Administracinė byla Nr. eAS-660-415/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07321-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.2.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. N. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. N. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. V., L. K.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja N. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) savo kompetencijos ribose išnagrinėti jai pateiktą pareiškėjos N. N. 2023 m. gegužės 18 d. prašymą „Dėl vykdomų statybos darbų žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), teisėtumo įvertinimo, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių̨ teisės aktų reikalavimams patikrinimo, prevencinių veiksmų atlikimo“ (toliau – ir Prašymas) ir pateikti pareiškėjos prašomą informaciją.
2023 m. rugpjūčio 1 d. Regionų apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos pareiškimas dėl skundo atsisakymo ir administracinės bylos nutraukimo. Taip pat pareiškėja prašė priteisti jos naudai 1 720 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos N. N. skundą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas prašymas dėl skundo atsisakymo atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkte numatytą bylos nutraukimo pagrindą, pateiktas įstatymo nustatytu terminu, atsisakymas nuo skundo neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia proceso šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų.
Vertindamas pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, jog tam, kad pareiškėja įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėja turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėja tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Teismas nustatė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2023 m. birželio 23 d., prašydama įpareigoti Inspekcija atlikti veiksmus, t. y. išnagrinėti jos Prašymą, nes ji nustatytu terminu nepateikė atsakymo. Pareiškėjos skundas Inspekcijoje buvo gautas 2023 m. gegužės 19 d., Inspekcija atsakymą pateikė 2023 m. liepos 14 d raštu Nr. 2D-12910.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas pažymėjo, kad terminas pateikti atsakymą į Prašymą turėjo būti skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 22 d. ir pasibaigė 2023 m. liepos 21 d., kadangi Inspekcija, 2023 m. gegužės 19 d. gavusi Prašymą, kuriame, be kita ko, buvo prašoma atlikti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. inicijavo Prašymo nagrinėjimo procedūrą, nedelsiant (2023 m. gegužės 26 d.) surašė privalomąjį nurodymą trečiajam suinteresuotajam asmeniui, 2023 m. birželio 16 d. atliko žemės sklype vykdomos statybos teisėtumo patikrinimą, 2023 m. birželio 22 d. surašė patikrinimo aktą. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Taigi Inspekcija atliko veiksmus ir surinko visą privalomą atsakymui parengti informaciją 2023 m. birželio 22 d.
Kita vertus, terminas, per kurį turėjo būti duotas atsakymas, skaičiuojant nuo Prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 19 d. turėjo pasibaigti 2023 m. birželio 16 d. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinė priežiūros departamento (toliau – ir Vidurio departamentas) 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2D-11107 „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“ pareiškėjos atstovas buvo informuotas, kad nagrinėjant skunde nurodytas aplinkybes, atliktas faktinių duomenų patikrinimas žemės sklype (duomenys neskelbtini). Taip pat rašte buvo nurodyta, kad įvertinus Prašymo apimtį ir klausimų sudėtingumą, siekiant objektyviai išnagrinėti patikrinimo metu surinktą informaciją ir pateiktus dokumentus jo nagrinėjimo terminas pratęsiamas iki 2023 m. liepos 14 d. Taigi, Inspekcija per 5 d. d. nuo minėto termino pasibaigimo dienos (2023 m. birželio 16 d.) informavo pareiškėją apie Prašymo nagrinėjimo termino patęsimą. Nors byloje nėra rašytinių duomenų, kurią tiksliai dieną buvo pratęstas terminas atsakymui paruošti, tačiau nustatyta aplinkybė, jog per 5 d. d. nuo termino pasibaigimo dienos apie termino pratęsimą buvo informuotas pareiškėjos atstovas, teismui sudaro pagrindą manyti, jog terminas buvo pratęstas būtent 2023 m. birželio 16 d. Tai patvirtino teismo posėdžio metu ir atsakovo atstovė, kuri nurodė, jog prašymas dėl termino pratęsimo ir pratęsimo veiksmas buvo atliktas Duomenų bendrojo valdymo sistemoje, tačiau apie tai įrašas neišliko.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog Inspekcija vilkino atlikti veiksmus priskirtus jos kompetencijai, t. y. laiku neatsakė į pareiškėjos Prašymą. Priešingai, Inspekcija nedelsdama ėmėsi skundo tyrimo, davė statytojui privalomąjį nurodymą, inicijavo patikrinimą, surinko visą būtiną informaciją atsakymui parengti ir pateikė pareiškėjai atsakymą per įstatyme nustatytą terminą. Todėl teismas sprendė, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pareiškėjos skundą tenkinto geruoju, t. y. pateikė atsakymą tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
Pareiškėja N. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėja prašo priteisti apeliaciniame procese jos patirtas 645 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatos ir nepagrįstai nepriteisė jos prašytų bylinėjimosi išlaidų. Jo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas geruoju patenkino jos skundą, taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo pažeista jos teisė gauti atsakymą per 20 d. d. Pareiškėja pažymi, jog tik 2023 m. birželio 23 d. atsakovas suskubo pratęsti pasibaigusį jos Prašymo nagrinėjimo terminą iki 2023 m. liepos 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalimi, administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 d. d. nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 d. d. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 5 d. d. nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Atsakovas atsakymą į pareiškėjos 2023 m. gegužės 18 d. prašymą turėjo pateikti per 20 d. d., t. y. iki 2023 m. birželio 16 d. imtinai. Atsakovui neįvykdžius pareigos per įstatymu nustatytą terminą išnagrinęėti jos Prašymo, pareiškėja kitą dieną, po to kai baigėsi 20 d. d. terminas, įgijo teisę į teisminę gynybą. Su skundu į teismą pareiškėja kreipėsi praėjus 34 dienoms nuo Prašymo pateikimo, todėl ji tinkamai, sąžiningai ir apdairiai pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą.
Pareiškėja pažymi, kad nei ji, nei jos atstovas nebuvo informuoti apie Inspekcijos atliekamus veiksmus (teismas nurodė, jog 2023 m. gegužės 26 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. buvo surašytas privalomasis nurodymas), todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad terminas patekti atsakymą turėjo būti skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 22 d. ir pasibaigė 2023 m. liepos 21 d.
Pareiškėjos nuomone, jos skundas buvo nagrinėjamas pažeidžiant nešališkumo ir gero administravimo principus.
Pareiškėjos teigimu, procedūrinis / procesinis terminas gali būti pratęsiamas tik jeigu toks terminas nėra pasibaigęs, todėl Inspekcija pasinaudoti jos nurodoma teise dėl Prašymo nagrinėjimo pratęsimo galėjo tik iki jo pabaigos (iki 2023 m. birželio 16 d.), o ne šiam terminui pasibaigus (priimant 2023 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2D-11107 ir siunčiant jį pareiškėjai).
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, jog Inspekcija 2023 m. gegužės 19 d. gavo pareiškėjos atstovo Prašymą, todėl 20 d. d. terminas suėjo 2023 m. birželio 16 d. Atitinkamai, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, Inspekcijos Vidurio departamentas 2023 m. birželio 23 d. raštu (ne vėliau kaip per 5 d. d., skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 16 d. (penktadienio)) informavo pareiškėjos atstovą apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą iki 2023 m. liepos 14 d. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, Inspekcija turėjo teisę pratęsti Prašymo nagrinėjimo terminą, todėl terminas buvo pratęstas iki 2023 m. liepos 14 d. ir apie tai pareiškėjos atstovas informuotas laiku.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi tą pačią dieną, kai jos atstovui el. paštu buvo įteiktas 2023 m. birželio 23 d., todėl darytina išvada, kad jos skundas dėl Inspekcijos tariamo neveikimo yra nepagrįstas. Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai (2023 m. birželio 23 d. raštas, 2023 m. birelio 22 d. patikrinimo aktas, privalomasis nurodymas) patvirtina, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, nes Inspekcija nedelsdama pradėjo Prašymo nagrinėjimo procedūrą.
Atsakovo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, jog tik pateikus skundą teismui atsakovas suskubo priimti 2023 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2D-11107, nes Inspekcija tik 2023 m. birželio 27 d. gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo tos pačios dienos lydraštį „Dėl nutarties“ administracinėje byloje Nr. eI3-10742-1064/2023 su pridėtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi ir pareiškėjos skundu.
Atsakovas pažymi, jog Priežiūros įstatyme nėra numatyta, kokia forma (žodine, rašytine ar kt.) turi būti priimtas sprendimas dėl skundo nagrinėjimo termino pratęsimo.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir L. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog Inspekcija vilkino atlikti veiksmus, priskirtus jos kompetencijai, t. y. laiku neatsakė į pareiškėjos Prašymą. Priešingai, Inspekcija nedelsdama ėmėsi tyrimo, davė statytojui privalomąjį nurodymą, inicijavo patikrinimą, surinko visą būtiną informaciją atsakymui parengti ir pateikė atsakymą per įstatyme nustatytą terminą. Taigi teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadai, kad Inspekcija pareiškėjos skundą patenkino geruoju, t. y. pateikė atsakymą tik po to, kai ji kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Bylos aplinkybės patvirtina, kad Inspekcija atsakymą pateikė laikydamasi teisės aktuose nustatytų terminų ir tvarkos, o pareiškėja kreipėsi į teismą nesulaukusi jos Prašymo nagrinėjimo pabaigos, kas paneigia jos teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria, patenkinus pareiškėjos prašymą atsisakyti skundo ir nutraukus bylą, pareiškėjai nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog Inspekcija vilkino atlikti veiksmus priskirtus jos kompetencijai, priešingai, Inspekcija, gavusi pareiškėjos Prašymą, nedelsdama ėmėsi tyrimo, davė statytojui privalomąjį nurodymą, inicijavo patikrinimą, surinko visą būtiną informaciją atsakymui parengti ir pateikė pareiškėjai atsakymą per įstatyme nustatytą terminą, todėl sprendė, nėra pagrindo teigti, kad pateikė atsakymą tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. pareiškėjos skundą tenkinto geruoju.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo dalį, kuria nepriteistos jai bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjos teigimu, jos skundas buvo patenkintas geruoju tik tada, kai ji kreipėsi į teismą. Atsakovui neįvykdžius pareigos per įstatymu nustatytą terminą išnagrinėti jos Prašymo, pareiškėja kitą dieną, po to kai baigėsi 20 d. d. terminas, įgijo teisę į teisminę gynybą. Su skundu į teismą pareiškėja kreipėsi praėjus 34 dienoms nuo Prašymo pateikimo, todėl ji tinkamai, sąžiningai ir apdairiai pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą.
Visų pirma, pažymėtina, jog ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-52-602/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-141-556/2022).
Šiuo atveju dėl pirmosios sąlygos ginčo nėra, t. y. pareiškėja atsisakė skundo. Vertinant, ar yra įvykdyta antroji sąlyga ABTĮ 40 straipsnio 2 daliai taikyti, būtina įvertinti, ar iš tiesų atsakovas šioje byloje pareiškėjos skundą patenkino geruoju.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Dėl objektyvių priežasčių šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai per 5 darbo dienas nuo termino pratęsimo raštu informuojant skundą pateikusį asmenį ir nurodant termino pratęsimo priežastis (Priežiūros įstatymo 25 str. 2 d.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. gegužės 18 d. su prašymu kreipėsi į Inspekciją. Šis prašymas Inspekcijoje buvo užregistruotas 2023 m. gegužės 19 d. ir jam suteiktas registracijos numeris. Taigi, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija atsakymą turėjo pateikti iki 2023 m. birželio 16 d. Tačiau Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, dėl objektyvių priežasčių (dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje) 2023 m. birželio 16 d. terminą pratęsė iki 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2D-11107 „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo termino pratęsimo“ apie tai informavo pareiškėjos atstovą. Pareiškėja skundą teismui pateikė 2023 m. birželio 23 d. Inspekcija atsakymą pateikė 2023 m. liepos 14 d raštu Nr. 2D-12910.
Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog Inspekcija vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, nes Inspekcija ėmėsi skundo tyrimo, 2023 m. birželio 16 d. (kai turėjo pateikti atsakymą pareiškėjai), vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, nepasibaigus terminui, jį pratęsė iki 2023 m. liepos 14 d. ir nepraleidusi 5 darbo dienų termino 2023 m. birželio 23 d. raštu apie tai informavo pareiškėjos atstovą, bet pareiškėja, nesulaukusi Inspekcijos atsakymo, su skundu kreipėsi į teismą.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju atsakovas Inspekcija pareiškėjos skundą patenkino geruoju. Nenustačius antrosios būtinos ABTĮ 40 straipsnio 2 daliai taikyti sąlygos, t. y., kad šioje byloje pareiškėjos skundas buvo patenkintas geruoju, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais.
Netenkinus atskirojo skundo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šis trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. N. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys