Administracinė byla Nr. eA-1338-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09051-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180071 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis nuo 2020 m. spalio 12 d. iki dabar dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė). Nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. spalio 4 d. jis turėjo nacionalinę vizą, o nuo 2021 m. spalio 5 d iki 2023 m. spalio 4 d. – leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą Departamentui pakeisti leidimą laikiną gyventi Lietuvoje. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 str. 1 d. 14 p.). Šį neatitikimą atsakovas konstatavo, nes Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.
2.2. Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, nes: Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nepakito, o Įstatymo reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek pirmą kartą išduodant leidimą laikinai gyventi veiklą, tiek ir dabar; Lietuvoje kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito. Esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui, valstybės institucijos patvirtino Bendrovės veiklos modelio teisėtumą, o atsakovas išdavė pareiškėjui leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
2.3. Departamentas viršijo savo kompetenciją, nes konstatavo, jog Bendrovė neatitinka teisinio reguliavimo, nes deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus.
2.4. Valstybės institucijos dar 2017–2018 m. patvirtino, kad UAB „HQDS“ vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
2.5. Departamento, kaip viešojo administravimo institucijos, sprendimas, privalo būti motyvuotas ir negali neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens, teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl Departamento pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Šiuo atveju Departamentas nepateikė jokių priežasčių, kodėl Departamento pozicija dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pasikeitė nuo to laiko, kai buvo įsteigta Bendrovė, arba, kai pareiškėjui buvo išduotas pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
2.6. Departamentas spręsdamas, ar Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, viršijo savo kompetenciją. Teisės aktais nėra pavesta Departamentui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo ne Departamentas, bet Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) bei Lietuvos kelių policija.
2.7. Departamentas viršijo savo kompetenciją Sprendime nurodydamas, kad Bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. Pareiškėjas 2023 m. liepos 6 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti pagal į trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) UAB „HQDS“ (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.).
3.2. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – ir Kodeksas) nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, jog Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
3.3. Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.
3.4. Migracijos departamentas priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – ir Trūkstamų profesijų sąrašas). Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas atsisakyti pakeisti ar išduoti leidimą laikinai gyventi.
3.5. Ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HQDS“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė Departamento Sprendimą panaikinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
4.1. Nuo pat UAB „HQDS“ veiklos pradžios, jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs, tačiau, nors dar 2017–2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad UAB „HQDS“ teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, 2023 m. Departamentas vėl ėmė kvestionuoti UAB „HQDS“ veiklos teisėtumą.
4.2. Departamentas Sprendime konstatuodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, todėl neva Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, pažeidė aukštesnės galios teisės aktus. Bendrovės vykdoma veikla – vairavimo paslaugų teikimas IPUKIS įmonių grupės įmonėms, kurios būtent ir turi reikalingas EBKR licencijas. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Departamento Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš Departamento 628 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2023 m. spalio 4 d. Pareiškėjas, ketindamas dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), pateikė prašymą pakeisti leidimą. Atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė turi vieną licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, gali turėti tik vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei penkis vairuotojus ją vairuoti, įvertinęs, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą.
8. Teismas vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 40 straipsnio 3 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 44 straipsnio 4 dalimi. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, analizuodamas jį sistemiškai, teismas vertino, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Departamento sutikimą.
9. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje. Nors atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Visų pirma, Departamentas Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt. Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir UAB „IPUKIS“ dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka ar neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Šiuo aspektu teismas tai pat paminėjo, jog į bylą pateiktos 2023 m. sausio–gegužės mėn. darbuotojų buhalterinės pažymos apie suteiktų valandų skaičių patvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje išdirbo konkretų valandų skaičių, kas patvirtina, jog pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo būtent Bendrovėje. Neįvertinęs šių aplinkybių, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
10. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendime nurodytų argumentų, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, pažymėjo, jog pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Taigi, valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas konstatavo, jog atsakovas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.
11. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad, nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami Įstatymo straipsniai, kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau faktinės aplinkybės nėra įvertintos aptariamo teisinio reguliavimo kontekste, o iš esmės tėra pateikiama tik formali nuoroda į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
12. Teismo vertinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d.), kadangi atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).
13. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)) 2, 7 punktais, atsižvelgdamas, kad pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo prašoma priteisti 628 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
III.
14. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime visiškai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nedirba Bendrovėje pagal darbo sutartį, todėl neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimų.
14.2. Įstatymas šiuo metu leidžia įmonėms, vykdančioms laikinojo įdarbinimo veiklą, įdarbinti užsieniečius, tačiau įmonės turi atitikti tam tikrus Įstatymo 44 straipsnyje numatytus reikalavimus (jie konkrečiai apibrėžti). Šiuo atveju Bendrovė neteikė prašymo pagal laikinojo įdarbinimo įmonėms taikomus reikalavimus.
14.3. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas. Taigi, būtent Departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus Departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Departamento veiklos sritį).
14.4. LTSA 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 15B-9362 pateikė informaciją, jog Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją; taigi, įvertinus tai, kad Bendrovė turi 1 krovininę transporto priemonę, susieta su Bendrijos licencijos vežti krovinius kopija, pagal Kodekso nuostatas, Bendrovė gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus. Šiame rašte nurodoma ta pati informacija, kuri nurodyta ir ginčijamame Departamento Sprendime, t. y. turinio prasme ši informacija buvo žinoma ir vertinama, o minėtame rašte ji tiesiog pateikiama raštiška forma. Atsižvelgdami į tai, kad minėtas raštas Departamente buvo gautas jau po Sprendimo priėmimo, tačiau kuris, Departamento vertinimu, yra reikšmingas, siekiant išspręsti bylą (nes rašte yra pateiktas išaiškinimas būtent apie Bendrovę), prašo jį vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą.
15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas; pridėti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pridedamus įrodymus prie bylos. Pareiškėjas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą (krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), kokiai ir buvo prašyta išduoti leidimą laikinai gyventi.
15.2. Priimant sprendimą šioje byloje, pareiškėjas prašo atsižvelgti į jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškose bylose priimtas nutartis.
15.3. LTSA atsakymas Departamentui tik patvirtina, jog Departamentas netyrė jokių faktinių aplinkybių ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Be to, Departamentui kitose bylose pateikus LTSA 2023 m. gruodžio 29 d. raštą, Bendrovė nedelsiant kreipėsi į LTSA, kuri 2024 m. sausio 17 d. (jau po pirmos instancijos teismo posėdžio) pateikė atsakymą Bendrovei. Siekiant, kad teismas priimdamas sprendimą turėtų visą su ginču susijusią informaciją, pareiškėjas prašo pridėti šį atsakymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 23S180071, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu), nuspręsta atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą, konstatavęs, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi atsakovas nenustatė ir visapusiškai neišnagrinėjo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
18. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės teigdamas, kad teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime visiškai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Pareiškėjas apskritai negali būti laikomas dirbančiu Bendrovėje pagal darbo sutartį, todėl neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimų.
19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
21. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), tokiu būdu pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontroliavimą (Įstatymo 4 str. 3 d.). Departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat – atsisakyti pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.).
23. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-821/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1104-502/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino ir tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).
24. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų keisti ar kurti naujas aptartų Įstatymo reglamentuojančius teisinius santykius nustatančių teisės normų aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
25. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-968/2023). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz., 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-515-520/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas Sprendimas, jis neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose, ar vienos iš jų (pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, jog pareiškėjo darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai, sudarytos darbo sutarties pagrindu, nėra realūs, taip pat nebuvo tirtos kitos pagrindinės darbo santykių esmę sudarančios sąlygos).
28. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Departamento Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai EBRK licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam negali būti pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose išaiškinęs, jog Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius (žr. 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1104-502/2024).
30. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas ir atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus. Atsakovas pateikė papildomą įrodymą Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento 2023 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 15B-9362 „Dėl vairuotojų skaičiaus įmonėje“. Tuo metu pareiškėjas prašė pridėti įrodymą Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento 2024 m. sausio 17 d. atsakymą „Dėl profesinės krovinių vežimo veiklos sąlygų Bendrovei“.
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321 /2013; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024 ir kt.).
32. Teisėjų kolegija nenustatė pagrįstų priežasčių vertinti apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako pridėti prie bylos Migracijos departamento bei pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.). Teikdamos naujus įrodymus ginčo šalys iš esmės nekonkretizavo, kokias nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes šiais įrodymais siekia pagrįsti (įrodyti). Primintina, kad ginčas byloje vyksta ne dėl Bendrovės veiklos galimumo / pasirinkto modelio ir pan., o dėl to, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar priimdamas Sprendimą atsakovas nepažeidė esminių VAĮ įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualaus administracinio sprendimo turiniui.
33. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovo Departamento apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
34. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš Migracijos departamento 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
35. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši teismo nutartis priimta pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas įgijo teisę į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir pobūdį, bylos trukmę, nustačiusi, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p., 8.16 p.), tačiau įvertinusi ir tai, kiek analogiškų bylų, kuriose pareiškėjams ar Bendrovei atstovauja tas pats atstovas, nagrinėjama administraciniuose teismuose, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, šiuo atveju sumažina pareiškėjui priteistiną jo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo sumą iki 140 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius