavimas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams“.

Taisyklių 82 p. numatyta, kad pažymėjimai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kaip ir apdraustiesiems asmenims, išduodami šiose Taisyklėse nustatyta tvarka, pateikus galiojantį pareigūno tarnybinį pažymėjimą. Taisyklių 88 p. įtvirtinta, kad pažymėjimas pateikiamas vidaus reikalų įstaigai. Pranešimas apie apdraustojo (‑osios) nedarbingumą dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui išduoto pažymėjimo nepildomas.

Statutinių valstybės tarnautojų sergamumo su laikinuoju nedarbingumu apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-04-08 įsakymu Nr. 174, 4 p. nurodyta, kad nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pareigūnams Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyta tvarka, yra pareigūno neatvykimą į tarnybą dėl sveikatos sutrikimo ir kitų teisės aktų nustatytų laikinojo nedarbingumo priežasčių pateisinantis dokumentas, kurio pagrindu už nedarbingumo laikotarpį išmokamas darbo užmokestis teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjai 2008-09-19 Vilniaus poliklinikoje buvo išduotas Nedarbingumo pažymėjimas Nr. 4712905, kuris galiojo nuo 2008-09-20 iki 2008-09-25, o 2009-09-26 buvo pratęstas ir galiojo iki 2008-09-30, diagnozė pagal TLK – 10 kodą J 00 (b.l. 28).

Kaip matyti iš byloje pateikto Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimo skyriaus tyrėjų tarnybinių pranešimų (b.l. 51-52), Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkės tarnybinio pranešimo (b.l. 50) 2008-09-26 Vilniaus apskr. VPK gauta anoniminė informacija, jog pareiškėja nedarbingumo metu filmuojasi nenustatytame filme, filmavimo darbai vyksta Vilniuje, Bokšto g. Nustatyta, kad buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų, t.y. sprendžiamas klausimas, ar pareiškėja, pripažinta laikinai nedarbinga, filmuodamasi nenustatytame filme, nepažeidė elgesio taisyklių nedarbingumo metu (b.l. 50).

Byloje pateikta medžiaga – pareiškėjos paaiškinimas Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriui (b.l. 54), R. N. paaiškinimas (b.l. 72), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 76-77) patvirtina anksčiau paminėtą aplinkybę, kad pareiškėja 2008-09-26 laikinojo nedarbingumo laikotarpiu Vilniuje, Bokšto g.  dalyvavo vaidybinio filmo filmavime.

Kaip nustatyta byloje, pareiškėja vaidybinio filmo filmavime dalyvavo 2008-09-06 tarp pareiškėjos ir UAB ,,Eurospalvos“, atstovaujamos direktorės R. U. sudarytos autorinės sutarties Nr. 2008/09/06-1 pagrindu (b.l. 74-75). Iš byloje pateikto Autoriaus darbo priėmimo akto (b.l. 73) matyti, kad pareiškėjai už atliktą vaidmenį sumokėtas 800 Lt honoraras.

Taisyklių IX skirsnis reglamentuoja elgesio taisykles nedarbingumo metu. Minėto skirsnio 53 p. 1 d. numatyta, kad išduodant pažymėjimus, kiekvienas laikinai nedarbingu pripažintas asmuo, supažindinamas su ,,Elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu“ ir pasirašo pažymėjime. Kaip matyti iš byloje pateikto pareiškėjos Nedarbingumo pažymėjimo, jame nustatyta tvarka pareiškėja pasirašė (b.l. 28).

Taisyklių 53 p. 2 d. numatyta, kad laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir elgtis taip, kad  jo netinkami veiksmai neužtęstų ligos ar sergančio šeimos nario slaugos trukmės. Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (gydytojui) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Taisyklių 54 p. numatyta, kad Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo: 1) gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba pas gydytoją ar gydytojų konsultacinės komisijos posėdį; 2) nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo; 3) neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų; 4) atvyksta pas gydytoją neblaivus; 5) dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo); 6) vartojo alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas; 7) elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2008-09-26 dalyvavo vaidybinio filmo filmavime pagal autorinę sutartį ir už atliktą vaidmenį jai buvo sumokėtas honoraras. Tarp pareiškėjos ir UAB ,,Eurospalvos“ sudarytos autorinės sutarties (b.l. 74) 1.1 p. numatyta, kad atlikėjas įsipareigoja prodiuserio gaminamame vaidybiniame filme ,,Linksmoji našlė“ atlikti scenarijuje numatytą  ,,ANOS dublerio“ vaidmenį. Minėta sutartis, Autoriaus darbo priėmimo aktas, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai neginčijama patvirtina, jog pareiškėja laikinojo nedarbingumo laikotarpiu vykdė savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį.

Teismas daro išvadą, jog pareiškėja nurodytais veiksmais pažeidė Taisyklių 54.5 ir 54.7 punktų reikalavimus todėl, kad pareiškėja būdama įstatymų nustatyta tvarka laikinai nedarbingu pripažintu asmeniu, dirbo bei elgėsi taip, kad jos veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

Taisyklių 54  nuostatų turinys, o būtent 7 p., patvirtina, kad juose nėra numatytas baigtinis sąrašas galimų elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimų, t.y. nėra numatyti visi konkretūs veiksmai, kurie galėtų būti pripažinti pažeidimais. Todėl kiekvienu atveju subjektas, turintis teisę konstatuoti pažeidimą, turi vertinti asmens veiksmus bei nuspręsti dėl jų priskyrimo minėtoms normoms.

Taisyklių 54.5 p. numatyta sąvoka „darbas“ turi būti suprantama plačiau negu tai yra numatyta Darbo kodekso (2008-07-15 redakcija IX-926) 15 str. (Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal šio Kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.), nes minėtoje nuostatoje nėra numatyta, jog tai turėtų būti suprantama kaip darbas darbo sutarties pagrindu. Taisyklių reglamentavimo sritis bei turinys patvirtina, kad tokia nuostata ir negali būti numatyta Taisyklėse, o jos aiškinimas būtų nelogiškas, nes šios taisyklės taikomos taip pat ir apdraustiems ligos ir motinystės socialiniu  draudimu, kuomet pranešimas apie apdraustojo nedarbingumą pateikiamas Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuriam pateikiami taip pat duomenys apie asmenis įdarbinamus pagal darbo sutartis (Taisyklių 90 p.). Todėl Taisyklių 54.5 p. numatyta sąvoka „darbas“ turi būti aiškinama lingvistiniu metodu. „Lietuvių kalbos žodynas“ (www.lkz.lt) nurodo, kad dirbti reiškia atlikti kokį darbą, ką nors daryti, darbuotis, judėti krutėti, veikti daryti, elgtis ir pan. Pažymėtina, kad sąvoka „darbas“ ar darbuotojas teisės normose ne visuomet yra aiškinama tik kaip darbas pagal darbo sutartį. Pvz. Civilinio kodekso 6.264 str. 2 d. yra numatyta, kad darbuotojais yra laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu <...>.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (2008-03-13 redakcija Nr. VIII-1185) 2 str. 2 d. numatyta, kad atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Minėto įstatymo 39 str. 1 d. numatyta, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Nurodytos įstatymo nuostatos bei ankščiau nurodyti rašytiniai įrodymai dėl pareiškėjos sudarytos sutarties bei jos vykdymo patvirtina, kad pareiškėjos 2008-09-26 vaidybinio filmo filmavimo metu atlikti veiksmai, nors ir atlikti ne darbo sutarties, bet civilinės sutarties pagrindu, prilygintini darbui Taisyklių 54.5 p. prasme.

Ankščiau minėti pareiškėjos veiksmai vertintini kaip Taisyklių 54.7 p. pažeidimas, nes pareiškėja elgėsi taip, kad jos veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Byloje nustatyta, kad 2008-09-26 vaidybinio filmo filmavimas truko atviroje erdvėje, pareiškėja turėjo atlikti aktyvius fizinius veiksmus, t.y. minėtos aplinkybės galėjo įtakoti pareiškėjos sveikatos būklę. Tai, kad pareiškėjai Nedarbingumo pažymėjimas po filmavimo dienos (2008-09-26) daugiau nebuvo pratęstas, neturi reikšmės minėto punkto pažeidimo konstatavimui. Minėto punkto taikymui nėra reikalaujama konstatuoti faktą, kad laikinojo nedarbingumo trukmė buvo užtęsta, turi būti nustatomos tik aplinkybės, kurios galėjo įtakoti asmens sveikatos būklę ir tai, ar asmuo, kuris yra laikinai nedarbingas, įtakojo jų atsiradimą.

Išvadą, jog pareiškėja nurodytais veiksmais pažeidė Taisyklių 54.5 ir 54.7 punktų reikalavimus todėl, kad pareiškėja būdama įstatymų nustatyta tvarka laikinai nedarbingu pripažintu asmeniu, dirbo bei elgėsi taip, kad jos veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę, patvirtina ir bendrosios Taisyklių nuostatos - Nedarbingumo pažymėjimai bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai (toliau – pažymėjimai) pateisina neatvykimą į darbą <...> (Taisyklių 2 p.).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus apskr. VPK viršininkas neturėjo įgaliojimų konstatuoti pareiškėjos padarytus pažeidimus ir priimti skundžiamo sprendimo.

Taisyklių 56 p. numatyta, kad Eilutėse ,,Elgesio taisyklių pažeidimai“ gydantis gydytojas nurodo pažeidimų pobūdį ir jų datą. Elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (gydytojas), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos elgesio taisyklių pažeidimų gydantis gydytojas jos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu neužfiksavo, jie nėra pažymėti Nedarbingumo pažymėjime. Pagal Taisyklių 871 p. dokumentus su duomenimis apie galimus vidaus tarnybos sistemų pareigūnų elgesio taisyklių nedarbingumo laikotarpiu pažeidimus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms turi teisę pateikti vidaus reikalų įstaigos. Šiais atvejais pažymėjimo eilutėse „Elgesio taisyklių pažeidimai“ gydantis gydytojas nurodo pažeidimų pobūdį ir jų datą, remdamasis vidaus reikalų įstaigų pateiktais duomenimis. Byloje nustatyta, kad 2008-10-13 Vilniaus poliklinikoje gautas Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriaus raštas Nr. 10-7-S-26 ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo prašoma įvertinti, ar pareiškėja laikinojo nedarbingumo laikotarpiu 2008-09-26 Vilniuje, Bokšto g., dalyvaudama vaidybinio filmo filmavime pagal autorinę sutartį kaip vienos vaidmenų atlikėjos dublerė, nepažeidė Taisyklių 54.5 p. ir 54.7 p. reikalavimų (b.l. 37). Kaip nustatyta byloje, 2008-10-06 Vilniaus poliklinika raštu Nr. 11/1-01-420 informavo Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimų skyrių, kad nurodytas pareiškėjos 2008-09-26 atvejis vertintinas kaip elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimas (b.l. 36). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad kadangi pareiškėjos elgesio nedarbingumo laikotarpiu pažeidimai užfiksuoti jau pasibaigus Nedarbingumo pažymėjimui, todėl, akivaizdu, kad pareiškėjai išduoto Nedarbingumo pažymėjimo skiltyje ,,Elgesio taisyklių pažeidimai“ negalėjo būti įrašyta apie minėtus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Taisyklių 88 p., nedarbingumo pažymėjimas pateikiamas vidaus reikalų įstaigai, todėl pareiškėją gydantis gydytojas neturėjo jokių galimybių Nedarbingumo pažymėjimą papildyti.

Teismas konstatuoja, kad, sprendžiant pareiškėjai išmokėtinos ligos pašalpos klausimą, netaikytinos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 36 p. nuostatos.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2008-07-03 redakcija Nr. IX-110) 1 str. numatyta, kad šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Minėto įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta, kad ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2007-12-20 redakcija Nr. I-1336) 3 str. numatyta, kad šiuo įstatymu nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme; 3) nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme; 4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme; 5) sveikatos draudimas, kai draudėjas nuo darbo užmokesčio draudžia sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme.

Minėto įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta, kad Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami: 1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, kandidatai į notarus (asesoriai) ir asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirti į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas; 2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys.

Minėto įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai.

Taigi iš paminėtų nuostatų matyti, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai nėra draudžiami socialiniu draudimu, numatytu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 str. 2 p. – ligos ir motinystės socialiniu draudimu, todėl jiems ligos pašalpa nėra mokama.

Tokiu atveju taikytina Vidaus tarnybos statuto 41 str. 3 d. numatyta nuostata, kad laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis. Kad pareiškėjai turėjo būti mokama ne ligos pašalpa, o vidutinis darbo užmokestis, netiesiogiai patvirtina ir Taisyklių 84 p., kuriame numatyta, kad Pažymėjimų dublikatus išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos, vidaus tarnybos sistemos pareigūnui pristačius dokumentą iš darbovietės, kad pagal pažymėjimų originalus jam nėra išmokėtas vidutinis darbo užmokestis.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad vidaus reikalų įstaiga vykdo alternatyvias Sodrai funkcijas, o Sodra nevykdo jokių funkcijų, susijusių su laikinojo nedarbingumo nustatymu ar pašalpų mokėjimu vidaus tarnybos pareigūnams.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnė – dirba Vilniaus apskr. VPK, kurio kompetencijai yra priskirta apskaičiuoti ir mokėti savo darbuotojams darbo užmokestį. Nustatęs, kad pareiškėja pažeidė elgesio nedarbingumo laikotarpiu taisykles, Vilniaus apskr. VPK viršininkas pagrįstai priėmė įsakymą nemokėti pareiškėjai vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo pažeidimo padarymo dienos (2008-09-26) iki Nedarbingumo pažymėjimo galiojimo pabaigos (2008-09-30).

Ta aplinkybė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą nurodė ne tą teisinį pagrindą, nelaikytina turinčia esminės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje esančių įrodymų visuma ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad 2008-11-04 Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymas Nr. 10-TE-70 ,,Dėl ligos pašalpos nemokėjimo“, kuriuo nurodyta Vilniaus apskr. VPK Finansų skyriui nemokėti pareiškėjai ligos pašalpos nuo 2008-09-26 iki 2008-09-30 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu tam įgaliojimo turinčio pareigūnų ir neperžengiant jam suteiktos kompetencijos ribų, todėl jo naikinti ir įpareigoti atsakovą pareiškėjai išmokėti jos prašomą vidutinį darbo užmokestį, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

                                                          n u s p r e n d ė:

 

atmesti A. M. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                    Veslava Ruskan