Civilinė byla Nr. e2-2357-359/2022

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01034-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 3.1.7.4; 3.2.6.6.1.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira logistics“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viaro“ atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport 24“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viaro“ dėl skolos priteisimo ir patirtų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės nustatymu ir įvertinimu ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viaro“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transtira logistics“ dėl nuostolių atlyginimo netinkamu sutarties vykdymu, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Eurotransport 24“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

1.                      Kauno apylinkės teisme 2021 m. spalio 13 d. buvo gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira logistics“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viaro“, kuriame prašoma: 1) priteisti iš atsakovės ieškovei 726,00 Eur skolą už atliktą pervežimą ir 726,00 Eur išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės nustatymu ir įvertinimu, sumą, t. y. bendrą 1 452,00 Eur sumą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir visas kitas patirtas išlaidas. 

1.1.       Ieškovė (toliau – ir/arba vežėjas) teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog atsakovės (toliau – ir/arba užsakovas) užsakymu įsipareigojo organizuoti krovinio (plokštės) transportavimą iš Italijos į Lietuvą, o užsakovas įsipareigojo vežėjui sumokėti sutartą kainą. Krovinys (plokštės) buvo sutartu laiku pristatytas atsakovei. Ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 726,00 Eur (su PVM) sumai už minėto krovinio pervežimą, tačiau atsakovė nurodytos sąskaitos neapmokėjo nurodydama, kad atsakovės teigimu, atvykus į iškrovimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas faktas, kad 4 (keturios) iš aštuonių plokščių yra skilusios, t. y. dalis krovinio sugadinta, o nuostoliai sudaro 9 746,00 Eur sumą. Siekiant objektyviai ir tinkamai nustatyti ir įsitikinti, kad plokštės yra skilusios ir dėl kokių konkrečiai priežasčių yra skilusios, buvo iškviestas siurvejerio UAB „Klaipėdos Netas“ atstovas. 2021 m. liepos 26 d. atsakovės nurodytoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta minėto krovinio apžiūra ir nustatyta, kad krovinys buvo pažeistas dėl netinkamos pakuotės/netinkamo krovinio paruošimo transportavimui. Raporte, pažymėta, kad plokščių transportavimui panaudoti du metaliniai tarpusavyje nesujungti A formos stovai; stovo aukštis 144 cm, plokščių aukštis apie 192 cm, ilgis apie 302 cm, storis 2 cm; tarp plokščių ir stovo įdėti mediniai skersiniai apie 2,5 cm, kurių aukštis 190 cm, tačiau mediniai skersiniai skirti absorbuoti vibracijas – jie nėra skirti atstoti atramą aukštoms plokštėms; nurodyta, kad kadangi įtrūkusių/skilusių plokščių aukštis yra 192 cm, o transportiniai rėmai (144 cm) per žemi, todėl viršuje plokštės išsikišusios apie 48 cm ir neturi tinkamos atramos; neturėdamos atramos plokštės yra laužiamos/veikiamos įtempiant tvirtinimo diržus. Raporte nurodyta, kad esant nepakankamam metalinių stovų aukščiui, įtempiant diržus dešinėje pusėje esančios plokštės yra laužiamos; tai patvirtina keturių dešinių plokščių pažeidimai – plokštės atskilusios iš viršaus iki 79 cm žemyn.

1.2.       2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą, kuriame paaiškino apie minėto siurvejerio atliktą tyrimą, pateikė minėtą raportą, bei pažymėjo, kad remiantis CMR konvencija, vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti, taip pat paprašė atsakovės atlyginti 726,00 Eur nuostolius, susijusius su civilinės atsakomybės nustatymu. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė ieškovei pakartotinę pretenziją nurodydamas, kad atsakovės vertinimu, už minėto krovinio sugadinimą yra atsakinga ieškovė, tačiau nepateikė jokių rašytinių ir kitų įrodymų, paneigiančių minėtame tyrimo raporte nustatytas aplinkybes. 2021 m. rugsėjo 9 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą į pakartotinę pretenziją, nurodydama, kad teikiamos pretenzijos yra nepagrįstos, neįrodytos ir atmestinos, kadangi nustatytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dalis krovinio buvo pažeista dėl netinkamos pakuotės/netinkamo krovinio paruošimo transportavimui, kas nėra ir negali būti vežėjo atsakomybe.

1.3.       Krovinys buvo pristatytas nustatytu terminu, dalis krovinio sugadinta ne dėl kokių nors ieškovės neteisėtų veiksmų ar kaltės, o dėl netinkamos pakuotės/netinkamo krovinio paruošimo transportavimui, už ką nėra atsakingas vežėjas. Atsakovė nepagrįstai atsisakė mokėti pervežimo užmokestį argumentuodamas neva ieškovės neteisėtas veiksmais dėl krovinio dalies sugadinimo, nors faktinės aplinkybės, siurvejerio raportas patvirtina, kad krovinio dalis buvo pažeista dėl netinkamos pakuotės/netinkamo krovinio paruošimo transportavimui, kas nėra vežėjo atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ir 726,00 Eur išlaidų sumą, susijusią su civilinės atsakomybės nustatymu ir įvertinimu.

2.                      Ieškovė nepripažino atsakovės UAB „Viaro“ pateikto priešieškinio, nurodė, jog jis yra nepagrįstas. Ieškovė pažymi, kad įsipareigojo organizuoti krovinio (plokštės) transportavimą iš Italijos į Lietuvą, o užsakovas įsipareigojo vežėjui sumokėti sutartą kainą. Tai reiškia, kad ieškovė įsipareigojo ne pati pervežti krovinį, o organizuoti tinkamą krovinio pervežimą pagal atsakovės užsakymą. Šią aplinkybę patvirtina, tai, kad ieškovė neturi priemonių, kuriomis galėtų vykdyti pervežimus, o organizuoja pervežimus pasitelkdamas trečiuosius asmenis. Tai, kad sutartyje ieškovė vadinama vežėju nereiškia, kad jis ir veža krovinį, kadangi sutarties esmę atskleidžia sutarties turinys, kuriame aiškiai numatyta, kad ieškovė organizuoja krovinio transportavimą. Ieškovė vadinama vežėju tik reiškia visuotinai žinomą praktiką, kad pagal CMR konvenciją, nepriklausomai nuo to, ar asmuo pats veža krovinį, ar tik ekspedijuoja (organizuoja krovinio pervežimą), atsako prieš užsakovą kaip vežėjas tiek už savo, tiek už savo pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmus, jeigu tokie buvo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įsipareigojo organizuoti krovinio pervežimą pasitelkdamas trečiuosius asmenis, ieškovei nebuvo ir nėra pareigos informuoti atsakovę apie tai, kad transportavimą vykdys tretieji asmenys.  

2.1.       Remiantis turimais duomenimis ir dokumentais nustatyta, kad ginčo krovinio pervežimą faktiškai vykdė ir įvykdė tinkamai ir laiku UAB „Eurotransport24“. Tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo pervežimo laikotarpiu buvo apsidraudę vežėjo civilinės atsakomybės draudimu. Turimais duomenimis, ginčo krovinys nebuvo perkraunamas, krovinys buvo Italijoje pakrautas ir Lietuvoje iškrautas. Ieškovė yra pateikusi CMR važtaraštį, kitų CMR važtaraščių nebuvo. Turimais duomenimis, krovinį buvo planuota vežti vilkiku valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pasikeitus situacijai buvo faktiškai vežama vilkiku valstybinis Nr.  (duomenys neskelbtini) Pervežant krovinį nebuvo jokių eismo įvykių, avarijų, incidentų, dėl kurių krovinys dėl jam padaryto poveikio galėjo būti pažeistas, jei tokių eismo įvykių, avarijų, būtų buvę, apie tai būtų pranešęs ginčo pervežimą vykdęs vairuotojas. Jei ginčo krovinio dalies sugadinimai būtų atsiradę dėl eismo įvykių, avarijų, incidentų kelyje, neabejotinai tai būtų nustatęs siurvejeris, tačiau tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

2.2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė priešieškinyje remiasi CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, kuri sako, jog jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo būklės metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Atitinkamai šiuo atveju yra priešingi įrodymai, t. y. siurvejerio ataskaita, kurioje nurodomos ginčo krovinio dalies sugadinimo priežastys niekaip nesusijusios su ieškovės ir/ar trečiojo asmens civiline atsakomybe, todėl laikoma, kad ginčo krovinio dalis sugadinta ne dėl ieškovės ir/ar trečiojo asmens kaltės ar neteisėtų veiksmų. Siurvejerio ataskaitoje pažymėta, kad krovinio dalies sugadinimas atsirado dėl netinkamo krovinio paruošimo pervežimui, t. y. dėl netinkamų A formos stovų, kuriuos pateikė atsakovė.

2.3.       Ieškovė iš esmės nesutinka su priešieškiniu, nes neįrodyta ir nenustatyta jos ir/ar trečiojo asmens civilinė atsakomybė dėl atsakovės reikalaujamos atlyginti sumos. Nepaisant to, ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovė neįrodė, jog turi teisę reikalauti jos nurodomos 9 746,00 Eur sumos, taip pat neįrodė, jog patyrė nurodomo dydžio nuostolius ir apskritai neįrodė, jog ginčo krovinio vertė yra 9 746,00 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji sumokėjo už nurodomą krovinį siuntėjui (pardavėjui) ir įgijo nuosavybės teisę į krovinį, todėl konstatuotina, jog atsakovė neturi teisės reikalauti priteisti jai nurodomą sumą apskritai, t. y. atsakovė neturi reikalavimo teisės. Pažymėtina, kad buvo vežamos 8 plokštės, o sugadintos 4. Atsakovės atstovas nurodė, kad plokštes bus bandoma panaudoti numatytiems projektams, taip pat nurodyta, kad plokštės gali būti panaudotos mažesnių matmenų projektams. Atsakovė neįrodė nei reikalavimo teisės, nei konkretaus nuostolio ir jo dydžio.

II. Priešieškinio reikalavimai ir argumentai

3.                      Atsakovė UAB „Viaro“ pateikė priešieškinį byloje, kuriame prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei iš ieškovės patirtus nuostolius – 9 746,00 Eur, priteisti atsakovei iš ieškovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylos vedimo išlaidas.

3.1.       Atsakovė nurodė, kad 2021 m. liepos 7 d. su ieškove sudarė transportavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Transportavimo sutartis buvo parengta transportavimo paslaugas teikusios dalyvės ieškovės. Sutartimi ieškovė įsipareigojo pervežti transporto priemone (duomenys neskelbtini) krovinį, kurį įsipareigojo paimti Italijoje, bei pristatyti į Lietuvą.

3.2.       Krovinys į paskirties vietą atvyko, bei jį apžiūrėjus buvo nustatyta, kad dalis krovinio yra nepataisomai sugadinta, t. y. skilusios 4 iš 8 plokštės, kurių bendra vertė – 9 746 Eur. Tai patvirtina 2021 m. liepos 20 d. pretenzija ir krovinio gabenimo važtaraštis. Važtaraštis patvirtina, kad ieškovė pati nevykdė sudarytos krovinio pervežimo sutarties, tačiau krovinį pavedė vežti trečiajam asmeniui – UAB „Eurotransport 24“.

3.3.       Atsakovė, pareikšdama pretenzijas pateikė duomenis, kad vežėjas – ieškovas – neinformavo užsakovo (atsakovo), kad krovinio vežimas yra perduodamas trečiajam asmeniui, be to, priimant krovinį vežėjas jokių žymų perimdamas krovinį iš Italijos kompanijos dėl netinkamos krovinio pakuotės nefiksavo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad viso pervežimo metu neturėjo jokių eismo įvykių, avarijų, incidentų, dėl kurių krovinys dėl jam padaryto poveikio galėjo būti pažeistas.

3.4.       Važtaraštis yra įrodymas, patvirtinantis krovinio perėjimą vežėjo dispozicijai, jei vežėjas neįrašo motyvuotų pastabų, laikoma kad krovinio būklė ir pakuotė yra tinkama. Pargabenus krovinį buvo konstatuotas pažeistas krovinys – sudaužytos 4 plokštės. Priimant krovinį vežimui jokių įrašų dėl netinkamos pakuotės nenurodyta, todėl preziumuojama, kad vežėjas – ieškovas krovinį priėmė tinkamos būklės transportuoti, tačiau krovinį sugadino dėl tyčinių ar neatsakingų veiksmų vykdant gabenimo veiksmus.

4.                      Atsakovė taip pat, pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, su kuriuo nesutiko, nurodė, jog jis nepagrįstas. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, kadangi paminėtuose teisės aktuose bei taisyklės yra imperatyviai įtvirtina, jog vežėjas, nepriklausomai faktiškai vežė krovinį ar ne, atsakovo už dalinį ar visą jo sugadinimą. Mano, jog atsisakymas tenkinti pretenziją yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovė, kaip atsakingas ir protingas vežėjas, atlyginęs padarytus nuostolius, turi teisę regreso tvarka regreso tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš faktinio vežėjo. Atsakovė vertina, jog ieškovė krovinį priėmė transportuoti tinkamos būklės, kadangi CMR važtaraštyje, įrašas apie sugadintą krovinį yra tik iš gavėjo (UAB „Viaro“) pusės. Manytina, jog teigti, kad krovinys buvo neįpakuotas ar blogai įpakuotas, kai ieškovė, kaip protingas ir atsakingas vežėjas privalėjo tikrinti krovinio būklę, jo įpakavimą ir pan., o pastebėjus tokius trūkumus informuoti gavėją bei padaryti atitinkamus įrašus CMR važtaraštyje, yra absoliučiai neteisingas ir prieštaraujantis įtvirtintoms teisės normoms bei taisyklėms.   

III. Trečiųjų asmenų pozicija byloje

5.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Eurotransport 24“ atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai, UAB „Eurotransport 24“ įteikti tinkamai.

IV. Šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu

6.                      Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Transtira logistics“ atstovė advokatė Gintarė Raišutienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, paaiškino, kad vertinant ieškovo kaip vežėjo veiksmus, krovinys buvo sutartu laiku pristatytas atsakovei ir yra jos dispozicijoje. Krovinio pervežimas buvo įvykdytas tinkamai ir laiku, tačiau atsakovė nepagrįstai už krovinio pervežimą neatsiskaito. Atsakovės teigimu, neatsiskaitoma, dėl to, neva krovinys yra pažeistas ir ieškovė padarė žalą. Ieškovė savo iniciatyva ėmėsi priemonių išsiaiškinti krovinio sugadinimo aplinkybes ir priežastis – iškvietė siurvejerį UAB „Klaipėdos Netas“, kuris atlikęs tyrimą nurodė, kad krovinio dalis yra pažeista dėl netinkamos pakuotės/netinkamo krovinio paruošimo transportavimui. Būtent pati atsakovė yra pateikusi į bylą sąskaitą faktūrą, kad A formos rėmas yra netinkamo aukščio, kas ir yra krovinio sugadinimo priežastis. Esant nepaneigtai siurvejerio ataskaitai, ieškovas laikosi pozicijos, jog nėra jo neteisėtų veiksmų, todėl atsakovė neturi pagrindo nemokėti skolos už pervežimą ir išlaidų susijusių su civilinės atsakomybės nustatymu. Ieškovė buvo paslaugos teikėja – vežėjas, o konkrečiai darbą atliko tretysis asmuo. Nurodė, jog ieškovė buvo ekspeditorius, bet CMR konvencijos prasme, nepriklausomai nuo to kas vežė, ieškovė ginasi kaip vežėjas, pagal CMR konvenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsakovė dėl sugadinimo pradėjo reikšti pretenzijas žodines, o vėliau ir rašytines, ieškovas tinkamai tiek žodžiu, tiek raštu į jas reagavo, į jas atsakinėjo ir būtent dėl to buvo iškviestas siurvejeris. Visame tame dalyvavo ir atsakovės atstovai. Nebuvo tai, jog ieškovė visą tai darė vienašališkai, atsakovė tai matė ir žinojo bei galėjo imtis atitinkamų priemonių. Produkcija gabenimui, CMR konvencijos prasme, buvo įpakuota atsakovės, iš esmės buvo įpakuota krovinio siuntėjo. Už krovinio siuntėją atsako atsakovė, taip kaip užsakovas. Tretysis asmuo, jo vairuotojas, pakavime jokio vaidmens neatliko, atliko tik gabenimo funkciją bei uždėjo diržus, ne grandines, kas priklauso kiekvienam kroviniui, kad jis transporto priemonei važiuojant, neslystų į vietas, taip pat buvo padėti kilimėliai, kas irgi priklauso bet kuriam kroviniui. Kiekvienas krovinys yra specifinis, vežami brangakmeniai, naftos produktai, granito plokštės, maisto produktai, būna temperatūrinis rėžimas ir krovinio siuntėjas, visada turi to krovinio dokumentus, pvz.: gamintojo instrukciją, ko ten bijo tas krovinys ir krovinys jeigu turi kažkokių specifinių reikalavimų, siuntėjas privalo tą duoti krovinio vežėjui. Jeigu neduodama, krovinio vežėjas daro taip, kaip įprastai. Šis krovinys buvo specifinis ir krovinio siuntėjas – atsakovas, pateikė A formos rėmus, nes jis žino, kad taip reikia vežti. Nustačius A formos rėmų trūkumą, vežėjas negali būti už tai atsakingas. Nors atsakovas teigė, jog jie jau vežė krovinius lygiai taip pat ir niekas nekilo, tačiau jokių rašytinių įrodymų, jog buvo vežta būtent taip ir niekas nesugedo, su konkrečiais CMR važtaraščiais, su konkrečiomis nuotraukomis, kaip atrodo pakrovime, kaip atrodo atvykus iškrovime, nėra pateikta. Natūralu, kad ir negali būti pateikta, niekas nefotografuoja krovinio be jokių tyčinių intencijų, kaip atrodys pakrovime ir kaip iškrovime. Diržų įtempimas ar neįtempimas turi įtakos dėl to, jog nebuvo tinkamos atramos, atrama buvo netinkamo aukščio. Vairuotojas negali žinoti ar atrama teisinga ar neteisinga, nes jis negamina grafito plokščių ir jis nežino kokie reikalavimai jam yra taikomi. Įtempimo diržai visada yra dedami, nes jei nebūtų uždėti, darant posūkį plokštės nuvirstų ir sudužtų. Bendra praktika įpareigoja dėti diržus. Nurodymo, kad neleidžiama tvirtinti diržais nebuvo. Pakrovime ir įpakavime dalyvauja siuntėjas ir jei siuntėjas mato, kad vežėjas daro kažką negerai jis duoda krovinio gamintojo instrukciją, nurodo kas kroviniui gali pakenkti ir perspėja kas yra daroma ne taip. Šiuo atveju to nebuvo. Siurvejerio ataskaitoje nurodoma, jog ne diržuose problema, tai yra standartinis reikalavimas, kad krovinys nepasislinktų transporto priemonėje ir tai nėra susiję su įpakavimu. Byloje nėra pateikta įrodymų: 1) kokia krovinio vertė; 2) kad krovinio pardavėjui yra sumokėta suma. Įrodymų patvirtinančių reikalavimo teisę, tiek nuostolių dydį byloje nėra pateikta, reikalavimas grindžiamas atsakovo subjektyviu teiginiu, kad jis mano, jog jo tokia žala, ką ieškovas mano, tik kaip nepagrįstą norą, turėti nepagrįstą priešieškinį. Įvertinus Hamilton Sekargas nuotraukas, ieškovė mato, jog krovinys nuo iškrovimo iki šios dienos, jis buvo saugojamas lauke ir turi ženkliai daugiau sugadinimų, negu atvežus. Aplinkybės rodo, kad daugelis nurodytų, užfiksuotų sugadinimų, atsirado dėl paties atsakovo kaltės.

7.                      Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Viaro“ atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, paaiškino, kad neturi pareigos sumokėti už nekokybiškai suteiktas paslaugas. CMR važtaraštyje nurodyta, jog siuntėjas buvo įpakavęs krovinį ir krovinio priėmimo metu, jokių pastabų vežėjas ar jo vairuotojas nepateikė, jog krovinys netinkamas ar netinkamai supakuotas. Tokiu būdu prisiėmė pareigą, kad įpakavimas yra tinkamas ir atvežė krovinį sudaužytą. Krovinys sugadintas buvo ne dėl to, jog buvo siuntėjo pakrautas ne tinkamai, bet dėl to, jog galimai savo iniciatyvą parodė vežėjo vairuotojas, nebuvo derinta, jog krovinys dar būtų varžomas diržais ir būtent Hamilton Sekargas, taip pat išanalizavęs tas pačias nuotraukas, kurias analizavo ir DPS Netas, nurodo, kad įtakos turėjo tų sutvirtinimo diržų netinkamoje vietoje per didelis įtempimas ir laužimas. Turime dviejų specialistų išvadas, kurios patvirtina, kad įtakos vežimui turėjo įtempimas diržais. Vežėjas negalėjo tų diržų dėti, nes to suderinta nebuvo jokia sutartimi, o priėmė vežti, laikydamas, jog grandinėmis pritvirtintas krovinys yra tinkamai įpakuotas. Siuntėjas įpakavo krovinį ir pateikė vežėjui. Siuntėjas turėjo žinoti koks turi būti įpakavimas, jie yra profesionalai. CMR konvencija numato pareigą priimant krovinį patikrinti jo pakuotę, taip pat rašyti pastabas, jeigu mano, jog yra netinkamai supakuota, tai jis turi apskritai atsisakyti vežti krovinį. Įmonė Hamilton Sekargas turi teisę rašyti inspektavimo išvadas, tokia ir pateikė. Kuo užsiima pasakyti negali. Patvirtino, jog pateikto CMR važtaraščio 23 grafoje nėra vežėjo parašo. Galima sakyti, kad CMR važtaraštis nufotografuotas tuomet, kuomet krovinys dar nėra išvažiavęs iš pakrovimo vietos. Krovinys nuo tada kai buvo atvežtas kiek žinoma buvo saugomas Lašinių k. Įmonės teritorijoje plokštės galimai buvo tranzuojamos iš vienos vietos į kitą. Plokštės yra nepanaudotos. Negali nurodyti koks dokumentas patvirtinta plokščių vertę. Nuostolių dydį patvirtina atsakovo teiginiai, dokumentų nėra. Atsakovė atsisako mokėti nes prievolė įvykdyta netinkamai. Krovinio įtempimo diržai galėjo veikti laužimo būdu, dėl to plokštės ir įtrūko. Ieškovė buvo neatidus vežėjas, kuris nepasirūpino, kad kvalifikuotas vežėjas vykdytų pervežimo darbus, savavališkai uždėjo tvirtinimo diržus, nesikonsultavo ir nebendradarbiavo su klientu, nėra jokių duomenų kad diržai buvo tinkamai pritvirtinti, ar jie įtempti ar neįtempti, be to vairuotojas tokio tvirtinimo neatžymėjo CMR važtaraštyje, tai buvo matyti, tik atvežus krovinį. Buvo prašyta pateikti duomenis apie tai, kiek dar krovinių transporto priemonėje buvo gabenama, iš fotonuotraukų pateiktų teismui matyti, kad kiti kroviniai nebuvo jokiomis juostomis surišti, jie voliojosi transporto priemonėje, bet kaip ir laisvai judėjo, šalia tų kraunamų plokščių. Kol krovinys dar nebuvo iškrautas, atidengus tentą, matyti, kad kitos prekės, kiti kroviniai palaidai išmėtyti šalia ginčo plokščių, nežinome kokio svorio buvo tie kroviniai ir jie galėjo turėti įtakos, dėl netinkamo judėjimo kitų krovinių galėjo būti padaryta įtaka plokščių lūžiui. Atsakovė užsakė 8 plokštes iš jų 4 buvo sugadintos. Už visas 8 plokštes buvo sumokėta 9 746,00 Eur vykdant užsakymą, atsakovė mano, jog kitų plokščių nebus galima panaudoti ir prašo priteisti visą žalą, kuri sudaro 9 746,00 Eur. Negali atsakyti ar sugadinta plokščių apačia. Plokščių pardavėjui buvo sumokėta 9 746,00 Eur suma, byloje tai patvirtinančių dokumentų nėra. Tokie dokumentai nebuvo pateikti, nes buvo svarstoma dėl ieškinio reikalavimų, galimai reikėjo įtraukti trečiąjį asmenį – „Marmūrinį liūtą“, kuris sumokėjo už „Viaro“, dėl to dokumentai nebuvo pateikti. „Viaro“ užsakė sau krovinį, už kurį apmokėjo kita įmonė (Teismo posėdžio 44:00 min – 45:30 min).

8.                      Trečiasis asmuo UAB „Eurotransport24“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad UAB „Viaro“ priešieškinis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas. Nurodė, jog pervežant krovinį iš Italijos į Lietuvą, jokių eismo įvykių, avarijų, dėl ko krovinys galėjo būti pažeistas nebuvo. Siurvejeris UAB „Klaipėdos netas“ nustatė, kad esant nepakankamam metalinių stovų aukščiui, įtempiant diržus dešinėje pusėje esančios plokštės yra laužiamos, kas reiškia krovinio pažeidimą ne dėl vežėjo veiksmų, o dėl netinkamo krovinio paruošimo transportavimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų 

9.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš tarptautinio krovinių vežimo keliais teisinių santykių. Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų.

10.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Transtira logistics“ ir atsakovė UAB „Viaro“ 2021 m. liepos 5 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vežėjas – ieškovė, įsipareigojo organizuoti šioje sutartyje užsakovo – atsakovės nurodyto krovinio transportavimą, o užsakovas įsipareigoja sutartu laiku vežėjui sumokėti visą sutartą kainą. Kaip matyti, iš sutarties turinio šalys susitarė dėl krovinio pervežimo už 726,00 Eur su PVM sumą (e. b. l. 7-8). Iš byloje esančio 2021 m. liepos 9 d. tarptautinio krovinių transportavimo (CMR) važtaraščio, matyti, jog faktiškai pervežimą atliko trečiasis asmuo – UAB „Eurotransport24“. Krovinio siuntėjas Elite Stone S.r.l., krovinio gavėjas – UAB „Marmūrinis liūtas“. CMR važtaraštyje pažymėta, jog krovinys atvyko pažeistas (e. b. l. 10). 2021 m. liepos 13 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 726,00 Eur sumai, už minėto krovinio pervežimą (e. b. l. 12). Taip pat, byloje pateikta 2021 m. liepos 20 d. ir atsakovės pretenzija, kurioje ji nurodo, jog patyrė 9 746,00 Eur nuostolius už krovinį, taip pat 726,00 Eur transportavimo išlaidas (b. l. 13). Byloje, taip pat pateiktas 2021 m. liepos 27 d. krovinio pažeidimo raportas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad krovinys buvo pažeistas dėl netinkamos pakuotės / netinkamo krovinio paruošimo transportavimui. Pažymėta, kad įtrūkusių / suskilusių plokščių aukštis yra 192 cm, o transportiniai rėmai (144 cm) yra per žemi, todėl viršuje plokštės išsikišusios apie 48 cm ir neturi tinkamos atramos. Neturėdamos atramos plokštės yra laužiamos/veikiamos įtempiant tvirtinimo diržus. Taip pat, raporte nurodyta, jog krovinio vertė pagal pretenziją sudaro 9 746,00 Eur (krovinio vertės dokumentai nepateikti). Krovinio pristatymo gavėjui metu nustatyta, kad pervežimo metu buvo pažeistos keturios plokštės, siurvejerio vertinimu, siekiant sumažinti nuostolius, dalis plokščių gali būti panaudotos mažesnių matmenų gaminiams (e. b. l. 14-19).

11.                      2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė atsakė į atsakovės pretenziją, nurodydama, kad neturi pagrindo tenkinti pretenzijos, kadangi dėl minėto krovinio apgadinimo nekyla vežėjo atsakomybė. Atitinkamai dėl patirtų nuostolių atlyginimo rekomenduoja kreiptis į krovinio siuntėją, prašo kompensuoti 726,00 Eur papildomas išlaidas, ekspertų paslaugas (e. b. l. 22). Taip pat, pateikė minėtas išlaidas pagrindžiančią 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 23-24). 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė pateikė pakartotinę pretenziją 10 472,00 Eur sumoje (e. b. l. 26-29), į kurią ieškovė atsakė 2021 m. rugsėjo 9 d. nurodydama, kad nesutinka su pretenzija ir dėl minėto krovinio apgadinimo nekyla vežėjo atsakomybė (e. b. l. 30). Atsakovės pateiktame 2021 m. liepos 9 d. CMR važtaraštyje, matyti, jog jokių žymų važtaraščio grafoje – 18 Vėžėjo sąlygos ir pastabos, nėra. Taip pat, pateikta 2022 m. kovo 2 d. UAB „Sekargas Hamilton“ inspekcijos ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad apžiūros metu pastebėti išilginiai trūkiai, fasadinės pusės pažeidimai, akmens masės byrėjimas, bei apsauginio stiklo audinio tinklo pažeidimai. Taip pat nurodyta, kad 43 cm plokštės dalis, kuri neturi faktinės atramos ir tempiant diržus patirtų spaudimą žemyn bei lenkimą/laužimą į vidinę A tipo rėmo pusę. Ši dalis atsiremtų tik į medinius tašelius (kurie neatstoja tvirtos atramos), skirtus vibracijų slopinimui bei trinties koeficiento padidinimui tarp rėmo ir akmens plokštės. Panaudojus per didelę diržų tempimo jėgą ji galėtų pakenkti plokščių vientisumui ir įtakoti jų deformacijas. Taip pat nurodoma, kad netikslingas pačių kraštinių tempimo diržų panaudojimas, kadangi plokščių galai neturi jokių atramos taškų, padidintas ar netolygus pirmo ir penkto diržų tempimas, sukeltų spaudimo/lenkimo jėgas, kurios galėtų įtakoti plokščių trūkius transportavimo metu (e. b. l. 134-142).

Dėl vežėjo atsakomybės  

12.                      Abi šalys pagrįstai nurodo, jog nurodytai vežimo sutarčiai taikytina CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnis). Ieškovė iš esmės teigia, kad krovinys sugadintas ne dėl kokių nors ieškovės neteisėtų veiksmų ar kaltės, o dėl netinkamos pakuotės/netinkamo krovinio paruošimo transportavimui, už ką nėra atsakingas vežėjas. Ieškovė remiasi CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktu, kuris numato, jog vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Be to, ieškovės teigimu CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b) papunktis numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Atsakovės teigimu, ieškovė neinformavo atsakovės, kad krovinio vežimas yra perduodamas trečiajam asmeniui, vežėjas jokių žymų perimdamas krovinį iš Italijos kompanijos dėl netinkamos krovinio pakuotės nefiksavo. Atsakovė remiasi CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punktu, kuriame nurodyta, jog jei vežėjas neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. 

13.                      Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas CMR Konvencijos nuostatas, yra konstatavęs, jog vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos veiksniu, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti būtent dėl šio veiksnio. Jeigu vežėjas įrodinėja, kad krovinį netinkamai paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo arba gavėjo pavedimu (CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis), jis turi įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007).

14.                      Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

15.                      Autentiškuose CMR konvencijos tekstuose 18 straipsnio 2 punkte yra antrasis sakinys – reikalavimą pateikiantis asmuo turi teisę įrodinėti, jog visa ar dalis žalos nėra padaryta dėl šių rizikos faktorių (angl. The claimant shall, however, be entitled to prove that the loss or damage was not, in fact, attributable either wholly or partly to one of these risks); ii) CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo modelis, pagal kurį iš vežėjo nereikalaujama, kad jis įrodytų, jog žala atsirado būtent dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatytų ypatingos rizikos faktorių, o užtenka įrodyti, kad šie faktoriai galėjo būti žalos atsiradimo priežastis. Tai nereiškia, kad pakanka įrodyti vien žalos faktą ir vienos ar kelių aplinkybių, nurodytų CMR 17 straipsnio 4 punkte, buvimą, tačiau vežėjas privalo įrodyti ir ryšį tarp jų, įvertinant sugadinimų pobūdį ir kitas aplinkybes. Vežėjui tai įrodžius, įrodinėjimo našta perkeliama reikalavimą pareiškusiam asmeniui, kuris turi teisę įrodyti, kad ypatingos rizikos aplinkybės nebuvo žalos atsiradimo priežastimi; iii) CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės yra universalios visiems 17 straipsnio 4 punkte įtvirtintiems atleidimo nuo atsakomybės pagrindams; iv) jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, tuomet atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Vien tik konstatavimas fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nepakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, nutarties 19–25 punktai).

16.                      Teismas sprendžia, kad ieškovė nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo turi būti atleista vadovaujantis CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 punktu ir 17 straipsnio 4 punktu. Pagal CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 punktą, jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Remiantis CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punktu, pagal 17 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai (b papunktis).

17.                      Įvertinimui, ar ieškovė pagrįstai prašo taikyti vežėjo atsakomybę šalinančias CMR Konvencijos nuostatas, pasisakytina dėl krovinio sugadinimo priežasčių ir siuntėjo pareigos tinkamai įpakuoti bei sudėti krovinį.

18.                      Siekiant nustatyti krovinio sugadinimo priežastis, byloje buvo pateiktos kelios krovinio pažeidimo priežasčių tyrimo išvados. Ieškovės pavedimu siurvejeris UAB „Klaipėdos Netas“ 2021 m. liepos 26 d. atsakovės nurodytoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), atliko ginčo krovinio apžiūrą ir surašė 2021 m. liepos 27 d. krovinio pažeidimo raportas Nr. V293.21. Raportą sudarė siurvejeris A. A. Atsakovė pateikė 2022 m. kovo 2 d. UAB „Sekargas Hamilton“ inspekcijos ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kartu su inspekcijos ataskaita, nebuvo pateikti jokie duomenys, sertifikatai, pagrindžiantys, jog UAB „Sekargas Hamilton“ gali atlikti tokio pobūdžio tyrimus, todėl inspekcijos ataskaitoje esantys duomenys vertinami prieštaringai. Priešingai, byloje yra pateikti duomenys, jog UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo raportą surašęs A. A., turi vežimo vadybos magistro diplomą, yra išklausęs VšĮ „Linavos“ mokymo centro seminarą „Saugus krovinio tvirtinimas ir išdėstymas“.

19.                      Raporte nurodyta, kad siurvejeris atliko akmens masės plokščių pažeidimo tyrimą, siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes. Apžiūra atlikta dalyvaujant UAB „Viaro“ atstovui. Byloje nėra duomenų, jog minėtas raportas būtų buvęs ginčijamas ar nuginčytas. Raporte konstatuota, jog pakrovimo metu ant metalinio A-formos transportavimo stovo buvo pakrautos 8 plokštės (4 iš vienos A formos stovo pusės ir 4 iš kitos). Po pakrovimo siuntėjas plokštes ant stovų tarpusavyje sutvirtino 2 metalinėmis grandinėmis. Krovinys mašinoje papildomai sutvirtintas 5 tvirtinimo diržais (spaudimo iš viršaus metodu, įtempiant diržus nuo dešinio borto per krovinio viršų link kairiojo puspriekabės borto). Po stovais ant puspriekabės grindų vairuotojas padėjo neslystančios medžiagos kilimėlius. Be kita ko, raporte konstatuota, kad krovinys buvo pažeistas dėl netinkamos pakuotės / netinkamo krovinio paruošimo transportavimui. Pažymėta, kad įtrūkusių / suskilusių plokščių aukštis yra 192 cm, o transportiniai rėmai (144 cm) yra per žemi, todėl viršuje plokštės išsikišusios apie 48 cm ir neturi tinkamos atramos. Neturėdamos atramos plokštės yra laužiamos/veikiamos įtempiant tvirtinimo diržus.

20.                      Iš šio raporto matyti, kad krovinio pažeidimą lėmė netinkama pakuotė/netinkamas krovinio paruošimas transportavimui. Atsakovė nenuginčijo UAB „Klaipėdos netas“ siurvejerio raporte nurodytų išvadų. Atsakovė teigė, jog plokščių pažeidimus galėjo lemti, kiti blogai pritvirtinti laisvai judantys kroviniai, tačiau ieškovė negali būti pripažinta atsakinga už plokščių pažeidimą net ir darant prielaidą, jog kiti kroviniai galėjo laisvai judėti po transporto priemonę, kadangi plokštės pažeistos viršuje, tuo tarpu jokių plokščių pažeidimų apačioje nebuvo užfiksuota.

21.                      Atsakovės teigimu, tiek UAB „Klaipėdos Netas“ raporte, tiek ir UAB „Sekargas Hamilton“ atliktame tyrime nurodyta, kad įtakos vežimui turėjo įtempimas diržais. Atsakovės atstovė teigė, jog vežėjas negalėjo tų diržų dėti, nes to suderinta nebuvo jokia sutartimi, o priėmė vežti, laikydamas, jog grandinėmis pritvirtintas krovinys yra tinkamai įpakuotas. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką krovinys turi būti pakrautas į transporto priemonę tokiu būdu, kad būtų užtikrintas jo saugumas ir stabilumas transportavimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Teismas sprendžia, jog tinkamo krovinio įpakavimo ir sudėjimo į transporto priemonę pareiga tenka jo gamintojui ir siuntėjui įmonei „Elite Stone SRL“. Šią išvadą pagrindžia krovinio specifika – akmens masės plokštės. Jie buvo supakuoti po 4 vienetus A tipo laikiklyje ir apjuostos 2 metalinėmis grandinėmis, plokščių aukštis 192 cm, krovinys papildomai sutvirtintas 5 tvirtinimo diržais, bei ant puspriekabės grindų buvo padėtos neslystančios medžiagos kilimėliai. Krovinio savybės buvo žinomos tik jį įpakavusiam gamintojui siuntėjui „Elite Stone SRL“, įskaitant krovinio jautrumą, todėl, parinkdamas tokio krovinio pakuotes (stovus, jų aukštį) ir jas sudėdamas transporto priemonėje, jis privalėjo įvertinti visus veiksnius, galinčius turėti įtakos kroviniui transportavimo metu, t. y. ar stovas yra pakankamo aukščio ir ar krovinys gali būti veržiamas diržais siekiant užtikrinti krovinio stabilumą puspriekabėje. Krovinio vežėjas nėra pakavimo specialistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015UAB „EMTC Machinery“ v. UAB „Solaris Baltic“). Faktinio vežėjo vairuotojo, neturinčio specialių tokio krovinio pakavimo žinių, pareiga buvo paprastai išoriškai matomų krovinio pakavimo trūkumų fiksavimas (CMR Konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunktis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad krovinio įpakavimas būtų buvęs akivaizdžiai  ydingas vertinant jį išoriškai, juolab kad krovinio vežėjai nebuvo pateikta informacija, iš kurios ji būtų galėjusi spręsti apie vežamo krovinio jautrumą bet kokiems pakuotės pažeidimams. Remiantis CMR Konvencijos 9 straipsnio 2 punktu, vežėjas atitinkamus įrašus krovinio važtaraštyje turi padaryti tik tada, jei egzistuoja išoriniai pakuotės pažeidimai, kurie vežėjui yra akivaizdūs, o kaltu dėl pareigos pažeidimo jis galėtų būti laikomas tada, jei krovinio įpakavimas buvo akivaizdžiai netinkamas ir vežėjas tai žinojo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CMR Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013 PVC EXPERT OU v. UAB „Rivatra“).

22.                      Atmestini atsakovės argumentai, jog vežėjas ar jo vairuotojas nepateikęs pastabų, jog krovinys netinkamas ar netinkamai supakuotas, tokiu būdu prisiėmė pareigą, kad įpakavimas yra tinkamas. Pažymėtina, kad atsakovė, priimdama krovinį ir nenustačiusi akivaizdžių išorinių krovinio įpakavimo ar pakrovimo pažeidimų, kuriems esant šį faktą turėtų nurodyti CMR važtaraštyje, tinkamai įvykdė šį reikalavimą.

23.                      Be to, atmestinas atsakovės argumentas, jog plokščių sugadinimą lėmė išskirtinai vairuotojo savavališki veiksmai, t. y. jog buvo uždėti tvirtinimo diržai ir nėra jokių duomenų kad diržai buvo tinkamai pritvirtinti, įtempti ar neįtempti. Kaip jau minėta, siurvejerio raporte nurodyta, jog plokštės išsikišusios apie 48 cm, kadangi stovo aukštis yra per mažas, taigi plokštės neturi atramos. Ir būtent dėl to, jog plokštės neturi atramos, jos yra laužiamos/veikiamos įtempiant tvirtinimo diržus. Pagal kasacinio teismo praktiką, tik nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo, vežėjas nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, ir todėl gali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta atsakomybę ribojančia taisykle (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-328/2004; 2013 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014).

24.                      Šalių sudarytos sutarties 2.3.4. punktas reglamentuoja užsakovo atsakomybę dėl patiriamų nuostolių jei pakraunant krovinė viršijamas nustatytas leidžiamas svoris priekinėje arba galinėje ašyje ir vairuotojas negalėjo dalyvauti pakraunant krovinį į priekabą arba negalėjo įtakoti tokio pakrovimo proceso; kai krovinio faktinis svoris skiriasi nuo sutartyje nurodyto svorio; jei vairuotojui neleidžiama pritvirtinti krovinio diržais; kai krovinio pobūdis ar jo pakuotė nenumatyti taip, kad atlaikytų reikiamą diržų įtempimą, arba dėl krovinio pobūdžio neįmanoma krovinio tvirtinti diržais. Tačiau konkretaus šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo į transporto priemonę nėra. Krovinį faktiškai į transporto priemonę krovė siuntėjas. Nors faktinis vežėjas neturėjo pareigos tikrinti bei prižiūrėti ar krovinys kraunamas tinkamai, vairuotojas sutvirtino krovinį diržais. Byloje nėra jokių duomenų, apie tai, jog tvirtinti krovinį diržais negalima ar draudžiama nėra. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, jog siuntėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl to, jog krovinys papildomai sutvirtintas diržais.

25.                      Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, jog ieškovė nėra atsakinga  dėl krovinio sugadinimo, krovinys buvo apgadintas dėl netinkamo įpakavimo/netinkamo krovinio paruošimo transportavimui.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą ir patirtas išlaidas susijusias su civilinės atsakomybės nustatymu bei priešieškinio reikalavimo priteisti patirtus nuostolius.

26.                      Ieškovė ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės ieškovei 726,00 Eur skolą už atliktą pervežimą ir 726,00 Eur išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės nustatymu ir įvertinimu, sumą, t. y. bendrą 1 452,00 Eur sumą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir visas kitas patirtas išlaidas. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės patirtus nuostolius – 9 746,00 Eur, priteisti atsakovei iš ieškovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylos vedimo išlaidas.

27.                      Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai bendriausia prasme yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). Krovinio vežimo sutarties samprata yra atskleista CK 6.808 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Minėto straipsnio 2 dalis numato, jog vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Šiuo atveju sutartinius santykius tarp šalių įrodo CMR važtaraščiai bei tarp šalių sudaryta 2021 m. liepos 5 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta byloje, ieškovė pagal pervežimo sutartį su atsakove savo pareigas atsakovės atžvilgiu įvykdė ir turi teisę į atlyginimą už pervežimo paslaugas pagal sutartį. Byloje atsakovė neginčija, jog krovinys buvo pervežtas iš Italijos į krovinio pristatymo vietą Lietuvoje. Atsakovė neatsiskaito su ieškove, kadangi mano, jog ji kalta dėl krovinio sugadinimo. Konstatavus, jog nėra vežėjos atsakomybės dėl krovinio sugadinimo, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 726,00 Eur skolą už suteiktas krovinio vežimo paslaugas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (Civilinio kodekso 6.808 straipsnis). 

28.                      Taip pat, ieškovė nurodo, jog patyrė 726,00 Eur nuostolius, susijusius su civilinės atsakomybės nustatymu. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai vertintini kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 

29.                      Ieškovė įrodinėdama nuostolių dydį, byloje pateikė 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaita faktūra NET No. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išrašyta trečiajam asmeniui UAB „Eurotransport24“ bei 2021 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, jog būtent UAB „Eurotransport24“ sumokėjo UAB „Klaipėdos Netas“ – 726,00 Eur sumą, todėl reikalavimo teisę dėl nuostolių atlyginimo turi ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „Eurotransport24“. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog ieškovė būtų sumokėjusi šią sumą UAB „Eurotransport24“ ir taip patyrusi nuostolius ar kitaip perėmusi iš trečiojo asmens reikalavimo teisę dėl nuostolių atlyginimo (CPK 178 straipsnis). Todėl, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl 726,00 Eur nuostolių yra nepagrįstas, kadangi ieškovė neįrodė, jog turi reikalavimo teisę dėl šių nuostolių atlyginimo.

30.                      Pažymėtina ir tai, jog atsakovė, neturi reikalavimo teisės į ieškovę dėl 9 746,00 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, nes šioje dalyje neįrodė, nei aplinkybės, jog ji turi reikalavimo teisę, į ieškovę, nei pačio žalos dydžio ir fakto (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Kaip jau minėta, vežėjas šiuo atveju neturi civilinės atsakomybės dėl sugadintų plokščių, kadangi pažeidimai įvyko dėl netinkamos pakuotės/netinkamo transportavimo.

31.                      Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, 27 punktas).

32.                      Kaip jau minėta, šiuo atveju, byloje nėra įrodyta, jog dėl krovinio sugadinimo yra kalta ieškovė, t. y. neįrodyta ieškovės kaltė, taip pat atsakovė neįrodė nei padarytos žalos dydžio, nei apskritai aplinkybės, jog ji galėtų turėti reikalavimo teisę į ieškovę. Tuo verčia abejoti, atsakovės atstovės, išsakyti teiginiai teismo posėdyje, jog „Plokščių pardavėjui buvo sumokėta 9 746,00 Eur suma, byloje tai patvirtinančių dokumentų nėra. Tokie dokumentai nebuvo pateikti, nes buvo svarstoma dėl ieškinio reikalavimų, galimai reikėjo įtraukti trečiąjį asmenį – „Marmūrinį liūtą“, kuris sumokėjo už „Viaro“, dėl to dokumentai nebuvo pateikti. „Viaro“ užsakė sau krovinį, už kurį apmokėjo kita įmonė“. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nėra visų civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų sąlygų, todėl pripažintina, kad atsakovės reikalavimas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atstovei advokatei Gintarei Raišutienei už atstovavimą yra sumokėjusi 2 057,00 Eur (1 t., e. b. l. 151–160), o taip pat sumokėjo 33,00 Eur žyminį mokestį. Teismo vertinimu, nurodyta išlaidų už advokato teisines paslaugas suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių ir yra proporcinga. Ieškinio reikalavimus tenkinus 50,00 procentų, priešieškinio reikalavimus atmetus, proporcingai patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai ir atsakovo atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 75 proc. (1 567,50 Eur) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 

34.                      Atsakovės atstovės pateiktais duomenimis, atsakovė UAB „Viaro“ turėjo 219,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas atsakovė nepateikė. Atmetus priešieškinį ir patenkinus 50 procentų ieškinio reikalavimų,  proporcingai patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai ir atsakovo atmestų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 54,75 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35.                      Priešpriešines sumas įskaičius, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 512,75 Eur (1 567,50 Eur – 54,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

36.                      Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 6,34 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 5,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970), todėl, ieškinio reikalavimus tenkinus 50,00 procentų, priešieškinio reikalavimus atmetus, proporcingai patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai ir atsakovo atmestų priešieškinio reikalavimų daliai -  iš ieškovės valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1,59 Eur, o iš atsakovės valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 4,75 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB „Transtira logistics“ ieškinį tenkinti iš dalies. 

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Transtira logistics“, juridinio asmens kodas 304612389, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viaro“, juridinio asmens kodas 158841877, 726,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų 00 ct) skolą už atliktą pervežimą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (726,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 512,75 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvylikos eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovės UAB „Viaro“ priešieškinį  ieškovei UAB „Transtira logistics“ dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira logistics“, juridinio asmens kodas 304612389, 1,59 Eur (vieno euro 59 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke mokėtojo pasirinkimu, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viaro“, juridinio asmens kodas 158841877, 4,75 Eur (keturių eurų 75 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke mokėtojo pasirinkimu, nurodant įmokos kodą 5662.        

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                Gintautas Kaulakis