Civilinė byla Nr. e2A-867-258/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26452-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5; 3.3.1.18.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3330,75 Eur žalos, 286,90 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. draudėjai A. V. išduotas Būsto draudimo liudijimas Serija LD Nr. 111662381, TIA Nr. 498035159, patvirtinantis, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. civiline atsakomybe buvo apdraustas draudėjos būstas ir turtas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav.- pastatai - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis ir namų turtas. Dabar draudėjos namo adresas yra (duomenys neskelbtini) (vietoj (duomenys neskelbtini)). 2019 m. sausio 3 d. metu minėtu adresu dingus elektrai, nustojo veikti šildymo sistema oras-vanduo (šilumos siurblys Atlantic Alfea Excellia 16). Dėl gedimo UAB „Vilpra“ 2019 m. vasario 11 d. Defektiniame akte Nr. 02/11-1) nurodė, kad atlikus įrenginio (minėto siurblio) lauko bloko WOYK 160LCT SN T000830 apžiūrą, buvo nustatytos sugedusios elektroninės valdymo plokštės ir kompresorius, o galima gedimų priežastis – trumpalaikis elektros energijos tiekimo pertrūkis. Gedimas užfiksuotas ir 2019 m. vasario 20 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte su Pastatų nuostolių aprašymu. 2019 m. sausio 3 d. minėtas įvykis pripažintas draudiminiu ir draudėjai išmokėta 3330,75 Eur dydžio draudimo išmoka. El. paštu 2019 m. sausio 9 d. atsakovės paprašyta išaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau atsakovė el. paštu pranešė, kad 2019 m. sausio 3 d. eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama draudėjos adresu buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atsijungimo 0,4 kV tinkle; sutrikimo priežastis – medžio šaka nutraukė oro linijos kabelius. Draudėja buvo atidi, rūpestinga ir sauganti savo kokybiškus elektros įrenginius (prietaisus), taigi atsakovė, pažeidusi pareigą užtikrinti kokybišką energijos tiekimą, subrogacijos tvarka turi atlyginti draudėjai išmokėtą 3330,75 Eur dydžio draudimo išmoką.
2. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad informavo ieškovę apie draudėjo objektui atkurtą elektros energijos tiekimą. Tai buvo atlikta neviršijant Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, nustatyto laiko pagal suteiktą III aprūpinimo elektros energija patikimumo kategoriją (t. y. neviršijant 24 valandų). Pagal vartotojo su atsakove sudarytos Elektros energijos pirkimo pardavimo (persiuntimo) paslaugos specialiųjų sąlygų 5 punktą ir elektros energijos pirkimo pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutarties su privačiu klientu bendrųjų sąlygų 22 punktą, klientas įsipareigojo, kai nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas ar persiuntimas, imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo. Nurodo, kad nebuvo gauta kitų elektros energijos vartotojų, gaunančių elektros energiją ta pačia oro linija, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo. Ieškovė neįrodė, kad draudėjui buvo tiekiama kokybės reikalavimų neatitinkanti elektros energija. Pagal Tinklų eksploatavimo taisyklių 1133 punktą, periodinės ir neeilinės eksploatuojamų oro ir oro kabelių linijų apžiūros - 0,4–10 kV įtampos oro ir oro kabelių linijos, nutiestos urbanizuotose teritorijose (statiniais užstatytose miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijose) ir miškingose vietovėse yra apžiūrimos ne rečiau kaip kartą per tris metus. Žibartonių TP eksploatavimo žinialapyje užfiksuota, kad oro linija buvo reguliariai prižiūrima (periodinė apžiūra atlikta 2016-04-22, trasos valymas atliktas 2018-03-09 ir kt. darbai). 2018 m. kovo 9 d. trasos valymo metu, prie atramų 400/60-61 buvo nupjauti du medžiai, o prie atramų 400/62-65 - apgenėti keturi medžiai. Taigi buvo laikomasi Taisyklėse nustatyto reikalavimo periodiškai apžiūrėti oro linijų kabelius. Įvykio metu nutrūkus elektros energijos tiekimui, per 24 valandas atkurtas elektros energijos tiekimas ir pagal Taisyklių 152.9 punktą, tokie nuotoliai neatlyginami. UAB „Vilpra“ 2019 m. vasario 11 d. Defektinis akte Nr. 02/11-1 nenurodyta kokiu būdu elektros energijos tiekimo pertrūkis galėjo lemti prietaiso gedimus, nepaaiškinta ar prietaisui yra būtinas nuolatinis ir nepertraukiamas elektros energijos tiekimas ir, ar draudėja ėmėsi priemonių tokio pobūdžio elektros energijos tiekimui užtikrinti. Teigė, kad elektros energijos tiekimo pertrūkiai neturi įtakos techniškai tvarkingiems prietaisams ir nelemia jų gedimų. Draudėjai buvo suteikta trečia (III) aprūpinimo elektra patikimumo kategorija, todėl pagal Taisyklių 81.1 punktą, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Nei teisės aktai, nei Sutartis nenumato atsakovės pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą 24/7 ar užtikrinti, kad elektros energijos tiekimo linijoje nebus jokių įtampos svyravimų ar trūkių. Ieškinyje nepagrįstas priežastinis ryšys tarp atsakovės tiesioginių veiksmų/neveikimo ir atsiradusių nuostolių. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.245-6.248 ir 6.256 straipsniai). Pati draudėja, žinodama elektros energijos persiuntimo sąlygas, nesiimdama papildomų saugumo priemonių, prisiėmė riziką dėl galinčios atsirasti žalos (CK 6.253 straipsnio 5 dalis),o atsakomybė netaikoma elektros energijos viešajam tiekėjui jei per 24 val. elektros nutrūkimo atstatomas III kategorijos vartotojams; CK 6.253 straipsnio 9 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 3 330,75 Eur žalos, 286,90 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 617,6 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė iš esmės pripažįsta, kad ji turi pareigą rūpintis ginčo medžio, augančio teritorijoje nutiestų elektros tinklų apsaugos zonoje, priežiūra ir genėjimu. Atsakovės teigimu, šią pareigą ji vykdė tinkamai. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų apžiūrėjusi medį, kurio nulūžusi šaka pažeidė oro linijų kabelius. Atsakovė neįrodinėjo force majeure aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Atsakovė savo argumentų, kad tinkamai vykdė pareigą prižiūrėti ginčo medį, nepagrindė leistinais įrodymais, bet apsiribojo formaliais samprotavimais. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė iš esmės nepasinaudojo teise, o kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus, kad pagrįsti, paneigti ar sumažinti savo civilinę atsakomybę dėl nulūžusios medžio šakos sukeltos žalos (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas atsakovės teiginius apie tinkamai vykdomą pareigą dėl elektros tinklų apsaugos zonos priežiūros, laikė abstraktaus pobūdžio formaliais samprotavimais. Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą, įrodo faktiškai netinkamai vykdyta pareiga rūpintis medžio, augančio nutiestų elektros tinklų apsaugos zonoje, priežiūra (genėjimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnio 3 dalis; Elektros tinklų apsaugos taisyklių 7,22 ir 23 punktai).
5. Teismas nurodė, kad vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimas neviršijo su juo sudarytoje Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje bei Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 81.1 punkte nustatyto laiko, kas nesudaro atsakovei pareigos atlyginti vartotojo patirtų nuostolių (Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 152.9 punktas) nagrinėjamu atveju laikomi nepagrįstais ir yra atmetami, nes ieškiniu reikalaujama ne nuostolių, atsiradusių vartotojui tam tikrą laiką negavus elektros energijos, bet nuostolių, patirtų dėl to, kad elektros tinklus eksploatuojantis asmuo neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir dėl to sugadinto elektros energijos vartotojo turto. Kai reikalaujami atlyginti nuostoliai yra grindžiami nurodytomis aplinkybėmis, elektros energijos teikėjas neturi pagrindo remtis Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis, atleidžiančiomis jį nuo pareigos atlyginti vartotojo patirtus nuostolius, jeigu aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko. Tuo pačiu teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus apie draudėjos šilumos siurblio Atlantic excellia Tri 16 techninį netvarkingumą, nes į bylą nepateikti tai patvirtinantys leistini įrodymai, o taip pat duomenys, galintys paneigti Defektiniame akte padarytas išvadas. Nesant duomenų apie blogas meteorologines sąlygas, sudaro pagrindą išvadai, kad šaka turėjo būti šalinama kaip neatitinkanti mažiausio atstumo nuo elektros tinklų (Elektros tinklų apsaugos taisyklių 7 punktas). Taigi, jeigu elektros tinklus eksploatuojantis asmuo, būtų tinkamai vykdęs nutiestų elektros linijų priežiūrą, ginčo medžio šakos grėsmė saugiam elektros energijos tiekimui galėjo būti nustatyta ir pašalinta anksčiau, taip išvengiant nagrinėjamu atveju kilusios žalos.
6. Teismas vertino, kad atsakovės neveikimas tiek faktiniu, tiek teisiniu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės draudėjos turtui padaryta žala (CK 6.247 straipsnis); ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai (elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimas draudėjo name dėl nulūžusios medžio šakos nutraukto elektros laido) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.247 straipsnis). Teismas sprendė, kad atsakovei nepateikus įrodymų apie aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą netaikyti jai civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis), atsakovei atsiranda pareiga atlyginti ieškovės reikalaujamą žalą, todėl ieškinį laikomas tenkino ieškovei priteisiant 3330,75 Eur žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
7.1. Teismas sprendime neatsižvelgdamas į pateiktus įrodymus 10 kV OL L-400 iš Žibartonių TP eksploatavimo žinialapį (atsiliepimo Priedas Nr. 1) ir 10 kV OL L-400 iš Žibartonių TP atliktų darbų lentelę padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą, įrodo faktiškai netinkamai vykdyta pareiga rūpintis medžio, augančio nutiestų elektros tinklų apsaugos zonoje, priežiūra (genėjimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnio 3 dalis; Elektros tinklų apsaugos taisyklių 7, 22 ir 23 punktai).
7.2. Atsakovė tinkamai vykdo teisės aktuose jam nustatytas pareigas, o jų tinkamo vykdymo įrodymus yra pateikęs į bylą. Pagal atsakovės į bylą pateikto 10 kV OL L-400 iš Žibartonių TP eksploatavimo žinialapio duomenis matyti, kad oro linija buvo reguliariai prižiūrima, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų – 2016-04-22 atlikta periodinė apžiūra, o 2017-01-06, 2018-03-09 atlikti trasos valymai, nuolat atliekami aptarnavimo bei remonto darbai. Įvertinus nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog atsakovas atsakingai prižiūri oro liniją, o apžiūros ir trasos valymai yra atliekami netgi dažniau nei teisės aktuose nurodytu periodiškumu. Taip pat atsakovė į bylą pateikė ir detalią informaciją apie 2018-03-09 trasos valymo metu atliktus darbus, o būtent prie atramų 400/60-61 buvo nupjauti 2 medžiai, prie atramų 400/62-65 4 medžiai apgenėti. Nagrinėjant 10 kV OL L-400 iš Žibartonių TP atliktų darbų lentelę matyti, jog atliekant darbus buvo nuosekliai einama palei oro liniją ir šalinami visi medžiai bei jų šakos, keliantys grėsmę oro linijos tinkamam eksploatavimui. Akivaizdu, jog atsakovės darbuotojai vykdydami darbus nustatė visus tuo metu netinkamu atstumu oro linijos pavojingai augančius medžius ar medžių šakas bei juos pašalino. Teismo argumentas, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų apžiūrėjusi medį, kurio nulūžusi šaka pažeidė oro linijų kabelius yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, padarytas tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų.
7.3. Teismas sprendime konstatavo, jog atsakovės neveikimas tiek faktiniu, tiek teisiniu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės draudėjos turtui padaryta žala; ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai (elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimas draudėjo name dėl nulūžusios medžio šakos nutraukto elektros laido) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu). Nurodyta teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota, padaryta ignoruojant atsakovės argumentus, dėl (i) nenustatyto šilumos siurblio gedimo laiko, (ii) tinkamai nenustatytos gedimo priežasties, (iii) defektinio akto nepatikimumo, turinčius esminės reikšmės tinkamam priežastinio ryšio, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, nustatymui.
7.4. Priežastinio ryšio buvimas iš esmės grindžiamas vieninteliu įrodymu – Aktu, kuriame nurodyta, jog gedimai galėjo atsirasti dėl trumpalaikio elektros energijos tiekimo pertrūkio. Atsakovės nuomone, Akte nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Pažymi, kad akte nėra užfiksuotas šilumos siurblio Atlantic excellia Tri 16 gedimo laikas. Akte nurodyta, jog UAB „Vilpra“ serviso meistras Įrenginio apžiūrą atliko tik 2019-02-07, kai elektros energijos tiekimo pertrūkis, neva tai sukėlęs Įrenginio gedimą, buvo 2019-01-03 t. y. Įrenginio apžiūra atlikta praėjus daugiau nei mėnesiui nuo to laiko, kai buvo trumpam nutrauktas elektros energijos tiekimas. Atkreipia dėmesį, jog Įrenginio gedimas įvyko žiemą, kai labiausiai išnaudojama šilumos siurblio funkcinė paskirtis – šildyti namus, todėl pagrįstų abejonių dėl tikrojo šilumos siurblio gedimo laiko kelia tai, jog meistras įrenginį apžiūrėjo tik po mėnesio nuo tariamo gedimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog Įrenginys galėjo sugesti bet kuriuo metu tiek iki 2019-01-03 įvykio skirstomajame tinkle, tiek po įvykio iki pat 2019-02-07, kai meistras apžiūrėjo Įrenginį. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad Įrenginys sugedo būtent 2019-01-03 įvykio elektros skirstomajame tinkle metu.
7.5. Akte aiškiai nenurodyta šilumos siurblio gedimo priežastis. Akte nurodyta galima gedimo priežastis aptarta itin lakoniškai, nenurodoma kokiu būdu elektros energijos tiekimo pertrūkis galėjo lemti ir lėmė prietaiso gedimus. Nepaaiškinta ar šiam prietaisui techniškai yra būtinas nuolatinis ir nepertraukiamas elektros energijos tiekimas ir ar draudėja A. V. (Draudėja) ėmėsi priemonių tokio pobūdžio elektros energijos tiekimui užtikrinti, kadangi atsakovė nei Sutartimi, nei teisės aktais nėra įpareigotas elektros energiją tiekti nenutrūkstamai.
7.6. Atsakovei bylos eigoje kilo abejonių dėl Akto patikimumo ir autentiškumo. Tarp šalių vykstant ikiteisminiam susirašinėjimui ieškovė atsakovei pateikė 2019-02-11 UAB „Vilpra“ Defektinį aktą Nr. 02/11-1 (2020-12-10 atsakovės rašytinių paaiškinimų Priedas Nr. 1), kurį ieškovei pateikė draudėja ir kurio pagrindu draudėjai buvo išmokėta draudimo išmoka. Atsakovė tik vėliau pastebėjo esminį skirtumą tarp ieškovės atsakovei ikiteisminio susirašinėjimo metu pateikto ir ieškovės teismui pateikto Akto. Atsakovei ikiteisminio susirašinėjimo metu pateiktame Akte nebuvo nurodyta tikėtina Įrenginio gedimo priežastis, o teismui kartu su ieškiniu pateiktame Akte tikėtina gedimo priežastis nors ir lakoniškai, tačiau jau nurodoma t. y. gedimai galėjo atsirasti dėl trumpalaikio elektros energijos tiekimo pertrūkio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl kokių priežasčių kilo būtinybė pakeisti Akto tekstą, kada ir kokiais duomenimis vadovaujantis buvo papildytas Aktas bei kas ir kieno iniciatyva jį papildė. Į visas šias aplinkybes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atsižvelgta, o kilusios pagrįstos abejonės nebuvo pašalintos.
7.7. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2018-07-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-766-910/2018, kadangi nurodytos bylos faktinės aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, susiklosčiusių nagrinėjamoje byloje, todėl nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, jog vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimas neviršijo su juo sudarytoje Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, (toliau – Taisyklės) 81.1 punkte nustatyto laiko, kas nesudaro atsakovei pareigos atlyginti vartotojo patirtų nuostolių.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-29 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
8.1. Trasos valymas (medžių pjovimas, šakų genėjimas) nebuvo vykdomas toje vietoje, kurioje nukrito medžio šaka, t.y. medžio šaka užkrito tarp atramų 400/61-62, tuo tarpu 2018-03-09 atliktas trasos valymas buvo tarp atramų 400/60-61 ir atramų 400/62-65. Taigi, akivaizdu, jog 2018-03-09 nebuvo atliktas trasos valymas tarp atramų 400/61-62, tad ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog atsakovė netinkamai, nekruopščiai ir ne toje vietoje, kur nukrito medžio šaka, vykdė oro linijų priežiūrą, trasos valymą bei medžių genėjimą. Atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų kada buvo atliktas valymas (medžio šakų genėjimas) tarp atramų 400/61-62 (ant kurių ir nukrito medžio šaka) ir ar buvo apžiūrėti medžiai (jų šakos) tarp atramų 400/61-62.
8.2. Energetikos ministras priėmė 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, kurių 1133 punkte nurodyta, jog „Turi būti atliekamos periodinės ir neeilinės eksploatuojamų oro ir oro kabelių linijų apžiūros“. Kaip matyti, pagal teisės aktus atsakovė yra įpareigota atlikti ne tik periodines, bet ir neeilines oro linijų apžiūras. O atliekant oro linijų apžiūras, turi būti tikrinama ar medžiai bei medžių šakos yra tinkamu atstumu, t.y. ar medžiai bei medžių šakos nėra arčiau nei 1 metro atstumu nuo oro linijų. Juolab, oro linijos, kur nukrito medžio šaka, yra miškingoje vietovėje, o tai yra padidintos rizikos zonos (jog gali užkristi medis ar medžio šaka ant oro linijų), todėl turi būti skiriamas didesnis dėmesys tokioms miškingoms vietovėms. Atsakovė pažeidė pareigą tinkamai tiekti elektros energiją, užtikrinant elektros tinklų apsaugos reikalavimus, t.y. netinkamai prižiūrėjo oro linijas nesilaikant saugaus 1 metro atstumo tarp oro linijų ir medžio šakų, kad ant oro linijų neužkristų medžio šaka.
8.4. Atsakovė turi pareigą prižiūrėti ir genėti medžius, krūmus bei medžių šakas šalia oro linijų. Be to, atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė būtų sudariusi raštišką susitarimą su želdinių savininkais (nors šį klausimą atsakovas (apeliantas) kelia tik apeliacinės instancijos teisme), jog želdinių savininkai turi kirsti bei genėti medžius ir krūmus. Atsakovė prieštarauja savo argumentams ir pozicijai. Atsakovė nurodo, jog tinkamai ir kruopščiai atliko trasos valymą, tačiau jau vėliau teigia, jog tokius valymus turi atlikti želdinių savininkai ir kad jie atsakingi už jų priežiūrą.
8.5. Atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie pašalintų atsakovės atsakomybę dėl force majeure (prastų oro sąlygų), kadangi atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, todėl jam yra taikoma griežtoji atsakomybė, t. y. be kaltės, pagal CK 6.270 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog į bylą nepateikti duomenys apie ginčo įvykio dieną buvusias oro sąlygas. Atsakovė neįrodinėjo force majeure aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis).
8.6. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog buvo nustatytas šilumos siurblio gedimo laikas, t.y. 2019-01-03. Ieškovo draudėja 2019-01-03 pranešė ESO apie įvykį ir sugedusį šilumos siurblį, tai matyti iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto, kurio atsakovė neginčijo. Be to, pateiktame vartotojų atjungimo žurnale, kurį pildo atsakovė, galima matyti, jog atsakovė įrašė, jog „2019-01-03 00:04 – 2019-01-03 01:16 Gedimas OL. TP Žibartonys, L-400, tarp atramų 400/61-62 užkritusi medžio šaka. V. A., (duomenys neskelbtini)“. Tokią pačią informaciją atsakovė pateikė ir atsakyme į užklausą: „Atsakydamas į gautą paklausimą, informuoju, kad 2019-01-03 AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu: (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. sav., Panevėžio apskr., buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atsijungimo 0,4 kV tinkle, sutrikimo priežastis – medžio šaka nutraukė oro linijos kabelius“. Taigi, kaip matyti, yra nustatytas šilumos siurblio gedimo laikas, t.y. 2019-01-03 kaip nukrito medžio šaka ant oro linijų ir dėl to įvyko elektros tiekimo pertrūkis, o apie tai ieškovės draudėja informavo atsakovę. Be to, atsakovė, teikdama naują argumentą dėl šilumos siurblio gedimo laiko, pažeidė draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str.).
8.7. Šilumos siurblio gedimo priežastys yra nustatytos tinkamai. Į bylą buvo pateiktas defektinis aktas, kuris nėra nuginčytas ar pripažintas kaip netinkamu įrodymu. Ieškovės į bylą pateiktas defektinis aktas yra pasirašytas jį surašiusio asmens. Toks įrodymas atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Todėl atsakovė reiškia nepagrįstas abejones dėl defektinio akto autentiškumo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančius jo abejones, todėl akivaizdu, jog atsakovės argumentai dėl defektinio akto yra visiškai deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, o tik abstraktaus bei formalaus pobūdžio.
8.8. Šilumos siurblys Atlantic Alfea Excellia 16 negali veikti be elektros energijos, nes kitu atveju negalės gaminti šilumos namui. Juolab, įvykis įvyko 2019-01-03, t.y. žiemą, kai šildymas yra būtinas. Tačiau tam, kad šilumos siurblys galėtų tinkamai veikti, turi būti tiekiama kokybiška elektra. Visgi, nagrinėjamu atveju, atsakovė pateikė nekokybišką elektrą (dėl nukritusios medžio šakos atsirado elektros energijos pertrūkis ir kokybiška elektra nebuvo tiekiama), todėl buvo padaryta žala šilumos siurbliui. Remiantis CK 6.383 str. 1 d., galima teigti, jog atsakovė yra įsipareigojusi patiekti abonentui kokybišką elektros energiją, o ne draudėja. Draudėja (abonentas) iš savo pusės viską atliko tinkamai, t.y. turėjo nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų.
8.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2018-07-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-766-910/2018. Vien tai, jog 2018-07-12 nutartyje buvo konstatuotas elektros įtampos viršijimas, dar nereiškia, jog faktinės aplinkybės nesutampa su šios nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Abiem atvejais kilęs ginčas yra ne dėl to, per kiek laiko buvo atstatytas elektros energijos tiekimas, bet dėl to, jog atsakovė dėl savo pareigų neatlikimo pateikė vartotojui netinkamos kokybės elektrą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
9. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas draudiko ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. draudėjai A. V. išduotu Būsto draudimo liudijimu Serija LD Nr. 111662381, TIA Nr. 498035159, laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. civiline atsakomybe apdraudė draudėjos būstą ir turtą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. sav.: pastatus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtį bei namų turtą. Šiuo metu adresas yra (duomenys neskelbtini). Sutartimi gyvenamasis namas buvo apdraustas ir nuo elektros įtampos svyravimų ar viršįtampų. 2019 m. sausio 3 d. minėtu adresu ((duomenys neskelbtini)), buvo dingusi elektra. UAB „Vilpra“ surašė 2019 m. vasario 11 d. Defektinį aktą Nr. 02/11-1, kuriame nustatyta, kad yra sugedusios šilumos siurblio Atlantic Alfea Excellia 16 elektroninės valdymo plokštės ir kompresorius; gedimai galėjo atsirasti dėl trumpalaikio elektros energijos tiekimo pertrūkio. Ieškovė 2019 m. sausio 3 d. įvykį, t. y. dieną kuomet buvo dingusi elektra, pripažino draudiminiu, todėl draudėjai išmokėjo 3330,75 Eur draudimo išmoką.
12. Atsakovės veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šiuo atveju ieškinio tenkinimui buvo reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
13. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės teigimu, priežastinio ryšio buvimas iš esmės grindžiamas vieninteliu įrodymu – UAB „Vilpra“ 2019 m. vasario 11 d. defektiniu aktu, kuriame nurodyta, jog gedimai galėjo atsirasti dėl trumpalaikio elektros energijos tiekimo pertrūkio.
14. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad ieškovės pareiga buvo įrodyti, jog žala draudėjui padaryta būtent neteisėtais atsakovės veiksmais.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad draudėjos name, kuriame buvo ginčo prietaisas, 2019-01-03 buvo dingusi elektra. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šią dieną elektros sutrikimo priežastis – medžio šaka nutraukusi oro linijos kabelius. Tarp šalių kilo ginčas, ar nurodytą dieną dingusi elektra galėjo sukelti prietaiso – šilumos siurblio Atlantic Alfea Excellia 16 – gedimą.
16. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį įrodinėjo 2019-02-20 prietaiso draudėjos turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytais paaiškinimais, kad 2019-01-03 dingus elektrai nustojo veikti šildymo sistema, taip pat UAB „Vilpra“ 2019-02-11 Defektiniame akte Nr. 02/11-1, nurodytu paaiškinimu, kad yra sugedusios šilumos siurblio Atlantic Alfea Excellia 16 elektroninės valdymo plokštės ir kompresorius; gedimai galėjo atsirasti dėl trumpalaikio elektros energijos tiekimo pertrūkio. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Vilpra“ defektiniame akte nurodyta, tik galima prietaiso sugedimo priežastis, kas neįrodo, kad prietaisas sugedo būtent dėl trumpalaikio elektros energijos pertrūkio. Tuo labiau, kad defektiniame akte ši išvada niekaip nepagrindžiama, nepaaiškinama kaip elektros nutraukimo faktas galėjo sugadinti prietaiso elektroninę valdymo plokštę ir kompresorių. Paprastai bet kokio prietaiso atjungimas nuo elektros nelemia jo gedimo, todėl šiuo atveju buvo ypač svarbi prietaiso gedimo priežastis. Defektiniame akte taip pat nėra nurodomas prietaiso sugedimo laikas, o pats šilumos siurblys meistro buvo apžiūrėtas tik po mėnesio nuo draudėjos nurodyto prietaiso sugedimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik pats šilumos siurblio sugedimo faktas negali patvirtinti, kad prietaiso gedimas įvyko atjungus elektrą ir dėl to yra atsakinga atsakovė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad 2019-01-03 įvykęs elektros pertrūkis yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės draudėjos prietaiso gedimu.
17. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas sprendime visiškai nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2018-07-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-766-910/2018, nes nurodytos bylos faktinės aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, susiklosčiusių nagrinėjamoje byloje. Abejose bylose gyvenamasis namas ir jame esantis turtas buvo apdraustas nuo elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių. Abejose bylose buvo įrodinėjama, kad ant tinklų nulūžusi medžio šaka nutraukė sutrikdė elektros tiekimą. Tačiau civilinėje byloje Nr. e2A-766-910/2018 buvo nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 23 d. sutrikus elektros energijos tiekimui, dėl viršytos įtampos sugadintas draudėjui priklausantis turtas: apsauginių žaliuzių pakėlimo mechanizmas, kondicionierius, apsaugos signalizacija, vaizdo stebėjimo prietaisai, vandens filtro elektrinė įranga. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad 2019-01-13, t. y. tą dieną, kurią ieškovė laiko įvykio diena, būtų buvusi viršyta elektros energijos įtampa. Priešingai, šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad draudėjos (vartotojo) elektros įrenginiai sugedo dėl elektros energijos tiekimo pertrūkio t. y. dėl to, kad draudėja negavo elektros energijos (elektros energijos sumažėjimo). Sutiktina su atsakove, kad elektros energijos pertrūkis pats savaime elektros įrenginių gedimų negali lemti.
18. Dėl ieškovės procesiniuose dokumentuose plačiai dėstomų argumentų, susijusių su nenutrūkstamu elektros energijos tiekimu, tame tarpe ir ieškovės pareiga tinkamai tvarkyti oro linijas, teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti. Kaip minėta, šioje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad 2019-01-03 elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dėl medžio šakos. Ieškovė, kildindama žalą iš šio įvykio, turėjo įrodyti priežastinį ryšį, kad būtent dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo sugedo draudėjos šilumos siurblys. Byloje ieškovei neįrodžius, jog šiuo atveju žalą sukėlęs veiksnys yra atsakovės, kaip elektros energijos tiekėjo, veikla ir nenustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ieškinys nepagrįstai buvo patenkintas.
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepakankamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.
20. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos visos jos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 91 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 91 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rita Kisielienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė