Administracinė byla Nr. A-786-525/2015

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01195-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), priteisti 18 000 Lt neturtinės žalos ir 780 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2013 m. gegužės 16 d. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus specialistas M. M., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą nubausti pareiškėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio 1 dalį 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad vairavo automobilį ir lenkė prieš tai neįsitikinęs, kad transporto priemonių, važiuojančių priekyje ta pačia eismo juosta vairuotojai nerodo kairio posūkio signalo, baigdamas lenkti, neįsitikino, kad galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamos transporto priemonėms, dėl ko lenkiamų transporto priemonių vairuotojai buvo priversti staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tam kad išvengtų susidūrimo su pareiškėjo vairuojamu automobiliu ir taip užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Pareiškėjas Marijampolės AVPK nutarimą apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. liepos 5 d. nutarimu skundą patenkino ir administracinę teiseną pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Marijampolės rajono apylinkės teismas šį sprendimą priėmė padaręs išvadą, kad pareiškėjo kaltė neįrodyta. Marijampolės AVPK Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Marijampolės AVPK apeliacinį skundą atmetė. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. nuobaudą paskyrė, nors su Kelių eismo taisyklių pažeidimu pareiškėjas neturėjo nieko bendro, visiškai neišsiaiškinęs faktinių aplinkybių. Nagrinėjant bylą buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės, nekreipta dėmesio į jo paaiškinimus, nebuvo leista pasisakyti, paaiškinti įvykio aplinkybių, nebuvo suteikta teisė apsiginti, pasikviesti įvykį mačiusius liudininkus. Be to, vyriausiasis specialistas, priimdamas nutarimą, neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus – t. y. ATPK 280 ir 284 straipsnių reikalavimus bei Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 57 punkto reikalavimus ir tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, visus administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo reikalavimus vykdė atmestinai, tuo savo veiksmais padarydamas pareiškėjui žalą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą įvykio aplinkybės buvo tiriamos vienpusiškai, pažeidžiant lygiateisiškumo bei teisingumo principus. Be to, pareiškėjas Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. buvo įvardintas „žinomu asmeniu“ ir tai buvo pasakyta kitai tos pačios institucijos darbuotojai, kuri tuo metu rašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, tai girdėjo ir ten buvę pašaliniai asmenys, kurie vėliau iš pareiškėjo šaipėsi, tyčiojosi, platino tai kitiems asmenims. Iki šiol jam yra „prilipinta“ žymaus asmens Marijampolėje „etiketė“. Dėl tokių neatsakingų pareigūno veiksmų pareiškėjas negalėjo dirbti, ramiai miegoti, sutriko normalus gyvenimo ritmas. Į gydytojus nesikreipė, gydėsi arbatomis. Taip pat nelabai suprantamas pareigūno priimtas nutarimas be pareiškėjo pasiaiškinimo skirti griežčiausią administracinę nuobaudą – 600 Lt baudą ir specialiosios teisės atėmimą 4 mėnesiams, nors pareigūnas žinojo, kad specialiosios teisės atėmimas pareiškėjui yra pragyvenimo šaltinio atėmimas, nes jis užsiima individualia taksi paslaugų veikla ir per savo ilgą vairavimo stažą nebuvo pastoviai baudžiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vairuotojo pažymėjimą paimtas 2013 m. gegužės 10 d., išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas patyrė ir turtinę žalą, kuri sietina su teismine gynyba ir įrodymų rinkimu administracinio teisės pažeidimo byloje – išlaidos advokatui už teisines konsultacijas, susipažinimą su dokumentais, atsiliepimų ir apeliacinio skundo rašymu.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 53-55) teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pripažįstant, kad 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėtas ir nepagrįstas bei įstatymo nustatyta tvarka panaikintas, pastebėtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant bylą ar skiriant administracinę nuobaudą, buvo kaip nors pažeistas administracinis procesas, įskaitant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, juo labiau tariamų pažeidimų nepripažino esminiais. Nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta todėl, kad teismai kitaip negu nuobaudą paskyręs pareigūnas vertino bylos aplinkybes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų pakankamumo aspektu. Pagal ATPK 257 straipsnį, įrodymus administracinėje byloje ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą. Kitaip sakant, įrodymų vertinimo procesą įstatymas sieja su subjektyviais kriterijais. Taigi vien tik įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti administracinę bylą nagrinėjusio pareigūno veiksmus neteisėtais. Šioje situacijoje teisiškai reikšminga ir tai, kad nuo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo iki jo panaikinimo ir galutinio sprendimo priėmimo jokios asmeninės arba specialiosios pareiškėjo teisės ar laisvės arba kokie nors kiti teisėti interesai apriboti, juo labiau pažeisti, nebuvo. Taigi, akivaizdžių ir teisiškai paaiškinamų priežasčių pareiškėjui patirti tokio laipsnio dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, juo labiau, leistinais įrodymais nepatvirtintas patyčias, kurie galėtų pagrįstai būti laikomi pinigais įvertinta neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme nėra ir negali būti. Reikalaudamas priteisti 780 Lt dydžio turtinę žalą, pareiškėjas nėra nurodęs aiškiai suprantamo tokios žalos galimo atsiradimo teisinio pagrindo. Išlaidos, patirtos teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tokiu išlaidų atlyginimą reglamentuoja kitos teisės normos – ATPK, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas. Išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimo klausimas sureguliuotas, todėl panašių ABTĮ šeštojo skirsnio normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taikymas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, negalimas. Administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos. Tai reiškia, kad tokios išlaidos negali būti laikomos turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme, todėl negali būti priteistos.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (b. l. 68-74) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 500 Lt (144,81 Eur) neturtinės žalos atlyginimui ir 280 Lt (81,09 Eur) turtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Grąžino pareiškėjui V. B. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas apibrėžė, jog pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos administracinio teisės pažeidimo byloje – t. y. dėl Marijampolės AVPK pareigūno veiksmų, atlyginimo.

Nurodyta, jog teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui už tai, kad jis 2013 m. balandžio 5 d. apie 8 val. 20 min. Marijampolės mieste, Gedimino gatvėje vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, lenkė prieš tai neįsitikinęs, kad transporto priemonių, važiuojančių priekyje ta pačia juosta vairuotojai nerodo kairiojo posūkio signalo, baigdamas lenkti neįsitikino, kad galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamos transporto priemonėms, dėl ko lenkiamų transporto priemonių vairuotojai buvo priversti staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį tam, kad išvengtų susidūrimo su jo vairuojamu automobiliu ir taip užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais veiksmais buvo sukelta pavojinga situacija. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 141.2 ir 141.4. punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje (b. l. 7). Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas (tretysis suinteresuotas asmuo) 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu pareiškėjui pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalis paskyrė administracinę nuobaudą – 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams (b.l. 8). Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui (b.l. 9). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutarimu administracinę teiseną pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (b.l. 10-11). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Marijampolės AVPK apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimo, 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Marijampolės AVPK apeliacinio skundo netenkino ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 12-13)(TIS Liteko duomenys).

Teismas akcentavo, kad pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, įtvirtinta pagrinde CK 6.271 straipsnio 1 – 4 dalyse, nurodė, jog sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti – t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Remdamasis ABTĮ 14 straipsniu, 58 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, teismas vadovavosi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarime ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog Marijampolės AVPK pareigūnai neįvykdė ATPK 284 straipsnio ir 280 straipsnio 4 punkte nustatytos pareigos išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, surinkti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo kaltės. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą. Dėl šios priežasties konstatuota, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas (ABTĮ 57 str.).

Teismas nurodė, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus – t. y. veikiant neteisėtai, būtina išspręsti klausimą, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala (tiek turtinė, tiek ir neturtinė) ir ar tarp neteisėtų atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismas pažymėjo, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš administracinės bylos duomenų turi būti nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis.

Teismas vertino, jog pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, kad dėl neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dėl to, kad policijos komisariate buvo pavadintas „žinomu asmeniu“, o tai girdėjo pašaliniai asmenys, iki šiol jaučia patyčias, be to teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam ir pragyvenimo šaltinio atėmimas, nes užsiima taksi paslaugų teikimu.

Remdamasis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta (tai patvirtina ir TIS Liteko duomenys), jog administracinio teisės pažeidimo byla prieš pareiškėją nutraukta dėl to, jog pažeidimo byloje nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą, ir visos abejonės buvo vertinamos pareiškėjo naudai. Darytina išvada, jog minėtos aplinkybės bei neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai. Tačiau, teismo vertinimu, valstybės institucijos pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis (nuo nutarimo skirti pareiškėjui nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą iki Kauno apygardos teismo nutarties, kuria galutinai konstatuotas nuobaudos neteisėtumas praėjo kiek daugiau nei 3 mėnesiai, pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones), o nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėjas patyrė emocinę depresiją, patyčias, taip pat neįrodyta, jog pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms ir neturtinėms teisėms (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias dirbti, kadangi, nors nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti. Vertinant bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012 ir kt.) pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertinta 500 Lt suma. Tarp šios pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK (ABTĮ 57 str.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad tam, jog būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl tam tikrų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis.

Teismas vertino ir tai, jog pareiškėjas prašo priteisti 780 Lt turtinės žalos atlyginimui. Iš administracinėje byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų (b.l. 44-45) ir pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog prašomos priteisti turtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su 280 Lt dydžio išlaidomis, kurias jis patyrė sumokėdamas už advokato paslaugas parengiant skundą administracinio teisės pažeidimo byloje Marijampolės rajono apylinkės teismui ir Kauno apygardos teisme, ir 500 Lt dydžio išlaidomis, kurias jis patyrė sumokėdamas už advokato paslaugas rengiant procesinius dokumentus šioje administracinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas pažymėjo, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda. Šiuo aspektu atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Akivaizdu, kad jo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010). Remdamasis CK 6.247 straipsniu, teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 280 Lt nuostolių. Pareiškėjas nurodo, kad 280 Lt teisinių paslaugų išlaidos yra patirtos už skundo parengimą Marijampolės rajono apylinkės teismui. Pažymėta, kad net ir pripažįstant turėtas 280 Lt išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš sąskaitos faktūros (b. l. 90), už dokumento (skundo) surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas pareiškėjas sumokėjo 280 Lt. Išlaidos už skundo paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos pilna apimtimi (ABTĮ 57 str.).

Teismas taip pat akcentavo, kad 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme (KAAT), negali būti priteisiamos kaip pareiškėjo galimai patirta turtinė žala, bet vertintinos ir priteistinos proporcingai tenkintiniems pareiškėjo skundo reikalavimams pagal ABTĮ 44 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas teismui raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tačiau pareiškėjas nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo, iš pareiškėjo pateikto 2013 m. gruodžio 6 d. pinigų priėmimo kvito (b. l. 45) nėra aišku, už kokias konkrečias teisines paslaugas pareiškėjas sumokėjo advokatui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti išnagrinėtas priimant šį sprendimą. Pareiškėjui išaiškinta teisė ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

Nustatęs, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą, sumokėjo žyminį mokestį, nors skundas juo neapmokestinamas, teismas pareiškėjui žyminį mokestį grąžino.

III.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79-82), kuriuo prašo 2014 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. B. skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad mano, jog teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas. Nors nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo panaikintas, t. y. pareiškėjas formaliai administracinėn atsakomybėn patrauktas neteisėtai, pažymi, jog administracinė byla nutraukta nenustačius pakankamai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę galinčių objektyviai ir neginčytinai įrodyti aplinkybių, nustačius, kad tretysis asmuo neteisingai įvertino bylos įrodymus. Nors ATPK 284 straipsnis įpareigoja administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį pareigūną išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas jo padarymu, pagal ATPK 257 straipsnį, bylos įrodymus pareigūnas vertina pagal visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu pagrįstą savo vidinį įsitikinimą, t. y. ATPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės lėmė pareigūno įsitikinimą, kad pareiškėjas administracinį teisės pažeidimą padarė. Teismai nustatė, kad toks įsitikinimas buvo klaidingas, tačiau nebuvo nustatyta, kad pareiškėją traukiant administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant bylą, skiriant nuobaudą buvo šališkumas ar kitoks suinteresuotumas bylos baigtini, tendencingumas, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių nuslėpimas ar piktnaudžiavimas įgaliojimais, kiti esminiai administracinio proceso pažeidimai. Nesant tokių aplinkybių, vien tik vėliau dėl objektyvių ir neginčytinų įrodymų nepakankamumo panaikinto, t. y. neįsiteisėjusio, nutarimo, kuris iš esmės nesukėlė teisinių pasekmių ar kitokių asmens teisių ir laisvių suvaržymo, priėmimas (asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn) pats savaime negali lemti tokio neigiamo poveikio tokio asmens emocinei būsenai, kuris gali būti pagrįstai pripažintas neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme ir įvertintas pinigais, juo labiau, kad toks poveikis atsakovui visiškai neaiškus, o teismo vertinimu tam tikro pobūdžio.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 86-88), kuriuo prašo nenaikinti 2014 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo, nepriimti naujo sprendimo ir jo skundo neatmesti.

Atsiliepime nurodė, jog Marijampolės AVPK darbuotojas nuobaudą paskyrė iš esmės neišsiaiškinęs faktinių aplinkybių. Jis privalėjo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, priežastis, įvertinti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pareiškėjas dėl jo kaltas, nustatyti kitas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau neįvertino įstatymu nustatytų rašytinių ir žodinių įrodymų, taip grubiai pažeisdamas pareiškėjo procesines teises, lygiateisiškumo, teisingumo principus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nutarimą pripažinus neteisėtu ir nepagrįstu, nepagrįstai apkaltintam asmeniui atsiranda pagrindas priteisti jo patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už nusižengimą, kurio jis nepadarė, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūno veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, buvo teisėtas pagrindas jo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, pareiškėjas įrodė turtinę žalą, turtinė žala taip pat priteista teisėtai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl, kaip teigia pareiškėjas, neteisėtų valstybės institucijos – Marijampolės AVPK – veiksmų, atlyginimo pareiškėjui.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui už tai, kad jis 2013 m. balandžio 5 d. apie 8 val. 20 min. Marijampolės mieste, Gedimino gatvėje vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, lenkė prieš tai neįsitikinęs, kad transporto priemonių, važiuojančių priekyje ta pačia juosta vairuotojai nerodo kairiojo posūkio signalo, baigdamas lenkti neįsitikino, kad galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamos transporto priemonėms, dėl ko lenkiamų transporto priemonių vairuotojai buvo priversti staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį tam, kad išvengtų susidūrimo su jo vairuojamu automobiliu ir taip užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais veiksmais buvo sukelta pavojinga situacija. Tokiais veiksmais pažeidė KET 141.2, 141.4. punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas (tretysis suinteresuotas asmuo) 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu pareiškėjui pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. liepos 5 d. nutarimu administracinę teiseną pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Marijampolės AVPK apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimo, 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Marijampolės AVPK apeliacinio skundo netenkino ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas 18 000 Lt neturtinės ir 780 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - priteisė pareiškėjui 500 Lt (144,81 Eur) neturtinės žalos atlyginimui ir 280 Lt (81,09 Eur) turtinės žalos atlyginimui, likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka tik iš dalies.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Nors, kaip minėta, byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinė teisena pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, vadovaudamasis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarime ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, konstatavo, jog Marijampolės AVPK pareigūnai neįvykdė ATPK 284 straipsnio ir 280 straipsnio 4 punkte nustatytos pareigos išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, surinkti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo kaltės. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas (ABTĮ 57 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Kaip matyti iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimo turinio (Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje V. B. atžvilgiu tik remiantis liudytojų parodymais. Teismo posėdžių metu liudytojai pateikė prieštaringus liudijimus, vertinant V. B. veiksmų pasekmes ir įtaką kelių eismo saugumui bei jų pačių saugumui kelyje. Teismo posėdžio metu nepasitvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės, jog V. B. baigdamas lenkti neįsitikino, kad galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms, dėl ko lenkiamų transporto priemonių vairuotojai buvo priversti staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tam kad išvengtų susidūrimo, nepatvirtintos aplinkybės ir dėl to, kad V. B. lenkė prieš tai neįsitikinęs, kad transporto priemonių važiuojančių priekyje ta pačia eismo juosta vairuotojai nerodo kairio posūkio signalo. Teismas sprendžia, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti V. B. kaltę padarius LR ATPK 1242 str., 1 d. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011).), ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties turinio (Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. B. kaltė pagal ATPK 1242 str. 1 d. įrodyta nuosekliais ir neprieštaraujančiais liudytojų pirminiais paaiškinimais ir parodymais teisme, tačiau sutikti su tokiais skundo argumentais negalima. <...> Teisme liudytojas V. V. (kuris ir pranešė pareigūnams apie įvykį) nurodė, kad dėl V. B. lenkimo manevro ant šio liudytojo vairuojamo automobilio stiklo patekus sniegui, reikėjo staigiai stabdyti, tačiau važiavimo krypties keisti nereikėjo, į kitą juostą jo vairuojamas automobilis neišvažiavo, o dėl V. B. veiksmų nebuvo grėsmės, jog automobiliai gali susidurti. Tuo tarpu savo pirminiame paaiškinime V. V. nurodė, kad V. B. vairuojamas automobilis po lenkimo grįždamas į savo eismo juostą prieš pat sankryžą privertė staigiai stabdyti, tuo sukeldamas avarinę situaciją. Pats V. B. teisme nurodė, kad neleistinų veiksmų kelyje neatliko, priekyje važiavusius automobilius aplenkė tinkamai persirikiavęs. Kaip matyti, tarp paties liudytojo V. V. pirminio paaiškinimo ir parodymų teisme yra prieštaravimai, kas kelia pagrįstas abejones ir verčia abejoti kitų liudytojų V. R. ir R. Sveikatos parodymais, nes pats V. B. savo kaltę neigė. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad dėl prieštaringų liudytojų parodymų teismo posėdžio metu nepasitvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės. Kadangi visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėm asmens naudai, todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti V. B. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 1242 str. 1 d.), teismai nenustatė jokių neteisėtų Marijampolės AVPK veiksmų vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Administracinė teisena nutraukta tik dėl to, jog teismo posėdžio metu liudytojai, remiantis kurių parodymais surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pateikė prieštaringus, kitokius nei pirminiame paaiškinime, liudijimus, dėl ko teismas, remdamasis principu in dubio pro reo, visas abejones ir neaiškumus aiškindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatavo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į ATPK 257 straipsnį (Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone), teisėjų kolegija daro išvadą, jog Marijampolės AVPK neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju neatliko (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-2768/2011). Dėl šios priežasties, nustačius, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti (dėl kitų atsakomybės sąlygų, nustačius jog bent vienos jų nėra, pasisakyti netikslinga), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės AVPK atsakomybė nekyla, tad prašymas priteisti iš jo veiksmų kildinamą žalą nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir yra keistinas pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetant kaip nepagrįstą visa apimtimi.

Teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjui yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjui V. B. 2014 m. gegužės 27 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėtą 28,96 Eur (dvidešimt aštuoni eurai ir devyniasdešimt šeši euro centai) žyminį mokestį.“.

Nutartis neskundžiama.