Civilinė byla Nr. 2-6-305/2013

                       Proceso Nr. 2-53-3-01294-2012-4

                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

35.2; 42.1; 42.6; 45.1; 99.5; 99.7; 113.1; 116.4

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 5 d.

Vilkaviškis

            Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Auto A-Z“ atstovui A. K., atsakovo UAB „Almanto servisas“ atstovui A. B.,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-6-305/2013 pagal ieškovo UAB „Auto A-Z“ ieškinį atsakovui UAB „Almanto servisas“ dėl skolos, nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

                                                          n u s t a t ė :

           Ieškovo atstovui teismo posėdžio metu dalies reikalavimų atsisakius, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 179,98 Lt skolos, 6,00 Lt nuostolių (turėtų pašto išlaidų) ir 72,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).

           Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2011-09-22 ieškovas ir atsakovas sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 110922/AZ124. Ieškovas šios sutarties pagrindu pagal 2012-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija KAU Nr. 0003817 pardavė atsakovui sąskaitoje-faktūroje nurodytas prekes – TecDoc licenzijos DVD 2012 m. 3-iajam ketvirčiui ir TecDoc 3/2012 papildomas licenzijos raktas, – kurias atsakovas užsisakė telefonu, už 179,98 Lt. Ir anksčiau analogiškos prekės buvo užsakomos telefonu. Atsakovas nepasinaudojo teise nustatyta tvarka prekes grąžinti per 14 dienų, nepateikė jokių įrodymų, kad bandė tai padaryti, nepateikė duomenų apie ginčytinos prekės defektus ar sugadinimą, tačiau dabar dėl neaiškių priežasčių jas nori grąžinti, praėjus numatytiems grąžinimo terminams. Ginčytinų prekių grąžinimas nėra galimas dėl jos pobūdžio – tai yra programinės automobilių dalių katalogo TecDoc licenzijos DVD 2012 m. 3-iajam ketvirčiui. Praėjus ketvirčiui esantys duomenys tampa pasenę, neaktualūs, prekė netenka savo funkcionalumo (kaip nurodyta 2012 m. birželio mėn. 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija KAU Nr. 0003817). Atsakovas už parduotas minėtas prekes neatsiskaitęs iki šiol, todėl skolingas ieškovui 179,98 Lt. Ieškovas ne kartą bandė susisiekti telefonu su atsakovu, siuntė priminimus, prašydamas apmokėti skolinį įsipareigojimą, tačiau atsakovas vengė kontakto su ieškovu, neatsakė į telefono skambučius, į priminimus atsiskaityti nereagavo. Ieškovas, siųsdamas priminimus atsakovui, turėjo ir kitų išlaidų – priminimų siuntimų išlaidų (pašto paslaugos), iš viso 6,00 Lt. Be to, sumokėjo 72,00 Lt žyminį mokestį, paduodamas teismui ieškinį.

 Atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai, mano, kad jis yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas neginčija, jog jį su ieškovu siejo sutartiniai santykiai pagal 2011-09-22 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 110922/AZ124. Atsakovas taip pat neginčija fakto, kad iš ieškovo gavo prekes – TecDoc licenzijos DVD 2012 m. 3-iajam ketvirčiui ir TecDoc 3/2012 papildomas licenzijos raktas. Tačiau atsakovas apmokėti už šias prekes kategoriškai atsisako, nes teigia, kad šių prekių neužsakė. Dėl šios priežasties jis ir PVM sąskaitą-faktūrą pasirašyti bei pagal ją atsiskaityti atsisakė iš karto, gautų prekių nepajamavo, prekės iki šiol neišpakuotos ir ieškovas bet kada jas gali atsiimti. Atsakovas nurodo, jog sutarties 1.2 punktu ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo prekes atsakovui (pirkėjui) tiekti pagal šalių iš anksto suderintą raštišką užsakymą. Tuo tarpu ginčo prekes, kurios nurodytos PVM sąskaitoje-faktūroje serija KAU Nr. 0003817, ieškovas atsiuntė atsakovui nesant iš anksto suderinto raštiško užsakymo, atsakovas prekių neišsirinko iš tuo metu buvusių pardavėjo prekybos vietoje ir tokių prekių neužsakė žodžiu ar telefonu, kaip teigia ieškovas. Atsakovas akcentuoja, kad pagal sutartį prekės užsakymas telefonu apskritai nebuvo galimas. Kai atsakovas gavo prekes, pagalvojo, kad įvyko klaida, iš karto bandė susisiekti su ieškovo atstovais ir bandė prekes ieškovui grąžinti. Tačiau ieškovo atstovai prekes atsisakė priimti, motyvuodami, kad prekės yra nepriimamos, ir grąžino jas atsakovui. Taip pat atsakovas nurodo, jog kadangi jis prekių neužsisakė, o jas gavo iš ieškovo pastarajam pačiam savavališkai prekes atsiunčiant, atsakovo įsitikinimu, sutarties bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios prekės grąžinimą per 14 dienų, nagrinėjamu atveju netaikomos. Atitinkama prekių grąžinimo tvarka galioja tik pagal sutartį iš anksto raštu užsakytoms prekėms, bet ne savavališkai be jokio užsakymo atsiųstoms prekėms.

Ieškinys atmestinas.

           Teismas, išklausęs ieškovo ir atsakovo atstovų paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad 2011-09-22 ieškovas ir atsakovas pasirašė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 110922/AZ124, pagal kurią pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo parduoti pirkėjui (atsakovui) prekes, o pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo tas prekes nupirkti ir atsiskaityti su pardavėju (ieškovu) šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis (sutarties 1.1 punktas) (b.l. 11-14, 42-46). Šalys sutartyje taip pat sutarė, kad prekės bus parduodamos pagal šalių iš anksto suderintą raštišką užsakymą arba pirkėjui (atsakovui) išsirinkus prekių iš tuo metu esančių pardavėjo (ieškovo) prekybos vietoje (sutarties 1.2 punktas). Ieškovas 2012-06-28 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą serija KAU Nr. 0003817 (b.l. 10, 47) ir išsiuntė jam kartu su šia sąskaita faktūra prekes – TecDoc licenzijos DVD 2012 m. 3-iajam ketvirčiui ir TecDoc 3/2012 papildomas licenzijos raktas. Atsakovas prekes gavo, bet pasirašyti ir apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą atsisakė, atsisakymą grįsdamas tuo, kad jis gautų prekių niekada neužsakė.

           Ieškovas savo reikalavimus kildina iš pirkimo-pardavimo teisinių sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp jo ir atsakovo 2011-09-22 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 110922/AZ124 pagrindu. Todėl būtina nustatyti, ar tokie teisiniai santykiai tarp ginčo šalių nagrinėjamu atveju iš tiesų egzistavo. Kaip minėta, pačioje 2011-09-22 Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 110922/AZ124 nebuvo susitarta dėl konkrečių prekių pirkimo-pardavimo, bet buvo sutarta, kad pirkimas-pardavimas bus vykdomas pirkėjui (atsakovui) pateikiant vienkartinius raštiškus užsakymus arba išsirenkant prekes ieškovo prekybos vietoje (sutarties 1.2 punktas). Todėl konstatuotina, kad tam, jog pardavėjui (ieškovui) kiltų pareiga pateikti pirkėjui (atsakovui) prekę ir, atitinkamai, teisė reikalauti už ją apmokėti, o atsakovui atsirastų teisė prekę gauti ir pareiga už ją sumokėti, t.y. kad tarp šalių susiklostytų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, visų pirma, yra būtinas iš atsakovo pusės prekės užsakymas (ar prekės išsirinkimas). Tarp šalių ginčas ir yra kilęs būtent dėl to, ar atsakovas prekes užsakė, ar neužsakė.

           Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Todėl būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas ginčijamas prekes užsakė.

          Kaip minėta, pagal 2011-09-22 sutarties Nr. 110922/AZ124 1.2 punktą prekės turėjo būti užsakomos raštu. Tačiau ieškovas jokių dokumentų, kurie šiuo atveju patvirtintų atsakovo prekės užsakymą raštu, byloje nėra pateikęs. Ieškovo atstovas teigia, kad užsakymas pagal susiklosčiusią praktiką buvo pateiktas žodžiu telefonu, tačiau be jo paties teiginių byloje kitų šį faktą patvirtinančių įrodymų taip pat nėra, be to, užsakymo žodžiu forma sutartyje nenumatyta. Pats atsakovas viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad jis ginčo prekių neužsakė.

          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).

          Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo atstovas be savo paties parodymų jokiais kitais įrodymais savo teiginių, kad atsakovas prekes užsakė telefonu, nepagrindė, į tai, kad sutartyje numatyta prekių užsakymo raštu, o ne žodžiu forma, taip pat į tai, kad pats atsakovas viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad jis ginčo prekių neužsakė, taip pat atsižvelgdamas į tą faktą, kad PVM sąskaita faktūra atsakovo yra nepasirašyta, kas labiau patvirtina atsakovo teiginius, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovas užsakė pas ieškovą ginčo prekes.

          Ieškovui neįrodžius aplinkybės, kad atsakovas užsakė pas jį ginčo prekes, bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iš karto po prekių gavimo siekė prekes ieškovui grąžinti, t.y. atsakovas nei iš pradžių, nei vėliau neturėjo ketinimo ginčo prekes sau pasilikti (pats ieškovo atstovas teismo posėdžio metu atsakovo atstovo teiginių dėl prekių grąžinimo kategoriškai nepaneigė ir iš dalies prekių grąžinimo faktą pripažino (b.l. 75-76)), darytina išvada, jog pirkimo-pardavimo teisiniai sutartiniai santykiai tarp ginčo šalių susiklostę nebuvo, nes nebuvo abiejų šalių suderintos valios (CK 6.162 str. 6.159 str.), todėl ieškovas jais remtis negali, atitinkamai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 179,98 Lt skolą už perduotas prekes bei kitas su tuo susijusias išlaidas pripažintinas nepagrįstu.

          Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistinos visos pagrįstos atsakovo bylinėjimosi išlaidos – 500 Lt išlaidų advokatui už procesinių dokumentų (prieštaravimo ir atsiliepimo į ieškinį) parengimą (b.l. 24-26, 65-66) (CPK 93 str. 1 d.).

Taip pat ieškovui tenka pareiga atlyginti valstybės šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas – 25,41 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.).

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  93 str. 1 d., 96 str. 2d., 260 str., 307 str., 310 str., teismas

  n u s p r e n d ė :

              Ieškinį atmesti.

  Priteisti iš ieškovo UAB „Auto A-Z“ (juridinio asmens kodas 300821555, buveinės adresas Islandijos pl. 131K, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Almanto servisas“ (juridinio asmens kodas 185342558, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 13A, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000).

Priteisti iš ieškovo UAB „Auto A-Z“ (juridinio asmens kodas 300821555, buveinės adresas Islandijos pl. 131K, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000) 25,41 Lt (dvidešimt penkis litus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB  „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

 Teisėjas                                                                                                                Laimutis Vaitkus