Baudžiamoji byla Nr. 1A-262-282/2014

Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00578-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.11.; 1.2.14.5.1.; 1.2.27.4.; 2.1.7.; 2.4.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.9.; 3.12.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,

gynėjams advokatams Nainai Lanzbergienei, Vandai Laukevičienei, Jurgitai Šlapaitienei,

nuteistajam G. V., V. D.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. V. ir G. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-03 ir 2014-01-10 nutartimis, kuriuo:

K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinus iš dalies sudedant, K. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtąją bausmę subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendžiu paskirta bausme, K. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendį.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013-12-23.

G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinus iš dalies sudedant, G. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2013-07-05 iki 2013-12-23.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013-12-23.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. D., A. B., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Kolegija

n u s t a t ė:

K. V. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, 2011-08-31 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), iš  L. P. priklausančio garažo pavogė 100 Lt vertės kampinį šlifuoklį „DW“, 300 litų vertės elektrinį grąžtą „Skill“, 80 litų vertės akumuliatorių „Varta“, bendros 265 litų vertės 100 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė 2,65 litai, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. P. 745 litų turtinę žalą.

Be to, K. V. nuteistas už tai, kad 2011-09-01 apie 1 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, smogdamas kumščiu B. A. vieną kartą į veidą, bei, ėjusiai ginti B. A., L. E. suduodamas vieną kartą ranka į petį ir spirdamas vieną kartą į galvos sritį, o jai nugriuvus, spirdamas į juosmens sritį, padarė nukentėjusiajai L. E. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, K. V. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku, neteisėtai įgijęs iš nenustatyto asmens, nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos (tiksli data ir laikas nenustatyti) iki 2011-09-08 12.10 val. neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini), vaikiškoje lovelėje, po čiužiniu, 0,022 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Taip pat K. V. ir G. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su V. D. ir A. B., įvykdė sukčiavimą, t. y. 2011-09-04 18.54 val. (duomenys neskelbtini), G. V. paskambinus iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus mobiliojo ryšio telefonu L. V. į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistačius tyrėju bei melagingai pranešus tiesos neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos pažįstamas V. padarė kelių eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam buvo sugadintas kompiuteris, bet, norint susitaikyti su nukentėjusiuoju, reikia sumokėti nukentėjusiajam 3000 litų žalos atlyginimui; L. V. sutikus sumokėti 700 litų, V. D. iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus mobiliojo ryšio telefonu paskambinus A. B. ir K. V. bei jiems nurodžius, kad A. B. paimtų iš L. V. 700 litų ir juos perduotų K. V., o K. V. nurodžius, kad šis pervestų pinigus, kuriuos paims A. B. iš L. V., į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje esančią G. V. sąskaitą; A. B. paėmus iš L. V. 700 litus ir juos perdavus K. V., iš kurių 400 litų K. V. pervedė į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje esančią G. V. sąskaitą, tuo apgaule savo, t. y. G. V., V. D. ir A. B. naudai įgijo iš L. V. 700 litų, padarydami nukentėjusiajai 700 litų turtinę žalą.

Be to, G. V. nuteistas už tai, kad, pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus – įvykdė sukčiavimą, t. y. 2011-09-04 18.54 val. mobiliojo ryšio telefonu iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus paskambino L. V. į fiksuoto ryšio telefoną, esantį, adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs tyrėju V., pranešė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos pažįstamo V. įvykdytą kelių eismo įvykį, reikalaudamas atlyginti eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui 3000 litų patirtą žalą už sudaužytą kompiuterį, bet L. V. sutikus sumokėti 700 litų, juos apgaule, veikdamas bendrininkų grupėje su K. V., V. D. ir A. B., įgijo iš L. V. ir padarė nukentėjusiajai L. V. 700 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. V. prašo nuteistąjį G. V. išteisinti, kadangi pastarasis nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, yra apkaltintas nekaltai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-23 nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisingą, nes teismo nuosprendis paremtas abejotinais įrodymais, manymais bei prielaidomis, jo praeitimi, jo ankstesniais teistumais bei teismo nuosprendis neatitinka byloje surinktų faktinių įrodymų ir prieštarauja BK. Teigia, kad teismas buvo šališkas, bylą nagrinėjo ilgiau kaip dvejus metus ir, išsamiai bylos neišnagrinėjęs, priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį bei jį nuteisė labai griežta 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Nurodo, kad byloje nustatyti tikrieji nusikaltimą padarę asmenys, kurie prisipažino kaltais, tačiau jis jokių jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, t. y. nesukčiavo ir jokio pareigūno vardo nepasisavino, o nuteistas yra „vien dėl kompanijos“. Vien tai, kad K. V. 2011-09-06 į jo sąskaitą pervedė 400 Lt, mano nėra įrodymas, kadangi V. D. savo sąskaitos neturėjo, tą dieną pastarasis buvo etapuotas iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus į areštinę, banko pavedime K. V. nurodė pinigų paskirtį „G. V. (duomenys neskelbtini)“, tai buvo nurodyta vien dėl to, kad V. D. nepraleistų apsipirkimo eilės (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus parduotuvėje. Tvirtina, kad šią aplinkybę patvirtino V. D., K. V. bei liudytojas R. L.. Teigia, kad per tuos du metus, kol byla buvo nagrinėjama teisme, nebuvo išreikalauti duomenys apie V. D. etapavimą 2011-09-06 iš tardymo izoliatoriaus į (duomenys neskelbtini) AVPK areštinę, jo apsipirkimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje užsakymo sąrašą, patvirtinantį kur buvo išleisti K. V. pervesti 400 Lt, ar buhalterijos dokumentai. Taip pat mano, kad jo kaltės skambinus nusikaltimo metu neįrodo tai, kad 2011-09-30 14.20 val. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu ant jo gulto pagalvėje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas ir telefono baterija, tačiau krata buvo atlikta po mėnesio nuo tariamo nusikaltimo padarymo, be to, buvo nustatyta, kad šis telefonas ir dar vienas kratos metu rastas telefonas po nenaudotu gultu priklauso V. D., už draudžiamų daiktų laikymą pastarasis buvo nubaustas. Tvirtina, kad kratos metu rasto telefono ir jo baterijos jis anksčiau nėra matęs, tą pagalvę jam numetė V. D., kuris, kaip ir kiti kaltinamieji bei liudytojas R. L. parodė, prisipažino skambinęs. Pastebi, kad minėtoje kameroje yra 12 gultų, kameroje gyveno iš viso 8 sulaikytieji. Atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kas savaitę atliekamos planinės kratos. Taip pat nurodo, kad A. B. parodė, jog jai atėjus pas nukentėjusiąją, jai paskambino V. D., kuris ir kalbėjosi su nukentėjusiąja telefonu. Vien tai, kad buvo skambinta į Tauragės rajoną bei Kuršėnus, t. y. į jo ir V. D. gimtąsias vietas, neįrodo jo kaltės, kadangi byloje nustatyta, jog daugiausia buvo skambinta į Kelmę, Šilalę, Šiaulius, jis kalba žemaitišku akcentu (yra kilęs iš Tauragės rajono), todėl negalėjo skambinti į Kuršėnus, kur skiriasi kalbės tarmė, akcentas. Mano, kad nukentėjusioji būtų nurodžiusi, jog skambino vyriškis su žemaitišku akcentu ar kalbantis žemaitiškai, jei jis būtų skambinęs, todėl teigia, kad nukentėjusioji supainiojo jo  balsą su V. P.. Teigia, kad teismas negalėjo išnagrinėti bylos neapklausęs teisme nukentėjusiosios. Taip pat skunde nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 289 straipsnį, nes teismas negalėjo jo kaltės grįsti vien nukentėjusiosios parodymais, kadangi ji teisme nepatvirtino savo parodymų, kadangi ji turi sveikatos problemų, yra neįgali, galėjo supainiojo skambinusio vyro balsą su savo pažįstamo V. P. balsu. Teigia, kad skambinti ir prisistatyti policijos pareigūnu, kai esi tardymo izoliatoriaus kameroje su kitais suimtaisiais, būtų nesuprasta, be to, jo įsitikinimai neleidžia būti policininku. 

Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, netaikė BK 64 straipsnio nuostatų, nesubendrino jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi tariamą nusikaltimą jis padarė atlikdamas bausmę.

Teismo posėdyje K. V. ir jo gynėja adv. N. Lanzbergienė prašė K. V. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis G. V. ir jo gynėja adv. V. Laukevičienė prašė G. V. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. V. nuteisimo pagal BK 289 straipsnį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis bei nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

Iš apeliacinių skundų matyti, jog nuteistasis G. V. ginčija kaltę sukčiavus ir pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, o nuteistasis K. V. tvirtina, kad G. V. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas, nes iš bylos matyti, kad nušalinimas bylą nagrinėjusiai apylinkės teismo teisėjai nebuvo pareikštas (5 t. 186–194 b. l.). Tai, kad teisminis tyrimas truko nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d., nepatvirtina bylą nagrinėjusio teismo šališkumo bei neobjektyvumo, kadangi bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių – dėl į posėdžius neatvykstančių nukentėjusiųjų, liudytojų, V. Z., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo išskirtas į atskirą, taip pat ir dėl paties nuteistojo G. V. neatvykimų į teismo posėdžius (5 t. 49–50, 83–84, 99–100 b. l.). Be to, užsitęsęs bylos nagrinėjimas teisme nėra pagrindas skundžiamą nuosprendį panaikinti kaip iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą, priimtą šališko teismo.

Nuteistasis G. V. neigia skambinęs nukentėjusiajai, prisistatęs jai pareigūnu bei reikalavęs iš jos pinigų, t. y. sukčiavęs kartu su V. D. ir pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, bet pripažino leidęs V. D. pasinaudoti jo sąskaita, jog pastarasis nepraleistų eilės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje. Tačiau apelianto teiginius nesukčiavus paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai paskambino vyriškis dėl jos pažįstamo V. padarytos žalos atlyginimo, kad byla nebūtų keliama, kad pinigų ateis paimti V. Š., ji sutiko sumokėti tik 700 Lt, kad pinigus padavė atėjusiai iš matymo pažįstamai merginai. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad dar merginai būnant pas ją, mergina telefonu kalbėjo su vyriškiu, kuris prieš tai jai (nukentėjusiajai) skambino ir kuriam mergina pasakė, kad pinigus paėmė. L. V. nurodė, kad tik po to, kai mergina išėjo iš jos namų ir ji paskambino savo pažįstamam V., suprato, kad ją apgavo (1 t. 121, 125, 126 b. l.).

Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji, iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jai paskambino vyriškis, kuris tarpininkaudamas jos pažįstamam V., paprašė pinigų žalos atlyginimui, jai sutikus duoti 700 Lt, pas ją į namus atėjo mergina, kuriai ji padavė pinigus, o jai išėjus, suprato, kad yra apgauta. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad iš karto po įvykio ji aplinkybes geriau prisiminė, o dabar, praėjus dvejiems metams, ji neprisimena, kokiu vardu prisistatė jai skambinęs vyriškis, neprisimena tikslios paprašytos pinigų sumos, kokiu vardu prisistatė pas ją atėjusi mergina, taip pat nurodė, kad jai skambinęs vyriškai nekalbėjo žemaitiškai, kad jo kalba buvo bendrinė (6 t. 48–49 b. l.).

Nukentėjusioji asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino A. B., kaip pas ją atėjusią merginą, kuriai ji padavė 700 Lt (1 t. 133–134 b. l.).

Nukentėjusiosios parodymus, jog apgaule iš jos buvo paimti pinigai, patvirtina nuteistosios A. B. parodymai, jog ji V. D. nurodymu, lydima K. V., nuėjo pas nukentėjusiąją, iš kurios paėmė 700 Lt, kad dar būdama pas nukentėjusiąją telefonu kalbėjo su V. D. ir jam pranešė gavusi pinigus, kad po to gautus pinigus ji perdavė K. V. (2 t. 73–75, 78–81, 105–108 b. l., 5 t. 187–188 b. l.). Nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. V. neigė žinojęs apie daromą nusikaltimą, nes jam A. B. tik perdavė pinigus, kuriuos jis pervedė V. D. į pastarojo nurodytą G. V. sąskaitą (2 t. 60–61 b. l., 3 t. 4–7 b. l.), tačiau teisme nuteistasis K. V. pripažino, kad iš tardymo izoliatoriaus paskambinusio V. D. nurodymu lydėjo A. B. pas nukentėjusiąją, kad A. B. iš nukentėjusios parnešė 700 Lt, kad po poros dienų jis 400 Lt  pervedė į  V. D. nurodytą G. V. sąskaitą, o likusius pinigus išleido kartu su A. B. (5 t. 188 b. l.). Nuteistasis V. D. taip pat ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių neigė turėjęs mobiliojo ryšio telefoną ir skambinęs kam nors bei reikalavęs pinigų (2 t. 50–51 b. l.), bet vėlesnės apklausos metu prisipažino skambinęs ir reikalavęs pinigų, tačiau prašęs pervesti pinigus į jo draugo sąskaitą, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, neprisimena (2 t. 55–56, 123–124 b. l.). Teisme V. D. pripažino, kad būdamas suimtas, tardymo izoliatoriuje rastu telefonu paskambino pirmu pasitaikiusiu numeriu ir atsiliepusios moters pareikalavo pinigų, nes pateko į bėdą, kad liepė pinigus paimti A. B. bei pervesti į jo nurodytą G. V. sąskaitą, kad jam pervestus 400 Lt išleido bendrai su kameroje buvusiais asmenimis – pirko maistą. Nuteistasis V. D. taip pat nurodė, kad kameroje atliekant kratą, telefoną, iš kurio jis skambino nukentėjusiai, įkišo į pagalvę, kuri buvo padėta ant G. V. gulto. Liudytojas R. L. parodė, kad V. D. per dieną skambindavo po 3-4 kartus per dieną, kad V. D. jam pasakojęs apie „prasuktus“ 400 Lt, o G. V. sakė, jog į jo sąskaitą buvo pervesta 400 Lt, kurie buvo panaudoti bendrai perkant maistą visiems kameroje buvusiems asmenims (2 t. 36–37, 5 t. 189 b. l.). Daiktų pateikimo (1 t. 135 b. l.), apžiūrų (1 t. 137–142, 143–148, 188–193 b. l.) protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse (1 t. 170–171 b. l., 2 t. 13 b. l.), tarnybiniuose pranešimuose bei tarnybinių tyrimų išvadose (1 t. 178, 179, 180 b. l.) užfiksuoti duomenys liudija, kad nukentėjusiajai 2011-09-04 18 val. 53 min. į jos fiskuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2011-09-30 (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus rėžiminio korpuso II skyriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kalėjo ir V. D., ir G. V., atliktos kratos metu buvo rastas ant G. V. gulto paslėptas pagalvėje. Tai, kad šis mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas tik 2011-09-30, t. y. po nusikalstamos veikos praėjus 3 savaitėms, nepaneigia fakto, kad šis telefonas buvo panaudotas išviliojant iš nukentėjusiosios pinigus. Pastebėtina, kad 2011-09-12 minėtoje kameroje atlikus kratą taip pat buvo rastas už sanitarinio mazgo padarytoje slėptuvėje paslėptas mobiliojo ryšio telefonas (1 t. 150 b. l.), todėl yra pagrindo manyti, kad ir 2011-09-30 kratos metu pagalvėje rastas mobiliojo ryšio telefonas taip pat buvo slepiamas nuo nusikalstamos veikos padarymo momento iki jo suradimo kratos metu. Įvertinusi visumą paminėtų įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusiajai 2011-09-04 18.53 val. skambino G. V., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. V. pripažino kaltu pasisavinus valstybės tarnautojo vardą. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl G. V. nuteisimo pagal BK 289 straipsnį naikinamas ir G. V. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Byloje esantys duomenys apie tai, kad įvykio metu daugiausia buvo skambinta žmonėms, gyvenantiems Kuršėnuose, Tauragės rajone, t. y. ten, iš kur kilę nuteistieji V. D. ir G. V., leidžia daryti tik prielaidą, kad G. V. skambino nukentėjusiajai ir reikalavo iš jos pinigų, todėl nepagrįstai apylinkės teismas G. V. kaltę grindė šiais duomenimis.

Tačiau byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina G. V. kaltę sukčiavus bendrininkų grupėje. Nuteistieji V. D., K. V. parodė, kad dalis iš nukentėjusiosios gautų pinigų pagal susitarimą buvo pervesta G. V.. Pats G. V. pripažino, kad pinigai buvo pervesti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą jo vardu, bet jis pirmosios instancijos teisme neigė tuos pinigus panaudojęs (5 t. 188 b. l.). Tačiau G. V. teiginius, jog jis nepasinaudojo jam pervestais iš nusikalstamos veikos gautais pinigais, paneigia liudytojo R. L. parodymai, kad V. D. papasakojus apie „prasuktus pinigus“, o G. V. pasakius, kad jam 400 Lt buvo pervesti į jo sąskaitą, tie pinigai buvo panaudoti bendrai su kitais kameroje buvusiais asmenimis. Nuteistasis V. D. taip pat parodė, kad gauti pinigai buvo panaudoti bendrai – buvo pirktas maistas. Taip pat G. V. kaltę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2011-09-22 banko informacinis pranešimas patvirtina, kad K. V. 2011-09-06 įmokėjo 400 Lt į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sąskaitą, nurodydamas paskirtį „G. V., (duomenys neskelbtini)“ (2 t. 18 b. l. ). Nors tardymo izoliatoriuje V. D. savo sąskaitos neturėjo (2 t. 20 b. l.), tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintas tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 81–82 punktus nuteistajam V. D. buvo leidžiama gauti pinigines perlaidas, todėl nebuvo jokios būtinybės pinigus pervesti G. V.. Be to, iš 2011-09-14 nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog 2011-09-07, t. y. jau kitą dieną po pinigų įmokėjimo į bendrą (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus banko sąskaitą, G. V. beveik visus jam įmokėtus pinigus – 392,08 Lt išleido tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (2 t. 21 b. l.). Duomenų, jog nuteistasis V. D. ketino apsipirkti parduotuvėje, nepatvirtina byloje esantys duomenys, nes jis (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje neturėjo sąskaitos, t. y. savo vardu neturėjo pinigų, už kuriuos būtų pirkęs, be to, nuo 2011-09-06 iki 2011-09-09 buvo etapuotas iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus į (duomenys neskelbtini) AVPK Šiaulių rajono PK (6 t. 44 b. l.). Įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių bei atsižvelgus į tai, kad jau nusikalstamos veikos padarymo metu V. D., kalbėdamas su K. V. telefonu nurodė G. V. paties padiktuotus duomenis pinigų pervedimui, daroma išvada, kad G. V. apie sukčiavimą L. V. atžvilgiu žinojo, o pateikdamas savo asmeninius duomenis pinigų pervedimui, prisidėjo prie V. D. daromo nusikaltimo. Dėl to konstatuojama, jog nukentėjusiosios pinigai neteisėtai buvo įgyti bendrais V. D., K. V., A. B. ir G. V. veiksmais. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl G. V. kaltės bendrininkų grupėje padarius sukčiavimą, teisingai kvalifikavo jo neteisėtus veiksmus, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamas nuosprendis dėl G. V. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo G. V. išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos.

Nors V. D. prisipažino skambinęs nukentėjusiajai, bet neigė prisistatęs pareigūnu, jam kaltinimas dėl skambinimo nukentėjusiajai ir prisistatymo pareigūnu nebuvo pareikštas. Be to, kiti byloje esantys įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kuris iš nuteistųjų – V. D. ar G. V., skambino nukentėjusiajai L. V.. Dėl to, G. V. išteisinus dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems G. V., K. V., A. B. ir V. D. suformuluotas kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad nukentėjusiajai paskambino nenustatytas asmuo. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Taip pat nuteistasis G. V. nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam G. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

G. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nuteistasis yra nevedęs, nedirba, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2002-08-23 iki 2002-11-14, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka, anksčiau buvo teistas 13 kartų, iš jų 12 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, tarp jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas (sukčiavimus), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei būdamas nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2011-11-14). Taip pat byloje yra duomenų, kad G. V. atžvilgiu dar atliekami ikiteisminiai tyrimai. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau G. V. paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis (areštu) bei įstatymų dėl amnestijos nuostatų taikymu, lygtiniu paleidimu prieš terminą iš pataisos namų, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai tik nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta, todėl ją mažinti nėra pagrindo.

G. V. išteisinus pagal BK 289 straipsnį, naikinama nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio nuostatas.

Nors iš bylos matyti, kad naują nusikalstamą veiką G. V. padarė neatlikęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nuosprendžiu paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, dėl ko būtų pagrindas taikyti BK 64 straipsnio nuostatas, tačiau 2013-02-18 jis buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę (5 t. 35 b. l.). Kadangi pagal BK 64 straipsnį, nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme ar jos dalimi, o atsižvelgus į tai, kad 2013-02-18 G. V. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo atlikęs pagal ankstesnį nuosprendį paskirtą bausmę, nėra pagrindo G. V. paskirtos bausmės bendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nuosprendžiu paskirta bausme ar jos dalimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 punktu, 4 dalimi, kolegija,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti patikslinant G. V., K. V., A. B. ir V. D. suformuluotą kaltinimą dėl sukčiavimo, nurodant, kad nukentėjusiajai paskambino nenustatytas asmuo.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 289 straipsnį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. V. pagal BK 289 straipsnį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu G. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į G. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013-07-05 iki 2013-12-23.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                    Virginija Žindulienė

Teisėjai                                                                                  Zigmas Kavaliauskas

                                                                                  Nijolė Matuzevičienė