Civilinė byla Nr. 3K-3-74-701/2016

Teisminio proceso 2-55-3-02844-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.11.2; 3.2.4.11.

                                                                   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams G. N., S. N., D. N., G. N. ir J. N. dėl nuomos mokesčio priteisimo ir atsakovų G. N. bei S. N. priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl gyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų pripažinimo ir priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išsinuomoto daikto (buto) pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, proceso teisės normų (CPK 185 staipsnių) pažeidimo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų 4724,84 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 22 d.
3. Ieškovė nurodė, kad ji yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), taip pat šiame name esančio buto (duomenys neskelbtini) savininkė. Bute nuo 2001 m. nesudarę nuomos sutarties gyvena atsakovai. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu konstatuota, kad atsakovai gyvena ne savavališkai, o 1989 m. gruodžio 13 d. Garantinio rašto ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 762 V, kuriuo nutarta atsakovei G. N. ir jos šeimai išnuomoti nurodytą butą, pagrindu (toliau – Garantinis raštas, Potvarkis Nr. 762). Pagal Garantinio rašto sąlygas iki buto (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto pabaigos atsakovams buvo suteiktas Manevrinio fondo butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini) numatytas atsakovams išnuomoti pasibaigus remonto darbams, tačiau atsakovai į jį 2001 metais įsikėlė nesudarę nuomos sutarties. Nuomos sutartis sudaryta tik 2014 m. sausio 14 d., o buto perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas 2014 m. sausio 23 d.
4. Atsakovai G. N. ir S. N. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 15 348,64 Eur išlaidų, turėtų butui (duomenys neskelbtini), pagerinti.
5. Atsakovai nurodė, kad ieškovė atliko tik namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, o butus paliko įrengti namo gyventojams, todėl atsakovai už savo lėšas ūkio būdu įrengė butą (duomenys neskelbtini), kuriame turėjo apsigyventi pagal Garantinį raštą. Nuomotojos sutikimą atsakovai grindžia 1996 m. kovo 20 d., 1997 m. kovo 3 d. ir 1997 m. liepos 16 d. protokolais. Bendra atsakovų atliktų visų ieškovei priklausančio namo (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) įrengimo (statybos, santechnikos, elektros) darbų suma – 52 995,80 Lt (15 348,64 Eur) 2005 metų kainomis. Nėra galimybės padarytų pagerinimų atskirti, todėl šios išlaidos priteistinos CK 6.501 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.
7. Vadovaudamasis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu, teismas nurodė, kad šalių faktiniai nenutrūkstami nuomos santykiai konstatuoti nuo 1989 metų, nėra jokių duomenų apie tai, kad tokie santykiai būtų nutrūkę 2001–2007 metais, atsakovai nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl buto (duomenys neskelbtini), įsikeldami į jį 2001 metais. Teismas sprendė, kad nei Garantinis raštas, nei Potvarkis Nr. 762 V nesuteikė teisės atsakovams įsikelti į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), 2001 metais, nesudarius nuomos sutarties ir nepasibaigus kapitalinio remonto darbams, todėl atsakovai, įsikeldami į nesuremontuotą butą 2001 metais, padarė tai savo rizika. Dėl nurodytų aplinkybių teismas laikė, kad yra pagrindas nuomos mokestį priteisti nuo 2001 m.
8. Atsakovų priešieškinį teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad jų pateikti 1996 m. kovo 20 d., 1997 m. kovo 3 d. ir 1997 m. liepos 16 d. protokolai nepatvirtina, jog atsakovams buvo suteiktas ieškovės leidimas atlikti ginčo buto pagerinimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė priėmė kokį nors sprendimą, kuriuo būtų leista gyventojams, tarp jų – atsakovams, savo lėšomis atlikti konkrečius darbus, nesudarytos jokios sutartys dėl darbų atlikimo, neapibrėžta, kokie konkrečiai darbai gali būti atlikti, už kokią sumą, nesudarytos sąmatos, neaptarti išlaidų padengimo ir atlyginimo klausimai. Dėl to, teismo nuomone, minėti pasitarimų protokolai nelaikytini pagrindu atlikti buto pagerinimo darbus. Be to, teismo vertinimu, atsakovų pateikta sąmata nelaikytina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu realiai patirtas išlaidas, nes atsakovai nenurodė, kokiu pagrindu sąmatoje skaičiuojamos 2005 metų kainos, neaišku, kada atlikti sąmatose nurodyti darbai, nepateikti kiti įrodymai, kurie patvirtintų medžiagų įsigijimą ir kitų išlaidų realumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovai buto pagerinimus padarė savo rizika.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų G. N., S. N., D. N. ir G. N. apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovų ieškovei priteistas 4724,84 Eur nuomos mokestis ir procesinės palūkanos; priteisė ieškovei iš atsakovės G. N. 4691,80 Eur nuomos mokesčio ir 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, panaikino ir priešieškinį tenkino; priteisė atsakovams G. N. ir S. N. iš ieškovės po 7674,32 Eur; priteisė atsakovei G. N. iš ieškovės 690,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teisėjų kolegija laikė, kad atsakovų argumentai dėl netinkamai nustatyto nuomos mokesčio pradžios termino nesudaro pagrindo nepriteisti nuomos mokesčio iki 2007 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad atsakovai nuo 2001 metų gyvena bute (duomenys neskelbtini), patys laisva valia į jį įsikraustė, nors pagal Garantinio rašto sąlygas turėjo teisę gyventi manevriniame bute iki bus atliktas ginčo buto kapitalinis remontas, reiškia, jog minėtas butas buvo tinkamas gyventi. Tai, kad namo, kuriame yra atsakovų nuomojamas butas, pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas 2007 metais, nereiškia, jog atsakovai tik nuo 2007 metų faktiškai nuomojosi šį butą. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pareigos mokėti nuomos mokestį pradžią siejo su buto perdavimu atsakovams gyventi. Atsakovų nurodytos aplinkybės apie tai, kad jie atliko buto pagerinimo darbus, teisėjų kolegijos vertinimu, neatleidžia jų nuo pareigos mokėti nuomos mokestį, tačiau sudaro pagrindą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, reikalauti iš nuomotojos pagerinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.501 straipsnis).
11. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai nustatė nuomos mokesčio skaičiavimo pradžią, priteisdamas šį mokestį nuo 2001 m. sausio 1 d. Atsižvelgusi į tai, kad, atsakovų teigimu, iki 2001 m. spalio mėnesio jie dar gyveno Manevrinio fondo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį atlaisvino 2001 m. lapkričio 5 d., kitokių įrodymų byloje nėra, teisėjų kolegija sprendė, kad nuomos mokestis turėjo būti priteisiamas nuo 2001 m. lapkričio mėn. Nesant ginčo dėl nuomos mokesčio tarifų ar aritmetinio apskaičiavimo, remdamasi ieškovės pateikta nuomos mokesčio apskaičiavimo lentele, teisėjų kolegija nurodė, kad iš atsakovų ieškovei priteisina 4691,80 Eur.
12. Spręsdama dėl atsakovų priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje pateiktas išrašas iš Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1997 m. kovo 3 d. protokolo patvirtina, jog buvo pritarta pasiūlymui remontuoti pastatą (duomenys neskelbtini) už gyventojų lėšas. Atsakovai įrodė turėję leidimą atlikti nuomojamo buto pagerinimo darbus (CK 6.501 straipsnis), ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų prieštaravusi darbų atlikimui. Priešingą pirmosios instancijos teismo motyvą (kad atsakovai buto pagerinimo darbus atliko neturėdami nuomotojos sutikimo) teisėjų kolegija vertino kaip neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių (CPK 185 straipsnis).
13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovai įrodė patirtų išlaidų realumą ir pagrindė jų dydį. Argumentą, kad atlikti darbai galėtų būti traktuojami kaip einamojo remonto, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia lokalinių sąmatų turinys. Įvertinusi tai, kad patalpų pagerinimo darbai buvo atliekami ūkio būdu, prieš daugiau nei 10 metų ir truko ilgą laiką, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog atsakovai neišsaugojo sąskaitų ir mokėjimų kvitų, sprendė, kad UAB ,,Sistela“ sudarytos atliktų darbų sąmatos, kuriose įvertintos patirtos išlaidos pagal specialią programą, laikytinos tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu patirtų išlaidų dydį. Nors atsakovai nepaaiškino, kodėl sąmatose nurodytos išlaidos apskaičiuotos 2005 m. kainomis, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pagerinimo darbai buvo atliekami ilgą laiką, pagal atsakovų paaiškinimus baigti 2005–2006 metais, tiksliai nustatyti patirtų išlaidų dydžio objektyviai neįmanoma, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti atsakovų pateiktomis sąmatomis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovų priešieškinis, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria jis atmestas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176–185 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, teismo procesinių sprendimų motyvavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. įmonė „Anūkėlis“ v. UAB „Sonex group“, bylos Nr. 3K-3-487/2008). Atsakovų pateiktas sąmatas laikydamas pakankamu ir tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu realiai patirtas išlaidas, teismas to nemotyvavo, visiškai netyrė sąmatų turinio (darbų ir priskaičiuotų išlaidų), tenkindamas visą atsakovų reikalavimą. Neatsižvelgta į tai, kad dauguma apdailos darbų atlikta ūkio būdu. Be to, teismas nepagrįstai atsakovų atliktus darbus laikė pagerinimo, ne einamojo remonto darbais, kurių išlaidos tenka nuomininkams (statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 14.11 punktas; CK 6.493 straipsnis).
2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo CK 6.501 straipsnio taikymo taisyklių. Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Teismas nepagrįstai atsakovų pateiktas sąmatas laikė tinkamu įrodymu, grindžiant jų patirtas išlaidas. Nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad gali būti atlyginamos būtinosios išlaidos. Netirtos atsakovų reikalaujamos išlaidos būtinumo aspektu.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.501 straipsnio nuostatas, nepagrįstai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008), laikė, kad atsakovai pagerino ginčo butą, turėdami ieškovės leidimą (nuomotojo sutikimas negali būti aiškinamas kaip abstraktus leidimas atlikti buto pagerinimo darbus, nederinant atliekamų darbų, jų kainų).
15. Atsakovai atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuomotojo leidimo pagerinti nuomojamą daiktą

16. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Pagal šį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

17.              Viena būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).

18.              Įstatymo taip pat nenustatyta leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas; daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą nuomojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis dėlto iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2012).

19.              Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad atsakovai buto pagerinimo darbus atliko nuomotojos leidimu (sutikimu), padarė nustatęs, jog: Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 1997 m. kovo 3 d. pasitarime pritarė pasiūlymui remontuoti pastatą (duomenys neskelbtini) už gyventojų lėšas; toks Vilniaus miesto savivaldybės valdybos išreikštas pritarimas gali būti laikomas Vilniaus miesto savivaldybės leidimu atlikti pagerinimo darbus; atsakovai pagerinimo darbus atliko, o ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų prieštaravusi atsakovų atliekamiems darbams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, nes ji atitinka kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.501 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, yra padaryta tinkamai pritaikius įrodymus ir jų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nors šios bylos atveju nuomotojos leidimas yra abstraktesnio pobūdžio, tačiau iš jo aišku, kokius pagerinimus leista atlikti. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovų atlikimo buto pagerinimo darbų turint nuomotojo leidimą yra padaryta nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008), vertintini kaip nepagrįsti.

20.              Ar buvo duotas leidimas atlikti nuomojamo daikto pagerinimus, yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2012). Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, apskųstus sprendimus (nutartis) patikrina teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovai buto pagerinimo darbus atliko nuomotojos leidimu, kasaciniame skunde kelia fakto klausimą, teisiniais argumentais nepagrindžia, jog konstatuotas leidimas yra ydingas formos ir (arba) turinio aspektais, kaip kasacijos pagrindu nesiremia argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to tokie kasacinio skundo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais.

Dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir jas pagrindžiančių aplinkybių įrodinėjimo

21.              Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, visiškai tenkindamas atsakovų reikalavimą dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo, pažeidė CPK 176–185 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

22.              Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus, kiek tai susiję su CPK 185 straipsnio taikymu, pripažįsta iš dalies pagrįstais.

23.              Jau buvo minėta, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.501 straipsnio 1 dalis) būtina nustatyti nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį. Šio pobūdžio civilinėse bylose tokių išlaidų dydis įeina į įrodinėjimo dalyką ir teismo nustatomas kaip bylai reikšminga aplinkybė tiriant bei vertinant joje esančius įrodymus.

24. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008), tačiau daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika v. IĮ Sperauskų firma „Elodėja“, bylos Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; kt.). Faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo.

25.              Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-62/2008). CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2012).

26.              Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuomininko turėtų būtinų daikto pagerinimo išlaidų dydį, nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, ar įrodinėjamas faktas egzistuoja. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmiškos išvados padaryti neleidžia. Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius reikšmingas sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą.

27.              Šioje byloje, nustatęs, kad buto pagerinimo darbai buvo atliekami ūkio būdu, prieš daugiau nei 10 metų ir truko ilgą laiką, atsakovai neišsaugojo sąskaitų ir mokėjimų kvitų, apeliacinės instancijos teismas priteistiną buto pagerinimo išlaidų dydį nustatė rendamasis UAB ,,Sistela“ sudarytomis atliktų darbų sąmatomis. Nurodęs, kad nors atsakovai nepaaiškino, kodėl sąmatose nurodytos išlaidos apskaičiuotos 2005 m. kainomis, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pagerinimo darbai buvo atliekami ilgą laiką, pagal atsakovų paaiškinimus baigti 2005–2006 metais, tiksliai nustatyti patirtų išlaidų dydžio objektyviai neįmanoma, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti atsakovų pateiktomis sąmatomis.

28. Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad įstatymuose nėra įtvirtinta nuostatų, pagal kurias fizinių asmenų patirtų būtinų daikto pagerinimo išlaidų dydis negali būti įrodinėjamas lokalinėmis sąmatomis, ir (arba) nuostatų, pagal kurias tokia aplinkybė (išlaidų dydis) turi būti patvirtinama tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, todėl šioje byloje aplinkybė dėl atsakovų patirtų būtinų buto pagerinimo išlaidų dydžio galėjo būti nustatoma remiantis visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir atsakovų pateiktais netiesioginiais įrodymais – lokalinėmis sąmatomis. Priešingi kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

29.              Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas atsakovų nurodomų patirtų buto pagerinimo išlaidų nepagrįstai nevertino jų būtinumo, realumo ir pagrįstumo aspektais, nepagrįstai netyrė sąmatų turinio, taip netinkamai taikydamas CPK 185 straipsnį. Sąmatos, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, yra sudarytos 2013 m. lapkričio 10 d., tačiau, kaip pagal atsakovų paaiškinimus nustatė apeliacinės instancijos teismas, atsakovai buto pagerinimo darbus baigė 2005–2006 metais. Šios sąmatos tiesiogiai nepatvirtina atsakovų patirtų išlaidų, jos, sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo, vertintinos kaip netiesioginiai įrodymai. Vertinant sąmatas būtina tirti ir analizuoti jų turinį, juo labiau kad, kaip nustatyta byloje, atsakovai darbus atliko ūkio būdu, o pagal sąmatas į jose nurodytas išlaidas įskaičiuota, pavyzdžiui, socialinio draudimo išlaidos, pelnas ir pan. Sąmatose nurodyta, kad jos sudarytos pagal 2005 m. kainas, tačiau, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, atsakovai buto pagerinimo darbus atlikinėjo ilgą laiką, juos baigė 2005–2006 metais. Esant tokioms aplinkybėmas buvo būtina tirti ir vertinti, ar atitinkamais metais atsakovų patirtų butui pagerinti išlaidų dydis gali būti nustatytas būtent pagal 2005 m. kainas, ar jų nustatymas pagal tų metų kainas tenkina išlaidų realumo kriterijų. Aplinkybės, kad pagerinimo darbai buvo atliekami ilgą laiką, remiantis atsakovų paaiškinimais, baigti 2005–2006 metais, neteikia pagrindo atleisti atsakovus nuo jiems tenkančios butui pagerinti patirtų būtinų išlaidų dydžio įrodinėjimo pareigos vykdymo ir jos neįvykdymo teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis padaryta išvada, kad nėra pagrindo nesivadovauti atsakovų pateiktomis sąmatomis pagal 2005 m. kainas, vertintini kaip nepagrįsti.

30.              Materialiosios teisės normos taikomos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Šioje byloje konstatavus netinkamą įrodymų vertinimą ir šiuo aspektu netinkamą faktinių aplinkybių nustatymą, taip pat yra pagrindas konstatuoti, kad negalima pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atsakovų naudai iš ieškovės po 7674,32 Eur buto pagerinimo išlaidų, tinkamai taikė CK 6.501 straipsnio 1 dalį.

31.              Nustatyti proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimai yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl priešieškinio (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus, kadangi būtina tirti ir vertinti įrodymus bei nustatyti faktines aplinkybes, bylos dalis dėl priešieškinio grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32.              Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33.              Naikinant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl priešieškinio, taip pat naikintina ir jos dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas išspręstinas bylos dalį dėl priešieškinio išnagrinėjus iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo, priešieškinis tenkintas, atsakovams priteista iš ieškovės po 7 674,32 Eur išlaidų, atsakovei priteistos iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos. Bylos dalį dėl priešieškinio perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Janina Januškienė

                                                                      Antanas Simniškis

                                                                      Donatas Šernas