Civilinė byla Nr. e2A-1560-480/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09727-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEMUNO ŽIBURIAI“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1533-947/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEMUNO ŽIBURIAI“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui dėl pirkimo–pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovės (toliau – UAB) „NEMUNO ŽIBURIAI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašė pripažinti vienašališką 2020 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 339 „Dėl valstybės turto investavimo ir viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo Universiteto savininko kapitalo didinimo“ ir 2019 m. gegužės 8 d. investuojamo valstybės turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. 1-477 pagrindu perdavė valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vytauto Didžiojo universitetui pagal pridedamą sąrašą, tame tarpe ir pastatus-vasarnamius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – vasarnamiai). Nekilnojamojo turto viešojo elektroninio aukciono Nr. (duomenys neskelbtini) metu atsakovė aukciono tvarka pardavė vasarnamius, 2019 m. gruodžio 3 d. protokolu Nr. 9 laimėtoja buvo paskelbta ieškovė. 2020 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – sutartis) 2.1 punkto pagrindu atsakovė pardavė ieškovei vasarnamius. Remiantis sutarties 5.2 punktu, ieškovė įsipareigojo iki 2020 m. kovo 1 d. apmokėti likusią 158 500 Eur sumą atsakovei. Ieškovė, reaguodama į spaudoje pasirodžiusią informaciją apie (duomenys neskelbtini) esančių namelių paėmimą visuomenės poreikiams, kreipėsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo apie Lietuvos Respublikos ketinimus paimti vasarnamius visuomenės poreikiams bei prašė sustabdyti sutarties vykdymą, kol nebus ši situacija išaiškinta. Atsakovė 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 3 d. raštais įspėjo ieškovę apie galutinio sumokėjimo termino pabaigos datą – 2020 m. kovo 2 d. bei informavo, kad nuo 2020 m. kovo 3 d. už kiekvieną praleistą sumokėti dieną bus skaičiuojama 0,1 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos. Taip pat patikino, kad iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nėra gavusi jokios informacijos apie ketinimus aukcione parduotą turtą panaudoti kitoms reikmėms. Ieškovė 2020 m. kovo 9 d. raštu kreipėsi į atsakovę išsamiau išdėstydama aplinkybes apie valstybės institucijų inicijuotą nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bei paprašė sustabdyti sutarties vykdymą, pakeičiant sutarties 5.2 punktą dėl likusių pinigų 158 500 Eur, nustatant kitą terminą – iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atsakovė 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 1-291 nurodė ieškovei, kad iki 2020 m. kovo 20 d. ieškovei neįvykdžius savo įsipareigojimų ir galutinai neatsiskaičius už turtą, atsakovė inicijuos vienašalį sutarties nutraukimą, o 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. 1-301 atsisakė atlikti sutarties pakeitimus. 2020 m. kovo 20 d. ieškovė pakartotinai paprašė atsakovės atidėti sutarties vykdymą bei nustatyti kitą likusios 158 500 Eur sumos sumokėjimo terminą, tačiau 2020 m. kovo 31 d. pareiškimu atsakovė per Kauno miesto 6-ąjį notarų biurą nustatė ieškovei 10 darbo dienų terminą nuo šio pareiškimo gavimo dienos įvykdyti įsipareigojimus, o ieškovei jų neįvykdžius, informavo, kad kreipsis į notarų biurą dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagal sutarties 12.3 punktą. Ieškovė 2020 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, siūlydama dėl mokėtinos sumos išdėstymo per ilgesnį laikotarpį, mokant periodinėmis įmokomis ir paragino atsakovę susitikti ir vesti derybas dėl sutarties tinkamo vykdymo su atsakove bei išvengti sutarties nutraukimo. Atsakovė 2020 m gegužės 29 d. raštu Nr. 1-520 nurodė, jog 2020 m. gegužės 14 d. buvo gautas Kauno miesto 6-ojo notarų biuro liudijimas apie sutarties nutraukimą ir prašymą išregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre juridinį faktą. 2020 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 1-467 „Dėl pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-845 juridinio fakto išregistravimo“ atsakovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir juridinis faktas buvo išregistruotas 2020 m. gegužės 26 d.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė teisėtai nutraukė šalių 2020 m. sausio 31 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi ieškovė neatsiskaitė su atsakove pagal sutartį, o tai, vadovaujantis sutarties nuostatomis, laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Pagal sutarties 5.2 punktą ieškovė su atsakove turėjo atsiskaityti iki 2020 m. kovo 1 d. 2020 m. vasario 28 d. atsakovė į savo banko sąskaitą gavo 23 370 Eur dydžio mokėjimą iš A. R.. Kadangi A. R. yra ieškovės direktorius, atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės 2020 m. vasario 28 d. prašyme nurodytas aplinkybes, laikė, kad A. R. atliktas 23 370 Eur bankinis mokėjimas yra ieškovės dalies kainos pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimas. Likusios pirkimo–pardavimo kainos dalies atsakovė iš ieškovės ar trečiųjų asmenų, kurie mokėtų už ieškovę, negavo. Atsakovė taip pat nėra gavusi ieškovės 2020 m. vasario 28 d. prašyme nurodytų 6 630 Eur, tariamai sumokėtų per Monese mokėjimo sistemą, ar kitų ieškovės prašyme nurodomų 128 500 Eur iš ieškovės Italijos partnerių. Atsakovė ne kartą ragino ieškovę atsiskaityti pagal sudarytą sutartį, taip pat įspėjo, kad ieškovei galutinai neatsiskaičius už turtą, bus skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai ir bus inicijuotas sutarties nutraukimas. Ieškovė likusios sutarties kainos dalies nesumokėjo, todėl atsakovė, vadovaudamasi sutarties 12.3 punkto nuostatomis, vienašališkai sutartį nutraukė. Vadovaujantis sutarties 12.3 punktu, atsakovė privalo grąžinti ieškovei pagal sutartį sumokėtą pinigų sumą, išskyrus garantinį įnašą, atskaičius atsakovės patirtus nuostolius. Atsakovės ieškovei grąžintina suma nutraukus sutartį yra 20 937,66 Eur. Grąžintina suma yra gauta iš ieškovės sumokėtos sumos, t. y. 23 370 Eur, atėmus atsakovės priskaičiuotų delspinigių sumą, t. y. 2 432,34 Eur pagal atsakovės išrašytą sąskaitą. Atsakovė yra pasiruošusi grąžinti ieškovei 20 937,66 Eur sumą, tačiau atsakovei nėra žinoma atsiskaitomoji sąskaita, į kurią reiktų grąžinti šias lėšas (ar į ieškovės, ar į jos vadovo banko sąskaitą). Ieškovės nurodomos aplinkybės (ieškovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su atsakove; Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas sudarė force majeure (iš lot. nenugalima jėga) aplinkybes, dėl ko ieškovė negalėjo atsiskaityti su atsakove; ieškovė sužinojo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė inicijavo 2020 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovės įsigytų vasarnamių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą) nėra teisėta priežastis nevykdyti 2020 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad negalėjo sutikti su ieškovės prašymais pratęsti sutarties 5.2 punkte nurodytą kainos sumokėjimo terminą arba išdėstyti mokėjimus beveik ketveriems metams, kadangi tokie siūlymai ne tik pažeistų atsakovės interesus, tačiau taip pat ir kitų viešame aukcione dalyvavusių aukciono dalyvių teises. Atsakovei sutikus su ieškovės siūlymais, būtų iškilęs klausimas dėl pačio aukciono teisėtumo, kadangi jeigu aukciono dalyviams būtų buvusi žinoma aplinkybė apie galimybę išdėstyti parduodamo turto kainos sumokėjimą keleriems metams, galimai aukcione būtų dalyvavę daugiau dalyvių bei galimai būtų siūloma didesnė kaina, nei pasiūlė aukciono laimėtojas. Ieškovė nepagrįstai ieškinyje nurodo, kad ieškovė sustabdė savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą dėl to, jog paaiškėjo aplinkybė, kad svarstomas vasarnamių paėmimo visuomenės poreikiams klausimas. Viena vertus, kaip nurodyta anksčiau, ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma dar iki sutarties sudarymo. Kita vertus, pretenzijas dėl šio klausimo ieškovė pradėjo reikšti atsakovei tik po to, kai jau buvo suėjęs sutartyje numatytas kainos mokėjimo terminas. Be to, konkretūs sprendimai ar teisės aktai dėl vasarnamių paėmimo visuomenės poreikiams iki šios dienos nėra priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 3 194,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas pažymėjo, kad byloje nesant savarankiškų materialiųjų reikalavimų dėl piniginių prievolių vykdymo (dėl netesybų dydžio, dėl prievolės mokėti netesybas vykdymo, dėl sumokėtų piniginių lėšų užskaitymo ir pan.), šiuo klausimu teisinio vertinimo neteikė bei sprendė išimtinai tik ginčą, ar buvo teisinis pagrindas vienašališkai nutraukti 2020 m. sausio 31 d. pastatų-vasarnamių pirkimo–pardavimo sutartį.

6.       Teismas sprendė, kad tiek iš sutarties turinio, tiek iš šalių atstovų žodinių paaiškinimų matyti, jog ginčo dėl esminės sutarties sąlygos nebuvo – šalys abi aiškiai suprato ir susitarė, kad kainos sumokėjimas yra esminė sąlyga, kurią įvykdžius toliau turi būti vykdomi kiti sutartiniai įsipareigojimai (daiktų realus perdavimas, nuosavybės teisių perleidimas).

7.       Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad atsakovė pagrįstai (kitai šaliai pažeidus esminę sutarties sąlygą) ir pagal sutartyje nustatytą tvarką (laikantis nustatytų terminų ir notarinio pranešimo formos) vienašališkai nutraukė 2020 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

8.       Teismas pažymėjo, kad sutinka su ieškovės pozicija, jog COVID-19 pandemija ir dėl jos šalyje paskelbtas karantinas laikytinos aplinkybėmis, kurių nebuvo šalims sudarant sutartį (2020 m. sausio 31 d.), o jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, ir nurodė, jog ieškovė nepateikė įtikinamų argumentų ir objektyvių duomenų, kad dėl nurodytų aplinkybių ji negalėjo objektyviai įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl konstatavo, jog sutarties sąlyga dėl kainos sumokėjimo buvo neįvykdyta ne dėl ieškinyje nurodytų force majeure (iš lot. nenugalima jėga) aplinkybių. Sutartinių įsipareigojimų netinkamą ir nesavalaikį vykdymą, teismo vertinimu, sąlygojo ne force majeure aplinkybės, o ieškovės prisiimti įsipareigojimai pagal kitas sutartis verslo santykiuose, tačiau tai negali būti objektyviai pateisinama priežastis nevykdyti ar netinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus atsakovei.

9.       Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų dokumentų, susijusių su klausimu dėl teisinių ir faktinių galimybių paimti visuomenės poreikiams vasarnamius, duomenys negalėjo būti pakankamas ir objektyvus pagrindas ieškovei teigti, kad kilo poreikis modifikuoti sutartį, keisti kainos mokėjimo tvarką ar apskritai stabdyti sutarties vykdymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pati ieškovė, sužinojusi apie kitų valstybės institucijų svarstomus klausimus dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių tiek Baltijos pajūrio juostoje, tiek valstybinio miško teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams, neinicijavo sutarties nutraukimo, priešingai, ieškovė turėjo teisinį suinteresuotumą vykdyti sutartį, tačiau išreiškė prašymą leisti sutarties kainą sumokėti dalimis per 24 mėnesių laikotarpį.

10.       Teismas akcentavo tai, kad valstybės institucijų veiksmai ir tuo pagrindu priimti dokumentai, dar tik svarstymo lygmenyje analizuojant klausimą dėl galimybės paimti visuomenės poreikiams tam tikrus objektus (tikslus poilsio namelių skaičiaus išsiaiškinimas, veiksmų plano sudarymas, galimi įgyvendinimo terminai ir pan.) negali būti laikomi pagrindu teigti, jog ginčo turto pardavėja VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas nuslėpė nuo ieškovės (aukciono laimėtojos, pasirašiusios pirkimo–pardavimo sutartį) teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios būtų buvusios kliūtimi perleisti nuosavybės teisę.

11.       Teisiškai visiškai nepagrįstu teismas laikė ieškovės argumentus, kad pagal sutarties 4.1 punktą vieno vasarnamio kaina yra 16 050 Eur, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte „Dėl galimo (duomenys neskelbtini)poilsio namelių paėmimo visuomenės poreikiams“ yra nurodytas ketinimas paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, išmokant kompensacijas tik nuo 4 030 Eur iki 12 200 Eur. Remdamasi šiuo raštu, ieškovė argumentavo, kad tokiu atveju patirtų turtinių nuostolių, tačiau teismas šį argumentą laikė tik deklaratyviu ir objektyviais duomenimis nepagrįstu teiginiu, neturinčiu teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

12.       Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės atstovų poziciją, išdėstytą tiek raštu procesiniuose dokumentuose, tiek teikiant žodinius paaiškinimus, apie tai, kad ieškovei dalyvaujant aukcione ir vėliau sudarant sutartį nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos aplinkybės apie pastatų-vasarnamių teisinę padėtį, t. y. ketinimą paimti turtą visuomenės poreikiams, o tai ieškovei būtų turėję esminę reikšmę, ir pažymėjo, kad ieškovė, kaip privatus verslu užsiimantis juridinis asmuo, nutaręs dalyvauti organizuojamame aukcione, turėjo visas galimybes pasidomėti išsamesnio pobūdžio vieša informacija apie vasarnamius, jei manė, kad tokia informacija jai reikalinga.

13.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog sutarties nevykdymą, t. y. kainos nesumokėjimą sutartyje nustatytu terminu, sąlygojo ne ieškovės (aukciono laimėtojos, pirkėjos) siekis išsiaiškinti trečiųjų asmenų (valstybės) interesus (ketinimą dėl paėmimo visuomenės poreikiams) nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu, bet piniginių lėšų trūkumas.

14.       Teismas atmetė ieškovės argumentas, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir neišnaudojo visų sutarties įvykdymo termino pratęsimo galimybių, nors tokią galimybę turėjo.

15.       Teismas nenustatė, jog dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo ieškovė būtų patyrusi nuostolių ar kad jai būtų padaryta neproporcingai didelė žala, ir nurodė, jog tokių duomenų ieškovė į bylą neteikė.

16.       Teismas konstatavo, kad ieškinys dėl 2020 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir pažymėjo, jog atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį 5.2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra pagrindo papildomai sutarties nutraukimą vertinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų kontekste.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „NEMUNO ŽIBURIAI“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatliko išsamaus aplinkybių vertinimo, priėjo prie išvados iš esmės vadovaujantis tik atsakovės pateikta pozicija bei neanalizavo tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių paskirties, neatsižvelgė į atsakovės, kaip sutartinių santykių šalies elgesį, iki sutartinių santykių ir sutartinių santykių metu, netinkamai aiškino šalių sutarčių nuostatas.

17.2.       Nėra pagrindo sutikti su skundžiamame sprendime nurodytu vertinimu, neva atsakovė tinkamai įvykdė sutarties įsipareigojimus ir atskleidė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes apie pirkimo–pardavimo sutartyje apibrėžtus nekilnojamuosius daiktus.

17.3.       Pirmosios instancijos teismas be pagrindo teigė, kad reali grėsmė ieškovės įsigytą objektą paimti visuomenės poreikiams nėra pakankamas ir objektyvus pagrindas ieškovei teigti, jog kilo poreikis modifikuoti sutartį, keisti kainos mokėjimo tvarką ar apskritai stabdyti sutarties vykdymą.

17.4.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė, jog ieškovei vykdant projektus su Italijos įmone bei tiek Italijoje, tiek Lietuvoje išplitus pandemijai, ieškovės įmonės veikla buvo sutrikdyta ir šis sutrikdymas atsirado dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti.

17.5.       Nagrinėjamoje byloje nustatytos visos nenugalimos jėgos sąlygos ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo nenugalimos jėgos aplinkybės egzistavimo fakto ir netinkamai jį individualizavo.

18.       Atsakovė VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

18.1.       Sutiktina su skundžiamame sprendime nurodytu, kad tiek iš sutarties turinio, tiek iš šalių atstovų žodinių paaiškinimų matyti, jog ginčo dėl esminės sutarties sąlygos nebuvo – abi šalys aiškiai suprato ir susitarė, kad kainos sumokėjimas yra esminė sąlyga, kurią įvykdžius toliau turi būti vykdomi kiti sutartiniai įsipareigojimai (daiktų realus perdavimas, nuosavybės teisių perleidimas). Sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes ir padarė išvadą, jog dėl esminės sutarties sąlygos, t. y. sutarties kainos mokėjimo, nevykdymo atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį.

18.2.       Teismas teisingai įvertino aplinkybes ir suformavo pagrįstą išvadą, kad valstybės institucijų veiksmai ir tuo pagrindu priimti dokumentai svarstymo lygmenyje, analizuojant klausimą dėl galimybės paimti visuomenės poreikiams tam tikrus objektus, negali būti laikomi pagrindu teigti, jog atsakovė nuslėpė nuo apeliantės teisiškai reikšmingas aplinkybes.

18.3.       Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad sustabdė savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą dėl to, jog paaiškėjo aplinkybė, kad svarstomas vasarnamių paėmimo visuomenės poreikiams klausimas. Ši aplinkybė apeliantei buvo žinoma dar iki sutarties sudarymo. Pabrėžtina, jog konkretūs sprendimai ar teisės aktai dėl vasarnamių paėmimo visuomenės poreikiams iki šios dienos nėra priimti.

18.4.       Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl jos neinformavimo apie poilsio namelių paėmimą visuomenės poreikiams yra tik pretekstas pateisinti jos sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir niekaip nėra susijusi su jos tariamu teisių pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir konstatavo, kad labiau tikėtina, jog sutarties nevykdymą, t. y. kainos nesumokėjimą sutartyje nustatytu terminu, sąlygojo ne ieškovės (aukciono laimėtojos, pirkėjos) siekis išsiaiškinti trečiųjų asmenų (valstybės) interesus (ketinimą dėl paėmimo visuomenės poreikiams) nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu, bet piniginių lėšų trūkumas.

18.5.       Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė buvo nesąžininga, o tik formaliai pareiškė tokią savo poziciją. Apeliantė yra įsitikinusi, kad atsakovė buvo nesąžininga sutarties šalis, tačiau šį teiginį argumentuoja tik savo pačios subjektyviu situacijos vertinimu, t. y. paviršutiniškai nurodant, jog neva atsakovė žinojo apie reikšmingą informaciją ir tyčia su tokia informacija apeliantės nesupažindino, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovės veiksmai nėra ir negali būti vertinami kaip nesąžiningi, kol atsakovė to nepaneigs, kadangi apeliantė neįrodė ir nepagrindė atsakovės nesąžiningo elgesio.

18.6.       Atsakovė ne kartą ragino apeliantę atsiskaityti pagal 2020 m. sausio 31 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat įspėjo, kad apeliantei galutinai neatsiskaičius už turtą, bus skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai ir bus inicijuotas sutarties nutraukimas, o tai iš esmės prieštarauja apeliantės pozicijai apie atsakovės nebendradarbiavimą bei siekimą kuo greičiau nutraukti sutartį.

18.7.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė teismų praktikos nuostatas ir savo interpretaciją teiginiui dėl force majeure (iš lot. nenugalima jėga) aplinkybių egzistavimo pagrįsti, tačiau išanalizavus apeliantės nurodytas teismų praktikos bylas, nėra aišku, kokias sąsajas tai turi su ginču tarp apeliantės ir atsakovės, kadangi šiuo atveju ginčas yra dėl 2020 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, o pažyma dėl force majeure aplinkybių, kuri net nebuvo išduota apeliantei, yra tik aspektas šioje byloje turintis teisinę reikšmę.

18.8.       Apeliantė tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde iš esmės pateikia argumentus, kad ji negalėjo laiku įvykdyti sutarties dėl force majeure aplinkybių, pagrįstus tik apeliantės subjektyviu situacijos vertinimu apie būtinybę taikyti šį institutą jos atžvilgiu. Jokiuose procesiniuose dokumentuose apeliantė nepagrindė savo pozicijos objektyviais duomenimis, kurie turėtų teisinės reikšmės apie force majeure aplinkybių egzistavimą nagrinėjamu atveju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

21.       Bylos medžiaga nustatyta, kad Nekilnojamojo turto viešojo elektroninio aukciono Nr. (duomenys neskelbtini) metu atsakovė VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – atsakovė) pardavė dešimt pastatų – vasarnamių, esančių (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 3 d. protokolu Nr. 9 laimėtoja paskelbus ieškovę UAB „Nemuno žiburiai“ (toliau – ieškovė arba apeliantė), 2020 m. sausio 31 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis). Kadangi ieškovė nevykdė Sutarties 5.2 punkte nurodyto įsipareigojimo sumokėti daiktų kainą per 30 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, atsakovė pasinaudojo Sutarties 12.3 punkte numatyta teise, nurodytomis procedūromis vienašališkai nutraukti Sutartį ir ją nutraukė 2020 m. gegužės 14 d.

22.       Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė pagrįstai ir pagal Sutartyje nustatytą tvarką vienašališkai nutraukė Sutartį. Teismas, konstatavęs, kad Sutarties sąlyga dėl kainos sumokėjimo buvo neįvykdyta ne dėl ieškinyje nurodytų nenugalimos jėgos aplinkybių, kad kainos nesumokėjimą Sutartyje nustatytu terminu sąlygojo ne ieškovės siekis išsiaiškinti trečiųjų asmenų (valstybės) interesus (ketinimą dėl paėmimo visuomenės poreikiams) nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu, bet piniginių lėšų trūkumas, ieškovės ieškinį pripažinti vienašališką Sutarties nutraukimą negaliojančiu atmetė.

23.       Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, tuos pačius motyvus ir argumentus, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui, kuriuos teismas tyrė, vertino ir padarė atitinkamas išvadas. Apeliantė interpretuoja byloje esančius duomenis sau naudinga linkme, tačiau tai pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Skundžiamame teismo sprendime detaliai išdėstytos aplinkybės, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį. Teisėjų kolegija su pateiktų įrodymų vertinimu sutinka, teismo motyvų nekartoja ir atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

24.       Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

25.       Taigi pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

26.       Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015; kt.). Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, šalys įgyvendina sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.

27.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sutarties 12.3 punkte šalys susitarė, kad pirkėjai (t. y. ieškovei) neįvykdžius savo įsipareigojimo sumokėti likusią daiktų kainą, nurodytą Sutarties 5.2. punkte (tai šalių susitarimu laikoma esminiu Sutarties pažeidimu), pardavėja (t. y. atsakovė) turi teisę nedelsiant vienašališkai, nesikreipdama į teismą, pirkėjai pateiktu vienašaliu rašytiniu pranešimu, nutraukti Sutartį. Pagal Sutarties 5.2 punktą visa sutarties kaina turi būti sumokėta per 30 (trisdešimt) dienų nuo sutarties pasirašymo dienos.

28.       Nagrinėjamu atveju šalims įgyvendinus sutarties laisvės principą ir susitarus, kas bus laikoma esminiu Sutarties pažeidimu, teismas neturi pagrindo tikrinti, ar toks Sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus, todėl šiuo atveju, sprendžiant, ar atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 12.3 punktu, teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, svarbu tik konstatuoti, ar per nustatytą terminą ieškovė nesumokėjo Sutarties kainos.

29.       Atsižvelgiant į Sutarties esmę ir pobūdį, darytina išvada, kad ieškovei, sudarant Sutartį, turėjo būti suprantama, jog likusios daiktų kainos sumokėjimas nustatytu terminu turėjo esminės reikšmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2 000 Eur bankiniu pavedimu ieškovė sumokėjo atsakovei prieš šalims pasirašant Sutartį kaip garantinį įnašą (Sutarties 5.1 punktas), 2020 m. vasario 28 d. atsakovė į banko sąskaitą gavo 23 370 Eur (mokėjimas iš A. R. atsiskaitomosios sąskaitos už atsakovę pagal Sutartį). Likusios 135 130 Eur (160 500 – 2 000 – 23 370 = 135 130) Sutarties kainos dalies atsakovė nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįvykdė Sutarties 5.2 punkte nurodyto įsipareigojimo sumokėti daiktų kainą per 30 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, atsakovė pasinaudojo jai Sutarties 12.3 punkte numatyta teise ir laikydamasi tame pat punkte numatytos procedūros, vienašališkai nutraukė Sutartį.

30.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovė pagrįstai (kitai šaliai pažeidus esminę Sutarties sąlygą) ir pagal Sutartyje nustatytą tvarką (laikantis nustatytų terminų ir notarinio pranešimo formos) vienašališkai nutraukė Sutartį.

31.       Kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde, būdama nenuosekli, ir, viena vertus, teigdama, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį, kita vertus, ji sutinka, kad, vertinant formaliai, pažeidė reikalavimą laiku sumokėti Sutartyje nurodytą sumą, tačiau tokia aplinkybė atsirado dėl nepagrįsto atsakovės nesąžiningumo, kuomet ji nepagrįstai nuo ieškovės nuslėpė kitai sutarties šaliai itin svarbią informaciją apie Sutarties objektą.

32.       Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2020 m. vasario 27 d. patvirtino darbotvarkę, kurioje iškeltas klausimas dėl galimo (duomenys neskelbtini) poilsio namelių paėmimo visuomenės poreikiams, nesudarė pagrindo apeliantei nevykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nekilnojamojo turto brokerio-eksperto R. U., kuris, pasak atsakovės, atstovavo ieškovę, 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovei adresuoto elektroninio laiško turinys liudija, kad aplinkybė, jog vasarnamiai patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtinto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano pajūrio juostos ribą, kraštovaizdžio tvarkymo zonos grupę KOr, apeliantei buvo žinoma dar prieš sudarant Sutartį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nei iki Sutarties sudarymo, nei ją vykdant nebuvo įregistruota jokių juridinių faktų, daiktinių teisių suvaržymų, kurie būtų sudarę teisines kliūtis sudaryti ir vykdyti Sutartį. Kaip nurodo ir pati ieškovė apeliaciniame skunde, vasarnamių paėmimas visuomenės poreikiams buvo tik inicijuotas, tačiau nebuvo priimta jokių valstybės institucijų vykdytinų sprendimų dėl namelių paėmimo visuomenės poreikiams. Žinodama apie vykstančias diskusijas dėl galimo poilsio namelių paėmimo visuomenės poreikiams, apeliantė nepasinaudojo savo teise inicijuoti Sutarties nutraukimą, tačiau turėjo teisinį suinteresuotumą vykdyti Sutartį ir ją vykdė, t. y. 2020 m. vasario 28 d. sumokėjo dalį kainos už Sutartimi įsigytus vasarnamius. Bylos duomenimis, iki pat kainos mokėjimo termino pabaigos (2020 m. kovo 1 d.), apeliantė atsakovei nereiškė jokių pretenzijų dėl parduodamų vasarnamių teisinio statuso. Tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir ieškovės 2020 m. vasario 28 d. (dėl mokėjimo termino atidėjimo), 2020 m. kovo 20 d. (dėl mokėjimo termino atidėjimo arba Sutarties pakeitimo, nustatant kitą mokėjimo terminą), 2020 m. balandžio 17 d. (dėl Sutarties pakeitimo arba naujo susitarimo sudarymo) teiktuose prašymuose atsakovei.

33.       Apeliaciniu skundu nėra paneigiamos pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad  ieškovės pateiktų dokumentų, susijusių su klausimu dėl teisinių ir faktinių galimybių paimti visuomenės poreikiams vasarnamius, duomenys negalėjo būti pakankamas ir objektyvus pagrindas ieškovei teigti, kad kilo poreikis modifikuoti Sutartį, keisti kainos mokėjimo tvarką ar apskritai stabdyti sutarties vykdymą. Teismas pagrįstai ir teisingai sutiko su atsakovės pozicija, kad Sutarties kainos išdėstymas per 24 mėnesių laikotarpį akivaizdžiai pažeistų aukciono sąlygas ir nepagrįstai sudarytų lengvatines sąlygas aukciono laimėtojai, tokiu būdu pažeidžiant kitų aukcione dalyvavusių (ir ketinusių dalyvauti) dalyvių teises ir interesus. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina teisėtumą pirmosios instancijos teismo išvados, kad labiau tikėtina, jog Sutarties nevykdymą, t. y. kainos nesumokėjimą Sutartyje nustatytu terminu, sąlygojo ne ieškovės (aukciono laimėtojos, pirkėjos) siekis išsiaiškinti trečiųjų asmenų (valstybės) interesus (ketinimą dėl paėmimo visuomenės poreikiams) nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu, bet piniginių lėšų trūkumas (pastaba: šiuo aspektu apeliantė argumentų skunde nepateikė).

34.       Apeliantė tvirtina, kad atsakovė Sutarties galiojimo laikotarpiu  neatsižvelgė į vyraujančias force majeure (iš lot. nenugalimos jėgos) aplinkybes ir sąmoningai nebendradarbiavo bei siekė kuo skubiau nutraukti Sutartį ir kiek įmanoma greičiau paskelbti naują aukcioną. Tačiau priešingai nei teigia apeliantė, atsakovės apeliantei adresuotų 2020 m. kovo 2 d. rašto Nr. 1-235, 2020 m. kovo 3 d. rašto Nr. 1-250, 2020 m. kovo 13 d. rašto Nr. 1-291, 2020 m. kovo 16 d. rašto Nr. 1-301 turinys liudija, kad atsakovė jau ir pasibaigus mokėjimo terminui ne kartą ragino ieškovę atsiskaityti pagal Sutartį, įspėjo, kad apeliantei galutinai neatsiskaičius už turtą, bus skaičiuojami Sutartyje numatyti delspinigiai ir bus inicijuotas Sutarties nutraukimas. Jau minėta, ieškovė pagal Sutartį daiktų kainą turėjo sumokėti iki 2020 m. kovo 1 d. 2020 m. kovo 31 d. pareiškimu atsakovė per Kauno miesto 6-ąjį notarų biurą nustatė ieškovei 10 darbo dienų terminą įvykdyti įsipareigojimus, o ieškovei jų neįvykdžius, informavo, kad kreipsis į notarų biurą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo pagal sutarties 12.3 punktą. Sutarties nutraukimas konstatuotas 2020 m. gegužės 14 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro liudijimu Nr. 2-5271. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovė bendradarbiavo ir elgėsi sąžiningai apeliantės atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė sutartiniuose santykiuose veikė sąžiningai kitos šalies atžvilgiu.

35.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jos argumentų dėl Sutarties galiojimo laikotarpiu vyraujančių force majeure (iš lot. nenugalimos jėgos) aplinkybių. Pasak apeliantės, ieškovei vykdant projektus su Italijos įmone bei tiek Italijoje, tiek Lietuvoje išplitus pandemijai, ieškovės įmonės veikla buvo sutrikdyta ir šis sutrikdymas atsirado dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, kurių ji negalėjo jų kontroliuoti.

36.       CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (nenugalima jėga).

37.       Analizuodama ir vertindama minėtus ieškovės argumentus (nutarties 35 pastraipa), teisėjų kolegija pažymi, kad šalies vienoks ar kitoks aplinkybių aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie nenugalimos jėgos sąlygų egzistavimą ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. Sutartimi apibrėžtu terminu apeliantei sumokėti likusią daiktų kainą. Pažymėtina, kad tiek pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Sutarties 11.6 punktą, nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

38.       Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau vien ši aplinkybė savaime negali būti laikoma ribojančia sutartinių pareigų įgyvendinimą. Turi būti nustatyta, kokią įtaką esančios aplinkybės turi konkrečios sutarties vykdymui.

39.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną paskelbė 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d., Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija 2020 m. kovo 11 d. Iš viešų duomenų,  Lietuvoje sergančių COVID-19 pirmasis atvejis užregistruotas 2020 m. vasario 28 d. Į bylą pateiktas 2020 m. kovo 25 d. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų raštas Nr. 01-5/078 patvirtinta, kad nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti force majeure aplinkybes ieškovės atžvilgiu, todėl buvo atsisakyta bendrovei išduoti nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančią pažymą.

40.       Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo byloje susiklosčiusias aplinkybes vertinti kaip nenugalimos jėgos (neišvengiamas ar nepaprastas) aplinkybes atsakovės atžvilgiu jai vykdant Sutartį. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad Sutarties sąlyga dėl kainos sumokėjimo buvo neįvykdyta ne dėl ieškinyje nurodytų force majeure aplinkybių, kad sutartinių įsipareigojimų netinkamą ir nesavalaikį vykdymą sąlygojo ne force majeure aplinkybės, o ieškovės prisiimti įsipareigojimai pagal kitas sutartis verslo santykiuose, yra teisėtos ir pagrįstos (CPK 185 straipsnis).

41.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

42.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

44.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

45.       Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovės atsakovei. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui, juridinio asmens kodas 111950396, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEMUNO ŽIBURIAI“, juridinio asmens kodas 222756340, 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.