Civilinė byla Nr. e2-998-615/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13101-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.8; 3.2.3.8; 3.2.3.12; 3.1.7.6; 3.1.7.8

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

dalyvaujant ieškovės SIA Haduko atstovui advokato padėjėjui Mariui Bakanauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ atstovui M. Z.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA Haduko patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vykom“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 18 084,72 Eur nuostolius, 741,91 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė:

1.1.                      Ieškovė (krovinio siuntėjas) ir atsakovė (krovinio vežėjas) užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu susitarė dėl tarptautinio krovinio pervežimo. Vykdant šį susitarimą, faktinio vežėjo autovežis 2016-08-02 pateko į avariją, kurios metu buvo apgadintas perduotas vežti automobilis. Įvykio kaltininkas - UAB „Bieltransa“ vilkiko vairuotojas. J. R. A. teisėtas automobilio savininkas pateikė 2016-11-17 pretenziją UAB „Bieltransa“, reikalaudamas jam atlyginti tiesioginius nuostolius bendrai 28 775,19 Eur sumai. Faktinio vežėjo draudiko AB „Lietuvos draudimas“ sprendimu J. R. A. buvo išmokėta 15 535,76 Eur dydžio draudimo išmoka. Likusią patirtų nuostolių dalį – 13 239,43 Eur krovinio gavėjui ir savininkui J. R. A. atlygino ieškovė. Ieškovė taip pat papildomai sumokėjo patirtas 2 189,60 Eur teisines išlaidas bei 2 655,69 Eur palūkanas. Bendra dėl įvykio ieškovės patirta sumokėta nuostolių suma yra 18 084,72 Eur.

1.2.                      Lenkijos policijos protokole yra fiksuoti faktai apie įvykio laiką, įvykio kaltininką, įvykio priežastį, vairuotoją, kuris valdė autovežį, kurio valstybiniai identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvykio kaltininko nubaudimą ir kt. Lenkijos kelių policijos pranešime nustatyta įvykio priežastis patvirtina faktą, kad UAB „Bieltransa“ vairuotojas vairavo pervargęs ir yra kaltas. Atsakovė, kaip sutartinė ieškovės vežėja, yra atsakinga už 2016-08-02 pervežimo metu pasitelkto faktinio vežėjo padarytą žalą kroviniui. Atsakovė netinkamai vykdė savo kaip vežėjos pareigas, t. y. faktinis vežėjas veikdamas didelio neatsargumo sąlygomis (vairavimas pavargus) sukėlė auto įvykį. Atsakovė yra sutartinė vežėja, todėl ji yra kalta dėl faktinio vežėjo atliktų veiksmų, dėl kurių kilo nuostoliai. Nuostoliai yra nustatyti pagal ekspertų ataskaitą.

1.3.                      Susitarimą pervežti automobilį patvirtina atsakovės išrašyta sąskaita faktūra ir atsakovės patvirtinimas, kad VW Tiguan automobilį, kurio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini), į iškrovimo vietą pristatys atsakovės subrangovas (faktinis vežėjas), trečioji šalis UAB „Bieltransa“. Iš CMR važtaraščio matyti, kad pirminiu atveju buvo nurodyti būtent sąskaitoje pateikti autovežio (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) numeriai ir tik vėliau atsakovės arba faktinio vežėjo savavališkai išbraukti, nenurodant tokio įrašo CMR važtaraštyje priežasčių. Dėl 2016-08-02 įvykio Lenkijoje faktinis vežėjas nebegalėjo pervežti krovinio autovežiu, kurio valstybiniai identifikaciniai numeriai yra (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), todėl privalėjo krovinį perkrauti į kitą autovežį, kurio valstybiniai identifikaciniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (nurodoma CMR važtaraštyje). Tokią poziciją patvirtina ir Lenkijos policijos protokolas, kur yra pažymėta, kad autovežis patekęs į eismo įvykį buvo su valstybiniais identifikaciniais Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini).

1.4.                      Faktinio vežėjo vairuotojas vykdė savo tiesioginę darbo funkciją - vairuoti, jo užmigimas, ar nesustojimas pailsėti pajutus nuovargį, neatitinka minimaliu atsargumo ir rūpestingumo reikalavimu, taikomu vežėjams, ir faktinio vežėjo (vairuotojo) veiksmai prilygintini tyčiai. Remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalimi tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kuriu paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis.

1.5.                      Ekspertizės akte yra pateiktos remonto išlaidos, nustatyti defektai bei reikalingų detalių pakeitimo reikalingumas, užmokestis už darbą ir t. t. Nėra tikslinga ir būtina ieškovei pateikti dokumentus dėl atlikto automobilio (krovinio) remonto, kadangi ieškovė nėra atsakinga už minėtą remontą, taip pat automobilio savininkas neturi prievolės minėta automobilį remontuoti. Tik automobilio savininkas gali spręsti kaip automobilį realizuoti po auto įvykio, t. y. remontuoti, parduoti apgadintą ir pan., automobilio savininkas net ir neremontuodamas automobilio turi teisę prašyti atlyginti žalą. Pagrindinė žala, padaryta kroviniui, yra 27 318,89 Eur. Visos kitos iš atsakovės reikalaujamos sumos (užmokestis už ekspertizę, išlaidos teisininkui) yra susijusios su įvykiu, nurodytos ir pagrindžiamos krovinio ekspertizėje bei kituose civilinėje byloje pateiktuose dokumentuose. Pervežimo metu buvo sužalotas visiškai naujas automobilis. Naujas, tačiau jau remontuotas automobilis, negali būti parduodamas už naujam ir nesužalotam automobiliui lygiavertę kainą. Dėl to krovinio savininko skaičiuojamas 4 000 Eur dydžio nuostolis.

1.6.                      Vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi tyčinių veiksmų atveju senaties terminas ieškiniui pateikti yra treji metai. Ieškovei pateikus ieškinį teismui 2019-08-02, trejų metų senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti kaip pati atsakovė įvardija 2016-09-09, nebuvo praleistas.

1.7.                      Kad atsakovės darbuotojai sudarė susitarimą su ieškove dėl ginčo automobilio pervežimo įrodo ir susirašinėjimas žinutėmis tarp ieškovės vadovo (duomenys neskelbtini) ir atsakovės darbuotojų (V. R.) derinant ginčo krovinio vežimo paslaugos suteikimą ir vežimo sąlygas. Interaktyvi google maps žemėlapio nuoroda nukreipia į ginčo krovinio paskirties vietą, nurodant ją pašto kodu (duomenys neskelbtini). Esant sudarytus krovinio pervežimo sutartinius santykius tarp SIA HADUKO ir atsakovės patvirtina ir vėlesnis atsakovės darbuotojų (L. M., G. B., V. R.) ir ieškovės vadovo (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas el. paštu, iš kurio, be kita ko, matyti, jog atsakovė prisiima atsakomybę už sugadintą ginčo krovinį. Atsakovė, į bylą teikdama neaiškius, iš karto po įvykio sudarytus, ir ieškovei nežinomus susitarimus su kitais trečiaisiais asmenimis, teikia visiškai nepagrįstus atsikirtimo į ieškinį argumentus.

1.8.                      Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad CMR Konvencija neįpareigoja sudaryti rašytinę sutartį dėl krovinio vežimo. Buvo susitarta su atsakovės darbuotoju dėl krovinio pervežimo. Byloje atsakovė pateikė susitarimus dėl reikalavimo perleidimo. Susitarime dėl ieškovės skolos perdavimo Kaydo nėra šešto punkto, kuriuo turi būti informuojama ieškovė. Susitarimas sudarytas dieną po įvykio, vertintinas kritiškai. Vėlesnis susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės darbuotojų patvirtino buvus susitarimą. Atsakovė prisiėmė atsakomybę dėl žalos. Ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą dėl krovinio pervežimo. Įvykus įvykiui nustatyta atsakovės subrangovo vairuotojo kaltė. Atsakovė turi žalą atlyginti pilna apimtimi. Ieškovė žalą grindžia atlikta ekspertize, turto vertinimu. Remonto išlaidos 22 000 Eur ir neviršija 75 proc., taigi neturime skaičiuoti likutinės vertės. SDR dydis skaičiuojamas kai nėra vežėjo tyčios. Šiuo atveju buvo priešingai. Draudikas išmokėdamas išmoka rėmėsi SDR skaičiavimu, todėl visa žala nebuvo padengta, taip pat trečiojo asmens draudikas skaičiavo likutinę vertę. Dėl žalos atlyginimo buvo patirtos teisinės išlaidos, ekspertizės išlaidos, automobilis nuvertėjo. Ieškovas apmokėjo krovinio gavėjo išlaidas ir turi teisę šių sumų reikalauti iš atsakovės. Byloje pateiktas trečiojo asmens UAB „Bieltransa“ ir Kaydo susitarimas, apie kurį ieškovė nieko nežinojo. Ant susitarimo nėra parašų. Susitarimą prašoma vertinti kritiškai, nes jis su dideliais trūkumais. Tiek atsakovės samdytas turto vertintojas, tiek ieškovės samdytas turto vertintojas įvertino automobilio nuvertėjimą labai panašiai. Visas skirtumas dėl likutinės vertės skaičiavimo. Ekspertizės akte nurodoma, kad likutinės vertės siūlymas galioja iki 2016-11-17, tuo tarpu draudimo išmoka buvo pervesta remiantis šita ekspertize 2017-02-12. Neatitinka draudiko priimtas sprendimas šios ekspertizės. Ekspertizės pasiūlymas jau nebegaliojo. Turėjo remtis visiško žalos atlyginimo kriterijumi. Palūkanų dydis (5 proc.) ir skaičiavimas nurodytas ieškinyje. Advokato suteiktų paslaugų detalizacija yra pateikta byloje.

2.       Atsakove procesiniuose dokumentuose su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir atstovas teismo posėdyje nurodė:

2.1.                      Ieškovė užsakymo sudarymo faktą tarp šalių įrodinėja atsakovės ieškovei išrašyta 2016 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodytas automobilio pervežimas 2016 m. rugpjūčio 1 d. - 2016 m. rugpjūčio 3 d. iš Kėdainių, Lietuvoje, į (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. Važtaraštyje nurodyta, kad automobilis buvo pakrautas 2016 m. liepos 29 d., Vilniuje, ir 2016 m. rugsėjo 8 d. pristatytas adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, vežėju nurodyta UAB „Bieltransa“, automobilvežio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Sąskaita buvo išrašyta už kito automobilio pervežimą, sąskaitoje ir važtaraštyje nesutampa automobilių pasikrovimo datos, pasikrovimo vietos, pristatymo datos, automobilvežių valstybiniai Nr., nėra nurodytas automobilio VIN Nr. Tarp šalių nebuvo jokių sutartinių santykių dėl ginčo automobilio pervežimo. Ieškovė ir vežėjas dėl automobilio pervežimo susitarė tiesiogiai.

2.2.                      Ieškovės nurodytas protokolas yra tik informacinis pranešimas apie eismo įvykį, o ne galutinis Lenkijos policijos dokumentas, priimtas ištyrus įvykusį eismo įvykį. Pranešimas nėra patvirtintas/pasirašytas jį parengusio policijos pareigūno, nėra policijos antspaudo ir kopija nėra tinkamai patvirtinta. Nėra aiškiai nurodyta kaip įvyko eismo įvykis. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad automobilis buvo apgadintas dėl vežėjo neteisėtų veiksmų.

2.3.                      Ekspertizės aktas parodo tik preliminarų, o ne realų nuostolių faktą ir dydį, kurį automobilio savininkas patyrė dėl apgadinto automobilio remonto. Ieškovė su ieškiniu nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų automobilio savininko realius patirtus nuostolius dėl apgadinto automobilio remonto. Vežėjo draudikas 2016 m. gruodžio 1 d. pranešime nurodė, jog apgadinto automobilio likutinė vertė buvo 23 109,24 Eur be PVM ir apie tokį įvertinimą buvo informuotas automobilio savininkas, nurodant jam galimus žalos dydžio mažinimo būdus ir, kad jais nebuvo pasinaudota, todėl buvo priimtas sprendimas išmokėti 15 535,76 Eur dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal automobilio įsigijimo kainos ir likutinės vertės skirtumą. Maksimali kompensacija automobilio savininkui už apgadintą automobilį galėjo būti 17 139,27 Eur (8,33 x 1641 kg (automobilio svoris x 1,25383 Eur/SDR). Ieškovė automobilio savininkui atlygino 2 189,60 Eur jo patirtų teisinių išlaidų, nėra aišku, kokias teisines paslaugas automobilio savininkas pirko, kokiu tikslu jas pirko. Ieškinyje nėra nurodytas palūkanų skaičiavimo pagrindas, jų dydis, apskaičiavimas ir kokiu pagrindu ieškovė mokėjo palūkanas automobilio savininkui. Byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad automobilio ekspertizė kainavo 1 545 Eur, ar įrodymų, kad „(duomenys neskelbtini).“ už ekspertizę tokią sumą sumokėjo. Ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą skaičiuojamą nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. Terminą skaičiuojant nuo ieškovės įmokų sumokėjimo automobilio savininkui dienos taip pat yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

2.4.                      Kaydo B. V. (įmonė registruota Nyderlandų Karalystėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), likviduota) su trečiuoju asmeniu UAB „Bieltransa“ 2016 m. liepos 28 d. sudarė prekių gabenimo užsakymą, pagal kurį UAB „Bieltransa“ įsipareigojo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Kėdainiuose, Lietuvoje, pasikrauti 1 (vieną) automobilį ir jį 2016 m. rugpjūčio 3 d. pervežti adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. Kaydo ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią Kaydo perleido atsakovei reikalavimo teisę į ieškovės skolą 300 Eur, reikalavimo pagrindas: užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Kaydo ir SIA Haduko dėl krovinio pervežimo (2016-08-01 - 2016-08-03, Kėdainiai, LT - (duomenys neskelbtini), auto 1 vnt.). Nurodyta reikalavimo perleidimo sutartis tarp Kaydo ir atsakovės buvo viena iš daugelio, kurios buvo sudaromos siekiant sumažinti Kaydo įsiskolinimą atsakovei, kuris 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo 171 983,34 Eur dydžio. Kaydo pagal reikalavimo perleidimo sutartis perleisdavo reikalavimo teises UAB „Vykom“ į Kaydo klientų skolas už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, o UAB „Vykom“ atitinkama suma sumažindavo Kaydo įsiskolinimą jai. Atsakovė perėmusi iš Kaydo reikalavimo teisę į ieškovę šiuo pagrindu jai 2016 m. rugsėjo 26 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Taigi, atsakovė nurodytą sąskaitą išrašė ieškovei ne kaip susitariančioji vežėja už įvykdytą automobilio pervežimą, o kaip kreditorius, perėmęs reikalavimo teisę į ieškovės skolą už įvykdytą automobilio pervežimą. Atsakove (susitariančiuoju vežėju) pagal CMR konvenciją yra Kaydo, o ne UAB „Vykom“, nes ji yra tik reikalavimo teisių perėmėja. Susitarianti vežėja buvo Kaydo. Tiek Kaydo, tiek atsakovė dirbo su tais pačiais subkontraktoriais (vežėjais) vykdant krovinių pervežimus, įskaitant ir UAB „Bieltransa“.

2.5.                      Ieškovės sąskaitoje nurodyta automobilio vertė be pridėtinės vertės mokesčio 38 645 Eur. Krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą. AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. gruodžio 1 d. sprendime nurodyta, kad automobilio likutinė vertė buvo 23 109,24 Eur, išmokėta draudimo išmoka 15 535,76 Eur, t. y. skirtumas tarp automobilio įsigijimo vertės ir likutinės vertės (38 645-23 109,24=15 535,76). Teismas turi vadovautis nustatyta automobilio vertės sumažėjimo suma – 15 535,76 Eur, kuriuos atlygino draudikas, o ne ieškovės nurodyta automobilio atkuriamąja verte. Tikėtina, kad „(duomenys neskelbtini).“ neremontavo ginčo automobilio, nes to tiesiog neapsimokėjo daryti ekonomiškai.

2.6.                      Ieškovė su V. R. nesitarė dėl ginčo automobilio pervežimo, nes nesutampa automobilio pakrovimo datos, valstybiniai numeriai, pakrovimo vietos (susirašinėjime nurodyta Kėdainiai, o važtaraštyje Vilnius). Ieškovės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimas dėl nenustatyto automobilio pristatymo prasidėjo 2016-08-10, t. y. praėjus 7 dienoms po sąskaitoje nurodyto automobilio pristatymo. Atsakovės ir Kaydo B. V. vienintelis akcininkas ir vadovas yra tas pats asmuo - V. V.. Atsakovė krovinius perveža nuosavais automobilvežiais ir tik tų krovinių kurių negali pervežti pati, perduoda vežti kitiems vežėjams, o Kaydo veikė kaip ekspeditorius - visus gautus krovinius perduodavo vežti kitiems vežėjams, nes neturėjo nuosavų automobilvežių. Ieškovė užsakė krovinio pervežimą iš Kaydo, o Kaydo perdavė krovinį pervežti UAB „Bieltransa“. Atsakovės darbuotojų L. M. ir G. B. susirašinėjimas su ieškove įvyko, nes Kaydo neturėjo žmogiškųjų resursų išspręsti tokią problemą, todėl situacijai suvaldyti buvo pasitelkti atsakovės darbuotojai. Atsakovė su labai panašia situacija jau yra susidūrusi ankščiau. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. gruodžio 11 d. išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1713-944/2018.

2.7.                      Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovė krovinio pervežimą užsakė ne atsakovę, o įmonę Kaydo. Nebuvo pasinaudota teise apskųsti draudiko sprendimą. Ieškovė buvo apgauta krovinio gavėjo pasinaudojant patirties trūkumu. Ieškovė neginčijo ekspertizės, apmokėjo neįsitikinusi nuostolių realumu.

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

            Ieškinys netenkintinas.

Dėl ieškinio senaties.

3.       Atsakovė civilinėje byloje prašo taikyti ieškinio senatį. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo.

4.       Ieškovė pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog CMR konvencija yra tarptautinės teisės aktas, todėl užsienio teismų precedentai nėra privalomi Lietuvos teismams, tačiau gali būti naudingi lyginamuoju aspektu, ypač tarptautinių sutarčių taikymo praktikai. Doktrinoje nurodoma, kad sąmoningą netinkamą elgesį atitiktų toks vežėjo elgesys, kai vežėjas elgiasi neatsakingai, ar sąmoningai nesiimdamas būtinų atsargumo priemonių, tačiau neturėdamas tikslo šiais savo veiksmais sukelti žalą. Tokio sąmoningo netinkamo elgesio pavyzdžiais galima laikyti važiavimą per raudoną šviesą, išgėrus, nesilaikant darbo-poilsio režimo ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad pagal CMR konvencijos nuostatas gabentas krovinys, kuris turėjo būti pristatytas 2016-08-03, buvo sugadintas dėl to, jog vairuotojas nesilaikė darbo-poilsio rėžimo ir vairuodamas užsnūdo. Atsakovė savo atsikirtimų byloje negrindė aplinkybėmis, kad autoįvykio priežastys buvo kitos, ar, kad autovežio vairuotojas užsnūdo dėl kitų objektyvių priežasčių, pavyzdžiui dėl staigaus sveikatos pablogėjimo, ligos, ar pan. Ieškinys per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (LITEKO VEPP) buvo pareikštas (pasirašytas elektroniniu prašu) 2019-08-02. Todėl atsakovės argumentai, kad šiuo atveju ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, teismo vertinimu yra nepagrįsti.

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

5.       Ieškovė savo reikalavimus grindžia, visų pirma, aplinkybe, kad ji ir atsakovė užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu susitarė dėl tarptautinio krovinio pervežimo tokiomis sąlygomis: pakrovimo data – 2016-08-01, nukrovimo data – 2016-08-03; maršrutas: Kėdainiai (Lietuva) – (duomenys neskelbtini) (Vokietija); krovinys – automobilis VW Tiguan, VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Atsakovė šios aplinkybės, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą, nuosekliai nepripažino viso civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė savo reikalavimus taip pat grindžia aplinkybe, kad atsakovė susitarė su šiuo metu pasibaigusia UAB „Bieltransa“ dėl paminėto krovinio pervežimo. Šios aplinkybės atsakovė taip pat nuosekliai nepripažino viso civilinės bylos nagrinėjimo metu. Todėl ieškovė civilinėje byloje visų pirma privalėjo įrodyti aukščiau nurodytas atsakovės nepripažįstamas aplinkybes, kuriomis ji grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Tokių aplinkybių civilinę bylą nagrinėjančio teismo vertinimu ieškovė byloje neįrodė (CPK 185 straipsnis).

6.       Atsakovei nepripažinus susitarimo su ieškove fakto, ieškovė nurodė, jog šalių sutartinius santykius įrodo atsakovės išrašyta sąskaita faktūra ir rašytinis patvirtinimas, kad ginčo automobilį į jo pristatymo vietą pristatys faktinis vežėjas UAB „Bieltransa“. Tačiau iš atsakovės nurodytų aplinkybių ir bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu likviduota Nyderlandų Karalystės įmonė Kaydo B. V. (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2016-07-28 su UAB „Bieltransa“ sudarė prekių gabenimo užsakymą, pagal kurį UAB „Bieltransa“ įsipareigojo 2016-08-01 Kėdainiuose, Lietuvoje, pasikrauti vieną automobilį ir jį 2016-08-03 pervežti adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. Nyderlandų Karalystės įmonė Kaydo B. V. 2016-08-03 perleido atsakovei reikalavimo teisę į ieškovės skolą (300 Eur), reikalavimo pagrindas – užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Kaydo B. V. ir SIA Haduko (ieškovės) dėl krovinio pervežimo (2016-08-01 – 2016-08-03, Kėdainiai, LT – (duomenys neskelbtini), auto 1 vnt.). Kaip nurodo atsakovė, paminėta reikalavimo perleidimo sutartis tarp jos ir Kaydo B. V. buvo viena iš daugelio, kurios buvo sudaromos siekiant sumažinti Kaydo B. V. įsiskolinimą atsakovei, 2016-08-03 sudariusį 171983,34 Eur. Kaydo B. V. pagal reikalavimo perleidimo sutartis perleisdavo reikalavimo teises atsakovei į Kaydo B. V. klientų skolas už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė atitinkama suma sumažindavo Kaydo B. V. įsiskolinimą jai (atsakovei). Atsakovė, perėmusi iš Kaydo B. V. reikalavimo teisę į ieškovę, 2016-09-26 išrašė paminėtą PVM sąskaitą faktūrą. Todėl 2016-09-26 PVM sąskaita faktūra savaime nepatvirtina, kad atsakovė ją išrašė kaip krovinio vežėja, o ne kaip reikalavimo teisę iš krovinio vežėjos (Kaydo B. V.) įgijęs juridinis asmuo.

7.       Iš atsakovės į civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad būtent Kaydo B. V., o ne atsakovė, 2016-08-26 išsiuntė UAB „Bieltransa“ pretenziją dėl krovinio (UAB „Bieltransa“ vežto ginčo automobilio) apgadinimo. Todėl ieškovės į bylą pateiktas aukščiau nurodytas rašytinis įrodymas nepatvirtina, kad atsakovė, o ne šiuo metu likviduota Nyderlandų Karalystės įmonė Kaydo B. V., buvo krovinio vežėja CMR konvencijos prasme. Ieškovės nurodomas atsakovės rašytinis patvirtinimas, kad ginčo automobilį pristatys į jo nusikrovimo vietą faktinis vežėjas UAB „Bieltransa“, atsižvelgiant į atsakovės į civilinę bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl reikalavimo teisės į ieškovę perleidimo (reikalavimo teisės perleidėjas Kaydo B. V., reikalavimo teisės įgijėjas – atsakovė, reikalavimo teisės perleidimo data 2016-08-03), vien tik pats savaime taip pat nepatvirtina, kad atsakovė buvo susitarianti vežėja CMR konvencijos prasme, o ne vežėjo Kaydo B. V. reikalavimo teisės į ieškovą perėmėjas, juo labiau, kad ieškovė civilinėje byloje iš esmės neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, kad tiek Kaydo B. V., tiek atsakovė, dirbo su tais pačiais subkontraktoriais (vežėjais) vykdant krovinių pervežimus, įskaitant ir UAB „Bieltransa“, o tiek Kaydo B. V., tiek atsakovės UAB „Vykom“ savininku (vieninteliu akcininku) ir vadovu buvo tas pats asmuo.

8.       Ieškovė susitarimo su atsakove, kaip su vežėja CMR prasme, faktą, taip pat įrodinėjo ieškovės 2020-04-06 į bylą pateiktu jos susirašinėjimu su atsakovės darbuotojais V. R., L. M. ir G. B.. Aukštesnės instancijos teismas – Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija – 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-594-273/2019, kurioje kita ieškovė sutartinių santykių su ta pačia atsakove (UAB „Vykom“) buvimą įrodinėjo elektroniniu susirašinėjimu su atsakovės (UAB „Vykom“) darbuotojais, yra išaiškinęs, kad tokiu atveju elektroninio pašto susirašinėjimuose turi būti konkrečių duomenų apie tarp ieškovės ir atsakovės buvusius sutartinius santykius bei jų pobūdį. Teismui turi būti pateikti duomenys dėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisinių santykių egzistavimo, kokio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai šalis siejo, kad būtų galima nustatyti esmines sutarties sąlygas. Ieškovas į bylą turi pateikti susirašinėjimą, kurį būtų galima vertinti kaip konkrečius ofertą ir akceptą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė byloje pagrįstai nurodo, kad iš ieškovės 2020-04-06 į bylą pateikto jos ir V. R. susirašinėjimo matyti, jog šis susirašinėjimas negali patvirtinti ginčo susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės aplinkybės, nes šiuo atveju nesutampa nei automobilių pakrovimo datos (susirašinėjime nurodyta 2016-07-22, PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 2016-08-01, važtaraštyje nurodyta 2016-07-29), nei automobilius pervežusių autovežių valstybiniai numeriai (susirašinėjime nurodytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), važtaraštyje nurodytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), nei automobilių pakrovimo vietos (susirašinėjime nurodyti Kėdainiai, o važtaraštyje nurodytas Vilnius).

9.       Atsakovės išrašytoje aukščiau nurodytoje sąskaitoje, kuria ieškovė grindžia tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, nurodyta, jog automobilio pervežimas buvo įvykdytas 2016-08-01 – 2016-08-03 laikotarpiu. Tuo tarpu ieškovės 2020-04-06 pateiktas jos ir L. M. bei G. B. susirašinėjimas dėl nenustatyto automobilio pristatymo prasidėjo tiktai 2016-08-10, t.y. praėjus septynioms dienoms po sąskaitoje, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą, nurodytos automobilio pristatymo dienos.

10.       Ieškovė 2020-09-30 į civilinę bylą taip pat pateikė papildomą elektroninį susirašinėjimą, tačiau iš jo matyti, kad, visų pirma, šis susirašinėjimas vyko tarp atsakovės ir visai kitos įmonės. Be to, šis susirašinėjimas vyko nuo 2016-01-06 iki 2016-01-07 ir vyko dėl automobilio pervežimo 2016-01-11 – 2016-01-12, todėl sutiktina su atsakove, jog nėra aišku kaip šis susirašinėjimas galėtų patvirtinti po daugiau nei pusės metų sudarytą, ieškovės teigimu, susitarimą tarp ieškovės ir atsakovės dėl automobilio pervežimo 2016-08-01 – 2016-08-03, nors būtent šia esmine aplinkybe ir yra grindžiami byloje ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai, juos įrodinėjant 2020-04-06 į bylą pateiktu 2016-07-20 – 2016-07-27 susirašinėjimu. Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovė teikdama papildomus įrodymus į bylą 2020-09-30 savo 2020-09-29 prašyme pati nurodo, kad tarp jos ir atsakovės buvo „nevienkartiniai“ verslo santykiai (2020-09-29 prašymo trečia pastraipa), atitinkamai, susirašinėjimai galėjo vykti dėl įvairių automobilių pervežimo įvairiais laikotarpiais.

11.       Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė civilinėje byloje iš esmės neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, jog jos (atsakovės) ir Kaydo B. V. vieninteliu akcininku ir vadovu buvo tas pats asmuo, atsakovė ir Kaydo B. V. užsiėmė ta pačia veikla – krovinių pervežimu, esminis skirtumas tarp šių įmonių buvo tas, kad atsakovė krovinius perveždavo nuosavais autovežiais ir tik tuos krovinius, kurių negalėdavo pervežti pati, perduodavo vežti kitiems vežėjams, o Kaydo B. V. veikė išimtinai kaip ekspeditorius – visus gautus krovinius perduodavo vežti kitiems vežėjams, nes neturėjo nuosavų autovežių, taip pat tiek atsakovė, tiek Kaydo B. V., bendradarbiavo su tais pačiais vežėjais, įskaitant UAB „Bieltransa“, o tais atvejais, kai Kaydo B. V. nepakakdavo žmogiškųjų resursų, situacijai išspręsti buvo pasitelkiami ir atsakovės (kurios savininku ir vadovu buvo tas pats asmuo) darbuotojai. Ieškovei iš esmės neginčijus aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad šiuo atveju ieškovės nurodoma įvykių seka yra visiškai nelogiška, kadangi pagal ieškovės byloje pasirinktą poziciją, jos susitarimas buvo sudarytas su atsakove, kuri, tiek pati turėdama nuosavus autovežius, tiek pati tiesiogiai nuolat bendradarbiaudama su UAB „Bieltransa“, užsakymą vykdyti perdavė Kaydo B. V., kuri nuosavų autovežių neturėjo (ir apie tai atsakovei buvo žinoma, nes abiejų įmonių vieninteliu akcininku ir vadovu buvo tas pats asmuo), o po to Kaydo B. V. sudarė susitarimą su UAB „Bieltransa“.

12.       Įvertinęs visas sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes bei įrodymus, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad ieškovė civilinėje byloje neįrodė esminių aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus atsakovei (CPK 185 straipsnis), todėl ieškovės ieškinys yra netenkinamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

13.       Be to, pareikštas ieškinys yra netenkintinas ir dėl kitų priežasčių. Ieškovė savo reikalavimus atlyginti patirtą žalą (nuostolius) taip pat grindė ir esminėmis aplinkybėmis, kad šiuo metu pasibaigusios UAB „Bieltransa“ autovežis, vairuotojui užsnūdus, 2016-08-02 pateko į autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas perduotas vežti automobilis, pastarojo savininkas 2016-11-17 pateikė UAB „Bieltransa“ pretenziją reikalaudamas atlyginti 28775,19 Eur nuostolių, UAB „Bieltransa“ draudikas išmokėjo savininkui 15535,76 Eur draudimo išmoką, o likusią patirtų nuostolių dalį – 13239,43 Eur – krovinio gavėjui ir savininkui atlygino ieškovė. Todėl, kadangi krovinio gavėjui ieškovės sumokėtą sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kaip patirtų nuostolių atlyginimą, o atsakovė ieškinio nepripažįsta, ieškovė civilinėje byloje taip pat privalėjo įrodyti, kad būtent tokią piniginių lėšų sumą ir būtent ieškovė turėjo pareigą krovinio gavėjui sumokėti (CPK 178 straipsnis). Sprendime aukščiau nurodytų aplinkybių bylą nagrinėjančio teismo vertinimu ieškovė taip pat neįrodė (CPK 185 straipsnis).

14.       Visų pirma, ieškovė nenurodė, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad krovinio gavėjas, nesutikdamas su UAB „Bieltransa“ draudiko paskaičiuota išmokos suma, šią sumą ginčijo ir netgi savo reikalavimų tokiomis aplinkybėmis ieškovė iš viso negrindė. Ieškovė savo reikalavimo taip pat negrindė aplinkybėmis ir įrodymais, kad pagal jos (ieškovės) su krovinio gavėju sudarytą susitarimą ieškovė turėjo teisinę pareigą atlyginti krovinio gavėjui tą pastarojo patirtų nuostolių dalį, kurios neatlygino UAB „Bieltransa“ draudikas.

15.       2020-09-16 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad krovinio gavėjui nesutikus su draudimo išmokos dydžiu (tačiau šio dydžio neginčijant), ieškovė iš karto sumokėjo krovinio gavėjui ginčo sumą. Tai ieškovė, pagal jos atstovo paaiškinimus 2020-09-16 teismo posėdžio metu, padarė vien tiktai dėl tarp ieškovės vadovo ir krovinio gavėjo anksčiau susiklosčiusių draugiškų asmeninių verslo santykių. Tuo tarpu jokios konkrečios sutarties, pagal kurią krovinio gavėjui nesutinkant su draudiko paskaičiuotu išmokos dydžiu, tačiau šios išmokos dydžio net neginčijant, ieškovei teko pareiga be jokių išlygų iš karto atlyginti krovinio gavėjui likusią krovinio gavėjo teigimu buvusių nuostolių dalį, ieškovė nenurodė ir į bylą nepateikė. Ieškovei byloje neįrodžius, kad nagrinėjamu atveju ji iš viso turėjo teisinę pareigą be išlygų atlyginti krovinio gavėjui ginčo sumą bei teigiant, kad ginčo suma buvo atlyginta dėl tarp ieškovės vadovo ir krovinio gavėjo anksčiau susiklosčiusių draugiškų asmeninių verslo santykių, atsakovei nekyla pareiga šią, ieškovės vadovo vien tik dėl draugiškų asmeninių verslo santykių krovinio gavėjui išmokėtą sumą, atlyginti ieškovei.

16.       Paskutinę darbo dieną prieš 2020-10-19 įvykusį teismo posėdį, t.y. 2020-10-16, ieškovė į civilinę bylą pateikė 2017-05-31 Reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Tačiau, visų pirma, šia reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė ne į atsakovę, o į UAB „Bieltransa“. Be to, netgi tuo atveju, jeigu ieškovė baigiamojoje proceso stadijoje būtų į bylą pateikusi reikalavimo į atsakovę teisės perleidimo sutartį, ko šiuo atveju ieškovė nepadarė, ieškinys nagrinėjamu atveju vis tiek būtų pareikštas tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovė žalą (nuostolius) padarė pačiai ieškovei, o ne kitam asmeniui, iš kurio ieškovė tik įsigijo reikalavimo į atsakovę teisę. Jokio prašymo pakeisti faktinį ieškinio pagrindą ieškovė CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka byloje nepareiškė, nors viso bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama jai kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančio atstovo. Nurodytos aplinkybės taip pat sudaro dar vieną atskirą ir savarankišką pagrindą ieškinio netenkinti.

17.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinį atmetus sprendžiamas klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą priteisti 726 Eur už advokatės L. M. suteiktas teisines paslaugas – už ieškovės pretenzijos ir dokumentų pridėtų prie pretenzijos įvertinimą, konsultacijų atsakovei suteikimą ir atsakymo į pretenziją parengimą. Ieškinys atsakovei pateiktas tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu kaip ir ieškovės 2019 m. balandžio 1 d. pretenzija. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (2019 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita faktūra, 2019 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymas, pretenzija, atsakymas į pretenziją), suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalų dydžių, todėl patirtos išlaidos laikytinos protingomis ir nemažintinos. Ieškovės ieškinį atmetus atsakovei priteisiamos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos.

18.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

            patikslintą ieškinį atmesti

            Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vykom“ (juridinio asmens kodas 300132204) iš ieškovės SIA Haduko (juridinio asmens kodas LV40003659402) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

            Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                Mindaugas Plučas