Civilinė byla Nr. e2S-222-221/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14800-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.2.5; 3.2.8.3; 3.3.2.5; 3.4.1.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei A. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui G. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas G. L. prašė teismo nustatyti A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu G. L., priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. L. po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo nustatyti A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. S., priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. L. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio sūnaus A. L. 2 555,98 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. rugpjūčio 20 d., nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki jurisdikciją turintis teismas nenuspręs kitaip, grąžino ieškovui 32 Eur žyminį mokestį, atsakovei – 58 Eur žyminį mokestį, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 173 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad, sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis“). Motyvuodamas tuo, kad šalys prašo ne tik priteisti išlaikymą, bet ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, laikė, jog byla yra susijusi su tėvų pareigomis, o teismingumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Laikė, kad aplinkybė, jog vaikas 2016 m. liepos 4 d. buvo atvežtas į Lietuvą, priregistruotas, užregistruotas į darželį ir jį lanko, nereiškia, jog pasikeitė jurisdikcija. Sprendė, kad ieškovo 2016 m. rugsėjo 12 d. pateiktos SMS žinutės, kuriomis jis įrodinėja, jog atsakovė jam nuolatiniam gyvenimui perdavė vaiką, neįrodo aplinkybės, kad vaikas ieškovui buvo perduotas nuolatiniam gyvenimui. Pastebėjo, kad ieškinio jurisdikcijos klausimas vertintinas ne teismo nutarties priėmimo ar įsiteisėjimo momentui, o ieškinio pateikimo teismui momentui, t. y. 2016 m. liepos 18 d. Sprendė, kad pagal reglamento ,,Briuselis II bis“ 8 straipsnį šios bylos jurisdikcija priklauso Didžiosios Britanijos, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, teismams. Pažymėjo, kad, vadovaujantis reglamento ,,Briuselis II bis“ 9 straipsniu, net ir pasikeitus faktinei vaiko gyvenamajai vietai, jurisdikcija tris mėnesius išlieka pagal buvusią nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas sprendė, kad ieškovui, kuris kreipėsi su ieškiniu į neturintį jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės teismą, nėra pagrindo iš priešingos šalies priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei, kuri patyrė bylinėjimosi išlaidas ir atsikirsdama į priešingos šalies reikalavimus, ir pati reikšdama byloje reikalavimus, yra pagrindas priteisti pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 173 Eur.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį dėl netinkamai išspręsto teismingumo klausimo, palikto nenagrinėto ieškovo ieškinio, iš ieškovo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas, vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 4 dalimi, su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, nes ieškovo įprasta ir nuolatinė jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog jis faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje. Sūnus A. L. su ieškovu gyvena nuo 2016 m. birželio 28 d., į Lietuvą ieškovas su sūnumi grįžo 2016 m. liepos 4 d., čia sūnus nuolatos gyvena, sūnaus gyvenamoji vieta deklaruota kartu su ieškovu, sūnus gydosi Lietuvos medicininėse įstaigose, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) darželio grupę (duomenys neskelbtini). Teismas formaliai vadovavosi reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis, neįvertino visų aplinkybių. Vaikas į Lietuvos Respubliką atvežtas teisėtai, turint atsakovės rašytinį sutikimą ir su jos žinia. Sūnus A. L. pradėjo gyventi su tėvu, nes, vaikui gyvenant su atsakove, jam nebuvo sudaryta augti saugi aplinka, buvo matomas smurtas, grėsė vaiko atėmimas iš atsakovės. Neįvertinta, kad po ieškinio priėmimo buvo pateikta daug kitų procesinių dokumentų, A. L. Lietuvoje gyveno jau 75 dienas. Neatsižvelgta į ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į nepilnamečio vaiko interesus, kurie priimant skundžiamą nutartį, buvo pažeisti.

Nevertinta, kad reglamento „Briuselis II bis“ preambulės 12 straipsnis numato specialią alternatyvią jurisdikcijos taisyklę. Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktą, valstybės narės taip pat gali turėti jurisdikciją bylose dėl tėvų pareigų, t. y. kitose bylose nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis, arba teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Tokiu atveju nėra nustatyta išimtinė jurisdikcija ir teismas turėjo pagrindą vadovautis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies nuostata, o ne išimtinai reglamento „Briuselis II bis“ antro skirsnio 8 straipsniu.

Neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo procesinis elgesys, paduodant ieškinį Kauno apylinkės teismui, laikytinas tinkamu, nes ieškovui su sūnumi teisėtai gyvenant Lietuvoje, ieškinys pateiktas vadovaujantis CPK 30 straipsnio 4 dalimi. Nevertintas atsakovės procesinis elgesys ir aplinkybės, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė taip pat teikė priešieškinį tariamai neteismingam teismui, į kurį ieškovas atsikirtinėjo atsiliepimu į priešieškinį, kitais procesiniais dokumentais ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. priimtos Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria ieškovas buvo įpareigotas pateikti papildomus dokumentus, neginčijo bylos teismingumo ir laikė, jog ieškinys ir priešieškinis teismingas Kauno apylinkės teismui. Atsakovė, pagrįsdama turėtas bylinėjimo išlaidas, pateikė 2016 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitą faktūrą, pagal kurią atsakovė patyrė 360 Eur išlaidas už dokumentų vertimą. Atsakovė teismui pateikė tik kelis išverstus dokumentus, kurių vertimo kaina negali būti 360 Eur. Be to, 2016 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitos faktūros Nr. 0002899 išrašymas nepatvirtina, jog atsakovė patyrė joje nurodytas išlaidas, tam reikalingas atskiras pakvitavimas. Net laikant, jog byla neteisminga Kauno apylinkės teismui, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl abiejų šalių elgesio, kadangi jų abiejų reikalavimai atmesti kaip nenagrinėtini, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti neatlygintinos.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko nenagrinėtus ieškovo G. L. ieškinį atsakovei A. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui G. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, motyvuodamas tuo, kad pagal reglamento ,,Briuselis II bis“ 8 straipsnį šios bylos jurisdikcija priklauso Didžiosios Britanijos, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, teismams. Ieškovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdamas, kad sūnus su ieškovu gyvena nuo 2016 m. birželio 28 d., į Lietuvą ieškovas su sūnumi grįžo 2016 m. liepos 4 d., čia sūnus nuolatos gyvena, be to, teismas turėjo pagrindą vadovautis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje numatyta specialia alternatyvia jurisdikcijos taisykle.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe (Didžiąja Britanija), todėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles: dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismingumo spręstina remiantis reglamento „Briuselis II bis“ nustatytomis taisyklėmis, o dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nustatytomis taisyklėmis.

Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nėra esminių skirtumų tarp nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos (CK 2.12 straipsnis) ir reglamente „Briuselis II bis“ naudojamos autonominės nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos aiškinimo ESTT praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys ir jų sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad šalių sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, nes sūnus su ieškovu gyvena nuo 2016 m. birželio 28 d., į Lietuvą ieškovas su sūnumi grįžo 2016 m. liepos 4 d., čia sūnus nuolatos gyvena, sūnaus gyvenamoji vieta deklaruota kartu su ieškovu, sūnus gydosi Lietuvos medicininėse įstaigose, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) darželio grupę (duomenys neskelbtini). Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 9 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją. Ieškovas neginčija, kad iki 2016 m. liepos 4 d., kuomet ieškovas su sūnumi atvažiavo gyventi į Lietuvą, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Didžiojoje Britanijoje. Taigi, nepaisant ieškovo argumentų apie pasikeitusią šalių sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą po 2016 m. liepos 4 d., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio padavimo metu ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą buvo teismingas Didžiosios Britanijos teismams, kadangi ieškinys Kauno apylinkės teisme gautas 2016 m. liepos 18 d., t. y. nepraėjus trijų mėnesių terminui.

Visgi, atsižvelgiant į ginčo šalių ir vaiko turimą Lietuvos Respublikos pilietybę, nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl galimybės taikyti reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą jurisdikcijos prorogacijos taisyklę, pagrindžiant reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismingumą Lietuvos Respublikos teismams. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016 konstatavo, kad tikrasis ES teisės aktų leidėjo ketinimas buvo tarp paminėto straipsnio a ir b punktų nurodyti jungtuką „ir“, todėl spręstina, kad jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. tenkinama viena iš trijų privalomų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų, nustatytų reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje (a punkte). Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jam neteismingas pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalį, turėjo, be kita ko, įvertinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl šio reikalavimo teismingumo pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį, konkrečiai – ar Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu nepritarė visos bylos šalys ir ar Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus. Su ieškiniu teismui nebuvo pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai atsakovės pozicija dėl ieškovo reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismingumo buvo išreikšta jai pačiai pareiškus priešieškinį šioje civilinėje byloje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė anksčiau būtų aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu nepritarusi Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, todėl jai pareiškus priešieškinį šioje byloje, laikytina, kad atsakovė pareiškė sutikimą su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija nagrinėti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, uždraudė atsakovei išsivežti šalių nepilnametį sūnų iš Lietuvos Respublikos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, motyvuodamas tuo, kad vaikas šiuo metu gyvena pas ieškovą Lietuvoje, atsakovė Jungtinėje Karalystėje yra žinoma Vaiko teisių ir jaunimo tarnybai, turi problemų šeimoje, byloje nėra duomenų, kad ieškovas pažeidinėtų vaiko interesus. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2250-221/2016 atmetė atsakovės atskirąjį skundą ir šią nutartį paliko nepakeistą. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir civilinės bylos nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teismuose šiuo atveju labiausiai atitinka vaiko interesus, kadangi ieškovo, su kuriuo nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta, išvykimas iš Lietuvos Respublikos, kurioje jis gyvena su mažamečiu sūnumi, siekiant dalyvauti Didžiojoje Britanijoje vykstančiame teisminiame procese, pažeistų vaiko teisę turėti saugią ir stabilią aplinką. Nustatęs, kad egzistuoja visos būtinos jurisdikcijos prorogacijos sąlygos pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal reglamentą „Briuselis II bis“ ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Kaip nurodyta šios nutarties 9 punkte, nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimo dėl vaiko išlaikymo priteisimo teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis Išlaikymo reglamente įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad, remiantis teismo valstybėje (Lietuvos Respublikoje) galiojančiomis teismingumo taisyklėmis (nagrinėjamu atveju – taikytinu reglamentu „Briuselis II bis“), Lietuvos Respublikos teismai turi teisę nagrinėti su tėvų pareigomis susijusius reikalavimus, vadovaujantis Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktu, konstatuotina, kad pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo taip pat yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis ta apimtimi, kuria ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo paliktas nenagrinėtas, turėtų būti panaikinta. Šiuo atveju pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra kilusi iš šeimos santykių. CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ribojant dispozityvumo ir rungimosi principus šeimos bylose siekiama užtikrinti visapusišką byloje dalyvaujančių asmenų ir trečiųjų asmenų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Kadangi proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nes jų teisių apsauga ir gynimas kartu reiškia ir viešojo intereso gynimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant reikalinga, vadovaujantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, peržengti atskirojo skundo ribas, kadangi būtina įvertinti ir priešieškinio palikimo nenagrinėto pagrįstumą, atsižvelgiant į tai, kad jame reiškiami iš esmės tapatūs priešingos šalies reikalavimai, susiję su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo jam priteisimu. Apeliacinės instancijos teismas apie savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis yra informavęs proceso šalis.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendęs, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, darytina išvada, kad atitinkamai Lietuvos Respublikos teismams teismingas ir atsakovės pareikštas priešieškinis, todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis panaikintina visa apimtimi (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškinys ir priešieškinis palikti nenagrinėti, civilinė byla turėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti ją iš esmės, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas G. L. 2016 m. spalio 11 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su tapačiu ieškiniu kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. prašė nustatyti A. L. gyvenamąją vietą su tėvu G. L.; priteisti iš atsakovės A. S. sūnaus išlaikymui po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (civilinė byla Nr. e2-3711-429/2017). Ieškinys buvo priimtas 2016 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teisme 2017 m. sausio 25 d. buvo gauta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, atsakovė įsipareigoja mokėti vaiko išlaikymui po 140 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-3711-429/2017. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 8 d. Taip pat ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. išvadą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo Nr. 9-6-661, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusioje šeimos atvejo peržiūroje A. S. ir G. L. susitarė dėl sūnaus A. L. bendravimo su mama A. S. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas yra visiškai išspręstas, konstatuoja, kad yra pagrindas nutraukti civilinę bylą Nr. 2-19643-896/2016 pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei A. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui G. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl iš ieškovo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl su nurodytu prašymu susijusių atskirojo skundo argumentų.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 1 819 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 2 288,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje abi šalys buvo pareiškusios savarankiškus reikalavimus, nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių jų procesinį elgesį būtų galima laikyti netinkamu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindą šalis palikti prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nagrinėjamoje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos yra didesnės nei ieškovo (jos būtų didesnės net sumažinus priteistinas bylinėjimosi išlaidas už dokumentų vertimą), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui iš atsakovės nepriteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos 280 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-19643-896/2016 pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei A. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui G. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė