Administracinė byla Nr. AS-265-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02800-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prašymą atsakovei A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašymą pareiškėjo vardu pateikė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Bendrovė), nurodydama, kad veikiama pagal sutartį.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino  Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 1-206, 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartį Nr. J4-831 ir darė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas, o tarp Administracijos ir Bendrovės šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Teismas konstatavo, kad prašymas Administracijos vardu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo yra paduodamas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl prašymą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu atsisakė priimti.

II.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Pareiškėjas remiasi Rinkliavų įstatymu, pažymi, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus Bendrovė vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pervestos Vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Bendrovė yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje. Administracija 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 pavedė Bendrovei būti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, įgaliojo Bendrovę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos rinkimą bei suteikė teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo (Koncesijos sutarties 47 p.). Pareiškėjas remiasi Civilinio kodekso 6.756 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad Administracija ne tik koncesijos sutartimi, bet ir atskiru įgaliojimu yra suteikusi teisę Bendrovei Administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Bendrovė atitinkamai yra įgaliojusi darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pareiškėjo manymu, teismas, būdamas aktyvus ir kilus abejonei dėl prašymą pasirašiusio asmens įgaliojimo atstovauti Administraciją dėl vietinės rinkliavos priteisimo, turėjo įpareigoti pareiškėją pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o ne atsisakyti priimti prašymą. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovės atstovas, pateikęs prašymą Administracijos vardu, per klaidą prie prašymo pridėjo ne tą įgaliojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakyta priimti, konstatavus, jog jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ teisę teikti atskirąjį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir koncesijos sutartį (2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831) savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl Bendrovės veiksmai negali būti įvertinti kaip Administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Taigi, vertinant skundžiamos Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties turinį, yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama Lietuvos Respublik?s vietos savivaldos ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė Bendrovei, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Taigi, iš tokių pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką, reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai negali būti pripažinti pakankamais, siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį kontroliuojant jos surinkimą (Rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai), materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis Bendrovė, savaime nepaneigia pareiškėjo galimybės kreiptis į administracinius teismus šiais klausimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-160-143/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo (prašymo) priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, jog suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016). Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomų duomenų apie suteiktus įgaliojimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012, 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl ši nutartis naikintina, grąžinant prašymo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

                                                                      Arūnas Sutkevičius