Civilinė byla Nr. e2A-322-587/2022
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00008-2020-1
Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.6; 2.6.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2815-986/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiajam asmeniui S. K. dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bei trečiojo asmens S. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl konsultavimo paslaugų sutarties pripažinimo apsimestine ir tikrojo sandorio pripažinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) ieškiniu prašė: 1. pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius: 1) 2018 m. gruodžio 6 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_05461 atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 1 674,64 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0229, 2) 2019 m. sausio 9 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_05608 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 037,64 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0230, 3) 2019 m. vasario 4 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_05758 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 807,74 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0231, 4) 2019 m. kovo 5 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_05949 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“1 674,64 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0232, 5) 2019 m. balandžio 10 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_06178 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 674,64 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0233, 6) 2019 m. gegužės 14 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_06284 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 674,64 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0234, 7) 2019 m. birželio 16 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_06475 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 674,64 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0235, 8) 2019 m. birželio 25 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_06503 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 681,66 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0236, 9) 2019 m. birželio 25 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_06601 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 177,13 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0236, 10) 2019 m. liepos 9 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_06599 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 640,66 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0236, 11) 2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_06733 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 674,64 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0237, 12) 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 371_06906 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 674,64 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0238, 13) 2019 m. spalio 1 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą Nr. 71_07071 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 934,64 Eur sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINA0239; 2. taikyti restituciją ir ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 27 001,95 Eur grąžintinų mokėjimų sumą, 1 163,55 Eur kompensacines palūkanas, 8 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. Bylą dalyje dėl atsakovės ir trečiojo asmens priešieškinio prašo nutraukti. Atsisakius bylą šioje dalyje nutraukti, prašo atsakovės ir trečiojo asmens priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimo išlaidas.
2. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo S. K. priešieškiniu ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė: 1) pripažinti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 31 d. sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis (įskaitant jos priedą Nr. 1) yra apsimestinis sandoris ir taikyti sandorio pripažinimo apsimestiniu teisinius padarinius – pripažinti, kad tikrasis sandoris yra tas, jog darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojas S. K. susitarė, kad darbuotojui S. K. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutartyje Nr. ENM-DS-18/11/02-01 numatyto darbo užmokesčio papildomai mokės kas mėnesį po 1 674,64 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir kompensuos darbuotojui jo vykimo iš namų į darbą ir iš jo į namus išlaidas bei kitas išlaidas, susijusias su darbo pareigų vykdymu, o kitos 2018 m. spalio 31 d. konsultavimo paslaugų sutarties (įskaitant jos priedą Nr. 1) sąlygos nėra tikrojo sandorio sąlygos, todėl nėra įpareigojančios; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovę konsultuoti, ieškovė įsipareigojo paslaugas priimti ir atsiskaityti mokant 1 384,00 Eur atlyginimą už suteiktas paslaugas. Į paslaugų kainą buvo įskaičiuotos visos paslaugų teikėjo numatytos su konsultavimo paslaugų teikimu susijusios išlaidos, tačiau, esant poreikiui, numatyta padengti atsiradusias papildomas išlaidas. Trečiasis asmuo S. K. yra atsakovės direktorius ir nuo 2018 m. lapkričio 2 d. ieškovės direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. spalio 24 d. trečiasis asmuo de facto pagal 2018 m. lapkričio 2 d. ieškovės vadovo įgaliojimą vykdė ieškovės vadovo funkcijas. Atsakovė iš ieškovės nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. spalio 1 d. kas mėnesį gaudavo jai nepriklausantį atlyginimą už realiai nesuteiktas paslaugas. Už paslaugų pagal sutartį teikimą visais atvejais buvo nurodoma 1 384 Eur plius PVM (t. y. 1 674,64 Eur) kaina. Į sąskaitas SF2, SF3, SF8 ir SF11 be 1 674,64 Eur už paslaugas išrašytos sumos buvo įtrauktos papildomos paslaugos ir išlaidos, kurios nebuvo patirtos. Sutartis neturėjo ir negalėjo būti vykdoma tęstinį laikotarpį, 1 384 Eur dydžio atlyginimas atsakovei už suteiktas paslaugas buvo maksimalus, ne mėnesinis atlygis. Direktorius tik gavęs išankstinį bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą turėjo teisę sudaryti sandorius, kurių vertė viršija 1 448,10 Eur. Jeigu bent dalis paslaugų buvo suteikta, jos dubliavosi su trečiojo asmens pareigomis bendrovėje, už kurias jis kas mėnesį gaudavo 2 631,58 Eur darbo užmokestį.
4. 2020 m. rugsėjo 9 d. iš esmės priešieškiniui analogiškas prašymas buvo pateiktas Darbo ginčų komisijai, kuri 2020 m. spalio 20 d. sprendimu prašymą atsisakė nagrinėti. Trijų mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dėl sutarties pripažinimo apsimestine terminas yra praleistas 1 m. ir 8 mėn. Atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė konsultavimo paslaugų sutarties apsimestinio pobūdžio, tariamai pridengto sandorio (darbo sutarties) esminių – darbo apmokėjimo – sąlygų. Trečiasis asmuo prašo 6 000 Eur papildomų išlaidų už automobilio nuomą konsultavimo funkcijoms atlikti, nors sutartis tokius veiksmus atlikti draudė, to nenumatė ir darbo sutartis. Papildomos išlaidos nėra pagrįstos. Nepateikta pirminių automobilio nuomos sutarties sudarymo įrodymų, nepagrįsta, kad automobilis išnuomotas būtent paslaugoms pagal sutartį teikti (ar darbo sutarties funkcijoms vykdyti), nepagrįsta, kad 4 500 – 5 500 km/mėn. buvo nuvažiuojama paslaugų teikimo (konsultavimo) ar darbo funkcijų vykdymo tikslais. Sąskaita faktūra išrašyta 2019 m. spalio 1 d., t. y. kai trečiojo asmens įgaliojimai vykdyti vadovo pareigas turėjo baigtis nuo 2019 m. lapkričio 1 d., tačiau faktiškai nutrūko anksčiau jau 2019 m. rugsėjo 19 d.
5. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo S. K. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad trečiasis asmuo yra vienintelis atsakovės akcininkas ir darbuotojas (direktorius). Per trumpą laiką buvo sudarytos dvi sutartys – 2018 m. spalio 31 d. konsultavimo paslaugų sutartis, po to einančią darbo dieną – darbo sutartis su trečiuoju asmeniu. 2018 m. lapkričio 2 d. ieškovės direktorius D. M. ieškovės vardu išdavė įgaliojimą trečiajam asmeniui įgyvendinti visas ieškovės vadovo teises. Konsultavimo paslaugų sutarties tikroji prasmė yra dalies darbuotojo S. K. darbo užmokesčio maskuotė ieškovės reikalavimu. Sutartis inicijavo ieškovės akcininkų atstovas D. J.. Naujojo ieškovės direktoriaus darbo užmokestis būtų įformintas dviem sutartimis, viena suma, ne daugiau kaip 2 000 Eur po mokesčių būtų įrašyta į darbo sutartį, o likusi dalis – į atlygintinų paslaugų sutartį, iš viso mokėtinas darbo užmokestis sudarytų 3 000 Eur sumą. Sutartis paruošė ieškovės teisininkė. Pati ieškovė pripažįsta, jog būtų neįmanoma trečiajam asmeniui lygiagrečiai ir dirbti, ir teikti atlygintinas konsultacijas, tokios konsultacijos įeina į ieškovės direktoriaus funkcijas. Konsultavimo sutartis nuo pat pradžių buvo vykdoma laikant, kad joje yra numatyta kas mėnesį mokėtina suma. Konsultavimo sutartyje yra numatyta ieškovės prievolė atlyginti trečiojo asmens išlaidas (automobilio nuomos, nakvynės, reprezentacines išlaidas ir t. t.) darbo funkcijai vykdyti. Trečiasis asmuo daug važinėjo darbo metu. Per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal nusistovėjusią praktiką trečiasis asmuo sudarė 63 sandorius, viršijusius 1 448,10 Eur sumą, nė vienam jų nebuvo prašyta visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. Ieškovė ginčija tik mokėjimus pagal konsultavimo sutartį, o ne sandorius, kuriuos pajamoms ieškovei uždirbti sudarė trečiasis asmuo.
6. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-783 darbo byloje Nr. APS-131-19923 nusprendė, kad darbuotojas S. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ praleido Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 220 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, terminą atsisakė atnaujinti. Reikalavimui dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir apsimestinio sandorio teisinių padarinių taikymo netaikytini ieškinio senaties terminai, atsakovės ir trečiojo asmens teisės buvo ir yra pažeidžiamos kiekvieną dieną. Darbo byloje konsultavimo sutarties apsimestinumas nebuvo nagrinėjamas.
7. Ieškovė mėgina išreikalauti dalį ieškovės darbuotojui S. K. kaip darbo užmokestį sumokėtų sumų. Ji pažeidžia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tik tarpininkavo ir jokių prievolių trečiajam asmeniui neturi, nuosavybės teises. Tenkinus ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tektų trečiajam asmeniui sumokėti savomis piniginėmis lėšomis. Konsultavimo paslaugų sutarties 5.4 punkte numatyta PVM sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka, atlygis turėjo būti mokamas kas mėnesį. Dėl atliktų darbų aktų surašymo atsakovė ir trečiasis asmuo nesitarė, vykdant sutartį akcininkai jų iš trečiojo asmens nereikalavo. Apsimestinis sandoris yra iš dalies niekinis sandoris, niekinė yra apgaulė (apsimestinė išraiška), o galioja tik tikrasis (paslėptasis) sandoris. Niekiniams sandoriams ginčyti ieškinio senaties terminai nėra taikomi, DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto procedūrinio termino praleidimas negali sukelti neigiamų padarinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino niekine ir negaliojančia 2018 m. spalio 31 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą konsultavimo paslaugų sutartį (įskaitant jos priedą Nr. 1) ex officio (teismo iniciatyva) ab initio (nuo jo sudarymo momento). Pripažino, jog darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojas S. K. susitarė, kad darbuotojui S. K. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie 2018 m. spalio 2 d. darbo sutartyje Nr. ENM-DS-18/11/02-01 numatyto darbo užmokesčio papildomai mokės kas mėnesį po 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kompensuos darbuotojui vykimo iš namų į darbą ir iš jo į namus išlaidas bei kitas išlaidas, susijusias su darbo pareigų vykdymu. Kitas priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš ieškovės 4488,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 3 230,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas trečiajam asmeniui S. K.. Priteisė iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei 19,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismui nekilo abejonių, kad tikroji sandorį sudariusių šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai sudarant konsultavimo paslaugų sutartį buvo trečiajam asmeniui S. K. priklausančio mokėti dalies darbo užmokesčio išmokėjimas kita, nei darbo sutarties, forma, sudarant susitarimą dėl konsultacinių paslaugų teikimo. Šalys iš esmės vienu metu sudarė du sandorius, todėl šie sandoriai turi būti aiškinami ne izoliuotai, o kartu. Ginčijamas sandoris buvo abstraktaus pobūdžio, jo tinkamo vykdymo ieškovė niekada nekontroliavo, sąskaitas laiku apmokėdavo, o pretenzijas dėl jo pradėjo reikšti tik 2019 m. rudenį. 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutartimi S. K. 2018 m. buvo nustatytas 2 631,58 Eur darbo užmokestis, kas atitiko 2 000 Eur darbo užmokestį „į rankas“. S. K. ir ieškovės vardu veikiantys asmenys D. J., D. M. darbo sutarties sudarymo metu visiškai pasitikėjo vieni kitais. S. K. nurodė siektiną jo pradinį atlygį – 3 000 Eur į rankas (5 178 Eur prieš mokesčius), šiam darbo užmokesčiui prieštaraujančių įrodymų, be darbo sutarties, nėra. Iš 2018 m. lapkričio 8 d. S. K. susirašinėjimo su G. Č. matyti, kad į siektiną atlygį įeina ir B2B (verslas verslui) konsultavimo mokestis. Atsakovė tuo metu teikė konsultavimo paslaugas kita įmonei – UAB „Asset Management Company“, 2020 spalio mėn. už tai gavo 8020,73 Eur pajamų. Teismas sprendė, kad S. K. įsidarbindamas pas ieškovę sulygo dėl 3 000 Eur užmokesčio į rankas, ką iš esmės taip pat patvirtina ir konsultavimo paslaugų sutartyje nurodytas atlyginimas už suteiktas konsultavimo paslaugas (1 384,00 Eur suma). Teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad atskaičius dividendų ir gyventojų pajamų mokesčius, trečiajam asmeniui S. K. turėtų būti išmokėta 1 000 Eur suma (1 384 Eur - 15 % - 15 % = 999,94 Eur), kas taip pat patvirtina, kad bendra sutarta darbo užmokesčio suma yra 3 000 Eur.
10. Konsultavimo paslaugų sutartis buvo vykdoma, išrašytos sąskaitos apmokamos. Nustatyta, kad susitarimu dėl konsultacinių paslaugų teikimo buvo sutarta išmokėti darbuotojui priklausančias mokėti sumas, kurios priklausytų darbo užmokesčio forma. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo iš esmės sudarė du susitarimus – išorinį, neatspindintį tikrųjų šalių ketinimų (konsultavimo paslaugų sutartį), ir kitą – atspindintį tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.86 straipsnio 1 dalimi sprendė, kad šis sandoris nėra tariamasis, o ieškovė su atsakove, kurios akcininkas ir vienintelis darbuotojas yra trečiasis asmuo, sudarė apsimestinį sandorį (CK 1.87 straipsnis). Šis sandoris yra niekinis ir negalioja.
11. Ieškovė ir atsakovė, sudarydamos konsultavimo paslaugų sutartį, neabejotinai suprato, kad sudaromas neteisėtas susitarimas. Ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo galimybę susitarti ne tik dėl darbo sutarties, bet buvo galimas susitarimas dėl autorinės sutarties, kitų civilinių teisinių santykių (pvz., projektinio darbo, kurio sutarties sudarymą reglamentuoja darbo kodeksas), tačiau to nepadarė. Šiuo susitarimu tiek ieškovė, tiek atsakovė, atstovaujama trečiojo asmens, siekė ir sutiko išvengti mokesčių nuo su darbo santykiais susijusių sumų apskaičiavimo ir sumokėjimo. Teismas dviejų juridinių asmenų konsultavimo paslaugų sutartį, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai, ex officio (teismo iniciatyva, CK 1.78 straipsnio 5 dalis) pripažino niekine ir negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnis). Kadangi sutartis įvykdyta, o visos sutarties šalys žinojo, kad sudaromas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai, restitucija netaikytina (CK 1.81 straipsnio 2 dalis) ir ieškovės reikalavimą dėl 27 001,95 Eur sumos, 1 163,55 Eur palūkanų ir 8 procentų palūkanų priteisimo teismas atmetė, kaip nepagrįstą. Netaikęs restitucijos, teismas nevertino atliktų mokėjimų pagrįstumo, reikalavimą pripažinti negaliojančiais atliktus mokėjimus 27 001,95 Eur sumai atmetė.
12. Net jei laikyti, kad DK 220 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą trečiasis asmuo S. K. praleido, tai nelemia jo materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo. Su priešieškiniu į teismą kreiptasi nepraėjus 1 mėnesio terminu nuo DGK sprendimo priėmimo, todėl byloje nėra teisinio pagrindo spręsti dėl termino atnaujinimo.
13. Darbo sutartimi trečiajam asmeniu buvo nustatytas 2631,58 Eur darbo užmokestis, kas atitiko 2 000 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo sulygo 3 000 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Skirtumas tarp darbo sutartimi įforminto ir realiai S. K. mokėto darbo užmokesčio yra 1 000 Eur „į rankas“. Priešieškiniu siekiama pripažinti, kad S. K. su darbdaviu papildomai susitarė dėl 1 674,64 Eur (t. y. 1 384 Eur + 21 proc.) darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Kadangi pridėtinės vertės mokesčiu gaunamas darbo užmokestis nėra apmokestinamas, reikalavimą šioje dalyje pirmos instancijos teismas pripažino nepagrįstu. Taip pat nepagrįstu pripažino ir reikalavimą dėl 384 Eur (1 384 Eur – 1 000 Eur) sumos pripažinimo darbo užmokesčio dalimi – ieškovė ir trečiasis asmuo sulygo dėl 3 000 Eur (2 000 Eur + 1 000 Eur), o ne dėl 3 384 Eur (2000 Eur + 1384 Eur) darbo užmokesčio, 1 384 Eur suma atitiktų 1000 Eur sumą, gautą atmestus 15 % dividendų ir 15 % gyventojų pajamų mokesčius, kas nėra teisinga.
14. Teismas sprendė, kad įrodytas priešieškinio reikalavimas dėl susitarimo trečiajam asmeniui papildomai mokėti 1 000 Eur darbo užmokestį „į rankas“, pripažino jog darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojas S. K. susitarė, kad darbuotojui darbdavys prie 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutartyje Nr. ENM-DS-18/11/02-01 numatyto darbo užmokesčio papildomai mokės kas mėnesį po 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio. Trečiasis asmuo su darbdaviu 2018 m. susitarė dėl darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, o ne su mokesčiais, tačiau darbo sutartis su juo buvo nutraukta tik 2020 m. Mokėtini mokesčiai nuo paskaičiuoto atlyginimo nuo 2018 m. iki 2020 m. keitėsi, todėl teismas konstatavo, kad neturi pagrindo nustatyti darbo užmokesčio dydžio su mokėtinais mokesčiais, dėl jo konkretaus dydžio kiekvienais metais CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu galėtų būti sprendžiama kituose ginčuose (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1170-1125/2021).
15. Priešieškiniu taip pat prašoma pripažinti, kad darbdavys ir darbuotojas susitarė, kad darbuotojui darbdavys 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutartimi Nr. ENM-DS-18/11/02-01 kompensuos vykimo iš namų į darbą ir iš jo į namus išlaidas bei kitas išlaidas, susijusias su darbo pareigų vykdymu. Visos sąlygos turi būti įtvirtintos darbo sutartyje. Byloje vertintinas šalių elgesys, jų veiksmų pobūdis, buvęs šalių rašytinis susitarimas – niekine pripažinta šalių konsultavimo paslaugų sutartis. Sutarties 5.2 punktas numatė, kad be jau įrodyto 1 000 Eur darbo užmokesčio mokėjimo, pagal konsultavimo paslaugų sutartį būtų galimas ir kitų išlaidų, kurių sąrašas nėra baigtinis, kompensavimas. Aplinkybes, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu susitarė dėl jo turėtų išlaidų kompensavimo, patvirtina šalių susirašinėjimas. Trečiojo asmens S. K. gyvenamoji vieta yra esmingai nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos. Teismas sprendė, jog reikalavimas pripažinti, kad darbdavys ir darbuotojas susitarė, jog darbuotojui darbdavys 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutartimi Nr. ENM-DS-18/11/02-01 kompensuos vykimo iš namų į darbą ir iš jo į namus išlaidas bei kitas išlaidas, susijusias su darbo pareigų vykdymu, yra pagrįstas, todėl tenkino (DK 6 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kad paslaugų teikimo sutartis, kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai, teismo iniciatyva (ex officio) buvo pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnis), priešieškiniu keliamą reikalavimą pripažinti, kad kitos 2018 m. spalio 31 d. konsultavimo paslaugų sutarties (įskaitant jos priedą Nr. 1) sąlygos nėra tikrojo sandorio sąlygos, todėl nėra įpareigojančios, teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) prašo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį tenkinti, Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-2815-986/2021 dalyje dėl bendru trečiojo asmens S. K. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 20 d. priešieškiniu ieškovei reiškiamų reikalavimų nutraukti, o atsisakius šią civilinės bylos dalį nutraukti – bendrą trečiojo asmens S. K. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti. Prašo priteisti apeliantei iš trečiojo asmens S. K. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo ydingas – didžioji dalis paaiškinimų ir įrodymų, ypatingai reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, nebuvo ištirti, dėl ko jie apeliacinėje instancijoje turėtų būti nagrinėjami betarpiškai žodinio proceso tvarka. Bylos medžiagos gausa papildomai suponuoja žodinio proceso poreikį.
17.2. Teismas neteisingai įvertino apeliantę ir atsakovę bei trečiąjį asmenį siejusius teisinius santykius, netyrė į bylą pateiktų įrodymų viseto. Konsultavimo paslaugų sutartis nėra apsimestinis sandoris, ja nebuvo įforminta trečiojo asmens ir apeliantės darbo santykių dalis. Darbo sutartis buvo vienintelis trečiojo asmens darbo pas apeliantę sąlygas apibrėžęs dokumentas. Apeliantė konsultavimo paslaugų sutartį sudarė dėl specifinių atsakovės konsultavimo paslaugų, teiktinų išimtinai pagal apeliantės poreikį, kurios nepateko į trečiojo asmens darbo funkcijas apeliantės įmonėje; dėl ad hoc, ne nuolatinio konsultavimo paslaugų pagal konkrečius užsakymus teikimo. Trečiasis asmuo turėjo vykdyti tik direktoriaus pavaduotojo funkcijas. Sutartis tiesiogiai numatė galimybę konsultavimo paslaugų sutartį vykdyti ne pačios atsakovės ištekliais, o pasitelkiant trečiuosius asmenis. Konsultavimo paslaugų sutartimi nustatytas vienkartinio atlygio už suteiktas paslaugas dydis (1 384 Eur, įskaitant PVM) buvo maksimalus, o ne mėnesinis dydis, būdingas darbo santykiams. Sutarties nuostatos neindikuoja konsultavimo paslaugų sutarties vykdymo tęstinumo, sutartyje nenustatyti paslaugų suteikimo terminai. Tai patvirtina ir apeliantės įstatų 7.4.6 punktas. Atsakovė apeliantei pagal sutartį nesuteikė paslaugų.
17.3. Trečiasis asmuo nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. eidamas faktinio apeliantės vadovo pareigas, nesiėmė konsultavimo paslaugų sutartį performinti darbo sutartimi. Nutraukus mokėjimus sutarties pagrindu trečiasis asmuo nesiėmė ginti savo teisių į darbo užmokestį, nors ir dirbo pas apeliantę.
17.4. Atsakovė vykdė konsultavimo paslaugų sutartyje numatytas pareigas, ji pati ir trečiasis asmuo sutarties nelaikė apsimestine. Sutarties pagrindu apeliantei atsakovė ir trečiasis asmuo išrašydavo skirtingų dydžių sąskaitas faktūras, nors pastovus užmokesčio dydis yra būdingas darbo teisiniams santykiams. Atsakovė turėjo teisę derėtis dėl konsultavimo paslaugų sutarties nuostatų bei jas keisti ir šia teise naudojosi.
17.5. DGK savo sprendime konstatavo, kad elektroninis susirašinėjimas neįtvirtino trečiojo asmens darbo apeliantės įmonėje sąlygų. Teismas į DGK išvadas neatsižvilgė, priėmė priešingą sprendimą. Susirašinėjimas vyko tarp trečiojo asmens ir tuometinio dalies apeliantės akcininkų (tačiau ne pačios apeliantės) atstovo, kuris nei derėtis, nei priimti sprendimų dėl trečiojo asmens įdarbinimo, darbo sąlygų ar bet kokių kitų klausimų, apeliantės vardu negalėjo ir nepriėmė.
17.6. Susirašinėjime paties trečiojo asmens nurodytos sumos buvo įvardintos kaip „siektinos“, tačiau dėl pageidaujamų darbo sąlygų nesusitarta. Apeliantės akcininkai nepritarė trečiojo asmens kandidatūrai į apeliantės direktoriaus postą. Darbo sutartimi trečiajam asmeniui, kaip apeliantės direktoriaus pavaduotojui, numatytas fiksuotas apie 2 000 Eur dydžio (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis. Su trečiuoju asmeniu nebuvo sulygta dėl susirašinėjime jo įvardintos siektinos darbo užmokesčio sumos (3 000 Eur atskaičius mokesčius). Susirašinėjimas nepatvirtina tariamai apsimestinio sutarties pobūdžio.
17.7. Fizinio asmens gaunami dividendai yra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu. Atsakovei būtų taikomas ne 15 % pelno mokesčio tarifas, kaip nurodoma sprendime, o 5 % dydžio, kadangi atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios lengvatos taikymo sąlygas. Taigi, nuo konsultavimo paslaugų sutartyje nurodytos 1 384 Eur sumos sumokėjus pelno ir gyventojų pajamų mokesčius, trečiajam asmeniui, kaip vieninteliam atsakovės akcininkui, dividendų forma liktų 1 117,58 Eur, o ne apytiksliai 1 000 Eur.
17.8. Teismas, netaikydamas restitucijos, iš esmės legitimavo šalių veiksmus ir jų padarinius, mokesčiai nuo su darbo santykiais susijusių sumų liktų nesumokėti. Teismo vertinimas yra nesuderinamas su pamatiniais teisės principais.
17.9. Apeliantė pagrindė, kad priešieškinio pagrindu nagrinėjama bylos dalis turėtų būti nutraukta pagal analogiją taikant CPK 293 straipsnio 2 punktą, kai asmuo nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir ja nebegalima pasinaudoti. Teismas šių apeliantės argumentų nevertino.
17.10. Dėl jokių papildomų apmokėjimų / kompensacijų už trečiojo asmens darbo funkcijas, nei yra tiesiogiai numatyta darbo sutartyje, apeliantė ir trečiasis asmuo nesulygo. Apeliantė su trečiuoju asmeniu nesulygo dėl papildomo 1 000 Eur dydžio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Hipotetiškai, net jeigu ir būtų sprendžiama, kad apeliantė su trečiuoju asmeniu sutarė dėl papildomo 1 000 Eur dydžio kasmėnesinio trečiojo asmens darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), teisę į tokias „papildomas sąlygas“ trečiasis asmuo turėtų už laikotarpį, kai ėjo faktinio apeliantės direktoriaus pareigas, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 19 d.
17.11. Apeliantė su trečiuoju asmeniu nesulygo dėl jo patirtų vykimo iš namų į darbą ir iš jo į namus išlaidų, bei kitų išlaidų, susijusių su darbo pareigų vykdymu, kompensavimo. Konsultavimo paslaugų sutartis tiesiogiai draudė papildomų išlaidų atlyginimą. Teismas trečiojo asmens teisę į papildomų išlaidų atlyginimą kildina iš konsultavimo paslaugų sutarties 5.2 punkto. Apeliantės buhalterijoje nebuvo rastas nei vienas atliktų darbų aktas dėl papildomų išlaidų.
17.12. Teismas vienu metu negali sutarties pripažinti prieštaraujančia viešajai tvarkai bei negaliojančia nuo sudarymo momento ir būtent iš jos kildinti trečiojo asmens teises. Apeliantei nesuprantama, kokiu pagrindu ką tik negaliojančia nuo sudarymo momento pripažintos sutarties 5.2 punkto nuostata atspindi neva tikrąją apeliantės ir trečiojo asmens bei atsakovės valią, o kitos nuostatos tikrosios šalių valios neatspindi.
17.13. DGK sprendimu buvo atmestas trečiojo asmens prašymas iš apeliantės išieškoti kuro išlaidas, kurios yra papildomų išlaidų dalis. Trečiasis asmuo patvirtino aplinkybę, kad raštu su apeliante nesulygo dėl kuro kompensavimo už kelionę į darbą ir atgal. DGK vertino, kad tokio susitarimo buvimo nepatvirtina nusistovėjusi įmonės praktika. Iš esmės buvo konstatuota, kad toks „susitarimas“ niekuomet nebuvo įformintas raštu, o trečiajam asmeniui tam tikru laikotarpiu kuro išlaidos buvo kompensuojamos tik dėl to, kad jis, kaip tuometinis faktinis vadovas, užtikrino tokios praktikos įgyvendinimą. Aplinkybė, kad trečiojo asmens gyvenamoji vieta buvo Kaune, o darbovietė – Vilniuje, nepatvirtina susitarimo dėl kelionės išlaidų kompensavimo.
18. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo S. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui S. K. ir atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo prijungti prie bylos 2021 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo dalinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1170-1125/2021 dėl trečiojo asmens atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (2022-01-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-162-912/2022 sprendimas paliktas nepakeistas). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. teismas, prieš bylos nagrinėjimą įspėjo šalis, kad nagrinėjama byla yra susijusi su darbo santykiais, todėl teismas gali išeiti už pareikštų reikalavimų ribų ar pritaikyti alternatyvų teisių gynimo būdą.
18.2. Už darbo teisinių santykių tinkamą įforminimą atsakingas darbdavys. Apeliantė dalį sutarto darbo užmokesčio mokėjo konsultavimo paslaugų sutarties forma. Konsultavimo paslaugų sutartimi tariantis dėl vienkartinio veiksmų atlikimo ir nustatant fiksuotą sumą už juos, tokie veiksmai turi būti konkrečiai įvardinti. Iš konsultavimo paslaugų sutarties 5.4. punkte numatytos PVM sąskaitų faktūrų išrašymo tvarkos periodiškumo matyti, kad sutarties 5.1. punkte numatytas atlygis turėjo būti mokamas periodiškai, kas mėnesį.
18.3. Per trumpą laiką buvo sudarytos dvi sutartys: 2018 m. spalio 31 d. konsultavimo paslaugų sutartis ir 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutartis Nr. ENM-DS-18/11/02-01. Teismas pagrįstai jas vertino ne atsietai viena nuo kitos, bendrai gilinosi į jų sudarymo aplinkybes, šalių siekius ir ketinimus. Akivaizdu, kad konsultavimo paslaugų sutartis yra apsimestinė, tarp apeliantės ir trečiojo asmens susiklostė tik darbo teisiniai santykiai. Trečiasis asmuo tiek savo, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nesitarė dėl konsultavimo paslaugų sutarties sudarymo ir atitinkamų teisinių santykių sukūrimo. Trečiasis asmuo neturėjo galimybių lygiagrečiai direktoriaus pareigoms teikti konsultacijas atsakovės vardu.
18.4. Sutarčių sudarymą inicijavo apeliantės akcininkų atstovas D. J., prisistatęs apeliantės akcininkų atstovu ir faktiniu apeliantės vadovu. Jo elgesys leido manyti, kad jo sprendimas yra lemiantis. Sutartis paruošė apeliantės teisininkė G. Č., trečiasis asmuo dėl sutarčių sąlygų ir jų formuluočių nesiderėjo. Tai, kad jis konsultavimo paslaugų sutartyje nurodė šalių el. pašto adresus ir ištaisė vieną gramatinę klaidą, nereiškia, kad derėjosi dėl sutarties sąlygų. Sutarties priede Nr. 1 paslaugas nurodė trečiasis asmuo todėl, kad jos susiję su jo kompetencijomis; šios sąlygos buvo apsimestinės.
18.5. Aplinkybė, kad faktiškai trečiasis asmuo buvo įdarbintas ne apeliantės vadovu, esmės nekeičia. Nuo įdarbinimo dienos trečiasis asmuo ėjo faktinio vadovo pareigas. Darbo pobūdis apėmė pareigas, dėl kurių buvo tariamasi. Po 2018 m. lapkričio 9 d., kai D. M. pasitraukė iš pareigų, joks asmuo apeliantės direktoriumi nebuvo įdarbintas iki 2019 m. spalio 24 d. Dirbdamas apeliantės faktiniu vadovu, trečiasis asmuo pertvarkė gamybinius procesus, dėl ko įmonės finansinė padėtis nuosekliai gerėjo.
18.6. Sudarant konsultavimo paslaugų sutartį, trečiasis asmuo negalėjo žinoti, kiek pelno UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje pavyks gauti iš kitų šaltinių, todėl neatmesta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali tekti mokėti viso dydžio (15 %) pelno mokestį.
18.7. Konsultavimo paslaugų sutartyje numatyta apeliantės prievolė atlyginti trečiojo asmens išlaidas darbo funkcijai vykdyti. Tokia apeliantės prievolė kyla ir darbo sutarties pagrindu. Trečiojo asmens vadovavimo laikotarpiu apeliantei pasiekus ženklų pelną, jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas įtraukė apeliantės nekompensuotas išlaidas darbo funkcijai vykdyti.
18.8. Trečiasis asmuo ir apeliantė sutartis vykdė pagal tikruosius jų ketinimus, trečiasis asmuo ėjo apeliantės direktoriaus pareigas, darbo užmokestį gavo per dvi sutartis bei išlaidų kompensavimą. Netgi po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3545-262/2019 paskyrė apeliantės administratorių, mokėjimai pagal konsultavimo paslaugų sutartį buvo atliekami.
18.9. Apeliantė ginčija pagal konsultavimo paslaugų sutartį atliktų mokėjimų galiojimą, pačios sutarties neginčija. Sutartis pasirašyta po 2018 m. lapkričio 5 d. akcininkų susirinkimo. Apeliantė žinodama, kad akcininkai nepatvirtino trečiojo asmens direktoriumi, įsipareigojo jam mokėti visą darbo užmokesčio dalį, užmaskuotą konsultavimo paslaugų sutartimi, bei išlaidų kompensavimą. Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad buvo konkretus konsultacinių paslaugų poreikis. Trečiasis asmuo negalėjo pakeisti darbo teisinių santykių įforminimo be apeliantės akcininkų bendradarbiavimo.
18.10. Apeliantės įstatų 7.4.6 punktas niekada neveikė, visuotinis akcininkų susirinkimas buvo nepajėgus priimti sprendimus, nesugebėdavo surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Apeliantė nereikalauja sutartį pripažinti negaliojančia įstatų 7.4.6. punkto pagrindu.
18.11. Pagal lingvistinę konsultavimo paslaugų sutarties 5.2. p. formuluotę numatytas papildomų išlaidų (pvz., kelionės, maitinimo, nakvynės ir t. t.) kompensavimas. Byloje esantys atsakovės PVM sąskaitų faktūrų sumų paaiškinimai visiškai atstoja darbuotojo patirtų išlaidų aktus. Apeliantės įmonėje nebuvo nustatyta, kaip fiksuoti darbo funkcijai vykdyti patiriamas išlaidas. Prieš įdarbinant trečiąjį asmenį, apeliantės įmonėje jau buvo susiklosčiusi ilgalaikė praktika kelionės į ir iš darbo išlaidoms kompensuoti. Trečiasis asmuo daug važinėjo vykdydamas darbo funkcijas, iš Kauno važinėjo į darbą Vilniuje.
18.12. Atsakovė ir trečiasis asmuo pripažįsta, kad pagal apsimestinę sutartį laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. spalio 1 d. apeliantės sumokėtos sumos, atskaičius mokesčius, per atsakovę pasiekė tikrąjį galutinį gavėją – trečiąjį asmenį. Teismas nusprendęs, kad abi šalys žinojo, kad apsimestinės išraiškos pasitelkimas prieštarauja viešajai tvarkai, pagrįstai pritaikė CK 1.81 straipsnio 2 dalį. Piniginių lėšų perskirstymas nėra galimas.
18.13. DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą. DK 220 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai. Trečiasis asmuo ir atsakovė pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nėra praleistas.
18.14. Ieškinio senaties terminai nėra taikomi reikalavimams dėl sandorių pripažinimo niekiniais. Apsimestinis sandoris dalyje yra niekinis sandoris, niekinė yra apsimestinė sandorio išraiška, o galioja paslėptasis sandoris. Iš CK 1.87 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad apsimestinio sandorio teisiniai padariniai yra taikomi automatiškai. Tačiau teisme gali būti reiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir apsimestinio sandorio teisinių padarinių taikymo.
18.15. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog DGK 2020 m. vasario 6 d. sprendime Nr. DGKS-907 darbo byloje Nr. APS-102-667 išnagrinėjo klausimą dėl konsultavimo paslaugų sutarties apsimestinumo ir priėmė galutinį sprendimą. DGK sandorį pripažinti apsimestiniu savo iniciatyva, t. y. nesant pareikšto reikalavimo, gali tik tuo atveju, kai iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad jis apsimestinis. Darbo byloje Nr. APS-102-667 trečiasis asmuo pateikė tik pavienių, neišsamių argumentų, kad konsultavimo paslaugų sutartis yra apsimestinė ir nereiškė reikalavimo dėl sutarties pripažinimo apsimestine; konsultavimo paslaugų sutarties apsimestinumas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
18.16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. dalinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1170-1125/2021 buvo priimtas jau po to, kai teismas užbaigė nagrinėti bylą bei atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Todėl teikiamas papildomas įrodymas negalėjo būti pateiktas į bylą pirmosios instancijos teisme, prašo jį prijungti prie bylos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
21. Atsakovė ir trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia 2021 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo dalinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1170-1125/2021 ir prašo prijungti jį prie bylos. Sprendimas prijungtinas, kadangi tai susiję su darbo teisiniais santykiais, t. y. atleidimu iš darbo pripažinimu neteisėtu (sprendimas apeliacinės instancijos teismo paliktas galioti).
Dėl ieškinio
22. Byloje nustatyta, kad tarp trečiojo asmens (ieškovo pagal priešieškinį) S. K. ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir Darbdavys), atstovaujamo direktoriaus D. M., 2018 m. lapkričio 2 d. sudaryta darbo sutartis (toliau Darbo sutartis), kuria S. K. priimtas direktoriaus pavaduotojo pareigoms. Darbovietės adresas nurodomas Jočionių g. 13, Vilnius, darbuotojui nustatytas 2631,58 Eur darbo užmokestis, nustatant 40 val. darbo savaitę. Nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2018 m. lapkričio 5 d (priedas Nr. 4). Tą pačią dieną darbdavys, atstovaujamas įmonės direktoriaus D. M., išrašė įgaliojimą suteikdamas S. K. neribotą teisę atstovauti bendrovę visose valstybės institucijose, valstybės ar savivaldybės įmonėse ir įstaigose. Ginčo dėl to, kad atsakovas faktiškai atliko įmonės vadovo pareigas, nekilo, tai taip pat patvirtina į bylą pateiktas teismo sprendimas (priedai Nr. 33, 34).
23. Taip pat 2018 m. spalio 31 d. buvo sudaryta Konsultavimo paslaugų sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas direktorius D. M.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas direktorius S. K.), kuria sutarta UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėti 1 384 Eur atlyginimą už suteiktas konsultavimo paslaugas, numatant esant poreikiui padengti ir atsiradusias papildomas išlaidas (pvz. kelionės, maitinimo bei nakvynės išlaidos), jei tai numatyta darbų akte, kuris turi būti patvirtintas abiejų šalių parašais ir antspaudais. Sutarties 5.4 punktas numatė, kad paslaugų teikėjas PVM sąskaitą faktūrą už per mėnesį suteiktas konsultavimo paslaugas paslaugų gavėjui pateikia kito mėnesio pradžioje. Priede Nr. 1 prie Sutarties nurodomos konkrečios konsultavimo paslaugos (Priedo Nr. 1 1.1. punktas).
24. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad kas mėnesį atsakovė Sutarties pagrindu ieškovei išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, o ieškovė jas apmokėdavo. Bendra išrašytų ir apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų suma yra 27 000,95 Eur (priedas Nr. 8, 9-18).
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad tikroji sandorį sudariusių šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai sudarant šią Sutartį buvo trečiajam asmeniui S. K. priklausančio mokėti dalies darbo užmokesčio išmokėjimas, tik kita, nei Darbo sutarties forma, t. y. sudarant susitarimą dėl konsultacinių paslaugų teikimo ir tokiu būdu išmokant darbuotojui priklausančias mokėti sumas, kurios priklausytų mokėti darbo užmokesčio forma. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai, jų sąsajumas.
26. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad šalys iš esmės vienu metu sudarė du sandorius, t. y. konsultavimo sutartį bei darbo sutartį, todėl šie sandoriai turi būti aiškinami ne izoliuotai, o kartu. Ginčijamas sandoris buvo abstraktaus pobūdžio, jo tinkamo vykdymo ieškovė niekada nekontroliavo, sąskaitas laiku apmokėdavo, o pretenzijas dėl jo pradėjo reikšti tik 2019 m. rudenį. 2018 m. lapkričio 2 d. Darbo sutartimi S. K. 2018 m. buvo nustatytas 2 631,58 Eur darbo užmokestis, kas atitiko lygiai 2 000 Eur darbo užmokestį į rankas (https://www.auditum.lt/index.php/atlyginimu-skaiciuokle/atlyginimo-skaiciuokliu-archyvas/atlyginimo-skaiciuokle-2018.html).
27. Iš S. K. susirašinėjimo su D. J. (liudytojas D. M. nurodė neatmetantis, kad akcininkas D. J. vykdė paiešką įmonės vadovo pozicijai) matyti, kad S. K. nurodė siektiną pradinį atlygį – 3 000 Eur į rankas (5 178 Eur prieš mokesčius), į ką D. J. nurodė, kad laukia Vilniuje įgyvendinant planą ir vėliau S. K. patvirtino, kad gali pradėti dirbti nuo lapkričio 5 d. (atsiliepimo priedas Nr. 1). Jokių šiam darbo užmokesčiui (3 000 Eur) prieštaraujančių įrodymų, be darbo sutarties, nėra.
28. Iš D. M. (buvusio įmonės direktoriaus) 2018 m. spalio 25 d. el. laiško L. L. matyti, kad yra svarstoma dėl dviejų vadovų, vienas iš jų S. K.. Nurodomas kaip kandidatas, už kurį geresnio negalintis sugalvoti, kurio sąlygos yra 3 000 Eur per mėnesį (netto + važinėjimo į MBA išlaidos (gyvena ne Vilniuje) (atsiliepimo priedas Nr. 4)). Iš 2018 m. lapkričio 8 d. (tuo metu jis jau faktiškai dirbo įmonėje) S. K. susirašinėjimo su G. Č. (įmonės teisininke) matyti, kad į siektiną atlygį įeina ir B2B (verslas verslui) konsultavimo mokestis, į ką ji atsakydama nurodo, kad buvo kalbėta ir apie tokią sutartį „el. laiško priedas „2018-11-02_Auto nuomos sutartis_S. K..doc) (atsiliepimo priedas Nr. 8).
29. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad šie aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad S. K., įsidarbindamas pas ieškovę, sulygo dėl 3 000 Eur užmokesčio į rankas, ką iš esmės taip pat patvirtina ir Sutartyje nurodytas atlyginimas už suteiktas konsultavimo paslaugas (1 384,00 Eur suma) – sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad atskaičius dividendų ir gyventojų pajamų mokesčius, S. K. turėtų būti išmokėta 1 000 Eur suma (1 384 Eur – 15 % - 15 % = 999,94 Eur), kas taip pat patvirtina, kad bendra sutarta darbo užmokesčio suma yra 3 000 Eur.
30. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
31. Byloje nėra ginčo, kad Sutartis buvo vykdoma, atsakovė ieškovei išrašydavo sąskaitas, o ieškovė jas apmokėdavo. Tikroji sandorį sudariusių šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai sudarant Sutartį buvo trečiajam asmeniui S. K. priklausančio mokėti dalies darbo užmokesčio išmokėjimas, tik kita, nei Darbo sutarties forma, t. y. sudarant susitarimą dėl konsultacinių paslaugų teikimo ir tokiu būdu išmokant darbuotojui priklausančias mokėti sumas, kurios priklausytų darbo užmokesčio forma. Tai leidžia spręsti, kad ieškovė, atsakovė ir S. K. iš esmės sudarė du susitarimus – išorinį, neatspindintį tikrųjų šalių ketinimų (Sutartį), ir kitą – atspindintį tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamą.
32. Pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad šis sandoris nėra tariamasis (CK 1.86 straipsnio 1 dalis) o ieškovė su atsakove, kurio akcininkas ir vienintelis darbuotojas yra S. K., sudarė apsimestinį sandorį (CK 1.87 straipsnis). Šis sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas).
33. Šalių elgesys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė, sudarydamos sutartį, neabejotinai suprato, kad sudaromas neteisėtas susitarimas. Teismas jau nustatė, kad tikroji sandorį sudariusių šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai sudarant šią Sutartį buvo trečiajam asmeniui S. K. priklausančio mokėti dalies darbo užmokesčio išmokėjimas, tik kita, nei Darbo kodekse nustatyta forma.
34. Sutartis, kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai, ex officio (teismo iniciatyva; CK 1.78 straipsnio 5 d.) pagrįstai pripažintina niekine ir negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnis). Kadangi sutartis įvykdyta, o visos sutarties šalys žinojo, kad sudaromas sandoris, kuris prieštarauja viešajai tvarkai, restitucija pagrįstai netaikyta (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais konkrečius atliktus mokėjimus, 27 001,95 Eur sumai. Ji galimai išmokėta trečiajam asmeniui.
Dėl priešieškinio
35. Atsakovė ir trečiasis asmuo (ieškovas pagal priešieškinį) prašo pripažinti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 31 d. sudaryta Konsultavimo paslaugų sutartis (įskaitant jos priedą Nr. 1) yra apsimestinis sandoris ir taikyti sandorio pripažinimo apsimestiniu teisinius padarinius, t. y. – pripažinti, kad tikrasis sandoris yra tas, jog darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojas S. K. susitarė, kad darbuotojui S. K. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutartyje Nr. ENM-DS-18/11/02-01 (surašyta tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo S. K.) numatyto darbo užmokesčio papildomai mokės kas mėnesį po 1 674,64 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompensuos darbuotojui S. K. vykimo iš namų į darbą ir iš jo į namus išlaidas, bei kitas išlaidas, susijusias su darbo pareigų vykdymu, o kitos 2018 m. spalio 31 d. Konsultavimo paslaugų sutarties (įskaitant jos priedą Nr. 1) sąlygos nėra tikrojo sandorio sąlygos, todėl nėra įpareigojančios. S. K. šiuo priešieškiniu siekia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 2 punkte numatytų padarinių. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, kuri šiuo metu sustabdyta.
36. Ieškovė prašo procesą dėl ieškiniu keliamų reikalavimų nutraukti arba priešieškinį atmesti.
37. Darbo sutartimi S. K. buvo 2018 m. buvo nustatytas 2631,58 Eur darbo užmokestis, kas atitiko lygiai 2 000 Eur darbo užmokestį į rankas. Nustatyta, kad S. K., įsidarbindamas pas ieškovę, sulygo 3 000 Eur darbo užmokestį į rankas. Priešieškiniu siekiama pripažinti, kad S. K. su darbdaviu papildomai susitarė dėl 1 674,64 Eur (t. y. 1 384 Eur + 21 proc.) darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių).
38. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įrodytas priešieškinio reikalavimas dėl susitarimo S. K. papildomai mokėti 1 000 Eur darbo užmokestį į rankas, t. y. pripažinti jog darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojas S. K. susitarė, kad darbuotojui S. K. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutartyje Nr. ENM-DS-18/11/02-01 (surašyta tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo S. K.) numatyto darbo užmokesčio papildomai mokės kas mėnesį po 1 000,00 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio.
39. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmos instancijos teismas netyrė įrodymų viseto, kadangi pirmos instancijos teismo išvados pagrįstos būtent įrodymų viseto ištyrimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Per trumpą laiką buvo sudarytos dvi sutartys – 2018 m. spalio 31 d. konsultavimo paslaugų sutartis ir 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutartis Nr. Nr. ENM-DS-18/11/02-01. Teismas pagrįstai jas vertino ne atsietai viena nuo kitos, bendrai gilinosi į jų sudarymo aplinkybes, šalių siekius ir ketinimus. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad konsultavimo paslaugų sutartimi nustatytas vienkartinio atlygio už suteiktas paslaugas dydis (1 384 Eur, įskaitant PVM) buvo maksimalus, o ne mėnesinis dydis, kadangi iš sąskaitų akivaizdu, kad sutarta suma buvo mokama kas mėnesį, mėnesio pirmoje pusėje, kas sutampa su darbo užmokesčio mokėjimo sąlygomis. Būtų akivaizdžiai neįtikėtina, kad susitarus dėl vienkartinio apmokėjimo už paslaugas, tas pats mokestis buvo mokamas eilę mėnesių to nepastebint. Iš konsultavimo paslaugų sutarties 5.4. punkte numatytos PVM sąskaitų faktūrų išrašymo tvarkos periodiškumo matyti, kad sutarties 5.1. punkte numatytas atlygis turėjo būti mokamas periodiškai, kas mėnesį.
40. Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
41. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. S. K. patyrė 968,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atmetus apeliacinė skundą priteistinos jiems iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 302808364, 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) teisinės pagalbos išlaidų atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 301746671.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 302808364, 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) teisinės pagalbos išlaidų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė