Pirmosios instancijos teismo                                                              Civilinė byla Nr. 2S-198-544/2019 

teisėjas Virginijus Skaraitis                                          Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00499-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija:3.1.14.3.; 3.2.3.10.; 3.3.2.5.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2019 m. vasario 21 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8052-783/2018 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo bei atsakovo J. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir  

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. V. prašė nustatyti naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomiems: žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant jį naudoti atsakovui; žemės sklypui su statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant jį naudoti ieškovui; žemės sklypui su statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), paskiriant jį naudoti atsakovui bei dalį žemės sklypo ieškovui; gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovas J. V. teismui pateiktu priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam bei atsakovui lygiomis dalimis priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui natūra ½ dalį nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovui, o ieškovui priteisiant iš atsakovo 5 837,50 Eur dydžio kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatė ieškovui D. V. 30 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

4. Nurodė, kad 2018 m. spalio 30 d. civilinė byla teismo posėdyje išnagrinėta iš esmės. Teismas buvo nutaręs procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2018 m. lapkričio 19 d., tačiau iki procesinio sprendimo priėmimo pripažino, jog ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, t. y. turi trūkumų, kurių nepašalinus byloje išnagrinėti civilinę bylą ir priimti galutinį sprendimą nėra galimybės.

5. Teismo vertinimu, šalindamas trūkumus, ieškovas turėtų tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (ar prašo nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamojo turto objektuose, kaip kad nurodyta ieškinyje, ar prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip  kad galima suprasti iš ieškinio pagrindo). Jeigu ieškovas prašys nustatyti naudojimosi turtu tvarką, jis turėtų pateikti projektą ne tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypui su priklausiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), bet projektus ir dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jeigu šalindamas trūkumus ieškovas reikalaus tam tikrą turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turėtų pateikti įrodymus, jog kiekvienas iš nekilnojamųjų daiktų, kuriuos prašo atidalinti, yra nedalus, ir nurodyti, kokio dydžio kompensacija priklauso atidalinamam iš bendrosios dalinės nuosavybės asmeniui, pateikti su kompensacijos dydžiu susijusius įrodymus. Be to, šalindamas trūkumus ieškovas turėtų pateikti abiejuose žemės sklypuose ((duomenys neskelbtini)) visų esančių viešame registre įregistruotų pastatų planus (klėties, pirties, abiejuose sklypuose esančių ūkinių pastatų, garažų), o ne tik gyvenamojo namo planą, pateikti įrodymus dėl visų daiktų dabartinės rinkos vertės arba nurodyti, jog sutinka su atsakovo pateiktais bendrai valdomo turto vertės įrodymais.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas D. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus ir išspręsti klausimą iš esmės.

7. Nurodo, kad nutartis prieštarauja procesinėms teisės normoms bei faktinėms aplinkybėms. Jis aiškiai suformulavo reikalavimus nustatyti naudojimosi tvarką į nekilnojamąjį turtą visa apimtimi. Mano, kad teismas nepagrįstai reikalauja pateikti duomenis apie nekilnojamojo turto rinkos vertę, nes jo vertė nurodyta viešajame registre.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties dalies, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtai ir pagrįstai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

11. Vertinant šios bylos kontekstą, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagrindinė teismo pareiga, vykdant teisingumą, iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismas, vykdydamas teisingumą, turi ne formaliai taikyti tam tikras procedūras, o siekti, kad pažeista asmens teisė būtų apginta realiai. Todėl matydamas, jog tam tikrų duomenų nepakanka ir reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, teismas turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 256 straipsnis). Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes, išėjus priimti procesinio sprendimo, buvo nustatyti esminiai ieškinio trūkumai, trukdantys priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

12. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Ieškinio reikalavimas turėtų būti formuluojamas tiksliai ir aiškiai, jo formuluotė turi atitikti bent vieną iš CK numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas pareiškimą ir, kad priėmus teismo sprendimą, būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas (CPK 135 straipsnis).

13. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymu, kad apeliantas ieškiniu iš esmės prašo nustatyti naudojimosi tvarką tik vienam nekilnojamojo daikto objektui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei jame esančiam nekilnojamam turtui – gyvenamajam namui ir jo priklausiniams. Tuo tarpu kitą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais ir 0,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo atidalinti, t. y. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais priskirti jam, o (duomenys neskelbtini)esantį sklypą – atsakovui. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta, jog reikšdamas tokį reikalavimą dėl minėtų dviejų atskirų nekilnojamojo turto objektų, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad šis turtas yra nedalus, kad jo atidalinti nėra galimybės, kad nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos pagal šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje ir (ar) kad jo siūlomas turto padalijimas tarp bendraturčių yra pats racionaliausiais.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Remiantis šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis) sisteminiu aiškinimu, ieškinio pareiškimas nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad ginčo nekilnojamojo turto bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdo ir tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad turto bendrasavininkiai, gindami savo teisę tinkami naudotis turima nuosavybe, privalo pateikti teismui tinkamai parengtus įrodymus (planus, projektus, schemas), jog įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius naudojimo (atidalijimo) būdus (variantus) ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005 ir kt.).

15. Teismas vertina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti įpareigojimai ieškovui, priešingai nei jis teigia, sudaro pagrindą vertinti ieškinio trūkumus kaip sudarančius kliūtis proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, akivaizdu, jog ieškovas šiuo atveju turėtų pateikti projektą ne tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypui su priklausiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), bet projektus ir dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, jeigu ieškovas siekia turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, jis turi pateikti įrodymus, jog kiekvienas iš nekilnojamųjų daiktų, kuriuos prašo atidalinti, yra nedalus bei nurodyti, kokio dydžio kompensacija priklauso atidalinamam iš bendrosios dalinės nuosavybės asmeniui, pateikti su kompensacijos dydžiu susijusius įrodymus ir pan.

16. Teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus dėl visų daiktų dabartinės rinkos vertės. Pats ieškovas viename iš ieškinio reikalavimų prašo priteisti kiekvienam iš bendraturčių nuosavybėn po atskirą žemės sklypą, kurį iki tol jie valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Spręsdamas tokį reikalavimą, teismas byloje esančių įrodymų pagrindu turi įsitikinti, ar tie sklypai yra lygiaverčiai, ar toks padalijimo būdas pateisinamas, racionaliausias ir pan., o tam būtina turėti įrodymus apie realią turto rinkos vertę. Pagal bylos duomenis, apeliantas yra pateikęs įrodymus apie pastatų vertę 2012 metais. Todėl ieškovas, atskirajame skunde teigdamas, jog mano, kad nekilnojamojo turto vertė yra tokia, kokia nurodyta viešajame registre, ieškinyje turėtų aiškiai nurodyti, kokiais duomenimis vadovaujasi dėl ginčo turto vertės nustatymo, pridėti įrodymus, jei tokių turi, arba nurodyti, jog sutinka su atsakovo pateiktais vertės įrodymais. Tokių faktinių aplinkybių nustatymas turi esminę reikšmę proceso eigai.

17. Taigi, daroma išvada, kad teismas laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjimu klausimu visais atvejais, prieš nusprendžiant taikyti trūkumų šalinimo institutą, remtis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai.

18. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes,  sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas, tinkamai vertino įrodymus, susijusius su šių klausimu išsprendimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei nustatomas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, kurį, esant pagrindui, teismas turi teisę pratęsti (CPK 73 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui D. V. 30 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos procesinių dokumentų trūkumams, nurodytiems Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje, pašalinti.

Teisėja                                                            Ramunė Čeknienė