Civilinė byla Nr. e3K-3-11-943/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22606-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.3.3.9

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. D., S. D., J. R., E. R., J. P., S. P. (S. P.), B. Ž., A. Ž., R. A., J. A., M. K. ir Z. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. D., S. D., J. R., E. R., J. P., S. P., B. Ž., A. Ž., R. A., J. A., M. K. ir Z. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Larėjas“ dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Projektana“, uždaroji akcinė bendrovė „Renova“, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teisę kasacine tvarka apskųsti teismo sprendimo (nutarties) motyvus, kai byla apeliacinės instancijos teismo nutartimi grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat materialiosios teisės normų, reguliuojančių vindikacinio ir negatorinio ieškinių, ieškinio dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo pareiškimo sąlygas, jų atribojimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis, parengiant ir suderinant statybos projektus, per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki ieškovų nuosavybės teisių į žemės sklypą (unikalus (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas 1) ir daugiabutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas 1), esančius (duomenys neskelbtini), pažeidimo buvusią padėtį: 1) pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas 2), atsakovės statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas 2) korpuso prie (duomenys neskelbtini) g. vakarinės sienos viršutinės dalies konstrukcijas ties Pastato 1 rytine siena su dūmtraukiu taip, kad jos atitiktų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų sprendinius ir neįsiterptų į erdvę virš Žemės sklypo 1; 2) pašalinti Pastato 2 korpuso prie (duomenys neskelbtini) g. vakarinę sienos dalį (nustatytiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų schemą Nr. 3), pastatytą Žemės sklype 1; 3) pašalinti Pastato 2 korpuso prie (duomenys neskelbtini) g. dalį (ją sudaro korpuso vakarinės sienos apšiltinimo ir apdailos konstrukcijos (sluoksniai) ir ventiliacijos kanalo konstrukcijos), esančią virš Žemės sklypo 1; 4) pašalinti Pastato 2 korpuso kieme vakarinę sienos dalį (nustatytiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų schemą Nr. 1), pastatytą Žemės sklype 1; 5) pašalinti Pastato 2 korpuso kieme dalį (ją sudaro korpuso vakarinės sienos apšiltinimo ir apdailos konstrukcijos (sluoksniai) ir ventiliacijos kanalo konstrukcijos), esančią virš Žemės sklypo 1; 6) pašalinti Pastato 2 statinį – sienelę (nustatytiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų schemą Nr. 2), kiek ji, įskaitant požeminę dalį, yra pastatyta Žemės sklype 1; 7) pašalinti Pastato 2 statinį – sienelę, esančią tarp korpuso prie (duomenys neskelbtini) g. ir kiemo korpuso, sujungtą su UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų schemoje Nr. 2 nurodyta sienele, kiek ji yra pastatyta Žemės sklype 1, taip pat pašalinti šios sienelės dalį, pastatytą Žemės sklype 2 ar ant ribos su Žemės sklypu 1, kiek jos statyba pažeidė norminius atstumus iki Žemės sklypo 1 ribos, kai statybai buvo privaloma gauti ieškovų sutikimą, ir kiek sienelė pakeitė iš Žemės sklypo 1 nutekančio paviršinio vandens srautų kryptį; 8) pašalinti Pastato 2 statinį – sienelę, esančią į šiaurę nuo kiemo korpuso, pietuose prasidedančią UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų schemoje Nr. 1 koordinatėmis 6061413.07 ir 584184.99 pažymėtoje vietoje, kiek ji yra faktiškai pastatyta Žemės sklype 1, taip pat pašalinti šios sienelės dalį, pastatytą Žemės sklype 2 ar ant ribos su Žemės sklypu 1, kiek jos statyba pažeidė norminius atstumus iki Žemės sklypo 1 ribos, kai sienelės statybai buvo privaloma gauti ieškovų sutikimą, ir kiek ji pakeitė iš Žemės sklypo 1 nutekančio paviršinio vandens srautų kryptį; 9) pašalinti Pastato 2 inžinerinės komunikacijos vamzdį, įrengtą po žeme Žemės sklype 1, matomą ties sienelės pietvakarių kampu, esančiu ties koordinatėmis 6061391.96 ir 584186.82, ir ieškinio 29 priedu esančiose nuotraukose 14, 15, 17–19, kiek jis, įskaitant požeminę dalį, yra pastatytas Žemės sklype 1; 10) nustatyta tvarka atsakovės lėšomis parengti ir suderinti apželdinimo planą ir per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti Žemės sklypo 1 reljefą pagal Pastato 2 statybos projekto brėžinį „Inžinerinių tinklų suvestinis planas“ pagal rytinę ir šiaurinę Žemės sklypo 2 ribas, pašalinti atsakovės įrengtas kliūtis buvusiems natūraliems paviršinio vandens srautams, šiaurinėje Žemės sklypo 2 dalyje pagal Vilniaus miesto savivaldybės leidimą pasodinti ne mažiau kaip 6 paprastuosius klevus (lot. Acer platanoides) ir juos trejus metus prižiūrėti, per šį laiką atsodinti neprigijusius, sunykusius medžius, pateikti ieškovams teismo sprendimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus (kontrolines nuotraukas).

3.       Ieškovai nurodė, kad jie yra Žemės sklypo 1 bendraturčiai ir Pastate 1 esančių butų savininkai. Žemės sklypai 1 ir 2 patenka į kultūros paveldo vietovės Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504) ir Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas 16073) vizualinės apsaugos teritorijas; yra kalvos šlaite. Atsakovė iš valstybės nuomojamame Žemės sklype 2 stato daugiabutį gyvenamąjį namą (Pastatas 2); jo baigtumas sudaro 89 proc. Ieškovai nėra davę atsakovei sutikimo naudotis Pastatu 1 ir Žemės sklypu 1. Nors Pastatas 2 negali būti statomas užstatytoje Žemės sklypo 1 dalyje, faktiškai jį sudarantys statiniai įsiterpia į Žemės sklypą 1. Vykdomos statybos turi įtakos Pastato 1 būklei, galimybei naudotis Pastato 1 kaminu. Atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų gauti gretimo žemės sklypo savininkų sutikimus vykdyti darbus, pažeidė priešgaisrinės saugos reikalavimus ir ieškovų, kaip Pastato 1 ir Žemės sklypo 1 savininkų, teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovę, informuojant Žemės sklypo 1 savininkus apie konkretų darbų atlikimo laiką raštu prieš 10 d., per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš Žemės sklypo 1 metalinį vamzdį (statybinę atlieką), sutvarkyti ir išlyginti šio žemės sklypo paviršių, pateikti ieškovams kontrolines nuotraukas; jei atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatytų įpareigojimų, teismas nurodė, kad Žemės sklypo 1 savininkai turi teisę atlikti minėtus darbus savo lėšomis ir jas išieškoti iš atsakovės; 2) įpareigojo atsakovę per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sutvarkyti palei Žemės sklypo 1 rytinę dalį ir Žemės sklype 1 esantį griovį jį užkasant ir pateikti ieškovams kontrolines nuotraukas; atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, teismas skyrė jai 100 Eur baudą per dieną, mokėtiną Žemės sklypo 1 savininkams lygiomis dalimis; 3) priteisė ieškovams iš atsakovės lygomis dalimis 688,79 Eur kompensaciją (kiekvienam ieškovui po 57,40 Eur).

5.       Teismas nustatė, kad ieškovams priklauso butai Pastate 1, taip pat jie yra Žemės sklypo 1 bendraturčiai. Greta esančiame Žemės sklype 2 atsakovė statė 2 korpusų daugiabutį namą (Pastatas 2), jo užstatymo tipas yra perimetrinis, baigtumas – 89 proc., beveik visi jame esantys butai ir patalpos parduoti tretiesiems asmenims. Prasidėjus Pastato 2 statyboms, dalis ieškovų teikė skundus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTEPSI), savivaldybei, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD), siekdami, kad statybos darbai būtų sustabdyti dėl galimų pažeidimų, nes dėl statybų suskilo Pastato 1 sienos, tapo neįmanoma tinkamai naudotis kaminu. VTEPSI surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų tol, kol bus išspręstas klausimas, kaip stabilizuoti Pastato 1 avarinę būklę, bet vėliau šis nurodymas buvo panaikintas, atsižvelgus į specialisto parengtą statinio dalies statybinių tyrinėjimų aktą. Statybų metu VTEPSI du kartus pateikė pažymas apie Pastato 2 statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių. Ieškovai, pareiškę negatorinį ieškinį, siekia apginti savo, kaip gretimo žemės sklypo ir namo bendraturčių, teises ir teisėtus interesus ir atkurti padėtį, buvusią iki Pastato 2 statybos pradžios. Baigiamųjų kalbų metu ieškovai paaiškino, kad savo teises gina remdamiesi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsniu. 

6.       Spręsdamas dėl ieškovų pirmo reikalavimo, teismas nurodė, kad jis nėra aiškus – ieškovai privalo konkretinti savo prašymą, nurodydami siekiamų pašalinti objektų koordinates ir pan., kad vykdant teismo sprendimą nebūtų neaiškumų ir tarp šalių pakartotinai nekiltų ginčas. Teismas pažymėjo, kad Pastato 2 užstatymas yra perimetrinis. Architektas ir projekto vadovas paaiškino, kad Pastatas 2 buvo suprojektuotas įvertinus, jog ši zona yra centralizuoto šildymo zona ir Pastato 1 dūmtraukį naudoti nėra aktualu. Tačiau ieškovas S. P. naudojasi dūmtraukiu, besiribojančiu su Pastato 2 vakarine siena, nes jo bute nėra kitokio šildymo. Dūmtraukių ir vėdinimo sistemos patikrinimo akte nurodyta, kad pastačius Pastatą 2 kaminas yra vėjo slėgio zonoje, todėl dūmai gali veržtis atgal į butą. VTEPSI surašius atsakovei privalomąjį nurodymą paaiškinti, kaip ketinama spręsti klausimus dėl PAGD rašte išdėstytos informacijos, atsakovė nurodė, kad jos užsakymu buvo parengtas projektas Pastato 1 dūmtraukiui pakelti, rengiant projektą buvo gautas PAGD raštas, jame nurodyta, kad atliekant Pastato 1 patikrinimą nustatytos neatitiktys (dalis dūmtraukių techniškai netvarkingi, neišvalyti) ir namą administruojančiai įmonei bus surašytas nurodymas jas pašalinti; kol jos nebus pašalintos, darbai negali būti atliekami. Taigi, VTEPSI gaisrinės saugos taisyklių pažeidimo nevertino kaip pagrindo sustabdyti statybos darbus, o atsakovės veiksmai, kai ji parengė dūmtraukio iškėlimo projektą, buvo įvertinti kaip tinkami, tačiau jie negalėjo būti atlikti dėl Pastato 1 dūmtraukių neatitikties gaisrinės saugos taisyklių reikalavimams. Pastato 1 gyventojai nesutinka, kad kaminų remontas būtų atliekamas, kol nebus sutvarkyti sienų trūkiai. Kilus ginčams, tinkamo dūmtraukio funkcionavimo klausimas nebuvo išspręstas, nes siekiant parengti ir įgyvendinti dūmtraukio pakėlimo projektą yra reikalingas suinteresuotų asmenų sutikimas. Nors ieškovų netenkina dūmtraukio iškėlimas, nes tai gali apsunkinti jo priežiūrą, esant objektyviai galimybei atkurti tinkamą Pastato 1 dūmtraukio funkcionavimą jį iškeliant, reikalavimas nugriauti dalį Pastato 2 konstrukcijų neatitiktų protingumo, proporcingumo principų. Teismų praktikoje nurodoma, kad reikalavimas nugriauti statinį ar jo dalį yra kraštutinė priemonė. Ieškovai galėjo reikšti ir alternatyvų reikalavimą, pavyzdžiui, prašyti atkurti dūmtraukio funkcinę veiklą. Teismas atmetė pirmą reikalavimą.

7.       Spręsdamas dėl antro ir trečio reikalavimų, teismas rėmėsi byloje atliktos geodezinės ekspertizės akte pateiktais duomenimis, kad Pastato 2 sienos kampas Nr. 1 0,07 m patenka į Žemės sklypą 1, o kampas Nr. 2 – 0,09 m; matavimų rezultatai turi būti vertinami taikant leistiną 0,1 m (10 cm) matavimų paklaidą; įvertinus ją, abu kampai nepatenka į Žemės sklypą 1; Pastato 2 kaminas (atbrailos kampai Nr. 1 ir Nr. 2) 0,42 kv. m patenka į oro erdvę virš Žemės sklypo 1; taikant minėtą matavimo paklaidą, Pastato 2 kaminas 0,13 kv. m patenka į oro erdvę virš Žemės sklypo 1; Pastato 2 kamino apskardinimas (kampai Nr. 1 ir Nr. 2) 0,61 kv. m patenka į oro erdvę virš Žemės sklypo 1, įvertinus matavimo paklaidą, apskardinimas 0,30 kv. m patenka į oro erdvę virš Žemės sklypo 1. Ieškovai vertina, kad ekspertas nepagrįstai taikė 10 cm matavimų paklaidą. Nors jie pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – Kadastro nuostatai) 32.1.2.3 punkte nurodytos paklaidos, taikytinos matuojant žemės sklypus, ekspertas paaiškino, kad matavimo paklaida iš esmės egzistuoja visada. Eksperto išvadas apie galimas matavimų paklaidas patvirtina atsakovės pateikti kamino vietos nustatymo matavimai ir juose nurodyta priešinga išvada – kad ieškovų kaminas įsiterpia į Žemės sklypo 2 erdvę. Ieškovai nepaneigė eksperto išvadų ir paaiškinimų dėl matavimo paklaidos taikymo; jų nurodytoje kasacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-403/2024 pateikti išaiškinimai susiję su kitomis aplinkybėmis. Ieškovų prašymas pašalinti Pastato 2 sienos dalį yra nepagrįstas ir neįrodytas. Nors kamino ir jo apskardinimo atbrailos nežymiai įsiterpia į oro erdvę virš Žemės sklypo 1, teismas vertino, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas (iš esmės reikalaujama perstatyti kaminą) yra neproporcingas. Teismas nepritarė argumentams, kad vien tik Pastato 2 konstrukcijų įsiterpimas į Žemės sklypą 1 ir jo oro erdvę vertintinas kaip tyčinis ir nesąžiningas veikimas, suponuojantis išvadas dėl neteisėtos ir savavališkos statybos. Tokį pažeidimą galėjo lemti žmogaus klaida, neatidus ar neapdairus darbų atlikimas. Pažeidimas yra itin mažareikšmis ir nesudaro būtinybės pašalinti nurodytas Pastato 2 dalis.

8.       Spręsdamas dėl ieškovų ketvirto ir penkto reikalavimų, teismas rėmėsi ekspertizės išvadomis, kad Pastato 2 sienos kampas Nr. 3 0,09 m patenka į Žemės sklypą 1, o kampas Nr. 4 – 0,06 m; įvertinus 10 cm leistiną matavimų paklaidą, šie kampai nepatenka į Žemės sklypą 1, taigi, ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo dėl Pastato 2 korpuso sienos įsiterpimo į Žemės sklypo 1 erdvę. Ekspertas konstatavo, kad Pastato 2 kamino atbrailos kampas Nr. 3 – 0,12 m, apskardinimo kampas – 0,16 m, kampas Nr. 4 – 0,13 m, apskardinimo kampas – 0,20 m patenka į oro erdvę virš Žemės sklypo 1, taikant 10 cm leistiną matavimo paklaidą, kamino įsiterpimai sudaro atitinkamai 0,02 m ir 0,03 m. Ekspertas nustatė, kad kaminas 0,08 kv. m patenka į Žemės sklypo 1 oro erdvę, o apskardinimas (įvertinus matavimo paklaidą) – 0,25 kv. m. Toks įsiterpimas yra mažareikšmis, o ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas neracionalus. Teismas ne kartą aiškino ieškovams būtinybę įvertinti, ar jų pasirinktas teisių gynimo būdas leis pakankamai efektyviai užtikrinti pažeistų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Net ir tenkinus ieškinį, Pastato 2 korpusų vakarinių sienų „paploninimas“ (jų nugriovimas ar perstatymas) tiek, kiek, anot eksperto, jos įsiterpia į Žemės sklypą 1, arba kaminų ir jų apskardinimo įsikišusių konstrukcijų pašalinimas, teismo vertinimu, neatkurtų ieškovų pažeistų teisių, nes, esant Žemės sklypo 2 perimetriniam užstatymo tipui, korpuso sienos ir kaminų konstrukcijos gali būti statomos šalia gretimų sklypų ribos. 

9.       Vertindamas šeštą–aštuntą reikalavimus, teismas nurodė, kad ginčo atraminės sienelės buvo suprojektuotos ir pastatytos siekiant sulaikyti grunto judėjimą tarp skirtingo aukščio žemės sklypų; sienelių poliai yra apie 10–14 m gylyje po žeme. Ekspertizės akte nustatyta, kad sienelės Nr. 1 ir Nr. 2 nepatenka į Žemės sklypą 1 arba virš jo esančią oro erdvę, todėl ieškovų teisės šiuo aspektu nepažeidžiamos. Atraminė sienelė Nr. 1 pastatyta nukrypstant nuo techninio projekto sprendinių: vietoje suprojektuotos 0,05 m nuo žemės paviršiaus atraminės sienelės, atitrauktos 0,05 m į Žemės sklypo 2 pusę, pastatyta 2,57 m aukščio sienelė. Techninio projekto sprendiniai dėl atraminės sienelės aukščio ir konfigūracijos buvo pakeisti aptikus Pastato 1 pamatus, išsikišusius į Žemės sklypą 2. Ieškovai teigia, kad dėl atraminių sienelių, esančių arčiau Žemės sklypo 1 ribos, ateityje statydami statinius savo žemės sklype jie turės išlaikyti atstumą nuo jų ir užstatytinas žemės plotas sumažės, tačiau jie nepateikė objektyvių įrodymų, kiek būtų suvaržyta užstatymo teisė, o dalis ieškovų teisme nurodė neketinantys statyti naujų pastatų, tiesiog reikalaujantys patraukti sienelę taip, kad būtų išlaikytas teisės aktuose reikalaujamas atstumas, nes jie nedavė sutikimo ją statyti nesilaikant normatyvinių atstumų. Esant sklypo perimetriniam užstatymui, atsakovei, pagal statybos techninio reglamento STR 1:05:01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. spalio 11 d.) 7 priedo 7 punkte nustatytas išimtis, nebuvo reikalingas ieškovų sutikimas vykdyti statybas arčiau žemės sklypo ribos. Statyba nėra savavališka. Vertindamas ieškovų argumentą dėl CK 4.103 straipsnio taikymo, teismas nurodė, kad jie tik akcentavo sienelės Nr. 1 parametrų neatitiktį techninio projekto sprendiniams, bet nepateikė svarių argumentų, kad suprojektuota 0,05 m aukščio sienelė būtų racionaliausia ir geriausiai užtikrintų jų teises ir teisėtus interesus. Sienelės Nr. 1 konfigūracija buvo pakeista siekiant išsaugoti ieškovams priklausančius abejonių keliančios būklės ir patvarumo statinius (garažą ir sandėliukus). Ieškovai neįrodė, kokius konkrečius neigiamus padarinius sukelia jų nurodomas viešosios teisės pažeidimas, susijęs su galima sienelės Nr. 1 neatitiktimi projektui, nors toks reikalavimas keliamas teismų praktikoje. Ieškovai nepateikė objektyvių argumentų, kad sienelė Nr. 2 yra pastatyta nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

10.       Vadovaudamasis ekspertizės aktu, teismas nurodė, kad matoma ieškovų prašoma pašalinti betoninė konstrukcija (pažymėta taškais Nr. 1–4) patenka į Žemės sklypą 1 2,83 kv. m, o taikant 10 cm matavimų paklaidą – 2,09 kv. m. Ši konstrukcija yra požeminėje Žemės sklypo 1 dalyje. Teisė į žemės sklypo požeminę dalį yra ginama, tačiau betoninės konstrukcijos įsiterpimas į Žemės sklypo 1 požeminę dalį pats savaime nereiškia, kad ieškovų teisės buvo itin reikšmingai pažeistos, o ieškovai nedetalizavo, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas, todėl teismas šį reikalavimą atmetė. Įpareigojus atsakovę ištraukti palei žemės sklypų ribą esančius 10–14 m sienelės polius, nors aplink sienelę yra gyvenamieji namai ir kiti ieškovų statiniai, o žemės paviršiaus aukščių skirtumas sudaro 1,42 m, būtų pažeistas proporcingumo principas; įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų jiems žalos. Atsakovės pastatytos sienelės Nr. 1 ir Nr. 2 ir laikančiosios betoninės konstrukcijos skirtos gruntui sulaikyti, jų patraukimas būtų neproporcinga priemonė ieškovų nuosavybės teisėms apginti, atsižvelgiant į pažeidimo apimtį ir tikėtinas neigiamas pasekmes abiem pastatams. Kita vertus, statyba svetimame sklype be savininkų sutikimo nėra galima, o atraminės sienutės betoninė konstrukcija yra patekusi į Žemės sklypą 1 be ieškovų sutikimo. Mediacijos proceso metu ieškovams buvo siūloma kompensuoti praradimus, bet ieškovai nesutiko su siūloma pinigų suma ir vertino, kad pažeidimas gali būti pašalintas tik pašalinus polius (sieneles) ir betonines konstrukcijas kaip visumą. Susiklosčius išskirtinei situacijai, kai ieškovų reikalavimo neįmanoma įgyvendinti nesukeliant neproporcingos žalos ieškovams ir tretiesiems asmenims, teismas nusprendė, kad būtų racionalu, protinga ir logiška kompensuoti Žemės sklypo 1 požeminės dalies 2,09 kv. m ploto užėmimą sumokant ieškovams piniginę kompensaciją. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovų 1238 kv. m ploto žemės sklypo vertė 2024 m. sausio 1 d. buvo 408 000 Eur, todėl pagal proporcingai užimtą dalį ieškovams lygiomis dalimis priteista 688,79 Eur kompensacija (kiekvienam po 57,40 Eur).

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės sutiko su devintu reikalavimu ir nurodė galinti pašalinti vamzdį kaip Žemės sklype 1 likusį statybinį laužą, tik jai reikalingas ieškovų leidimas atlikti darbus jų žemės sklype. Teismas nurodė, kad ieškovų teisės pažeistos, nes į Žemės sklypą 1 pateko ir jame be pagrindo liko statybų laužas (vamzdis). Teismas įpareigojo atsakovę per 6 mėn. išvežti iš Žemės sklypo 1 metalinį vamzdį ir sutvarkyti sklypo dalį, ją išlyginant, taip pat informuoti ieškovus raštu prieš 10 d. apie norimus atlikti darbus, nurodant konkretų darbų Žemės sklype 1 atlikimo laiką. Įvertinęs šalių konfliktinius santykius, teismas nusprendė, kad, atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo, racionaliausia būtų nustatyti ieškovams teisę pašalinti vamzdį savo lėšomis, o patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovės. Teismas patenkino ir dešimtą reikalavimą, kuriuo ieškovai siekė, kad būtų užkastas statybų metu Žemės sklype 1 ir šalia jo rytinės ribos iškastas griovys. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Projektana“ neneigė pareigos baigti tvarkyti statybvietę ir užkasti griovį. Nesant esminio ginčo dėl šio reikalavimo, teismas pripažino, kad griovys privalo būti sutvarkytas, atkuriant iki Pastato 2 statybų buvusią padėtį. Jei įpareigojimas nebus įvykdytas laiku, teismas nustatė atsakovei pareigą mokėti ieškovams lygiomis dalimis 100 Eur baudą per dieną. Patenkinęs šiuos reikalavimus, teismas tenkino ir reikalavimą pateikti įvykdytų darbų kontrolines nuotraukas tam, kad būtų pagrįsta, jog darbai atlikti.

12.       Teismas pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti įrengtas kliūtis buvusiems natūraliems paviršinio vandens srautams nutekėti susijęs su šalia Žemės sklypo 1 įrengta atramine sienele Nr. 1. Pakeistas reljefo nuolydis gali turėti įtakos tam, kaip nuteka vandens srautas, tačiau ieškovai neįrodė, kad įrengus atraminę sienutę iš esmės buvo pakeistas vandens srautų tekėjimas ir Pastato 1 rūsyje atsirado drėgmė. Žemės sklypas 1 žymiai aukštėja šiaurėje, jame niekada nebuvo įrengtas vandens srautų nutekėjimo reguliavimas ar drenažas. Byloje esančių įrodymų nepakanka padaryti išvadai apie esminį ieškovų gyvenimo ir veiklos sąlygų pablogėjimą atsakovei įrengus atraminę sienelę Nr. 1 ir galimai taip pakeitus vandens srautų kiekį ir jų nutekėjimo kryptį tiesiai į Pastato 1 rūsį. Galimą vandens srautų krypties pokytį ieškovai sieja tik su sienelės įrengimu, o ne su Žemės sklypo 2 nuolydžių pakeitimu ar nuotakynų netinkamu įrengimu, nurodydami, kad anksčiau, kol sienelė nebuvo įrengta, vandens perteklius iš Žemės sklypo 1 galimai nutekėdavo į Žemės sklypą 2, todėl jų rūsys nedrėko. Tačiau tai, kad Pastato 2 statyba galimai užkirto kelią nutekėti vandeniui iš aukštesnio Žemės sklypo 1 į žemesnį Žemės sklypą 2, nesuponuoja statytojos įsipareigojimų ieškovams pažeidimo. Teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad vien tik atsakovės pastatyta sienelė Nr. 1 nulėmė vandens srautų nutekėjimo krypties pokytį ir drėgmės kaupimąsi Pastato 1 rūsyje.

13.       Vertindamas reikalavimą atsodinti 6 klevus Žemės sklype 1 teismas nurodė neturįs pagrindo vertinti, kad statant Pastatą 2 be Žemės sklypo 1 savininkų žinios ir (ar) leidimo buvo šalinami jame augantys medžiai.

14.       Teismas pažymėjo ne kartą klausęs ieškovų nuomonės dėl galimybės įvykdyti jų reikalavimus, paaiškinęs, kad prašomi pašalinti objektai yra arti 1940 m. pastatyto Pastato 1, neregistruotų ūkinių pastatų ir Pastato 2, bet ieškovai, kategoriškai reikalaudami pašalinti kelių centimetrų Pastato 2 sienų dalį ir (ar) kamino dalis ar 14 m gylio polius (atramines sieneles) ir jas laikančią betoninę konstrukciją, sulaikančią gruntą, savo interesus iškėlė virš kitų asmenų. Ieškovai negatoriniu ieškiniu prašė pašalinti atsakovės įrengtus objektus, neįrodinėdami kilusios realios žalos dėl sienų trūkio. Pastato 2 statyba dar nėra užbaigta; statybos užbaigimo metu kompetentingi subjektai privalės įvertinti viso statybos proceso teisėtumą, išduoti teisės aktų nustatytus dokumentus statybai užbaigti ir pripažinti statinį tinkamu naudoti. Paaiškėjus esminiams statybos proceso pažeidimams, galimi trūkumai privalės būti pašalinti įstatymuose nustatyta tvarka, taip užtikrinant suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus.

15.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinius skundus, 2025 m. birželio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio 1 ir 6–8 reikalavimai, ir perdavė šiuos klausimus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės priteista 688,79 Eur kompensacija (kiekvienam po 57,40 Eur), ir klausimą dėl kompensacijos dydžio perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pakeitė sprendimo dalį dėl Žemės sklype 1 esančio vamzdžio pašalinimo ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad turi būti pašalintas inžinerinės komunikacijos vamzdis; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

16.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ieškovų pareikštą ieškinį kaip mišrų: pagrįstą materialiosios teisės normomis, nustatančiomis nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, susijusių su statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, ir negatorinį.

17.       Kolegija pažymėjo, kad klausimas dėl Pastato 1 dūmtraukio naudojimo yra aktualus, nes ieškovams S. P. ir J. P. priklausančio buto šildymo tipas yra krosninis. Kolegija taip pat nurodė, kad Pastato 2 projekto architektūrinės dalies vizualizacijoje Pastato 1 dūmtraukis nėra prigludęs ar įsiterpęs į šio pastato sieną. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės veiksmai, kai ji parengė dūmtraukio iškėlimo projektą, buvo tinkami, o galimybė tinkamą dūmtraukio funkcionavimą ir jo atitiktį teisės aktų reikalavimams atkurti jį iškeliant yra objektyvi. Teismas neįvertino aplinkybių, kad Pastato 2 gatvės korpuso vakarinės sienos apdaila yra įrengta tik vakarinės sienos dalyje, esančioje virš Pastato 1 stogo ir dūmtraukio, ir iš dalies susiaurina dūmtraukio angą. Teismas nevertino Pastato 2 korpuso vakarinės sienos atitikties priešgaisriniams reikalavimams (projekte nurodyta, kad nuo esamų pastatų Pastatas 2 atskiriamas REI 180 ugniai atsparia siena). Išvada dėl objektyvios galimybės iškelti Pastato 1 dūmtraukį padaryta neįvertinus jo pakėlimo projekto, neatsižvelgus į tai, kad dūmtraukio pakėlimo eskizas buvo parengtas, kai Pastato 2 siena dar nebuvo apšiltinta, neįvertinus pakelto dūmtraukio atstumo nuo Pastato 2 stoglangių ir mansardos balkono, taip pat ieškovo S. P. argumentų, kad jam būtų sunku ar neįmanoma be aukštalipių pagalbos naudotis nauju dūmtraukiu ir jį prižiūrėti, todėl būtų patirta papildomų išlaidų. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nurodė, kad, patenkinus ieškovų reikalavimą nugriauti dalį Pastato 2 konstrukcijų, nebūtų laikomasi protingumo, proporcingumo principų, kolegija nesutiko, jog vien tai, kad ieškovai nepasinaudojo galimybe reikšti alternatyvų reikalavimą, sudaro pagrindą jų reikalavimą atmesti. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovų teisių pažeidimas, susijęs su galimybe naudotis patalpomis nepažeidžiant gaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo pašalintas, kolegija panaikino šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo.

18.       Kolegija vertino kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, kad teismo ekspertas neturėjo taikyti Kadastro nuostatuose įtvirtintos leistinos matavimų paklaidos, ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog Pastato 2 konstrukcijos yra nežymiai įsiterpusios į Žemės sklypą 1, nelemia statybos neteisėtumo ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų 2–5 reikalavimų. 

19.       Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovų 6–8 reikalavimų, kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas – gretimo žemės sklypo savininkas neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių jam sukelia statybos, nes teisės aktų reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės pažeidimas. Kolegijos vertinimu, tai, kad atraminė sienelė Nr. 1 pastatyta nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki Žemės sklype 1 ribos, sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovų teisės yra pažeistos. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl techninių galimybių pašalinti sienelės polius nebuvimo, sienelės Nr. 1 šalinimo pasekmių Pastatui 1, ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo neproporcingumo. Tačiau ji nurodė, kad teismas turi veiksmingai pašalinti savininko teisių suvaržymą, taikydamas proporcingas jų gynimo priemones, ir kad kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė vandens tekėjimo į ieškovų rūsį priežasties, netyrė, ar atsakovės pritaikyti šios problemos išsprendimo būdai yra efektyvūs, nenustatė, ar Žemės sklypo 1 reljefas iš esmės nebuvo keičiamas, ar formuojant Žemės sklypą 2 nesusidarė žemės sklypų aukščių skirtumas, ar atsakovės veiksmai nelėmė vandens srautų pasikeitimo Žemės sklype 1. Teismas nevertino ir to, ar atsakovei kilo pareiga imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad iš Žemės sklypo 2 paviršinės nuotekos nepatektų į Žemės sklypą 1. Byloje nebuvo įvertintas faktinis neigiamas poveikis šiam žemės sklypui (šlaito erozija dėl lietaus nuotekų ar kt.). Kolegija panaikino šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir perdavė nurodytus reikalavimus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

20.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų reikalavimą dėl betoninės konstrukcijos šalinimo ir nutaręs priteisti jiems piniginę kompensaciją, savo iniciatyva, nesuderinęs su bylos šalimis, pakeitė ieškinio reikalavimą ir neproporcingai suvaržė jų teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises, tačiau teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą. Kolegija vertino, kad ieškovų teisės bus pakankamai apgintos sudarius jiems galimybę įrodyti priteistinos kompensacijos dydį, todėl panaikino šią sprendimo dalį ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

21.       Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės iš Žemės sklypo 1 turimą pašalinti vamzdį nurodė kaip metalinį, nes ekspertizės akte jis nurodytas kaip inžinerinių komunikacijų vamzdis. Dėl šios priežastis kolegija patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Nors apeliaciniuose skunduose buvo nurodyta, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus, jei atsakovė neįvykdys šio įpareigojimo, darbus atlikti savo lėšomis, kolegija nenustatė pagrindo pripažinti šį teisių gynimo būdą neefektyviu. Kolegija nenustatė pagrindo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl reikalavimo atsodinti medžius.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

22.       Kasaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutartį – pašalinti nutarties motyvuojamąją dalį, kuria ieškinio 1–8 reikalavimai pašalinti Pastato 2 dalis iš Žemės sklypo 1 buvo pripažinti pertekliniais ir neproporcingais, ir patenkinti šiuos reikalavimus; kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.93, 4.95 ir 4.98 straipsnius. Teismas kvalifikavo ieškinį kaip mišrų: negatorinį (CK 4.98 straipsnis) ir ieškinį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnis). Tačiau ieškinio 1–8 reikalavimais ieškovai prašo įpareigoti atsakovę atlaisvinti jų žemės sklypą (nekilnojamąjį daiktą) – pašalinti Pastato 2 dalis, t. y. faktiškai ieškovai prašo grąžinti jiems Žemės sklypo 1 valdymo teisę. Ieškovai įrodė, kad atsakovė dalį Pastato 2 pastatė jiems priklausančiame Žemės sklype 1, todėl ieškovai prarado teisę valdyti šią žemės sklypo dalį. Pagal CK 4.95 straipsnį, savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Savininko teisė valdyti daiktą ginama vindikaciniu ieškiniu: šiuo ieškiniu įgyvendinamas ieškovo titulinis valdymas, sugrąžinant daiktą jo faktinei kontrolei, taigi, vindikacijos pagrindas yra faktinio daikto valdymo praradimas (Didžiulis L., Taminskas A., Matiukas M., Daiktinė teisė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2025). Ieškovai reikalauja grąžinti Žemės sklypą 1 jų faktinei kontrolei, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai kvalifikavęs ieškinio 1–8 reikalavimus kaip negatorinius, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.95–4.99 straipsnius, įtvirtinančius savininko daiktinių teisių gynimo būdus.

22.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, be kita ko, nustatančias teismui pareigą motyvuoti savo išvadas, kad atsakovė, užėmusi Žemės sklypo 1 dalį, padarė mažareikšmį pažeidimą, o ieškovų reikalavimas pašalinti Pastato 2 dalis yra perteklinis ir neproporcingas. Pažeidimų mažareikšmiškumas – vertinamojo pobūdžio sąvoka. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas atsisakymą nugriauti Žemės sklype 1 esančias Pastato 2 dalis ieškovų teisių pažeidimo mažareikšmiškumu, turėjo atsižvelgti į pažeidėjos asmenį (juridinis asmuo, statybos yra jo ir jo pasitelktų trečiųjų asmenų profesionaliai atliekama veikla), pažeidimo padarymo aplinkybes (aplaidi geodezinė statybos darbų kontrolė), pažeidimo vietą (Vilniaus senamiesčio apsaugos zona). Pažeidimas statybos procese gali būti pripažintas mažareikšmiu, kai neišlaikomas privalomas atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos, padidėja pastato tūris, nežymiai pablogėja gretimo žemės sklypo insoliacija ir pan. Sprendžiant, ar pažeidimas yra mažareikšmis, turi būti vertinamas pažeidėjo sąžiningumas, tikrinama, ar tokiomis aplinkybėmis jis galėjo sąžiningai suklysti, ar gretimo žemės sklypo savininkai laiku jį informavo apie savo teisių pažeidimą.

22.3.                      Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinio 2–5 reikalavimus pašalinti Žemės sklype 1 esančias Pastato 2 dalis, remdamasis teismo ekspertizės aktais, tačiau, taikydamas atsakovės padarytam pažeidimui juose nurodytą 10 cm leistiną matavimo paklaidą, teismas netinkamai aiškino Kadastro nuostatus. Šių nuostatų 32 punkte (32.1.2.3 punktas cituojamas ekspertizės aktuose) reglamentuojami matininko veiksmai, atliekami nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, 10 cm paklaida kadastriniams matavimams taikoma tik formuojant (pertvarkant) žemės sklypus ir sprendžiant jų sanklotos klausimą. Įregistravus kadastrinių matavimų duomenis viešame registre jokios paklaidos nebegali būti taikomos. Žemės sklypų 1 ir 2 kadastro duomenys nustatyti 2015 m. ir įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal CK 4.262 straipsnį, jie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Taikydamas leistiną matavimų paklaidą apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-151-403/2024).

22.4.                      Ekspertas nustatė tik vizualiai matomos prašomos pašalinti betoninės konstrukcijos dalies plotą (ieškovams pavyko atkasti tik dalį Žemės sklype 1 esančios konstrukcijos). Betoninė konstrukcija, atliekanti atraminių sienelių ir dviejų Pastato 2 korpusų pagrindo funkciją, tęsiasi nuo (duomenys neskelbtini) g. korpuso iki Žemės sklypo 2 galo, jos ilgis yra 57,445 m. Ekspertizės akte nurodyta, kad betoninė konstrukcija patenka į Žemės sklypą 1 nuo 0,25 m iki 0,35 m (vidutiniškai 0,30 m) atstumu. Įvertinus atraminės sienos ilgį, betoninės konstrukcijos plotas, patenkantis į Žemės sklypą 1, sudaro apie 17,23 kv. m ir nėra mažareikšmis.

22.5.                      Teismų praktikoje yra skirtingai traktuojami statybos normų pažeidimai, kai statyba vykdoma nesilaikant atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos ir kai statyba vykdoma pažeidžiant jo ribas. Kasacinis teismas yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020), kad žemės sklypų savininkų teisės pažeidimas gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, bet nustatant servitutus; toks atvejis gali būti, pavyzdžiui, kai nėra įrodymų, kad statinys pastatytas pažeidžiant kitus imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, statytojas buvo sąžiningas, žemės sklypo savininkas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o įpareigojimas nugriauti statinį nebūtų proporcinga priemonė, pažeidžianti teisingumo principą. Tačiau atsakovės sąžiningumas nebuvo vertinamas. Žemės sklypas 1 yra Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje, vykdant statybą šioje saugomoje, tankiai užstatytoje zonoje ypač svarbu laikytis statybos projekto sprendinių, be kita ko, nustatančių statinio vietą. Norėdama Pastatą 2 sublokuoti su Pastatu 1, atsakovė privalėjo gauti ieškovų sutikimą. Prasidėjus žemės kasimo darbams, ieškovai nedelsdami kreipėsi į atsakovę ir VTEPSI, prašydami nutraukti statybos ir medžių kirtimo darbus jų sklype, tačiau atsakovė nereagavo į ieškovų reikalavimus nutraukti darbus, atliekamus pažeidžiant Žemės sklypo 1 ribą, taigi, ji buvo nesąžininga, rizikavo ir tikėjosi, jog, kai ji užbaigs Pastato 2 statybą, ieškovams nepavyks pasiekti, kad dalis statybos rezultato būtų pašalinta iš jų sklypo.

22.6.                      Atsakovė veikė savo rizika, todėl turi pašalinti pažeidimus ieškinyje nurodytu būdu. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi protingumo ir proporcingumo principais, tačiau juos taikyti nėra pagrindo, nes atsakovė nepateikė įrodymo dėl Pastato 2 dalių pašalinimo iš Žemės sklypo 1 išlaidų. Sprendžiant klausimą dėl pažeidėjui taikomos atsakomybės formos (pažeidimas pašalinamas natūra ar sumokant kompensaciją) turi būti taikomas sąžiningumo principas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes jis nereikalavo iš atsakovės įrodymų, kiek kainuotų statinio dalių pašalinimas, o ieškovams nurodė pateikti įrodymus, patvirtinančius jiems priteistinos kompensacijos dydį.

22.7.                      Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovei nebuvo reikalingas ieškovų sutikimas sublokuoti pastatus, nes gatvės užstatymo tipas yra perimetrinis, netinkamai aiškino statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžianti dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, ir Teritorijos planavimo normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7. Nors minėtose normose, esant perimetriniam užstatymui, leidžiama blokuoti naujai statomą pastatą su esamu pastatu, joks teisės aktas nesuteikia teisės tai daryti be esamo pastato savininkų sutikimo. Normos yra skirtos užstatymo tipų sąvokoms apibrėžti, bet nesuteikia papildomų teisių statytojams. Atsakovė sublokavo pastatus statybos, o ne teritorijų planavimo metu. Norėdama Pastatą 1 sublokuoti su statomu Pastatu 2, iki statybos pradžios ji turėjo gauti ieškovų sutikimą. Toks reikalavimas buvo nustatytas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose. Nors ieškovai rėmėsi šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas jų nevertino.

22.8.                      Atsakovė savo veikloje privalo taikyti statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.). Jo 49 punkte nurodyta, jog rangovai privalo vykdyti geodezinę darbų kontrolę ir užtikrinti, kad statinio išdėstymas plane ir vertikalus profilis atitiktų statinio projekto reikalavimus. Statybos rangovė trečiasis asmuo UAB „Projektana“ neužtikrino, kad statybos darbai vyktų Žemės sklype 2, taigi, ji pažeidė savo tiesiogines pareigas. Asmenims, kuriems statybos verslas yra profesionali veikla, taikomi griežtesni reikalavimai, todėl jų padaryti pažeidimai turi būti šalinami taikant kraštutines priemones. Pagal aptariamą reglamentą, dar prieš pradedant statybą, statybos vadovas, faktiškai įvertinęs Pastato 1 dūmtraukio vietą, turėjo reikalauti pataisyti projektą, tačiau atsakovės pasitelkti statybos techninis prižiūrėtojas ir statybos vadovas, matydami, kad trys Pastato 1 dūmtraukiai faktiškai netenka savo funkcionalumo dėl priešgaisrinių reikalavimų pažeidimo, nestabdė Pastato 2 statybų ir tyčia sukūrė ieškovų teises pažeidžiančią situaciją. Tai rodo atsakovės nesąžiningumą, todėl teismai neturėtų ginti jos teisių. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kad vykdydama statybas Žemės sklype 1 ji veikė sąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs jos veikloje statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, turėjo pripažinti, kad byloje turi būti taikomas Žemės sklype 1 esančio Pastato 2 nugriovimas.

22.9.                      Apeliacinės instancijos teismas pritarė atsakovės pozicijai, jog yra techninė galimybė Pastato 1 dūmtraukį pakelti virš Pastato 2 stogo taip, kad Pastatas 2 atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus. Taip teismas leido statyti pastatus neatsižvelgiant į gretimų statinių konstrukcijas, o vėliau, šalinant pažeidimų pasekmes, perstatyti gretimą statytojui nepriklausantį pastatą. Teismas pasiūlė atsakovei pateikti įrodymus, kad galima perstatyti Pastatą 1, o ne įpareigojo ją perstatyti Pastatą 2, kad šis nepažeistų Pastato 1 priešgaisrinės saugos reikalavimų. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nenustatyta galimybė priversti esamo statinio savininką keisti savo namo konstrukcijas, priešingai, naujai statomo namo projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į esamo namo technines savybes. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies normą, kad statytojas privalo organizuoti (arba pavesti tai padaryti statinio projektuotojui) statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių ir sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų statybinius tyrimus ir sudaryti sąlygas tyrėjui juos atlikti. Būtent atsakovė turėjo derinti Pastato 2 projektą prie esamo Pastato 1 techninių savybių. Teismo išvada, kad ieškovai pasirinko perteklinę ir neproporcingą priemonę savo teisėms apginti, padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą pagrįsti teismo sprendimą.

23.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT atsiliepimu į kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi kvalifikavo kaip pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, prašo skundą patenkinti.

24.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.                      Ieškovai nepagrįstai teigia, esą atsakovės atliktas pažeidimas nėra mažareikšmis. Atsakovės užimta Žemės sklypo 1 dalis nesudaro net 1 proc. jo ploto ir yra po žeme, šalia žemės sklypų ribos. Ieškovai nesiekė įrodyti, kokia žala jiems buvo sukelta, neteisėtai užėmus tokį žemės plotą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jiems buvo sukelta didelė žala. Ieškovai nenurodė jokių aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad atsakovė buvo nesąžininga. Grįsdami teiginį, kad jų teisėti interesai buvo pažeisti, ieškovai nurodė projektuojantys statinius ir pateikė brėžinį, tačiau jis negali būti suderinamas su jokiu teisės aktuose nustatytu projektu ar jo dalimi, dalis ieškovų teismo posėdyje nurodė, kad prieštarauja bet kokioms statyboms Žemės sklype 1, be to, ieškovų teiginiai dėl statybų (statinių projektavimo) Žemės sklype 1 negalėtų būti įgyvendinti dėl galiojančio teritorijos tvarkymo reglamento. Taigi, ieškovai neįrodė, kad pažeidimas sukėlė ar galėjo sukelti esminius jų vykdomos veiklos apribojimus. Ieškovai atsisakė kelti atsakovei reikalavimus dėl Žemės sklype 1 esančių pastatų sugadinimo, o tai reiškia, kad atsakovės vykdytos statybos nesukėlė jiems nepatogumų.

24.2.                      Teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės akte taikyta 10 cm matavimų paklaida. Leistiną paklaidą įtvirtinanti Kadastro nuostatų norma patvirtina, kad paklaidos matavimų procese egzistuoja. Tokios pozicijos laikosi ir ekspertizę atlikęs ekspertas. Net jei teismas nepagrįstai pritaikė matavimo paklaidą, nežymus konstrukcijos išsikišimas savaime nesudaro pagrindo patenkinti ieškovų reikalavimą, nes teisės aktų pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.

24.3.                      Ieškovai nepagrįstai teigia, esą atsakovė buvo nesąžininga. Atsakovė statybų proceso metu neatliko jokių priešingų teisei veiksmų ir vadovavosi kompetentingų institucijų sprendimais, turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę. Atsakovė gavo statybą leidžiantį dokumentą; techniniame projekte ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintame detaliajame plane buvo aiškiai nurodyta Pastato 2 statybos zona; buvo atlikta pastato projekto ekspertizė; VTEPSI išdavė pažymas apie pastato statybas be esminių nukrypimų nuo projekto; Pastatas 2 suprojektuotas ir pastatytas pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir išduotas sąlygas; statyba buvo vykdoma atliekant statybos techninę priežiūrą; projektuodama pravedimus po Pastatu 1, atsakovė siekė apsaugoti ieškovams priklausantį turtą. Nors ieškovai teigia, esą atsakovė nereagavo į jų pastabas, byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė siūlė ieškovams finansuoti ir organizuoti Pastato 1 kamino pakėlimo iki reikiamo aukščio darbus, siūlė atitinkamus sprendinius, bet gavo atsakymą, kad buvo atlikta gyventojų apklausa ir kaminų bei stogų remontas jų nedomina. 

25.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Renova“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011), kad prarasta nekilnojamojo daikto savininko galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu; kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu, nes juo be teisinio pagrindo naudojasi kitas asmuo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu, o negatoriniu ieškiniu. Todėl ieškovų argumentai, esą apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškinį, yra nepagrįsti. Be to, ne visi ieškinio reikalavimai (pavyzdžiui, 8 reikalavimas) yra susiję su ieškovų negalėjimu naudotis žemės sklypu ar jo dalimi.

25.2.                      Apeliacinės instancijos teismas konstatavo atitinkamų pažeidimų mažareikšmiškumą vadovaudamasis bendraisiais teisės principais. Byloje nebuvo nustatyta, kad kuris nors statybų proceso dalyvis buvo nesąžiningas. Pažeidimų mažareikšmiškumas vertinamas atsižvelgiant į jų padarinius, o ne pagal juos padariusių asmenų požymius ir savybes.

25.3.                      Kadastro nuostatai reglamentuoja įvairius klausimus, o ekspertas paaiškino, kodėl jų norma dėl matavimo paklaidų yra aktuali byloje. Šios aplinkybės bent iš dalies paaiškina, kodėl galėjo būti pažeistos žemės sklypų ribos, todėl teismas į jas pagrįstai atsižvelgė. Atsakovės užimtas Žemės sklypo 1 plotas, palyginti su visu jo plotu, nėra itin didelis, todėl teismai pagrįstai vertino, kad ieškovų pasirinktas gynybos būdas nėra proporcingas. Reikalavimai atmestini vien dėl to, kad jie pareikšti ne visiems atsakovams: 1–8 reikalavimai nukreipti į Pastatą 2, t. y. į bendrąją dalinę nuosavybę, bet jo bendraturčiams reikalavimai nepareikšti.

26.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. A. (A. A.) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      Pastatas 2 suprojektuotas ir pastatytas pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir išduotas sąlygas. Nors ieškovai nurodo, kad jų teisės buvo pažeistos, nes Pastatas 2 buvo sublokuotas su Pastatu 1, ir kad atsakovė turėjo gauti jų sutikimą norėdama jį statyti tokiu būdu, Pastato 2 statybos būdas buvo leistinas ir pažeidimų nėra nustatyta. Kadangi nėra konstatuota, kad Pastatas 2 buvo pastatytas neteisėtai, tai, kad kai kurie jo elementai nežymiai įsiterpia į Žemės sklypą 1, nesudaro pagrindo taikyti atsakovei griežčiausias priemones, taikytinas savavališkos ar neteisėtos statybos atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-219/2020), kad tai, jog daiktas ar jo dalis patenka į kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą, savaime nėra pakankamas pagrindas nugriauti statinį ar jo dalis.

26.2.                      Byloje nekonstatavus neteisėtos ar savavališkos statybos, ieškovų reikalavimai pašalinti atitinkamas Pastato 2 konstrukcijas (galimai jį griauti ar rekonstruoti) yra pertekliniai ir neproporcingi. Byloje atliktos ekspertizės patvirtina, kad pažeidimai yra mažareikšmiai. Teismai pagrįstai jomis vadovavosi, konstatavo pažeidimų mažareikšmiškumą ir sprendė dėl kitokio, nei nurodė ieškovai, jų teisių gynimo būdo. Priešingai nei teigia ieškovai, apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino visus jų argumentus.

26.3.                      Priimdamas sprendimą, kaip turėtų būti pašalinti Pastato 1 savininkų teisių pažeidimai, teismas turėtų atsižvelgti ir į sąžiningų trečiųjų asmenų, t. y. Pastate 2 esančių butų savininkų, interesus. Ieškovai, kategoriškai reikalaudami pašalinti pažeidimus jų nurodytu būdu, nepagrįstai iškelia savo interesus aukščiau trečiųjų asmenų interesų. Pastato 2 gyventojai neatliko neteisėtų veiksmų, jie yra sąžiningi pirkėjai, kuriems nebuvo žinoma apie statybų metu padarytus mažareikšmius pažeidimus. Ieškovų teisės gali būti apgintos nepažeidžiant šių asmenų teisių (negriaunant Pastato 2 ar jo dalių). Tokia priemonė būtų neproporcinga, pažeistų sąžiningų Pastato 2 butų savininkų teises ir interesus.

27.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įstatymuose nustatyta tvarka nepateikė atsiliepimų į kasacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

28.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Bendroji taisyklė, apibrėžianti kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, ir yra saistomas bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius, kurie tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-969/2023, 22 punktas). 

29.       Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, taip pat atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-823/2022 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

30.       Pagal bendrą taisyklę, tais atvejais, kai kasaciniu skundu ginčijama tik tam tikra dalis apeliacinės instancijos teismo argumentų, neginčijama procesinio sprendimo dalis nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, atitinkami jos argumentai paliekami galioti dėl jų atskirai nepasisakant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškovų, kuriems priklauso dalis Žemės sklypo 1 ir jame esančiame Pastate 1 esantys butai, ieškinio dalyką sudarė 10 savarankiškų ieškinio reikalavimų, susijusių su iki Pastato 2 Žemės sklype 2 statybos (pažeidimo) buvusios padėties atkūrimu. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesiniais sprendimais dalį šių reikalavimų (9 ir iš dalies 10-ą) tenkino, todėl ši ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko. Kasaciniu skundu nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria įvertintas likusių aštuonių ieškinio reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas, prašoma ją pakeisti. Toks procesinis prašymas negali būti vertinamas atsietai nuo bylos procesinės baigties apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame skunde formuluojamo dalyko. Kasaciniu skundu siekiama, pirma, pašalinti motyvuojamąją apeliacinės teismo nutarties dalį, kuria ieškinio 1–8 reikalavimai pašalinti Pastato 2 dalis iš ieškovų žemės sklypo buvo pripažinti pertekliniais ir neproporcingais; antra, tenkinti ieškinio 1–8 reikalavimus kasaciniame skunde nurodyta apimtimi.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio 1 ir 6–8 reikalavimai, ir perdavė šiuos klausimus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas sukelia ieškovams tam tikras procesines teisines pasekmes, taip pat daro įtaką jų teisei apskųsti tokį procesinį sprendimą kasacine tvarka. Todėl turi būti įvertinta, ar ši kasacinio skundo dalis nagrinėtina kasacine tvarka, ar įstatymas neriboja ieškovų teisės skųsti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, kai tokia nutartimi bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl galimybės kasacine tvarka skųsti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvus

33.       CPK 340 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.

34.       Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais – įstatyme numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu apibrėžtais – atvejais (CPK 327 ir 329 straipsniai). Vienas iš tokių atvejų yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas atvejis, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šio bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindo turinio, yra pažymėjęs, kad, pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos, t. y. kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008).

35.       Ginčijama nutartimi apeliacinės instancijos teismas, nors tiesiogiai ir nesirėmė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu įtvirtintu bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pagrindu, tačiau aiškiai išvardijo pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus ir nurodė, kokias ginčui (ieškinio 1 ir 6–8 reikalavimai) išspręsti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes turi ištirti ir įvertinti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (apeliacinės instancijos teismo nutarties 90, 92, 103, 106, 108 punktai).

36.       Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę kasacine tvarka skųsti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kvestionuodami bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo instituto taikymo sąlygas, tačiau tokią teisę byloje dalyvaujantys asmenys gali įgyvendinti per įstatyme įtvirtintą sutrumpintą kasacinio skundo padavimo terminą. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 345 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje šia įstatymo suteikta teise ieškovai tinkamai nepasinaudojo. Kasaciniu skundu, paduotu likus vienai dienai iki bendro trijų mėnesių kasacinio skundo padavimo termino pabaigos, kvestionuojami ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria bylos dalis (ieškinio 1 ir 6–8 reikalavimai) grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvai dėl reikalavimų esmės, tačiau nenurodyti jokie savarankiški argumentai, dėl ko nesutinkama su tokia procesine bylos baigtimi, nekeliamas klausimas dėl netinkamo bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo sąlygų taikymo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasaciniu skundu ginčijami apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai, reikalaujama juos pašalinti ir išspręsti klausimą iš esmės – šiuos ieškinio reikalavimus tenkinti.

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama galimybė teikti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus); aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas). 

38.       Taigi teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies apskundimas yra ribojamas, todėl, sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje pateikto kasacinio skundo pagrįstumo, taip pat turi būti įvertinta, ar skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi (jos dalimi) buvo pasisakyta dėl tokių faktinių aplinkybių, kurios galėtų daryti poveikį ieškovų teisėms ar pareigoms ir sukurti teisinius padarinius ateityje.

39.       Kasaciniu skundu ieškovai ginčija ir apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalį, kuria apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl ieškovų ieškinio 1 ir 6–8 reikalavimų. Ieškovų teigimu, skundžiami apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai turės įtakos ieškovų padėčiai ir teisiniam vertinimui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y., ieškovų nuomone, skundžiamais motyvais padaryta išvada dėl jų pareikštų 1 ir 6–8 reikalavimų neproporcingumo, jų įvertinimo kaip perteklinių bei vertinimo, jog atsakovės padaryti ieškovų teisių pažeidimai yra mažareikšmiai, o pirmosios instancijos teismas bus saistomas šių apeliacinės instancijos teismo išvadų, kai spręs dėl padarytų pažeidimų pašalinimo teisinių pasekmių. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

40.       Pagal CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktą, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį (jos dalį) apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta apimtimi, byla (klausimas) perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuodamas, jog neatskleista bylos esmė, apeliacinės instancijos teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016, 27 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui perduota išspręsti klausimą dėl pareikštų 1 ir 6–8 ieškinio reikalavimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apylinkės teismo sprendimo dalies (ieškinio 1 ir 6–8 reikalavimų) teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė bylą nagrinėjusio apylinkės teismo netinkamai nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių apimtį, nereiškia, jog šis klausimas buvo iš esmės išspręstas apeliacinės instancijos teisme, tai padaryti pavesta pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas iš naujo spręs dėl minėtų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o ieškovai turi visas procesines galimybes teikti teismui įrodymus ir paaiškinimus, susijusius su jų pareikštais ieškinio 1 ir 6–8 reikalavimais. 

41.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog dėl pirmiau nurodytų reikalavimų neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų ieškinio 1-o reikalavimo, nurodė, kokių šiam reikalavimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nenustatė ir jų neįvertino, taip pat ir ieškovo S. P. argumentų dėl galimai apsunkintos naujojo dūmtraukio (jei toks būtų įrengtas) priežiūros, pirmosios instancijos teismas. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su 6–8 ieškinio reikalavimais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir skubotą sprendimą, nuspręsdamas, kad ieškovai neįrodė CK 4.103 ir 4.98 straipsnių taikymo sąlygų, kartu nurodydamas, kokių reikšmingų faktinių aplinkybių teismas nenustatė, netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė (nutarties 103, 106, 108 punktai). Todėl pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas motyvų išvadas dėl minėtų ieškovų reikalavimų darė tik pagal tuo metu byloje buvusius įrodymus ir duomenis, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėsiantis bylą iš naujo, tirs byloje esamus bei surinktus naujus įrodymus, vertins juos pagal laisvą įrodymų vertinimo principą. Būtent šis teismas išnagrinės bylą šia apimtimi iš naujo ir pateiks savo nepriklausomą teisinį vertinimą dėl šių ieškinio reikalavimų pagrįstumo, remdamasis vidiniu įsitikinimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Byloje dalyvaujantiems asmenims užtikrinta ir procesinė garantija – teisė, jei to prireiktų, siekti tokio sprendimo peržiūros apeliacine tvarka.

42.       Pirmiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą kasacinį procesą dėl ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria bylos dalis dėl ieškovų pareikštų 1 ir 6–8 reikalavimų perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nutraukti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 356 straipsnio 6 dalis).

Dėl byloje pareikšto ieškinio (ne)tinkamo kvalifikavimo

43.       Ieškovų nuomone, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl jų pareikšto ieškinio pagrįstumo, netinkamai kvalifikavo jį kaip mišrų – negatorinį (CK 4.98 straipsnis) ir ieškinį dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo (CK 4.103 straipsnis), nors, kaip teigia patys ieškovai, jie savo pažeistas teises siekė ginti vindikaciniu ieškiniu (CK 4.95 straipsnis). Šie kasacinio skundo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, kad kasaciniame skunde teigiama, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.93 straipsnio (savininko teisių apsauga) nuostatas, tačiau nedetalizuojama, kaip šis pažeidimas pasireiškė, ar pažeidė ieškovų teises, todėl teisėjų kolegija tokio abstraktaus teiginio nevertina ir dėl jo plačiau nepasisako.

44.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtoti bei detalizuoti CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

45.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktą).

46.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 25 punktas).

47.       Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 30 punktą).

48.       Taigi, CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus –vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.95 straipsnį, savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Pareiškiant negatorinį ieškinį ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

49.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai siekė pašalinti, jų nuomone, atsakovės vykdytos statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų gauti gretimo žemės sklypo savininkų sutikimus vykdyti darbus, pažeidė priešgaisrinės saugos reikalavimus ir ieškovų teisę savo nuožiūra naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, kt.), padarinius ir atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį (pašalinti į Žemės sklypą 1 įsiterpusias Pastato 2 statinių dalis), taip pat atlikti kitus veiksmus (ieškinio 10 reikalavimas). Toks ieškinio dalykas ir jo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės bylą nagrinėjusių teismų tinkamai, nenukrypstant nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, buvo kvalifikuoti kaip ieškinys, grindžiamas tiek jų, kaip savininkų, teisių pažeidimu, nesusijusiu su valdymo netekimu, tiek statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimu (CK 4.98 ir 4.103 straipsniai). Nors CPK nenustato bylos šalims pareigos nurodyti, kaip turėtų būti teisiškai kvalifikuojamas jų teisinis santykis ar kokia teisės norma turėtų būti taikoma nagrinėjant civilinį ginčą, o šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktą; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 33 punktą), atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovų pozicija dėl ieškinio kvalifikavimo kito. Pirmosios instancijos teisme jie laikėsi pozicijos, kad pareikštas negatorinis ieškinys ir ieškinys dėl statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinių pašalinimo (pirmosios instancijos teismo sprendimo 18 punktas).

50.       Negatorinis ieškinys yra reiškiamas tuo atveju, kai savininko teisės yra pažeidžiamos, nes gretimo sklypo savininkas savo žemės sklype atliko tam tikrus veiksmus, dėl kurių savininkas netenka galimybės naudotis savo žemės sklypu arba jo dalimi. CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Aiškindamas savininko nuosavybės teisės gynimo būdą, įtvirtintą CK 4.103 straipsnyje, kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtinoji asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį sąlyga yra asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas). Tuo atveju, kai statinys, pažeidžiantis savininko teises, pastatytas išdavus statybą leidžiantį dokumentą – priėmus administracinį sprendimą (statybos leidimą), savininkas savo teises CK 4.103 straipsnio pagrindu gali ginti tiek reikalaudamas panaikinti šį sprendimą, tiek ir šio administracinio sprendimo neginčydamas tiesiogiai įrodinėti statinio neatitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

51.       Ieškovai byloje neginčijo statybą leidžiančio dokumento, tačiau pareikštą ieškinį grindė ir atsakovės padarytais statybos teisės normų pažeidimais, reikalavo pašalinti šiuos pažeidimus, atkuriant iki pažeidimų buvusią padėtį ieškovų žemės sklype. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškinio 2–5 reikalavimų, vadovaudamiesi byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis, konstatavo, jog minimalus, vos kelių centimetrų, nuokrypis, atsižvelgiant į galimą matavimo paklaidą, nelemia statybos neteisėtumo ir pagrindo tenkinti šiuos ieškovų ieškinio reikalavimus – pašalinti į jų žemės sklypą įsiterpusias statinių dalis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kraštutinės ieškovų reikalaujamos taikyti teisių gynybos priemonės – statinių dalių pašalinimo, vertino ir tokiu įsiterpimu sukeltas pasekmes ieškovų teisėms naudotis jiems priklausančiu sklypu (jį užstatyti), galimą stogo gadinimą ir pan. Pažymėtina, jog ieškovai reikalauja pašalinti jų teisės pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, tačiau nepagrįstai šiuos reikalavimus tapatina su vindikaciniu ieškiniu, t. y. su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Ieškovų ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės bei pareikšti 2–5 reikalavimai kvalifikuotini kaip ieškinys dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog ieškinys gali turėti ir mišrų teisinį pagrindą, t. y. tam tikrais atvejais pagal aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo materialusis subjektinis reikalavimas, ieškinys gali būti kvalifikuojamas ir kaip negatorinis ieškinys (CK 4.98 straipsnis), ir kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019 18 punktą). Nagrinėjamoje byloje be minėtų reikalavimų, grindžiamų statybos teisės aktų pažeidimais, buvo pareikšti bei nagrinėjami ir reikalavimai atkurti sklypo reljefą, pašalinti įrengtas kliūtis natūraliems paviršinio vandens srautams, atkurti sunaikintą dirvožemio sluoksnį, kurie bylą nagrinėjusių teismų buvo kvalifikuoti kaip negatorinis ieškinys. Tokį teisinį pagrindą ieškinyje buvo nurodę ir ieškovai. 

52.       Apibendrindama anksčiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai kvalifikavo ieškovų ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė CK 4.95, 4.98 ir 4.103 straipsnių nuostatas.

Dėl pareigos motyvuoti apeliacinės instancijos teismo nutartį (ne)pažeidimo

53.       Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl nepakankamai motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados, vertinant ieškovų nurodytą atsakovės padarytą pažeidimą kaip mažareikšmį, taip pat laikant ieškovų reikalavimus pertekliniais ir neproporcingais. Ieškovų teigimu, buvo padarytas proceso teisės normos (CPK 270 straipsnio 4 dalies) pažeidimas.

54.       Teismo sprendimui proceso įstatyme keliami pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis).

55.       Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

56.       Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

57.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

58.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal ieškovų apeliacinių skundų argumentus, ieškovų apeliacinius skundus dėl ieškinio 2–5 reikalavimų atmetė. Šią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas pagrindė nutarties 96 punkte išdėstytais lakoniškais motyvais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šių motyvų pakanka suprasti, kuo remdamasis teismas padarė išvadas dėl šios ieškovų reikalavimų dalies nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šią ieškovų apeliacinių skundų dalį, atsakė į pagrindinius (esminius) šios bylos faktinius ir teisinius aspektus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pažeidimų mažareikšmiškumo ir pasisakė dėl netaikyto įsiterpusių statinių dalių pašalinimo būdo atitikties protingumo principui. Papildomai pažymėtina, jog tokie apeliacinės instancijos teismo motyvai neužkirto kelio juos kvestionuoti kasaciniame skunde, įrodinėjant, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atsakovės padarytų pažeidimų mažareikšmiškumo, ieškovų reikalavimo perteklinio pobūdžio ir neproporcingumo yra nepagrįstos, padarytos netinkamai aiškinant materialiosios teisės normas.

Dėl padarytų pažeidimų vertinimo, teismui sprendžiant dėl jų padarinių taikymo

59.       Ieškovai kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jų pasirinktas teisių gynimo būdas – reikalavimas pašalinti atitinkamas Pastato 2 dalis – nėra proporcingas teisių pažeidimui. Ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovės padaryti ieškovų teisių pažeidimai yra mažareikšmiai, ir nevertino atsakovės sąžiningumo. Dėl nurodytų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pasisako. Ieškovų nuomone, sprendžiant dėl jų pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, turėjo būti atsižvelgta ir į atsakovės teisinį statusą (profesionali statytoja), vertinama, jog statybos buvo vykdomos teritorijoje, patenkančioje į Vilniaus senamiesčio apsaugos zonas. Tačiau šie argumentai nėra grindžiami bylą nagrinėjusių teismų galimai netinkamu Vilniaus senamiesčio apsaugos zonai taikomų tvarkymo reglamentų nuostatų taikymu ir aiškinimu, nenurodoma, kokią įtaką byloje taikytų teisės normų aiškinimui galėjo daryti atsakovės teisinio statuso įvertinimas, todėl tai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko ir teisėjų kolegija dėl šių argumentų plačiau nepasisako.

60.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

61.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, inter alia, natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių apsaugą, tinkamą, racionalų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimą, gali įtvirtinti įvairias poveikio priemones, kuriomis siekiama pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmes. Tokios priemonės gali būti inter alia, įpareigojimas statomą (pastatytą) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.). Nustatant tokias priemones turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Jos turi būti būtinos siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų įstatymų leidėjui reguliuojant santykius, susijusius su statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, pasekmių šalinimu, kyla pareiga nustatyti kriterijus arba (ir) atvejus, kuriems esant teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

62.       Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu buvo siekiama pašalinti, ieškovų nuomone, atsakovės statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas).

63.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje buvo skirta teismo ekspertizė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi – papildoma ekspertizė. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi teismo eksperto G. P. 2022 m. liepos 5 d. teismo ekspertizės aktu ir 2023 m. birželio 19 d. papildomu teismo ekspertizės aktu, nustatė, kad atsakovės statomas Pastatas 2 (vakarinės sienos, ventiliacijos kanalo, kamino ir jo apdailos elementų dalys) nežymiai įsiterpia į ieškovams priklausantį Žemės sklypą 1. Būtent šiuos pažeidimus teismai, vadovaudamiesi teismo eksperto paaiškinimais dėl galimos matavimų paklaidos, įvertino kaip mažareikšmius. Ieškovai nekėlė klausimo dėl eksperto atliktų matavimų netinkamumo, tačiau nesutiko nei su teismo eksperto paaiškinimais, nei jų pagrindu padarytomis teismų išvadomis dėl galimos matavimų paklaidos taikymo.

64.       Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nepakankamai ištirtų faktinių aplinkybių, susijusių su konstrukcijų (statinių dalių), esančių po žeme, įsiterpimu į ieškovų žemės sklypą. Teisėjų kolegija tai vertina kaip siekį iš naujo vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, o tai nepriskirta kasacinio teismo kompetencijai. Teisėjų kolegija šiame kontekste pabrėžia, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016 39 punktą; 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017 40 punktą, kt.). Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą).

65.       Ieškovai kasaciniame skunde teigia, jog šioje byloje netaikytini Kadastro nuostatai (neteko galios 2025 m. liepos 1 d.), kadangi žemės sklypų matavimai jau atlikti ir jų duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad žemės sklypų matavimai jau atlikti ir įregistruoti viešame registre, nepatvirtina, kad, byloje vertinant jų pareikštų reikalavimų pagrįstumą, be kita ko, reikalavimą taikyti kraštutinę teisių gynybos priemonę – pašalinti įsiterpusių statinių dalis, matuojant įsiterpusias dalis, negali būti taikoma matavimų paklaida. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vien aplinkybė, kad žemės sklypų matavimo rezultatai yra registruoti viešame registre, neužkerta kelio remtis matavimų paklaida atliekant statinių ar naujai pastatytų statinių išdėstymo žemės sklype matavimus. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (neteko galios nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) 74 punkte buvo įtvirtintos nuostatos, leidžiančios apskaičiuoti paklaidas ir jas taikyti. Pažymėtina, kad galimybę taikyti paklaidą, panaudojus tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, netikslumų šalinimo būdus, nustato ir nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. galiojantys Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-89 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, bei Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

66.       Kasacinio skundo argumentais iš esmės nepagrindžiama, kodėl nurodytos nuostatos netaikytinos nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama galimybė remtis matavimų paklaida, sprendžiant dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023 46–47 punktus). Ieškovų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje (jos 48 punkte) civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-403/2024 pasisakyta dėl galimo paklaidos taikymo esant žemės sklypų sanklotai, todėl šis išaiškinimas, kaip pagrįstai buvo konstatuota ir pirmosios instancijos teismo, nagrinėjamoje byloje netaikytinas.

67.       Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog viešosios teisės aktuose nustatytų privalomų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015). Vis dėlto tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 punktas).

68.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023, 35 punktas). Teismai, spręsdami dėl byloje taikytino ieškovo teisių gynybos būdo, turi vertinti ieškovo teisių suvaržymo atsakovo veiksmais mastą atspindinčias aplinkybes: ieškovo nuosavybės teisių turinį iki minėto suvaržymo, ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo aplinkybes, pažeidimo padarinius – konkrečius ieškovo teisių įgyvendinimo pakitimus.

69.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės santykiuose gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

70.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai gina savo teises pasirinkta kraštutine priemone (lot. ultima ratio) – siekia, kad būtų nugriautos į jų sklypą įsiterpiančios atsakovės statytų statinių dalys. Bylą nagrinėję teismai iš dalies pripažino ieškovų nuosavybės teisės pažeidimą, tačiau netaikė jų pasirinkto teisių gynybos būdo kaip neproporcingo konstatuotam ieškovų teisių suvaržymui. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl galimo ieškovų teisių pažeidimo spręstina pagal tai, ar, ieškovų manymu, jų teises pažeidžiančios į jų žemės sklypą įsiterpiančios statinių dalys paveikia ieškovų teises taip, jog jiems priklausančio turto naudojimą ir valdymą daro negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir jį valdyti, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu.

71.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas dėl ieškovų pareikšto ieškinio (reikalavimų 2–5) pagrįstumo sprendė remdamasis teismo ekspertizės išvadomis ir jų pagrindu padarė išvadą, jog, pritaikius matavimų paklaidą, atskiros statinių dalys arba nepatenka į ieškovų žemės sklypą, arba patenka į jį ar jo erdvę nedideliu atstumu. Teismas nustatytą statinio dalių įsiterpimo faktą vertino ir ieškovams galimų kilti neigiamų pasekmių kontekste, taip pat ir vertindamas galimą jų užstatymo teisės ribojimą, tačiau pripažino statinių, jų konstrukcijų įsiterpimo mažareikšmiškumą ir šių įsiterpusių dalių šalinimo neracionalumą. Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas.

72.       Kasaciniu skundu teismų konstatuotą mažareikšmiškumą siekiama paneigti ir visų įsiterpusių į ieškovų žemės sklypą dalių plotą skaičiuojant bendrai, tokiu atveju įsiterpimas sudaro 17,23 kv. m. Kasacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje toks įsiterpusių statinių dalių bendro ploto apskaičiavimas (sudedant visą įsiterpimo plotą) – neracionalus, kadangi statinių dalys į ieškovų žemės sklypą įsiterpia keliose vietose, dalis statinio konstrukcijų įsiterpia į erdvę virš žemės sklypo, todėl turi būti vertinamas kiekvieno įsiterpimo poveikis galimoms ieškovų teisėms, jų ribojimams, taip pat ir vertinant kiekvienos iš įsiterpusių dalių pašalinimą proporcingumo aspektu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad į bendrai skaičiuojamą statinių dalių įsiterpimo plotą patenka ir tos dalys (ieškinio reikalavimai), dėl kurių vertinimo bylos dalis buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o kasacinis procesas dėl šios dalies nutrauktas, todėl ta apimtimi tai nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko.

73.       Kasaciniame skunde abstrakčiai įvardijamas ir galimas apeliacinės instancijos teismo padarytas pažeidimas, netinkamai aiškinant ir taikant perimetrinį užstatymą reglamentuojančias teisės normas. Šis kasacinio skundo argumentas nėra susietas su vertinama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi. Kaip matyti iš ieškovų ieškinio bei apeliacinių skundų ir juos vertinusių teismų procesinių sprendimų, perimetrinį užstatymą reglamentuojančio STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžianti dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatos aiškintos sprendžiant dėl ieškinio 6–8 reikalavimų pagrįstumo. Kasacinis procesas dėl šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies peržiūros kasacine tvarka nutrauktas, todėl teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako.

74.       Konstatavus nuosavybės teisės pažeidimo faktą, savininko prašomas taikyti išimtinis šios teisės gynimo būdas gali būti netaikomas tik tuo atveju, jei pažeista teisė apginama kitu būdu, t. y. reikalavimas apginti pažeistą teisę ieškovo prašomu taikyti išimtiniu būdu negali būti atmestas vien konstatavus šio būdo neproporcingumą ir nepritaikius jokios kitos teisių gynimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Teismas, konstatavęs tinkamą pažeistų nuosavybės teisių gynimo būdą, atitinkantį interesų pusiausvyros, būtinumo ir proporcingumo reikalavimus, turi tokį būdą taikyti. Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą. Nagrinėdamas pareikštą reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

75.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas nurodyta, atsižvelgdama į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, padaro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai nusprendė, jog ieškovai neįrodė savo, kaip žemės sklypo, į kurį įsiterpė atsakovės statytų statinių dalys, bendraturčių, teisių pažeidimų, dėl kurių galėtų būti pašalinamos šių statinių dalys.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

76.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų konstatuoja, jog 1) yra pagrindas kasacinį procesą dėl ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria bylos dalis dėl ieškovų pareikštų 1 ir 6–8 reikalavimų perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nutraukti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 356 straipsnio 6 dalis); 2) kitą kasaciniu skundu apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį (dėl ieškinio 2–5 reikalavimų) palikti nepakeistą, nenustačius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą, gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-933/2025, 15 ir 16 punktai). 

78.       Po kasacinio skundo priėmimo išaiškėjus teisiniam pagrindui skundą atsisakyti priimti ir dėl to teismui nusprendus kasacinį procesą nutraukti, kasacinis procesas baigiamas ne dėl šalių (ieškovės ar atsakovių) kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Šia nutartimi nutraukus kasacinį procesą dėl tų ieškovų reikalavimų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, klausimas dėl šių reikalavimų dar nėra galutinai išnagrinėtas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu nėra išspręsti visi ieškovų pareikšti materialieji reikalavimai, nepaskirsto byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Klausimas dėl visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turės būti išspręstas išnagrinėjus iš esmės visus byloje pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasaciniame teisme buvo patirta 196,10 Eur dokumentų įteikimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 356 straipsnio 6 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties dalies, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis – atmesti ieškinio reikalavimus: pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovės statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), korpuso prie (duomenys neskelbtini) g. vakarinės sienos viršutinės dalies konstrukcijas ties daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rytine siena su dūmtraukiu taip, kad jos atitiktų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų sprendinius ir neįsiterptų į erdvę virš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (ieškinio 1 reikalavimas); pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), statinį – sienelę (nustatytiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų schemą Nr. 2), kiek ji, įskaitant požeminę dalį, yra pastatyta žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), (ieškinio 6 reikalavimas); pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statinį – sienelę, esančią tarp korpuso prie (duomenys neskelbtini) g. ir kiemo korpuso, sujungtą su UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų schemoje Nr. 2 nurodyta sienele, kiek ji yra faktiškai pastatyta žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat pašalinti šios sienelės dalį, pastatytą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), ar ant ribos su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), kiek jos statyba pažeidė norminius atstumus iki žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos, kai statybai buvo privaloma gauti ieškovų sutikimą, ir kiek sienelė pakeitė iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nutekančio paviršinio vandens srautų kryptį (ieškinio 7 reikalavimas); pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statinį – sienelę, esančią į šiaurę nuo kiemo korpuso, pietuose prasidedančią UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų schemoje Nr. 1 koordinatėmis 6061413.07 ir 584184.99 pažymėtoje vietoje, kiek ji yra faktiškai pastatyta žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat pašalinti šios sienelės dalį, pastatytą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), ar ant ribos su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), kiek jos statyba pažeidė norminius atstumus iki žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos, kai sienelės statybai buvo privaloma gauti ieškovų sutikimą, ir kiek ji pakeitė iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nutekančio paviršinio vandens srautų kryptį (ieškinio 8 reikalavimas), panaikinta ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, peržiūrėjimo nutraukti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį – atmesti ieškinio reikalavimus: pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovės statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), korpuso prie (duomenys neskelbtini) g. vakarinę sienos dalį, identifikuotiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemą Nr. 3, kiek ji yra faktiškai pastatyta žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), (ieškinio 2 reikalavimas); pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), korpuso prie (duomenys neskelbtini) g. dalį, kurią sudaro korpuso vakarinės sienos apšiltinimo ir apdailos konstrukcijos (sluoksniai) ir ventiliacijos kanalo konstrukcijos, kiek jos yra faktiškai pastatytos virš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (ieškinio 3 reikalavimas); pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), korpuso kieme vakarinę sienos dalį, identifikuotiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemą Nr. 1, kiek ji yra faktiškai pastatyta žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), (ieškinio 4 reikalavimas); pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), korpuso kieme dalį, kurią sudaro korpuso vakarinės sienos apšiltinimo ir apdailos konstrukcijos (sluoksniai) ir ventiliacijos kanalo konstrukcijos, kiek jos yra faktiškai pastatytos virš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (ieškinio 5 reikalavimas), palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė

        Virgilijus Grabinskas

        Egidija Tamošiūnienė