Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-541-730/2016
Teisėja Diana Vercinskė (Proceso Nr. 2-10-3-00726-2015-9)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.10.1; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. balandžio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti statybos padarinius panaikinimo,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-150715-00030, 2015 m. liepos 16 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-150716-00030 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 16 d. privalomuosius nurodymus Nr. PRN-30-150716-00030, Nr. PRN-30-150716-00031. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovė klaidingai ir netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir vadovavosi netinkamais teisės aktais, pareikšdama nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus, todėl minėti aktai turi būti panaikinti, kadangi ieškovas jokių savavališkų statybų neatliko, juo labiau neatliko ir poilsio pastatų, pažymėtų plane 5Klž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 12K1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų, juo labiau ir negalėjo pateikti atsakovei rašytinio pritarimo supaprastintiems projektams pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.1 p., kadangi toks pritarimas reikalingas tik statant I grupės nesudėtingą statinį, o ieškovas jokių statinio statybos darbų neatliko. Ieškovo atliktas pastatų remontas laikytinas kapitaliniu, o ne statinių rekonstrukcija, kaip tai nurodoma skundžiamuose aktuose, nes po atlikto poilsio pastatų remonto nepakito nė vienas statinio išorės matmuo, o šios aplinkybės privalomai turi būti nustatytos vertinant statinio statybos (remonto) rūšį kaip pastato rekonstrukciją. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, nes ne vėliau kaip per dvi dienas privalėjo surašyti savavališkos statybos aktą, todėl akivaizdu, jog 2015 m. liepos 15 d. ir 2015 m. liepos 16 d. atsakovės aktai Nr. SSA-30-150715-00030 ir Nr. SSA-30- 150716-00032 surašyti praleidus įstatyme nustatytą terminą, todėl ir šiuo aspektu laikytini neteisėtais ir naikintini.
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-12-01 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kilo ginčas dėl minėtuose poilsio pastatuose įvykdytų statybos darbų kvalifikavimo. Iš pateiktų savavališkos statybos aktų, statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktų, fotonuotraukų ir kitos medžiagos matyti, kad poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perstatytas įrengiant naujas stogo konstrukcijas vakarinėje pastato pusėje. Dėl šių naujų stogo konstrukcijų įrengimo pasikeitė statinio matmenys stogo zonoje, nes horizontalios stogo konstrukcijos padidėjo ~ 2,02 m. Naujos laikančiosios konstrukcijos buvo įrengtos ir poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perstatymo metu, nes pastatas rekonstruotas sumontuojant naujas išorės sienų konstrukcijas, pakeičiant stogo laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą ir šlaitą, įrengiant naujas stogo konstrukcijas rytinėje pastato pusėje, tokiu būdu pakeičiant pastato gabaritus viršutinėje pastato dalyje. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, t. y. abiem atvejais poilsio pastatų perstatymas buvo vykdomas įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas, kurios tuo pačiu keitė ir statinių išorės matmenis, teismas padarė išvadą, kad tai iš esmės leidžia atliktus statybos darbus priskirti statinių rekonstravimui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinių rekonstravimas buvo vykdomas kultūros paveldo objekto teritorijoje – (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietėje, unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), neturint rašytinio pritarimo supaprastintam rekonstravimo projektui, atsakovė pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi reglamento STR 1.07.01:2010 6 priedo nuostatomis, ieškovui surašė šioje byloje ginčijamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros terminai, kuriais apibrėžiami atsakovės veiksmai, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šių terminų praleidimas nepašalina atsakovės kompetencijos savavališkos statybos padarinių šalinimo srityje.
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo 2015-12-01 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
- Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė teisinį reglamentavimą dėl galimos statinių matmenų paklaidos, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovo atstovės argumentų nepasisakė.
- Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais, kadangi skundžiamuose savavališkos statybos aktuose nurodytos aplinkybės apie pasikeitusius poilsio namelių matmenis nėra pagrįstos.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, susijusių su jam nuosavybės teise priklausančių pastatų statyba, išskyrus atsakovės surinktą faktinę medžiagą, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais. Atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodyti duomenys negalėjo būti netikėti ieškovui, kadangi šie duomenys buvo nurodyti skundžiamų aktų prieduose ir buvo žinomi ieškovui.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 15 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150715-00030, 2015 m. liepos 16 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150716-00030 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 16 d. privalomųjų nurodymų Nr. PRN-30-150716-00030, Nr. PRN-30-150716-00031 panaikinimo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso poilsio pastatai, pažymėti plane 5Klž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 12K1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–35). Atsakovė 2015-07-14 surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1276(16.2) ir 2015 m. liepos 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-150715-00030, kuriame nurodė, kad statytojas ieškovas savavališkai, neturėdamas rašytinio pritarimo supaprastintam rekonstravimo projektui, 2015 m. balandžio–gegužės mėn. rekonstravo poilsio pastatą, pažymėjimas plane 5Klž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija, kurioje yra rekonstruotas pastatas, yra kultūros paveldo vietovė – (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietė, unikalus kodas KVR (duomenys neskelbtini), kuri 2005-04-29 kultūros ministro įsakymu Nr. IV-I 90 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ pripažinta saugotina moksliniam pažinimui. Pastatas rekonstruotas, įrengiant naujas stogo konstrukcijas vakarinėje pastato pusėje. Pastatas medinių konstrukcijų, pamatai – betono stulpeliai, stogo danga – beasbestinių lakštų. Buvę poilsio pastato matmenys iki rekonstravimo pagal 1998-11-11 atliktų kadastrinių matavimų duomenis (įskaitant 2 terasas): ilgis – apie 6,77 m, plotis – apie 5,35 m, aukštis, nurodytas kadastro duomenų byloje (nurodytas kadastrinių matavimų bylos sklypo plane) – 2,90 m, pastato bendras plotas 25,38 kv. m, užstatymo plotas – 37 kv. m, tūris – 85 kub. m. Po rekonstravimo pastato matmenys (neskaitant išsikišusių stogo konstrukcijų) yra apie 6,74 x 5,46 m, aukštis apie 2,99 m nuo grindų lygio (b. l. 10–12).
Atsakovė 2015 m. liepos 16 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-150716-00032, kuriame nurodė, kad statytojas ieškovas savavališkai, neturėdamas rašytinio pritarimo supaprastintam rekonstravimo projektui, 2015 m. gegužės–birželio mėn. rekonstravo poilsio pastatą, pažymėjimas plane 12K1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija, kurioje yra rekonstruotas pastatas, yra kultūros paveldo vietovė – (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietė, unikalus kodas KVR (duomenys neskelbtini), kuri 2005-04-29 kultūros ministro įsakymu Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” pripažinta saugotina moksliniam pažinimui. Pastatas rekonstruotas, sumontuojant naujas išorės sienų konstrukcijas, pakeičiant stogo laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą ir šlaitą, įrengiant naujas stogo konstrukcijas rytinėje pastato pusėje, tokiu būdu pakeičiant pastato gabaritus viršutinėje pastato dalyje. Pastatas medinių konstrukcijų, pamatai – betono stulpeliai, stogo danga – beasbestinių lakštų. Buvę poilsio pastato matmenys iki rekonstravimo (neskaitant terasos): ilgis – 4,65 m, plotis – 4,30 m, aukštis, nurodytas kadastro duomenų byloje – 2,97 m, pastato bendras plotas 18,76 kv. m,, užstatymo plotas – 25 kv. m, tūris – 33 kub. m. Po rekonstravimo pastato matmenys (neskaitant išsikišusių stogo konstrukcijų) yra apie 4,82 x 4,31 m, aukštis apie 3,14 m nuo grindų lygio (b. l. 45, 46).
Minėtų aktų pagrindais 2015 liepos 16 d. yra surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150716-00030 ir Nr. PRN-30-150716-00031, kuriais ieškovui nurodyta ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 16 d. savo lėšomis pašalinti savavališkų statybų, dėl kurių 2015 m. liepos 15 d. ir 2015 m. liepos 16 d. surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-30-150715-00032 ir Nr. SSA-30-150716-00032, padarinius – išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas poilsio pastato dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis pagal Nekilnojamojo turto kadastro dokumentų bylos duomenis, užfiksuotus 1998-11-11, ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 75, 76).
Ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog atliko kapitalinio remonto darbus, o atsakovė įrodinėjo, kad buvo atlikta statinių rekonstrukcija, todėl ieškovas ginčo statiniams esant kultūros paveldo objekto teritorijoje turėjo gauti rašytinį pritarimą supaprastintam rekonstravimo projektui.
Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo atlikti darbai laikytini rekonstrukcija, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, išvada, kad pakito statinių matmenys, nepagrįsta. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
Dėl atliktų statybos darbų kvalifikavimo
Nuosekliai plėtojamoje Lietuos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Klausimas dėl statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Darbų atlikimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 71 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Iš skundžiamų savavališkos statybos aktų nustatyta, kad darbai vykdyti 2015 m. balandžio–birželio mėnesiais. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 dalies 18 dalis). Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).
Statinio statybos rūšis detaliau reglamentuoja aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Minėto reglamento redakcijos, galiojusios darbų atlikimo metu, 9 punktas nurodo, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Konstatuojama, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Konstatuojama, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (iš dalies ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis (Reglamento 10 punktas).
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, viena iš esminių sąlygų statinio statybą prilyginti rekonstrukcijai yra pakitę statinių išorės matmenys. Iš 2015-07-15 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150715-00030 nustatyta, kad poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5K1ž, adresas (duomenys neskelbtini), matmenys iki atliktų statybos darbų buvo (įskaitant terasas): ilgis apie 6,77 m, plotis apie 5,35 m, aukštis 2,90 m, pastato bendras plotas 25,38 kv. m. Po atliktų darbų statinio matmenys užfiksuoti tokie: matmenys apie 6,74 x 5,46 m, aukštis apie 2,99 m nuo grindų. Iš 2015-07-16 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150716-00032 nustatyta, kad poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 12K1ž, adresas (duomenys neskelbtini), matmenys iki atliktų statybos darbų buvo (neskaitant terasos): ilgis – 4,65 m, plotis – 4,30 m, aukštis, nurodytas kadastro duomenų byloje – 2,97 m, pastato bendras plotas – 18,76 kv. m, užstatymo plotas – 25 kv. m. Po atliktų statybos darbų pastato matmenys (neskaitant išsikišusių stogo konstrukcijų) yra apie 4,82 x 4,31 m, aukštis apie 3,14 m nuo grindų lygio. Tarp šalių ginčo dėl aktuose nurodytų poilsio namelių išorės matmenų iki atliktų statybos darbų neiškilo. Iš minėtų aktų turinio matyti, jog po statybos darbų atlikimo poilsio pastatų išorės matmenys (ilgio, pločio, aukščio) pasikeitė.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigė, kad įstatymai reglamentuoja leistiną pastato matmenų pasikeitimą. Ieškovas pirmosios instancijos teisme vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 31 punktu, kuriame nurodoma galima statinio matmenų paklaida nuo statinio projekto sprendinių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta nuostata reglamentuoja galimas matmenų paklaidas, kai išduodamas statybos užbaigimo aktas, užbaigus ypatingo ar neypatingo statinio, išskyrus 1 ar 2 butų gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio paskirties statinius, statybą ar rekonstravimą, rekonstravus nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį (išskyrus rekonstravimą į 1 ar 2 butų gyvenamąjį namą ar pagalbinio ūkio statinį), taip pat atnaujinus (modernizavus) pastatą. Šioje byloje tarp šalių ginčo nėra, jog ieškovui priklausantys poilsio nameliai yra I grupės nesudėtingi statiniai, todėl nėra pagrindo vadovautis minėto reglamento 31 punkte nurodytomis nuostatomis dėl statinių matmenų paklaidų. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog atsakovė nurodė klaidingus matmenis, netinkamai išmatavo statinius, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog statinių matmenys yra kitokie, nei nurodyta savavališkos statybos aktuose (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės specialistų atliktų ginčo statinių matavimų duomenimis.
Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad poilsio namelių matmenys atlikus statybos darbus pakito. Net lyginant poilsio namelių matmenis, neįskaitant išsikišusių stogų konstrukcijų (poilsio namelio 5K1ž stogo konstrukcija išsikišusi 2,02 m, poilsio namelio 12K1Ž konstrukcija išsikišusi 2,04 m), matyti, kad jie yra pakitę, kitokie, nei nurodyti kadastriniuose dokumentuose, todėl šiuos darbus pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino kaip rekonstrukciją.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog statinio matmenų pasikeitimas nėra vienintelė ir būtina sąlyga statinio statybą prilyginti rekonstrukcijai. Tokia situacija yra tuomet, kai perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tai yra, kaip jau buvo minėta, pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 punktu laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Tarp šalių nėra ginčo, jog statinio stogas pagal savo paskirtį yra laikančioji konstrukcija. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.2 punktą, laikančiosios sienos taip pat laikytinos laikančiosiomis konstrukcijomis (išorinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą).
Kaip nustatyta iš skundžiamų savavališkos statybos aktų, poilsio namelyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po atliktų statybos darbų buvo sumontuotos naujos sienų konstrukcijos, pakeičiant stogo laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą ir šlaitą, įrengiant naujas stogo konstrukcijas rytinėje pastato pusėje, tokiu būdu pakeičiant pastato gabaritus viršutinėje pastato dalyje. Iš pateiktos situacijos schemos matyti, jog stogo konstrukcijos matmenys padidėjo 2,04 m. Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat matyti, jog poilsio namelio stogo šlaitas buvo pakeltas, kadangi iki statybos darbų atlikimo vienas poilsio namelio šlaitas ėjo iki žemės. Taip pat iš fotonuotraukų matyti, jog toje poilsio namelio pusėje, kurioje pakeltas stogo šlaitas, pastatyta nauja išorinės sienos konstrukcija. Savavališkos statybos aktuose taip pat užfiksuota, kad poilsio namelyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos naujos stogo konstrukcijos vakarinėje pastato pusėje. Iš pateiktų į bylą šio poilsio namelio fotonuotraukų matyti, kad poilsio namelio stogas yra daug daugiau išsikišęs nei fotonuotraukoje, darytoje 2014 metais, esančiame namelyje.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, jog nėra aišku, ar atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kurios darytos 2014-04-23, yra būtent ieškovui priklausančių poilsio namelių. Pažymėtina, kad pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Ieškovas teigdamas, jog 2014-03-24 darytose fotonuotraukose esantys poilsio namelio nėra ginčo statiniai, turėjo teisę pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau šią teise nesinaudojo.
Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo atlikti statybos darbai ginčo objektuose laikytini ne kapitaliniu remontu, o rekonstrukcija, kadangi ne tik pakito statinių matmenys, bet ir buvo pakeistos bei pašalintos kai kurios laikančiosios konstrukcijos (dalis išorinės sienos abiejuose nameliuose, stogų šlaitas).
Ieškovas ieškinyje teigė, kad vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.1 punktu, rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje. Kadangi savavališkos statybos aktai surašyti dėl pastatų rekonstravimo, ieškovui nereikėjo gauti rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui. Kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, klausimas dėl statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusia darbų atlikimo metu) 6 priedo 3.1 punktas nurodo, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas rekonstruojant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo tarp šalių, jog teritorija, kurioje stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantys ginčo statiniai, yra kultūros paveldo vietovėje – (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietėje, unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), nėra.
Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai surašė ieškovui ginčijamus Savavališkos statybos aktus bei nurodymus panaikinti savavališkos statybos padarinius.
Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, nes teismas vertino visus pateiktus įrodymus, o tai, kad įvertinus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių – bylos atveju ieškovui – palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės. Beje, sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog ieškovas neteikė į bylą jokių papildomų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės savavališkos statybos aktuose užfiksuotas aplinkybes, apsiribojo tik paaiškinimais. Ieškovas nenurodo, jog pirmosios instancijos teismas būtų netyręs kažkurių byloje pateiktų įrodymų ar būtų nepadaręs išvadų dėl jų reikšmės nustatant bylos aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti ir rungimosi principo nagrinėjant bylą pažeidimą. Šalių pareiga įrodinėti nebuvo suvaržyta, buvo nagrinėjamas privataus pobūdžio ginčas, neturintis viešojo intereso elementų, todėl teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymus.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl savavališkos statybos aktų surašymo terminų argumentų apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako.
Papildomai paminėtina tai, kad skundžiami 2015-07-16 privalomi nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius surašyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę). Aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, jog privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius. Inspekcijos padalinys šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovui išaiškintina, kad nepaisant to, jog surašyti privalomieji nurodymai, jam suteikta galimybė įteisinti neteisėtą statybą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis), kadangi nėra konstatuota, jog poilsio namelių rekonstrukcija apskritai yra negalima, ieškovui tik reikalinga gauti įstatyme numatytus dokumentus, leidžiančius statybą.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias savavališką statybą, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, o klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą.
Kolegijos pirmininkė Erinija Kazlauskienė
Kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis
Giedrė Seselskytė