Administracinė byla Nr. eA-1527-442/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06565-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 24S245202 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo), 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 24S258655(toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiant laikinąją apsaugą; priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Atsakovas priėmė Sprendimą dėl leidimo, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Be to, Migracijos departamentas Sprendimu dėl draudimo atvykti nusprendė uždrausti pareiškėjui atvyti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2027 m. lapkričio 14 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gal kelti grėsmę viešajai tvarkai).
2.2. Ginčijami sprendimai grindžiami tapačiais teisiniais bei faktiniais pagrindais, t. y. išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, kuri padaryta įvertinus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateiktą 2024 m. gegužės 20 d. išvadą Nr. 5- S-17631 (toliau – ir Išvada), kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes asmuo ne Lietuvoje yra įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą kaip labai sunkus nusikaltimas, už kurią yra numatyta laisvės atėmimo bausmė.
2.3. Skundžiami sprendimai buvo priimti formaliai, neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos, individualiai nepagrindus jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, neatsižvelgus į atsakovui pateiktus paaiškinimus, kad jis nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, dėl ko jam kyla reali grėsmė. Atsakovas neįvertino pareiškėjo 2023 m. kovo 28 d. kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktų išsamių paaiškinimų dėl pareiškėjo gyvenimo Ukrainoje, atvykimo į Lietuvą, dėl jo asmens dokumento galiojimo (pareiškėjui išduoto Rusijos Federacijos paso galiojimas yra pasibaigęs, pareiškėjui buvo išduotas Ukrainos kelionės pasas (laikinas dokumentas)).
2.4. Migracijos departamentas, Sprendime dėl leidimo nustatydamas esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, neatliko individualaus vertinimo ir iš esmės sprendimą priėmė vadovaudamasis tik Išvada. Vienas iš pagrindų išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, suteikiant laikinąją apsaugą, buvo nurodytas aktyvus pareiškėjo persekiojimas Rusijoje dėl jo reiškiamos pozicijos, susijusios su Rusijos invazija į Ukrainą. Policijos departamento pateikta Išvada kaip tik liudija realų valstybės institucijų vykdomą persekiojimą pareiškėjo atžvilgiu, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurių pareiškėjas niekad nevykdė, tačiau savo Sprendime dėl leidimo Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl vykdomo persekiojimo yra bendro pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais.
2.5. Ginčijami Migracijos departamento sprendimai yra nepagrįsti, todėl neteisėti. Atsakovas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas yra įtariamas nusikaltimo padarymu. Baltarusijos ir Rusijos persekiojimas daugiau kaip 90 procentų pasireiškia būtent baudžiamojo persekiojimo įrankiais, t. y. dirbtinai sukuriant bylą, įtarimus, paieškas ir kaltinimus, taip siekiant susigrąžinti pabėgusį asmenį į Rusiją. Be to, nėra viešai paskelbtos duomenų bazės, kurioje yra sąrašas asmenų, kuriuos valstybė persekioja dėl jų pažiūrų ar kitų valstybei nepatogių procesų. Pareiškėjas Rusijoje jis yra persekiojimas dėl to, kad jis yra gimęs Ukrainoje, jo brolis yra ukrainietis, dirbantis ir gyvenantis Lietuvoje, tėvas taip pat yra ukrainietis, kuris dirbo ir gyveno Lietuvoje. Pareiškėjas Rusijoje viešai reiškė savo nuomonę dėl Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu, vėliau pabėgo į Ukrainą, kurioje jį vėliau taip pradėjo persekioti dėl to, kad jis yra iš Rusijos. Nagrinėjamu atveju asmuo bėga nuo abiejų kariaujančių valstybių ir prašo Lietuvos apsaugos, nes jis negali grįžti į Rusiją ar į Ukrainą, be to, nei viena iš šių šalių neišduos pareiškėjui asmens tapatybės dokumento.
2.6. Pareiškėjas teikė Migracijos departamentui įrodymus, kad jis kreipėsi į Ukrainos konsulinį skyrių dėl asmens tapatybės dokumentų išdavimo, tačiau Ukrainos konsulinė tarnyba ignoravo šį prašymą, o vėliau išdavė laikiną kelionės dokumentą, kurį pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui.
2.7. Pagal byloje esančią Policijos departamento pateiktą Išvadą pareiškėjas nėra padaręs jokio sunkaus nusikaltimo, o jam yra galimai pateikti įtarimai, todėl skundžiami sprendimai, priimti Išvados pagrindu, yra nepagrįsti, neproporcingi, neigiantys nekaltumo prezumpciją.
3. Pareiškėjas 2025 m. sausio 7 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė:
3.1. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu nutarė priimti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį; pareiškėjui išduotas Užsieniečio registracijos pažymėjimas, sprendžiamas klausimas netaikyti pareiškėjui sulaikymo.
3.2. Atsakovas, vertindamas Policijos departamento pateiktą Išvadą, turėjo atsižvelgti į aplinkybes, kad Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika baudžiamųjų bylų inicijavimu bei skelbiamomis paieškomis vykdo asmenų persekiojimą. Policijos departamentas duomenims iš Rusijos Federacijos taiko dvigubus standartus, kadangi vienus duomenis priskiria nepatikimiems duomenims, o kitus duomenis vertina kaip tikslius ir patikimus. Iš pareiškėjo asmens byloje esančio „Interpolo generalinio sekretoriato DB“ išrašo, kuriame, ties grafomis „Veiksmai“ nurodyta „pradžia: 2022-04-03“, „Pabaiga: 2022-04-04“, galima daryti prielaidą, kad galima D. N. paieška buvo pradėta 2022 m. balandžio 3 d. ir baigta 2022 m. balandžio 4 d., tačiau šie duomenys nebuvo analizuoti, nenurodyta, ar įvykdytas minimame išraše nurodytas tikslas – „Sulaikyti asmenį, apie jo sulaikymą informuokite Lietuvos SIRENE / INTERPOLO biurą“.
3.3. Rusijos Federacijoje gyvenanti pareiškėjo mama kreipėsi į advokatą J. J. R., kuris dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip D. N. gynėjas. Advokato teigimu, ikiteisminio tyrimo byla yra sustabdyta, jokie veiksmai byloje nėra atliekami, advokatui pateiktos 2022 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2022 m. balandžio 6 d. nutarimo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kopijos, iš kurių matyti, kad: 2022 m. balandžio 5 d. Rusijos VRM Kaliningrado valdybos Narkotikų kontrolės valdybos 1 skyrius, gavęs Rusijos VRM Kaliningrado srities valdybos budinčios dalies kvotos skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. pranešimą, atvyko adresu: Kaliningrado m. (duomenys neskelbtini) ir atliko įvykio vietos apžiūrą dalyvaujant V. A. V. ir N. D. S., bei rado paketą su „miltelių pavidalo medžiaga viduje“; 2022 m. balandžio 6 d. Rusijos Kaliningrado m. skyriaus Leningrado rajono TS tardytojas, justicijos leitenantas N.I. R., išnagrinėjęs patikrinimo medžiagą, gautą iš Rusijos VRM Kaliningrado srities valdybos Narkotikų kontrolės valdybos, nustatė: N. D. S., veikiantis grupėje asmenų, iš anksto susitarę su tyrimo nenustatytu asmeniu, 2022 m. balandžio 5 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo, turėdamas tikslą vėliau neteisėtai realizuoti, narkotinę medžiagą – mišinį (preparatą), kurio sudėtyje yra narkotinės medžiagos: kokainas ir medžiaga a-pirrolidinovalerofenas (a-PVP), kuri yra narkotinės medžiagos N-metilefedronas pagrindas, ir yra narkotinė medžiaga, sverianti 0,82 gramus, o tai yra didelis kiekis, kurią sąmoningai, neteisėtai, turėdamas tikslą vėliau neteisėtai realizuoti, saugojo savo gyvenamojoje vietoje bei atsižvelgiant į tai, kad yra nusikaltimo, numatyto Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – ir RF BK) 30 straipsnio 3 dalyje ir 228.1 straipsnio 3 dalyje, požymiai, vadovaujantis RF BPK 140, 145, 146 (147) straipsniais ir 156 straipsnio 1 dalimi nusprendė iškelti baudžiamąją bylą Nr. 12201270013000029 pagal požymius nusikaltimo, numatyto RF BK 30 straipsnio 1 dalyje ir 228.1 straipsnio 3 dalyje.
3.4. Pareiškėjas nurodė, kad paminėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės kelia daug klausimų dėl techninių vaizdo ir garso įrašymo priemonių atliekant įvykio vietos apžiūrą nenaudojimo, dėl to, kad per vieną dieną buvo nustatyta rastų miltelių sudėtis (kokaino ir metilefedrono (kitaip Mefedrono) mišinys), ir tai kelia abejonių dėl Rusijos Federacijos pateiktų duomenų patikimumo.
3.5. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 27 d. apklausos metu atsakovui nurodė, kad jis 2020-2022 metais aktyviai dalyvavo Rusijos Federacijos opozicijos lyderio A. N. štabo rengiamuose renginiuose ar jo palaikymui vykusiose demonstracijose ir protestuose ir kitose politinėse akcijose prieš karą Ukrainoje. Šiuo laikotarpiu buvo sulaikyti dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių, daugelio atžvilgiu pradėtos įvairiausios bylos ir kiti persekiojimai, taip pat pradėtas pareiškėjo, gimusio ir augusio Ukrainoje, persekiojimas Rusijoje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2024 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl teisinės pagalbos bei teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimui.
4. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
4.1. Pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, tačiau prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes asmuo per nustatytą laikotarpį nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – Ukrainos paso.
4.2. Policijos departamentas pateiktoje Išvadoje nurodė, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes asmuo ne Lietuvoje yra įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą kaip labai sunkus nusikaltimas, už kurią yra numatyta laisvės atėmimo bausmė. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ekonominius ryšius (kad jis Lietuvoje dirba nuo 2023 m. liepos 19 d), taip pat šeiminius ryšius (kad Lietuvoje gyvena jo tėvas S. N., bei brolis D. N., tėvas turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje), tačiau padarė išvadą, kad pats asmuo yra pilnametis ir nėra nuo tėvo priklausomas. Asmens brolis dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvoje, turi savarankišku pagrindu, kas savaime nesudaro asmeniui teisės kreiptis dėl teisės gyventi Lietuvoje giminystės su broliu pagrindu. Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, t. y. Interpolo generalinio sekretoriato (toliau – ir Interpolas) duomenų bazėje paskelbta, kad pareiškėjas ieškomas dėl pasikėsinimo neteisėtai parduoti narkotines medžiagas, įvykdytas organizuotos grupės stambiu mastu. Taip pat uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
4.3. Priimant Sprendimą dėl draudimo atvykti buvo įvertinta, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes yra paskelbtas įtariamu padarius nusikaltimą ir ieškomu asmeniu, kad šio asmens šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės viešajai tvarkai svarbos. Pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka teisės aktuose įtvirtintus kriterijus.
4.4. Priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovautasi kompetentingų institucijų – Policijos departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai, taip pat buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės (pareikštas įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nustatyti šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika).
4.5. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, atsižvelgė ir į kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes, t. y. jo pateiktus paaiškinimu ir nurodytas aplinkybes, kad jis negali grįžti į Rusiją, nes nepalaiko Rusijos karinių veiksmų, o į Ukrainą negali grįžti, nes ten jam taip pat kyla grėsmė. Asmens teiginiai dėl ukrainiečių, gavusių Rusijos pilietybę, persekiojimo Ukrainoje yra bendro pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais faktais, asmuo taip pat nenurodė jokių faktinių aplinkybių, jog Ukrainoje būtų patyręs persekiojimą dėl įgytos Rusijos pilietybės ar gyvenimo Rusijoje. Pareiškėjas neturi galiojančio Ukrainos paso, tačiau Ukrainos ambasada Lietuvoje asmeniui išdavė asmens grįžimo dokumentą, todėl Migracijos departamentas nenustatė priežasčių, dėl kurių asmuo negalėtų grįžti į Ukrainą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas pateiktame atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamus Migracijos departamento sprendimus.
6. Policijos departamentas paaiškino, kad, gavęs atsakovo paklausimą dėl pareiškėjo, iš Interpolo duomenų bazėje esančių duomenų nustatė, kad D. N. yra paskelbtas įtariamu padaręs nusikaltimą ir ieškomu asmeniu, paiešką 2022 m. balandžio 3 d. paskelbė Rusijos Federacija. Interpolo duomenų bazėje paskelbta, kad pareiškėjas ieškomas dėl pasikėsinimo neteisėtai parduoti narkotines medžiagas, įvykdytas organizuotos grupės stambiu mastu, atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką numatyta RF BK 228.1 straipsnio „Neteisėtas narkotinių, psichotropinių medžiagų pardavimas ar siuntimas“ 4 dalyje, ir ši nuskalstama veika atitinka nusikaltimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje.
7. Policijos departamentas pažymėjo, kad Interpolo duomenų bazėje pateikta informacija neigiamai charakterizuoja pareiškėją, dėl kurio buvimo valstybės teritorijoje gali kilti grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, todėl atsakovui pateiktoje Išvadoje buvo nurodyta, kad Ukrainos pilietis D. N. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atlikdamas vertinimą dėl D. N. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, Policijos departamentas vadovavosi teisės aktuose nustatytu imperatyviu grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijumi.
II.
8. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė laikinosios apsaugos pagrindu. Policijos departamentas 2024 m. balandžio 23 d. gavo Migracijos departamento paklausimą, ar Ukrainos pilietis D. N. nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos departamentas, įvertinęs Policijos departamento išvadą ir kitus duomenis, pareiškėjo atžvilgiu priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (Sprendimas dėl leidimo) ir Sprendimą dėl draudimo atvykti, kuriuo nusprendė uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje yra perspėjimas, kad asmuo yra paskelbtas asmeniu, įtariamu padarius nusikaltimą ir ieškomu, todėl jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje kelia grėsmę viešajai tvarkai).
10. Teismas įvertino Įstatymo 4 straipsnio 2–5 dalių nuostatas ir pažymėjo, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus kompetentingų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Teismas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažymėjo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.
11. Teismas nurodė, kad Policijos departamentas, Išvadoje nurodęs, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes asmuo ne Lietuvoje yra įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą kaip labai sunkus nusikaltimas, už kurią yra numatyta laisvės atėmimo bausmė, užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei atliko vadovaudamasis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (toliau – ir Aprašas). Teismas aptarė Aprašo 12 punkto nuostatas ir padarė išvadą, kad Aprašo 12 punkte įtvirtinti kriterijai policijai imperatyviai nurodo, kada pripažįstama, jog užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
12. Teismas įvertino Policijos departamento Išvadoje nurodytus Interpolo duomenis apie pareiškėjo paiešką dėl pasikėsinimo neteisėtai parduoti narkotines medžiagas, įvykdytą organizuotos grupės stambiu mastu, bei baudžiamąją atsakomybę, numatytą už tokią veiką. Teismas įvertino 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai rėmėsi Interpolo duomenų bazėje pateikta informacija apie pareiškėją.
13. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nustatytų faktinių aplinkybių visetą, padarė išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nes teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas 2020-2022 metais aktyviai dalyvavo Rusijos Federacijos opozicijos lyderio A. N. štabo rengiamuose renginiuose ar jo palaikymui vykusiose demonstracijose ir protestuose ir kitose politinėse akcijose prieš karą Ukrainoje, pažymėjo, kad teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, susiję su pareiškėjo nurodoma opozicine veikla Rusijos Federacijoje ar pan., dėl ko būtų galima vertinti, kad Rusijos teisėsaugos institucijos sufabrikavo kaltinimus pareiškėjui, vien siekdamos persekioti pareiškėją.
15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atsakovui teiktus paaiškinimus, pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad Rusijoje, prieš išvykstant iš šalies, kad jis nebuvo baustas už administracinius ar kitokius pažeidimus ar veikas bei nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nenurodė aplinkybės, kad pareiškėjas dalyvavo jo gyvenamojoje vietoje 2022 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini), Kaliningrado m. vykdytoje įvykio vietos apžiūroje, ir kad 2022 m. balandžio 6 d. Rusijos VRM Kaliningrado m. skyriaus Leningrado rajono tardytojo N. I. R. nutarimu nutarta iškelti pareiškėjui baudžiamąją bylą pagal RF BK 30 straipsnio 3 dalies „a“, „b“ punktus, 228.1 straipsnio 3 dalį.
16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl jo gyvenimo Ukrainoje, pažymėjo, kad pareiškėjas savo paaiškinimuose atsakovui detaliai nenurodo, kokiu laikotarpiu gyveno (ir) Rusijos Federacijoje, taip pat savo iniciatyva atsakovui nepateikė paaiškinimo dėl 2022 m. balandžio 5 d. atliktos įvykio vietos apžiūros, kurioje dalyvavo pats pareiškėjas, bei 2022 m. balandžio 6 d. pareiškėjo atžvilgu iškeltos baudžiamosios bylos, nors ir teigė, kad aktyviai dalyvavo opozicijos veikloje, jog Rusijos Federacija būtent baudžiamųjų bylų inicijavimu bei skelbiamomis paieškomis vykdo asmenų persekiojimą.
17. Teismas pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nelaikė nuosekliais, pagrįstais, ir pažymėjo, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo reikalavimų dėl keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką) pasiekti.
18. Teismas, vertindamas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą proporcingumą, įvertino Įstatymo 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalių, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkto nuostatas, ir konstatavo, kad pareiškėjui nustatytas 36 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
19. Teismas, vadovaudamasis aktualia EŽTT praktika, nurodė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje, kaip pagrindinės teisės, kad pati teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra prilyginama teisei į šeimos susijungimą. Pagal teismų praktiką pakanka, kad šeima galėtų gyventi, pavyzdžiui, kilmės valstybėje.
20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei. Teismas sprendė, kad pareiškėjui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes.
21. Teismas, įvertinęs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų taikymo, padarė išvadą, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, kitus jo gyvenimo biografinius faktus ir pritaikius nurodytų teisės aktų nuostatas, skundžiamuose sprendimuose nurodyti aiškūs ir suprantami motyvai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo patikslinto skundo argumentus, kuriais grindžiamas sprendimų neteisėtumas.
22. Teismas nenustatė pagrindo naikinti skundžiamų atsakovo sprendimų, todėl, netenkinus pagrindinių pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų, atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiant laikinąją apsaugą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
24. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pirmosios instancijos teismui 2025 m. sausio 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, papildomai nurodant šiuos argumentus:
24.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs EŽTT praktiką, kad nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo, padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.
24.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir prieštaringą išvadą, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai rėmėsi Interpolo duomenų bazėje pateikta informacija apie pareiškėją. Teismas, nurodęs, kad užsienietis neatskleidė, kodėl būtent jam reiškiamas įtarimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, nepagrįstai neįvertino Rusijos Federacijos pateikiamų duomenų patikimumo, nes visuotinai žinoma, kad Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika baudžiamųjų bylų inicijavimu bei skelbiamomis paieškomis vykdo asmenų persekiojimą. Nagrinėjamu atveju Policijos departamentas duomenims iš Rusijos Federacijos taiko dvigubus standartus.
24.3. Lietuva pasmerkė tarptautinių teisinių priemonių panaudojimą politiškai motyvuotiems persekiojimams, kai Rusijos Federacija keliems Lietuvos teisėjams pateikė baudžiamuosius kaltinimus ir ėmėsi veiksmų dėl jų tarptautinės paieškos dėl jų veiklos Sausio
13-osios byloje. Todėl nėra suprantama pozicija aklai tikėti Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų veiksmais ir pateikta informacija apie pareiškėją. Tokiu būdu, skirtingai traktuojant Rusijos Federacijos pateikiamą informaciją apie Lietuvos politikus ir teisėsaugos atstovus, ir informaciją apie pareiškėją, pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas.
24.4. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su pareiškėjo nurodoma opozicine veikla Rusijos Federacijoje, nenurodė, kurie asmenys ar kokios organizacijos gali išduoti rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų pareiškėjo opozicinę veiklą. Teismas reikalauja iš užsieniečio žinomai neįgyvendinamų procedūrų, nes pareiškėjas neturi jokių galimybių oficialiai kreiptis Rusijos Federacijos institucijas dėl pažymos ar patvirtinimo, jog jis yra nepagrįstai persekiojamas Rusijos Federacijos dėl politinių pažiūrų ir įsitikinimų, dėl dalyvavimo mitinguose, bei dėl savo tautybės ir pilietybės, o taip pat nėra jokios galimybės pateikti teismui patvirtinimų, jog pareiškėjas dalyvavo mitinguose, reiškė savo pažiūras ir kritiką Rusijos valdžios atžvilgiu, kadangi mitingus ir kitus procesus organizuojantys asmenys ar organizacijos yra taip pat Rusijos Federacijoje persekiojami, niekas Rusijoje nepasirašys ant jokio patvirtinimo ar liudijimo, kadangi pagrįstai bijos visiems akivaizdžių pasekmių.
24.5. Lietuvoje gyvenančiam Rusijos opozicijos atstovui L. V. Rusijos Federacijoje iškeltos kelios baudžiamosios bylos, jis įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą, ir tai tik patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir Rusijos vykdomų persekiojimų mechanizmus.
24.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovui teikė nenuoseklius, nepagrįstus paaiškinimus, tačiau teismas, nutaręs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, neišsiaiškino kilusių abejonių, neapklausė pareiškėjo teismo posėdyje.
25. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
25.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus ne tik pareiškėjo skunde, patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir teiginius, bet ir pareiškėjo pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus.
25.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam taikomi dvigubi standartai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikos teisėjams, dalyvavusiems Sausio
13-osios byloje, iškeltų baudžiamųjų bylų duomenų vertinimo, nes pareiškėjo situacija nėra analogiška. Be to, pareiškėjas nepateikia jokių duomenų ir įrodymų, kad Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos juo domisi būtent dėl jo veiklos, nukreiptos prieš Rusijos Federacijos valdžią. Pareiškėjo duomenys paskelbti Interpole, kurio duomenimis ir vadovaujasi Lietuvos institucijos, be to, pareiškėjas neigė patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, nors byloje esantys dokumentai tą paneigia. Nors Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl teisinės pagalbos bei teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimui, tai nereiškia, kad nėra pagrindo vadovautis Interpole esančia informacija apie pareiškėją. Šios sutarties denonsavimas ir nesuteikia galimybių Lietuvos Respublikos institucijoms ne tik vykdyti, bet ir kreiptis į Rusijos Federaciją dėl pareiškėjo ir jam iškeltos baudžiamosios bylos pateikimo ar kokio nors bendradarbiavimo šioje srityje.
25.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis negali pateikti daugiau duomenų iš baudžiamosios bylos, nes dėl šios bylos gali kreiptis ne tik advokatas, bet ir jis pats ar jo įgaliotas asmuo. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde teikia argumentus susijusius su baudžiamosios bylos iškėlimu ir vertinimu, tačiau tokie argumentai šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, nes sprendžiamas klausimas ne dėl jo baudžiamosios atsakomybės, o dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų.
25.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, nagrinėjant pareiškėjo individualią situaciją, buvo pažeistas lygybės prieš įstatymą principas. Pareiškėjas savo rašytiniuose paaiškinimuose teikė bendro pobūdžio informaciją dėl savo dalyvavimo protestuose prieš Rusijos valdžią, jis nepagrįstai savo situaciją sulygina su L. V. situacija.
25.5. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka ir neapklausęs pareiškėjo, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nes pareiškėjas pageidavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nereiškė, be to, jis net kelis kartus teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo dėl leidimo ir Sprendimo dėl draudimo atvykti teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, turintis (duomenys neskelbtini) pilietybes, 2023 m. liepos 10 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, tačiau prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes asmuo per nustatytą laikotarpį nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – Ukrainos piliečio paso. 2024 m. kovo 20 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 3 d. Sprendimu dėl leidimo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Atsakovas
2024 m. lapkričio 15 d. Sprendimu dėl draudimo atvykti nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
29. Įstatymo 2 straipsnio 121 dalyje nustatyta, kad laikinoji apsauga – šio Įstatymo nustatyta tvarka užsieniečiui suteikiama neatidėliotina ribotos trukmės apsauga Lietuvos Respublikoje, esant užsieniečių, negalinčių grįžti į savo kilmės valstybę, antplūdžiui į Europos Sąjungą arba kylant tokio antplūdžio pavojui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
30. Įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga. Įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinoji apsauga užsieniečiui nesuteikiama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad, be kita ko, užsienietis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą už Lietuvos Respublikos ribų prieš priimant jį į Lietuvos Respubliką kaip asmenį, kuris naudojasi laikinąja apsauga (2 p.). Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai yra nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.).
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, turėjo įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl pagrįstai kreipėsi į kompetentingą įstaigą – Policijos departamentą – dėl išvados pateikimo.
33. Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo 12.4 punkte yra nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5037-624/2020, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-277-629/2022, 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1771-463/2024). Tačiau kartu pažymėtina, jog faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, yra vertintinas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
35. Nagrinėjamu atveju Policijos departamentas, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės visuomenei ar viešajai tvarkai vertinimą, Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje esančiais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas yra paskelbtas įtariamu padarius nusikaltimą ir ieškomu asmeniu dėl pasikėsinimo neteisėtai parduoti narkotines medžiagas, įvykdyto organizuotos grupės stambiu mastu. Atsakomybė už pareiškėjui inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatyta Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228.1 straipsnio 4 dalyje, o šios nusikalstamos veikos požymiai atitinka nusikaltimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnyje, ir šis nusikaltimas kvalifikuojamas kaip labai sunkus. Policijos departamentas nurodė, kad Interpolo duomenų bazėje pateikta informacija neigiamai charakterizuoja pareiškėją, dėl kurio buvimo valstybės teritorijoje gali kilti grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, nes nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra itin pavojingos visuomenei dėl milžiniško žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei, todėl pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
36. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, pareiškėjo prašė pateikti informaciją, ar jis Rusijoje buvo baustas už administracinius ar kitokius pažeidimus ar veikas, ar buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą (-as) veiką (-as), ar buvo iškeltos baudžiamosios bylos, ar buvo paieškomas, ar buvo pateikti šaukimai atvykti į teismą, policiją dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pareiškėjas atsakė, kad, jo žiniomis, Rusijoje, prieš išvykstant iš šalies, už administracinius ar kitokius pažeidimus ar veikas nebuvo baustas, taip pat nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
37. Atsakovas, spręsdamas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui laikinosios apsaugos pagrindu, atsižvelgė į Policijos departamento pateiktą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, taip pat įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias, kodėl jis negali grįžti į Ukrainą ir į Rusiją, pareiškėjo šeiminius (kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo tėvas ir brolis) ir ekonominius (pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2023 m. liepos 19 d.) ryšius su Lietuva ir tuo pagrindu nurodė, jog asmens atžvilgiu būtina taikyti prevencines priemones ir, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, apriboti jo, kaip riziką keliančio užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.
38. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais atsakovo sprendimais, nurodo, kad duomenys dėl jo paskelbtos tarptautinės paieškos įtariant sunkaus nusikaltimo padarymu yra pateikti Rusijos Federacijos, todėl jie kelia abejonių, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą bei Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus, ir teigia, kad baudžiamasis persekiojimas nagrinėjamu atveju naudojamas kaip priemonė susidoroti su pareiškėju dėl jo politinių pažiūrų.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, atsakovui iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo teiktus paaiškinimus, pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas atsakovui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo laikinosios apsaugos pagrindu, taip pat papildomus paaiškinimus bei dokumentus, jam kylančią grėsmę Rusijoje grindė tuo, jog jis aktyviai reiškė nepritarimą dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje bei tuo, jog yra kilęs iš Ukrainos. Pareiškėjas iki ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo atsakovui neteikė informacijos apie tai, kad jis yra Rusijos opozicijos aktyvistas, aktyviai dalyvavęs A. N. rengtuose politiniuose protestuose ar jo palaikymui vykusiose demonstracijose ir protestuose ir kitose politinėse akcijose nukreiptose prieš karą Ukrainoje. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas šias aplinkybes paminėjo tik 2025 m. sausio 7 d. pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (II t., b. l. 23–28).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti bendro pobūdžio paaiškinimai apie jo persekiojimą Rusijoje dėl jo politinių pažiūrų nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjui Rusijoje pareikštas įtarimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo yra susijęs su jo politinėmis pažiūromis bei politine veikla. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų apie savo politinę veiklą Rusijoje, todėl abejoti Interpolo sistemoje registruotais duomenimis apie jam pareikštus įtarimus sunkaus nusikaltimo padarymu bei Policijos departamento išvada nėra pagrindo. Taigi ginčijamuose atsakovo sprendimuose padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajam saugumui yra pagrįstos.
41. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad atsakovas, Sprendime dėl leidimo ir Sprendime dėl draudimo atvykti nustatęs, kad pareiškėjui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir paskelbta jo tarptautinė paieška, turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu bei uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.
42. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
43. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė