(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,
sekretoriaujant Dovilei Baronienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Gretai Paskačimienei,
atsakovo atstovui M. K.,
trečiųjų asmenų atstovėms advokatėms advokatei Kristinai Balandytei ir advokatei Jūratei Rusteikaitei – Bakšienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Utransas“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl nuostolių atlyginimo, su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje, Uždarąja akcine bendrove „GetJet Airlines“, Uždarąja akcinė bendrove „Hoptrans logistics“, Uždarąja akcine bendrove „Beleza Medica“, Uždarąja akcine bendrove „Delamode Baltics“ ir Uždarąja akcine draudimo brokerių bendrove „Aon Baltic“.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 25 064,25 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų matines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gegužės 12 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Delamode Baltics“ sudarė krovinio vežimo sutartį (užsakymo patvirtinimas Nr. 1354901), pagal kurią UAB „Delamode Baltics“ įsipareigojo pervežti krovinį (medicinines apsaugos priemones) maršrutu Kinija – Lietuva, krovinio kiekis – 1 060 dėžių, krovinio pristatymo terminas – 2020 m. gegužės 20 d. Paaiškino, kad pagal šalių suderintas sąlygas UAB „Delamode Baltics“ turėjo organizuoti krovinio pervežimą Incoterms EXW sąlygomis iš dviejų krovinio siuntėjo WINNER MEDICAL CO. LTD sandėlių Kinijoje (EXW Shenzhen - 759 kg, 60 dėžių ir EXW Hubei (Wuhan) – 1 785,4 kg, 1000 dėžių) iki Shenzhen oro uosto Kinijoje, o taip pat organizuoti šio krovinio gabenimą oro transportu vienu skrydžiu į Kauno oro uostą. Nurodė, jog krovinio gavėjas – akcinė bendrovė Imex (Rusijos Federacija). Paaiškino kad, tarpininkaujant trečiajam asmeniui UADBB „Aon Baltic“ apdraudė gabenamą krovinį atsakovo draudimo bendrovėje. Nurodė, jog jos žiniomis, trečiasis asmuo UAB „Delamode Baltics“ pagal šalių sudarytą vežimo sutartį prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti pasitelkė kitą asmenį - UAB „Beleza Medica“ (buvęs įmonės pavadinimas UAB „Motoloftas“), šį priimtiems įsipareigojimams vykdyti pasitelkė UAB „Hoptrans logistics“, o pastaroji - faktinį vežėją oro transportu UAB „GetJet Airlines“. Paaiškino, kad krovinys buvo gabenamas pagal oro transporto važtaraštį (AWB) Nr.814 CGO 00001886, iš kurio matyti, kad gabenama buvo 1 060 dėžių (18 156 kg) apsauginių veido kaukių ir kostiumų. Nurodė, jog kroviniui atvykus į Kauno oro uostą, paaiškėjo, kad atgabentas ne visas krovinys: UAB Aviacijos paslaugų centro 2020 m. gegužės 22 d. sandėlio ataskaitoje nurodoma, kad pagal oro transporto važtaraštį Nr.814-00001886 turėjo būti pristatytas 604 vnt. 9 406 kg krovinio kiekis, tačiau buvo pristatyta 544 vnt. krovinio. Paaiškino, jog pagal 2020 m. gegužės 24 d. sandėlio ataskaitą nurodyta, kad pagal tą patį oro transporto važtaraštį Nr.814-00001886 turėjo būti pristatyta 456 vnt., 8 750 kg krovinio, buvo pristatytos 456 vnt., 8 750 kg krovinio dėžių, iš jų – 20 vnt. dėžių pažeistos. Tokiu būdu paaiškėjo, kad į Kauno oro uostą nepristatyta 60 vnt. dėžių krovinio. Pažymėjo, jog paaiškėjus minėtoms aplinkybėms kreipėsi į draudiką, taip pat į trečiąjį asmenį UAB „Delamode Baltics“. Nurodė, jog nei UAB „Delamode Baltics“, nei paskesni vežėjai negali paaiškinti kokiomis aplinkybėmis buvo prarasta krovinio dalis. Paaiškino, jog išanalizavus visus gautus paaiškinimus labiausiai tikėtina, jog dalis krovinio buvo pakrauta ne į tą lėktuvą. Nurodė, jog atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl prarastos krovinio dalies, motyvuodamas tuo, kad pagal Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 013 7.1. punktą draudimo apsauga įsigalioja nuo to momento, kai apdrausti kroviniai pradedami krauti į apdraustam vežimui skirtą transporto priemonę, bet ne anksčiau nei nurodyta draudimo sutartyje. Paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. gavo iš trečiojo asmens UAB „Delamode Baltics“ pranešimą apie tai, jog galimai krovinys - 60 dėžių, buvo rastas Zhengzhou oro uosto sandėlyje, iš pridedamų nuotraukų buvo matyti lauke netvarkingai suverstos, fiziškai apgadintos ir sulytos dėžės. Paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. tyrimo ataskaita patvirtino, kad nurodytas radinys yra trūkstama krovinio dalis, rasta Shenzhen oro uosto teritorijoje. Pažymėjo, jog nepaisant šių aplinkybių atsakovas savo sprendimo dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką nepakeitė. Nurodė, kad su krovinio gavėju – Rusijos Federacijos akcine bendrove IMEX 2020 m. liepos 30 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria jai buvo perleistos reikalavimo teisės į 357 238 Kinijos juanių dydžio, kas atitinka 45 919,25 Eur, žalos atlyginimą dėl prarastos Krovinio dalies. Paaiškino, kad su trečiaisiais asmenimis UAB „Hoptrans logistics“ ir UAB „GetJet Airlines“ 2020 m. spalio 19 d. sudarė trišalę taikos sutartį, kuria trečiasis asmuo UAB „GetJet Airlines“ pripažino savo, kaip vežėjo, atsakomybę dėl krovinio praradimo bei remdamasis Monrealio konvencijos (1999) nuostatomis dėl vežėjo atsakomybės ribojimo įsipareigojo jai sumokėti už krovinio dalies praradimą 20 855 Eur, atsižvelgiant į tai neatlyginta žalos dalis sudaro 25 064,25 Eur ir ją prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju žalos administravimo byloje ištyrė įvykį, kai ieškovė organizavo krovinio pervežimą iš Kinijos į Rusiją ir dalis krovinio (60 dėžių iš 1 060) buvo prarasta. Paaiškino, kad ieškovė ginčo kovinį buvo apdraudusi Vežamų krovinių draudimo polisu Nr. 710-920-1266376, kurio neatskiriama dalis ir pagrindas yra Vežamų krovinių draudimo taisyklės Nr. 013. Nurodė, kad remiantis žalos administravimo duomenimis, visas krovinys buvo pristatytas į Zhengzhou oro uostą 2020 m. gegužės 18 d., ir turėjo būti 2020 m. gegužės 21 d. pervežamas oro transportu reisu GW646 iki Kauno oro uosto. Paaiškino, kad Draudimo sutartis 710-920-1266376 buvo sudaryta 2020 m. gegužės 19 d. krovinio transportavimui nuo 2020 m. gegužės 19 d. Vadovaujantis draudimo taisyklėmis draudimo apsauga įsigalioja nuo to momento, kai apdrausti kroviniai pradedami krauti į apdraustam vežimui skirtą transporto priemonę, bet ne anksčiau nei nurodyta draudimo sutartyje. Paaiškino, kad žalos administravimo byloje buvo nustatyta, jog krovinio dingimo faktas Lietuvoje atmestinas, nes jo trūkumas užfiksuotas dar iškrovimo metu ir greičiausiai dingusi krovinio dalis Lietuvos nepasiekė ir dėl žmogiškos klaidos buvo pakrauta į kitą reisą bei išsiųsta klaidingam gavėjui į kitą šalį. Atsižvelgiant į nurodytą laiko, kad vadovaujantis surinktais duomenis krovinys į reisą GW646 nebuvo pakrautas ir nepervežamai krovinio daliai draudimo apsauga nėra taikoma.
Trečiasis asmuo UAB „GetJet Airlines“ pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu šioje byloje teismo būtų nustatyta faktinė aplinkybė, kad dalis krovinio (60 dėžių) nebuvo perduota jai vežimui, ieškovė turėtų jai gražinti iš jos gautą pinigų sumą, kadangi oro vežėjas nėra atsakingas už nuostolius, kurie įvyko dėl aplinkybių, atsiradusių iki krovinio perdavimo oro vežėjui metu.
Kiti tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė iš dalies. Nurodė, jog sutinka su atsakovo argumentais dėl sutartinės išskaitos taikymo, todėl mažina ieškinio reikalavimus 1 000 Eur išskaitos suma, kitoje dalyje ieškinį palaikė pilnai. Pažymėjo, jog oro uostas yra specifinė teritorija, į oro uostą negalį laisvai įvažiuoti krovinį gabenantis transportas, jį pakrauti, patikrinti pakrovimo būdą ir pan., todėl vežimui oru yra taikomas specifinis reglamentavimas. Būtent dėl šių aplinkybių į draudimo sutarties sąlygas buvo įtrauktos specialios vežimą oru reglamentuojančios tarptautinės nuostatos, kurios numato, jog draudimo apsauga įsigalioja nuo krovinio pristatymo į terminalą. Pažymėjo, jog skrendančių asmenų bagažo situacija yra tapati: pridavus bagažą, vežimą oru vykdanti transporto bendrovė atsakys už bagažo saugumą ir praradimą, nepriklausomai nuo to, ar bagažas bus pakrautas į orlaivį ar dings oro uoste. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju krovinys buvo perduotas oro vežėjui, todėl draudimo apsauga turėjo įsigalioti, nepriklausomai nuo to, kas atsitiko su perduotu kroviniu. Priešingu atveju, mano, jog pati draudimo sutartis netektų jokios prasmės. Taip pat mano, jog vertinant atsakovo poziciją byloje, susidaro įspūdis, jog draudimo apsauga kiekvienai krovinio dėžei įsigalioja nuo jos pakrovimo į orlaivį, tačiau draudimo sutartimi buvo draustas visas krovinys, o ne atskiros jo dalys.
Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, jog jo manymu draudimo apsaugai įsigalioti visas krovinys privalėjo būti pakrautas į orlaivį, tuo tarpu dalis krovinio tikėtina net nebuvo pradėta krauti. Tai pat nurodė, jog jo manymu, esant skirtingų taisyklių konkurencijai, turėtų būti taikomas draudimo bendrovės lokalus aktas – draudimo taisyklės, kurių 7.1. punkto pagrindu, atlikus administravimo veiksmus, buvo nuspręsta įvykį dėl krovinio praradimo pripažinti nedraudžiamuoju. Papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju draudimo sutartį sudarė juridinis asmuo, savo srities profesionalas, kuris galėjo derėtis dėl draudimo sąlygų, todėl draudimo sutartis buvo sudaryta ne prisijungimo, o derybų būdu.
Trečiojo asmens UAB „GetJet Airlines“ atstovė paaiškino, jog jos atstovaujamoji bendrovė nėra draudimo santykių dalyvė, tačiau, kadangi yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir privalo pasirinkti vieną iš šalių, palaikys ieškovės pusę. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į vežimo oru specifiką ir specialų reglamentavimą, kuris skiriasi nuo vežimo keliu reglamentavimo. Atkreipė dėmesį, jog pagal Monrealio konvenciją yra nustatyta griežtoji oro vežėjo atsakomybė, tačiau visais atvejais yra ribota, t. y. oro vežėjo atsakomybė ribojama 22 STT (specialiosios skolinimosi teisės). Tuo atveju, jei yra didesnės vertės krovinys, siuntėjas privalo arba deklaruoti didesnę vertę ir mokėti didesnę sumą arba krovinį apdrausti. Paprastai krovinys yra draudžiamas tikslu gauti draudimo išmoką. Mano, jog vertinant tai, kad atsakovo draudimo taisyklės yra taikomos ir oro vežimui, turėtų būti taikomos ir Monrealio konvencijos nuostatos, pagal kurias vežimas prasideda nuo krovinio perdavimo oro vežėjo žinion. Mano, jog būtina atsižvelgti į šias nuostatas aiškinantis draudimo taisykles. Pažymėjo, jog jos atstovaujamoji bendrovė pripažįsta, jog visas krovinys buvo perduotas jos žinion ir atlygino maksimalią Monrealio konvencijos nustatytą sumą už krovinio praradimą, todėl mano, jog likusią nuostolių dalį turi atlyginti draudikas. Atitinkamai prašo ieškinį tenkinti.
Trečiojo asmens UAB „Delamode Baltics“ atstovė palaikė ieškovės pusę, paaiškino, jog pagal atsakovo draudimo taisykles pakrovimas prasideda nuo pirmo pakėlimo nuo žemės tikslu neatidėliotinam pakrovimui į transporto priemonę. Mano, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kurių atsakovas neginčija, matyti, jog visas krovinys buvo perduotas oro vežėjui, tačiau dėl nenustatytų aplinkybių 60 kartono dėžių nebuvo pristatyta į Lietuvą. Dėl minėto mano, jog atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti draudimo išmoką.
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas pilnai.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos tokio bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.
2020 m. gegužės 12 d. ieškovė UAB „Utransas“ ir trečiasis asmuo UAB „Delamode Baltics“ 2020 m. gegužės 12 d. sudarė krovinio vežimo sutarti? - užsakymo patvirtinimą Nr. 1354901 dėl krovinio – 1 060 dėžių (EXW Shenzhen - 759 kg, 60 dėžių? ir EXW Hubei (Wuhan) – 1785,4 kg , 1 000 dėžių) pervežimo kelių ir oro transportu maršrutu Kinija – Lietuva.
Trečiasis asmuo UAB „Delamode Baltics“ pats krovinio negabeno, o krovinio pervežimui pasitelkė susitariantįjį vežėją trečiąjį asmenį UAB „Beleza Medica “ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Motoloftas”).
Trečiasis asmuo „Beleza Medica” krovinio pervežimui pasitelkė sutartinį vežėją trečiąjį asmenį UAB „Hoptrans Logistics“, o pastarasis - faktini? vežėją? oro transportu trečiąjį asmenį UAB „GetJet Airlines“.
2020 m. gegužės 19 d. ieškovė UAB „Utransas“ tarpininkaujant trečiajam asmeniui UADBB „Aon Baltic“ apdraudė gabenamą krovinį atsakovo ERGO Insurance SE draudimo bendrovėje.
Iš oro transporto važtaraščio Nr. 814 CGO 00001886 matyti, kad visas užsakytas pervežti krovinys – 1 060 dėžių buvo pristatytas į ZhengZhou oro uostą ir 2020 m. gegužės 21 d. oro transporto reisu GW646 turėjo būti gabenamas iki Kauno oro uosto Lietuvoje. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens UAB „GetJet Airlines“ atstovė patvirtino, jog faktinis krovinio vežėjas patvirtina, kad jo žinion buvo perduotas visas krovinys.
Remiantis UAB Aviacijos paslaugu? centro 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. gegužės 24 d. sandėlio ataskaitomis, nors pagal oro transporto važtarašti? Nr. 814 CGO 00001886 turėjo būti pristatytas 1 060 vnt. krovinio, faktiškai buvo pristatyta tik 1 000 vnt. krovinio, t. y. į Lietuvą nebuvo atvežta 60 vnt. dėžių krovinio. Taip pat iš minėtų ataskaitų matyti, jog krovinys buvo gabenamas dviem skirtingais reisais: GW646 (544 vnt.) ir GW648 (456 vnt.).
2020 liepos 28 d. sprendimu dėl įvykio Nr. 1266376-0920_1-001 atsakovas kaip krovinio draudikas pripažino krovinio praradimo įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
2020 m. liepos 30 d. ieškovė UAB „Utransas“ su krovinio gavėju – Rusijos Federacijos akcine bendrove „Imex“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria jai buvo perleistos reikalavimo teisės į 357 238 Kinijos juanių dydžio, kas atitinka 45 919,25 Eur, žalos atlyginimą dėl prarastos krovinio dalies.
2020 m. spalio 19 d. ieškovė UAB „Utransas“ ir tretieji asmenys UAB „Hoptrans logistics“ ir UAB „GetJet Airlines“ sudarė trišalę taikos sutartį, kuria trečiasis asmuo UAB „GetJet Airlines“ pripažino savo, kaip vežėjo, atsakomybę dėl krovinio praradimo bei remdamasis Monrealio konvencijos (1999) nuostatomis dėl vežėjo atsakomybės ribojimo įsipareigojo ieškovei sumokėti už krovinio dalies praradimą 20 855 Eur.
Dėl neatlygintos patirtos žalos dalies – 25 064,25 Eur priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą.
Tarp šalių kilo ginčas dėl krovinio dalies praradimo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo.
Dėl dalies reikalavimų atsisakymo
Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė pareikštus reikalavimus sumažino iki 24 064,25 Eur, atsisakydama 1 000 Eur priteisimo dėl draudimo sutartimi sulygtos 1 000 Eur išskaitos. Atsisakyti dalies reikalavimų yra ieškovui įstatymu nustatyta teisė, todėl teismas tokį ieškovės atsisakymą priima ir bylą dalyje dėl 1 000 Eur draudimo išmokos priteisimo nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 140 straipsnio 1 dalis), o sprendimu pasisako palaikomų ieškinio reikalavimų dalyje.
Bylą dalyje nutraukus, ieškovei grąžintini 75 procentai žyminio mokesčio nuo atsisakytų reikalavimų dalies – 1 000 Eur, t. y. ieškovei grąžintina 17,25 Eur žyminio mokesčio (((564 (sumokėtas žyminis mokestis) - 541 (už sumažintus ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis))*75%).
Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo ir ieškovės teisės į draudimo išmokos priteisimą
Ieškovės UAB „Utransas“ ir atsakovo ERGO Insurance SE sudaryta draudimo sutartis kvalifikuotina kaip sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 straipsnio 1 dalį sutartis trečiojo asmens naudai yra tokia sutartis, kuri nustato skolininko pareigą vykdyti sutartį ne kitos šalies, o trečiojo asmens naudai. Šiai sutarčiai būdinga tai, kad asmuo, kurio naudai turi būti įvykdyta sutartis, turi teisę kartu su kreditoriumi reikalauti įvykdyti sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392/2012). Sutarties sudarytos trečiojo asmens naudai atveju, draudimo išmoka mokama trečiajam nukentėjusiajam asmeniui, o jei draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padaryta nukentėjusiajam trečiajam asmeniui – draudimo išmoka išmokama draudėjui arba apdraustajam (Draudimo įstatymo 110 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju žalą dėl krovinio praradimo patyrė krovinio gavėjas AB „Imeks“, tačiau 2020 m. liepos 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi reikalavimą į nuostolių atlyginimą perleido ieškovei. Tokiu būdu ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo bei draudimo sutarties sąlygų aiškinimo kilo tarp pačių draudimo sutartį sudariusių šalių.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus reglamentuoja Draudimo įstatymas (Draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).
Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 178 straipsnis nustato bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, tuo tarpu materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Nurodyta Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalies nuostata būtent ir yra ta materialiosios teisės norma, kuri nustato kitokią įrodinėjimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013). Taigi aplinkybes, atleidžiančias išmokėti draudimo išmoką nagrinėjamu atveju privalo įrodyti atsakovas.
Byloje nustatyta, kad atsakovo sprendimas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju buvo priimtas vadovaujantis Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 013 7.1. punkto pagrindu, kuris numato, jog draudimo apsauga įsigalioja nuo to momento, kai apdrausti kroviniai pradedami krauti į apdraustam vežimui skirtą transporto priemonę, bet ne anksčiau nei nurodyta draudimo sutartyje. Atsakovas remdamasis šiuo punktu 2020 m. liepos 28 d. Sprendime dėl įvykio Nr. 1266376-0920_1-001 nurodė, jog dingusi krovinio dalis į reisą GW646 nebuvo pakrauta ir jai (nepervežamai krovinio daliai) draudimo apsauga nėra taikoma, todėl įvykis, kurio metu buvo prarastas krovinys, pripažintas nedraudžiamuoju.
Įvertinus nustatytas aplinkybes tarp šalių kilusiam ginčui išnagrinėti būtina nustatyti, ar pagrįstai atsakovas krovinio dalies praradimo įvykį pripažino nedraudžiamuoju.
Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013).
Nagrinėjamu atveju susipažinus su atsakovo parengtomis Vežamų krovinių draudimo taisyklėmis Nr. 013 matyti, jog nedraudžiamieji įvykiai, pašalinantys atsakovo pareigą išmokėti draudimo išmoką, yra numatyti 14 skyriuje (dalyje) „Draudimo išmokos sumažinimas ir jos nemokėjimo pagrindai“, tuo tarpu minėtų draudimo taisyklių 7.1. punktas, esantys skyriuje „Draudimo galiojimas vietos ir laiko atžvilgiu“ yra skirtas draudiminės apsaugos įsigaliojimui bei panaikinimui reguliuoti. Taigi atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką 7.1 punkto pagrindu atsakovas tokį savo sprendimą galėjo grįsti draudiminės apsaugos negaliojimu (neįsigaliojimu ar nustojimu veikti), bet ne dėl to, jog įvyko nedraudžiamasis įvykis.
Pažodinis 7.1. punkto aiškinimas numato, jog draudiminė apsauga įsigalioja nuo to momento, kai apdrausti kroviniai pradedami krauti į apdraustą transporto priemonę. Pagal minėtų draudimo taisyklių Bendrųjų sąvokų dalyje pateiktą pakrovimo apibrėžimą, tai yra veiksmas, kai krovinys sandėlyje ar saugojimo vietoje pirmą kartą pakeliamas nuo žemės tam tikru būdu ir/ar su tam pritaikyta technika su tikslu neatidėliotinam pakrovimui į transporto priemonę, kuri bus naudojama krovinio transportavimui.
Byloje nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, jog visas apdraustas krovinys buvo pateiktas oro vežėjui. Atsakovo užsakymu įvykio tyrimą atlikusi bendrovė Tyrimo ataskaitoje inter alia nurodė, jog visas krovinys turėjo būti skraidinamas 2020 m. gegužės 21 d. reisu Nr. GW 646, tačiau dėl ribotos vietos lėktuvo salone, į jį buvo pakrautos ir išvyko tik 604 dėžės iš 1060 dėžių, o likusios – 456 dėžės buvo skraidinamos reisu GW 648 2020 m. gegužės 23 d.; tik vėliau buvo nustatytas 60 dėžių trūkumas (Tyrimo ataskaitos 4 puslapis, tyrimo užklausos 3-4 punktai, 11 puslapis - ataskaitą atlikusio siurvėjerio 2020 m. rugpjūčio 21 d. atlikto tyrimo nustatytų aplinkybių 4 teiginys). Tyrimo ataskaitos išvadose nurodyta, jog 60 dėžių nepristatymą galėjo lemti oro uosto krovinių terminalo darbuotojų elgesys (puslapis 12, išvada Nr. 1). Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog apdraustas krovinys buvo pradėtas krauti į orlaivį, tačiau dėl vietos stokos buvo padalintas į dvi dalis (du reisus) ir dėl nenustatytų aplinkybių dalis krovinio nebuvo nuskraidinta. Įvertinus tai konstatuotina, jog apdrausto krovinio krovimo veiksmai buvo pradėti atlikti ir krovinys dingo būtent krovimo metu, todėl remiantis Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 013 7.1 punktu draudimo apsauga visam apdraustam kroviniui įsigaliojo, todėl remdamasis šiuo punktu atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
Kadangi pagal Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 013 12.2 punktą krovinio praradimas yra viena iš draudžiamų rizikų, ieškovė pagrįstai kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos priteisimo. Draudikui neįrodžius aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, bei tarp šalių nesant ginčo dėl patirtos žalos dydžio, ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai.
Tenkindamas ieškinį teismas detaliau nepasisako dėl kitų šalių argumentų, nes jie nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos ieškinio tenkinimui. Tačiau pažymėtina, jog šalims įtraukus į draudimo sutartį tarptautines draudimo santykius reguliuojančias taisykles, turėtų būti taikoma minėtų taisyklių pagrindu teikiama platesnė draudiminė apsauga, o draudiminės apsaugos siaurinimas tik atsakovo draudimo sąlygų ribose prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms, o konkrečiai šalių siekiui susiklosčiusius draudimo santykius reguliuoti ir tarptautinėmis, specialiai vežimą oru reguliuojančiomis, nuostatomis.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį įstatymas numato 6 procentų metines palūkanas, kai abi sandorio šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, jeigu įstatymas ar šalių sudaryta sutartis nenumato kitaip. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Nagrinėjamu atveju iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos nesumokėtos draudimo išmokos – 24 064,25 Eur nuo ieškinio priėmimo 2021 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi taip pat tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra pagrindo, tačiau šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymui turi įtakos aplinkybė, jos ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu dalies reikalavimų atsisakė ir šioje dalyje byla nutraukta.
Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
Kadangi ieškovė dalies savo reikalavimų atsisakė ir atsisakymas nėra susijęs su minėtų reikalavimų patenkinimu, toks ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų vertintinas sprendimu, priimtu atsakovo naudai 1 000 Eur dalyje ir atitinkamai nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška: ieškovės ieškinys dėl 25 064,25 Eur priteisimo tenkintinas 96,01 procentais, priteisiant 24 064,25 Eur, atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 96,01 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 3,99 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 1 941 Eur bylinėjimosi išlaidas: 541 Eur žyminio mokesčio, 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidų (surašant procesinius dokumentus bei atstovavimą teismo posėdžių metu), taip pat 200 Eur rašytinių įrodymų vertimo išlaidų. Ieškovės pusę palaikantys tretieji asmenys pateikė rašytinius įrodymus apie tokias patirtas bylinėjimosi išlaidas: UAB „Delamode Baltics“ – 605 Eur išlaidų už advokatės pagalbą surašant atsiliepimą į ieškinį ir atstovavimą teismo posėdžių metu, UAB „GetJet Airlines“ – 500 Eur išlaidų už advokatės atstovavimą. Kiti tretieji asmenys, taip pat atsakovas, duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisimo neprašė.
Vertindamas byloje šalių patirtų atstovavimo išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, į bylą pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų turinį, teismas visas ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovų pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.
Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška iš atsakovo priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 1 863,55 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Delamode Baltics“ – 580,86 Eur, trečiajam asmeniui UAB „GetJet Airlines“ – 480,05 Eur.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 11,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes neviršija 5 Eur sumos (11,16 *3,99 % = 0,44).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
bylą dalyje dėl 1 000 Eur draudimo išmokos priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti pilnai.
Priteisti ieškovei UAB „Utransas“, juridinio asmens kodas 303210028, iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, 24 064,25 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius šešiasdešimt keturis eurus ir 25 euro centus) nuostolių, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 863,55 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 55 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, 580,86 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 86 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „GetJet Airlines“, juridinio asmens kodas 302619285, iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, 480,05 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 5 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, 10,71 Eur (dešimt eurų ir 71 euro centą) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Grąžinti ieškovei UAB „Utransas“, juridinio asmens kodas 303210028, 17,25 Eur (septyniolika eurų ir 25 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. lapkričio 20 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZJ53520, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Šalims išaiškinti, kad per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok