Civilinė byla Nr. e2A-319-544/2025

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00550-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.4.11; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 13 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės, Igno Totilo,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) Miško savininkų kooperatyvo „Jonavos miškai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. sausio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2774-490/2025 pagal ieškovo kooperatyvo „Galstų galvijai“ ieškinį atsakovui Miško savininkų kooperatyvui „Jonavos miškai“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarties kainos sumažinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kooperatyvas „Galstų galvijai“ (toliau – ieškovas) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo miško savininkų kooperatyvo „Jonavos miškai“ (toliau – atsakovas) 5 183,10 Eur skolą, 10,37 Eur delspinigius, 12,50 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 59 Eur žyminį mokestį ir 726 Eur už advokato teisines paslaugas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2023 m. spalio 24 d. buvo sudaryta paslaugų sutartis (toliau ir - Sutartis), kurios pagrindu atsakovas iš ieškovo įsigijo žemės sklypų paviršiaus frezavimo ratiniu traktoriumi su miško freza paslaugas. Pradiniu susitarimu buvo numatyta, kad 1 ha frezavimo kaina – 1 000 Eur + pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), o darbai atliekami 15–25 cm gylyje. 2023 m. gruodžio 12 d. ieškovas informavo atsakovą, kad dėl nustatytų kliūčių (metalo dalių, vamzdžių, betono blokų buvimo frezavimo gylyje) darbų atlikimas tampa ekonomiškai nenaudingas. Buvo pasiūlyta po 2023 m. gruodžio 15 d. darbus tęsti už padidintą 1 300 Eur + PVM/ha įkainį, ir atsakovas su tuo sutiko. Iš viso ieškovas atsakovui atliko frezavimo paslaugas 23,1 ha plote, iš jų: 10,65 ha už pradinę kainą, 12,45 ha – už padidintą kainą. 2023 m. gruodžio 28 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 24 369,40 Eur, 2024 m. sausio 5 d. - 8 100,95 Eur, viso - 32 470,35 Eur. Atsakovas privalėjo apmokėti sąskaitas atitinkamai iki 2024 m. sausio 11 d. ir 2024 m. sausio 20 d., tačiau jas apmokėjo dalinai, liko skolingas 5 183,10 Eur.

3.       Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių sudaryta Sutartis savo pobūdžiu yra rangos, o ne atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.662 straipsnio nuostatas būtinas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas. Šio akto iki šiol nėra, todėl atsakovas negalėjo patikrinti ir priimti darbų. Atsakovas teigė, kad Sutarties pakeitimo dėl kainos didinimo raštu, kaip tą numatė Sutarties 6.3 punktas, nebuvo sudaryta, 2024 m. kovo 6 d. atsiųstas Sutarties pakeitimo priedas nebuvo pasirašytas, ieškovas 2023 m. gruodžio mėnesį tėra pateikęs žodinę išlygą. Dėl šios priežasties ieškovas už paslaugas neturi teisės reikalauti 1 300 Eur/ha kainos už hektarą, todėl nepagrįstai prašo priteisti 3 735 Eur padidintą sumą. 

4.       Priešieškiniu atsakovas prašė sumažinti Sutarties kainą per pusę iki 16 235,17 Eur (32 470,35 Eur / 2) ir tokiu dydžiu atlyginti ieškovui už atliktus frezavimo darbus, atsižvelgiant į netinkamą atliktų darbų kokybę ir apimtį. Atsakovas rėmėsi UAB „Elektra sau“ 2024 m. balandžio 26 d. ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad apie 20,2536 ha plote frezavimas atliktas paviršutiniškai: paliktos šakos, nepašalinti arba tik dalinai sutvarkyti kelmai, dirvos sluoksnis nefrezuotas 15–25 cm gylyje, patvirtinama, jog darbai neatitiko tiek Sutarties 2.1 punkte, tiek CK 6.663 straipsnyje nustatytų minimalių kokybės reikalavimų. Ekspertizė nustatė preliminarią defektų šalinimo kainą 26 329,68 Eur + PVM. Nustačius, kad ieškovas faktiškai neišpildė Sutartyje numatytų gylio ir apimties reikalavimų, atsakovas prašė taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisių gynimo priemonę – sumažinti sutarties kainą. Atsakovo teigimu, sumažinta kaina atitinka išlaidas, kurių būtų reikėję daliai darbų perdaryti, tačiau kurių ieškovas faktiškai nepatyrė, nors sąskaitas buvo išrašęs. Priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovo 6 procentų procesines palūkanas.

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai Jonavoje 2025 m. sausio 30 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2024 m. kovo 21 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą: nusprendė priteisti ieškovui kooperatyvui „Galstų galvijai“ iš atsakovo miško savininkų kooperatyvo „Jonavos miškai“ 5 183,10 Eur skolą, 10,37 Eur delspinigius, 12,50 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 675,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmesti.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. spalio 24 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovo nurodytuose žemės plotuose atlikti žemės paviršiaus frezavimo darbus už sutartą kainą 1 000 Eur/ha + PVM. Darbų vykdymo metu ieškovas 2023 m. gruodžio 12 d. informavo atsakovą, kad dėl žemėje esančių nenatūralių kliūčių (metalinių objektų, vamzdžių, betonų blokų ir pan.) darbai tampa ženkliai sudėtingesni, todėl paslaugų kaina turi būti padidinta iki 1 300 Eur/ha + PVM.

7.       Ieškovas nurodė, kad darbus jau pradėtose vietose pabaigs už seną kainą, o naujai frezuojamiems plotams taikys naują įkainį, jei atsakovas tam neprieštaraus. Kadangi prieštaravimų negauta, darbai buvo tęsiami ir sąskaitos pateiktos pagal padidintą kainą, kurią atsakovas dalinai apmokėjo. 2024 m. vasario 24 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 16 482,90 Eur neapmokėtos sumos. 2024 m. kovo 1 ir 5 d. atsakovas sumokėjo 11 482,90 Eur, liko neapmokėta 5 183,10 Eur. Teismas 2024 m. kovo 21 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas ir kuris įsiteisėjo 2024 m. balandžio 12 d., o 2024 m. balandžio 15 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Tik pradėjus priverstinį sprendimo vykdymą atsakovas 2024 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, kuriuose pirmą kartą išreiškė abejones dėl darbų kokybės. 2024 m. birželio 6 d. atsakovas pateikė priešieškinį dėl sutarties kainos sumažinimo nurodydamas, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Jis rėmėsi UAB „Elektra sau“ 2024 m. balandžio 26 d. vertinimu, kuriame konstatuota, jog frezavimo darbus būtina kartoti visame plote. Vertinimas grindžiamas vietoje atlikta apžiūra ir fotonuotraukomis. Be to, AB „Ignitis gamyba“ 2024 m. balandžio 3 d. ir liepos 10 d. pateikė pretenzijas UAB „Movingcare“ dėl netinkamos darbų kokybės. 2024 m. rugpjūčio 5 d. surašytame pasitarimo protokole buvo išsakyti konkretūs priekaištai.

8.       Dėl sutarties kvalifikavimo teismas, remdamasis CK 6.644 straipsnio 1 dalies, CK 6.645 straipsnio 1 dalies, CK 6.716 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendė, kad byloje pateikti įrodymai ir faktinė Sutarties vykdymo eiga patvirtina, kad, priešingai nei teigė atsakovas, tarp šalių buvo susiklostę atlygintinių paslaugų teikimo, o ne rangos teisiniai santykiai. Pagal Sutartį paslaugos teikėjas – ieškovas įsipareigojo atlikti žemės paviršiaus frezavimo darbus Sutartyje nustatytame paviršiaus gylio intervale nuo 15 iki 25 cm pagal atsakovo nurodymus, be konkretaus savarankiško ir perduodamo rezultato, kuris yra būdingas rangai. Be to, kaip patvirtino liudytojai, darbų apimtis ir vietos buvo tikslinamos vykdymo metu, nes nebuvo susitarta dėl konkretaus ploto frezavimo, darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo sudarytas, o atsakovas faktiškai darbų rezultatais naudojosi ir jokių pastabų nei darbų metu, nei jiems pasibaigus nereiškė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos, o ne paslaugų teikimo sutartis. 

9.       Vertindamas aplinkybes dėl kainos pakeitimo ir šalių (ne)susitarimo dėl didesnio įkainio pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. spalio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti žemės paviršiaus frezavimo darbus atsakovo nurodytuose plotuose už 1 000 Eur + PVM už hektarą. Vykdant Sutartį paaiškėjo, kad dirvožemyje yra nemažai nenatūralių kliūčių (metalo, betono, trosų), kurie apsunkino ir pabrangino darbus. Dėl šių aplinkybių 2023 m. gruodžio 12 d. ieškovas informavo atsakovą, kad tolimesni darbai galės būti tęsiami tik padidinus paslaugų kainą iki 1 300 Eur + PVM už hektarą. Nors šalys naujo rašytinio susitarimo dėl kainos padidinimo nesudarė, tačiau atsakovas nesutikimo dėl kainos padidinimo nepareiškė, toliau bendradarbiavo, priėmė PVM sąskaitas-faktūras su didesne darbų kaina ir jas iš dalies apmokėjo. Todėl teismas konstatavo, kad tokie šalių veiksmai patvirtina susitarimą dėl kainos padidinimo konkliudentiniais veiksmais, nors raštiško sutarties pakeitimo ir nebuvo.

10.       Atsakovo priešieškinio reikalavimą sumažinti Sutartyje nustatytą paslaugų kainą 50 procentų remiantis tuo, kad darbai buvo atlikti netinkamai, nes frezavimo gylis kai kur nesiekė 15 cm, nes kai kur darbai išvis nebuvo atlikti, nes dėl trūkumų ištaisymo reikėjo samdyti kitą rangovą, pirmosios instancijos teismas vertino nepagrįstu. Pažymėjo, kad iki bylos iškėlimo jokių oficialių pretenzijų dėl darbų kokybės ar apimties atsakovas ieškovui nebuvo pateikęs, nors nustatyta, kad atsakovas objekto vietoje lankėsi nuolat, stebėjo darbų eigą. Be to, pateiktos nuotraukos nebuvo identifikuotos nei laiko, nei vietos požiūriu. UAB „Elektra sau“ dokumentas buvo komercinis pasiūlymas, o ne nepriklausomos ekspertizės aktas, nepateikti duomenys, liudijantys UAB „Elektra sau“ vertintojo kompetenciją. Akte nepateikta jokių konkrečių duomenų, kurie leistų identifikuoti nekokybiškai suteiktas paslaugas: neaišku nei kurioje konkrečioje vietoje padaryti pažeidimai, nei kokie konkretūs trūkumai yra nustatyti. Teismas vertino, kad iš su priešieškiniu pateiktų nuotraukų ir teismo reikalavimu vėliau pateiktų jų aprašymų tegalima nustatyti, kad jose užfiksuoti vizualiai panašūs žemės plotai, kur dirbo ieškovė, su juose esančiomis šakomis, kelmais, dalyje nuotraukų matyti paviršiaus nelygumai, tačiau iš šių įrodymų nėra galimybės nustatyti nei konkretaus nekokybiškai atliktų paslaugų dydžio,  nei objektyviomis priemonėmis patikrinti šios informacijos teisingumo.

11.       Pažymėjo, kad byloje nepaneigtas ieškovo atstovo paaiškinimas apie tai, kad nuotraukose užfiksuotos šakos, ant žemės paviršiaus esantys nupjauti krūmai, kiti objektai žymi ne darbo broką, o aplinkybę, kad frezuojant nupjautus medžius, krūmus ir šakas, sukrautus ant žemės ir neturėjusius stabilios jungties su žeme (nors pagal sutartį šių paslaugų teikimas nebuvo numatytas), frezai mechaniškai sukantis dalis šakų išslysdavo iš po frezos ir dėl objektyvių aplinkybių palaidos šakos ir kita biokuro žaliava nebūdavo iki galo susmulkinama. Nepaisant to, ieškovas geranoriškai stengėsi iš šias šakas susmulkinti iki tiek, kiek tai buvo įmanoma.

12.       Teismas pripažino pagrįstu ieškovo teiginį, kad atsakovas, laiku ir tinkamai neinformavęs ieškovo apie tariamus paslaugų trūkumus, nesudarė galimybės šių tariamai esančių trūkumų įvertinti ir, jiems iš tiesų esant, juos pašalinti, veikė savo rizika ir nesilaikė Sutarties šalių bendradarbiavimo principo ir kontrahento atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Svarbi byloje nustatyta aplinkybė - liudytojo P. N. parodymai, jog atsakovas nurodytus pagrindinio užsakovo trūkumus šalino savarankiškai, apie tai neinformavęs ieškovo.

13.       Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad darbuotojai nesuprato, koks turėjo būti frezavimo darbų rezultatas, todėl darbų kokybė iš pradžių jiems atrodė tinkama, nes toks paaiškinimas tik patvirtina atsakovo nerūpestingumą vykdant sutartinius įsipareigojimus. 

14.       Vertindamas, ar Sutarties šalys tinkamai ją vykdė, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas vykdydamas sutartį elgėsi sąžiningai – informavo atsakovą apie objektyviai padidėjusias darbų sąnaudas, pasiūlė racionalų kainos koregavimo sprendimą, o sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi kiek įmanoma pagal faktines sąlygas. Atsakovas, priėmęs ir iš dalies apmokėjęs padidintą kainą, iš esmės patvirtino sutikimą su kainos pasikeitimu. Todėl teismas sprendė, kad ieškinys pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, o atsakovo priešieškinis grindžiamas prielaidomis ir pavėluotais argumentais, nesudarančiais pagrindo spręsti apie realius ieškovo pareigų pažeidimus.

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas suteikė atsakovui atlygintinas paslaugas pagal tarp šalių sudarytą Sutartį ir tai padarė tinkamai. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, laiku neapmokėjęs PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų, pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tinkamai ir laiku visa apimtimi atsiskaityti už suteiktas paslaugas (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis). Tokius atsakovo veiksmus teismas vertino kaip sutartinės prievolės pažeidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), todėl ieškovo reikalavimą dėl 5 183,10 Eur skolos priteisimo pripažino pagrįstu bei teisėtu ir jį tenkino.

16.       Ieškinį patenkinęs, o priešieškinį atmetęs, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 12,5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5 193,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Taip pat iš atsakovo priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (59 Eur žyminį mokestį ir 726 Eur advokato pagalbos išlaidas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. sausio 30 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2774-490/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 329 straipsnio 1 dalį, CPK 330 straipsnį, taip pat CK 6.193 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Byloje liko neatskleista, ar darbai atlikti tinkamai, ar jų rezultatas atitiko sutartus tikslus.

17.2.                      Teismas tarp šalių sudarytą Sutartį klaidingai kvalifikavo atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, nes, atsakovo vertinimu, šalių susitarimas atitinka rangos sutarties požymius – buvo aiškus tikslas, konkretus darbo rezultatas (žemės išfrezavimas 15–25 cm gyliu), darbai turėjo būti atlikti atsakovo rizika. Atsakovas remiasi teismų praktika, kurioje frezavimo darbai kvalifikuojami kaip rangos darbai, ir nurodo atitinkamų kasacinio teismo nutarčių numerius.

17.3.                      Byloje esantys įrodymai ir jų visuma buvo netinkamai įvertinti, teismo sprendimas grindžiamas šališka įrodymų analize – buvo vertinta tik ieškovo pozicija, o ignoruoti apelianto pateikti rašytiniai įrodymai: nuotraukos, pretenzijos, liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų vertinimai, pagrindžiantys darbų trūkumus. 

17.4.                      Pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo frezuoti žemę 15–25 cm gylyje, tačiau dalyje teritorijos buvo frezuota tik iki 10 cm. Likę kelmai, dideli medienos gabalai ir paviršiaus nelygumai rodo, kad rezultatas neatitiko susitarimo. Net pats ieškovo atstovas teisme pripažino, kad vietomis darbų kokybė galėjo būti nepakankama.

17.5.                      Teismas nepagrįstai atmetė ir nesivadovavo su UAB „Ignitis gamyba“ susijusiais įrodymais, o jie patvirtina, kad darbai buvo atliekami UAB „Ignitis gamyba” priklausančiuose sklypuose, šios įmonės pretenzijos UAB „Movingcare“ tiesiogiai susijusios su ginčo darbais. Teismas, vertindamas šias pretenzijas kaip nesusijusias, neįsigilino į bylai svarbias aplinkybes.

17.6.                      Atsakovas, remdamasis CK 6.665 straipsniu ir nustatytais darbų trūkumais, prašė sumažinti Sutarties kainą per pusę iki 16 235,17 Eur, ir šis reikalavimas pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek įrodymais (nuotraukomis, trečiųjų šalių vertinimais, liudytojų parodymais), tačiau teismas jį nepagrįstai atmetė.

17.7.                      Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles, nes nepagrįstai iš atsakovo reikalavo įrodymų apie atliktų darbų apimtį, vietą ar kokybę. Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktų nuotraukų ir kitų įrodymų įrodomąją vertę, nes nuotraukos buvo pateiktos su vietos koordinatėmis, o ieškovas niekaip nepaneigė, kad tai ne jo atliktų darbų vietos.

17.8.                      Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimai dėl netinkamos darbų kokybės gali būti reiškiami per trejus metus. Šiuo atveju atsakovas pagrįstai pareiškė priešieškinį ieškovui, tuomet kai gavo pretenzijas iš pagrindinio užsakovo. Teismas nepagrįstai vertino vėlyvą trūkumų nurodymą kaip nesąžiningą elgesį.

17.9.                      Teismas neteisingai aiškino šalių tikruosius ketinimus netinkamai vertindamas Sutarties tekstą, šalių elgesį, liudytojų parodymus, kurie patvirtino, kad šalys susitarė dėl konkretaus rezultato (sutvarkytos žemės), o ne dėl paprastų paslaugų.

18.       Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo, o ne rangos teisiniai santykiai, nes šalys sudarė žemės sklypų paviršiaus frezavimo paslaugų sutartį, kurios pagrindu nebuvo numatyta sukurti, perduoti ar realizuoti atskirą, apčiuopiamą darbo rezultatą. Sutarties 1.1, 1.3, 3.1 punktuose aiškiai nurodoma, kad teikiamos paslaugos, o ne atliekami rangos darbai.

18.2.                      Sutartyje nėra apibrėžtas konkretus perdavimo objektas, techniniai reikalavimai ar akto pasirašymo procedūra – tai esminiai rangos sutarties elementai, kurie šioje byloje neegzistuoja. Paslaugos buvo atliekamos pagal užsakovo nurodymus, be tikslios frezuojamų plotų specifikacijos. Tokia veiklos prigimtis lemia, kad rezultatas neatskiriamas nuo veiksmų, todėl tai paslaugos, o ne rangos santykiai.

18.3.                      Atsakovas neįrodė, kad paslaugos buvo atliktos netinkamai, nepateikė pretenzijų nei paslaugų teikimo metu, nei iškart po jų. Dokumentai, tokie kaip UAB „Elektra sau“ pasiūlymas, nėra tinkami įrodymai, o pateiktos nuotraukos – neidentifikuotos. Atsakovas nesudarė galimybės defektus įvertinti ar pašalinti, todėl negali remtis jais kaip pagrindu kainai mažinti.

18.4.                      Atsakovo teiginiai dėl paslaugų kokybės pasirodė tik po ieškinio pateikimo ir neturi faktinio pagrindo. Sutarties vykdymas buvo nuolat derinamas su atsakovo atstovais, o paslaugos buvo atliktos laikantis jų nurodymų. Atsakovas veikia savo rizika, pažeisdamas bendradarbiavimo ir sąžiningumo principus.

18.5.                      Net jei Sutartį kvalifikuoti rangos sutartimi, atsakovas vis tiek neįrodė Sutarties kainos sumažinimo pagrindo, nes nepateikė įrodymų, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, kad buvo pareikštos pretenzijos laiku ar kad ieškovas būtų atsisakęs trūkumus šalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nei būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

21.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos pagal sutartį priteisimo ir atmestas atsakovo priešieškinys dėl sutarties kainos sumažinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl sutarties kvalifikavimo

22.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, nepagrįstai konstatuodamas, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų, o ne rangos sutartį, nes šalių susitarimas atitinka rangos sutarties požymius – buvo aiškus tikslas, konkretus darbo rezultatas, darbai turėjo būti atlikti atsakovo rizika.

23.       Paslaugų teikimo santykiai pagal CK  6.716 straipsnio 1 dalį atsiranda iš paslaugų sutarties, pagal kurią viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

24.       Tuo tarpu CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta rangos ir paslaugų sutarčių takoskyra: nors ir rangos, ir paslaugų sutartys sudaromos dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis įsipareigojama sukurti ar pasiekti tam tikrą darbo rezultatą ir perduoti jį, kaip atskirą objektą ar tam tikrą jo dalį, kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir taikytina atsakomybė: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė atlikti darbus, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų paslaugų teikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2023 m. spalio 25 d. sudarė paslaugų sutartį (sutarties data 2023 m. spalio 24 d., tačiau sutartis pasirašyta 2023 m. spalio 25 d.). Iš sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė dėl paslaugų teikimo. Sutarties 1.1 punkte nurodyta: „Vykdytojas įsipareigoja Užsakovo nurodytuose žemės plotuose atlikti šios Sutarties 2 dalyje numatytus darbus pagal iš anksto su Užsakovu suderintą grafiką”. Pagal 2.1 punktą šalys susitarė, kad paslauga yra „Žemės sklypų paviršiaus frezavimas ratiniu traktoriumi su miško freza. Žemės paviršiaus įdirbimo gylis 15-25 cm. Paslaugos įkainis – 1000Eur/ha +PVM, o Užsakovas įsipareigojo sumokėti už šias paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka (1.3 punktas)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Sutarties sąlygų turinys ir formuluotė leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis, nes šalys nesusitarė nei dėl tam tikro darbo rezultato, nei dėl jo perdavimo, kaip tai nustatyta CK 6.681 straipsnyje. Pagal Sutarties nuostatas, šalių tikslas buvo vykdyti (atlikti) joje numatytą tam tikrą veiklą, o ne sukurti ar pagaminti nuo pačių veiksmų atskiriamą objektą, turintį savarankišką vertę, kurį būtų galima atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu savarankiškai perduoti užsakovui (atsakovei).  

27.       Bylos duomenys rodo, kad pagal Sutartį Užsakovas įsipareigojo sumokėti Vykdytojui už suteiktas Paslaugas  1000 Eur + PVM už kiekvieną sufrezuotą hektarą. Vėliau kainą ieškovas padidino iki 1300 Eur dėl atsiradusių nenumatytų kliūčių, apie kurias ieškovas informavo atsakovą. Taigi šalys Sutartimi susitarė dėl atlygio ne už rezultatą, o už atliekamą darbą. Tai, yra dar vienas požymis patvirtinantis, kad buvo sudaryta paslaugų, o ne rangos sutartis.

28.       Be to, Sutartimi nebuvo numatytas ieškovo atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto sudarymas ir pasirašymas, nėra ir nuostatų dėl garantijų už darbo rezultatą, kas būdinga rangos sutarčiai. Sutartis yra sudaryta tam tikram laikotarpiui ir joje numatytas Sutarties pratęsimas arba nutraukimas (Sutartis 5.1, 5.2 punktai). Tokios sutarties nuostatos rodo, kad šalys susitarė dėl bendradarbiavimo tam tikru laikotarpiu, be privalomo rezultato perdavimo, kas taip pat atitinka paslaugų santykių pobūdį. 

29.       Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas subjektyviai interpretuoja sutarčių atribojimo kriterijus, paneigdamas ne tik aktualią kasacinio teismo praktiką, bet ir šalių Sutarties sąlygų turinį. 

30.       Sprendžiant sutarčių vykdymo ginčus, būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį ir išsiaiškinti, kokias teises ir pareigas ji sukuria šalims. Šalių valia bei prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatoma taikant sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

31.       Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančio CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalimi, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

32.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutartis buvo vykdoma pagal atsakovės atstovų pateikiamus nurodymus ieškovui objekto vietoje. Darbai buvo atliekami atsižvelgiant į realias sąlygas, pagal faktiškai nustatomą apimtį ir gylį. Jokie konkrečiai apibrėžti ar atskirai perduodami darbo rezultatai nebuvo nei numatyti, nei įforminti. Vertinant šias aplinkybes kartu su Sutarties 2.1 ir 3.1 punktais bei liudytojų parodymais, matyti, kad paslaugų turinys iš esmės buvo veiklos atlikimas, o ne konkretaus rezultato sukūrimas ir perdavimas. Tai patvirtina, jog buvo vykdoma paslaugų, o ne rangos sutartis.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žemės frezavimo darbai pagal savo pobūdį gali turėti tiek paslaugų teikimo, tiek rangos sutartims būdingų požymių, todėl jų kvalifikavimas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių šalių susitarimo sąlygų ir darbų vykdymo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs 2023 m. spalio 25 d. sudarytos sutarties nuostatas bei jos faktinį vykdymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje vertinama sutartis daugiausia turi paslaugų teikimo sutarties požymių, kurie dominuoja ir leidžia atriboti ją nuo rangos teisinio santykio. Ieškovas darbus vykdė atsakovo naudai, darbų apimtį ir eigą koordinavo atsakovo atstovai, už darbus buvo mokamas periodinis atlygis pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, o šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus rezultato – nei dėl jo sukūrimo, nei dėl perdavimo, nei dėl darbo apibrėžtumo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo, o ne rangos sutartis.

34.       Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl rangos teisinių santykio buvimo, remėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, Lietuvos Apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. E2A-612-464/2023, Lietuvos Apeliacinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. E2A-31-933/2023. 

35.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 buvo nagrinėjamos šalių teisės ir pareigos pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą rangos sutartį, kurios objektas – žemės ūkio naudmenų paruošimo paslaugos (kultūrinių sluoksnių tvarkymas, kelmų rovimas, teritorijos išvalymas, atliekų išvežimas ir kt.). Byloje buvo nustatyta, kad atliekų tvarkymas ir išvežimas nebuvo aiškiai įtvirtintas sutartyje, dėl ko kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų apimties ir dėl atsakomybės taikymo. Kasacinis teismas sprendė, kad sutarties sąlygų neapibrėžtumas ir techninės specifikacijos netikslumai negali būti aiškinami tiekėjo nenaudai. Šioje apelaicine tvarka nagrinėjamoje byloje analogiškų / panašių aplinkybių nenustatyta. Šalių sudaryta Sutartis nėra viešojo pirkimo objektas, joje aiškiai apibrėžtas darbų pobūdis – frezavimas be jokios nuorodos į papildomus darbus kaip kelmų rovimas ar atliekų išvežimas, o šalys nesusitarė dėl jokio konkretaus ploto ar objektyviai perduotino rezultato. Todėl ši kasacinio teismo praktika, susijusi su viešųjų pirkimų specifika, netiksliais techniniais reikalavimais ir kompleksine sutartimi, kaip ir praktika suformuota Lietuvos Apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyse civilinėse bylose Nr. E2A-612-464/2023, Nr. E2A-31-933/2023 (buvo buvo sprendžiami klausimai dėl kompleksinio žemės sklypo sutvarkymo satybinių darbų, kuriuos vykdytojas įsipareigojo atlikti savo jėgomis, rizika, atsakomybe ir medžiagomis), negali būti taikoma kaip prejudicinė nagrinėjamoje byloje, nes neatitinka tiek faktinių aplinkybių, tiek šalių sutartinių įsipareigojimų turinio.

Dėl paslaugų (darbų) kokybės ir sutarties kainos mažinimo

36.       Apelianto teigimu, frezavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl turi būti sumažinta Sutarties kaina.

37.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas darbus atliko pagal Sutarties sąlygas, o galimų kliūčių įtaka (pvz., betono nuolaužos, metalas ir kt.) darbų kainai nebuvo numatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas vykdydamas sutartį veikė sąžiningai ir netgi informavo atsakovą apie sudėtingas sąlygas, tačiau įsipareigojo pabaigti darbus už tą pačią 1 000 Eur (be PVM) kainą iki 2023 m. gruodžio 15 d. Vėlesni darbai buvo atlikti už didesnę  - 1 300 Eur (be PVM) kainą. Taip pat pažymėtina, kad liudytojais apklausti M. S., E. N. ir P. N. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog būtent atsakovo vadovas R. N. arba kiti atsakovo atstovai asmeniškai nurodydavo, kuriose konkrečiose sklypų vietose turi būti atliekami frezavimo darbai. Liudytojų parodymai patvirtina, kad darbų organizavimas ir priežiūra buvo vykdomi atsakovo iniciatyva. Taigi atsakovas ne tik žinojo apie vykdomų darbų pobūdį ir eigą, bet ir faktiškai juos koordinavo ir kontroliavo.

38.       Šios nustatytos aplinkybės yra reikšmingos vertinant atsakovo pretenzijas dėl darbų apimties ir kokybės, t. y. sprendžiant ar ieškovo atlikti darbai atitiko šalių pasirašytos Sutarties 2.3 punktą, pagal kurį Paslaugų teikėjas (ieškovas) įsipareigojo darbus atlikti konkrečiose Užsakovo (atsakovo) nurodytose teritorijose, taip pat vertinant ar atlikti darbai atitiko Sutarties 2.1 punktą, nustatantį, kad darbų gylis turi būti nuo 15 iki 25 cm.

39.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas nepateikė pakankamų rašytinių įrodymų (fotofiksacijų, ekspertizės išvados), iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovas atliko darbus mažesnės apimties ar nekokybiškai. Rašytiniai įrodymai - pretenzijos, kurias reiškė UAB „Ignitis gamyba“, protokolo išrašai dėl darbų ne/atlikimo, nelaikyti teisiškai reikšmingais ieškovo atžvilgiu. Atsakovas neįrodė, kad šios pretenzijos buvo susijusios su tais darbais, dėl kurių šalys buvo susitarusios. Priešingai, Sutartyje nėra numatyta, kad ieškovas įsipareigojo šalinti kelmus ar juos išvežti, o frezavimo gylis, apimtys ir pobūdis buvo suderinti su atsakovu darbų vykdymo metu. Todėl reikalavimai, kuriuos pagrindinis užsakovas pagal kitų šalių sudarytą sutartį kėlė kitam juridiniam asmeniui, o šis - atsakovui, nelaikytini reikšmingais sprendžiant sprendžiant dėl ieškovo atliktų paslaugų vertinimo.

40.       Papildomai pažymėtina, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus žemės ploto, kuriame turėjo būti atlikti frezavimo darbai. Teritorija, kurioje ieškovas turėjo teikti frezavimo paslaugą,  buvo nustatoma pagal atsakovės atstovų nurodymus vietoje. Tai neleidžia objektyviai nustatyti, ar vėliau atsakovo nurodomos probleminės vietos buvo ieškovo darbo objektas, o tuo labiau – kad jose paslaugos būtų atliktos nekokybiškai būtent ieškovo. Nėra aiškiai nurodyta, kurioje konkrečioje teritorijoje nustatyti galimi darbų trūkumai ir koks yra jų neatitikimas Sutarties 2.1 punktui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad reikalavimas mažinti Sutarties kainą atmestinas atsakovui jo neįrodžius (CPK 178 straipsnis). Tai, kad ieškovas geranoriškai atliko papildomus darbus (palaidų šakų smulkinimą), nepaneigia, kad Sutarties pagrindinis objektas buvo žemės paviršiaus frezavimas. Šalims bendradarbiaujant savanoriškas papildomų Sutartimi nesulygtų paslaugų atlikimas neįpareigojo ieškovo prisiimti papildomos atsakomybės už darbus, dėl kurių šalys nesusitarė ir kurie nebuvo įtraukti į Sutartį.

41.       Kaip jau minėta, liudytojų E. N. ir M. S. parodymai patvirtina, kad frezavimo darbai buvo atliekami pagal atsakovo nurodymus. Dėl žemėje esančių betono, metalo liekanų kai kurios vietos buvo frezuojamos ne taip giliai ar nefrezuojamos. Jeigu atsakovo atstovai pasakydavo pastabas, ieškovas į jas reaguodavo, grįždavo ir darbą pakartodavo. Abu liudytojai patvirtino, kad pretenzijų atliekant darbus ar juos pabaigus nesulaukė. Šių liudytojų parodymai atitinka kitus bylos duomenis, todėl leidžia daryti išvadą, kad šalys visą laiką bendradarbiavo ir atsakovas žinojo apie vykdomų darbų pobūdį ir apimtį. Atsakovo liudytojas P. N., dirbantis pas atsakovą vadybininku, taip pat patvirtino, kad ieškovas dirbo pagal jų nurodyms, o kokybės trūkumai išryškėjo tik tuomet, kai objektą apžiūrėjo pagrindinio užsakovo (AB „Ignitis gamyba“) atstovai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovas nereiškė pretenzijų darbų atlikimo metu, patvirtina, jog ieškovo atlikti darbai atitiko atsakovo nurodymus ir tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių komunikacija darbo metu, dalinis sąskaitų apmokėjimas bei atsakovo faktinis elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovą tenkino ieškovo atlikti darbai ir jų apimtis, o vėlesnės pretenzijos kilo tik po to,  kai pagrindinis užsakovas pareiškė pretenzijas kitai įmonei.

42.       Faktas, kad atsakovas pareiškė pretenzijas ieškovui tik šios bylos nagrinėjimo metu, pagrįstai pirmosios instancijos buvo įvertintas kaip atsakovo bendradarbiavimo pareigos nesilaikymas. Sutarties 6.7 punktas įpareigojo šalis bendradarbiauti, ginčus spręsti derybu būdu, tačiau atsakovas savavališkai pašalino trūkumus (tai patvirtino liudytojas P. N.), kurie jam buvo pareikšti užsakovo apie tai neinformuodamas ieškovo. Dėl to ieškovas neturėjo galimybės nei įvertinti pretenzijų pagrįstumo, nei, esant poreikiui, jų pašalinti. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jam būtų buvusi užkirsta galimybė šiuos trūkumus fiksuoti laiku.

43.       Nors CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad reikalavimai dėl trūkumų gali būti reiškiami per 3 metus, ši norma nereiškia, kad šalis gali nepagrįstai delsti informuoti paslaugų teikėją, jeigu defektai buvo žinomi anksčiau. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo elgesys neatitiko sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų.

44.       Be to, pasirinktas teisių gynimo būdas – Sutartyje šalių sutartos kainos sumažinimas - reikalauja objektyviai pagrįstų įrodymų, kurių atsakovas nepateikė. Atsakovo nurodyti ieškovo jam suteiktos paslaugos defektai nebuvo įrodyti nei nuotraukomis, nei ekspertizės išvadomis, nei kitais įrodymais. Į bylą atsakovo pateiktas 2024 m. balandžio 26 d. UAB „Elektra sau“ dokumentas, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, yra komercinis pasiūlymas, kuriame nenurodyta kokiame konkrečiame plote, kokio pobūdžio ar masto darbai turėtų būti kartojami, o preliminari kaina nurodyta apskaičiuojant pakartotinį paslaugos atlikimą, o ne defektų šalinimo vertę, todėl jis neįrodo atsakovo įrodinėjamos Sutartyje numatytos kainos sumažinimo pagrįstumo. Tas pats pasakytina apie UAB ,,Reenergija” pateiktą komercinį siūlymą dėl kelmų frezavimo, kuriame nurodoma, kad ši įmonė gali sufrezuoti kelmus, nes turi naują galingą techniką, galinčią atlikti frezavimą iki 50 cm gylyje, kadangi šalių sudarytoje Sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas paslaugas turi atlikti ratiniu traktoriumi su miško freza, žemės paviršiaus įdirbimo gylis 15-25 cm (2.1 punktas) ir jokių specialių reikalavimų technikai nebuvo nustatyta.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

45.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė jam, nors ieškovas turėjo įrodyti, kad darbus atliko tinkamai.

46.       CPK 178

47.       Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo už atliktus darbus pagal Sutartį, o atsakovas, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 2 dalimi, pateikė priešieškinį dėl darbų kainos sumažinimo dėl, jo manymu,  nekokybiškai atliktų rangos darbų.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas tarp šalių netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, selektyviai vertino rašytinius įrodymus ar kad apeliantei buvo taikyti aukštesni įrodinėjimo standartai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus įvertino kitaip, nei to tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Priešingai, šiuo atveju apeliantas, reikalaudamas sumažinti sutarties kainą dėl netinkamai atliktų darbų, turėjo įrodyti tokias aplinkybes (CPK 178 - 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek paslaugų sutarties sąlygas,  tiek šalių elgesį sutartinių santykių metu bei byloje esančių rašytinių įrodymų visetą. Pažymėtina, kad atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo sudarytos sąlygos pateikti papildomus rašytinius įrodymus – tikslius duomenis apie teritorijas, kur atlikti darbai, kuriais jis grindė priešieškinio aplinkybes, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai.

49.       Atsakovas, siekdamas sumažinti sutarties kainą, privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir kokie konkretūs darbai buvo atlikti su trūkumais ar neatlikti apskritai, kokią dalį visų darbų jie sudaro, kiek dėl to sumažėjo darbų vertė arba kokia būtų trūkumų šalinimo kaina. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, nurodė, jog būtent atsakovas, kaip reikalavimą dėl kainos sumažinimo reiškianti šalis, privalėjo pateikti visus šį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakovo argumentai dėl netinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

50.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

51.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinių santykius, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, susijusias su sutarčių aiškinimu, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą galutinį sprendimą, jo pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

52.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 983,13 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, o jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio.   

                      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. sausio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo miško savininkų kooperatyvo „Jonavos miškai“ (juridinio asmens kodas 300010232) ieškovui kooperatyvui „Galstų galvijai“ (juridinio asmens kodas 300010232 ) 983,13 Eur  (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                Ramunė Čeknienė

                                                                              Rita Dambrauskaitė

                                                                        Ignas Totilas