Administracinė byla Nr. eA-358-815/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03489-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 12-01-1181 (toliau – ir KAM sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. VS-199 „Dėl įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovus Lietuvos kariuomenę ir Krašto apsaugos ministeriją (toliau kartu – ir atsakovai) išbraukti pareiškėją iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo.
2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. Tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašė išbraukti pareiškėją iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo, nes 2022 m. birželio 23 d. baigė bakalauro studijas ir iki kitų kalendorinių metų pabaigos (2023 m.) nebuvo įtrauktas į 2023 m. viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą ir todėl nebuvo pašauktas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – ir tarnyba), todėl pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyvios krašto apsaugos tarnybos įstatymą (toliau – ir KPAKATĮ) vėliau nebegalėjo būti kviečiamas atlikti tarnybos bei negalėjo būti įtrauktas į 2024 m. (ir vėlesnių metų) karo prievolininkų sąrašus. Tarnyba 2024 m. gegužės 7 d. Sprendimą, kuriuo pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymo netenkino, nurodydama, kad 2023 m. pareiškėjui tarnyba buvo atidėta dėl magistrantūros studijų, todėl 2024 m. pareiškėjas pagrįstai buvo įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą. KAM sprendimu Sprendimas nepagrįstai paliktas nepakeistas.
2.2. Pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmosios pakopos (bakalauro) studijose. Pareiškėjui studijuojant bakalauro studijose jis buvo pašauktas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą) ir jam tarnyba buvo atidėta iki pareiškėjas baigs bakalauro studijas, apie tai pareiškėjas buvo informuotas atitinkama žyma viešai skelbiamame karo prievolininkų sąraše. Bakalauro studijas pareiškėjas baigė 2022 m. birželio 23 d., tuo metu jam nebuvo suėję 26 metai, todėl pareiškėjas į privalomąją pradinę karo tarnybą galėjo būti pašauktas vieną kartą ne vėliau kaip iki 2023 metų pabaigos. 2023 m. sudarius ir viešai paskelbus karo prievolininkų sąrašą, pareiškėjas jį nedelsiant patikrino ir šiame viešai paskelbtame 2023 m. karo prievolininkų sąraše nebuvo nurodyta pareiškėjo pavardė, kas reiškia, kad 2023 m. pareiškėjas nebuvo įtrauktas į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą ir nebuvo pašauktas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tai, kad pareiškėjas 2023 m. nebuvo įtrauktas į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą, patvirtina ir 2024 m. balandžio 29 d. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus karo prievolės ir komplektavimo poskyrio el. laiškas. Pareiškėjas po bakalauro studijų baigimo per vienerius metus nebuvo įtrauktas į viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą (2023 m.), vadovaujantis KPAKATĮ 5 straipsnio 3 dalimi, vėlesniais metais nebegalėjo būti kviečiamas atlikti privalomosios karo tarnybos ir nebegalėjo būti įtraukiamas į 2024 m. viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą.
2.3. Pirmiausiai pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į viešai skelbiamą 2023 m. karo prievolininkų sąrašą ir tik įtraukus jį į minėtą sąrašą galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl tarnybos atidėjimo individualia tvarka, nes KPAKATĮ nenumato galimybės individualia tvarka atidėti tarnybą asmeniui, kuris nėra įtrauktas į tų metų viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą. Skundžiamame Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą nebuvo įtrauktas, nes pareiškėjui tarnyba buvo atidėta automatiškai iki šio sąrašo sudarymo.
2.4. Pareiškėjas negalėjo 2023 m. būti laikomu pašauktu atlikti privalomąją karo tarnybą, nes nebuvo įtrauktas į viešai skelbiamą 2023 m. karo prievolininkų sąrašą. Pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. negalėjo būti priimtas automatinis sprendimas atidėti pareiškėjui privalomąją karo tarnybą individualia tvarka, nes tokio automatinio tarnybos atidėjimo individualia tvarka nenumato KPAKATĮ. 2023 m. neteisėtai (neįtraukus pareiškėjo į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą) priimtas automatinis sprendimas atidėti tarnybą ir neinformavus pareiškėjo apie jo atžvilgiu priimtą jam teises ir pareigas sukeliantį tokį sprendimą pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir neatitiko gero viešo administravimo principų. Pareiškėjas neteikė prašymo atidėti jam privalomąją pradinę karo tarnybą individualia tvarka, todėl toks sprendimas atidėti tarnybą individualia tvarka niekada negalėjo būti priimtas.
2.5. Pareiškėjas 2024 m. nebegalėjo būti šaukiamas atlikti karo tarnybos, nes baigę aukštąsias mokyklas šauktiniai, kurie per 12 mėnesių po tokios mokyklos baigimo dienos nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atleidžiami, dėl ko pareiškėjas nepagrįstai įtrauktas į 2024 metų karo prievolininkų sąrašą.
2.6. KAM sprendimas priimtas netinkamai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjus pareiškėjo skundo argumentus, nepasisakyta dėl pareiškėjo esminio argumento – ar asmeniui, kuris nėra įtrauktas į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, gali būti tais metais atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba, t. y. ar toks asmuo apskritai gali būti laikomas šauktiniu. Po skundžiamo KAM sprendimo priėmimo kilo ir kitas klausimas – ar koks nors teisės aktas numato automatinį privalomosios karo tarnybos atidėjimą.
3. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsiliepime į skundą Lietuvos kariuomenė nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
4.1. Studentų registro duomenimis pareiškėjas, baigęs bakalauro studijas, įstojo į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas, kurios buvo nutrauktos nuo 2023 m. sausio 31 d. Tai yra viena iš esminių aplinkybių, kuri lėmė pareiškėjo patekimą ne į 2023 m., o į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą, tačiau pareiškėjas apie šią aplinkybę net neužsimena, teikia duomenis tik apie pirmosios pakopos (bakalauro) studijas.
4.2. KPAKATĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad aukštųjų mokyklų studentai, kuriems tarnyba buvo atidėta, po studijų į tarnybą gali būti šaukiami iki 26 metų, bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių. Pareiškėjas studento statusą turėjo iki 2023 m. sausio 31 d., tai jis gali būti šaukiamas ne ilgiau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Kiekvienų metų pradžioje vieną kartą sudaromas kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas. 2023 m. sausio 5 d. sudarant 2023 m. karo prievolininkų sąrašą, vadovaujantis Studijų registro duomenimis, pareiškėjas studijavo magistrantūroje ir kaip numato teisės aktai į karo prievolininkų sąrašą nebuvo įrašytas, kadangi tarnyba dėl studijų magistrantūroje jam buvo atidėta (KPAKATĮ 15 str. 1 d. 2 p.).
4.3. Pareiškėjui, kurio studijos baigėsi (buvo nutrauktos) 2023 m. sausio 31 d., privalomoji pradinė karo tarnyba pagrįstai buvo atidėta 2023 metams ir teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas buvo pagrįstai įtrauktas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą.
5. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsiliepime į skundą KAM nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 23 d. baigė bakalauro studijas ir 2022 m. rugsėjo 1 d. įstojo į magistrantūros studijas. 2023 m. šaukiamųjų karo prievolininkų sąrašai buvo sudaryti 2023 m. sausio 5 d., todėl, remiantis Studentų registro duomenimis, privalomoji pradinė karo tarnyba dėl studijų pareiškėjui automatiškai buvo atidėta, todėl jis nepateko (t. y. nebuvo įtrauktas) į 2023 metų karo prievolininkų sąrašus. Be to, pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. magistrantūros studijas nutraukė, todėl vadovaujantis KPAKATĮ 5 straipsnio 2 dalimi jis pagrįstai buvo įrašytas į 2024 m. šaukiamųjų karo prievolininkų sąrašus būdamas vyresnis kaip 23 metų, nes privalomoji pradinė karo tarnyba nustatyta tvarka jam buvo atidėta dėl minėtų studijų. KAM vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pozicijos, jog jis negalėjo būti įrašytas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašus.
7. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovų atsiliepimus nurodė, kad pareiškėjas bakalauro studijas baigė 2022 m. birželio 23 d. ir nuo 2022 m. birželio 24 d. išnyko atleidimo nuo tarnybos pagrindas, pareiškėjas į privalomąją pradinę karo tarnybą galėjo būti pašauktas vieną kartą, t. y. ne vėliau kaip iki 2023 m. pabaigos. Apie tai, kad pareiškėjui privalomoji pradinė karo tarnyba tariamai buvo atidėta ir dėl magistrantūros studijų, pareiškėjas sužinojo tik iš atsakovų atsiliepimų, nes jokio pranešimo apie tai, kad jam atidėta tarnyba nebuvo gavęs. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-1154 patvirtinto Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos prieštarauja KPAKATĮ 6 straipsnio 5 punkto ir 15 straipsnio nuostatoms, todėl negali būti taikomos. KPAKATĮ 15 straipsnyje nėra aiškiai nurodyta, kad turi būti priimamas individualus administracinis sprendimas atidėti privalomąją karo tarnybą dėl kiekvienam šauktiniui individualių įstatyme nurodytų priežasčių, tačiau pati šio straipsnio formuluotė „15 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka“ suponuoja išvadą, jog turi būti priimamas individualus sprendimas dėl kiekvieno šauktinio, nes žodis „individualus“ reiškia „būdingas individui“, „asmeninis“, „priklausantis atskiram asmeniui, o ne kolektyvui“.
8. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą nurodė, kad pareiškėjui privalomoji pradinė karo tarnyba 2023 m. buvo atidėta dėl magistrantūros studijų ir jis nebuvo įtrauktas į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. studijavo magistrantūros studijose, šią aplinkybę pareiškėjas bando įvairias būdais sumenkinti, jos apskritai neminėdamas jokiame procesiniame dokumente, nors tai yra esminė faktinė aplinkybė lėmusi privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimą 2023 m. ir pareiškėjo įtraukimą į 2024 m. karo prievolininkų sąrašus.
9. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą nurodė, kad pareiškėjas iš esmės pateikia savo situacijos subjektyvų vertinimą, nepateikdamas naujų įrodymų bei nenurodydamas naujų objektyvių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti KAM sprendimo neteisėtumą.
II.
10. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad:
11.1. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. Tarnybai pateikė prašymą išbraukti pareiškėją iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo, nes pareiškėjas 2022 m. birželio 23 d. baigė bakalauro studijas ir iki kitų kalendorinių metų pabaigos (2023 m.) nebuvo įtrauktas į 2023 m. viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą ir todėl nebuvo pašauktas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl pagal KPAKATĮ vėliau nebegalėjo būti kviečiamas atlikti tarnybos bei negalėjo būti įtrauktas į 2024 m. (ir vėlesnių metų) karo prievolininkų sąrašus.
11.2. Tarnyba 2024 m. gegužės 7 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo 2024 m. balandžio 26 d. prašymo netenkino, nurodydama, kad 2023 m. pareiškėjui tarnyba buvo atidėta dėl magistrantūros studijų, o jam 2023 m. sausio 31 d. magistrantūros studijas nutraukus, 2024 m. pareiškėjas pagrįstai buvo įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą.
11.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą KAM, prašydamas panaikinti Sprendimą. KAM sprendimu skundas atsisakytas tenkinti.
12. Įvertinęs bylos medžiagą bei KPAKATĮ bei Aprašo nuostatas, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjui privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Aprašo 8.1 papunktį, esant tokiai situacijai, Tarnyba nėra įpareigota informuoti pareiškėjo apie tai, kad privalomoji pradinė karo tarnyba jam yra atidėta.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas baigęs bakalauro studijas įstojo į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas, kurios buvo nutrauktos nuo 2023 m. sausio 31 d., o tai yra viena iš esminių aplinkybių, kuri lėmė pareiškėjo patekimą ne į 2023 m., o būtent į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde apie šią aplinkybę neužsimena, pateikia duomenis tik apie pirmosios pakopos (bakalauro) studijas.
14. Vadovaudamasis KPAKATĮ 5 straipsnio 2 dalimi ir nustatęs, kad pareiškėjas studento statusą turėjo iki 2023 m. sausio 31 d., teismas vertino, kad pareiškėjas galėjo būti šaukiamas į tarnybą ne ilgiau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pagrįstai buvo įtrauktas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą.
15. Teismas akcentavo, kad KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra aiškiai įtvirtintas privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrindas (aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje), kuriuo remiantis pareiškėjui 2023 m. buvo atidėta privalomoji karo tarnyba dėl antros pakopos (magistrantūros) studijų.
16. Teismas taip pat pažymėjo, kad kiekvienas karo prievolininkas turi žinoti ir suprasti apie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei įstatymuose įtvirtiną pareigą atlikti karo prievolę ir būti pasiruošęs ją atlikti. 2023 m. pareiškėjui tarnyba buvo atidėta dėl magistrantūros studijų, o jam 2023 m. sausio 31 d. magistrantūros studijas nutraukus, 2024 m. pareiškėjas pagrįstai buvo įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą.
17. Dėl pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, kad pareiškėjas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. studijuoja magistrantūros studijose, teismas pažymėjo, kad šis faktas įvyko po ginčijamų sprendimų priėmimo, todėl dėl šio fakto įvertinimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į atsakovus pakartotinai, bei tai neįtakoja ginčijamų sprendimo teisėtumo, nes atsakovai vertino faktus ir situaciją, esančius sprendimo priėmimo metu.
18. Apibendrinęs, teismas sprendė, kad ginčijami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl jų naikinti nei pareiškėjo išdėstytais, nei kitais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad konstatavus, jog ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovus išbraukti pareiškėją iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo.
III.
19. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 29 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti Aprašo 8.1 papunkčio teisėtumą ir panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 29 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo esminių skundo argumentų, kad privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka pagal KPAKATĮ 15 straipsnį (konkrečiai dėl studijų aukštojoje mokykloje) yra galimas tik tuo atveju, jei asmuo yra pašauktas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, įtraukiant jį į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą KPAKATĮ 6 straipsnyje nustatyta tvarka, o tuo atveju, jei asmuo nėra atsitiktinės atrankos metodu, numatytu KPAKATĮ 6 straipsnyje, įtrauktas į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą ir tokiu būdu nėra pašauktas atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, jo atžvilgiu negali būti priimami sprendimai dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka pagal KPAKATĮ 15 straipsnį. Tokiu būdu teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio nuostatas.
20.2. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į 2023 metų karo prievolininkų sąrašą KPAKATĮ 6 straipsnio numatyta tvarka, Tarnyba negalėjo spręsti klausimo dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka pagal KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėjui, nes negalima atidėti privalomosios pradinės tarnybos asmeniui, kuris net nėra pašauktas jos atlikti.
20.3. Nors atsakovai teigia, kad pareiškėjui du kartus (vieną kartą dėl bakalauro studijų, kitą kartą dėl magistro studijų) buvo atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba, tačiau į byla nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tarnyba yra viešojo administravimo institucija, todėl priimdama pareiškėjo atžvilgiu sprendimą, sukeliantį jam teises ir pareigas, turėjo jį įforminti viešojo administravimo sprendimu, kuris turėjo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje numatytus administracinio sprendimo kriterijus. Vien tik dėl atsakovų statuso (kad jie yra valstybės institucijos) negalima besąlygiškai remtis jų paaiškinimais ir vien tik jų pagrindu daryti išvados, kad dėl pareiškėjo buvo priimti sprendimai dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui 2023 metais buvo atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas galėjo būti įtrauktas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą yra nepagrįsta, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.
20.4. Pareiškėjas studijavo dvejose atskirose studijose su pertrauka ir nebuvo vientisų studijų studentas, dėl ko jo dviejų atskirų studijų laikotarpių negalima laikyti kaip vientiso laikotarpio, kaip tą klaidingai padarė pirmosios instancijos teismas, ir negalima laikyti, kad privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas truko nepertraukiamai per visas bakalauro–magistro studijas. Tuo atveju, jei pareiškėjas 2023 metais būtų įtrauktas į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą ir po įtraukimo jam individualia tvarka dėl studijų privalomoji pradinė karo tarnyba būtų buvusi atidėta, tokiu atveju, 2023 m. sausio 31 d. pareiškėjui nutraukus magistro studijas, jis būtų galėjęs būti įtrauktas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą, bet kadangi 2023 m. į karo prievolininkų sąrašą pareiškėjas taip ir nebuvo įtrauktas, t. y. nebuvo 2023 metais pašauktas atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, pasibaigus KPAKATĮ 5 straipsnio 2 dalies numatytam vienerių kalendorinių metų terminui, pareiškėjo šaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą 2024 metais jau nebebuvo galima.
20.5. Tuo atveju, jei pareiškėjas 2023 metais būtų įtrauktas į 2023 m. karo prievolininkų sąrašą ir po įtraukimo jam individualia tvarka dėl studijų privalomoji pradinė karo tarnyba būtų buvusi atidėta, tokiu atveju 2023 m. sausio 31 d. pareiškėjui nutraukus magistro studijas jis būtų galėjęs būti įtrauktas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą, bet kadangi 2023 m. į karo prievolininkų sąrašą pareiškėjas taip ir nebuvo įtrauktas, t. y. nebuvo 2023 metais pašauktas atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, pasibaigus KPAKATĮ 5 straipsnio 2 dalyje numatytam vienerių kalendorinių metų terminui, pareiškėjo šaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą 2024 metais jau nebebuvo galima.
20.6. KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas reikalauja individualaus tyrimo prieš priimant tokį sprendimą, nes neužtenka konstatuoti, kad asmuo yra studentas – būtina įvertinti, ar toks asmuo atitinka tam tikras individualias sąlygas: 1) asmuo turi būti aukštosios, o ne kokios nors kitokios mokyklos studentas, 2) asmuo turi studijuoti tik konkrečiose atitinkamo lygio studijose (profesinis bakalauras, bakalauras, vientisųjų studijų studentas, antrosios pakopos studijų programos studentas, laipsnio nesuteikiančių studijų programos studentas, doktorantas), 3) asmuo turi studijuoti tik pirmą kartą. Tokiu būdu, akivaizdu, kad priimant sprendimą atidėti asmeniui privalomąją pradinę karo tarnybą individualia tvarka pagal KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą negali būti daromi automatiniai sprendimai, o turi būti priimami individualūs sprendimai, įvertinus konkretaus asmens studijas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra priimamas individualus administracinis sprendimas, o ne „automatinis sprendimas“ kaip nurodė atsakovai ir kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad KPAKATĮ nenumato galimybės automatiškai atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų priimtas individualus administracinis sprendimas dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo 2023 metais, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui 2023 metais privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka dėl studijų yra nepagrįsta, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.
20.7. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje, vadovaudamasis ABTĮ 113 straipsnio nuostatomis, pateikė prašymą ištirti Aprašo 8.1 papunkčio dalies teisėtumą, tačiau pirmosios instancijos teismas nei teismo posėdyje, nei priimdamas ginčijamą sprendimą dėl šio pareiškėjo prašymo nepasisakė. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas ne tik nevisapusiškai išnagrinėjo bylą ir netinkamai taikė materialines teisės normas, bet ir pažeidė procesines teisės normas neišsprendęs prašymo dėl norminio administracinio akto tyrimo, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo.
21. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo pradėti norminio administracinio akto tyrimą, kadangi Aprašo 8.1 papunktis, kuris numato, kad jeigu karo prievolininkas turi KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo priežasčių, laikoma, kad šiems karo prievolininkams privalomosios pradinės karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 2 daliai. Pareiškėjas šį prašymą pagrįsti pateikia šiuos argumentus: 1) KPAKATĮ nenumatyta, kad atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos individualia tvarka pagal KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos arba tvarka galėtų būti reglamentuota kokiu nors poįstatyminiu teisės aktu, todėl Aprašo nuostatos tiek, kiek jos susijusios su privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimu individualia tvarka, prieštarauja Konstitucijos 139 straipsnio 2 daliai; 2) Aprašas negali būti taikomas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka teisiniams santykiams reglamentuoti, kadangi jis reglamentuoja šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką ir šaukimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tvarką; 3) KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nenumatyta teisė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui nustatyti kokią nors kitokią privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo dėl studijų aukštojoje mokykloje tvarką nei ji numatyta pačiame įstatyme; 4) Aprašo 8.1 papunktis prieštarauja KPAKATĮ 6 straipsnio nuostatoms dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą vykdymo, nes iš atsitiktiniu (loterijos principu) būdu vykdomos atrankos nepagrįstai iš anksto eliminuoja tam tikros grupės asmenis, kurie atsitiktinės atrankos būdų gal tiesiog net nepatektų į kalendorinių metų šauktinių sąrašą; 5) Aprašo 8.1 papunktis, pagal kurį aukštųjų mokyklų studentai neįtraukiami į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą jų apie tai neinformuojant, pažeidžia tokių asmenų teises, nes ne tik atima iš jų teisę atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, bet ir teisę pasirinkti alternatyvią tarnybą arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymus; 6) Aprašo 8.1 papunktis prieštarauja VAĮ 10 straipsniui, numatančiam, kad viešojo administravimo institucija privalomus asmeniui sprendimus turi įforminti priimdama administracinį sprendimą; 7) Aprašo 8.1 papunktis prieštarauja VAĮ 13 straipsniui, nes leidžia viešojo administravimo subjektui apie priimtą administracinį sprendimą neinformuoti suinteresuotą asmenį ir leidžia nesilaikyti VAĮ 13 straipsnyje numatytos pareigos tinkamai supažindinti asmenį su jo atžvilgiu priimtu administraciniu sprendimu; 8) Aprašo 8.1 papunktis prieštarauja VAĮ 14 straipsniui, nes apriboja asmens, kurio atžvilgiu priimtas jam teises ir pareigas sukeliantis administracinis sprendimas, teisę ir galimybę apskųsti tokį sprendimą; 9) Aprašo 8.1 papunktis prieštarauja KPAKATĮ II skirsniui „privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas“ ir KPAKATĮ 15 straipsniui „Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka“, numatantiems, kad sprendimai dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo studentams priimami ne automatiškai, o individualiai, įvertinus net keletą individualių aplinkybių.
22. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos kariuomenė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Lietuvos kariuomenė, be kita ko, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
23.1. Apeliacinio skundo teikimo metu pareiškėjui yra 25 metai, jis 2024 m. metais pašauktas vienintelį kartą ir daugiau šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą nebus, nes iki šio šaukimo jam tarnyba buvo atidėta dėl studijų. Taigi, nei pirmosios instancijos teismo sprendimas, nei atsakovų sprendimai, pareiškėjui jokių realių pasekmių nebesukelia.
23.2. KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalyje yra išdėstytas sąrašas asmenų, kuriems tarnyba atidedama individualia tvarka. Pagal KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama ne tik pirmosios pakopos (bakalauro) studijų studentams, bet ir antrosios pakopos (magistrantūros) studijų studentams. Vadovaujantis KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Aprašo 8 punktu, aukštųjų mokyklų studentai, kuriems tarnybos atidėjimą numato KPAKATĮ nėra apskritai įtraukiami į karo prievolininkų sąrašus.
23.3. Karo prievolininkų registro funkcionalumui užtikrinti naudojami duomenys gaunami iš Lietuvos Respublikos registrų, taip pat ir Studijų registro, apie karo prievolininkų studijas aukštojoje mokykloje ir (ar) mokymąsi bendrojo lavinimo ar (ir) profesinio mokymo mokykloje (mokyklos pavadinimą, studijų pradžią ir pabaigą, studijų nutraukimo ar pertraukimo priežastis ir t. t.). Iš Studento registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjas baigęs bakalauro studijas įstojo į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas, kurios nutrauktos nuo 2023 m. sausio 31 d. Šios aplinkybės lėmė pareiškėjo patekimą ne į 2023 m., o į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą.
23.4. Tai, kad KPAKATĮ 15 straipsnio pavadinimas yra „Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka“, priešingai nei teigia pareiškėjas, savaime nesukuria pareigos dėl kiekvieno studento priimti individualų administracinį teisės aktą, kuriame būtų suformuotas sprendimas. Šiame straipsnyje iš esmės yra išskiriamos individualiais požymiais pasižyminčios asmenų grupės (teisėjai, prokurorai, studentai ir t.t.), kurioms privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidedama.
23.5. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimą studentams nustato Aprašo 8 punktas. Minėtas punktas tik nurodo, kad karo prievolininkai, kuriems tarnyba atidedama dėl KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, nebus įtraukiami į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašus. To pasekoje pareiškėjas formuoja visiškai nepagrįstą reikalavimą teismui, prašydamas išspręsti klausimą, ar Aprašo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Vadovaujantis KPAKATĮ 5 straipsnio 8 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 2 dalimi, automatinis privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas yra nustatytas KPAKATĮ, o pačią šaukimo tvarką, kurioje, be kita ko, nustatoma, kad karo prievolininkai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidedama, nebus įtraukti į karo prievolininkų sąrašą, nustato krašto apsaugos ministras.
23.6. Pareiškėjo argumentai labiau susiję su nepasitenkinimu esančia šaukimo tvarka nei su realiai egzistuojančiais teisiškai pagrįstais argumentais. Pareiškėjas, nenorėdamas atlikti karo prievolės, iš esmės naiviai, tai bando pateisinti argumentais, kad šaukimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
24. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą Krašto apsaugos ministerija nurodo tapačius argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui, be kita ko, pabrėžia, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliacine tvarka nėra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2024 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 12-01-1181 ir Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. VS-199 „Dėl įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovus išbraukti pareiškėją iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo pagrįstumo.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. paaiškinime Tarnybai pateikė prašymą išbraukti jį iš 2024 m. karo prievolininkų sąrašo. Tarnyba 2024 m. gegužės 7 d. Sprendime, atsakydama į minėtą prašymą, nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai įrašytas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą KAM, tačiau KAM sprendimu Tarnybos Sprendimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą taip pat atmetė.
27. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisinį reguliavimą, neišnagrinėjo pagrindinio pareiškėjo skundo argumento ir nepasisakė dėl ginčo esmės (ar galima atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą individualia tvarka dėl studijų asmeniui, kuris net nėra pašauktas atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos), nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas galėjo būti įtrauktas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą, nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui 2023 m. buvo atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka (KPAKATĮ 15 str. 1 d. 2 p.) – priimto individualaus administracinio akto. Pareiškėjas pabrėžia, kad KPAKATĮ nenumato galimybės automatiškai atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos. Jis mano, kad Aprašo 8.1 papunkčio dalis „jeigu karo prievolininkas turi KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – ir PPKT) atidėjimo priežasčių, laikoma, kad šiems karo prievolininkams PPKT buvo atidėta individualia tvarka“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo prašymo atlikti minėtos normos tyrimą pagal ABTĮ 113 straipsnį ir apeliacinės instancijos teismo prašo tokį tyrimą atlikti.
28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, kad Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, tačiau Konstitucijoje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatytos visos galimos karo tarnybos rūšys, privalomosios karo tarnybos formos, reikalavimai karo tarnybos subjektams; Konstitucijoje taip pat expressis verbis nėra įtvirtinta pareiga atlikti tokią privalomąją karo tarnybą, kuri įstatymuose įvardyta kaip privalomoji pradinė karo tarnyba; nustatyti krašto apsaugos sistemos organizavimą Konstitucijoje pavesta įstatymų leidėjui; taigi Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidėjo prerogatyva paisant Konstitucijos normų ir principų nustatyti krašto apsaugos sistemos, inter alia (lot. be kita ko) karo tarnybos, reguliavimą. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad įstatymais reglamentuodamas krašto apsaugos sistemos organizavimo, inter alia karo tarnybos, santykius įstatymų leidėjas turi gana plačią diskreciją; jis įstatymu gali nustatyti karo tarnybos rūšis, privalomosios karo tarnybos formas, amžiaus, sveikatos ir kitus reikalavimus karo tarnybos subjektams, karo tarnybos atlikimo tvarką, atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos sąlygas, susijusias su aplinkybėmis, dėl kurių piliečiai negali atlikti tokios tarnybos (amžius, sveikatos būklė ir kt.).
30. Pažymėtina, kad Karo prievolės ir alternatyvios krašto apsaugos tarnybos įstatyme yra nustatyta tvarka, skirta administruoti, be kita ko, PPKT procesą, kuris, įvertinus KPAKATĮ (galiojusio iki 2026 m. sausio 1 d.) nuostatas, susideda iš kelių stadijų: pirma, šaukimo į šią tarnybą ir karo prievolininkų sąrašo sudarymo, įtraukimo į jį (6, 61 straipsniai); antra, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms – PPKT atidėjimo (II skyriaus antrasis skirsnis); trečia, PPKT atlikimo ir paleidimo iš jos (7 straipsnis). Pagal KPAKATĮ nuostatas karinėje įskaitoje yra visų karo prievolininkų duomenys: asmenys į karinę įskaitą įrašomi, kai teisės aktų nustatyta tvarka priskiriami karo prievolininkams, ir išbraukiami iš karinės įskaitos, kai atleidžiami nuo karo prievolės, miršta, teismo paskelbiami mirusiais ar nežinia kur esančiais (35 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro valdytoja – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija; šio registro tvarkytojai paskiriami Vyriausybės nutarimu, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro nuostatai (KPAKATĮ 35 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, pagal KPAKATĮ, pašaukus asmenį į PPKT dar kartą šaukti jo nebereikia, o tokiam asmeniui atidėjus PPKT, jo įtraukimas į karo prievolininkų sąrašą gali būti tikslinamas, koreguojamas.
31. Įstatymų leidėjas konstitucinę diskrecijos teisę nustatyti atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos sąlygas, susijusias su aplinkybėmis, dėl kurių piliečiai negali atlikti tokios tarnybos, realizavo, inter alia Karo prievolės ir alternatyvios krašto apsaugos tarnybos įstatymo 15 straipsnyje (galiojusiame iki 2026 m. sausio 1 d.), kuriame reglamentavo privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimą individualia tvarka, ir kurio 1 dalyje įtvirtino baigtinį karo prievolininkų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama individualia tvarka, sąrašą.
32. KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiems karo prievolininkams: <...> 2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje. Be kita ko, KPAKATĮ 15 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 6, 8, 9, 91, 11, 13, 131, 132 ir 133 punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Taigi, aiškinant KPAKATĮ 15 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, konstatuotina, kad pašaukus asmenį atlikti PPKT, pagal KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 1-13 punktus, t. y. vien pagal šias įstatymo nuostatas, įtvirtinančias objektyvių aplinkybių buvimą, prievolininkams, nesant raštiškai pareikšto jų noro atlikti PPKT, privalo būti atidėta PPKT. Išnykus objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių PPKT buvo atidėta, karo prievolininko, jau anksčiau pašaukto atlikti PPKT, įtraukimas į karo prievolininkų sąrašą gali būti tikslinamas, koreguojamas.
33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės nėra ginčo, kad pareiškėjas Vilniaus Gedimino technikos universitete nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo priimtas į bakalauro studijas, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. magistrantūros studijas. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. paaiškinime neginčijo aplinkybių, kad jam studijuojant bakalauro studijose jis buvo pašauktas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir jam tarnyba buvo atidėta studijų pagrindu.
34. Pareiškėjo įsitikinimu, pasikeitus faktiniam tarnybos atidėjimo pagrindui, t. y. pabaigus bakalauro studijas ir pareiškėjui pradėjus studijuoti magistrantūros studijose, pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į 2023 metų karo prievolininkų sąrašą ir apie tarnybos atidėjimą dėl magistrantūros studijų pareiškėjas turėjo būti informuotas priimant individualų administracinį aktą. Tarnybai to savalaikiai nepadarius, pareiškėjo manymu, jis negali būti šaukiamas į tarnybą 2024 metais.
35. Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą (žr. šios nutarties 30-32 punktus) ir atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėją pakartotinai šaukti į tarnybą (kai jis jau buvo pašauktas, kai jis pradėjo bakalauro studijas, ir tarnyba atidėta). Pažymėtina, kad karo prievolininkų sąrašai sudaromi vieną kartą į metus (metų pradžioje). Tuo metu kai pareiškėjas baigė bakalauro studijas (2022 m.), karo prievolininkų sąrašas jau buvo sudarytas, tuo tarpu kai buvo sudaromas kitų metų karo prievolininkų sąrašas (2023 m.), pareiškėjas jau buvo priimtas į magistrantūros studijas, taigi vis dar egzistavo pagrindas atidėti studijas KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Išnykus KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam pagrindui (pareiškėjui nutraukus magistrantūros studijas 2023 m. sausio 31 d.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jis pagrįstai įtrauktas į 2024 m. karo prievolininkų sąrašą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju institucija, nustačiusi atidėjimo pagrindą dėl studijavimo aukštojoje mokykloje, neturi diskrecijos teisės atidėti ar neatidėti tarnybos, išskyrus KPAKATĮ 15 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.
36. Priešingai nei, KPAKATĮ (galiojusio iki 2026 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto tarnybos atidėjimo pagrindu (krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu)), kai institucijos turi atlikti individualų karo prievolininko prašyme nurodytų aplinkybių vertinimą apie neproporcingai didelę žalą jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2111-629/2021), KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto atidėjimo pagrindui nustatyti pakanka objektyvių aplinkybių apie studijavimo aukštojoje mokykloje tam tikroje studijų pakopoje pirmą kartą faktą. Nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės objektyviai egzistavo ir nebuvo nuginčytos byloje. Jos išnyko 2023 m. sausio 31 d. Todėl, vadovaujantis KPAKATĮ 5 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas į tarnybą galėjo būti pašauktas (o tiksliau – jau pašaukto pareiškėjo sąrašas patikslintas) ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos (taigi iki 2024 m. pabaigos), kas ginčo atveju ir buvo padaryta.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad tai, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisinio reguliavimo aiškinimu bei taikymu, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, be kita ko, įrodymų vertinimo taisyklės, galėjusios pažeisti objektyvų ir visapusišką bylos aplinkybių tyrimą ir vertinimą bei turėti įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde formuluoja prašymą patikrinti Aprašo 8.1 papunkčio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams. Pareiškėjas šį prašymą grindžia tuo, kad: 1) KPAKATĮ nenumatyta, kad atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos individualia tvarka pagal KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos arba tvarka galėtų būti reglamentuota kokiu nors poįstatyminiu teisės aktu, todėl Aprašo nuostatos tiek, kiek jos susijusios su privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimu individualia tvarka, prieštarauja Konstitucijos 139 straipsnio 2 daliai; 2) Aprašas negali būti taikomas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka teisiniams santykiams reglamentuoti, kadangi jis reglamentuoja šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką ir šaukimo į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tvarką; 3) KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nenumatyta teisė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui nustatyti kokią nors kitokią privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo dėl studijų aukštojoje mokykloje tvarką nei ji numatyta pačiame įstatyme; 4) Aprašo 8.1 papunktis prieštarauja KPAKATĮ 6 straipsnio nuostatoms dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą vykdymo, nes iš atsitiktiniu (loterijos principu) būdu vykdomos atrankos nepagrįstai iš anksto eliminuoja tam tikros grupės asmenis, kurie atsitiktinės atrankos būdų gal tiesiog net nepatektų į kalendorinių metų šauktinių sąrašą; 5) Aprašo 8.1 papunktis, pagal kurį aukštųjų mokyklų studentai neįtraukiami į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą jų apie tai neinformuojant, pažeidžia tokių asmenų teises, nes ne tik atima iš jų teisę atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, bet ir teisę pasirinkti alternatyvią tarnybą arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymus; 6) Aprašo 8.1 papunktis prieštarauja VAĮ 10 straipsniui, numatančiam, kad viešojo administravimo institucija privalomus asmeniui sprendimus turi įforminti priimdama administracinį sprendimą; 7) Aprašo 8.1 papunktis prieštarauja VAĮ 13 straipsniui, nes leidžia viešojo administravimo subjektui apie priimtą administracinį sprendimą neinformuoti suinteresuotą asmenį ir leidžia nesilaikyti VAĮ 13 straipsnyje numatytos pareigos tinkamai supažindinti asmenį su jo atžvilgiu priimtu administraciniu sprendimu; 8) Aprašo 8.1 papunktis prieštarauja VAĮ 14 straipsniui, nes apriboja asmens, kurio atžvilgiu priimtas jam teises ir pareigas sukeliantis administracinis sprendimas, teisę ir galimybę apskųsti tokį sprendimą; 9) Aprašo 8.1 papunktis prieštarauja KPAKATĮ II skirsniui „privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas“ ir KPAKATĮ 15 straipsniui „Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka“, numatantiems, kad sprendimai dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo studentams priimami ne automatiškai, o individualiai, įvertinus net keletą individualių aplinkybių.
39. ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.
40. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; kt.). Vertinant pareiškėjo argumentus dėl Aprašo 8.1 papunkčio tyrimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas netinkamai aiškina KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes KPAKATĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto atidėjimo pagrindui nustatyti pakanka objektyvių aplinkybių apie studijavimo aukštojoje mokykloje tam tikroje studijų pakopoje pirmą kartą faktą (žr. šios nutarties 30-32, 36 punktus), o tai šioje byloje ir buvo nustatyta. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl Aprašo 8.1 papunkčio tyrimo nesudaro jokių abejonių Aprašo 8.1 papunkčio teisėtumu.
41. Įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes ir pareiškėjo inicijuoto ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo iškeltų abejonių dėl minėtos Aprašo nuostatos neatitikimo Konstitucijai ir kitiems teisės aktams yra teisinis pagrindas prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą.
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo prašymą kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas buvo aiškiai suformulavęs ir pateikęs atitinkamą prašymą pirmosios instancijos teismui, todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai laikytini nepagrįstais.
43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir proceso normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
44. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis