Civilinė byla Nr. e2-3087-962/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11722-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.1.; 2.4.2.2.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,

atsakovių J. B. K. ir B. K. atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Monokopa“ atstovui vadovui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarko išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovėms J. B. K. ir B. K. dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus, nesant bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys D. R., A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Monokopa“, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas, tikslindamas reikalavimus, prašo pripažinti neteisėtu atsakovių J. B. K. ir B. K., kaip gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių, atsisakymą duoti ieškovui R. L. atlikti ieškovui R. L., atsakovėms J. B. K., B. K. ir tretiesiems asmenims D. R., A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2017 metais architektės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestato Nr. A 788, individualios veiklos pažymėjimo Nr. 021873; pripažinti ieškovo R. L. teisę be atsakovių J. B. K. ir B. K. sutikimų gauti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą, atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise R. L., J. B. K., B. K., D. R. ir A. R. priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2017 metais architektės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestato Nr. A 788, individualios veiklos pažymėjimo Nr. 021873; priteisti iš atsakovių J. B. K. ir B. K. visas ieškovo R. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškinyje (1 t., b. l. 1-4) bei atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (1 t., b. l. 158-163) ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui R. L., atsakovėms J. B. K. ir B. K. bei tretiesiems asmenims D. R. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo gyvenamojo namo dalį paveldėjo mirus mamai. Namas buvo griūvantis, prastos būklės, kadangi buvę savininkai netinkamai vykdė namo eksploataciją – nacionalizavus gyvenamąjį namą pokario metais buvo vykdomos namo antstatų statybos, dėl ko pablogėjo namo pamatų būklė ir nebūtų galėjęs laukti, kol atsakovės duos sutikimus, savo turtą reikėjo tvarkyti. Ieškovas jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje ketina vystyti komercinę veiklą, todėl jo užsakymu buvo atliktas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, projektas. Ieškovas pagal šį projektą jau atlikto rekonstravimo darbus, tačiau neturėdamas tam statybą leidžiančio dokumento, kuriam gauti būtinas bendraturčių sutikimas. Ieškovas kreipėsi į bendraturčius dėl rašytinių sutikimų atlikti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal projektą, nepavykus susitarti žodžiu, ieškovas kreipėsi į tuo metu savininku buvusį R. L. ir atsakoves J. B. K. ir B. K. su raštiška pretenzija, ragindamas per 14 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pasirašyti ir atsiųsti sutikimus ieškovui atlikti/įteisinti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal pateiktą projektą, arba pateikti motyvuotą ir tinkamais įrodymais pagrįstą atsisakymą duoti tokį sutikimą. R. L. per nurodytą laikotarpį davė rašytinį sutikimą gyvenamojo namo rekonstravimo darbams pagal projektą atlikti/įteisinti. Tuo tarpu abi atsakovės sutikimo nedavė ir nepateikė rašytinio motyvuoto atsisakymo duoti tokį sutikimą. Atsakovei J. B. K. pretenzija buvo išsiųsta elektroniniu paštu, ji savo atsakyme elektroniniu paštu nurodė, kad faktiškai gvenamajame name negyvena, todėl paragino ieškovą pirmiausiai gauti sutikimą iš atsakovės B. K., ir tik tuomet pažadėjo duosianti savo sutikimą.Telefonu atsakovė B. K. ieškovo atstovui nurodė, kad neketina duoti savo sutikimo, nes neva seniau iš ieškovo nėra gavusi sutikimo liftui name įrengti, todėl sutikimas neduodamas tik dėl asmeninių nesutarimų su ieškovu. Ieškovas neturi statybinio išsilavinimo, tačiau šios sprecialybės mokėsi septynerius metus, darbus atliko kokybiškai, neabejoja, kad buvo pagerinta bendra namo būklė ir stabilumas. Atsakovių Pastato apžiūros akte vaizduojami įtrūkimai yra visai kitoje pusėje, nei ieškovas įrūsino patalpą, be to neaišku nei kada tie įtrūkimai atsirado, nei kokia jų priežastis. Rūsį įrengti reikėjo dėl to, kad jam pradėjus ruoštis pirmojo aukšto remontui, atplėšus grindis pasimatė, kad grindys yra nestabilios, juda, reikėjo tvirtinti pamatus, kurie buvo nepakankamai įgilinti, tą ieškovas ir padarė ir tai buvo būtina. Ieškovui sutvirtinus namo pamatus, kurių būklė buvo prasta, pagerėjo bendras statinio stabilumas. Gyvenamojo namo rekonstravimo darbai ne tik nesukelė neigiamų padarinių atsakovėms, nepažeidė jų teisių, bet ir turėjo teigiamų padarinių – buvo sutvirtinti namo pamatai, o ieškovas tai atliko iš savo asmeninių lėšų, nors įprastai tokie darbai atliekami iš visų bendraturčių lėšų lygiomis dalimis.

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Osvaldas Raščiukevičius ieškinio reikalavimus palaikė pilnai, pagrindė teisniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, specialistų išvadų ir kt., kad dėl ieškovo atliekamų gyvenamojo namo rekonstravimo darbų, keičiant patalpų dalies paskirtį į prekybos, iš esmės pablogėtų atsakovių teisės į joms priklausančio namo dalis, pasikeistų bendraturčių gyvenimo sąlygos ir veiklos sąlygos, buvusios iki rekonstravimo darbų. Parengtas tinkamas projektas su aiškinamuoju raštu, kuris nėra nuginčytas. Tuo labiau, kad rekonstravimo darbai jau buvo atlikti ir jų metu atsakovės nepatyrė jokių nepatogumų, jų gyvenimo sąlygos nepablogėjo, jų teisėti interesai nebuvo pažeisti. Atsakovės tik teigia, kad suprastėjo namo techninė būklė, tačiau jokių įrodymų tam patvirtinti nėra teikiama. Taigi, atsakovės, kaip bendraturtės, neįvykdė joms tenkančios pareigos įrodyti, kad dėl konkrečių rekonstravimo darbų atsakovėms atsirado neigiamų padarinių, kurie iš esmės pažeidė jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Atsakovė J. B. K. su ieškiniu nesutiko, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (1 t., b. l. 106-113) nurodė ir 2019-05-28 bei 2019-10-14 teismo posėdžių metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo rekonstravimo darbai jau atlikti, tačiau neatsižvelgta į tai, jog ieškovo projekte nurodyta ir atlikta rekonstrukcija akivaizdžiai pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principą ir atsakovės J. B. K. nuosavybės teises. Gyvenamojo namo rekonstravimo darbai keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, išgriaunant pertvaras ir sienas, išpjaunant polanginę sienos dalį bei padarant įėjimą į prekybinės paskirties patalpas iš (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2017 metais architektės E. J., buvo atlikti maždaug 2012-2015 metais. Tai reiškia, jog nurodyti gyvenamojo namo rekonstravimo darbai galimai buvo atlikti ne pagal nurodomą projektinį pasiūlymą, su kuriuo atsakovė nebuvo supažindinta. Tuo metu ieškovas dėl sutikimo atlikti nurodytus rekonstravimo darbus į atsakovę nesikreipė nei žodžiu, nei raštu. Dėl ieškovo atliktų rekonstravimo darbų pablogėjo esama nekilnojamojo turto techninė būklė, nes ieškovui atliekant nurodytus rekonstravimo darbus buvo išgriautos taip vadinamos nešančios (atraminės) sienos. Dėl atliktų gyvenamojo namo rekonstravimo darbų, maždaug prieš metus suskilinėjo namo išorinės sienos. Dėl atliktų rekonstravimo darbų, t.y. perplanavus ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas į komercinės paskirties patalpas bei jas išnuomavus UAB “Monokopa”, buvo pažeista atsakovės teisė į šeimos aplinką. Visą dieną gyvenamojo namo prieigose yra triukšmas, kurį sukelia ieškovo nuomininko UAB “Monokopa” klientai, kurie nuolatos atvažiuoja ir išvažiuoja automobiliais. Maža to, ieškovo nuomininkai bei jų klientai faktiškai užstato visą gyvenamojo namo kiemą ir jo prieigas, nebelieka vietos atsakovei pasistatyti automobilį. Be to, atsakovės J. B. K. sutuoktinis R. K. yra neįgalus, nuo 2006-09-28 neterminuotai jam nustatytas tik 20 % darbingumas, jis praktiškai nevaikšto, jam reikalinga ramybė ir poilsis, kurį trikdo UAB “Monokopa” ir jų klientai. Dėl užstatyto kiemo nuomininko klientų automobiliais, apribojamas privažiavimas prie gyvenamojo namo greitosios pagalbos automobiliui, kuris gali būti reikalingas tiek atsakovei, tiek ir jos sutuoktiniui. Akivaizdu, jog atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija pablogino tiek viso gyvenamojo namo, tiek ir atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies būklę, darbus ieškovas atliko neturėdamas reikiamo leidimo, akivaizdžiai pasikeitė (pablogėjo) bendraturčių gyvenimo sąlygos, buvusios iki rekonstravimo darbų. 2018 m. sausio 27 d. ieškovo atžvilgiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo savavališkai rekonstruotas. Akte buvo nurodyta, jog pastate yra įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio nauja rūsio patalpa. Taip pat, 2018 m. sausio 18 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Iki šiol savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti.

Atsakovė B. K. į teismo posėdį neatvyko, atstovaujama advokato padėjėjos Donatos Berezinaitės. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė analogiškai, kaip atsakovė J. K. (1 t., b. l. 132-137). Atsakovė B. K. yra senyvo amžiaus (86 metai), ligota, sunkiai vaikšto, jai reikalingos medicininė pagalba ir priežiūra, nes yra nustatyta antra invalidumo (neįgalumo) grupė neterminuotai. B. K. reikalinga ramybė ir poilsis, kurį trikdo UAB „Monokopa“ ir jų klientai.

Atsakovių atstovė advoakto padėjėja Donata Berezinaitė palaikė atsakovių išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pastato techninė būklė po ieškovo savavališkai atliktos rekonstrukcijos pablogėjo, trūkinėja sienos, nukrito tinkas. Būtent ieškovas nebendradarbiavo ir nesikooperavo su kitais bendraturčiais. Projektas su architekte derintas 2014 metais, o atsakovėms projektas išsiųstas tik 2018 metais, jau atlikus visus darbus, surašius savavališkos statybos aktą. Susipažinus su pateiktu projektu, atsakovės nesutinka, įrūsintai daliai konstruktyvo nėra, pastato techninė būklė blogėja, laikančios konstrukcijos pakeistos, tikėtina, kad konstruktorius nesiryžo braižyti konstrukcinės dalies įrūsintai patalpai. R. K. L. sutikimą davė formaliai, nesuprasdamas su kuo sutinka. Be to, nei ieškovas, nei R. K. L. ginčo pastate niekad negyveno, todėl atsakovėms geriausiai žinoma, kad namo pokyčiai prasidėjo po ieškovo rekonstrukcijos darbų. Apžiūros aktas parodo, kad įskilinėjimai pastate yra, pastatas nėra saugus. Sutvirtinti pamatus nereiškia įsirengti naują patalpą. Atsakovės nesutinka ir su patalpų paskirties keitimu. Būtų pažeista bendraturčių teisė į šeimos aplinką, o šiuo atveju mašinos nuolat važinėja, kiemas nedidelis, visąlaik užkrautas, naudojimosi tvarka nenustatyta. Kieme, kai užstatyta sunku apsisukti, vartai uždaromi tik vakare. Atsakovės nori privatumo. Atsakovės neturi pagrindo duoti sutikimų. Atlikus tinkamą projektą, visiems bendradarbiaujant, galėtų būti svarstoma. Rekonstrukcija atlikta technologiškai neteisingai, dėl ko sujudinus pamatus, t.y. įrūsinus patalpą, namas skilinėja bet kurioje vietoje. Šis projektas netinkamas, Statybos inspekcija yra įpareigojusi ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas siekia tik finansinės naudos, nebendradarbiauja, yra pažeistos bendraturčių teisės, todėl ieškinys atmestinas.

Trečiasis asmuo A. R. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (4 t., b. l. 155), byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. R.. 2019-10-14 teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad dalį namo padovanojo žmonai senelis, o dalį jis su žmona nusipirko iš B. K.. Namo būklė yra prasta, svarstė keisti stogo dangą, tačiau meistrai nesutinka, nes gegnės yra „suvaikščioję“, t.y. ne savo vietose. Palėpėje drėgnos sienos, kiaurai šviečia dangus. Mano, kad atsakovės pagrįstai atsisako duoti sutikimus, namas yra prastos būklės. Stogo konstrukcijų tvarkymas su apšiltinimu kainuotų iki 30000 – 40000 Eur. Įskilimai yra, dėl ko jie atsirado ir kada atsirado – nežino. Namo išorė tvarkinga, įtrūkimai galėjo atsirasti 5-10 metų bėgyje. Žmona su savo tėvu yra seniai susipykusi, nebendrauja. Darbo dienomis ne visąlaik į kiemą galima įvažiuoti, kaip jis supranta, ten visos mašinos pirmo aukšto. Nenorėtų, kad būtų patalpų komercinė paskirtis.

Trečiasis asmuo D. R. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai (4 t., b. l. 156), byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui D. R..

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Monokopa“ atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdžio metu atstovas įmonės vadovas R. L. su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad patalpas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo nuomojasi apie 20 metų. Anksčiau ten nuomojosi UAB „Elsis“, jie buvo darbuotojai, o nuo 2003 metų perėmė nuomą UAB „Monokopa“. Pirmą butą nuomojosi iki kol buvo antras butas prijungtas, dabar apie 100 k.m., t.y. visas pirmas aukštas nuomojamas. Tinko gabalėlis yra nukritęs, reikia visą namą pertinkuoti. Yra ir anksčiau tekę pataisyti nukritusius tinko gabalėlius, gal apie 2003 metus. Įtrūkimų sienose nepastebėjo. Darbai buvo atliekami apie 2013 metus, nematė, kad kas nors būtų skundęsis. Dėl skilinėjančių sienų nieko nežino. Anksčiau parkuodavo gatvėje, bet kai apmokestino, statosi kieme, ieškovo dalyje, tos vietos jiems pakanka. Kelios mokamos parkavimo vietos (duomenys neskelbtini) yra paliekamos klientams. Klientai tik vienas kitas atvažiuoja, arba ateina, iš esmės jie patys daugiausia važiuoja pas klientus. Bendro naudojimo laiptinėje būna labai retai, tik elektros skaitiklio duomenis nusirašo.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai (4 t., b. l. 51-52), prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (4 t., b. l. 54), byla išnagrinėta nedalyvaujant išvadą teikiančios isntitucijos atstovui. Išvadoje (4 t., b. l. 5-7) nurodė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente 2017-08-28 buvo gautas skundas dėl R. L. galimai savavališkai atliktų statybos darbų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Skundo pagrindu, Inspekcijos Kauno departamentas 2017-09-11 atliko statybos patikrinimą vietoje ir nustatė, kad iškastas rūsys po pastatu nuo (duomenys neskelbtini) kairėje namo dalyje, užmūrytos durys, pažymėtos situacijos schemoje, bei į rūsį nepatekta. Inspekcijos Kauno departamentas 2017-11-30 pakartotinai atliko statybos patikrinimą vietoje ir 2018-01-10 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu konstatavo, kad pastate, po pirmo aukšto patalpomis, neįrūsintoje namo dalyje, nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kampo, rytų pusės, įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio bei apie 2,2 m aukščio nauja rūsio patalpa. Sienoje prie patalpos R-15 įrengta anga įėjimui į patalpą. Iš šios patalpos sienoje įrengta anga įėjimui į buvusią R-7 rūsio patalpą. Tarp buvusių rūsio patalpų R-5 ir R-6, R-7, R-8, R-9 išardytos pertvaros ir įrengta 25 cm storio ir apie 2,35 ilgio siena (lygiagreti (duomenys neskelbtini)). Užmūryta durų anga sienoje tarp R-4 ir R-11 rūsio patalpų. Taip suformuota apie 7,5 kv. m. patalpa. R. L. minėto statybą leidžiančio dokumento Inspekcijos pareigūnams nepateikė. Inspekcija R. L. 2018-01-09 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180109-00009, 2018-01-18 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018-07-09 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijoje 2019-01-14 buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo, kurio Inspekcija netenkino ir termino privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęsė.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovui R. L., atsakovėms J. B. K. ir B. K. bei tretiesiems asmenims D. R. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 79-85). Ieškovo užsakymu buvo atliktas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, projektas (1 t., b. l. 44-78), kuris buvo pakoreguotas (1 t., b. l. 41,42). Pagal šį Projektą kapitalinio remonto metu apjungiamos patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-6, 1-8, dalinai išgriaunant pertvaras ir sienas; tualetas (patalpos 1-8) perkeliamas į patalpą 1-7; esami mediniai langai keičiami naujomis plastikinių rėmų vitrinomis, išpjaunant polanginę sienos dalį; įėjimas į planuojamas prekybinės paskirties patalpas – esamas iš (duomenys neskelbtini). Pagal šį Projektą gyvenamojo namo aukštis, ilgis ir plotis kapitalinio remonto metu nesikeičia. Projekte nurodyta, kad stiprinant pamatus, naujai įrūsinama dalis (1 t., b. l. 70). Ieškovas 2018 m. gegužės mėn. siuntė pretenzijas dėl sutikimo kapitaliniam remontui, ragindamas bendraturčius per 14 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pasirašyti ir atsiųsti sutikimus ieškovui atlikti/įteisinti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal projektą, arba pateikti motyvuotą ir tinkamais įrodymais pagrįstą atsisakymą duoti tokį sutikimą. Pretenzijas ieškovas siuntė tuometiniam bendrasavininkui Ramojui K. L. (1 t., b. l. 9-11), J. B. K. (1 t., b. l. 12-13, 21), B. K. (1 t., b. l. 14). Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovė J. B. K. iš esmės neprieštaravo dėl sutikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu pasirašys B. K. (1 t., b. l. 15-20). R. K. L. sutikimą davė, teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju nurodė, kad nesigilino, koks sutikimas yra duodamas, ginčo pastate niekad negyveno, sūnus paprašė, o jis sūnumi pasitiki, žino, kad ne griaus, o gerins pastato būklę (1 t., b. l. 164, 165, 166; 2019-12-10 posėdžio garso įrašas 1:48:01 – 1:48:18). Atsakovės sutikimo nedavė, nesutikimą grindžia tuo, kad pastato techninė būklė ne tik nukentėjo dėl ieškovo atliktos rekonstrukcijos, tačiau pastate tapo nesaugu būti, skilinėja sienos, atsirado pelėsis. Savo argumentams patvirtinti atliko ir teismui pateikė Pastato apžiūros aktą (4 t., b. l. 61-72), pateikė įskilusios sienos fotonuotraukas (1 t., b. l. 124, 125). 1994 m. birželio mėn. UAB „Kauno komprojektas“ parengė Gyvenamojo namo statybos ir remonto ekspertizę, kurioje nurodyta, kad „1987 metais tuometinės Kauno butų ūkio valdybos užsakymu “Kauno komprojekte” buvo atlikti pastato inžineriniai tyrimai sienų skilimo priežasčiai nustatyti. Tyrimais buvo nustatyta, kad pastato dalyje tarp ašių 1-2 ir A-C pamatai yra nepakankamai įgilinti (pirminės pastato statybos dalyje). Pamatus reikia sustiprinti ir įgilinti ir atlikti pastato suveržimą pamatų lygyje. Šitoje pastato dalyje yra pagrindinė salkų apkrova (1 t., b. l. 22-37). Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos inspekcijos Statybos priežiūros tarnybos viršininkas 1993-11-16 Rašte Nr. 689 nurodė, kad „Pastatas prieškariniais laikais pastatytas ant durpių sluoksnio, todėl dėl blogų pagrindų po namo pamatais atsirado sienose plyšiai. Šiuo metu vykdoma pamatų sustiprinimas, kuris yra būtinas, kad pastatas nesugriūtų“ (1 t., b. l. 38). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2017-09-11 atlikusi Faktinių duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini), surašė aktą (4 t., b. l. 8-17), kuriame nurodė, kad po namu iškastas rūsys, išmūrytos durys. 2018-01-09 surašytas Savavališkos statybos aktas (4 t., b. l. 18-19), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) po pirmo aukšto patalpomis, neįrūsintoje namo dalyje, nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kampo, rytų pusės įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio (ir apie 2,2 m aukščio) nauja rūsio patalpa. Sienoje prie patalpos R-15 įrengta anga įėjimui į patalpą. Iš šios patalpos sienoje įrengta anga įėjimui į buvusią R-7 rūsio patalpą. Tarp buvusių rūsio patalpų R-5 ir R-6, R-7, R-8, R-9 išardytos pertvaros ir įrengta 25 cm storio ir apie 2,35 ilgio siena (lygiagreti (duomenys neskelbtini)). Užmūryta durų anga sienoje tarp R-4 ir R-11 rūsio patalpų. Taip suformuota apie 7,5 kv. m. ploto patalpa, iš bendro naudojimo rūsio, kuri prijungta prie patalpos. Nurodytas pažeidimo padarymo laikas – 2014 metai. Ieškovui surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018-07-09 (4 t., b. l. 25-27), 2019-01-29 atliktas patikrinimas, nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas (4 t., b. l. 20-21). 2018-12-05 Kauno apylinkės teismo sprendimu atmestas ieškovo R. L. ieškinys dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo (2 t., b. l. 73-78). 

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad be kita ko statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; <...> šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, rekonstruojant neypatingą statinį, statytojas turi turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 d. 7 p., vienas iš statybą leidžiančiam dokumentui rekonstruoti statinį pateikiamų dokumentų yra statinio bendraturčių sutikimas. Taigi norėdamas atlikti/įteisinti Gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal Projektą, ieškovas privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovas privalo pateikti Gyvenamojo namo bendraturčių sutikimus. 

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus atliko savavališkai, t. y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Tai patvirtina 2018-01-09 surašytas savavališkos statybos aktas (4 t., b. l. 18-19). Ieškovas, siekdamas įteisinti gyvenamajame name atliktus darbus, paruošė projektą, išsiuntė jį susipažinti bendraturčiams, tačiau negavo atsakovių J. B. K. ir B. K. sutikimų. Sutikimą pasirašė tuo metu bendraturčiu buvęs R. K. L., kuris jam priklausančią turto dalį 2018-07-03 Dovanojimo sutartimi yra padovanojęs savo anūkei, trečiajam asmeniui D. R.. 11/100 ginčo pastato dalių 2018-11-28 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė priklauso D. R. ir A. R. (2 t., b.l. 79-85). Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu leisti įteisinti savavališką statybą be bendraturčių J. B. K. ir B. K. sutikimų. Ieškovas teigia, jog atsakovės sutikimų neduoda dėl asmeninių priežasčių, t.y. dėl bendraturčių tarpusavio nesutarimų.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir kt.). Esant interesų išsiskyrimui, labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą, yra vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų.

Bendras daiktas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kartu teismas pažymi, kad ir neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui ir tokie argumentai, kad savavališkos statybos padariniai turi būti šalimi vien dėl to, kad nebuvo gauti sutikimai prieš atliekant darbus, nebuvo parengtas projektas, ar nebuvo gautas leidimas, yra nepagrįsti, neatitinka minėtų teisinių principų bei Teismų praktikos.

Neteisėtas statinio remontas gali būti legalizuotas esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto atitiktį statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nesant vienos nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012 ir kt.). Pirmojo fakto konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva, o antrasis konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais. Bendraturčiai savo poziciją – atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai remontuoto statinio įteisinimo – turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad statinys jau yra savavališkai pastatytas, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimą jie turi grįsti, įrodinėdami netinkamą ieškovo teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Remiantis kasacinio teismo praktika, atsisakymas duoti sutikimą būtų laikomas pagrįstu, jei dėl planuojamų statybos darbų pablogėtų esama nekilnojamojo turto techninė būklė, išnyktų bendraturčių galimybė patekti į valstybės tvarkomus kelius, gatves ar pastato bendrojo naudojimo patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006), būtų apribotas natūralus apšvietimas ar būtų pažeisti higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir pan., padidėtų nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos, būtų pažeista bendraturčio teisė į šeimos aplinką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).

Byloje pateiktas architektės E. J. 2017 metais parengtas projektinis pasiūlymas, pagal kurį ieškovas atliko gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, tačiau neturėdamas tam statybą leidžiančio dokumento, kuriam gauti būtinas bendraturčių sutikimas.

  Dėl rekonstrukcijos

Atsakovės nesutikimą motyvavo tuo, kad po ieškovo atliktos rekonstrukcijos pablogėjo pastato techninė būklė, įskilo siena, krenta tinkas, pateikė 2019-07-25 Pastato apžiūros aktą, kurio Išvadose nurodyta: „Stogo danga pasenusi, susidėvėjusi. Vietomis praleidžia kritulius. Medinės laikančiosios konstrukcijos susidėvėję, papuvę. Rekomenduojama dangą pakeisti nauja, atnaujinti medines laikančiąsias stogo konstrukcijas. Apšiltinti viršutinę perdangą. Įrengti naują lietaus nuvedimo sistemą. Užsakyti stogo rekonstrukcijos projektą. Sutvarkius stogą, atlikti vidaus patalpų remontą. Laiptinės lubų įtrūkimus užtepti remontiniu mišiniu. Fasadą atstatyti, užtinkuojant pažeistas vietas. Uždengti lango prieduobę grotomis.“ Teismas sprendžia, jog tokie atsakovių atsisakymui pagrįsti pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami spręsti dėl architektės E. J. parengto projekto įgyvendinimo negalimumo. Pastato apžiūros akte nurodytų pastato trūkumų nėra jokio pagrindo sieti su ieškovo atlikta rekonstrukcija. Pažymėtina, jog ginčo pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1938, pastatas rekonstruotas – 1994-1995 metais (1 t., b. l. 5). Kaip matyti iš Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos inspekcijos 1993-11-16 Rašto Nr. 689 dėl pastato (duomenys neskelbtini), pastatas prieškariniais laikais pastatytas ant durpių sluoksnio, todėl dėl blogų pagrindų po namo pamatais atsirado sienose plyšiai ir dar tuo metu buvo vykdomas pamatų sustiprinimas. Ieškovas 1994 metais buvo užsakęs ginčo pastato ekspertizę, iš kurios matyti, kad pastato sienų skilimų nustatyta ir anksčiau, 1987 metais buvo atlikti pastato inžineriniai tyrimai sienų skilimo priežasčiai nustatyti (atskiras priedas – Gyvenamojo namo statybos ir remonto ekspertizė).

Pažymėtina, kad nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato remontas iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Šiuo atveju atsakovės neįrodė, kad įtrūkimai sienose yra sąlygoti ieškovo atliktos rekonstrukcijos darbų, be to iš atsakovių pateiktų fotonuotraukų (1 t., b. l. 124,125) nėra aišku, kurioje namo vietoje yra šie įtrūkimai ir kada jie atsirado, be to šie įtrūkimai nėra nurodomi atsakovių teiktame Pastato apžiūros akte (4 t., b. l. 61-72).

Atsakovės savo nesutikimą su ieškiniu grindžia ir tuo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kas atliko rekonstrukcijos darbus, neaišku, ar darbus atlikę asmenys dirbo kokybiškai, kokios buvo panaudotos medžiagos, kadangi nėra medžiagų įsigijimą patvirtinančių duomenų, nei darbų perdavimo – priėmimo aktų. Teismas pažymi, jog atliktų darbų kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, duomenų, kad remonto darbų atlikimo metu bendraturčiai būtų reiškę kokias nors pretenzijas ieškovui – nėra. Pažymėtina, jog atsakovai gali nurodyti, kuo projektas pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises, tačiau projekto atitikimą normatyviniams statybos techniniams reikalavimams pagal savo kompetenciją vertins atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai. Nustačius neatitiktis, ieškovas bus įpareigotas jas pašalinti, o to nepadarius – jam nebus išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir neleista įteisinti savavališką statybą.

2019-12-10 teismo posėdyje liudytoja apklausta E. J. parodė, kad ji rengė projektą ieškovui, siekiant pritaikyti pirmame aukšte esančias patalpas prekybos paskirčiai. Kai ji atvyko pirmą kartą, pirmame aukšte niekas nebuvo daryta. Rūsį jai parodė ieškovas, patalpa buvo įrūsinta. Ji padarė projektą, konstruktorius atliko skaičiavimus. Jos parengtas projektas yra įgyvendinamas, pastato būklės nepažeidžia, atestuotas konstruktorius atliko paskaičiavimus. Atlikta rekonstrukcija pabloginti pastato būklės negalėjo, jeigu atlikta pagal projektą, ir dar turėjo pastiprinti, nes ieškovas, įrūsindamas patalpą, sustiprino pamatus, juos iš vidaus atkasęs ir apmūrijęs. Darant projektą visad atsižvelgia į bendraturčius – kad nepabloginti sąlygų, tačiau šiuo atveju nieko blogiau nepadaryta. Dėl tokio pobūdžio darbų – jei teisingai viskas buvo daroma – negali atsirasti įtrūkimų. Nors rūsiui konstrukcinė dalis nebuvo braižyta, tačiau ir ji, ir konstruktorius naujai įrengtą rūsio patalpą apžiūrėjo, jokių įtarimų, kad kažkas būtų atlikta blogai – nematė. Jeigu būtų pastebėti kokie nors įtrūkimai – konstruktorius turėtų išaiškinti priežastis ir nurodyti, kaip pašalinti pasekmes. Bet jokių pakitimų nebuvo, tai leido spręsti, kad viskas gerai. Be to architektė nurodė, kad pirmojo aukšto siena dar ir palengvėjo, nes išsiėmė gabalas mūro. Netikėti liudytojos architektės parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Teismo vertinimu atsakovės nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovo pateikto projekto negatyvų poveikį jų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovės neįrodė esminių jų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jų atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu. Teismo nuomone, toks atsakovių elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teises į statybą.

Dėl patalpų paskirties keitimo

Statinio bendraturčiai turi nuožiūros teisę duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį ar ne, tačiau ši nuožiūra nėra absoliuti. Viena vertus, konkrečių patalpų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę, inter alia (be kita ko), keisti jų paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau, atitinkamų patalpų savininkui tenkinant savo interesus, kartu yra įgyvendinama ir kiekvieno statinyje esančių patalpų savininko, o kartu ir statinio bendraturčio, bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl savininko asmeniniai interesai turi būti derinami su kitų statinyje esančių patalpų savininkų, o kartu ir statinio bendraturčių, interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą. Antra vertus, būtent tas pats interesų derinimo prasme pasakytina ir apie kitų statinio bendraturčių nuožiūros teisės duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį įgyvendinimą: patalpų savininko teisė keisti patalpų paskirtį negali būti paneigta (sutikimo nedavimo forma) be materialiojo teisinio pagrindo – bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Bendraturčiai turi įrodyti savo materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl patalpų paskirties nepakeitimo, t. y. jie, išreikšdami nesutikimą, turi nurodyti savo teises ir (ar) teisėtus interesus, kurie būtų galimai pažeisti, jeigu pagal suformuluotus projekto pasiūlymus būtų pakeista patalpų paskirtis, ir atitinkamai argumentuoti, kokie konkretūs pasiūlymų sprendiniai pažeistų jų įvardytas teises ir (ar) teisėtus interesus. Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį, jiems nepateikus tokio, koks yra pirmiau nurodytas, nesutikimo pagrindimo, suponuotų suinteresuotų asmenų – asmens, norinčio pakeisti patalpų paskirtį, ir bendraturčių – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros neproporcingą iškreipimą to konkretaus savininko nenaudai ir kartu būtų neteisėtas.

Kaip pirmiau nurodyta, kitų statinio bendraturčių nuožiūros teisė duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį ar ne, nėra absoliuti, todėl patalpų savininkas, siekdamas savo teisės pakeisti patalpų paskirtį užtikrinimo, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčių nesutikimą. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių bylų atvejais, t. y. ieškovui ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

Ieškovas atliko rekonstrukciją ir siekia jos įteisinimo keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, pagal architektės E. J. projektinį pasiūlymą, parengtą 2017 metais. Atsakovės su patalpų paskirties keitimu iš gyvenamosios į prekybines nesutinka, nurodė, kad dėl to kils problemos dėl automobilių parkavimo, trukdys privažiuoti Greitosios medicinos pagalbos transportui, kils papildomas triukšmas.  

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovui priklausanti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (pirmas aukštas) yra išnuomota UAB „Monokopa“. Teismo posėdžio metu bendrovės vadovas nurodė, kad įmonė dirba daugiausia su verslo klientais, vykdo ramią biuro veiklą, per dieną į prekybos patalpas (duomenys neskelbtini), atvyksta tik keli klientai. Įmonės darbuotojų keturi automobiliai statomi kieme prie ieškovui priklausančių dviejų sandėlių, kurie naudojami kaip garažai, vietos automobiliams pakanka. Atsakovėms priklauso kieme esantys dar du garažai bei dar vienas, t.y. penktasis garažas – tretiesiems asmenims D. R. ir A. R. Remiantis viešais duomenimis, UAB „Monokopa“ vykdomos veiklos sritys yra biuro įranga, telekomunikacijos, ryšio priemonės. Įmonės darbo laikas 8 – 17 val. (https://rekvizitai.vz.lt/imone/monokopa/). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nuomos sutartys su UAB „Monokopa“ sudaromos ir pratęsiamos dar nuo 2009 metų (1 t., b. l. 79-85). Įmonės vadovas nurodė, kad minėtu adresu patalpas nuomojasi ir ten dirba jau daugiau nei 20 metų, kadangi iki Nuomos sutarties su UAB „Monokopa“ ten analogišką veiklą vykdė UAB „Elsis“, nuo 2003 metų pratęsta sutartis su UAB „Monokopa“. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės kada nors būtų reiškusios pretenzijas ieškovui, UAB „Monokopa“, ar atsakingoms institucijoms dėl pažeidžiamų teisių. Kaip nurodė šalys, kiemas yra uždaras, jame yra penki sandėliai – garažai, iš kurių dviem naudojasi ieškovas, dviem – atsakovės ir vienu – tretieji asmenys (atitinkamai pagal jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis). Nuomininkės UAB „Monokopa“ darbuotojai naudojasi tik ta dalimi, kuri šalių susitarimu skirta ieškovui. Parkavimas tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) yra mokamas (https://parkavimaskaune.lt/mokamos-stovejimo-zonos/). Teismas sprendžia, jog nepagrįsti atsakovių argumentai, kad patalpų paskirties keitimas pažeidžia atsakovių teises dėl automobilių parkavimo apsunkinimo. Jokių pagrįstų duomenų, kad bus apsunkintas privažiavimas Greitosios medicinos pagalbos automobiliui nėra, UAB „Monokopa“ kiemu naudojasi tik tiek, kiek priklauso naudotis ieškovui pagal turimą nuosavybės dalį. Kylant ginčų dėl naudojimosi kiemu, tarp bendraturčių gali būti nustatoma naudojimosi tvarka.

Sprendžiant, ar patalpų paskirties keitimas turi įtakos triukšmui, teismas atsižvelgia į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Monokopa“ jau daug metų vykdo savo veiklą nurodytu adresu, jokių skundų nėra buvę (priešingų duomenų nepateikta), be to, teismas atsižvelgia į veiklos pobūdį – biuro įranga, telekomunikacijos, ryšio priemonės, t.y., kaip ir nurodė įmonės atstovas, dirbama su verslo įmonėmis, per dieną atvyksta vos keli klientai. Be to, ginčo pastatas yra (duomenys neskelbtini), kur nuolat vyksta intensyvus eismas, kur daugumoje (duomenys neskelbtini) esančių pastatų yra įsikūrusios įvairios įmonės, pvz. kirpyklos, grožio salonai, įvairių prekių parduotuvės, maitinimo įstaigos ir kt., kurių dauguma dirba ilgiau, nei UAB „Monokopa“, o gali veikti ir po mieste nustatytų ramybės valandų, taigi, šalims priklausantis nekilnojamasis turtas yra zonoje, kuriai būdingas didelis eismo srautas, didesnis triukšmas, dėl ko ir ginčo būsto gyventojai yra natūraliai veikiami didesnio aplinkos triukšmo, kurio, teismo vertinimu, nepadidina UAB „Monokopa“ veikla ginčo patalpose. UAB „Monokopa“ vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad po bendras patalpas nevaikšto, nueina tik pažiūrėti skaitiklio duomenų.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad atsakovės nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą atlikti rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus ir neįrodė, kad rekonstrukcijos, keičiant patalpų paskirtį į prekybos, įteisinimas, iš esmės pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, specialistų išvadų, ekspertizės aktų ir kt., kad dėl ieškovo atliktų gyvenamojo namo rekonstravimo darbų, keičiant patalpų dalies paskirtį į prekybos, iš esmės pablogėtų pastato techninė būklė, pasikeistų bendraturčių gyvenimo sąlygos, išnyktų bendraturčių galimybė patekti į gatvę, bendrojo naudojimo patalpas, iš esmės būtų apsunkintas parkavimas, kad būtų pažeisti higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, padidėtų nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos, būtų pažeista bendraturčio teisė į šeimos aplinką, atsižvelgiant į tai ieškinys tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Kiti šalių argumentai esminės įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas šioje byloje už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 40) ir 1290 Eur už teisines paslaugas (1 t., b. l. 167, 2 t., b. l. 133, 134; 4 t., b. l. 164-165).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2., 8.16., 8.19.. 8.20. punktais, minėta suma neviršija maksimalaus nurodyto dydžio, todėl priteisiama iš atsakovių lygiomis dalimis, t.y. po 682,50 Eur iš kiekvienos atsakovės ((1290+75)/2).

Valstybė šioje byloje patyrė 39,04 Eur užlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios patenkinus ieškinį lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

pripažinti neteisėtu atsakovių J. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių atsisakymą duoti ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti ieškovui R. L., atsakovėms J. B. K., B. K. ir tretiesiems asmenims D. R., A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2017 metais architektės E. J., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestato Nr. A 788, individualios veiklos pažymėjimo Nr. 021873.

Pripažinti ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovių Jūratės B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimų gauti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise R. L., J. B. K., B. K., D. R., A. R. priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2017 metais architektės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestato Nr. A 788, individualios veiklos pažymėjimo Nr. 021873.

Priteisti iš atsakovių J. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 682,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 50 ct) iš kiekvienos atsakovės bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovių J. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 19,52 Eur (devyniolika eurų 52 ct) iš kiekvienos atsakovės, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Indrė Petrokienė