Civilinė byla Nr. e2A-601-981/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05839-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.18.2; 3.3.1.19.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Svetlanos Paninos ir Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Guran“ ir atsakovo T. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Guran“ ieškinį atsakovui T. V. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir atsakovo T. V. priešieškinį ieškovei Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Guran“ dėl sumokėtos kainos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ormika“, uždaroji akcinė bendrovė „Altitudė ranga“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos ir Vokietijos UAB „Guran“ (toliau – ir ieškovė, UAB „Guran“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės – pripažinti atsakovo T. V. (toliau – ir atsakovas) reikalavimą atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 EUR), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 EUR), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 EUR) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 ER) nepagrįstu bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“, kuriuo iš dalies patenkino vartotojo atsakovo T. V. reikalavimą – pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimo dalį dėl defektų šalinimo sąmatoje nurodytos sumos (25 765,57 EUR), išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 EUR) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 EUR) atlyginimo, o atsakovo reikalavimo dalį dėl sumokėtų pinigų už nekokybiškai atliktus langų, durų montavimo darbus (999,94 EUR) grąžinimo laikė nepagrįstu, įpareigojo ieškovę įvykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Ieškovės vertinimu, atsakovo pretenzija yra nepagrįsta.

1.2.                      Atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl PVC gaminių: langų, durų ir stumdomų sistemų pateikimo, pateikė gaminių išmatavimus. Ieškovė 2022 m. gegužės 17 d. pateikė atsakovui pasiūlymą (visų gaminių kaina – 23 500 EUR su PVM), taip pat nurodė montavimo kainą ir kitas sąlygas. Atsakovas visiškai sutiko su pasiūlymo sąlygomis, todėl šalys 2022 m. gegužės 30 d. sudarė sutartį Nr. 22/05-30 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. liepos 29 d. pateikti PVC langus (24 vnt.), PVC lauko duris (2 vnt.), HST sistemas (2 vnt.) adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti produkciją ir apmokėti. Sutarties 4 punkte numatyta kaina – bendra užsakymo suma 23 500 EUR su PVM „gaminių kaina su pristatymu“. Montavimo darbams sutartis nebuvo pasirašyta.

1.3.                      Nurodė, kad atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo 11 750 EUR avansą, ieškovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą 24 500 EUR apmokėjimui, atsakovas 2022 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo 12 750 EUR. Atsakovas pageidavo, kad gaminiai būtų sumontuoti, todėl gaminių sumontavimo darbams atlikti ieškovė pasitelkė savo verslo partnerę UAB „Ormika“, su kuria yra sudariusi ilgalaikę rangos sutartį ir kuri specializuojasi konstrukcijų montavime. Gaminiai buvo sumontuoti dviem etapais: I etapu 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė pristatė, o UAB „Ormika“ sumontavo atsakovo pirtyje 6 vnt. langų, 1 lauko duris ir vienas stumdomąsias duris pirties nebaigtoje terasoje; II etapu 2022 m. rugsėjo 13-25 d. ieškovė pristatė, o UAB „Ormika“ gyvenamajame name sumontavo 16 vnt. langų, 1 lauko duris ir vienas stumdomąsias duris nebaigto statyti gyvenamojo namo nebaigtoje terasoje. Montuojant gaminius pirtyje (I etape) ir gyvenamajame name (II etapas) UAB „Ormika“ parengė darbų atlikimo aktus, tačiau atsakovas jų nepasirašė, pasišalino iš objekto.

1.4.                      Paaiškino, kad vėliau atsakovas reiškė ieškovei elektroniniais laiškais įvairaus pobūdžio pretenzijas dėl montavimo darbų kokybės. Ieškovė atsakė į visas pretenzijas, vyko intensyvus susirašinėjimas. Ieškovės prašymu keletą kartų į atsakovo objektą defektų taisyti vyko UAB „Guran“ įgaliotas atstovas UAB „Baltijos langų technika“ direktorius V. K. ir darbuotojas S. J., UAB „Ormika“ atstovai. Po gaminių reguliavimo darbų atsakovas buvo patenkintas rezultatu, pretenzijų nereiškė, bet po kurio laiko vėl pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas. Atsakovas 2023 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Tarnybą, prašė įpareigoti ieškovę netinkamos kokybės langus, duris ir jų montavimo darbus pakeisti į tinkamos kokybės langus, duris ir jų montavimo darbus. Ginčo nagrinėjimo Tarnyboje metu atsakovas kreipėsi į MB „Laupetra“, kuri 2023 m. liepos 5 d. surašė Apžiūros-defektų nustatymo aktą Nr. 2023/07/14. Joje nurodyti defektai bei neatitikimai, sudaryta langų, durų defektų ištaisymo lokalinė sąmata, kuri sudaro 25 765,57 EUR. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba 2024 m. kovo 13 d. nepagrįstai konstatavo, kad rangovo pagaminti langai, durys ir jų montavimo darbai turi trūkumų. 

1.5.                      Pažymėjo, kad montuojant gaminius pirtyje, buvo pastatytas tik pirties karkasas, nebuvo sienų, nepaisant to, atsakovas prašė toliau montuoti gaminius. UAB „Ormika“ sumontavo gaminius, parengė darbų atlikimo aktą, tačiau atsakovas jo nepasirašė, reiškė pretenzijas dėl darbų kokybės. Ieškovės vertinimu, gaminiai galėjo išsireguliuoti dėl atsakovo kaltės, kadangi gaminiai sumontuoti į nebaigtus statyti pirtį ir gyvenamąjį namą. Atsakovas siekia išvengti atsiskaitymo už pateiktus gaminius ir atliktus montavimo darbus. Pažymėjo, kad atsakovas yra sumokėjęs 23 500 EUR už pateiktus gaminius ir 1 000 EUR už montavimo darbus pirties patalpoje, o už montavimo darbus gyvenamajame name atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs.

1.6.                      Ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą V. R., kuris 2024 m. balandžio 10 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 1/24, kurioje įvertino MB „Laupetra“ parengto Apžiūros-defektų nustatymo akto trūkumus ir nustatė, kad parengta lokalinė sąmata yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėjo, kad darbai buvo atlikti laiku ir kokybiškai, o atsakovas pareiškė visiškai nepagrįstą pretenziją, todėl neturi teisės į advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsakovo pasamdytas ekspertas pateikė subjektyvią, tik atsakovui palankią išvadą, apie kuriuos trūkumus pasisakė teismo ekspertas V. R. specialisto išvadoje.

2.       Atsakovas T. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“ bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 24 500 EUR už gaminius sumokėtą kainą, 11 185,21 EUR būsimus nuostolius už netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais, 2 976,60 EUR nuostolius, susijusius su ginčo sprendimu ne teismo tvarka ir bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Nurodė, kad Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui pateikti Sutartyje nurodytas prekes ir atlikti Sutartyje nurodytus darbus. Vadovaujantis Sutarties sąlygomis, ieškovė įsipareigojo parduoti gaminius, atitinkančius technines specifikacijas bei juos sumontuoti, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už gaminius su pristatymu 23 500 EUR su PVM sumą. Už gaminius ir montavimo paslaugas atsakovas sumokėjo iš viso 24 500 EUR (23 500 EUR už gaminius ir 999,94 EUR už montavimo paslaugas).

2.2.                      Sumontavus langus ir duris, atsakovas pastebėjo, jog gaminiai yra netinkamos kokybės ir montavimo paslaugos suteiktos netinkamai, dėl to atsakovas ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į ieškovę bei informavo apie netinkamą gaminių ir paslaugų kokybę. Ieškovei netenkinus atsakovo prašymų, atsakovas 2023 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Tarnybą, taip pat į ekspertą MB „Laupetra“, parengusį 2023 m. liepos 5 d. Apžiūros-defektų nustatymo aktą Nr. 2023-07/14, kuriame buvo nustatyti esminiai gaminių ir jų montavimo darbų defektai. Tarnyba 2024 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino pagrįstu atsakovo reikalavimo dalį dėl defektų šalinimo sąmatoje nurodytos sumos (25 765,57 EUR), išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 EUR) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 EUR) atlyginimo, o atsakovo reikalavimą dėl sumokėtų pinigų už nekokybiškai atliktus langų, durų ir montavimo darbus (999,94 EUR) grąžinimo laikė nepagrįstu.

2.3.                      Ieškovei nesutinkant vykdyti nutarimo, atsakovas kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį, kuris dalyvaujant ekspertui iš MB „Laupetra“ surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatavo gaminių defektus. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir nesutiko ištaisyti trūkumų, 2024 m. gegužės 3 d. raštu vienašališkai dėl ieškovės kaltės, esminio Sutarties pažeidimo bei Sutarties neįvykdymo per papildomą terminą nutraukė Sutartį ir pareikalavo atlyginti nuostolius – grąžinti sumokėtą 24 500 EUR sumą.

2.4.                      Esant pardavėjo ar gamintojo sutartinei garantijai, pareigą įrodyti, jog prekės ar gaminiai tinkamos kokybės, tenka pardavėjui ar gamintojui. Nutraukus Sutartį dėl ieškovės kaltės, atsakovui už gaminius ir jų montavimą sumokėjus 24 500 EUR, atsakovas reikalauja grąžinti sumokėtą sumą. Kartu ieškovė turi pareigą atlyginti nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šiuo atveju dėl ieškovės kaltės atsakovas patyrė šiuos nuostolius: 24 500 EUR už gaminius ir montavimą sumokėta suma; atsakovo patirtos išlaidos sprendžiant ginčą ne teismo tvarka, kurią sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (653,40 EUR); išlaidos gaminių defektų nustatymui (871,20 EUR); išlaidos, susijusios su faktinių aplinkybių konstatavimu (1 452 EUR). Atsakovo patirti nuostoliai, susiję su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, sudaro 2 976,60 EUR. Kartu ieškovei nevykdant pareigos pakeisti netinkamos kokybės gaminius tinkamos kokybės, atsakovas kreipėsi į kitą tiekėją dėl gaminių pakeitimo tinkamais. UAB „Megrame“ pateikė 2024 m. balandžio 30 d. pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad už langų demontavimą, naujų langų įsigijimą ir montavimą patirtų iš viso 34 022,51 EUR, už pirties pastato netinkamos kokybės langų keitimą tinkamos kokybės – 1 662,70 EUR išlaidas. Tokiu būdu atsakovas patirs papildomai 11 185,21 EUR nuostolių (35 685,21 EUR – 24 500 EUR).

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Ormika“ pateikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį. 

3.1.                      Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 6 d. trečiasis asmuo sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 20211206/1 su ieškove dėl langų montavimo darbų atlikimo šios įmonės nurodytuose objektuose. Ieškovė su atsakovu 2022 m. gegužės 30 d. sudarė sutartį. Trečiojo asmens atstovai, vykdydami 2021 m. gruodžio 6 d. bendradarbiavimo sutartį, gavę ieškovės montavimo gaminių objektą, nuvyko dėl langų ir durų montavimo darbų atlikimo (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu gaminiai jau buvo pristatyti ieškovės.

3.2.                      UAB „Ormika“ atstovai 2022 m. rugpjūčio 13 d. pamatė, kad pastatai dar nebuvo užbaigti, todėl atsakovui buvo asmeniškai pasakyta, kad langai ir durys šiame objekte nebus montuojami. Pastatai turėjo tik statinių karkasinius fragmentus, buvo nestabilios konstrukcijos, apie tai informuota ir ieškovės vadovė. Ieškovės vadovė davė nurodymą montuoti gaminius, buvo gautas ir pastatų savininko prašymas gaminių montavimui. Atsakovas buvo nurodęs, kad jis asmeniškai prisiims atsakomybę. Montavimas buvo sudėtingas, montuotojams nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos darbams atlikti, dėl to trečiasis asmuo suderino su ieškove naują montavimo darbų kainą, papildomai buvo reikalaujama apmokėti už stelažų nuomą ir jų pastatymą. Montavimas vyko esant nuolatinei savininko priežiūrai.

3.3.                      Nurodė, kad darbas pirmame objekte (pirtyje), kuriame buvo sumontuoti plastikiniai langai, pakeistas vienas stiklo paketas (buvo gamintojo brokas) atliktas 2022 m. rugpjūčio 13–15 d. Jokių skundų iš savininko nebuvo gauta. Trečiasis asmuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 871,20 EUR sumai, kuri 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo apmokėta. Ieškovei pristačius likusius gaminius, nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. trečiasis asmuo atliko langų, durų, HS sistemos montavimą ir statomame gyvenamajame name. Atlikus darbus pretenzijų nebuvo. Trečiasis asmuo išrašė ieškovei 2022 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 032,80 EUR sumai, kuri nebuvo apmokėta.

3.4.                      Ieškovė neturėjo pretenzijų trečiajam asmeniui, bet neapmokėjimo motyvavimą grindė tuo, kad už gaminius neatsiskaitė pats atsakovas. Trečiasis asmuo su atsakovu nesudarė jokių sandorių. Dėl neatsiskaitymo trečiasis asmuo kreipėsi su pretenzija į ieškovę. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovės ir atsakovo tarpusavio ginčas dėl nekokybiškos jam parduotos produkcijos neturi nieko bendro su UAB „Ormika“ atliktais darbais. Atlikusi darbus būsimos pirties pastate, UAB „Ormika“ surašė darbų atlikimo aktą, tačiau atsakovas jo nepasirašė, pasišalino iš objekto. Pabrėžė, kad montavimo darbai buvo atliekami labai sudėtingomis sąlygomis, esant tik pastatų karkasui. Trečiasis asmuo taip pat šalino smulkius ir nereikšmingus defektus, tačiau darbų atlikimo aktas taip pat nebuvo pasirašytas.

3.5.                      Trečiojo asmens vertinimu, eksperto analizuojamas MB „Laupetra“ parengtas Apžiūros-defektų aktas bei atsakovo pateikta lokalinė sąmata turi būti vertinami kritiškai, trečiasis asmuo sutinka su teismo eksperto V. R. išvadomis.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, tenkinti ieškinį.

4.1.                      Nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja teise, jo priešieškinis grindžiamas tikrovės neatitinkančia informacija. Atsakovo teiginiai neatitinka šalių Sutarties nuostatų, kurioje susitarta, kad tiekėjas įsipareigoja pateikti, o užsakovas priimti ir apmokėti produkciją, kurios asortimentas ir prekybos sąlygos išdėstytos Sutartyje. Ieškovė neįsipareigojo sumontuoti šios sutarties objektu esančių gaminių. Montavimo darbai nėra šios sutarties objektas, atsakovas klaidina teismą.

4.2.                      Visus montavimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Ormika“. Pats atsakovas nurodė, kad sudarys susitarimą dėl montavimo su UAB „Ormika“. Šiuo atveju visi atsakovo reikalavimai kildinami iš tariamai nekokybiškai atliktų Sutarties 2 punkte nurodytų gaminių montavimo darbų, tačiau šie montavimo darbai nepateko į Sutarties reguliavimo sritį ir apskritai nebuvo atliekami ieškovės. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Ormika“ atsiliepime pripažino, jog visus montavimo darbus ginčo objekte atliko UAB „Ormika“ darbuotojai. Ieškovė vertina, kad būtent tarp atsakovo ir trečiojo asmens yra susiklostę faktiniai tarpusavio santykiai, dėl kurių atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti už atliktus montavimo darbus, o trečiasis asmuo – atsakyti prieš atsakovą, jeigu montavimo darbai atlikti nekokybiškai. Kartu ir pats atsakovas bandė trečiųjų asmenų pagalba šalinti trūkumus.

4.3.                      Atsakovas neturi teisės vienašališkai nutraukti su ieškove sudarytos Sutartį. Šiuo atveju nebuvo esminio Sutarties pažeidimo, o Sutarties nutraukimas yra išimtinis pirkėjo teisių gynimo būdas, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Atsakovas neįrodė, kad langų negalima naudoti pagal paskirtį. Šiame kontekste ieškovė taip pat pažymi, kad ieškovė visuomet siekė bendradarbiauti su atsakovu ir patenkinti jo įvairius reikalavimus, kurių turinys nuolat keitėsi. Nurodo, kad atsakovui buvo perduoti 28 vienetai jo užsakytų gaminių, dėl kurių perdavimo momentu atsakovas nereiškė pretenzijų arba jų  turėjo tik dėl mažos gaminių dalies. Šiuo atveju trečiasis asmuo UAB „Ormika“ sumontavo gaminius dviem etapais ir tuo metu atsakovas pretenzijų nereiškė. Sutartis buvo nutraukta praėjus dvejiems metams po jos sudarymo. Ieškovė laikosi pozicijos, kad montavimo darbai nepateko į Sutarties taikymo sritį. Be to, atsakovas nuolat plėtė tariamų gaminių trūkumų sąrašą. Nors ieškovei buvo sumokėta už gaminius tik 23 500 EUR su PVM, tačiau priešieškinio reikalavimai siekia 38 661,81 EUR, dėl to atsakovas nori nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

4.4.                      Ieškovės vertinimu, atsakovo ieškinys dėl tariamai netinkamai atliktų montavimo darbų pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi, ieškovės vertinimu, šiuos darbus atliko UAB „Ormika“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino, kad atsakovo reikalavimai, kurie buvo pareikšti Tarnyboje, atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 EUR), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 EUR), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 EUR) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 EUR) buvo iš dalies pagrįsti dėl 2 363 EUR defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 EUR) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 EUR); 2) priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 24 500 EUR sumokėtos kainos ir 2 976,60 EUR nuostolių; 3) įpareigojo atsakovą sudaryti ieškovei galimybes pasiimti gaminius, kurie sumontuoti objekte ((duomenys neskelbtini)) pagal Sutartį; 4) įpareigojo ieškovę pasiimti objekte ((duomenys neskelbtini)) sumontuotus gaminius pagal Sutartį, nustatant, kad gaminių susigrąžinimas atliekamas ieškovės sąskaita; 5) kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė, priešieškinio reikalavimus palikti nepakeistą Tarnybos nutarimą ir Tarnyboje pareikštų reikalavimų kompensuoti defektų ištaisymo darbų išlaidas pagal lokalinę sąmatą 25 765,57 EUR su PVM, atlyginti išlaidas už nekokybiškai atliktus langų, durų montavimo darbus (999,94 EUR) gavus atsakovo pareiškimą dėl dalies reikalavimų atsisakymo nutraukė; 6) priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1 615,93 EUR bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, kuris statėsi sau asmeniškai gyvenamąjį namą ir pirtį, o ieškovė yra verslininkė, kuri veikia šioje užsakymų srityje ir tokių sutarčių sudarymas yra jos verslas. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovas pagal bylos medžiagą tarėsi su ieškove ir tikėjosi gauti visą užsakymo kompleksą – ne tik pagamintus  langus, duris, bet ir jų atvežimą bei sumontavimą. Tai rodo aplinkybių visuma iki ir po sutarties sudarymo, išrašomi sutarties vykdymo dokumentai ir susirašinėjimai. Teismas nustatė, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl šio užsakymo komplekso, įskaitant ir dėl montavimo darbų atlikimo, kurį organizavo (bendradarbiavimo sutarties su trečiuoju asmeniu pagrindu) ieškovė: ieškovė buvo pasiūliusi vartotojui montavimo kainas atsakovo objektuose, su kuriomis vartotojas sutiko. Tai, kad vėliau kilo ginčai ne tik dėl montavimo darbų trūkumų, bet ir montavimo darbų kainos, teismas nevertino kaip reikšminga aplinkybę, kuri sudarytų pagrindą kitaip vertinti šalių susitarimą.

7.       Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, kurios galutinis tikslas (rezultatas) – gaminių (langų ir durų) sumontavimas, turinti mišrių tiek rangos sutarties, tiek pirkimo–pardavimo sutarties požymių. Šiuo atveju atsakovas (vartotojas) užsakė, o ieškovė (verslininkas), pasitelkusi trečiuosius asmenis, įsipareigojo įvykdyti atsakovo užsakymą – pagaminti langus, duris, juos atvežti bei sumontuoti. Montavimo darbams buvo pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Ormika“, kuris veikė objekte 2021 m. gruodžio 6 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties Nr. 20211206/1 su ieškove pagrindu. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo paneigė bet kokius tarpusavio susitarimus, nurodė, kad susitarti nepavyko, atsakovas visą užsakymo kompleksą užsakinėjo būtent iš ieškovės, reiškė pretenzijas ieškovei tiek dėl darbų rezultatų trūkumų, tiek dėl gaminių trūkumų.

8.       Teismas nenustatė, jog atsakovo užsakyti gaminiai būtų netinkamos kokybės, tačiau konstatavo darbų rezultato, t. y. montavimo darbų trūkumus, kurie nustatyti darbų rezultato priėmimo metu (teismui pateikti tik ieškovės vadovės pasirašyti atliktų darbų aktai su nuoroda, kad šiuos darbus atliko subrangovas UAB „Ormika“) ir patvirtinti teismo ekspertizės akte, ekspertizės išvadų byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, o teismas pripažino patikimesnėmis už MB „Laupetra“ ar V. R. išvadas, kurios atliktos išimtinai pagal ginčo šalių užsakymus ir pateiktus duomenis. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte nustatyti įvairius montavimo darbų trūkumai, kuriuos buvo bandyta šalinti, tačiau vėliau, ieškovei ignoravus tarpusavio bendradarbiavimą, šalinti atsisakyta.

9.       Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė užsakytų pas ieškovę darbų trūkumus, jų nešalinimą per protingus terminus ir įspėjamąjį terminą, todėl pagrįstai buvo pritaikytas gynybos būdas nutraukus sutartį dėl esminių vartotojo atžvilgiu sąlygų nesilaikymo. Teismas pažymėjo, kad vartotojui įrodžius šias aplinkybes, tokiu atveju darbus atlikusiai (organizavusiai) ieškovei teko pareiga įrodyti, kad nurodyti trūkumai nėra esminiai, laikytini mažareikšmiais (nedideli trūkumai) ir dėl to nesudaro pagrindo sutarčiai nutraukti, pagrįsti, kad atsakovo (vartotojo) prašomas taikyti jos pasirinktas teisių gynybos būdas (sutarties nutraukimas) būtų proporcinga atsakovo teisų gynimo priemone, kartu reiškiant reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (ginčijant šį įvykusį nutraukimą). Tačiau ieškovė pasirinko pasyvią poziciją, nurodžiusi, jog už šiuos ginčo darbų trūkumus turi atsakyti UAB „Ormika“, Sutarties nutraukimo neginčijo, tik per baigiamąsias kalbas ieškovė papildė savo poziciją naujais argumentais.

10.       Spręsdamas dėl restitucijos taikymo teismas nenustatė, kad sumontuotų gaminių grąžinimas natūra būtų neįmanomas. Įvertinęs, tai, kad atsakovas, vykdydamas nutrauktą sutartį, yra sumokėjęs ieškovei 24 500 EUR, teismas šios sumos grąžinimą susiklosčiusioje situacijoje vertino kaip adekvatų atsakovo kaip vartotojo teisių gynimo būdą, dėl to sprendė, kad ieškovei kyla pareiga grąžinti atsakovui sumokėtą kainą bei taikė abipusę restituciją ir įpareigojo atsakovą sudaryti ieškovei galimybes pasiimti Sutarties gaminius, kurie sumontuoti ginčo objekte pagal šalių Sutartį, ieškovę – pasiimti ginčo objekte pagal šalių Sutartį sumontuotus gaminius ieškovės sąskaita. Pritaikius abipusę restituciją, teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti atsakovo reikalautų būsimų nuostolių už netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais (11 185,21 EUR) ir tenkinti atsakovo reikalavimo dėl naujų gaminių užsakymo pabrangimo, nes tam nėra CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, ieškovė nėra sudariusi pakeičiančios sutarties, pateikti tik komerciniai pasiūlymai.

11.       Teismas pripažino, kad atsakovo nurodytos bendros 2 976,60 EUR ikiteisminės išlaidos, atsiradusios dėl specialisto (eksperto) išvados užsakymo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo ir naudojimosi advokato paslaugomis, yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Visos šios išlaidos susijusios su tuo, kad tarp šalių kilo ginčas ir ieškovė nesutiko su atsakovo pretenzijomis bei atitinkamai vartotojui pasikreipus į Tarnybą, kas tiesiogiai sąlygojo atsakovo teisę pasinaudoti advokato paslaugomis rengiant pretenziją ir atliekant kitus veiksmus ir atitinkamai patirti kitas išlaidas (fiksuojant su antstolio pagalba defektus ir juos teikiant įvertinti tos srities specialistui) įrodinėjant savo poziciją, kas patvirtina tiesioginį ryšį tarp patirtų išlaidų ir ieškovės veiksmų, kurie teismo įvertinti kaip neteisėti.

12.       Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad ieškovė patyrė bendrai pagrįstų 7 742,27 EUR bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas patyrė bendrai pagrįstų 6 988,05 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurių teismas nenustatė pagrindo mažinti, atsižvelgęs į proceso sudėtingumą, trukmę, kompleksiškumą.

13.       Teismas, spręsdamas dėl ieškinio ir priešieškinio patenkinimo proporcijų paskirstant bylinėjimosi išlaidas, įvertino tai, kad atsakovo reikalavimai, kurie buvo pareikšti Tarnyboje, buvo iš dalies pagrįsti dėl 2 363 EUR defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 EUR) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 EUR), ir priėjo prie išvados, kad ieškovės reikalavimai buvo pagrįsti iš dalies ir patenkinta 87,88 proc. ieškinio reikalavimų, o 12,12 proc. laikomi atmestais, iš dalies patenkinti priešieškinio reikalavimai – 71,07 proc. priešieškinio reikalavimų, o 28,93 proc. reikalavimų atmesta (27 476,60 EUR sumai dėl 24 500 EUR sumos grąžinimo ir 2 976,60 EUR nuostolių atlyginimo). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė laimėjo šią bylą 58,41 proc., pralaimėjo 41,59 proc., o atsakovas laimėjo šią bylą 41,59 proc., o pralaimėjo 58,41 proc. Pagal šias proporcijas teismas apskaičiavęs priteistinas sumas ir atlikęs šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteisė 1 615,93 EUR bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Ieškovė Lietuvos ir Vokietijos UAB „Guran“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas, nutraukęs bylos dalį dėl atsakovo atsisakymo grąžinti defektų ištaisymo darbų sąmatoje nurodytą 25 765,57 EUR pinigų sumą bei 999,94 EUR pinigų sumą už langų bei durų montavimo darbus, privalėjo tuo pačiu CPK 296 straipsnio 13 punkto pagrindu palikti nenagrinėtais ir ieškovės ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip turės būti įvykdytas sprendimas dėl 2 363 EUR pinigų sumos, dėl kurios atmestas ieškovės ieškinys, ir kuri įrašyta į teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

14.2.                      Skundžiamas teismo sprendimas yra akivaizdžiai paradoksalus, kadangi teismas, priėmęs atsakovo atsisakymą dėl 25 765,57 EUR ir 999,94 EUR už langų ir durų montavimo darbus grąžinimo, tuo pačiu sprendimu įpareigojo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 24 500 EUR sumokėtos kainos ir 2 976,60 EUR nuostolių.

14.3.                      Nagrinėjamoje byloje atsakovas tinkamai nesuformulavo priešieškinio dalyko ir tai lėmė netinkamą proceso eigą šioje byloje, buvo netinkamai apibrėžtos bylos teisminio nagrinėjimo ribos, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, nesiėmė priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, priešieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Pirmosios instancijos teismui nesiėmus priemonių priešieškinio pagrindui ir dalykui patikslinti ir dėl to tiksliai neapibrėžus bylos nagrinėjimo ribų, pasunkėjo bylos nagrinėjimas, nebuvo atskleista bylos esmė.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovo reikalavimai ieškovei kildinami iš tariamai nekokybiškai atliktų gaminių montavimo darbų, yra pagrįsti. Šie reikalavimai yra netenkinti vien dėl to, jog jie ne tik nepateko į Sutarties reguliavimo sritį ir apskritai nebuvo atliekami ieškovės. Šalių susirašinėjimas, teismo posėdžiuose pateikti paaiškinimai patvirtina, kad pats atsakovas ėmėsi iniciatyvos betarpiškai bendrauti ir tartis su UAB „Ormika“ dėl montavimo darbų ginčo name.

14.5.                      Teismas padarė šiurkščius įstatymo reikalavimų (CK 6.217–6.222 straipsniai, CK 6.142 straipsnis) pažeidimus, spręsdamas klausimą dėl ieškovės gynimosi (nuo pareikšto priešieškinio) būdo. Kasacinis teismas yra suformavęs, kad nėra būtina, jog su ieškovo reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kadangi bylą nagrinėjantis teismas privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja, kad sutarties nepažeidė, nepriklausomai nuo to, tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma.

14.6.                      Teismo sprendime nurodoma, kad darbus atlikusiai ieškovei teko pareiga įrodyti, kad montavimo trūkumai nėra esminiai ar laikytini mažareikšmiais, tačiau tokios teismo išvados yra akivaizdžiai nelogiškos ir nesuprantamos. Apeliantė, prašydama teismo ekspertizės skyrimo, formuluodama klausimus teismo ekspertui ir pastarajam pateikus teismo ekspertizės aktą įrodė byloje, jog gaminių trūkumai nepasitvirtino, o montavimo darbai atlikti su neesminiais, mažareikšmiais trūkumais.

14.7.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytas nei vienas argumentas, kuriuo teismas grindė savo sprendimą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 24 500 EUR sumokėtos kainos ir įpareigoti ieškovę pasiimti ginčo objekte sumontuotus gaminius. Pažymėtina, kad teismas ginčo sprendime yra padaręs išvadą, jog patys ginčo gaminiai neturi trūkumų, jie buvo įtvirtinti angose pagal Montavimo taisyklėse pateiktus nurodymus, patys montavimo darbų trūkumai vertintini neesminiais, mažareikšmiais, montavimo kaina bendrame kainos kontekste sudaro mažą sumą, lyginant su gaminių pagaminimo kaina, o atsakovas už langų montavimo darbus jam priklausančiame gyvenamajame name nėra mokėjęs nei vieno cento. Atsižvelgiant į tai, teismo parinktas būdas ginčui tarp šalių išspręsti įpareigojant apeliantę įvykdyti statybos darbus: išardyti ir pasiimti tinkamai pagamintus duris ir langus bei priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 24 500 EUR sumokėtą kainą, yra aiškiai neteisingas, nesuderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais.

14.8.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, kad ginčo pirtį atsakovas pasistatė pažeisdamas imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias statybas Aukštaitijos nacionaliniame parke ir šia pirtimi naudotis yra draudžiama.

15.       Atsakovas T. V. pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Guran“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti atsakovės naudai iš ieškovės apeliacinės instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, yra nepagrįsti. Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir dėl jų vertinimo pasisakė sprendime, teismo sprendimą sudaro net 31 lapas, kas patvirtina išsamų įrodymų ištyrimą ir įvertinimą. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, kuriuos reikėtų surinkti ir įvertinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir nenurodė jokių aplinkybių, kurias neteisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Iš esmės teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo panaikinimas prieštarautų proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir teisingumo principams ir sudarytų galimybę ieškovei toliau vilkinti bylos nagrinėjimą.

15.2.                      Atsakovas atsiliepime cituoja pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas reikšmingas aplinkybes ir prieina prie išvados, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip vartojimo rangą, pagrįstai nustatė, kad ieškovė pažeidė savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir nepagrįstai vengė pašalinti trūkumus, dėl to atsakovas pagrįstai nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį ir pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą.

15.3.                      Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo priešieškinio dalyko formulavimo yra nepagrįsti: atsakovo įsitikinimu, priešieškinio reikalavimai yra aiškūs ir suformuluoti tinkamai. Teismas sprendimu iš esmės tenkino visus reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl būsimų nuostolių atlyginimo.

15.4.                      Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo CK 6.665 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra nepagrįsti: ieškovė per nustatytą terminą nepašalino trūkumų, todėl Sutartis buvo nutraukta nuo 2025 m. birželio 3 d. dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nėra pareiškusi ieškinio dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl teismas pagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 24 500 EUR už gaminius sumokėtą kainą ir nuostolius, susijusius su ginčo sprendimu ne teismo tvarka (2 976,60 EUR). Toks sprendimas neprieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai. Pažymi, kad tiek sprendžiant ginčą ne teismo tvarka, tiek sprendžiant ginčą teisme, ieškovė elgėsi nesąžiningai ir nepripažino jokių trūkumų ir nepagrįstai vengė šiuos trūkumus pašalinti. Ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, todėl šiais veiksmais padidino atsakovo patirtus nuostolius.

15.5.                      Ieškovės teiginiai, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius yra nepagrįsti. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Ormika“ susiklostė faktiniai santykiai dėl gaminių montavimo. Šie teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovės 2025 m. gegužės 17 d. el. laiškas patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo sumontuoti gaminius, montavimo darbų kaina – 2 264,39 EUR su PVM. Be to, ieškovė pateikė Gaminių iš PVS garantiją, kurios 1 punkte nurodyta, kad ieškovė teikia savo realizuotos ir jos darbuotojų arba jų įgaliotų atstovų sumontuotos produkcijos penkerių metų garantiją. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė pasitelkė UAB „Ormika“ savo įsipareigojimų įvykdymui pagal 2021 m. gruodžio 6 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį.

15.6.                      Ieškovės teiginiai, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.217-6.222 straipsnių ir CK 6.142 straipsnio nuostatas, yra nepagrįsti. Atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, ieškovė nereiškė ieškinio reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, todėl nenuginčijus sutarties nutraukimo neteisėtumo ir nustačius kitas aplinkybes, ieškovei kyla pareiga grąžinti atsakovui sumokėtą kainą. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra verslininkė, kuris pasirinko tokius gynybos būdus – neigė bet kokių Sutarties vykdymo defektus, todėl ilgą laiką vengiant pašalinti trūkumus, atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį.

15.7.                      Ieškovė elgėsi nesąžiningai tiek vykdant sutartį, tiek sprendžiant ginčą teisme, siekė padidinti atsakovo nuostolius, todėl Ieškovė kaip verslininkė pažeidė atsakovo kaip vartotojo teises, nepagrįstai vengė pašalinti trūkumus, dėl to atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą sutartį. Todėl ieškovė turi pareigą atlytini atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nuostolius, sprendžiant ginčą ne teismo tvarka, taip pat grąžinti už gaminius sumokėtą kainą. Įvertinus tai, kad santykiai tar šalių itin konfliktiški, o teismas sprendimu įpareigojo ieškovę pasiimti ginčo objekte sumontuotus gaminius, ieškovė gali ir toliau piktnaudžiauti teisėmis.

16.       Atsakovas T. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nenuosekliai rinkosi savo teisių gynybos būdus, juos keitė, tačiau nevertino, jog teisių gynybos būdo keitimas yra CPK numatyta procesinė galimybė, o atsakovo teisių gynybos būdo pakeitimą objektyviai nulėmė pasikeitusios aplinkybės – ginčo metu nutraukta Sutartis.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti Tarnybos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, o šią ieškovės ieškinio dalį palikti nenagrinėtą, kadangi atsakovas nereiškė reikalavimo (atsisakė priešieškinio reikalavimo) palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“.

16.3.                      Nors teismas konstatavo, kad santykiai tarp šalių yra itin konfliktiški ir ieškovė viso proceso metu elgėsi nesąžiningai atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu, tačiau teismas įpareigojo ieškovę pasiimti ginčo objekte sumontuotus gaminius, užuot pripažinęs jai nuosavybės teisę į šiuos gaminius ir palikęs atsakovui teisę į jau sumokėtą kainą bei nuostolių atlyginimą. Teismas neįvertino realios rizikos, kad ieškovė gali piktnaudžiauti sprendimu – per antstolį atsiimti gaminius nesumokėjusi atsakovui priteistų sumų ir inicijuoti nemokumo procesą, taip palikdama vartotoją be gaminių ir be pinigų. Toks rezultatas akivaizdžiai prieštarauja kasacinio teismo praktikoje įtvirtintam vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, prioritetinės apsaugos principui ir teismo pareigai aktyviai saugoti vartotojo interesus, todėl teismas, nepasinaudodamas CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe pakeisti restitucijos būdą ar jos iš viso netaikyti, padarė esminę klaidą nustatydamas restitucijos modelį šioje byloje.

16.4.                      Teismas, remdamasis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi, turėjo ne įpareigoti atsakovą sudaryti galimybes pasiimti ginčo gaminius, bet priteisti nuosavybės teisę į ginčo gaminius, kadangi šioje byloje nėra pareikšta reikalavimo dėl gaminių išmontavimo, todėl sprendimo dalis yra neaiški, kadangi ieškovė įgytų teisę reikalauti grąžinti gaminius dar negrąžinęs gaminių kainos ir neatlyginęs išmontavimo išlaidų. Atsakovas negali būti įpareigotas leisti ieškovei išmontuoti gaminius, kadangi ieškovė gali tyčia daryti žalą atsakovo turtui, siekdama sukelti kuo daugiau nuostolių atsakovui. Atsakovo įsitikinimu, teismas turėjo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į gaminius, o ne įpareigoti ieškovę pasiimti ginčo objekte sumontuotus gaminius pagal Sutartį.

16.5.                      Pirmosios instancijos teismas, neteisėtai įvertinęs Tarnybos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat nenaudingai atsakovui įvertinęs atsakovo teisių gynybos būdą, kurio būtinybė atsirado atsakovui nutraukus Sutartį su ieškove, itin neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – neatsižvelgė, jog proporcinis paskirstymas, remiantis formalia bylos baigtimi po procesinių reikalavimų pakeitimų, pažeidžia objektyvų šalių procesinės padėties vertinimą.

17.       Ieškovė UAB „Guran“ pateikė atsiliepimą į atsakovo T. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisėtai de facto atlikto Tarnybos nutarimo pagrįstumo vertinimą. Kadangi atsakovas nereiškė reikalavimo palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“, todėl teismas neturėjo šio reikalavimo nei tenkinti nei atmesti, o šią ieškovės ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.

17.2.                      Apelianto reikalavimai, nurodyti apeliaciniame skunde ir išdėstyti kituose jo procesiniuose dokumentuose, yra prieštaringi: atsisakęs savo pradinių reikalavimų, kurie buvo pareikšti dar Tarnybos, „kompensuoti defektų ištaisymo darbų išlaidas pagal lokalinę sąmatą 25 765,57 Eur su PVM, atlyginti išlaidas už nekokybiškai atliktus langų, durų montavimo darbus (999,94 Eur)“, atsakovas tuo pačiu metu prašo priteisti jam iš ieškovės 24 500 EUR už gaminius sumokėtą kainą ir būsimus 11 185,21 EUR nuostolius už netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais.

17.3.                      Be to, atsakovas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK normas dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, apeliaciniame skunde formuluoja naują reikalavimą pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į gaminius pagal Sutartį, kuris nuosavybės teisės kontekste yra nelogiškas ir negalimas. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, tarp šalių kiltų nauji ginčai ir nesutarimai. Teismas, įpareigodamas ieškovę pasiimti ginčo objekte sumontuotus gaminius, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvardija kaip statybos darbus, įtraukia šalis į teisminius ginčus ateityje.

17.4.                      CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Atsakovas apeliaciniame formuluoja naujus reikalavimus, prašydamas kokybės standartams atitinkančius, pagal apelianto individualų užsakymą, jo paties pateiktų brėžinių pagrindu pagamintus langus ir duris pripažinti ieškovės nuosavybe. Ieškovo apeliaciniame skunde modeliuoja situacija yra absurdiška ir teisiškai neįmanoma: nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas su priklausiniu) yra atsakovo nuosavybė, o jame esantys langai ir durys teismo sprendimu pripažįstami atsakovo nuosavybe. Toks reikalavimas nebuvo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo dalykas, šalys atitinkamų įrodymų neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas jokių išvadų dėl to negali daryti. Priėmęs (naudodamas) ginčo gaminius ir VĮ Registrų centre išviešinęs, jog statybos namų valdoje yra užbaigtos, apeliantas siekia nepagrįstai praturtėti, prašydamas teismo priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 24 500 EUR už gaminius sumokėtą kainą ir prašydamas pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į sutarties gaminius pagal Sutartį.

17.5.                      Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, jog ieškovė yra nesąžininga. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nesąžininga šalis yra atsakovas, kuris teisminės gynybos kreipėsi siekdamas, kad būtų apgintos jo teisės, kurias jis įgijo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Pagal atsakovo į bylą pateiktus dokumentus (kadastro bylą ir kt. dokumentus), ieškovė byloje įrodė, jog ginčo pirtį atsakovas pastatė zonoje, kurioje statyti statinius yra draudžiama, pažeisdamas įstatymų reikalavimus ir šia pirtimi naudotis bei ja disponuoti yra draudžiama (CK 4.103 straipsnis). Ieškovė įrodė, jog užsakovui (atsakovui) rašytinės Sutarties pagrindu pateikti gaminiai, t. y. durys ir langai neturi trūkumų, yra tinkami naudoti. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti, jog ginčas nagrinėjamoje byloje buvo išspręstas tik formaliai, visapusiškai neatskleidus bylos esmės, klaidingai aiškinant ir taikant aktualias materialinės ir procesines teisės normas.

17.6.                      Nepaisant to, jog ieškovė prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol iš esmės bus išspręsta Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-15375-979/2025, teismas prašymą atmetė konstatavęs, jog teismo sprendimo priėmimo metu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl neteisėtų statybų, pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą nėra panaikinta, ateityje ieškovė turi teisę reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo, jeigu manys, kad yra tam teisiniai pagrindai. Dėl šių teismo sprendime išdėstytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisingu ir teisėtu, todėl privalo būti panaikintas.

17.7.                      Ieškovė pritaria atsakovo pozicijai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys yra neaiškus ir nesuprantamas. Neaiškumus sąlygoja absoliučiai visos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytos teismo išvados. Argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies ieškovė išdėstė apeliaciniame skunde. Tačiau ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog atsakovui atsisakius dalies ieškinyje pareikštų reikalavimų ir teismui šią bylos dalį nutraukus, atsakovas turi būti atleistas nuo pareigos padengti priešingos šalies (ieškovės) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).

19.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

20.       Bylos medžiagos pagrindu nustatyta, kad ieškovė UAB „Guran“ ir atsakovas T. V. 2022 m. gegužės 30 d. sudarė sutartį Nr. 22/05-30, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. liepos 29 d. pateikti atsakovui PVC langus (24 vnt.), PVC lauko duris (2 vnt.), HST sistemas (2 vnt.) adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti produkciją ir už ją sumokėti. Sutarties 4 punkte nustatyta bendra užsakymo suma – 23 500 EUR su PVM už gaminius su pristatymu. Atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. sumokėjo ieškovei 11 750 EUR avansą, o 2022 m. rugpjūčio 10 d., ieškovei pateikus atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą 24 500 EUR sumai, atsakovas 2022 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo ieškovei dar 12 750 EUR.

21.       Dėl montavimo darbų šalys sutarties nepasirašė, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių vyko komunikacija el. paštu dėl užsakymo: 2022 m. gegužės 13 d. el. paštu atsakovas teiravosi įvairios informacijos apie langus ir langų montavimo, buvo prašoma paskaičiuoti, kiek kainuos montavimas ir kas įeina į montavimą, ar pasiūlymas yra kartu su pristatymo kaina į (duomenys neskelbtini); 2022 m. gegužės 16 d. buvo prašoma pateikti atsakovui pasiūlymus ir apskaičiuoti montavimo išlaidas; 2022 m. gegužės 17 d. pateiktas ieškovės siūlymas (atsakymas), kuriame nurodyta, kad visi gaminiai Rehau Geneo profilio 23 500 EUR su PVM, montavimo, skaičiuojamo pagal ieškovės/vartotojo brėžinius, kaina 2 264,39 EUR su PVM, juostos vidinės/išorinės pilno lipnumo pagal perimetrą – 500 EUR su PVM, pristatymas į objektą nemokamas, juostų klijavimas įeina į montavimo kainą, avansinis mokėjimas 50 proc. nuo gaminių kainos, gamybos terminas 45 darbo dienos, brėžiniai, suderinti su užsakovu, laikomi neatskiriama sutarties dalimi. Ieškovės 2022 m. rugpjūčio 10 d. išrašytoje atsakovui PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0018308 bendrai 24 500 EUR sumai nurodyta, jog užsakymą apima tiek gaminiai, tiek montavimo paslaugos (pirtis).

22.       Iš šalių 2022 m. rugpjūčio 30 d. el. susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovas el. laiške nurodė tam tikrus montavimo trūkumus; ieškovės vadovė atsakydama nurodė atsakovui kreiptis į Vidmantą (UAB „Ormika“ vadovą). Atsakovas 2022 m. rugsėjo 28 d. el. laiške informavo ieškovės vadovę, kad UAB „Ormika“ pateikė dar dvi sąskaitas už montavimo darbus: a) 20 x 41,32 826,45 + PVM = 999,24 EUR; b) 42,46 x 54,70 2 322,56 + PVM = 2 810,29 EUR; c) transportas 470 + PVM = 568,70 EUR, t. y. už montavimo darbus – 3 809,56 EUR ir 568,70 EUR už transporto paslaugas, bendrai 4 378,23 EUR sumai. Atsakovas nurodė, kad šių sąskaitų nepriima, nes sutarta ir ieškovės patvirtinta darbų kaina – 2 264,39 EUR montavimo darbai, 500 EUR juostos, bendrai – 2 764,39  EUR. Laiške atsakovas taip pat nurodė dar neatliktus darbus ir trūkumus, pažymėjo, kad už montavimo darbus yra pervesta 999,24 EUR, likusi mokėti suma – 1 765,15 EUR, ir jeigu juostų kokybiškai neišeina užklijuoti, tai atliks atsakovo pasirikti meistrai, tuomet pavedimu mokėtina suma – 1 765,15 – 350 = 1 415,15 EUR. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašė pakoreguoti sąskaitą.

23.       Atsakovas 2022 m. rugsėjo 29 d. el. laišku pateikė ieškovei neatitikimų ir kitų trūkumų fotofiksacijas su aprašymu, o 2022 m. spalio 10 d. el. laiške ieškovei nurodė, jog džiaugiasi dėl ieškovės supratingumo ir pasiūlė kompromisą dėl atsiskaitymo už montavimą: montavimo darbai – 2 264,39 EUR su PVM, juostos – 500 EUR su PVM, bendrai – 2 764,39 EUR su PVM. Pasiūlyme atsakovas nurodė: 1) ieškovės PVM sąskaitoje 2022 m. rugpjūčio 10 d. išskirta eilutė montavimo paslaugos pirtis – 999,94 EUR su PVM, atsiskaityta; 2) siūloma UAB „Ormika“ išrašyti sąskaitą likusiai sumai, atsiskaitoma 1 764,45 EUR su PVM; 3) ieškovės 2022 m. rugsėjo 22 d. sąskaita 3 379 EUR su PVM anuliuojama; 4) ieškovė pateikia sumontuotų langų garantinius dokumentus bei sertifikatus. Atsakovas nurodė, kad atsiskaičius pagal UAB „Ormika“ išrašytą sąskaitą (1 764,45 EUR su PVM), būtų laikoma, kad už langus ir montavimo darbus visiškai atsiskaityta. Atsakovas prašė patvirtinti, ar tinka šis pasiūlymas.

24.       Ieškovė 2022 m. spalio 10 d. el. laišku informavo atsakovą, jog sąskaita už montavimo darbus anuliuota, nurodė, kad atsakovas turi tartis su UAB „Ormika“ dėl montavimo paslaugų. Atsakovas 2022 m. spalio 11 d. el. paštu pateikė ieškovei informaciją apie trūkumus, nurodė, kad tiesiogiai į Vidmantą (UAB „Ormika“ vadovą) kreipsis, kai bus sudaryta sutartis dėl montavimo darbų, nes pagal šalių susitarimo sąlygas Vidmantas atsakingas už produktų priežiūrą, nurodė, jog lauks iš Vidmanto sutarties ir sąskaitos, pakoregavus neatitikimus bus pasirašomas darbų atlikimo aktas su UAB „Ormika“ dėl montavimo darbų ir galutinai atsiskaitoma. Teismo posėdyje atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Ormika“ patvirtino, kad tarpusavio susitarimo nepavyko pasiekti ir jokių papildomų sutarčių tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebuvo sudaryta. Atsakovas 2022 m. spalio 26 d pateikė ieškovei el. laišką dėl montavimo (rankenėlių), kuriame prašė pakeisti/sureguliuoti 5 galimai defektuotas rankenėles, nurodė, jog atlikus šiuos darbus bus galima pasirašyti produktų priėmimo perdavimo aktą; 2022 m. gruodžio 14 d. el. laiškais tarp šalių vyko komunikacija dėl trūkumų šalinimo, kuri tęsėsi iki 2023 m. balandžio mėn. 

25.       Trečiasis asmuo UAB „Ormika“, veikiantis atsakovo objekte pagal ieškovės UAB „Guran“ ir trečiojo asmens UAB „Ormika“ 2021 m. gruodžio 6 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 20211206/1, pagal kurią UAB „Ormika“ įsipareigojo UAB „Guran“ atlikti numatytus langų montavimo darbus užsakovo objektuose, kiekvienam objektui atskirai, atsižvelgiant į darbų apimtis ir montavimo sudėtingumą, 2023 m. kovo 23 d. ieškovei pateikė pretenziją dėl neapmokėtų montavimo paslaugų, kurioje nurodė, kad ieškovė apmokėjo trečiojo asmens 2022 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitą faktūrą 871,20 EUR sumai, liko neapmokėta 2022 m. lapkričio 25 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 2 032,80 EUR sumai. Trečiasis asmuo UAB „Ormika“ pretenzijoje nurodė, jog dėl montavimo ginčo objekte sudėtingumo ir poreikio nuomoti stelažus, su ieškove buvo derinama nauja montavimo kaina. Pagal 2022 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 19/08/22 dėl darbų bendrai 871,20 EUR sumai su PVM, nurodyta, jog darbus užsakė ieškovė (akte yra ieškovės parašas), atliko UAB „Ormika“, darbus turi priimti atsakovas (užsakovas), tačiau akte nėra atsakovo parašo. Pagal 2022 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 25/09/22 dėl darbų bendrai 2 032,80 EUR sumai su PVM, darbus užsakė ieškovė (akte yra ieškovės parašas), atliko UAB „Ormika“, darbus turi priimti atsakovas (užsakovas), tačiau akte taip pat nėra atsakovo parašo.

26.       Šalims nepavykus pasiekti kompromiso, atsakovas 2023 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (reg. Nr. 7G-2863) dėl ieškovės veiksmais galimai padaryto atsakovo kaip vartotojo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ir patikslinęs reikalavimus 2023 m. liepos 25 d., 2023 m. rugsėjo 25 d. ir 2023 m. spalio 16 d. prašė, kad ieškovė atlygintų 25 765,57 EUR defektų šalinimo išlaidas pagal MB „Laupetra“ 2023 m. liepos 14 d. Apžiūros–defektų nustatymo aktą ir defektų šalinimo sąmatą, 999,94 EUR nekokybiškai atliktų langų, durų montavimo darbų išlaidas, 387,20 EUR eksperto paslaugų ir 653,50 EUR advokato paslaugų išlaidas.  

27.       Šalių ginčo nagrinėjimo Tarnyboje metu atsakovo užsakymu MB „Laupetra“ ekspertas R. M. atliko vizualią sumontuotų langų ir durų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir 2023 m. liepos 5 d. Apžiūros–defektų nustatymo akte Nr. 2023/07/14 nurodė, kad PVC gaminiai sumontuoti nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento 2.04.01:2018 ,,Pastatų  atitvaros. Sienos, langai ir išorės įėjimo durys“ 2-ojo skyriaus 5 punkto reikalavimų, pasirinkti skirtingi tvirtinimo būdai: skirtingos varžtų montavimo vietos ir medžiagos, skirtingo diametro varžtai, nesilaikyta PVC gaminių gamintojo nurodymų, PVC gaminiai ir durys dėl montavimo ir stiklo paketų gamybos defektų šiuo metu yra nenaudotini ir reikalauja tinkamo permontavimo bei stiklo paketų remonto. MB „Laupetra“ eksperto apžiūros metu įvertinti langų, durų ir atliktų darbų trūkumai, apskaičiuoti kiekiai ir sudaryta langų, durų defektų ištaisymo darbų lokalinė sąmata, kurią sudaro 25 765,57 EUR.

28.       Tarnyba 2024 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“, kuriuo iš dalies patenkino atsakovo reikalavimą: pripažino pagrįstu reikalavimo dalį dėl defektų šalinimo sąmatoje nurodytos 25 765,57 EUR sumos, 372,87 EUR išlaidų už eksperto paslaugas ir 629,32 EUR išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo; reikalavimo dalį dėl nekokybiškai atliktus langų, durų montavimo darbų 999,94 EUR sumos grąžinimo atmetė kaip nepagrįstą, įpareigojo ieškovę įvykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

29.       Ieškovė nesutiko su Tarnybos 2024 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 10G-897 ir 2024 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė išnagrinėti ginčą iš esmės: pripažinti nepagrįstais atsakovo reikalavimus ieškovei atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 EUR), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 EUR), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 EUR) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 ER) bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

30.       Ruošiant ieškinį ieškovės užsakymu teismo ekspertas V. R. atlikto MB „Laupetra“ parengto apžiūros-defektų akto vertinimą ir 2024 m. balandžio 10 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 1/24, kurioje konstatavo, kad MB „Laupetra“ parengtas apžiūros–defektų aktas ir parengta lokalinė sąmata yra neteisėta ir nepagrįsta; darbai buvo atlikti laiku ir kokybiškai, o atsakovas pareiškė visiškai nepagrįstą pretenziją, todėl neturi teisės į advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą; atsakovo pasamdytas ekspertas pateikė ne objektyvią, įrodymais paremtą, o subjektyvią, tik atsakovui palankią išvadą. 

31.       Atsakovas 2024 m. gegužės 3 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavimo grąžinti už prekes sumokėtą kainą, atlyginti nuostolius: remiantis CK 6.209 straipsnio 1 dalimi, atsakovas visų pirma pareikalavo iš ieškovės pašalinti sutarties pažeidimus ir pakeisti netinkamos kokybės gaminius tinkamais; nurodė, kad neįvykdžius reikalavimo, Sutartis bus laikoma nutraukta vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo po 30 d. nuo rašto išsiuntimo dienos, nurodė, kad atsakovas reikalaus grąžinti už gaminius sumokėtą 24 500 EUR sumą, atlyginti 327,87 EUR ekspertizės išlaidas, 629,32 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nuostolius dėl netinkamos kokybės gaminių pakeitimo tinkamos kokybės gaminiais ir kainos padidėjimą – 11 185,21 EUR. Ieškovei neįvykdžius atsakovo 2024 m. gegužės 3 d. pranešime dėl vienašališko sutarties nutraukimo nurodytų reikalavimų, atsakovas Sutartį nutraukė.  

32.       Atsakovas pateikė į bylą 2024 m. balandžio 30 d. UAB „Megrame“ gaminių (6 kamerų vokiškas GEALAN S9000 profilis, rėmo plotis 83 mm, naujos kartos plastikinės stumdomos terasos durys, gaminiai nurodyti siūlyme) pasiūlymą (galutinė kaina) – 34 022,51 EUR su PVM, į kurią įtraukti demontavimo ir montavimo darbai, transportavimo ir senų langų utilizavimo paslaugos bei papildomas pasiūlymas su bendra 1 662,70 EUR suma, kuriame nurodytos lango ir jo montavimo kainos.

33.       Atsakovas 2024 m. gegužės 13 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė: 1) ieškinį atmesti visiškai ir palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“; 2) tenkinti atsakovo priešieškinį (po sutarties nutraukimo) ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 24 500 EUR už gaminius sumokėtą kainą; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 11 185,21 EUR būsimus nuostolius už netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais; 4) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės nuostolius, susijusius su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, kurių dydis 2 976,60 EUR; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. posėdyje atsakovas atsisakė dalies reikalavimų ir teisme palaikė priešieškinio šiuos reikalavimus: 1) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 24 500 EUR už gaminius sumokėtą kainą; 2) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai būsimus nuostolius už netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais, kurių dydis 11 185,21 EUR; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai nuostolius, susijusius su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, kurių dydis 2 976,60 EUR; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34.       Teismas šalių prašymu 2025 m. vasario 24 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. gavo teismo eksperto D. K. teismo ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad gaminiai neturėjo trūkumų (neskaitant montavimo darbų kokybės trūkumų), nenustatyta langų gamintojo gamybos broko, nustatytas netinkamas gaminių montavimas, nenustatyta netinkamo gaminių eksploatavimo, aplinkos poveikio ar kitų neigiamų aplinkybių turinčių langams. Ekspertas padarė išvadas, kad PVC gaminių montavimo darbai atlikti su šiais trūkumais: 1) ne visur langų perimetru suklijuotos išorinės sandarinimo juostos; 2) ne pilnai montažinėmis putomis užsandarintos siūlės tarp langų ir sienų karkaso; 3) vidinės langų sandarinimo juostos suklijuotos ant langų rėmų, tačiau montažinės putos nenupjaustytos, neužklijuotos ant sienų karkaso; 4) vienas langas neužsidaro (nesureguliuotas); 5) gyvenamojo namo lauko durų varžtai neuždengti dangteliais/lipdukais; 6) vieno virtuvės lango varžtai neuždengti dangteliais/lipdukais. Visi šie trūkumai yra montavimo darbų kokybės trūkumai. Nors MB „Laupetra“ defektiniame akte ir nurodyta, kad skirtingo diametro varžtų naudojimas tvirtinant PVC gaminius yra trūkumas, tačiau iš tiesų nėra tokio reikalavimo naudoti tik vieno diametro varžtus, o varžtų tvirtinimo vietos parinktos pagal PVC gaminių profilių gamintojo „Rehau“ nurodymus. Papildomai nustatyta, kad langų stiklajuostės yra išsigaubusios. Ekspertizės metu padaryta išvada, kad montuojant PVC gaminius, šie buvo sumontuoti netinkamai, dalis darbų buvo neužbaigti. Nepabaigtas langų perimetro sandarinimas, ne visi varžtai uždengti plastikiniais dangteliais ir lipdukais, ne visi langai sureguliuoti. Teismo ekspertas nurodė, kad visi montavimo darbų trūkumai buvo pašalinami nedemontuojant PVC gaminių ir jų nekeičiant naujais. Teismo ekspertui sudarius lokalinę sąmatą, nustatyta, kad gyvenamajame name ir pirties pastate sumontuotų PVC langų ir durų trūkumų šalinimo bendra darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, 2023 m. balandžio mėn. buvo 2 363 EUR su PVM, į lokalinę sąmatą įskaičiuotos darbo jėgos, medžiagų ir mechanizmų sąnaudos.

35.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies ir iš esmės ginčą sprendė taip: (i) priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 24 500 EUR sumokėtos kainos ir 2 976,60 EUR nuostolių; (ii) įpareigojo atsakovą sudaryti ieškovei galimybes pasiimti gaminius, kurie sumontuoti objekte ((duomenys neskelbtini)) pagal Sutartį; (iii) įpareigojo ieškovę pasiimti objekte ((duomenys neskelbtini)) sumontuotus gaminius pagal Sutartį, nustatant, kad gaminių susigrąžinimas atliekamas ieškovės sąskaita.

36.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 24 500 EUR sumokėtos kainos ir 2 976,60 EUR nuostolių, įpareigojo atsakovą sudaryti ieškovei galimybes pasiimti gaminius, kurie pagal Sutartį sumontuoti objekte, ir įpareigojo ieškovę pasiimti objekte pagal Sutartį sumontuotus gaminius nustatydamas, kad gaminių susigrąžinimas atliekamas ieškovės sąskaita, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

37.       Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose keliami klausimai: ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodo, kad spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias statybos rangą ir procesą, ir dėl to priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą; atsakovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimą, nurodo, kad teismas netinkamai pasirinko restitucijos būdą, netinkamai pritaikė restituciją reglamentuojančias materialinės teisės normas, taip pažeisdamas atsakovo kaip vartotojo teises, ir netinkamai įvertino atsakovo procesinių reikalavimų ar teisių gynimo būdo pakeitimo reikšmę galutiniam bylos išsprendimui ir atitinkamai netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, remdamasis formalia bylos baigtimi po procesinių reikalavimų pakeitimų, taip pažeisdamas objektyvų šalių padėties po bylos išsprendimo vertinimą.

Dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės teisme   

38.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau – ir VTAĮ) suteikia pasirinkimo teisę vartotojui savo pažeistas ar ginčijamas teises arba teisėtus interesus ginti tiesiogiai teisme, pareiškiant ieškinį pardavėjui ar paslaugų teikėjui CPK nustatyta tvarka, arba dėl kilusio vartojimo ginčo išsprendimo kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ar kitą VTAĮ 22 straipsnyje nurodytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023, 23 punktas). Taigi, VTAĮ įtvirtina neprivalomą alternatyvią vartotojų ginčų sprendimų tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2025, 13,14 punktai).

39.       VTAĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato ikiteismines vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas, tarp jų – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. VTAĮ 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nagrinėja visus vartotojų reikalavimus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių, dėl kurių gali būti sprendžiama teisme, įskaitant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat netesybų klausimus. VTAĮ 25 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu pasiekti taikaus susitarimo nepavyksta, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo esmės. Pagal VTAĮ 28 straipsnio 1 dalį, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

40.       Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ieškovės veiksmais galimai padaryto atsakovo kaip vartotojo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Tarnyba išnagrinėjo šalių ginčą iš esmės ir 2024 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“, kuriuo iš dalies patenkino atsakovo reikalavimą: pripažino pagrįstu reikalavimo dalį dėl defektų šalinimo sąmatoje nurodytos 25 765,57 EUR sumos, 372,87 EUR išlaidų už eksperto paslaugas ir 629,32 EUR išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo ir įpareigojo ieškovę įvykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Ieškovė nesutiko su Tarnybos 2024 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 10G-897 ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė išnagrinėti ginčą iš esmės: pripažinti nepagrįstais atsakovo reikalavimus ieškovei atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 EUR), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 EUR), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 EUR) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 ER) bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

41.       Taigi, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas dėl ginčo esmės neužkerta galimybės suinteresuotai šaliai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl to paties ginčo, o kreipimasis į teismą nereiškia Tarnybos sprendimo apskundimo (VTAĮ 29 straipsnio 1, 2 dalys). Ginčo šalies kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą reiškia ginčo nagrinėjimo perkėlimą į teismą ir jo nagrinėjimą iš esmės, neatsižvelgiant į tai, ar ginčas prieš paduodant ieškinį buvo pradėtas nagrinėti ar išnagrinėtas vartotojų teisių apsaugos institucijoje ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės išnagrinėjęs vartojimo ginčą, remdamasis teismų praktika, teisingai aiškino, kad nagrinėja vartojimo ginčą iš esmės, ir tokio pobūdžio bylose atsakovui nėra būtina iš naujo teikti priešieškinio, o ieškinio atmetimo atveju tenkinami Vartotojų teisių apsaugos tarnybai vartotojo pareikšti reikalavimai (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-538/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1816-390/2024 ir kt.), tačiau perkėlus ginčą į teismą, vartotojui nedraudžiama tikslinti reikalavimų pateikiant priešieškinį, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ir nagrinėjo atsakovo priešieškinyje pareikštus reikalavimus.

42.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas tinkamai nesuformulavo priešieškinio dalyko ir tai lėmė netinkamą proceso eigą šioje byloje, nes buvo netinkamai apibrėžtos bylos teisminio nagrinėjimo ribos, o pirmosios instancijos teismas, nesiėmė priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, priešieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai.

43.       Byloje nustatyta, kad atsakovas 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje nurodė, jog atsisako 2024 m. gegužės 13 d. teismui pateikto priešieškinio reikalavimo palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“, ir teisme palaikė priešieškinyje pareikštus reikalavimus priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 24 500 EUR už gaminius sumokėtą kainą, 11 185,21 EUR būsimų nuostolių už netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais, 2 976,60 EUR nuostolių, susijusių su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, ir bylinėjimosi išlaidas.

44.       Atsakovui teismo posėdyje atsisakius teisme nenagrinėtino reikalavimo palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“ (VTAĮ 29 straipsnio 1, 2 dalys), pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį priėmė ir šią bylos dalį nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas), nes Tarnybos sprendimas negali būti apskundimo objektu. Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, jog toks atsisakymas yra dalinis, nurodydamas, kad atsakovas atsisakė pradinių reikalavimų, kurie buvo pareikšti Tarnyboje, kompensuoti defektų ištaisymo darbų išlaidas pagal lokalinę sąmatą 25 765,57 EUR su PVM, atlyginti išlaidas už nekokybiškai atliktus langų, durų montavimo darbus (999,94 EUR), tačiau dėl reikalavimų priteisti 387,20 EUR su PVM išlaidų nepriklausomiems ekspertams bei 653,50 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, kurie buvo pareikšti ir reikalavimuose Tarnyboje, priėjęs prie išvados, kad šiuos reikalavimus atsakovas paliko priešieškinyje, juos papildydamas ir bendrai priešieškiniu reikalaudamas iš ieškovės 2 976,60 EUR nuostolių atlyginimo.

45.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pateiktu teismui priešieškiniu apibrėžė ieškovui reiškiamus reikalavimus (priešieškinio dalyką ir pagrindą), kuriuos teismas nagrinėjo iš esmės spręsdamas šalių vartojimo ginčą, todėl pirmosios instancijos skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis keistina nurodant, kad teismas priima atsakovo priešieškinio reikalavimo palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“ atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukia.

46.       Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių vartojimo ginčą iš esmės pagal priešieškiniu byloje pareikštus galutinius reikalavimus, neturėjo spręsti dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybai pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo. Skundžiamame sprendime (skundžiamo sprendimo 57 punktas) nurodydamas, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pagal atsakovo Vartotojų teisių apsaugos tarnybai pareikštą pradinį teisių gynybos būdą buvo pagrįstas iš dalies, ir jo rezoliucinėje dalyje pripažindamas, kad Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje reikalavimai buvo pagrįsti tik iš dalies dėl 2 363 EUR defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 EUR) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 EUR), pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai ir neteisėtai spręsdamas dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybai pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo, kuriuos atsakovas patikslino pateikdamas byloje priešieškinį, iš esmės į teisine prasme paprastą vartojimo ginčą pateiktais išaiškinimais įnešė painiavos ir dėl to netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakys toliau. Atsižvelgiant į tai, iš sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies šalintinos teismo pripažintos aplinkybės, <...>„ kad atsakovo T. V. <...> reikalavimai, kurie buvo pareikšti Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje – atlyginti defektų šalinimo sąmatoje nurodytą sumą (25 765,57 Eur), išlaidas už langų, durų montavimo darbus (994,94 Eur), išlaidas už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidas už advokato paslaugas (629,32 Eur) buvo iš dalies nepagrįsti, t. y. reikalavimai buvo pagrįsti dalyse dėl 2 363 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, išlaidų už eksperto paslaugas (372,87 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (629,32 Eur), kitoje dalyje reikalavimas laikomas nepagrįstu.“ 

Dėl šalis siejusių santykių kvalifikavimo

47.       Nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo ginčas dėl to, ar šalis siejo vartojimo rangos ar vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovo reikalavimai ieškovei dėl montavimo darbų netinkamo atlikimo nepateko į Sutarties reguliavimo sritį ir buvo atliekami ne ieškovės, o trečiojo asmens UAB „Ormika“, su kuriuo betarpiškai bendravo ir tarėsi atsakovas, dėl to, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo reikalavimai ieškovei kildinami iš nekokybiškai atliktų gaminių montavimo darbų.

48.       Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

49.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausiusi šalių ir trečiojo asmens teisme duotus paaiškinimus, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo pritarti ieškovės pozicijai. Nagrinėjamoje byloje pagal šalių 2022 m. gegužės 30 d. sudarytos Sutarties 1 punktą tiekėjas (ieškovė) įsipareigojo pateikti, o užsakovas (atsakovas) priimti ir apmokėti produkciją, kurios asortimentas ir prekybos sąlygos išdėstytos sutartyje. Sutiktina su ieškove, kad Sutartyje montavimo darbai nėra aptarti, tačiau rangos teisiniuose santykiuose šalių valia gali būti išreiškiama ne tik formaliais rašytiniais dokumentais, bet ir faktiniu elgesiu vykdant sutartį, darbų derinimu, jų priėmimu ir jų naudojimu. Byloje esantis ikisutartinių santykių (derybų, pasiūlymų stadijoje) šalių el. susirašinėjimas patvirtina, kad: (i) atsakovas užsakinėjo pas ieškovę gaminius kartu su montavimu, nes pasiūlymų stadijoje prašė ieškovės paskaičiuoti, kiek kainuos montavimas ir kas įeina į montavimą, pateikti pasiūlymus ir kartu apskaičiuoti užsakymo montavimo išlaidas; (ii) ieškovė, be kita ko, informavo atsakovą, kad montavimas, skaičiuojamas pagal ieškovės/vartotojo brėžinius, iš viso kainuos 2 264,39 EUR su PVM; (iii) Sutarties dalyje dėl garantijos nurodoma, kad tiekėjo arba jo atstovo sumontuotiems PVC gaminiams penkerių metų garantija; (iv) 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje įtrauktos ir montavimo paslaugos (pirtis) – 826,45 EUR be PVM; (v) montavimo darbus ginčo objekte atliko trečiasis asmuo UAB „Ormika“ pagal 2021 m. gruodžio 6 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 20211206/1 su ieškove, kurioje UAB „Ormika“ įsipareigojo ieškovei atlikti numatytus gaminių montavimo darbus užsakovo objektuose, o montavimo darbų kaina derinama kiekvienam objektui atskirai, atsižvelgiant į darbų apimtis ir montavimo sudėtingumą; (vi) ieškovė nurodė ir pateikė duomenis trečiajam asmeniui UAB „Ormika“ dėl darbų atsakovo objekte, kuriuos atlikęs trečiasis asmuo teikė rašytines pretenzijas ieškovei dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus, dėl montavimo sudėtingumo nesutiko su ieškovės su atsakovu suderinta montavimo darbų kaina; (vii) į bylą pateikti atsakovo nepasirašyti 2022 m. rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. atliktų darbų aktai, kurie pasirašyti ieškovės vadovės, ir juose nurodyta, kad montavimo paslaugas objekte suteikė ieškovės subrangovas UAB „Ormika“ (CK 6.650 straipsnis); (viii) iš šalių susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad ieškovės vadovė komunikavimui dėl montavimo darbų trūkumų, likusio apmokėjimo (gaminių montavimo name) ir galutinės kainos atsakovą nukreipė pas trečiąjį asmenį, tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Ormika“ dėl darbų objekte buvo sudarytas atskiras susitarimas. Ieškovės į bylą pateikta komunikacija el. laiškais patvirtina tik siekį susitarti, tačiau nėra pakankama spręsti, kad toks susitarimas tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Ormika“ egzistavo (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teisme atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Ormika“ patvirtino, jog derėjosi dėl gaminių montavimo, tačiau kategoriškai neigė bet kokius tarpusavio susitarimus nurodydami, kad jiems susitarti nepavyko; (ix) visas pretenzijas dėl gaminių ir jų montavimo objekte atsakovas teikė ieškovei: byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė būtų informavusi atsakovą, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu turi sudaryti sutartį dėl montavimo (CK 6.2286 straipsnio 1 dalis; žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021). 

50.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas (vartotojas), sudarydamas Sutartį su ieškove (tiekėja), tikėjosi gauti visą užsakymo kompleksą, t. y. pagamintų langų, durų atvežimą ir sumontavimą pirtyje bei gyvenamajame name, o ieškovė aiškiai suprato, ką užsakė atsakovas, ir organizavo kompleksinio užsakymo įgyvendinimą, kuris apėmė ir gaminių montavimo darbų atlikimą, ginčo objekte vykdytą ieškovės subrangovo – trečiojo asmens UAB „Ormika“. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193-6.195 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą), teisingai išaiškino tikruosius Sutarties šalių ketinimus, atsižvelgdamas į Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, Sutarties ir papildomų susitarimų esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl Sutarties sudarymo, šalių elgesį po Sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, ir įvertinęs byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą, šalių susitarimus pagal Sutartį ir papildomus susitarimus pagaminti, atvežti ir sumontuoti ginčo gaminius objekte teisingai kvalifikavo kaip vartojimo rangą (CK 6.2281 straipsnis), nes ieškovė įsipareigojo atsakovui (vartotojui) organizuoti atitinkamų išmatavimų (pagal brėžinius) langų, durų gamybą, juos atvežti ir sumontuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose objektuose, ir šiems įsipareigojimams įgyvendinti ieškovė pasitelkė trečiuosius asmenis ginčo gaminių gamybai ir montavimui. 

51.       Byloje nustatyta, kad šalių sulygta bendra montavimo kaina – 2 264,39 EUR su PVM, lyginant ją su užsakymo suma – 24 500 EUR, iš kurios gaminių kaina sudaro 23 500 EUR su PVM, yra nedidelė, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.645 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurią tuo atveju, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedidelė, rangos sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi.

52.       Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant pirkimo– pardavimo teisiniams santykiams, kaip ir rangos atveju, viena šalis turi perduoti kitai tam tikrą daiktą: pirkimo–pardavimo atveju pardavėjas turi perduoti pirkėjui parduodamą daiktą (prekę), o rangos atveju – pasiektą darbų rezultatą (pvz., pastatytą, rekonstruotą objektą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, CK 6.645 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas vienas iš kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojami pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai – perduodamo daikto ir atliktų darbų kainų skirtumas, tačiau kasacinio teismo praktikoje dėl šios nuostatos taikymo taip pat yra pabrėžiama būtinybė atribojant nurodytas sutartis išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019, 29 punktas). Nagrinėjamu atveju šalių susitarimo dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo langų pagaminimas ir jų sumontavimas atsakovo nurodytame konkrečiame objekte, o ne langų pardavimas atsakovui: konstatuota, kad atsakovas tikėjosi iš ieškovės gauti visą paslaugos kompleksą pagal Sutartį ir papildomą susitarimą dėl gaminių sumontavimo objekte. Byloje Aplinkybė, kad montavimo kaina (darbų kaina), lyginant su gaminių kaina, yra nedidelė, negali būti laikoma esminiu kriterijumi atribojant pirkimo–pardavimo ir rangos teisinius santykius. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog šiuo atveju tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai, turintys vartojimo rangos ir vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties požymių.

Dėl atsakovo pasirinkto vartotojo teisių gynimo būdo – sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

53.       Nagrinėjamu atveju ieškovei po Tarnybos sprendimo pateikus teismui ieškinį dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, atsakovas 2025 m. gegužės 3 d. pateikė ieškovei pranešimą apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo, pareikalavimo grąžinti už prekes sumokėtą kainą, atlyginti nuostolius, ir nuo 2025 m. birželio 3 d. Sutartį nutraukė. Ieškovė per įspėjamąjį terminą atsakovo (vartotojo) nurodytų darbų trūkumų nepašalino, vienašališko Sutarties nutraukimo teisme neginčijo, laikėsi pozicijos, kad už ginčo darbų trūkumus turi atsakyti trečiasis asmuo UAB „Ormika“.

54.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovė netinkamai gynėsi nuo pareikšto priešieškinio, apeliaciniame skunde remiasi kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluota taisykle: tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovo reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Bylą nagrinėjantis teismas privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja, kad sutarties nepažeidė, nepriklausomai nuo to, tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma. Kasacinis teismas nurodė, kad vienai iš šalių nutraukus sutartį, o kitai šaliai pageidaujant, kad sutartis būtų toliau vykdoma, t. y. kad šalys nebūtų atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.220 straipsnio 1 dalis), aktyvioji turėtų būti ta šalis, kuri siektų toliau vykdyti sutartį, todėl ji turėtų reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tačiau kai sutartį nutraukia viena šalis, o kita šalis su nutraukimu sutinka ir tiesiog siekia išvengti su tuo susijusių ieškovo reikalaujamų teisinių padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo), ši šalis yra pasyvioji, ir ji gali gintis nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, ir atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, kad ji sutarties nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015).

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo inicijuoto Sutarties nutraukimo momentu abi šalys toliau  Sutarties vykdyti nepageidavo: atsakovas nutraukdamas Sutartį iš esmės siekė atgauti iš ieškovės jai pagal Sutartį už gaminius ir montavimą sumokėtus pinigus, nes dėl ilgą laiką nepašalintų montavimo trūkumų ir dėl to tarp šalių susiklosčiusių itin konfliktiškų santykių konstruktyvus bendradarbiavimas jau nebuvo įmanomas; ieškovė, atsikirsdama į atsakovo su Sutarties nutraukimu susijusius reikalavimus dėl sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, neigė, kad atsakovo (vartotojo) užsakymas buvo kompleksinis ir savo atsakomybę dėl montavimo (darbų trūkumų), iš esmės įrodinėdama, kad yra tinkamai įvykdžiusi Sutartį, o už montavimo trūkumus turi atsakyti trečiasis asmuo UAB „Ormika“.      

56.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021).

57.       Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovui nuo 2025 m. birželio 3 d. nutraukus Sutartį dėl ieškovės kaltės dėl esminių jos pažeidimų, per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, ieškovė nepareiškė ieškinio dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad tokiu atveju teismas neturi svarstyti klausimo, ar sutartis vienašališkai nutraukta pagrįstai ir teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018), nes iš esmės tarp šalių nebuvo ginčo dėl Sutarties nutraukimo. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje, kai faktiškai abi šalys toliau nesiekia Sutarties vykdymo, aplinkybės, sąlygojusios Sutarties nutraukimo, kaip vieno iš užsakovo (vartotojo) galimų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4–8 dalyse, pasirinkimą, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo nutraukus Sutartį.   

58.       Bendrieji sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK II dalyje „Sutarčių teisė“. CK 6.222 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl vienos iš šalių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, reiškiančio esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Sistemiškai analizuojant nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iš sutarties šalių padaryto esminio jos pažeidimo, pagal sutarties nutraukimo padarinių bendrąją taisyklę vienos iš šalių reikalavimu gali būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja pačios sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, o nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-241-381/2021).

59.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sutarties nutraukimo padarinių bendrąja taisykle, sprendė, jog atsakovui nuo 2025 m. birželio 3 d. nutraukus Sutartį dėl ieškovės kaltės dėl esminių Sutarties pažeidimų, yra pagrindas taikyti dvišalę restituciją (CK 6.222 straipsnis): atsakovui priteisė (grąžino) 24 500 EUR sumą, kurią vykdydamas Sutartį atsakovas yra sumokėjęs ieškovei, ir nuostolius, susijusius su ginčo sprendimu ne teismo tvarka (2 976,60 EUR), įpareigojo ieškovę savo sąskaita pasiimti ginčo objekte pagal Sutartį sumontuotus gaminius, o atsakovą įpareigojo sudaryti ieškovei galimybes juos pasiimti. Su pritaikyta dvišale restitucija nesutinka abi šalys: ieškovė teismo parinktą restitucijos būdą išardyti ir pasiimti tinkamai pagamintus duris ir langus bei priteisti atsakovo naudai 24 500 EUR sumokėtos kainos vertina kaip aiškiai neteisingą; atsakovas akcentuoja, kad teismas nepasinaudojo CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe pakeisti restitucijos būdą ar jos iš viso netaikyti, nes ieškovė gali tyčia daryti žalą atsakovo turtui, siekdama sukelti kuo daugiau nuostolių atsakovui, ir pagal teismo nustatytą restitucijos įgyvendinimo tvarką įgytų teisę reikalauti grąžinti gaminius dar negrąžinusi gaminių kainos ir neatlyginęs išmontavimo išlaidų. 

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pritaikydamas dvišalę restituciją ir parinkdamas restitucijos taikymo būdą, sutarties nutraukimo padarinių bendrąją taisyklę pritaikė formaliai, neįvertinęs byloje susiklosčiusių aplinkybių visumos, ir dėl sutarties nutraukimo padarinių taikymo priėmė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) prieštaraujantį sprendimą, kuris šiuo atveju neatitinka restitucijos paskirties ir esmės – grąžinti šalis į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu pritaikytos restitucijos įgyvendinimas, nors ir nėra neįmanomas, tačiau yra aiškiai neproporcingas, nes pareikalautų iš abiejų šalių ne tik didelių papildomų materialinių sąnaudų, bet ir sudarytų prielaidas naujiems ginčams kilti dėl sprendimu ieškovei nustatyto įpareigojimo išmontuoti gaminius, kas akcentuojama abiejų šalių apeliaciniuose skunduose ir dar labiau atitolintų teisinės taikos tarp šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis). Be to, byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo pritaikyta dvišalė restitucija, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra adekvatus ir proporcingumo principo (CK 1.2 straipsnis) reikalavimus atitinkantis vartotojo teisių gynimo būdas, nes demontuoti atsakovo (vartotojo) objekte nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. sumontuotus gaminius, kurie pagal byloje pateiktą teismo eksperto išvadą neturi trūkumų, t. y. patys gaminiai turi visas savybes, kurių kiekvienas vartotojas gali protingai tikėtis, ir šalys to neginčijo, nėra racionalu, juolab kad pagal teismo eksperto nustatytų darbų (montavimo) trūkumų lokalinę sąmatą gyvenamajame name ir pirties pastate sumontuotų PVC langų ir durų trūkumų šalinimo bendra darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, 2023 m. balandžio mėn. buvo tik 2 363 EUR su PVM, į lokalinę sąmatą įskaičiavus darbo jėgos, medžiagų ir mechanizmų sąnaudas (gaminių kaina – 23 500 EUR).

61.       Įvertinusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pritaikyta dvišalė restitucija ir visos 24 500 EUR sumos už ginčo objekte nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio sumontuotus tinkamos kokybės gaminius ieškovei grąžinimas, įpareigojant ieškovę savo lėšomis išmontuoti gaminius, su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka, šioje byloje reikštų protingumo principo pažeidimą ir neatitiktų restitutio in integrum (grąžinimo į pradinę padėtį) paskirties ir tikslų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pakeičia pritaikytus sutarties nutraukimo padarinius ir taiko dalinę restituciją, kuri šioje byloje nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo, ekonomiškumo ir racionalumo principus: gaminiai (PVC langai (24 vnt.), PVC lauko durys (2 vnt.), HST sistemos (2 vnt.)), kurie yra be trūkumų, paliekami atsakovui, o atsakovo už gaminius sumokėta 23 500 EUR suma (24 500 EUR – 999,94 EUR) paliekama ieškovei; pripažinus, kad gaminių montavimas atliktas su trūkumais, atsakovas neturi mokėti ieškovei už montavimo paslaugas, todėl iš ieškovės priteistini (grąžintini) 999,94 EUR, atsakovo sumokėti ieškovei už gaminių montavimą, o likusios dalies už montavimo paslaugas (1 764,45 EUR) atsakovas neturi mokėti ieškovei. Kadangi atsakovas reiškė reikalavimą dėl būsimų nuostolių už netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais, ir teismo ekspertizės metu nustatyta, kad ginčo gaminiai buvo sumontuoti netinkamai ir šių darbų trūkumų ištaisymas kainuotų 2 363 EUR, atsakovui iš ieškovės priteistina 599 EUR busimų teismo eksperto nustatytų darbų (montavimo) trūkumų šalinimo išlaidų, apskaičiuotų iš teismo eksperto nustatytos montavimo trūkumų šalinimo sumos 2 363 EUR atėmus 1 764,45 EUR atsakovo už gaminių montavimą nesumokėtą šalių sulygtą sumą (2 363 EUR – 1 764,45 EUR = 599 EUR). Teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti ieškovei civilinę atsakomybę ir priteisti atsakovui būsimas montavimo trūkumų šalinimo išlaidas šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: ieškovė, kuri yra verslininkė, netinkamai sumontavusi ieškovei gaminius (neteisėti veiksmai), privalo atlyginti atsakovui jo patirtą žalą (nuostolius) (CK 6. 246 – 6.249 straipsniai).   

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

62.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

63.       Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau iš naujo nevertina pirmosios instancijos teismo įvertinto ir nustatyto šalių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kad ieškovė bendrai patyrė 7 742,27 EUR, atsakovas – 6 988,05 EUR pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kadangi šalys apeliaciniuose skunduose šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų neginčija.

64.       Teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė, kad perkėlus vartojimo ginčą į teismą, šalių ginčas nagrinėtas pagal atsakovo pateiktą priešieškinį, kuriuo atsakovas pareiškė 3 (tris) reikalavimus ir prašė priteisti iš ieškovės 24 500 EUR už gaminius sumokėtą kainą, 11 185,21 EUR būsimų nuostolių už netinkamos kokybės gaminių išmontavimą ir pakeitimą tinkamos kokybės gaminiais, 2 976,60 EUR nuostolių, susijusių su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje atsisakė 2024 m. gegužės 13 d. teismui pateikto priešieškinio reikalavimo palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“.  

65.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).

66.       Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos požiūriu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, ji gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu. Toks ribojimas nelaikytinas savaime nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, ribojimas, paveikiantis teisę į teismą, nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai šalies civilinis ieškinys buvo patenkintas bent iš dalies. Tokiais atvejais labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Nepateikus svarių priežasčių tokiam rezultatui pateisinti, bylinėjimasis tampa beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė (EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Čolić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022).

67.       Naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (EŽTT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21). Taigi, remiantis pirmiau aptarta EŽTT praktika, pabrėžtina, kad nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet konkrečiu atveju įvertinti ir tai, kokie reikalavimai iš esmės buvo tenkinti, o kurie atmesti, taip pat vertinti, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024).

68.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas patenkino apie 10 proc. priešieškinio dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės turtinių reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad vartotojas kreipėsi į Tarnybą dėl netinkamos kokybės langų ir jų montavimo, kas nagrinėjant bylą iš dalies pasitvirtino, t. y. langai buvo sumontuoti nekokybiškai, o byloje esminiai nagrinėti klausimai buvo ir dėl gaminių, ir dėl montavimo kokybės bei ieškovės atsakomybės už jų montavimą, daro išvadą, kad proporcingumo ir teisingumo principus atitinka vertinimas, jog ieškovė ir atsakovė bylą laimėjo lygiomis dalimis, nes iš esmės išnagrinėjus vartojimo ginčą buvo atmestas reikalavimas dėl langų defektų šalinimo, tačiau gaminių montavimo trūkumai buvo nustatyti. Priešingu atveju, vertinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį išimtinai pagal patenkintų ir atmestų turtinių reikalavimų santykį, vartotojo teisė į teisingą teismą bei gaminių montavimo trūkumų pašalinimą būtų paneigta, kadangi ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis galėtų apimti didelę dalį arba visą ieškovui priteistą sumą, nors būtent dėl ieškovės veiksmų, t. y. netinkamo gaminių montavimo, nagrinėjamas ginčas ir kilo.

69.       Teisėjų kolegija, įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovui iš ieškovės priteisia 3 494 EUR (50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo – 3 871 EUR (50 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisti 377 EUR pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

70.       Byloje patirtos 37,05 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl yra priteistinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš abiejų šalių po 16,68 EUR valstybės naudai.

Dėl bylos procesinės baigties

71.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsilipimų į juos argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tačiau nagrinėdamas vartojimo ginčą iš esmės, nepagrįstai sprendė dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybai pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo, kuriuos atsakovas patikslino pateikdamas byloje priešieškinį, ir dėl to netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, taip pat neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai sprendė dėl sutarties nutraukimo padarinių, todėl yra pagrindas pakeisti šias skundžiamo sprendimo dalis (CPK 236 straipsnio 1 dalies 3 punktas).  

72.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

73.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės, o atsakovas – dėl restitucijos taikymo būdo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 30 proc., atsakovo – iš esmės atmestas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

74.       Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 600 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas, taip pat ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 618 EUR žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 30 proc., o atsakovo apeliacinis skundas iš esmės atmestas, bei į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių, ieškovei iš atsakovės priteisiama 984,30 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Guran“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-748-1153/2025, dalis dėl reikalavimo atsisakymo, pritaikytų sutarties nutraukimo teisinių padarinių ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti sprendimo dalį dėl pripažinimo, ir sprendimą išdėstyti taip:

„Priimti atsakovo T. V. pareiškimo dėl priešieškinio reikalavimo palikti nepakeistą 2024 m. kovo 13 d. Tarnybos nutarimą Nr. 10G-897 „Dėl T. V. prašymo“ atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.

Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies ir išspręsti vartojimo ginčą iš esmės.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „Guran“ (j. a. k. 110739478) atsakovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 999,94 EUR (devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) sumokėtos kainos, 599 EUR (penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) trūkumų šalinimo išlaidų ir 2 976,60 EUR (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 60 ct) nuostolių, susijusius su ginčo sprendimu ne teismo tvarka.

Priteisti iš atsakovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „Guran“ (j. a. k. 110739478) naudai 377 EUR (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „Guran“ (j. a. k. 110739478) į valstybės biudžetą 16,68 EUR (šešiolika eurų ir 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 16,68 EUR (šešiolika eurų ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

Priteisti ieškovei Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „Guran“ iš atsakovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 984,30 EUR (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.        

Teisėjos                                        Asta Jakutytė-Sungailienė

Svetlana Panina

Dalia Trumpulienė