Administracinio nusižengimo byla Nr. II-333-537/2021
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00495-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 22 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. skundą dėl ne teismo tvarka Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto I. K. 2021 m. spalio 14 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4256-2021 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Nubaustas asmuo, t. y., L. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto I. K. 2021 m. spalio 14 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4256-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nubaustas asmuo teigia, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad vykdant plytų smėliavimo darbus, aplinkos orą buvo teršiamas smėlio dulkėmis, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra rinkta duomenų, ar aplinkos oras buvo teršiamas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Skundžiamu atveju duomenų, kad nebuvo laikomasi nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų, nenustatyta, nes nebuvo atlikti jokie oro taršos matavimai bei tokie matavimai nelyginti su nustatytais aplinkos apsaugos normatyvais ir aplinkos apsaugos standartais. Tokiu atveju neaišku, ar aplinkos oras apskritai buvo užterštas, nes pats smėlio patekimas į aplinką nebuvo fiksuotas. Pažymi, kad tariama oro tarša buvo fiksuota tik praėjus dviem dienom po darbų atlikimo, todėl objektyviai užfiksuoti aplinkos oro taršą nebuvo jokių galimybių (b. l. 2-5).
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 26 d. atliko patikrinimą (2021 m. kovo 4 d. patikrinimo aktas Nr. PA-609) ir įsitikino, kad (duomenys neskelbtini) užterštas smėlio (plytų) dulkėmis. Pats asmuo pripažįsta (2021 m. vasario 26 d. L. K. apklausos protokolas), kad nurodytu adresu jo vadovaujama įmonė vykdė darbus ir, kad procese naudojamas ventiliatorius, kuris išpučia orą su dulkėmis į lauką. Nurodo, kad dalis dulkių nusėdo ant automobilių, kurie buvo aikštelėje, automobilius geranoriškai nuplovė. Aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, pavyzdžiui, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas ar Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471, tiek suspenduotas medžiagas (daleles esančias vandenyje), tiek kietąsias daleles (daleles esančias atmosferoje ar dujose) laiko teršalais. Tai, kad L. K. atstovaujamos įmonės darbuotojai smėlio (plytų) dulkes nuo automobilių nuplovė, tik patvirtina faktą, jog asmuo suprato, kad nebuvo pakankamai atsakingas ir sukėlė neigiamas pasekmes tiek aplinkai, tiek gyventojams. Nors (duomenys neskelbtini) pagal vykdomos veiklos pobūdį nereikia turėti taršos leidimo ar mokėti mokesčio už aplinkos teršimą, ji vykdydama ūkinę veiklą privalo laikytis nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis). Tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nepaminėti tokie žodžiai kaip „taisyklės“ ar „reikalavimai“, dar nereiškia, kad ūkinę veiklą jau galima vykdyti nesilaikant aplinkosauginių taisyklių ar reikalavimų. Vienas iš tokių ūkinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams nustatytų reikalavimų yra numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, kur pasakyta, kad gaminant, vežant, saugant ir naudojant įrangą, produktus ar medžiagas, kurie gamybos, paskirstymo, saugojimo ar naudojimo metu teršia arba gali teršti aplinkos orą, privaloma pasirinkti tokį būdą, kuris apsaugotų aplinkos orą nuo neleistino teršimo. Nors ir nėra teisės akto tiesiogiai draudžiančio smėlio dulkes pūsti į lauką, bet ūkio subjektas privalo būti maksimaliai atsakingas už savo vykdomą veiklą, ir jam, kaip juridiniam asmeniui, yra taikomi didesni pareigos domėtis vykdomos veikos poveikiu aplinkai reikalavimai, kaip ir aukštesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, apie ką nekartą pasisakę teismai. Net ir nebūdamas specialistu, be jokių papildomų instrumentinių matavimų, žmogus pajėgus suprasti, kad smėlio dulkes ventiliatoriaus pagalba išpūtus tiesiai į aplinką be jokio filtro, jos dar kurį laiką sklandys ore ir nusės ne vienoje vietoje, bet paplis aplinkoje, tame tarpe ir gyvenamojoje. Kaip ir aišku tai, kad smėlio dulkės iš automobilių aikštelės per paviršinių nuotekų surinkimo sistemą su krituliais bus išplautos į paviršinius vandenis. Teršiančių medžiagų normatyvų viršinimas aplinkos ore užtraukia administracinę atsakomybę numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 242 straipsnio 2 dalyje, bet šio nusižengimo padarymu asmuo nėra kaltinamas (b. l. 1-3).
L. K. prašo jo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant (b. l. 5).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos taip pat prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jų įgaliotam atstovui nedalyvaujant (b. l. 5).
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Teisėjas nustatė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas I. K. 2021 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4256-2021, kuriuo L. K., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktoriaus L. K., 2021 m. vasario 24 d., 12.00 val., (duomenys neskelbtini), vykdydama plytų smėliavimo darbus, aplinkos orą teršė smėlio dulkėmis (darbų vykdymo metu susidariusias smėlio dulkes ventiliatoriaus pagalba specialiai tam skirtu vamzdžiu pūtė į lauką, nenaudojo jokio dulkių nusodinimo ar gaudymo įrenginio). Už tai asmeniui paskirta 225 Eur bauda (b. l. 27).
Administracinio nusižengimo protokole nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios nurodytos skundžiamame nutarime (b. l. 12-13).
Pranešime dėl galimo pažeidimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 24 d., (duomenys neskelbtini), nušveistas plytų dulkes pūtė atvirai į daugiabučio namo kiemą. Dulkės pasklido po visą kiemą, nusėdo laiptinėje, ant namo palangių, šaligatvių, kieme stovėjusių automobilių (b. l. 14).
Foto nuotraukose ir foto lentelėje užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukose matyti, kad ant automobilių yra smėlio dulkių (b. l. 15-20, 24).
Patikrinimo akte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktoriaus L. K., 2021 m. vasario 24 d., 12.00 val., (duomenys neskelbtini), vykdydama plytų smėliavimo darbus, aplinkos orą teršė smėlio dulkėmis (darbų vykdymo metu susidariusias smėlio dulkes ventiliatoriaus pagalba specialiai tam skirtu vamzdžiu pūtė į lauką, nenaudojo jokio dulkių nusodinimo ar gaudymo įrenginio) (b. l. 22).
L. K. apklausos protokole fiksuota, jog vykdė darbus (duomenys neskelbtini). Veiklos metu susidariusias dulkes paliko užsakovui. Ventiliatoriui dirbant dulkės per įrengtą vamzdį patenka į aplinką. Dulkės nusėdo ant automobilių, kurie buvo aikštelėje (b. l. 23).
ANK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus, kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą ar kitus aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus leidimas neprivalomas, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 140 Eur, juridinių asmenų vadovams – nuo 140 iki 300 Eur ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 200 Eur.
Kaip minėta, nubaustas asmuo teigia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra rinkta duomenų, ar aplinkos oras buvo teršiamas. Nebuvo atlikti jokie oro taršos matavimai bei tokie matavimai nelyginti su nustatytais aplinkos apsaugos normatyvais ir aplinkos apsaugos standartais. Pats smėlio patekimas į aplinką taip pat nebuvo fiksuotas.
Vertinant nurodytą skundo argumentą, pritariama institucijos atsiliepime nurodytai pozicijai, kad teršiančių medžiagų normatyvų viršinimas aplinkos ore užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ANK 242 straipsnio 2 dalyje. L. K. minėto administracinio nusižengimo padarymu nėra kaltinamas, todėl institucija neprivalėjo rinkti duomenų, ar aplinkos oras buvo teršiamas, nustatytą tašą lyginti su aplinkos apsaugos normatyvais ir aplinkos apsaugos standartais, kaip tai skunde nurodo nubaustas asmuo.
(duomenys neskelbtini) pagal vykdomos veiklos pobūdį nereikia turėti taršos leidimo ar mokėti mokesčio už aplinkos teršimą, tačiau įmonė, vykdydama ūkinę veiklą privalo laikytis nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis). Vienas iš tokių ūkinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams nustatytų reikalavimų yra numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad gaminant, vežant, saugant ir naudojant įrangą, produktus ar medžiagas, kurie gamybos, paskirstymo, saugojimo ar naudojimo metu teršia arba gali teršti aplinkos orą, privaloma pasirinkti tokį būdą, kuris apsaugotų aplinkos orą nuo neleistino teršimo.
Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ant automobilių yra smėlio dulkių (b. l. 15-20, 24). L. K. apklausos protokole fiksuota, jog ventiliatoriui dirbant dulkės per įrengtą vamzdį patenka į aplinką. Dulkės nusėdo ant automobilių, kurie buvo aikštelėje (b. l. 23). Taigi, kaip matyti, pats nubaustas asmuo neginčija fakto, jog 2021 m. vasario 24 d., 12.00 val., (duomenys neskelbtini), jo vadovaujama įmonė, vykdydama plytų smėliavimo darbus, darbų vykdymo metu susidariusias smėlio dulkes ventiliatoriaus pagalba specialiai tam skirtu vamzdžiu pūtė į lauką, nenaudojo jokio dulkių nusodinimo ar gaudymo įrenginio.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors ir nėra teisės akto, tiesiogiai draudžiančio smėlio dulkes pūsti į lauką, bet ūkio subjektas privalo būti maksimaliai atsakingas už savo vykdomą veiklą, ir jam, kaip juridiniam asmeniui, yra taikomi didesni pareigos domėtis vykdomos veikos poveikiu aplinkai reikalavimai, kaip ir aukštesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo L. K. skundas netenkinamas, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto I. K. 2021 m. spalio 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4256-2021 paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėjas Raimundas Krušinys