Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-06-12][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-630-629-2025].docx
Bylos nr.: eAS-630-629/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Mažeikių rajono savivaldybės administracija 167371234 atsakovas
Kategorijos:
Atsisakymas priimti skundą
Atsisakymas priimti skundą
Kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu
Kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu
Kiti ginčai dėl valstybės tarnybos
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas

?

Administracinė byla Nr. eAS-630-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00862-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėjas P. V. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 (toliau – ir Raštas), įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą arba ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pareiškėjas pareiškime taip pat prašė pripažinti, kad pareiškimo padavimo terminas yra nepraleistas ir čia yra force majeure atvejis bei atnaujinti dėl force majeure aplinkybių praleistą Rašto apskundimo terminą. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti tokių teismo veiksmų.

 

II.

 

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

Teismas, remdamasis Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. eI3-10434-595/2025 nutarta priimti pareiškėjo patikslintą pareiškimą, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl atsisakė priimti pareiškėjo 2025 m. balandžio 23 d. pareiškimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas į Regionų administracinį teismą tapačiu reikalavimu dėl Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. R8-4063 panaikinimo su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti analogišku faktiniu pagrindu kreipėsi ne pirmą kartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-378-492/2025, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl administracinėje byloje Nr. eI3-7362-362/2025 priimtos Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria teismas termino pareiškimui paduoti neatnaujino ir pareiškėjo pareiškimą bei patikslintą pareiškimą atsisakė priimti, LVAT šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Pareiškėjas analogišką pareiškimą teismui yra pateikęs 2025 m. kovo 24 d., teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI3-10500-641/2025) pareiškimą atsisakyta priimti, pareiškėjas įspėtas, kad už piktnaudžiavimą procesu jam gali būti paskirta bauda. Nesutikdamas su minėta nutartimi pareiškėjas kreipėsi į LVAT su atskiruoju skundu, ir tuo pačiu vėl inicijuoja analogišką naują bylą teisme.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį (administracinės bylos Nr. eI3-8675-362/2025, Nr. eI3-9355-780-2025,
Nr. eI3-10024-402/2025; Nr. eI3-10283-535/2025, Nr. eI3-10408-809/2025,
Nr. eI3-10500-641/2025 – visose bylose pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti, nutartys dėl pareiškimo atsisakymo apskųstos atskiraisiais skundais), pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, todėl paskyrė jam 200 Eur baudą.

 

III.

 

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartį ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) nagrinėti tam pačiam teismui, pripažinti 200 Eur baudos skyrimą neteisėtu ir panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartį šioje dalyje. Taip pat pareiškėjas prašo kreipti į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą, nes teismo nurodytoje byloje nebuvo išspręstas skundo (pareiškimo) priėmimo klausimas, taigi nebuvo bylos teismo žinioje.

Pareiškėjas siekia įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl teismas nepagrįstai paskyrė jam baudą.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo P. V. pareiškimą, nustačius, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu skirta 200 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, nustatęs, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 nutarta priimti pareiškėjo patikslintą pareiškimą, kuriuo buvo reiškiamas tapatus reikalavimas kaip ir šioje byloje.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti, nurodė, kad pažeidžiamos jo teisės į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

Sprendžiant byloje iškilusį procesinį klausimą ginčui aktualus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas, kuris nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė procesinį dokumentą, pavadintą ,,patikslintas pareiškimas“ atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, prašydamas: ,,patenkinti pareiškimą, panaikinti atsakovės 2024-11-27 raštą Nr. R8-4063 ir pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovę vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024-11-11 kreipimosi ištyrimą“. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi minėtoje byloje pareiškėjo skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, 2025 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025 Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo P. V. skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, bylos medžiagą, konstatuoja, kad abiejose bylose ginčas keliamas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo formuluojami skundo (pareiškimo) reikalavimai abiejose bylose visiškai sutampa, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, nes teismo žinioje (administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025) yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 5 d. yra nagrinėjamos ar išnagrinėtos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą 123 bylos (1 – pagal apeliacinį skundą, 122 – pagal atskiruosius skundus). Pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.

Dėl pareiškėjo 2025 m. birželio 9 d. prašyme suformuluotų prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas minėtame prašyme.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) bei už piktnaudžiavimą administraciniu procesu paskyrė baudą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

 

 

        Rytis Krasauskas

 

 

        Milda Vainienė

 


Paminėta tekste:
  • eI3-1369-595/2026
  • eAS-378-492/2025
  • eI3-7362-362/2025
  • eI3-10500-641/2025
  • eI3-10024-402/2025
  • eI3-10283-535/2025
  • eI3-10408-809/2025
  • eAS-251-520/2025
  • eA-555-520/2018
  • eA-3145-756/2019
  • eA-15-602/2021