Baudžiamoji byla Nr. 2K-90/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.2.; 1.2.29.1.; 2.1.2.7.;
2.1.2.9.; 2.1.2.12.; 2.1.15.3.3.2.;
2.3.6.4.5.1.;
2.4.2.1.; 2.4.7. (S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m.
balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro
Aiduko, Vytauto Piesliako, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V.
S.) ir jo gynėjos advokatės Svetlanos Naidenko kasacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
lapkričio 17 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2008
m. vasario 20 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas:
pagal BK 183 straipsnio 1 dalį
100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
(dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir suklastotų tikrų dokumentų, išrašytų 2005
m. sausio mėnesio datomis, panaudojimo, pateikiant avanso apyskaitą už 2005 m.
sausio mėnesį) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
(dėl suklastotų tikrų dokumentų, išrašytų 2005 m. vasario mėnesio datomis,
panaudojimo, pateikiant avanso apyskaitą už 2005 m. vasario mėnesį) 10 MGL
(1300 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio
6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė
paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.
V. S. pagal BK 183 straipsnio
1 dalį (dėl fotoaparato pasisavinimo) ir pagal BK 184 straipsnio 1
dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių.
Priteista iš V. S. 30 112,87
Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „E. t. c.“.
Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d.
nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d.
nuosprendis: V. S. veika perkvalifikuota iš BK 183 straipsnio 1 dalies į
BK 183 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimo bausmę trejiems metams
šešiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. S.
pasisavino ne 30 112,87 Lt, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu,
bet 39 112,87 Lt UAB „E. t. c.“ priklausančių lėšų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio
6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikrų
dokumentų suklastojimo ir suklastotų tikrų dokumentų, išrašytų 2005 m. sausio
mėnesio datomis, panaudojimo, pateikiant avanso apyskaitą už 2005 m. sausio
mėnesį), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotų tikrų
dokumentų, išrašytų 2005 m. vasario mėnesio datomis, panaudojimo, pateikiant
avanso apyskaitą už 2005 m. vasario mėnesį) paskirtomis bausmėmis ir galutinė
subendrinta bausmė V. S. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems
mėnesiams.
Priteista iš V. S. 39 112,87
Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „E. t. c.“.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais nustatytos šios nusikalstamų
veikų padarymo aplinkybės:
V. S., būdamas UAB
„E.
t. c.“ direktoriaus pavaduotojas (duomenys neskelbtini), 2004 m. spalio
29 d. įgaliotas atstovauti UAB „E. t. c.“
atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, pasirašyti visus
finansinius dokumentus, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 28 d. iki 2005 m.
vasario 22 d. gavo ūkio išlaidoms: pagal 2005 m. sausio 28 d. kasos išlaidų
orderį Nr. 68 – 19 000 Lt, pagal 2005 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr.
67 – 821,35 Lt, pagal 2005 m. vasario 21 d. kasos išlaidų orderį
Nr. 75 – 5586,48 Lt ir pagal 2005 m. vasario 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 72
– 14 698,41 Lt, iš viso – 40 106,24 Lt; iš jų bendrovės reikmėms panaudojo
993,37 Lt, o likusius jam ūkio išlaidoms išmokėtus bendrovės pinigus – 39
112,87 Lt – pasisavino, pateikdamas UAB „E. t. c.“ buhalterei T. V.
išlaidoms pateisinti suklastotas UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras ir kasos
pajamų orderių kvitus.
V. S. taip pat tyčia
suklastojo tikrus dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras (2005 m. sausio 4
d. AS Nr. 0000117 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. AS Nr. 0000121 –
6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. AS Nr. 0000122 – 4720 Lt; 2005 m. sausio 26 d. AS
Nr. 0000127 – 6768,48 Lt; 2005 m. vasario 2 d. AS Nr. 0000129 –
6079,36 Lt; 2005 m. vasario 8 d. AS Nr. 0000135 – 8447,03 Lt) ir
kasos pajamų orderių kvitus (2005 m. sausio 4 d. ASI Nr. 0000432 –
6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. ASI Nr. 0000439 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19
d. ASI Nr. 0000443 – 4720 Lt; 2005 m. sausio 26 d. ASI Nr. 0000449 – 6768,48 Lt;
2005 m. vasario 9 d. ASI Nr. 0000465 – 6079,36 Lt;
2005 m. vasario 15 d. ASI Nr. 0000472 – 8447,03 Lt) ir
juos panaudojo, UAB „E. t. c.“ padarydamas didelę 39 112,87 Lt žalą,
būtent UAB „E. t. c.“ direktoriaus pavaduotojas V. S. 2005 m. sausio
– vasario mėnesiais suklastojo šešias UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras,
rodančias tariamą prekių ir paslaugų pirkimą iš UAB „A.“, bei šešis kasos pajamų
orderių kvitus, rodančius tariamą V. S. pinigų priėmimą už prekių pardavimą bei
paslaugų suteikimą.
Kasaciniu skundu
nuteistasis V. S. ir jo gynėja advokatė S. Naidenko prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžius ir bylą
nutraukti. Kasatoriai teigia, kad buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios
dalies normos, pažeistas teisingumo principas, teismo nuosprendžiai nepagrįsti,
neteisėti, neatitinka BPK reikalavimų, kaltinimas pagrįstas prielaidomis,
teismų išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai
įgyvendintos įrodymų vertinimo taisyklės. Kasatorių manymu, paskiriant bausmę
V. S., veiksmai neteisingai kvalifikuoti (BK 183 straipsnis), nes teismai
nenustatė veikos požymių ir turinio bei ne pagal įstatymo reikalavimus (pažeidė
BPK 115 straipsnį bei civilinio atsakovo teises) išsprendė UAB „E. t.
c.“ civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo [nėra motyvų ir pagrindimo dėl žalos
39 112,87 Lt dydžio (BPK 113 straipsnio 1 dalis)]. Kasatoriai teigia,
kad UAB „E. t. c.“, remdamasis UAB „A.“ pateiktomis sąskaitomis –
faktūromis sumažino bendrovės pajamas ir susigrąžino iš valstybės 7040,31 Lt
PVM ir šie duomenys liko teismo nuosprendžiuose neaptarti. Kasatoriai tvirtina,
kad V. S. valdymo laikotarpiu (nuo 2005 m. sausio 28 d. iki 2005 m. vasario 22 d.)
bendrovėje UAB „E. t. c.“ nebuvo atlikta finansinė revizija ir šios
aplinkybės teismai neaptarė bei neanalizavo, t. y. nei ikiteisminis
tyrimas, nei specialistas nenustatė, kiek pinigų pagal bendrovės balansą turėjo
V. S. savo žinioje ir ar bendrovėje buvo pinigų, kuriuos galima laikyti
pasisavintais V. S. .
Kasatoriai teigia, kad V. S. nuteistas teisiškai nepagrįstai pagal BK 300
straipsnio 1 dalį, inkriminuojant kiekvieną epizodą kaip atskirą nusikaltimą.
Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismas neaptarė, neanalizavo
esminių įrodymų, paneigiančių pinigų pasisavinimo faktą (UAB „E. t. c.“ 2004 m.
veiklos ataskaitos, PVM deklaracijų, pagal kurias UAB „E. t. c.“
susigrąžino 7040,31 Lt PVM, specialistės V. Litvinienės išvados dėl
V. S. valdomų pinigų dydžio, atliktų V. S. mokėjimų 2005 m. vasario mėn.
(9542,60 Lt) pagal avansinius ir paprastus apmokėjimus UAB „E. t. c.“
naudai, kiek pinigų buvo sumokėta darbo užmokesčiams (15 darbuotojų), nesivadovavo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika), taip pažeidė BPK 20 straipsnio
5 dalį. Kasatoriai nurodo, kad teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1
dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, nes aprašomojoje nuosprendžio
dalyje neišdėstė įrodymų įvertinimo motyvų. Kasatoriai pažymi, kad apeliacinis
teismas suvaržė V. S. teisę į gynybą (BPK 10 straipsnio 1
dalis), nes nenurodydamas motyvų, nesirėmė pateiktais dokumentais, taip pažeisdamas
BPK 305, 331 straipsnių reikalavimus ir visiškai ignoruodamas BPK 7
straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorių teigimu, apeliacinės
instancijos teismas pažeidė BPK 111, 110 straipsnio 2 dalį, nes
teismo posėdyje civilinio ieškinio dėl 9000 Lt (kaip asmeninių V. S. pinigų)
nenagrinėjo. Buvo pažeistos ir BPK 301 straipsnio nuostatos, nes nebuvo
visapusiškai ištirti tiek teisinantieji, tiek kaltinantieji įrodymai.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo
V. S. ir jo gynėjos S. Naidenko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio
atmesti. Prokurorė teigia, kad nuteistasis neskundė pirmosios instancijos
teismo nuosprendžio apeliacine tvarka, ir tai reiškia, kad sutiko su šio teismo
nusikalstamos veikos kvalifikavimu, paskirtąja bausme ir priteistu civiliniu
ieškiniu. Anot prokurorės, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis
byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, pagrįstai V. S.
veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam
tinkamą bausmę, o kasatorių teiginiai dėl neteisėtų nuosprendžių priėmimo yra
nepagrįsti. Prokurorė nurodo, kad 39 112,87 Lt sumos pasisavinimu buvo padaryta
žala UAB „E. t. c.“, o kasatorių skunde nurodomi BPK pažeidimai
minimi norint išvengti realios laisvės atėmimo bausmės ir priteistos žalos
atlyginimo, todėl, prokurorės nuomone, yra vertintini tik kaip pasirinktas
gynybos būdas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo
kasacine tvarka ribų
BPK 376
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka apskųsti
nuosprendžiai ir nutartys patikrinami teisės aspektu. BPK 367 straipsnio 3
dalyje numatyta, kad „Kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami nagrinėjant
bylą privataus kaltinimo tvarka priimti nuosprendžiai ar nutartys, taip pat
apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine
tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų,
kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme“. BPK 320 straipsnio 3
dalyje, apibrėžiančioje bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, įtvirtinta
nuostata, kad „Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose
skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių
tokie skundai buvo paduoti“. Vadovaujantis nurodytomis BPK nuostatomis darytina
išvada, kad kasacinio proceso paskirtis patikrinti, ar apeliacinės instancijos
teismas, atsakydamas į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tinkamai
aiškino ir taikė BK bei BPK nuostatas. Todėl kasacinio skundo argumentai
dėl V. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, kurie nebuvo
bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, taip pat skunde keliami klausimai,
susiję ne su teisės taikymu nustatytiems faktams, bet su pačių faktų
konstatavimu ar jų paneigimu, paliktini kasacine tvarka nenagrinėti.
Dėl nusikalstamos veikos
kvalifikavimo (BK 183 straipsnio 2 dalis)
Kasatorių manymu, V. S. veiksmai
neteisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį, nes teismai nenustatė
veikos požymių ir turinio.
Turto
pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam
patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal
teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar
sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio
atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus.
Byloje
nustatyta, kad per 2005 m. sausio – vasario mėnesius V. S., kaip UAB „E.
t. c.“ direktoriaus pavaduotojui, iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais pagal
kasos išlaidų orderius iš viso buvo išduota 40 106,24 Lt (T. 1, b. l. 53-56). Specialisto
išvadoje (2006 m. rugpjūčio 11 d.) konstatuota, kad V. S. realiai
pateisino tik 993,37 Lt panaudojimą (T. 3, b. l. 71-73, 157, 167-168), o 39
112,87 Lt panaudojimą pagrindė suklastotais dokumentais (nustatyta, kad bendrovė
UAB „A.“ nėra pardavusi ar suteikusi paslaugų ir nėra išrašiusi PVM sąskaitų
faktūrų (2005 m. sausio 4 d. AS Nr. 0000117 – 6549 Lt; 2005 m. sausio
19 d. AS Nr. 0000121 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. AS Nr.
0000122 – 4720 Lt; 2005 m. sausio 26 d. AS Nr. 0000127 – 6768,48 Lt; 2005 m. vasario 2 d.
AS Nr. 0000129 – 6079,36 Lt; 2005 m. vasario 8 d. AS Nr. 0000135
– 8447,03 Lt), taip pat nėra išrašiusi kasos pajamų orderių kvitų (2005 m. sausio 4 d.
ASI Nr. 0000432 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. ASI Nr. 0000439
– 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. ASI Nr. 0000443 – 4720 Lt; 2005 m. sausio 26 d.
ASI Nr. 0000449 – 6768,48 Lt; 2005 m. vasario 9 d. ASI
Nr. 0000465 – 6079,36 Lt; 2005 m. vasario 15 d. ASI Nr. 0000472
– 8447,03 Lt (T. 6, b. l. 116).
Kolegija konstatuoja,
kad teismas pagrįstai pripažino V. S. kaltu pasisavinus jo žinioje buvusį UAB
„E. t. c.“ turtą. Nuteistajam V. S. 2004 m. spalio 29 d. buvo suteikti įgaliojimai
atstovauti UAB „E. t. c.“, atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės
valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus ir sutartis (T. 1, b. l. 27).
Nuteistasis turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės turto atžvilgiu,
taigi šis turtas buvo jo žinioje. CK 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių
bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d., Nr. VIII – 1835) 19
straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai
veikti įmonės interesais. Sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja
ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje. Kai pats bendrovės
vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį iš bendrovės
kasos paima ir panaudoja pinigus saviems tikslams, o ne įmonės interesams, šis
veiksmas vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto
pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008). Tvirtinimai,
kad UAB „E. t. c.“ piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms,
nors tai nepatvirtinta patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti
kaltinimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad 39 112,87 Lt
išlaidos pagrįstos suklastotais dokumentais, pagrįstai konstatavo jų
pasisavinimo faktą. Taip pat visos šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina,
kad nuteistojo veiksmuose yra visi inkriminuoti BK 183 straipsnio 2 dalyje
numatyti nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Kolegija konstatuoja,
kad apeliacinės instancijos teismas atskleidė veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius
požymius, nuteistojo kaltės turinį ir, vadovaudamasis byloje surinktais ir
teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, V. S. veiksmus pagrįstai
kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes pasisavinto turto vertė viršijo
250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis).
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių
pažeidimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis)
Kasaciniame
skunde ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų
vertinimas ir nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, bandant pagrįsti versiją,
pagal kurią V. S. pinigų nepasisavino, bet panaudojo įmonės reikmėms.
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK
376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu patikrina
priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Naujai surinktų
įrodymų nevertina ir naujų faktinių aplinkybių nenustato. Bylos medžiaga rodo,
kad teismai faktines bylos aplinkybes nustatė įvertindami
liudytojų P. V., T. V., L. L., V. K., J. L. A., E. G., S. M. K., A.
N., A. V., kaltinamojo V. S. parodymus, akistatos protokolą, specialisto
išvadas Nr. 11-804 (06), Nr. 11-867 (06), specialistės V. Litvinienės parodymus
ir jos pateiktą išvadą, ekspertizės aktą Nr. 11-2710 (07), 2005 m. vasario 3 d. rangos sutartį Nr. 0445,
2008 m. gegužės 21 d. poėmio protokolą, daiktų, dokumentų pateikimo protokolus,
kasos išlaidų orderius, kitus faktinius duomenis. Pažymėtina,
kad apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė
nuteistojo V. S. ir E. G. parodymų patikimumui bei
tarp jų atstovaujamų bendrovių tariamai
sudarytai rangos sutarčiai. Kaip matyti iš bylos
medžiagos, nuteistojo parodymai proceso metu
kito, buvo nenuoseklūs, tačiau
teismas nustatė priežastis ir išdėstė išsamius
argumentus, paaiškinančius šių parodymų kaitą. Pagal
BPK 276 straipsnio nuostatas kaltinamojo
parodymai buvo atrenkami
įvertinus jų nuoseklumą, patikimumą, atsižvelgiant į kitų bylos duomenų (tarp jų ir specialistės V. Litvinienės išvadą) visumą bei galimybę juos
patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kasatorių keliama įvykio
versija dėl kito asmens (direktoriaus P. V.) dalyvavimo pasisavinant pinigus
teismo buvo kruopščiai ištirta ir motyvuotai paneigta.
Kasatorius V. S.
iš esmės neginčijo piniginių lėšų pagal kasos išlaidų orderius paėmimo fakto, tačiau
nurodė, kad paimtos lėšos buvo naudojamos su bendrove susijusiems reikalams
spręsti ir nebuvo pasisavintos. Kolegija pažymi, kad šioje byloje yra svarbus
įrodinėjimo pareigos klausimas. Baudžiamajame procese galioja nekaltumo
prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam
kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos
požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. Kasos išlaidų orderiais nustatyta,
kad V. S. UAB „E. t. c.“ reikmėms iš kasos grynais pinigais gavo 40 106,24 Lt,
o specialisto išvadomis ir kitais faktiniais duomenimis nustatyta, kad jis
nepateikė ataskaitų apie 39 112,87 Lt panaudojimą ir šių pinigų negrąžino. Kasaciniame
skunde be pagrindo teigiama, kad teismų nuosprendžiai grindžiami prielaidomis
dėl nuteistojo kaltumo pasisavinus lėšas. Juk V. S., kaip laikinai einantis
bendrovės administracijos vadovo pareigas ir turintis įgalinimus tvarkyti
finansinius reikalus, žinojo, kad pagal kasos išlaidų orderius lėšos yra jam
patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Taigi
jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga V. S. pateikti
įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo
bendrovės reikmėms faktą, išliko ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų
pasisavinimu, nes bylos duomenimis nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo
nebuvo pateikti pateisinami dokumentai, suma. To pakako kelti atsakomybės
klausimą dėl lėšų panaudojimo, o V. S. neigiant šią aplinkybę, jam atsirado
pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų,
kad jos buvo panaudotos pagal paskirtį. Vis dėlto V. S. patikimų duomenų apie
išlaidas nepateikė, o joms pagrįsti (kaip nustatyta byloje) pateikė suklastotus
kasos pajamų orderių kvitus ir PVM sąskaitas faktūras bei negaliojančią rangos
sutartį, todėl kasatorių teiginiai apie atsiskaitymus yra bylos duomenimis
nepagrįsti.
Nors kasatoriai
ir nurodo BPK 301 straipsnio reikalavimų pažeidimą, tačiau nenurodo pažeidimo
esmės, o kalba apie tai deklaratyviai. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti
teisiamajame posėdyje. Vadinasi, teismas nuosprendyje gali remtis tik tais
duomenimis, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti tiesiogiai, kaip nustatyta
BPK 242 straipsnyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliacinės instancijos
teismo nuosprendis dėl 39 112,87 Lt, taip pat pirmosios instancijos teismo
nuosprendis dėl 30 112,87 Lt pasisavinimo būtų pagrįsti įrodymais, neišnagrinėtais
teisiamajame posėdyje. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, buvo
išanalizuoti ir įvertinti ne tik nuteistąjį kaltinantys, bet ir teisinantys
įrodymai, dėl jų nuosprendžiuose išsamiai pasisakyta, todėl kasatorių skundo argumentai
yra niekuo nepagrįsti.
Dėl teisės į
gynybą neužtikrinimo ir rungimosi principo pažeidimo (BPK 10 straipsnio 1
dalis, 7 straipsnis)
Kasatoriai
teigia, kad apeliacinės instancijos teismas suvaržė V. S. teisę į gynybą,
nes, nenurodydamas motyvų, nesirėmė papildomai pateiktais bei priimtais
dokumentais ir dėl jų nepasisakė nuosprendyje, dėl to teismas nevykdydamas savo
pareigos neužtikrino nuteistajam galimybės įstatymų nustatytomis priemonėmis ir
būdais gintis nuo kaltinimų.
BPK 10
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis
turi teisę į gynybą, kuri jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos.
Nuteistajam V. S. buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis
priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų. Teismas, vertindamas bei svarstydamas
papildomai pateiktus ir priimtus dokumentus, vadovavosi kriterijumi, ar
pateiktieji dokumentai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių
ištyrimui. Dauguma nuteistojo ir jo gynėjos prašymų buvo patenkinti, o
nesiremta papildomai pateiktais dokumentais (UAB „E. t. c.“ veiklos ataskaita
už 2004 m.), nes joje buvo nurodytos aplinkybės, kurios jau buvo nustatytos, o
esantys faktai, neturėjo esminės reikšmės bylai. Taip pat pagrįstai
nesivadovauta kasatorių teiginiais apie atlyginimo penkiolikai darbuotojų
išmokėjimą, nes tai nesusiję su inkriminuotų lėšų pasisavinimu. Pažymėtina, kad
nuteistojo ir jo gynėjos skunde minimas prašymas pakartotinai apklausti kaip
liudytoją UAB „E. t. c.“ finansininkę T. V. apeliacinės instancijos
teismo posėdyje buvo apsvarstytas ir motyvuotai atmestas (T. 6, b. l.
181), o prašymas atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti kaip liudytojus UAB
„D.“ direktorių A. V. bei UAB „D.“ vadybininką ir atstovą E. G. buvo
ne tik patenkintas, bet ir priimta protokolinė nutartis 2008 m. gegužės 14
d. dėl poėmio atlikimo. Liudytojo A. V. parodytos aplinkybės buvo tapačios
su 2008 m. gegužės 21 d. poėmio protokole esančiomis (iš protokolo matyti, kad
UAB „D.“ nėra jokių dokumentų, susijusių sutartimi su UAB „E. t. c.“ (T. 6, b.
l. 200), dėl to motyvuotai buvo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo
nuosprendyje. Todėl kasatorių teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas,
nenurodydamas motyvų nesirėmė papildomai pateiktais bei priimtais dokumentais
ir dėl jų nepasisakė, bylos duomenimis paneigti. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjant bylą,
rungimosi principas bei V. S. gynybos teisės nebuvo pažeistos, teisė teikti
įrodymus, savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, reikšti prašymus
nebuvo atimta ar suvaržyta, pateikti prašymai buvo apsvarstyti ir, priimant
motyvuotas nutartis, išspręsti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasatorių
argumentai, kad teismai pažeidė rungimosi principo reikalavimą, suvaržydami jo
teisę teikti teismui jį teisinančius įrodymus ir gintis nuo pareikšto
kaltinimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl BPK 320
straipsnio 3 dalies pažeidimo
BPK 320
straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos –
teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Bylos medžiaga rodo, kad
kasatoriai apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio
neskundė, o šį savo valinį sprendimą grindė laiko neturėjimu bei paskirtos
bausmės negriežtumu. Tuo tarpu prokurorė apeliaciniame skunde ginčijo nuosprendžio
dalį dėl V. S. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Ji nurodė, kad teismas
neteisingai vertindamas įrodymus, neatitinkančius BPK 20 straipsnio reikalavimų,
veiką dėl pinigų pasisavinimo neteisingai perkvalifikavo iš BK 183 straipsnio 2
dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį. Prokurorės apeliacinis skundas išsamiai
išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso
kodekso normomis, reguliuojančiomis bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka,
neviršijant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantės
paminėtos aplinkybės apeliacinio teismo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio
skundo motyvų pasisakyta, tarp jų, išnagrinėtas ir apeliacinio skundo argumentas,
susijęs su liudytojų A. V. ir E. G. parodymais dėl ginčijamų 9000 Lt
pasisavinimo. Apeliacinės instancijos teismas pašalino visus byloje buvusius
neaiškumus ir prieštaravimus, atliko
papildomą įrodymų tyrimą (protokolinė nutartis dėl poėmio atlikimo,
poėmio protokolas) ir padarė teisingą išvadą,
kad būtent nuteistasis V. S., tyčia klastodamas jo žinioje esančius dokumentus,
pateikęs fiktyvią rangos sutartį, pasisavino bendrovės pinigus. Kasatoriai
su šiais dokumentais turėjo galimybę
susipažinti ir pareikšti savo nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs
bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3
dalis), nuosprendyje paaiškino, kodėl tą pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio dalį pripažino neteisinga. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta,
kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos
teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, padarė
esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.
Dėl BPK 305
straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio nuostatų pažeidimų.
Kasatoriai
nurodo, kad apeliacinio teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 305, 331 straipsnių
reikalavimus, todėl ir dėl šių motyvų negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Jų nuomone, apeliacinės instancijos teismas privalėjo prieštaringus
duomenis vertinti ir nuosprendyje nurodyti, kuriais iš jų grindžia savo
išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305
straipsnio 1 dalies 2 punktas). To nepadarę, teismai iš esmės pažeidė
įstatymus.
Pagal BPK 331
straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas
laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys bendri reikalavimai, kaip
ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Apeliacinės instancijos teismas,
pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė aplinkybes bei įrodymus
ir teisingai vertino duomenis, kurie buvo pagrindas patenkinti apeliacinį
skundą. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių
reikalavimus. Jame nurodytos aplinkybės, nustatytos apeliacinės instancijos
teismo, kurias neteisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir kurios yra
pagrindas V. S. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai,
kuriais grindžiamos teismo išvados dėl V. S. padaryto nusikaltimo įrodytumo,
taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė jo parodymus ir
paaiškinimus dėl inkriminuoto nusikaltimo. Nors kasatoriai kasaciniame skunde
ir nurodo, kad pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto
reikalavimas, tačiau neatskleidžia šio pažeidimo
esmės. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismo
nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Nuosprendžio
aprašomojoje dalyje yra nurodyti įrodymai ir išvados dėl nusikalstamos veikos,
kurios padarymu V. S. buvo kaltinamas, taip pat nurodyti motyvai, kuriais
vadovavosi teismas, kvalifikuodamas jo veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Kadangi
nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose nuteistasis V. S. teikė didelės
reikšmės rangos sutarčiai su UAB „D.“, todėl šį aspektą apeliacinės instancijos
teismas paanalizavo plačiau, nors jis nesusijęs su 39 112,87 Lt pasisavinimu. Apeliacinės
instancijos teismo nuosprendyje plačiai išdėstyti įrodymai ir jų išsami analizė
leidžia teigti, kad tarp UAB „E. t. c.“ ir UAB „D.“ rangos sutartis nebuvo
sudaryta ir 9000 Lt avanso už negautas paslaugas paėmimas bei grąžinimas buvo
fiktyvūs.
Dėl civilinio
ieškinio
Apeliacinės
instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino
pirmosios instancijos teismo nuosprendį tiek teisės normų taikymo, tiek
faktinio pagrįstumo aspektais. Teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais
įrodymais nustatė, kad nuteistasis V. S. nusikalstamais veiksmais ieškovui UAB
„E. t. c.“ padarė 39 112,87 Lt turtinę žalą. Todėl civilinis ieškovas turėjo
teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44
straipsnio 10 dalis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2
dalys). Civilinio ieškinio, pareikšto šioje baudžiamojoje byloje, dydžio
klausimas yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo V. S. pasisavinta suma ir
apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškininius reikalavimus
palaikė (T. 1, b. l. 79, T. 6, b. l. 227-228). Todėl
apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, pakeitus pirmosios instancijos
teismo nuosprendį, buvo padidinta piniginė suma UAB „E. t. c.“ žalai atlyginti,
kurios galutinis dydis yra 39 112,87 Lt.
Apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje civilinio ieškinio
išsprendimo klausimas nėra motyvuotas (BPK 305 straipsnio 5 dalis). Tačiau šis
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio reikėtų
naikinti iš esmės teisingą nuosprendį. Nuteistojo teisinė padėtis dėl to jokiu
aspektu nepakito.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio
1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. S.
ir jo gynėjos advokatės Svetlanos Naidenko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Viktoras Aidukas
Vytautas
Piesliakas
Benediktas Stakauskas