Civilinė byla Nr. 3K-3-539/2014

       Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06233-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.1; 121.20 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 12 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Rimvydo Norkaus ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panorama LT“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panorama LT“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Merko statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiloprojektas“, A. K. įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Santechniniai darbai“, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekoprojektas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Ieškovas UAB „Panorama LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 86 098,15 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metines palūkanas, o iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ – 57 398,76 Lt draudimo išmokos ir 6 proc. metines palūkanas.

              Ieškovas ir atsakovai 2009 m. spalio 22 d. sudarė Turto draudimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ buvo pagrindinis draudikas, o atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ – dalyvaujantysis draudikas. Šia Sutartimi buvo apdraustas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas – pastatai. 2010 m. liepos mėnesį (2010 m. liepos 4 d., 2010 m. liepos 14 d. ir 2010 m. liepos 18 d.) Vilniuje per trumpą laiką iškrito labai didelis kritulių kiekis, lietūs buvo pasiekę pavojingo meteorologinio reiškinio lygį, o 2010 m. liepos 14 d. įvyko stichinis meteorologinis reiškinys. Liūčių metu lietaus nuotekomis buvo užlietos ieškovui priklausančio prekybos centro aikštelės – 2-ojo aukšto grindys ir eskalatorių bei keleivinių liftų prieduobiai, ir sugadintas turtas – eskalatorių ir keleivinių liftų valdymo elektros įranga. Ieškovas dėl užliejimo patyrė 158 496,91 Lt žalą. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. balandžio 20 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. raštais informavo ieškovą, kad 2011 m. liepos mėn. įvykiai yra draudžiamieji, tačiau patirta žala neviršija franšizės, todėl draudimo išmoka nebus mokama. Atsakyme atsakovas taip pat nurodė, kad lietaus nuotekų tinklai buvo įrengti ne pagal A. K. įmonės parengtą techninį lietaus nuotekų projektą, nes nebuvo įrengta siurblinė. Dėl šių aplinkybių atsakovas padarė išvadą, kad žalos priežastis buvo lietaus nuotekų darbo projekto klaidos, nulemtos techninio darbo projekto sprendinių nesilaikymo. Atsakovas rėmėsi Draudimo liudijimo papildomų sąlygų 7.8 punktu, pagal kurį projektuotojo klaida yra draudžiamasis įvykis, o besąlyginė išskaita yra lygi projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumai, taip pat nurodė, kad lietaus nuotekų proveržis į prekybos centro „Panorama“ patalpas įvyko dėl nenumatytos priežasties, t. y. galbūt užtvindyto miesto nuotakyno, nes kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteoroliginio reiškinio lygį. Ieškovas teigia, kad jo turtas buvo sugadintas ne dėl projektavimo klaidos, o dėl lietaus, todėl iš atsakovų turi būti priteista draudimo išmoka (2010 m. liepos 4 d. dėl užliejimo patirta žala sudarė 9 714,10 Lt (franšizė – 5 000 Lt), todėl draudimo išmokos dydis – 4 714,10 Lt; 2010 m. liepos 14 d. dėl užliejimo patirta žala sudarė 71 271,09 Lt (franšizė – 5 000 Lt), todėl draudimo išmokos dydis – 66 271,09 Lt; 2010 m. liepos 18 d. dėl užliejimo patirta žala sudarė 77 511,72 Lt (franšizė – 5 000 Lt), todėl draudimo išmokos dydis – 72 511,72 Lt.). Bendra prašoma priteisti suma yra 143 496,91 Lt. Kadangi atsakovai bendrai draudė ieškovo turtą, jų atsakomybės dydis yra nustatytas Draudimo liudijime, todėl iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 86 098,15 Lt draudimo išmokos, o iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ – 57 398,76 Lt draudimo išmokos. Pažymėta, kad kaip naudos gavėjas Draudimo liudijime yra nurodyti bankai, tačiau 2011 m. gruodžio 2 d. raštais jie sutiko, jog draudimo išmoka būtų išmokėta ieškovui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovo UAB „Panorama LT“ ieškinį patenkino.

              Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje konstatuotas faktines aplinkybes, sprendė, kad      2010 m. liepos 14 ir 18 d. lietūs buvo pasiekę pavojingo ir stichinio meteorologinio reiškinio lygį, 2010 m. liepos 18 d. smarkus pavojingas lietus Vilniaus mieste buvo įvertintas kaip nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė, magistralinis lietaus nuotakynas T. Narbuto gatvėje yra perkrautas ir liūčių metu nespėjo priimti didelių paviršinių nuotekų srautų, prekybos centro „Panorama“ pastato nuotekų tinklų priežiūra buvo vykdoma tinkamai. Taip pat atsižvelgta į L. U. ir M. V. vieningą išvadą, kad užliejimą lėmė liūtys, o suprojektuotos ir pastatytos lietaus nuotakyno sistemos pralaidumas atitiko Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinierinės sistemos, lauko inžinieriniai tinklai“ reikalavimus. 2008 m. spalio 6 d. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti akte projekto pakeitimai ir nuokrypos buvo nustatyta tvarka suderinti ir pažymėti pateiktoje techninėje dokumentacijoje. Nurodytame reglamente nenustatyta, kad nukrypimas nuo projektinių sprendinių turėtų būti vertinamas kaip teisės aktų pažeidimas ar techninė klaida. Teismas, nustatęs, kad nuotekų sistemos įrengimo darbai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, padarė išvadą, jog ginčo dienomis iškritęs vandens kiekis buvo pasiekęs stichinės nelaimės ribą, todėl patalpų užliejimas buvo nulemtas nenugalimos jėgos aplinkybių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, remdamasis Sutarties 3, 5, 7.11 punktais, Taisyklių 3.1 punktu, teismas sprendė, kad atsakovai privalo išmokėti ieškovui draudimo išmoką, t. y. jo patirtą žalą, kurią pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas nurodė, kad civilinė byla buvo iškelta 2012 m. sausio 9 d., taigi atsakovas pusantrų metų nesiėmė jokių veiksmų užliejimo priežasčiai nustatyti, viso bylos nagrinėjimo metu atsakovai neteikė įrodymų ir tik 2013 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje pašalinus prieštaravimus tarp ekspertų L. U. ir M. V. išvadų, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė prašymą skirti ekspertizę, kurį teismas atmetė. Atmetus prašymą skirti ekspertizę, atsakovas kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė 2013 m. gegužės 14 d. ekspertinio vertinimo aktą, kuriame nurodyta, jog prekybos centras „Panorama“ užlietas dėl rangovo kaltės, nes jis nesilaikė darbo projektuose numatytų sprendinių, nevykdė statybos darbų pagal statinio projektą. Šio ekspertinio vertinimo akte nurodytas išvadas teismas išanalizavo bei įvertino atsižvelgdami su byloje esančius rašytinius įrodymus, ekspertų paaiškinimus ir darė išvadą, jog 2013 m. gegužės 14 d. ekspertinio vertinimo akte nustatytos aplinkybės nėra pakankamos, kad paneigtų byloje konstatuotas priešingas faktines aplinkybes.

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo UAB „Panorama LT“ ieškinys atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, ir dalį, kuria iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą priteista 211,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; civilinę bylą šiose dalyse perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; nutraukė apeliacinį procesą dėl likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo.

              Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė  ir vertino ginčo aplinkybes ir neišsiaiškino tikrosios ieškovui priklausančio prekybos cento „Panorama“, esančio Vilniuje, Saltoniškių g. 9, aikštelės užliejimo priežasties. Pagal papildomų draudimo sąlygų 7.8 punktą projektuotojo klaida yra draudžiamasis įvykis, tačiau besąlyginė išskaita šio draudiminio įvykio atveju yra lygi projektuotojo civilinė atsakomybė privalomojo draudimo sumai – 150 000 Lt. Nagrinėjamu atveju ieškovo patirta žala neviršija išskaitos sumos. Kadangi atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes padarė išvadą, kad žalos priežastis buvo lietaus nuotekų darbo projekto klaidos, nulemtos techninio darbo projekto sprendinių nesilaikymo, tai aplinkybė, ar pastato nuotekų sistema buvo suprojektuota tinkamai, turi esminę reikšmę teismo sprendimui. Teisėjų kolegija sprendė, kad esminę reikšmę turi ir tai, ar rangovas nenukrypo nuo projekto ir tinkamai įrengė pastato nuotekų tinklus, nes pagal Draudimo taisyklių 4.1.4 punktą rangovo darbo klaidos ir trūkumai yra priskiriami prie nedraudžiamųjų įvykių. Šioms aplinkybėms nustatyti atsakovas prašė skirti teismo ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė ir bylą nagrinėjo iš esmės remdamasis ieškovo pateiktu L. U. ekspertizės aktu bei trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ pateikta M. V. vertinimo ataskaita. Nurodyta, kad remiantis šiais įrodymais negalima nustatyti nurodytų esminių bylos aplinkybių, nes abu paminėti statybos techninių žinių turintys specialistai savo išvadose pasisakė tik dėl to, ar prekybos centre įrengti lietaus nuotekų vamzdžiai yra tinkamo pralaidumo. Specialistai dėl vamzdžių pralaidumo pateikė skirtingas išvadas, o kitų lietaus nuotekų sistemos projektavimo ir įrengimo aplinkybių jie visai netyrė ir dėl jų nepasisakė. Iš 2008 m. spalio 6 d. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto taip pat negalima nustatyti bylai svarbių aplinkybių, t. y. ar užtikrinant, kad lietaus vanduo nepatektų į pastato vidų, pagal projektą turėjo būti įrengta uždara lietaus nuotekų sistema, ar turėjo būti įrengti siurbliai, ar lietaus nuotekų sistema galėjo būti sujungta su gamybinių nuotekų sistema, kokie buvo lietaus nuotekų sistemos projektavimo ir įrengimo darbų trūkumai, kurie trūkumai turėjo įtakos pastato užliejimui ir kokia dalimi. Spręsta, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neturi teisės skųsti teismo sprendimo, priimto kito atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu, todėl apeliacinis procesas dėl likusios teismo sprendimo dalies panaikinimo buvo nutrauktas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 dalis).

II. Kasaciniai skundai ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Panorama Lt“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria priteista iš ieškovo UAB „Panorama LT“ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 2583 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas priimta nutartimi neišsprendė bylos iš esmės, nes iš dalies panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Dėl to teisėjų kolegija nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai, nes nepriėmė sprendimo jo naudai.

              Atsiliepimu į ieškovo UAB „Panorama Lt“ kasacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutiko su atsakovo argumentais dėl žyminio mokesčio priteisimo ir nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su visais pagrindiniais atsakovo argumentais ir todėl pagrįstai remiantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi buvo priteistas iš ieškovo žyminis mokestis atsakovo naudai.

Kasaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo nutrauktas apeliacinis procesas atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu ir priimti naują sprendimą: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ buvo priteista 40 proc. ieškovo patirtos žalos atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų ir šią dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl CPK 315 straipsnio aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra netinkamas subjektas, galintis teikti apeliacinį skundą dėl viso pirmosios instancijos sprendimo. Remiantis CPK 305 straipsniu, skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą turi teisę ne tik šalis, kurios atžvilgiu priimtas nepalankus teismo sprendimas, bet ir bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo. Teisėjų kolegija, pasisakydama, kad apeliacinį skundą AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu gali paduoti tik pats atsakovas, nepagrįstai susiaurino CPK 305 straipsnio taikymo sritį. Teismas galėjo nutraukti apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio pagrindu tik jei apeliacinis skundas būtų paduotas ne CPK 305 straipsnyje nurodyto asmens. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ yra tinkamas subjektas pateikti apeliacinį skundą, tai šis skundas jo ribose turėjo būti nagrinėtas, neišskiriant pirmosios instancijos teismo sprendimo į skųstiną ir neskųstiną dalis. Turėjo būti atsižvelgta į tarp atsakovų susiklosčiusių teisinių santykių specifiką. Draudimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindinis draudikas naudojasi visomis draudiko teisėmis ir vykdo visas draudiko pareigas, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Šio straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio faktas ar kad draudžiamojo įvykio nebuvo, draudimo išmokos dydis, ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į šias nuostatas, AAS „Gjensidige Baltic“ šiuo konkrečiu atveju yra ribojamas pagrindinio draudiko sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju ir išmokos mokėjimo. Savarankiškai, nesant pagrindinio draudiko sprendimo, atsakovas neturi teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas lemtų tai, kad pagrindiniam draudikui priėmus sprendimą neskųsti teismo sprendimo, o jo pagrindu pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką, dalyvaujantysis draudikas pažeistų bendrojo draudimo sutartį. Tuo atveju, jei teismo sprendimą apskundžia pagrindinis draudikas, o dalyvaujantysis jo neskundžia, susidarytų situacija, pagal kurią ta pačia bendrojo draudimo sutartimi dėl to paties įvykio vienas draudikas yra įpareigojamas išmokėti draudimą, o kitas galbūt bus atleistas nuo draudimo išmokos mokėjimo, konstatavus buvus nedraudžiamąjį įvykį ar kad išskaita viršija padarytą žalą. Taigi apeliacinės instancijos vertinimas, kad tik abu draudikai turi skųsti teismą sprendimą arba jo neskųsti, nepagrįstas. Nepanaikinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, susidarytų CK 6.987 straipsniui ir draudimo sutarties esmei prieštaraujanti teisinė situacija, pagal kurią draudikas būtų įpareigotas išmokėti draudimo išmoką, nenustačius, kad įvykis yra draudžiamasis ir kad pagrindinio draudiko priimtas sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką gali būti pagrįstas.    

Atsiliepimu į atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ iš esmės sutiko su atsakovo argumentais.

Atsiliepimu į atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl CPK 315 straipsnio aiškinimo. Apeliacinį skundą gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus, t. y. varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas. Asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra palankus, nelaikomas asmeniu, teisiškai suinteresuotu skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu. CPK 305 straipsnis turi būti aiškinamas kartu su CPK 37 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ nevaržė atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ teisių ir pareigų jam nenustatė, todėl AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo teisiškai suinteresuotas dėl šios teismo sprendimo dalies. Nagrinėjamu atveju egzistuoja neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Nors ieškinio reikalavimai buvo grindžiami ta pačia sutartimi, tačiau ieškovas neprašė draudimo išmoką priteisti iš abiejų atsakovų solidariai, nes tokios teisės neturėjo. Ieškovas galėjo reikšti atskirus reikalavimus dėl draudimo išmokos priteisimo kiekvienam draudikui atskirai skirtingose bylose. Pagal CPK 44 straipsnio 1 dalį bendrininkai veikia kiekvienas savo vardu. Pirmosios instancijos teisme atsakovai teikė skirtingus procesinius dokumentus, jiems atstovavo skirtingi atstovai, nebuvo pateiktas įgaliojimas AB „Lietuvos draudimas“ atstovauti ir kitam atstovui. Kadangi ginčo draudimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. spalio 22 d., tai byloje reikia vadovautis draudimo sutarties sudarymo dieną galiojusia Draudimo įstatymo redakcija. Draudimo įstatymo 115 straipsnis nustato bendrojo draudimo sutarties šalių teises ir pareigas iki civilinės bylos iškėlimo, tačiau šis įstatymas nenustato draudiko teisių ir pareigų civilinio proceso metu, nes tai reglamentuota CPK. Atsakovas ignoruoja tą aplinkybę, kad bendrajame draudime dalyvaujantys draudikai turi būti sudarę bendradarbiavimo sutartį, kurioje inter alia turi susitarti dėl to, kokia tvarka pagrindinis draudikas teiks informaciją kitiems draudikams apie bendrojo draudimo sutartį. Taigi dalyvaujančiajam draudikui turi būti žinoma pagrindinio draudiko pozicija, be to, pareigą tuo pasidomėti lemia ir draudiko, kaip savo srities profesionalo, statusas. Tai, kad dalyvaujantis draudikas nedalyvauja pagrindiniam draudikui priimant sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, nereiškia, kad jis negali pasirūpinti tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu teikiant bendrą apeliacinį skundą. Jeigu atsakovas nepageidavo pasinaudoti savo teise į apeliaciją, tai yra išimtinai jo sprendimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės paduoti apeliacinį skundą

              Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą neatskiriama nuo asmens teisės į tinkamą teisminį procesą. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, t. y. teisminio proceso santykius, turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas efektyvus asmens pažeistų teisių ir laisvių gynimas. Vienas iš teisės į tinkamą teisinį procesą aspektų – teismo sprendimo apskundimas.

              Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinio proceso santykius, turi tam tikrą diskrecijos teisę nustatyti apskundimo terminus ir pagrindus, taip pat apskundimo tvarką bei formą. Apeliacinis procesas gali prasidėti tik šalies arba kito dalyvaujančio byloje asmens, dėl kurio priimtas nepalankus teismo sprendimas, iniciatyva padavus apeliacinį skundą. Apskųsti teismo sprendimus yra šalių teisė, o ne pareiga.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ neturi teisės skųsti teismo sprendimo, priimto kito atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu, todėl  apeliacinį procesą dėl likusios teismo sprendimo dalies panaikinimo nutraukė (CPK 315 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 dalis). Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas šios išvados jokiais argumentais nepagrindė. Ieškovas atsiliepime į atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja neprivalomas procesinis bendrininkavimas; ieškovas galėjo reikšti atskirus reikalavimus dėl draudimo išmokos priteisimo kiekvienam draudikui atskirai skirtingose bylose, o pagal CPK 44 straipsnio 1 dalį bendrininkai veikia kiekvienas savo vardu.

CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Įstatymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Ieškinys, pareiškiamas kelių ieškovų ir keliems atsakovams, atitinka neprivalomo bendrininkavimo procesines sąlygas, jeigu kiekvienas iš reikalavimų atskirai gali būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau jų sąsajumas grindžiamas reikalavimų arba įsipareigojimų pobūdžio bei medžiagos fakto ir teisės klausimais tapatumu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui teismo sprendimas yra individualizuojamas kiekvienam bendrininkui, todėl ir apeliaciniame procese kiekvienas iš bendrininkų, nesant pavedimo, veikia savo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Švaresta“ v. UAB „Vilkaviškio autoklubas“, bylos Nr. 3K-3-521/2010). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje procesinį bendrininkavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo klausimai, kuriuos nurodo ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą, nėra aktualūs.

Remiantis CPK 305 straipsniu, apeliacinį skundą gali paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Apeliantas turi būti teisiškai suinteresuotas skundžiamo teismo sprendimo panaikinimu. Paprastai teisinis interesas panaikinti skundžiamą sprendimą egzistuoja tuo atveju, kai teismo sprendimą skundžiančioji šalis pralaimėjo pirmosios instancijos teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neturi teisinio suinteresuotumo dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai kasatoriaus atžvilgiu, ir tai sudarė pagrindą nutraukti apeliacinį procesą. Pažymėtina tai, kad sprendžiant dėl asmens materialinio teisinio suinteresuotumo konkrečioje byloje yra reikšmingas bylos nagrinėjimo dalykas, kuris apibrėžtas ieškinio pagrindu ir dalyku. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju dalyvaujančio byloje asmens teisinis suinteresuotumas skundžiamo sprendimo panaikinimu visų pirma vertintinas ne pirmiau minėto procesinio bendrininkavimo, bet šalis siejančių materialinių teisinių santykių aspektu.                Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai 2009 m. spalio 22 d. sudarė Turto draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ buvo pagrindinis draudikas, o kasatorius AAS „Gjensidige Baltic“ – dalyvaujantysis draudikas. Ieškovas nurodytos sutarties pagrindu prašė priteisti iš atsakovų draudimo išmoką. Taigi, bylos šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kurių ypatumas tas, kad juose dalyvauja draudikų daugetas. Draudikų daugeto atsiradimo pagrindas yra bendrasis draudimas. Bendruoju draudimu laikomi tokie atvejai, kai pagal vieną draudimo sutartį draudimo objektas apdraudžiamas keleto draudikų (CK 6.1003 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju draudimo sutartimi draudikai yra prisiėmę tam tikrą rizikos dalį. Bendrajame draudime susiklosto dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: 1) tarp draudikų, dalyvaujančių bendrajame draudime, ir 2) tarp draudikų ir draudėjo. Draudikų tarpusavio santykius reglamentuoja dalyvavimo bendrajame draudime sutartis (sutarties sudarymo metu galiojusio Draudimo įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2007 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. X-1324 redakcija). Sutartyje numatomas draudikas, kuris paskiriamas pagrindiniu draudiku, kiekvieno draudiko prisiimama draudimo rizikos dalis ir kt. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindinis draudikas naudojasi visomis draudiko teisėmis ir vykdo visas draudiko pareigas, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Šio straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio faktas ar kad draudžiamojo įvykio nebuvo, draudimo išmokos dydis, ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką. Taigi, kasatorius AAS „Gjensidige Baltic“, kaip dalyvaujantysis draudikas, yra ribojamas pagrindinio draudiko sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju ir išmokos mokėjimo. Draudimo išmokos mokėjimas yra pagrindinė draudiko pareiga, kuri vykdoma įvykus draudžiamajam įvykiui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 82 straipsnis). Taigi, tik nustačius, jog yra įvykęs teisiškai reikšmingas faktas – draudžiamasis įvykis, kyla draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Nagrinėjamos bylos atveju, kai šalis sutarties pagrindu sieja bendrojo draudimo teisiniai santykiai, draudžiamojo įvykio fakto konstatavimas yra vienodai reikšmingas abiejų draudikų atžvilgiu. Taigi tik konstatavus faktą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, yra galimas draudimo apsaugos taikymas bendrojo draudimo sutartimi kiekvieno draudiko prisiimtos draudimo rizikos apimtimi. Įvertinusi šalis siejančių materialiųjų teisinių santykių specifiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindinis draudikas, paduodamas apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas draudžiamojo įvykio faktas, sukeliantis teisinius padarinius abiems bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams, turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl tokio teismo sprendimo panaikinimo visa apimtimi. Dėl to tais atvejais, kai esant bendrojo draudimo santykiams apeliacinį skundą paduoda pagrindinis draudikas, laikytina, kad jis veikia abiejų draudikų vardu. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl bylos dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys pagrindinio draudiko atžvilgiu, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios ar paneigiančios atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą tuo pagrindu, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neturi teisės paduoti apeliacinio skundo dėl viso pirmosios instancijos teismo sprendimo, neįsigilino į šalis siejančius materialiuosius teisinius santykius ir šių santykių nulemtą teisinį suinteresuotumą teismo sprendimo panaikinimu bei sukūrė prielaidas teisiškai ydingai situacijai atsirasti tuo atveju, jeigu nagrinėjantis bylą iš naujo teismas nustatytų, kad nėra draudžiamojo įvykio, ir tuo pačiu galiotų teismo sprendimo dalis, kuria jau priteista draudimo išmoka iš kasatoriaus.

Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutrauktas apeliacinis procesas dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo ieškinys atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu, panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – panaikinti šią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo dalį. Panaikinus šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, naikinama ir nutarties dalis, kuria iš ieškovo atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ priteistas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, todėl atskirai dėl ieškovo kasacinio skundo šių išlaidų priteisimo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 96,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gruodžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų ir kitų šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

              Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria nutrauktas apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinys atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą: šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo UAB „Panorama LT“ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteista 2583 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Gražina Davidonienė

                                                                                                                              Rimvydas Norkus

                                                                                                                              Gediminas Sagatys