(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria ieškovė įpareigota sumokėti užstatą, civilinėje byloje Nr. e2-475-372/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Lupra“, N. R. ir OOO „KARTBLANSH“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Finiens“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Globersa“ ieškinį atsakovėms UAB „Lupra“, N. R. ir OOO „KARTBLANSH“ dėl žalos atlyginimo.

2.       Atsakovė UAB „Lupra“ pateikė prašymą įpareigoti atsakovę UAB „Globersa“ per 10 dienų įmokėti į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

3.       Nurodė, kad įvertinus tai, jog šiuo momentu byloje jau dalyvauja 5 asmenys, byla turi tarptautinį elementą, reikalavimo dydis yra labai didelis (639 509,20 Eur), ieškovė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, tai, kad 2021 metų balanso duomenimis ieškovė neturi jokio turto, atsargų, pinigų ar jų ekvivalentų, 2021 metais negavo nei vieno euro pajamų ir patyrė 1 euro dydžio išlaidų, o atsakovė šiuo momentu jau yra patyrusi 4 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, tikėtina, kad vien UAB „Lupra“ bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme bus ne mažesnės kaip 10 000 Eur. Tikėtinas ir apeliacinis procesas, kuriame bylinėjimosi išlaidos iš esmės padvigubėtų. Dėl to privaloma atsižvelgti ir į kitų šalių neabejotinai patirtinas bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi prašymą tenkino ir įpareigojo ieškovę UAB „Globersa“ per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą 10 000 Eur užstatą atsakovių UAB „Lupra“, N. R. ir OOO „KARTBLANSH“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

5.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla yra sudėtinga, ieškovės ieškinys yra didelės apimties, sprendė, kad egzistuoja reali tikimybė, jog atsakovės gali patirti prašyme nurodytas bylinėjimosi išlaidas dėl teisinių paslaugų suteikimo.

6.       Atsižvelgęs į tai, kad yra visi įstatyme numatyti pagrindai užtikrinti galimas atsakovių bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs teismų praktiką ir atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareikalauti iš ieškovės UAB „Globersa“ sumokėti 10 000 Eur užstatą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Ieškovė UAB „Globersa“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį ir atsakovės UAB „Lupra“ prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Teismas suvaržė ieškovės teisę į teisminę gynybą. Kadangi šioje civilinėje byloje nėra svarstomas procesinio termino pratęsimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 77 straipsnio 1 dalis), taip pat, nėra prašoma užtikrinti įrodymus (CPK 223 straipsnio 2 dalis), laikytina, kad teismas įpareigojo ieškovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti CPK 95 straipsnio 3 dalies arba CPK 794 straipsnio 1 dalis pagrindu. Neegzistuoja nei vienas iš CPK 95 straipsnio 3 dalyje arba CPK 794 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, leidžiančių reikalauti užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7.2.                      Ieškovė procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai, laiku vykdo teismo įpareigojimus, jokių veiksmų, kurie vilkintų bylos nagrinėjimą nėra atlikusi. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė yra pareiškusi žinomai nepagrįstą ieškinį, nepagrįsta, nes ieškinio pagrįstumo klausimas bus nustatytas tik teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės, o akivaizdžių ieškinio nepagrįstumo požymių atsakovė nenurodo. Ieškovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio senatis nėra praleista, teismui pateikti visi ieškovės dispozicijoje esantys rašytiniai įrodymai, teismui yra suformuluotas konkretus ir vykdytinumo prasme apibrėžtas reikalavimas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neanalizavo, nesprendė ir nepadarė išvadų, kad ieškovė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Dėl to CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pagrindas užstato mokėjimui negali būti taikomas.

7.3.                      Tam, kad būtų galima taikyti CPK 794 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą, ieškovė turėtų būti užsienio subjektas, tačiau UAB „Globersa“ yra Lietuvos Respublikoje registruota įmonė.

7.4.                      Nėra jokio pagrindo spręsti ir daryti išvadą apie tai, kad atsakovės UAB „Lupra“ bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje sudarys 10 000 Eur.

8.       Atsakovė UAB „Lupra“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Ieškovė netinkamai aiškina CPK 95 straipsnio 3 dalį, sutapatindama jos taikymo pagrindus su CPK 95 straipsnio 1 dalimi. CPK 95 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas apsaugos mechanizmas, kuris proceso dalyviui suteikia teisę teikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, kai yra pagrindo manyti, kad ieškinį pateikęs asmuo (šiuo atveju UAB „Globersa“) gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė išsamų ir nuosekliai motyvuotą atsiliepimą į ieškinį, kuriame aiškiai ir konkrečiai nurodė motyvus, pagrindžiančius ieškovės nesąžiningumą ir akivaizdžiai nepagrįstą ieškinio pareiškimą.

8.2.                      Ieškinyje UAB „Lupra“ iš esmės yra neminima, jos atžvilgiu nėra dėstomas nei faktinis, nei teisinis ieškinio pagrindas, ieškinys jos atžvilgiu negrindžiamas įrodymais. Be to, kitų dviejų atsakovų buveinė yra Rusijos Federacijoje, todėl tik įtraukus UAB „Lupra“ kaip atsakovę, ši byla tapo teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Kadangi UAB „Lupra“ atžvilgiu ieškinys nėra teisiškai ir faktiškai grindžiamas, tai yra tikroji UAB „Lupra“ įtraukimo atsakove priežastis. Tai tik dar kartą įrodo, kad ieškovė piktnaudžiauja teise ir sąmoningai daro žalą niekuo dėtam ūkio subjektui.

8.3.                      Bylinėjimosi išlaidos neabejotinai bus didelės, o ieškovės turtinė padėtis neleidžia pagrįstai tikėtis, kad ieškinio atmetimo atveju bus realios galimybės jas padengti.

9.       Atsakovės OOO „KARTBLANSH“ ir N. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamos Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Ieškinys visiškai nėra pagrįstas. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtinti pagrindiniai ieškinio motyvai ir reikalavimai. Akivaizdu, kad šioje byloje visų atsakovių bylinėjimosi išlaidų dydis sudarys ne tik 10 000 Eur, bet ir dar daugiau.

9.2.                      Visiškai sutinka su atsakovės UAB „Lupra“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais motyvais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota sumokėti užstatą atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

13.       CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai yra pagrindas manyti, jog ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Taigi šios procesinės normos taikymui nustatytos dvi sąlygos: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir 2) jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant atsakovus nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant pradėto proceso operatyvumą, koncentruotą ir aiškų bylos išnagrinėjimą. Kadangi CPK 95 straipsnio nuostatos yra taikomos iš esmės nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar siekiant piktnaudžiavimui užkirsti kelią, šio straipsnio 3 dalies nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, jog asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti nereikalingas ar perteklines bylinėjimosi išlaidas.

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Lupra“ prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad byla yra sudėtinga, ieškovės ieškinys yra didelės apimties, sprendė, jog egzistuoja reali tikimybė, kad atsakovės gali patirti prašyme nurodytas bylinėjimosi išlaidas dėl teisinių paslaugų suteikimo, todėl įpareigojo ieškovę UAB „Globersa“ į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą sumokėti 10 000 Eur užstatą. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant dėl užstato reikalingumo, nepakanka nustatyti, kad egzistuoja reali tikimybė, jog atsakovės gali patirti bylinėjimosi išlaidas. Kaip minėta, būtina nustatyti abi CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas, t. y. tikimybę, kad ieškovė gali piktnaudžiauti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir kad išnagrinėjus bylą iš esmės gali neatlyginti jai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su atsakovės UAB „Lupra“ prašyme nurodytais argumentais, tačiau išsamiau nedetalizavo ir nevertino nei galimo ieškovės piktnaudžiavimo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. kokie konkrečiai bylos duomenys leido teismui spręsti apie galimą ieškovės UAB „Globersa“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir jos nesąžiningumą, nei to, ar ieškovė, jai nepalankaus sprendimo priėmimo atveju, gali neatlyginti atsakovėms priteistų bylinėjimosi išlaidų.

15.       Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių argumentus, neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovė UAB „Globersa“ piktnaudžiauja (gali piktnaudžiauti) jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir / ar jomis naudojasi (gali naudotis) nesąžiningai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė laiku vykdo teismo įpareigojimus, nenustatyta, jog nagrinėjamoje byloje būtų reiškiami pertekliniai prašymai, kurie vilkintų civilinės bylos nagrinėjimą.

17.       Nustatyta, kad atsakovės ieškovės nesąžiningumą tiek pirminiame UAB „Lupra“ prašyme, tiek atsiliepimuose į atskirąjį skundą iš esmės įrodinėja aplinkybėmis, susijusiomis su ieškinio pateikimo priežastimis (motyvais) bei ieškinyje reiškiamais reikalavimais, t. y. ieškinio nepagrįstumu, taip pat įrodymų, pagrindžiančių ieškinio motyvus ir reikalavimus, nepateikimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovių nurodomos aplinkybės dėl, jų teigimu, akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės galimo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Į klausimą, ar UAB „Globersa“ ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas bus atsakyta tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. ištyrus įrodymus, šalių argumentus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes. Taigi šioje proceso stadijoje konstatuoti, kad ieškinys iš tiesų yra akivaizdžiai nepagrįstas ir kad ieškovė, pareiškusi ieškinį, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo. 

18.       Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2013). Šiuo atveju ieškinio pareiškimas, nenustačius tyčinio galimai nesąžiningo ieškovės elgesio, savaime negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme.

19.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo įrodytos CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą reikalauti iš ieškovės užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui, t. y. nebuvo įrodytas ne tik ieškovės UAB „Globersa“ galimas nesąžiningumas ir / ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, bet ir nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja rizika, jog ieškovė gali vengti atlyginti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20.       Pažymėtina ir tai, kad CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šaliai, neįvykdžiusiai teismo nurodymo sumokėti užstatą, taikoma pakankamai griežta procesinė sankcija – pateiktas procesinis dokumentas paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytas apribojimas į teisminę gynybą, todėl nesant objektyvių bei pagrįstų duomenų, jog ieškovė UAB „Globersa“ gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, įpareigojimas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinti užstatu gali tokiu būdu ir apimtimi neproporcingai suvaržyti ar sumažinti ieškovei suteiktą teisę kreiptis į teismą bei iškreipti bylos šalių interesų pusiausvyrą (suteikiant nepagrįstą pranašumą atsakovėms).

21.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai, remdamasis CPK 95 straipsnio 3 dalimi, įpareigojo ieškovę sumokėti užstatą atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Dėl to yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „Lupra“ prašymą dėl užstato sumokėjimo atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lupra“ prašymą įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Globersa“ įmokėti į teismo sąskaitą užstatą atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė