VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas A. K. pateikė teismui skundą, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus PN buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2020-09-08 iki 2022-03-05.

Pareiškėjas nurodo, kad 2020-09-08 buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą, kurios plotas 15 kv.m. ir ten buvo laikomas nuo 16.30 val. iki 01.30 val. kartu su dar 25 nuteistaisiais. Dėl tokių veiksmų patyrė šoką, jautėsi kankinamas. Tą pačią dieną buvo patalpintas į kamerą Nr. 17 – drausmės grupei priskirti nuteistieji, kuri neatitiko teisės aktų reikalavimų, higienos normų. Kameroje langas buvo išdaužtas, o vienas užkaltas „faniera“. Kameroje buvo labai šalta, nepatekdavo natūrali dienos šviesa. Nors ir būtų langas, dienos šviesa nepatektų, nes yra stogelis. Iš šiferio, kuris uždraustas naudoti nuo 2012 m., ir tas stogelis sujungtas su tvora. Kameroje buvo dirbtinis apšvietimas, tačiau jis nesiekė 200 lx. Kameroje visą laiką buvo kalinamas kartu su dar dviem nuteistaisiais, neužteko gyvenamojo ploto, dalį ploto užėmė inventorius: spintelės, lovos stalas, kėdė. Kameroje buvo tik viena kėdė, maistą valgydavo atsistoję.

Nurodo, kad pataisos įstaiga privalo užtikrinti nuteistųjų užimtumą.

Teigia, kad visą laiką buvo vedamas du kartus per savaitę nusiprausti po dušu, persirengimo kabinoje nebuvo kabliukų rūbams pasikabinti, pertvarų privačiai nusirengti, dėl to patyrė gėdą. Pačiam duše yra įrengtos pertvaros, tačiau nėra užuolaidėlių, praeinantis nuteistasis galėjo jį matyti. Dėl visų šių veiksmų teigia patyrė dvasinius neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, šoką, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad A. K. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus PN buvo perkeltas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo Nr. NN-152/2020-07-01. Ginčui aktualiu laikotarpiu nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupėje. Vadovaujantis BVK 75 str. 2 d. nuostatomis „Drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti“. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, Vilniaus PN drausmės grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji yra laikomi 2-ame gyvenamajame korpuse (kamerų tipo patalpose).

2020 m. rugsėjo 8 d. su kitų nuteistųjų grupe planiniu konvojumi iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos į Vilniaus PN atvyko ir nuteistasis A. K., kuris kartu su kitais atvykusiais į pataisos įstaigą nuteistaisiais iki paskyrimo į gyvenamąsias patalpas ir kol buvo atliekama naujai į įstaigą atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) dokumentų įforminimo procedūra, buvo uždaryti į laikino sulaikymo kameras. Pažymi, kad naujai atvykusieji nuteistieji (suimtieji) uždaromi į laikino sulaikymo patalpas ne ilgiau nei 5 valandoms. Vilniaus PN neturi galimybės pateikti tikslių duomenų, kiek laiko, kiek nuteistųjų bei į kurią būtent laikino sulaikymo patalpą buvo uždarytas nuteistasis A. K., kadangi tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami ir nesisteminami. Atlikus nuteistųjų dokumentų įforminimo procedūras, nuteistųjų visuminę asmens ir daiktų kratą, nuteistasis A. K. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Kamerų tipo patalpa, kurioje buvo izoliuotas nuteistasis A. K. buvo techniškai tvarkinga, t.y. kameroje įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrino natūralų šių patalpų apšvietimą ir vedinimą. Taip pat kameroje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, įrengtuose tualetuose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, kurios užtikrina pakankamą patalpos vėdinimą. Pažymi, kad nuteistasis A. K. su prašymais, skundais ir pasiūlymais nei į vyriausiąjį specialistą budinčiajai pamainai, nei kitus specialistus bei administraciją nesikreipė.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kuriose kamerose, kokiais laikotarpiais ir su keliais asmenimis pareiškėjas buvo kalinamas.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2021-10-14 A. K. buvo 1-ojo saugumo valdymo skyriaus (toliau – 1 SVS) žinioje. Paaiškina, kad nustatyti, kiek asmenų laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2021-10-14 gyveno Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN 1 SVS nėra kaupiami. Atkreipia dėmesį į tai, kad net ir esant užimtoms visoms, tame tarpe, ir bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Taigi, gyvenamojoje patalpoje, kurioje pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.

 Vilniaus PN gyvenamosios patalpos įrengiamos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V389, taip pat Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Vadovaujantis minėtais teisės aktais bei siekiant užtikrinti tinkamas nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sąlygas, visose Vilniaus PN nuteistųjų gyvenamosiose patalpose yra įrengti langai bei šios patalpos yra aprūpintos šviestuvais.

Gyvenamųjų kamerų aprūpinimas baldais vykdomas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Remiantis šių normų punktais 10.2. ir 10.3., į kamerų tipo gyvenamąsias patalpas išduodami: stalas (1 vnt.), taburetė ir/arba kėdė, ir/arba suolai (1 sėdima vieta 1 asmeniui). Stalo matmenys minimose normose nėra numatyti. Atkreipia dėmesį, jog pasitaiko atvejų, kai patys nuteistieji netausoja įstaigoje esančio turto. Tokiu būdu jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.

            Paaiškina, kad pareiškėjui buvo užtikrinama galimybė nueiti į dušą vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2020-01-21 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-25, nuostatomis. Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 bei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) patvirtintomis normomis ir reikalavimais. 2017-06-07 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 13 p. reglamentuoja laisvės atėmimo vietų dušo patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 p. įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. Visose gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, kas pilnai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų atskirai nuo dušo patalpos įrengti persirengimo kambarius, bei reikalavimų dušo patalpos dydžiui. Vilniaus PN dušo patalpos nepažeidžia aukščiau minėtų teisės aktų. Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Esant minėtoms aplinkybėms pareiškėjo teiginiai, dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis dušu, suponuojančių neturtinės žalos kilimą, vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše, nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

          Nurodo, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose, pasikeisti turi norėti pats nuteistasis, specialistai negali priversti jo dalyvauti socialinėje reabilitacijoje prieš jo valią. Vilniaus PN nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis, yra laikomi 2-ajame gyvenamajame korpuse rakinamose kamerose. Minėtame korpuse yra tik dvi laisvalaikio užimtumo patalpos: vienoje iš jų 2-ajame gyvenamajame korpuse laikomiems asmenims sudarytos sąlygos mankštintis, o kitoje sudarytos sąlygos žaisti stalo tenisą, organizuojami susitikimai su savanoriais, grupiniai užsiėmimai. Pažymėtina, kad minėtomis patalpomis naudojasi visi 2-ajame gyvenamajame korpuse laikomi asmenys. Įvertinus įstaigos technines galimybes, 2-ajame gyvenamajame korpuse laikomų asmenų skaičių, nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkę, taip pat jiems numatytų teisės aktuose imperatyvių teisių įgyvendinimą, nuteistųjų ir suimtųjų galimybės kuo daugiau laiko praleisti už kameros ribų yra labai ribotos.

Pažymi, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemą (DVS) buvo nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamuoju laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų nesikreipė.

Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo skundo argumentai bei dėl to kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Pažymi, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. įsakymu „Dėl pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, nuostatomis bei reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

A. K. savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. A. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teismas

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020-09-08 iki 2022-03-05.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

            CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra akcentavęs jog tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

           Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

Pareiškėjas nurodo, kad 2020-09-08 buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą, kurios plotas 15 kv.m. ir ten buvo laikomas nuo 16.30 val. iki 01.30 val. kartu su dar 25 nuteistaisiais. Dėl tokių veiksmų patyrė šoką, jautėsi kankinamas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad 2020-09-08 pareiškėjas atvyko į Vilniaus pataisos namus iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, kuris kartu su kitais atvykusiais į pataisos įstaigą nuteistaisiais iki paskyrimo į gyvenamąsias patalpas ir kol buvo atliekama naujai į įstaigą atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) dokumentų įforminimo procedūra, buvo uždaryti į laikino sulaikymo kameras. Pažymėjo, kad naujai atvykusieji nuteistieji (suimtieji) uždaromi į laikino sulaikymo patalpas ne ilgiau nei 5 valandoms. Vilniaus PN neturi galimybės pateikti tikslių duomenų kiek laiko, kiek nuteistųjų bei į kurią būtent laikino sulaikymo patalpą buvo uždarytas nuteistasis A. K., kadangi tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami ir nesisteminami. Atlikus nuteistųjų dokumentų įforminimo procedūras, nuteistųjų visuminę asmens ir daiktų kratą, nuteistasis A. K. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Kamerų tipo patalpa, kurioje buvo izoliuotas nuteistasis A. K. buvo techniškai tvarkinga, t.y. kameroje įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrino natūralų šių patalpų apšvietimą ir vedinimą. Taip pat kameroje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, įrengtuose tualetuose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, kurios užtikrina pakankamą patalpos vėdinimą.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Juo labiau, kad pareiškėjas skunde dėl nurodyto pažeidimo nenurodė jokių išsamesnių šio pažeidimo aplinkybių, faktų ir pan. Taip pat nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas su atitinkamo turinio skundais ar prašymais būtų kreipęsis į vyriausiąjį specialistą budinčiajai pamainai, nei kitus specialistus bei įstaigos administraciją. Todėl apie tokio pažeidimo buvimą spręsti vien tik iš deklaratyvių ir subjektyvių pareiškėjo paaiškinimų nėra pagrindo. Todėl nenustatytini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje visą laiką buvo kalinamas kartu su dar dviem nuteistaisiais, neužteko gyvenamojo ploto, dalį ploto užėmė inventorius.

 Atsakovės atstovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupėje. Vilniaus PN drausmės grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmė atliekantys nuteistieji yra laikomi 2-ame gyvenamajame korpuse (kamerų tipo patalpose). Pateikė gyvenamųjų kamerų numerius bei jų plotus, kuriose teko būti A. K., o taip pat asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose įskaitant ir patį pareiškėją.

Taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2021-10-14 A. K. buvo 1-ojo saugumo valdymo skyriaus žinioje. Nustatyti, kiek asmenų laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2021-10-14 gyveno Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN 1 SVS nėra kaupiami.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis BVK 64 straipsniu, Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, 2.2. p. buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip: 3,6 kv. m.

Pareiškėjas nurodė, kad kamera buvo apstatyta baldais, neva mažinusiais gyvenamąjį plotą. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, visų pirma, kad kameroje buvo perteklinių baldų. Priešingai, nurodė, kad buvo viena kėdė. Vertinant pareiškėjo nusiskundimą dėl tenkančio vienam asmeniui gyvenamojo ploto, pažymėtina, kad plotas, užstatytas baldais, iš bendro kameros ploto neeliminuojamas (LVAT 2016-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1230-502/2016). Gyvenamųjų kamerų aprūpinimas baldais vykdomas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Remiantis šių normų punktais 10.2. ir 10.3. į kamerų tipo gyvenamąsias patalpas išduodami: stalas (1 vnt.), taburetė ir/arba kėdė, ir/arba suolai (1 sėdima vieta 1 asmeniui). Pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai nereiškė pretenzijų dėl kameros apstatymo baldais, kad buvo perteklinių baldų, kurie ženkliai įtakotų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, kaip ir nenurodė detalesnių paaiškinimų dėl to, kad kameroje buvo tik viena kėdė, kas neva lėmė jo teisių pažeidimą. Tik deklaratyviai nurodė, kad nuteistiesiems tekdavo valgyti stovint.  

            Taigi, pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis (atsiliepimo 2-4 lapai), taip pat pareiškėjo paaiškinimus, kad visą ginčo laikotarpį jis buvo kalinamas su dar dviem asmenimis (trise kamerose), matoma, kad pareiškėjas Vilniaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose tinkamas plotas (ne mažiau kaip 3,6 kv.m.) pareiškėjui buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį. Taip pat Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad nustatyti, kiek asmenų laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2021-10-14 gyveno kameroje neturi galimybės, nes tokie duomenys nėra kaupiami. Tačiau net ir, esant užimtoms visoms kameroje esančioms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Taigi, nustatyta, kad pareiškėjui visą nurodytą laikotarpį teko ne mažiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Todėl neteisėtų veiksmų Vilniaus PN šiuo aspektu neatliko.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 17 langas buvo išdaužtas, o vienas užkaltas „faniera“. Kameroje buvo labai šalta, nepatekdavo natūrali dienos šviesa. Nors ir būtų langas, dienos šviesa nepatektų, nes yra stogelis. Iš šiferio, kuris uždraustas naudoti nuo 2012 m., ir tas stogelis sujungtas su tvora. Kameroje buvo dirbtinis apšvietimas, tačiau jis nesiekė 200 lx.

           Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Taisyklės), įsigaliojusios nuo 2020-12-22. Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015) (aktuali redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.).

 Taisyklių 11.5. punkte nustatyta, kad: „Nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. Kamerose įrengiami stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams). Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai“. Įrengtos apsauginės grotos leidžia langus valyti, taip pat juos atidaryti tiek, kad būtų galima vėdinti patalpas. Taisyklių 11.6. punktas nustato, kad: „Nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas“. Pagal HN 134:2015 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Vadovaujantis HN 134:2015 17 p., gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 reikalavimas mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos įrengimas privalomas asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai ir subjektyviai nurodė šį neva pažeidimą, t.y. kad nepatekdavo dienos šviesa, kad buvo išdaužtas ir užkaltas langas, kad dirbtinis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų išsamesnių ir pagrįstų neva šio jo teisių pažeidimo aplinkybių pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad dėl šių aplinkybių jis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, juolab, kaip minėta, pareiškėjas konkrečiau ir detaliau pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, o tik deklaratyviai nurodė. Todėl šiais aspektais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų teismas nenustatė.

Pareiškėjas nurodė, kad pataisos įstaiga privalo užtikrinti nuteistųjų užimtumą. Tačiau nenurodė jokių su jo užimtumo neužtikrinimo aplinkybių, galėjusių lemti teisių pažeidimą. Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie nuteistųjų užimtumo įgyvendinimą įstaigoje. Taigi, teismas neturi pagrindo vertinti ir spręsti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas nurodė, kad visą laiką buvo vedamas du kartus per savaitę nusiprausti po dušu, persirengimo kabinoje nebuvo kabliukų rūbams pasikabinti, pertvarų privačiai nusirengti, pačiam duše yra įrengtos pertvaros, tačiau nėra užuolaidėlių, praeinantis nuteistasis galėjo jį matyti.

           Vertinant pareiškėjo privatumo naudojantis dušais pažeidimą, teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl netinkamų sąlygų naudojantis dušu Vilniaus PN.

 Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 bei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) patvirtintomis normomis ir reikalavimais. 2017-06-07 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 13 p. reglamentuoja laisvės atėmimo vietų dušo patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 p. įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. 

            Atsakovės atstovas nurodė, kad visose gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, pateikė ir tai patvirtinančias fotonuotraukas. Pažymėtina, kad galiojantis aktualus teisinis reguliavimas nenustato reikalavimų atskirai nuo dušo patalpos įrengti persirengimo kambarius. Kaip nurodė atsakovės atstovas, Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

          Pagal vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms (pats pareiškėjas patvirtino, kad pertvaros yra) yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1672-968/2021). Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje žr., pvz., 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-442-815/2022, LVAT 2022-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-372-492/2022).

Pareiškėjas skunde nedetalizuoja aplinkybių, dėl kurių teigia, kad jam nebuvo užtikrinta teisė privačiai pasinaudoti dušu ir dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. nenurodė ir nepagrindė konkrečiais faktais, įvykiais privatumo naudojantis dušu pažeidimo. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis dušu bei kad netinkamai įrengtas dušas, įvertinus ir tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių skundėsi ar kreipėsi į įstaigos administraciją ar kitas kompetetingas įstaigas su tokio turinio prašymais ar skundais, negali būti pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus ir šiuo aspektu.

Teismas pakartotinai pažymi, kad nagrinėjamu atveju neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais, juolab, kad pareiškėjas konkrečiau ir detaliau visų pažeidimų aplinkybių nedetalizavo, neidentifikavo, o nurodė tai subjektyviai, abstrakčiai ir tik deklaratyviai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su atitinkamo turinio prašymais ar skundais į įstaigos administraciją ar kitas kompetetingas įstaigas nesikreipė. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas dėl konkrečių jo teisių pažeidimo ar konkrečių prašymų netenkinimo būtų teikęs skundus BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių jis būtų patyręs neigiamas pasekmes, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nenustačius neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo teismas plačiau nepasisako, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A.K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 Teisėja