Pranešėja R. Cemnolonskienė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-81/2012

Teisėjas R. Grigas                                                                     Teisminio proceso Nr. 20-2-00614-09

                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                      1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1; 2.4.63.1.;2.4.6.3.2.;1.1.8.10.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, nuteistosioms A. P. ir D. Š. (P.), jų gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, advokato padėjėjai Leilai Šiaučiulienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. bei D. Š. (P.) ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo

                            D. Š. (P.) nuteista už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-LR BK) 300 str. 1 d. (dokumento-darbo sutarties suklastojimas)-8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio bauda; už nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. (dokumentų-darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimas)-8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio bauda; už nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. (dokumentų-pranešimų už apdraustuosius suklastojimas)-8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio bauda; už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. - laisvės apribojimu  2 (dvejiems) metams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.-10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda. Paskirtosios bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda.

                               A. P. nuteista už padarymą nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. - 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio bauda;  už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.- laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams. Paskirtosios bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio bauda.

                            Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš  D. Š. (P.) ir A. P. solidariai priteista 13 590 Lt (trylika tūkstančių penki šimtai devyniasdešimt litų)   Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

              D. Š. (P.) nuteista už LR BK 300 str. 1 d. dėl to, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktore, veikdama bendrininkų grupe su A. P., iš anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia, bendrai su ja suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo  srityje  iš  valstybinio  socialinio  draudimo  fondo  valdybos (toliau - VSDFV) A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008-09-01 (duomenys neskelbtini), tarp jos, kaip darbdavio-UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, ir A. P. sudarė darbo sutartį Nr. 0024, joje nurodant žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dieną, 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, D. Š. (P.) žinodama, kad tokie sutartyje nurodyti duomenys yra melagingi ir kad A. P. realiai įmonėje nedirbs,   kadangi   tuo   pat   metu   dirbo   vadybininkės   pareigose   UAB  (duomenys neskelbtini),   adresu (duomenys neskelbtini) , kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimą, be to, mokėti tokį didelį darbo užmokestį administratorei už tariamai atliktą darbą nebuvo ekonominio pagrindo, nes jis tiesiogiai įtakojo įmonės sąnaudų dydį (jos padidėjo) ir padidino bendrovės nuostolį (tiek 2008 metais, tiek ir 2009 metais), bendrai su ja pasirašė darbo sutartį ir patvirtino bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, tokiu būdu suklastojo šį dokumentą.

                            Be to, ji už LR BK 300 str. 1 d. nuteista dėl to, kad, būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) , direktore, iš anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia ir suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos ir siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš VSDFV A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis į 2008-10-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 9 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 10 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 11 mėn., į 2009-02-06 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 12 mėn., į 2009-02-09 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2009 m. 1 mėn., patvirtinus pasirašant ir patvirtinant bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, suklastojo visus šiuos dokumentus.

                            Be to, ji už LR BK 300 str. 1 d. nuteista dėl to, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) , direktore, iš anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia ir suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos ir siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš VSDFV A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, (duomenys neskelbtini), pateikė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkui G. B. žinomai melagingus duomenis, įrašytus į A. P. darbo sutartį ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nurodė jam šiuos melagingus duomenis įrašyti į 2008-10-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m III ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, į 2009-01-15 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m IV ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, į 2009-04-23 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m I ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, G. B. šiuos duomenis įrašius, D. Š. (P.) nurodžius jam patvirtinti dokumentus ir pasirašyti 2008-10-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m III ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD bei 2009-04-23 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m I ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, o pačiai D. Š. (P.) patvirtinus pasirašant 2009-01-15 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m IV ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, suklastojo visus šiuos dokumentus.

                            Be to, ji už LR BK 182 str. 2 d. nuteista dėl to, kad  2009 metais būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) , direktore, veikdama bendrininkų grupe su A. P., iš anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia, bendrai su ja suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš VSDFV A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, apgaule, bendrai su D. P., kaip darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) atstove, žinodama, kad A. P. realiai įmonėje nedirbs, kadangi tuo pat metu ji dirbo vadybininkės pareigose UAB(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) , kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimą, 2008-09-01 (duomenys neskelbtini), sudarė darbo sutartį Nr. 0024, ir joje nurodžius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dieną, 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, bendrai su ja pasirašius ir patvirtinus bendrovės (duomenys neskelbtini) antspaudu, tokiu būdu joms abejoms suklastojus šį dokumentą, dėl ko jai laikotarpiu nuo 2008-09-02 iki 2009-02-01 buvo priskaičiuota 14 863,56 Lt darbo užmokesčio, D. P. pateikus VSDFV Kauno skyriui 2008-10-14 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, 2009-01-16 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį, A. P. 2009 m. vasario 12 d. pateikus VSDFV Utenos skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, 2009-02-06 pažymą Nr. 9/1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, o VSDFV Utenos skyriui remiantis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimais apie apdraustuosius už ataskaitinius 2008 metų III ir IV ketvirčius, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu serija C Nr. 0174924 ir vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin. 2007, Nr. 132-5346) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 2009-03-02 priėmus sprendimą Nr. Ll 1-2270 „Dėl A. P. teisės į motinystės pašalpą” jai buvo paskaičiuota ir išmokėta 5256,64 Lt motinystės pašalpa, po ko D. Š. (P.) pateikus VSDFV Kauno skyriui 2009-04-28 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį, 2009-06-08(duomenys neskelbtini), priėmus įsakymą Nr. 2009/06/08 dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo, kuriuo A. P. nuo 2009-06-08 suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki 2011-04-08, o A. P. 2009-04-08 pateikus VSDF Utenos skyriui prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, D. Š. (P.) įsakymą Nr. 2009/06/08, VSDFV Utenos skyriui remiantis šiuo prašymu, suklastotais UAB (duomenys neskelbtini) pranešimais bei jų priedais apie apdraustuosius už 2008 metų III ir IV ketvirčius, 2009 metų I ketvirtį, D. Š. (P) įsakymu ir vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (žin. 2008, Nr. 149-499) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžią, 2009-09-01 priėmus sprendimą Nr. L11-8329 „Dėl A. P. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą”, jai buvo paskaičiuota 48 814,40 Lt (atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių jai buvo išmokėta 5024,68 Lt, tokiu būdu bendrininkaudama su A. P., apgaule jos naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 5256,58 Lt, išmokėtus jai, kaip motinystės pašalpą, taip pat įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 58 341,22 Lt., mokėtinus jai kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 5024,68 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui 10 281,26 Lt (5256,58 Lt +5024,68 Lt) turtinę žalą.

                            Be to, ji už LR BK 222 str. 1 d. nuteista dėl to, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574  21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 ir 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, tyčia, tai yra siekdama sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, kurių dydį lėmė jos darbo užmokesčio, buvusio 2008 metų III ir IV ketvirčiuose, 2009 metų I ketvirtyje dydis, nuo 2008-01-01 iki 2009-04-30 Kaune, Laisvės al. 101, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tai yra pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies nuostatas („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”), organizuodama bendrovės apskaitą į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius, bei laikotarpiu nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas ir priedus prie jų įrašę duomenis neatitinkančius tikrovės, apie A. P. priėmimą į darbą ir mokamą darbo užmokestį, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

                            A. P. nuteista už LR BK 300 str. 1 d.  dėl to, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) direktore D. Š. (P.), iš anksto žinodama, kad yra nėščia, bendrai su D. Š. (P.) suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos savo naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008-09-01 (duomenys neskelbtini), tarp jos ir D. Š. (P.), kaip darbdavio - UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, sudarė darbo sutartį Nr. 0024, joje nurodant šiuos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dieną, 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, D. Š. (P.) žinodama, kad tokie sutartyje nurodyti duomenys yra melagingi ir, kad A. P. realiai įmonėje nedirbs, kadangi tuo pat metu ji dirbo vadybininkės pareigose UAB(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimą, be to, mokėti tokį didelį darbo užmokestį administratorei už tariamai atliktą darbą nebuvo ekonominio pagrindo, nes jis tiesiogiai įtakojo įmonės sąnaudų dydį (jos padidėjo) ir padidino bendrovės nuostolį (tiek 2008 metais, tiek ir 2009 metais), A. P. bendrai su D. Š. (P.) pasirašė darbo sutartį ir D. Š. (P.) patvirtino bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, tokiu būdu suklastojo šį dokumentą.

                            Be to, ji nuteista už LR BK 182 str. 2 d. dėl to, kad veikdama bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) direktore D. Š. (P.), iš anksto žinodama, kad yra nėščia, bendrai su D. Š. (P.) suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš toliau – VSDFV savo naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, apgaule, tai yra bendrai su D. Š. (P.), kaip darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) atstove, žinodama, kad realiai įmonėje nedirbs, kadangi tuo pat metu dirbo vadybininkės pareigose UAB (duomenys neskelbtini) , esančioje (duomenys neskelbtini) , kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimą, 2008-09-01 (duomenys neskelbtini), sudarė darbo sutartį Nr. 0024, ir D. Š. (P.) joje nurodžius šiuos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad D. P. priimama į UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dieną, 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, bendrai su D. Š. (P.) pasirašius ir D. Š. (P.) patvirtinus bendrovės (duomenys neskelbtini) antspaudu, tokiu būdu joms abejoms suklastojus šį dokumentą, dėl ko jai laikotarpiu nuo 2008-09-02 iki 2009-02-01 buvo priskaičiuota 14 863,56 Lt darbo užmokesčio, D. Š. (P.) pateikus VSDFV Kauno skyriui 2008-10-14 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, 2009-01-16 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį, A. P. 2009 m. vasario 12 d. pateikus VSDFV Utenos skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, 2009-02-06 pažymą Nr. 9/1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, o VSDFV Utenos skyriui remiantis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimais apie apdraustuosius už ataskaitinius 2008 metų III ir IV ketvirčius, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu serija C Nr. 0174924 ir vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin. 2007, Nr. 132-5346) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 2009-03-02 priėmus sprendimą Nr. L11-2270 „Dėl A. P. teisės į motinystės pašalpą” jai buvo paskaičiuota ir išmokėta 5256,64 Lt motinystės pašalpa, po ko D. Š. (P. ) pateikus VSDFV Kauno skyriui 2009-04-28 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį, 2009-06-08(duomenys neskelbtini)priėmus įsakymą Nr. 2009/06/08 dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo, kuriuo A. P. nuo 2009-06-08 suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki 2011-04-08, o A. P. 2009-04-08 pateikus VSDF Utenos skyriui prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, D. Š. (P.) įsakymą Nr. 2009/06/08, VSDFV Utenos skyriui remiantis šiuo prašymu, suklastotais UAB (duomenys neskelbtini) pranešimais bei jų priedais apie apdraustuosius už 2008 metų III ir IV ketvirčius, 2009 metų I ketvirtį, D. Š. (P.) įsakymu ir vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (žin. 2008,Nr. 149-499) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžią, 2009-09-01 priėmus sprendimą Nr. L11-8329 „Dėl A. P. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą”, jai buvo paskaičiuota 48 814,40 Lt (atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių jai buvo išmokėta 5024,68 Lt, tokiu būdu bendrininkaudama su D. Š. (P.), apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 5256,58 Lt, išmokėtus jai, kaip motinystės pašalpa, taip pat įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 58 341,22 Lt., mokėtinus jai kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 5024,68 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui 10281,26 Lt (5256,58 Lt +5024,68 Lt) turtinę žalą.

                            Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: panaikinti nuosprendžio dalį dėl LR BK 54 str. 3 d. taikymo skiriant A. P. ir D. Š. (P.) švelnesnes nei LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmes; A. P. už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d., paskirti bausmę - laisvės atėmimą 3 metams; vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šią bausmę, o taip pat bausmę, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą už nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. l d., subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;  D. Š. (P.) už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d., paskirti bausmę –laisvės atėmimą 3 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 2d., šią bausmę,   o   taip   pat   kitas   bausmes,   skundžiamu   nuosprendžiu   paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 300 str. l d., 300 str. l d., 300 str. l d., 222 str. l d., subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę -  laisvės atėmimą 3 metams ir 15 MGL (1950 litų) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

                            Skunde nurodoma, jog teismas pagrįstai pripažino D. Š. (P.) ir A. P. kaltomis, teisingai kvalifikavo kiekvienos jų veikas, tačiau nepagristai paskyrė joms švelnesnes nei numato įstatymas bausmes už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.(sukčiavimą), tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas tinkamai nesivadovavo bausmės paskirtimi ir tai numatančiu LR BK 41str. 2d., be to, netinkamai pritaikė LR BK 54str. 3d. nuostatas (taikė BK 54 str. 3d. normą, nesant pagrindo ją taikyti). Nors aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodo taikantis BK 62 str. 1 ir 3 dalių nuostatas, tačiau iš nurodytų straipsnių, tame tarpe ir BK 54str. 3d., kuriais teismas vadovavosi pripažindamas A. P. ir D. Š. (P.) kaltomis bei paskirdamas joms bausmes manytina, kad šioje vietoje teismas padarė techninę rašybos klaidą ir skirdamas švelnesnes nei numato įstatymas bausmes A. P. ir D. Š. (P.) už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d., vadovavosi iš tikrųjų būtent LR BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Be to, teismas netinkamai pritaikė ir bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuojančias LR BK 63 str. nuostatas bendrindamas A. P. paskirtas bausmes - jas subendrino iš dalies sudėdamas, nors privalėjo taikyti bausmių apėmimą (BK 63str. 5d. 2p.), kadangi veikos, už kurias A. P. paskirtos bausmės, yra tyčiniai nesunkus ir sunkus nusikaltimai, kas reiškia, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 str.). Dėl šių aplinkybių  Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendis turi būti pakeistas LR BPK 328 str. l p. numatytu pagrindu.

                            Apelianto manymu teismo išdėstyti motyvai dėl švelnesnės bausmės skyrimo neįtikinami ir neįrodo, kad LR BK 54 str. 3 d. norma pritaikyta tinkamai.

              Skunde teigiama, jog teismas nenustatė ir skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai pripažinti, kad LR BK 182 str. 2d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. P. ir D. Š. (P.) už jų padarytas nusikalstamas veikas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nors teismas nurodė, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistosioms prieštarautų teisingumo principui, tačiau nepakankamai atskleidė šio principo esmę, be to, taikydamas šį principą atsižvelgė tik išimtinai į nuteistųjų interesus, siekdamas apsaugoti tik juos, tokiu būdu nesivadovavo ir LAT suformuota praktika šiuo klausimu.

Skunde nurodoma, jog skiriant bausmes A. P. ir D. Š. (P.) už nusikaltimą, numatytą LR BK 182str. 2d., atsižvelgtina į tai, kad jos padarė iš anksto suplanuotą šį sunkų nusikaltimą, lydimą ir nesunkių bei apysunkio nusikaltimų padarymo, nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikaltimą jos padarė veikdamos bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. a p.).  Šis sunkus nusikaltimas buvo baigtas ir jų suplanuotas nusikalstamas tikslas buvo pasiektas, dėl ko VSDFV biudžetui, kai dalis įgytos teisės buvo realizuota ir pašalpa įgyta, o tuo pačiu ir visai Lietuvos valstybei bei jos piliečiams yra padaryta pakankamai didelė -daugiau nei 13000 litų reali turtinė žala, taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad kaltinamosios neteistos, duomenų apie jų atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus ar padarytus administracinės teisės pažeidimus negauta, į tai, kad kaltinamoji D. Š. (P.) yra išsituokusi, nėščia o A. P. netekėjusi, be to augina mažametį vaiką. Tai pat įvertintina ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK už sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2d. numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas negali būti atidėtas, kaltinamosioms skirtina už šią veiką laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su kitomis paskirtomis bausmėmis ir paskyrus galutinę laisvės atėmimo bausmę, ji privalės būti vykdoma realiai.

              Apeliaciniu skundu nuteistoji D. Š. (P.) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi apeliantė nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teigiama, jog D. P., būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktore, su A. P. sudarė darbo sutartį, nepažeisdama LR Darbo kodekso reikalavimų.  Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vienas iš fiktyvios darbo sutarties požymių yra joje numatytas 3000 Lt darbo užmokestis. Didesnis darbo užmokestis pagal susitarimą turėjo kompensuoti papildomas A. P. išlaidas. Pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas, nėra. Nors UAB (duomenys neskelbtini) 2008 metais patyrė nuostolius, tačiau turėjo 839 124 Lt pajamų, kurios leido atsiskaityti su administratore dirbusia A. P.. Teigiama, jog tikrovės neatitinka ir nuosprendžio išvada, jog A. P. neketino dirbti, o darbo sutartis buvo pasirašytas tik dėl akių, nes byloje yra aukštojo mokslo diplomas, liudijantis, kad 2003 metais jai buvo suteikta vadybininko kvalifikacija. Be to, specialisto išvadoje rašoma, jog A. P. galėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) administratore. Apeliantė taip pat nesutinka su išvada, jog A. P. bendrovėje realiai nedirbto, nes tuo pačiu metu atliko kitus  darbus. A. P. su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutartį 2008-09-01 ir nuo kitos dienos pradėjo dirbti. Tuo tarpu prašymas priimti į UAB (duomenys neskelbtini) rašytas 2008-09-02, darbo sutartis su šia UAB pasirašyta 2008-09-02, nutraukta 2009-07-20 dėl bendrovės bankroto. Pagal verslo liudijimą A. P. dirbo nuo 2008-09-08 iki 2009-09-07. Sudarant sutartį su A. P. nebuvo jokių kliūčių, trukdančių jai dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir atlikti administratorės funkcijas. Be to, sutarties sudarymo metu direktorei nebuvo žinoma, kad A. P. yra nėščia. Be to, darbo įstatymai draudžia atsisakyti priimti į darbą nėščią moterį. A. P. ne tik galėjo pagal turimą išsilavinimą bei kvalifikaciją dirbti administratore, bet ir realiai atliko UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareiginėje instrukcijoje numatytus darbus.

                            Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad suklastota darbo sutartis. LR BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia, tuo tarpu iš bylos įrodomosios medžiagos šis požymis nustatytas nebuvo, nėra išvados dėl objektyviosios šios veikos pusės. Analogiškai teismas nusprendė ir dėl kito LR BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo  (žiniaraščio suklastojimo), kurio apeliantė teigia nepadariusi. Nenurodyta, kokią iš alternatyvių veikų apeliantė padarė, kokie neteisingi duomenys įrašyti. Žiniaraščiuose nurodytas administratorės darbo laikas neprieštaravo norminiams aktams. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad A. P. per darbo dieną dirbs 4 valandas, tačiau nebuvo aptarta nei darbo laiko pradžia, nei jo pabaiga, ir tai neprieštarauja LR DK 146 str. nuostatoms. Su A. P. buvo sutarta, kad ji darbo laiką tvarkys vien savo nuožiūra, todėl jos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir buvo nurodoma tik per dieną dirbto laiko trukmė.

                            Apeliantės manymu nepagrįsta ir teismo išvada, kad apeliantė klastojo ir kitus dokumentus, pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkui žinomai melagingus duomenis. Teismas turėjo išsiaiškinti, iki kada ji realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadove ir galėjo duoti nurodymus. Šiame epizode teismas taip pat be pagrindo priėmėm apkaltinamąjį nuosprendį.

                            Nuteistoji taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai ją pripažino kalta dėl LR BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Teisme turėjo būti nustatyta, kad D. P. su A. P. tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė ar pasisavino svetimą turtą arba įgijo teisę į jį.  Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytą pašalpą asmuo gali gauti mokant įmokas dviem būdais – jas gali mokėti pats asmuo arba įmokas turi mokėti darbdavys. Šiuo atveju nebuvo jokios apgaulės, nes pasirašius su A. P. darbo sutartį, ji buvo privalomai apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jai mokamo darbo užmokesčio buvo apskaičiuojamos bei mokamos socialinio draudimo įmokos. Tokiu būdu byloje nėra ne tik apgaulės, bet ir neatlygintinumo požymių. A. P. dirbo UAB(duomenys neskelbtini) realiai. Tai, kad byloje yra dokumentai liudijantys, jog A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) , duomenys apie jos turėtą verslo liudijimą, dar neleidžia daryti išvados, kad ji nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) . Teisme buvo paaiškinta, kad ji atliko pareigas UAB (duomenys neskelbtini) , ir šie parodymai liko nepaneigti. Kaltinimas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji realiai neatliko jokių užduočių UAB(duomenys neskelbtini). Be to, ta aplinkybė, kad darbovietėje neišliko dokumentai, rodantys A. P. darbo rezultatus, nėra DK reikalavimų pažeidimas. Darbo įstatymai neįpareigoja kaupti kiekvieno darbuotojo nuveiktą darbą fiksuojančius dokumentus. Tai, kad A. P. dirbo iš tikrųjų, atsispindi darbo laiko žiniaraščiuose. Tokiu būdu byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad motinystės socialinio draudimo pašalpas mokančiai institucijai buvo pateikiami tik teisingi duomenys.

                            A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, nuo jo apskaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos, tai yra ji buvo apdrausta. A. P. tikrai tapo nėščia ir buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, turėjo įstatyme numatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas, 2009-04-08 pagimdė dukterį, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Tai rodo, kad A. P. 2009-02-12 pateiktas VSDFV Utenos skyriui prašymas skirti jai motinystės pašalpą, 2009-02-06 pažymą Nr. 9/1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas buvo tikri, kaip tikri buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) pranešimai apie apdraustuosius už atskaitinius 2008 III ir IV ketvirčius. Be to, VSDFV Utenos skyriui pateikti prašymas, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas serija C Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo suklastoti. Šios aplinkybės rodo, kad ištyrus teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje buvusius įrodymus, nebuvo nustatytas nei vienas sukčiavimui būdingas požymis, kas rodo, jog sprendimas nuteisti D. P. dėl LR BK 182 str. 2 d. yra nepagrįstas.

                            Taip pat neparemta baudžiamosios bylos įrodomąja medžiaga nuosprendyje padaryta išvada, kad apeliantė padarė LR BK 222 str.1d. numatytą nusikaltimą. Šiame kaltinime tam tikrų abejonių kyla dėl to, kas yra LR BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas. D. P. asmeniškai įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė, ji kaip įmonės finansininkė pateikdavo tik tam tikrus apskaitai reikalingus duomenis, todėl nuosprendyje pateiktas galimai jos padaryto nusikaltimo formulavimas kelia abejonių. Visi nuosprendyje minimi duomenys buvo tikri, jie buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl nebuvo jokių problemų norint nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį arba struktūrą. Taigi šios aplinkybės liudija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti ją už nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d. yra nepagrįstas. Apibendrinant, apeliantė teigia, jog visa baudžiamosios bylos medžiaga akivaizdžiai rodo, kad D. P. nepadarė nei vienos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Dėl to apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

                            Apeliaciniu skundu nuteistoji A. P. prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi apeliantė nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. A. P. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., požymių. Nepagrįsta teismo išvada, kad ji įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę. Taip pat nepagrįstai priteista iš A. P. ir kitos nuteistosios solidariai VSDFV Utenos skyriui  13 590 Lt, kai nuosprendyje rašoma, kad VSDFV biudžetui ji padarė tik 10 281,26 turtinė žalos. Sprendimas priteisti didesnę sumą, jos manymu, prieštarauja įstatymui.

                            Apeliantė teigia, jog teisme turėjo būti nustatyta, kad A. P. ir D. P. tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė ar pasisavino svetimą turtą arba įgijo teisę į jį, tam panaudodamos nuosprendyje išvardintus dokumentus. Akivaizdu, kad teismo minimi dokumentai nebuvo skirti apgaulei. Tiriamoje situacijoje, esant draudiminiams santykiams, norint gauti Ligos ir motinystė socialinio draudimo įstatyme numatytą pašalpą, būtina mokėti įmokas, kurias gali mokėti darbdavys arba pats asmuo, norinti vėliau gauti išmokas. Paminėto įstatymo 4 str. 1 d. numatė, kad ligos ir motinystės privalomuoju socialiniu draudimu privalomai draudžiami įstatyme nurodyti asmenys, o nedraudžiami- turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai. Apeliantė galėjo apsidrausti savo valia, bet kadangi su ja buvo sudaryti darbo santykiai, ją privalėjo drausti darbdavys. Šiuo atveju apgaulės nebuvo. Pasirašius su A. P. darbo sutartį, ji buvo privalomai apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jai mokamo darbo užmokesčio buvo apskaičiuojamos bei mokamos socialinio draudimo įmokos. Tokiu būdu byloje nėra ne tik apgaulės, bet ir neatlygintinumo požymių. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) realiai. Tai, kad byloje yra dokumentai liudijantys, jog A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) , duomenys apie jos turėtą verslo liudijimą, dar neleidžia daryti išvados, kad ji nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) . Teisme buvo paaiškinta, kad ji atliko pareigas UAB (duomenys neskelbtini) , ir šie parodymai liko nepaneigti. Kaltinimas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji realiai neatliko jokių užduočių UAB (duomenys neskelbtini) . Liudytojos L. K. parodymų negalima laikyti ta informacija, kuri patvirtina kaltinimo teiginius. Jos paaiškinimas, kad ji yra mačiusi A. P. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, neįrodo, kad ji dirbo tik toje bendrovėje. Darbo pobūdis UAB (duomenys neskelbtini) nekliudė jai važinėti į kitus miestus, ieškoti patalpų nuomai ir kt. Be to, nebuvo realiai nustatyta, ką ji iš tikrųjų veikė pagal tą verslo liudijimą, ar tas darbas trukdė jai dirbti administratore UAB (duomenys neskelbtini) . Tokiu būdu išvada, kad ji negalėjo dirbti Kauno įmonėje, yra pagrįsta tik spėjimu. Be to, darbo įstatymai neįpareigoja kaupti kiekvieno darbuotojo nuveiktą darbą fiksuojančius dokumentus. A. P. įgalinimai buvo riboti. Tai, kad A. P. dirbo iš tikrųjų, atsispindi darbo laiko žiniaraščiuose. Tokiu būdu byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad motinystės socialinio draudimo pašalpas mokančiai institucijai buvo pateikiami tik teisingi duomenys. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, nuo jo apskaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos, tai yra ji buvo apdrausta. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, nuo jo apskaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos, tai yra ji buvo apdrausta. A. P. tikrai tapo nėščia ir buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, turėjo įstatyme numatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas, 2009-04-08 pagimdė dukterį, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Tai rodo, kad A. P. 2009-02-12 pateiktas VSDFV Utenos skyriui prašymas skirti jai motinystės pašalpą, 2009-02-06 pažymą Nr. 9/1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas buvo tikri, kaip tikri buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) pranešimai apie apdraustuosius už atskaitinius 2008 III ir IV ketvirčius. Be to, VSDFV Utenos skyriui pateikti prašymas, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas serija C Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo suklastoti. Šios aplinkybės rodo, kad ištyrus teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje buvusius įrodymus, nebuvo nustatytas nei vienas sukčiavimui būdingas požymis, kas rodo, jog sprendimas nuteisti A. P. už LR BK 182 str. 2 d. yra nepagrįstas.

                            Be to, apylinkės teismas pripažino A. P. kalta dėl LR BK 300 str. 1 d. už darbo sutarties suklastojimą. Toks teismo teiginys prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei apylinkės teisme ištirtiems įrodymams. Pasirašydamos darbo sutartį Nr. 0024 D. P. ir A. P. numatė esmines jos sąlygas, nei viena iš šalių pretenzijų nereiškė, ši sutartis formos prasme atitiko įstatymų reikalavimus. Sutartis buvo pasirašyta nuo 2008-09-01, o A. P. įsipareigojo atlikti darbines funkcijas nuo 2008-09-02. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad vienas iš fiktyvios darbo sutarties požymių yra joje numatytas 3000 Lt darbo užmokestis. Iš tikrųjų, jai buvo mokamas didesnis atlyginimas, nei už darbą gavo įmonės direktorė. Tai įvyko dėl to, kad jai nebuvo suteiktas nei automobilis, nei mobilaus ryšio telefonas, nei kompiuteris, kuo ji turėjo pasirūpinti pati ir kartu mokėti už suteiktas paslaugas. Pagal susitarimą didesnis darbo užmokestis turėjo kompensuoti jos turimas papildomas išlaidas. Toks susitarimas negali būti laikomas nusikalstamu. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokio dydžio atlyginimas yra objektyviai neįmanomas. UAB (duomenys neskelbtini) gaunamos pajamos leido mokėti tokį darbo užmokestį.

                            Taip pat neatitinka tikrovės teismo teiginys, kad ji neketino dirbti, o darbo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nes byloje yra aukštojo mokslo diplomas, liudijantis, kad 2003 metais apeliantei buvo suteikta vadybininko kvalifikacija. Net ir specialisto išvadoje rašoma, jog apeliantė galėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) administratore.

                            Skunde teigiama, jog nepagrįsta yra teismo išvada, kad ji bendrovėje realiai nedirbo, nes tuo metu atliko kitus darbus. Priešingai, A. P. su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutartį 2008-09-01 ir nuo kitos dienos pradėjo dirbti. Tuo tarpu prašymas priimti į UAB (duomenys neskelbtini) rašytas 2008-09-02, darbo sutartis su šia UAB pasirašyta 2008-09-02, nutraukta 2009-07-20 dėl bendrovės bankroto. Pagal verslo liudijimą A. P. dirbo nuo 2008-09-08 iki 2009-09-07. Sudarant sutartį su A. P. nebuvo jokių kliūčių, trukdančių jai dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir atlikti administratorės funkcijas. Be to, sutarties sudarymo metu direktorei nebuvo žinoma, kad A. P. yra nėščia, nes to ji nežinojo ir pati. Be to, darbo įstatymai draudžia atsisakyti priimti į darbą nėščią moterį. A. P. ne tik galėjo pagal turimą išsilavinimą bei kvalifikaciją dirbti administratore, bet ir realiai atliko UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareiginėje instrukcijoje numatytus darbus. Teismo teiginys, kad darbo sutartis yra suklastota, yra nepagrįstas ir  jis prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Iš skundžiamo nuosprendžio nematyti, kokie A. P. veiksmai įrodo, kad ji padarė LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl lieka neaišku, pagal kurį LR BK 300 str. 1 d. numatytą požymį teismas nusprendė, kad ji pasirašydama darbo sutartį su D. P. padarė nusikalstamą veiką, tai yra suklastojo dokumentą. Liko neįrodytas subjektyvusis šios veikos požymis – tyčia. Visa tai apibendrinant, apeliantė teigia, jog apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – A. P. išteisinantis nuosprendis.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad nuteistųjų D. P. ir A. P. apeliaciniai skundai turi būti atmesti, prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.

D. Š. (P.) apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore. 2008m. buvo apie 15 darbuotojų: parduotuvėje dirbo ji pati, vedėja ir pardavėja konsultantė, kompiuterių tvarkytojas-meistras, transporto srityje dirbo direktorius ir du vairuotojai, administratore dirbo A. P., buhalterijoje dirbo G. B. ir dar 4 darbuotojos. Buhalteris buvo G. B.. Iki priimant G. P. į administratoriaus pareigas, anksčiau jose nedirbo kitas žmogus. Įmonė norėjo plėstis, ieškojo patalpų Vilniuje. Kadangi pati neturėjo laiko ieškoti patalpų, buvo nuspręsta įdarbinti kitą asmenį. Firma užsiėmė drabužių mažmenine ir didmenine prekyba, buhalterijos paslaugomis, taip pat buvo transporto paslaugos. Turėjo du automobilius, įsigytus lizinginiu būdu, jie vežiojo krovinius po visą Lietuvą. Administracijoje dirbo ji, A. P. ir buhalterijos merginos. Apeliantės darbo užmokestis buvo 1500 Lt, už telefonus ir kurą buvo mokama atskirai. Ji buvo akcininkė 50 proc., kita firmos dalis priklauso G. B., kuris uždirbo apie 1700 Lt, buhalterė M. B. darbo užmokestis 2000 Lt. Pagrindinį darbą atliko ji ir buhalterė, kiti darbuotojai eiliniai. Kokia firmos finansinė padėtis buvo 2008 m., negali pasakyti, vyko prekyba, nemanė, kad yra kokių nors nuostolių. Negali pasakyti, ar firma turėjo pajamų, nes ji ne buhalterė. PVM pildė buhalteris. 2007 m. pelnas 45 856 Lt. Mėnesio apyvarta buvo įvairi, didžiausia apyvarta buvo 786 425 Lt. A. P. darbo užmokestį nustatė ji. Buvo kalbėta su G. B. žodžiu dėl A. P. priėmimo į darbą ir dėl užmokesčio. Apie naujo žmogaus priėmimą ji pradėjo kalbėti nuo 2008 m. liepos pabaigos, nes Laisvės al. buvo pradėti remontai. Pastebėjo, kad žmonių mažėja, o nuoma labai didelė, todėl ir pradėjo šnekėti, kad reikės ieškoti naujų patalpų. Kiek turėjo apyvartinių lėšų investavimui į naujus objektus, tikslios sumos pasakyti negali, norėjo plėstis visoje Lietuvoje. Būtų uždarę parduotuvę Laisvės al. ir persikraustę į kitas patalpas. Naujoms patalpoms reikalavimas buvo, kad patalpos būtų mažesnės. Patalpas ieškoti buvo A. P. darbas. Patalpų ieškota Kaune, Vilniuje, kituose miestuose. A. P. buvo radusi patalpas Mažeikiuose ir Utenoje. Pati patalpų nebuvo nuėjusi apžiūrėti, jas apžiūrėjo A. P.. Patalpos turėjo būti suremontuotos, kad atvažiavus ir pastačius įrangą galima būtų dirbti. Jai buvo nustatytas 3000 Lt atlygis į mėnesį. Tai buvo susitarimo reikalas. Ji turėjo pati mokėti už kurą atvažiuoti į Kauną, pirkti popierių faksui, susimokėti už telefonus, tai turėjo padaryti iš to paties atlyginimo. Ji surado 3 tiekėjus iš kurių įmonė pirko prekes, tai buvo (duomenys neskelbtini), su jais sutartis nesudaryta, kadangi pirmą kartą prekes pirko, po to gavo konsumaciją. Su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)taip pat nesudarė sutarčių, nes jau pirko iš jų prekes. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos sąskaitos, sutartys nebuvo sudarytos. A. P. ataskaitų nepateikinėjo, nes taip nebuvo sutarta. Ji į darbą atvykdavo į Kauną ne kasdien. Dirbo nuo 15 val. iki 19 val. taip buvo kasdien, leista dirbti namie. Kodėl tai neįtraukta į darbo sutartį, nežino. Ji atveždavo lapus, kuriuose ji rašydavo įmones, mėnesio ataskaitos nedarė. Darbo sutartys registruojamos darbo sutarčių žurnale. Įrašyta vėliau dėl to, kad nepastebėjo, nes ji viena nespėjo. Sodrai reikia pranešti per 3 d., ji pranešė per 2 dienas. Kad A. P. dirbo , (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ji sužinojo, kai pastaroji atnešė dokumentus dėl dekretinių atostogų. Po 2009 m. kovo mėnesio liko tik buhalterinė veikla. Transporto darbuotojai atleisti, kompiuterinės paslaugos nutrauktos. Liko apie 7 darbuotojai. Su A. P. buvo tik darbiniai santykiai. A. P. užpildydavo darbo grafiką ir jai pateikdavo.. A. P. neturėjo kompetencijos sudaryti sutartis. Sutartis sudarinėdavo ji pati, direktorė. A. P. tik ieškojo tiekėjų. Vedėja gaudavo 1200 Lt. A. P. joks materialinis turtas nebuvo patikėtas. Sutartis sudaryta kaip ir visiems darbuotojams vienoda. Į registracijos žurnalą vėliau įregistruota dėl didelio darbo krūvio. R. Š. priimtas į transporto direktoriaus pareigas. (tomas 1, b.l. 21) Sutartis užregistruota Rugsėjo 4 d. nes gali būti, kad buvo mažinamas jam atlyginimas. Visi pakeitimai buvo rugsėjo mėnesį. A. R. buvo vairuotojas, jo sutartis buvo užregistruota rugsėjo 19 d., gali būti, kad jo atlyginimas buvo sumažintas. Kad A. P. laukiasi kūdikio, ji sužinojo gruodžio mėnesį. , nenorėjo jos atleisti. Naujo darbuotojo buvo ieškoma per skelbimus, buvo reikalingas darbuotojas parduotuvei.

Nuteistoji A. P. parodė, jog rado skelbimą darbo biržos tinklapyje, ieškojo pardavėjų.. 2008-09-02 jau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke Utenoje pagal sutartį neterminuotai nuo 8 iki 12 val. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo kabinete. Jos darbas buvo dokumentų tvarkymas. Firma užsiiminėjo automobilių pervežimu, ji taip pat turėjo verslo liudijimą, dirbo ir kirpėja, šeštadieniais, sekmadieniais grožio salone (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)e. Su ja dirbo dar gal 3 kirpėjos, kiek uždirbdavo kirpykloje, nepamena. (duomenys neskelbtini) atlyginimas buvo 1500 lt. Jos išsilavinimas aukštasis, baigusi verslo vadybą. Įmonėje pas D. Š. (P.) dirbo nuo 2008-09-02, turėjo ieškoti tiekėjų, gaminių, patalpų plėtrai. Patalpų reikėjo, kad būtų galima perkelti parduotuvę į mažesnę. Dirbdavo namuose, į firmą atvykdavo tik kartą ar du per savaitę, atveždavo lapus, ką radusi, ir pateikdavo direktorei. Atvykdavo ji po pietų apie 15 val. Kaune buvo vienos patalpos(duomenys neskelbtini), ar buvo daugiau patalpų-nežino. Buhalterijos patalpų nematė, kur buvo kompiuteristai ir vairuotojai, taip pat nežino. Kaune patalpos ir darbo vieta jai nebuvo suteiktos. Pas direktorę ji užtrukdavo 1 ar 2 valandas. Atlyginimą mokėjo grynais direktorė, ant algalapių pasirašydavo. Direktorė nereikalavo pateikti pasiūlymus su datomis. Sutartys nebuvo sudarytos, prekės buvo pirktos. Kelis kartus yra kalbėjusi su G. B.. Nėštumas užregistruotas 2008-09-24, o 2008-09-01 data nebuvo aktuali. Dekretinių atostogų išėjo vasario 2 d. ir jai nežinoma, už kurį laikotarpį suskaičiuojamos dekreto atostogų išmokos. Darbo laikas buvo popietinis. Surastas patalpas naujai parduotuvei ji apžiūrinėjo išoriškai pati , direktorei patalpas apibūdindavo telefonu, dėl patalpų tiesiogiai su vadovu nesitarė. Kad ji nėščia, sužinojo 2008-09-24, neštumo testo pagalba nesitikrino, nors anksčiau teigė, kad apie nėštumą sužinojo rugsėjo pradžioje testo pagalba. Jokio faksuoto dokumento direktorei neturi, faktiškai dėl patalpų su niekuo nesitarė.

Liudytojas G. B. parodė, jog pažįsta abi . D. P. pažįsta geriau, buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai. Ji direktorė, liudytojas- vyr. finansininkas, turėjo 50 proc. akcijų. Įmonės veikla- mažmeninė rūbų prekyba, buhalterinės apskaitos vedimas. A. P. buvo įdarbinta siekiant suaktyvinti prekybą, surasti pigesnes patalpas, ieškoti tiekėjų. D. P. tai derino su juo. Ji ir pasiūlė surasti darbuotoją. Tuo metu objekto Utenoje neturėjo, o ten pigesnės patalpos. Tiekėjų gal tik vieną Utenoje buvo radę. Ar Utenoje su tiekėjais buvo sudarytos sutartys, neatsimena, kur buvo surasti tiekėjai, neatsimena. Kaune parduotuvė buvo adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. parduotuvė nebuvo pelninga. Bendrovė prarado dar kelias įmones, nuostoliai buvo apie 30 000-40 000 Lt. n Skolingi buvo mokesčių inspekcijai, Sodrai, turėjo sutartį lizingu apie 76900 Lt krovininiam automobiliui.  Kiek mokesčių buvo skolingi už kiekvieną ketvirtį, jis neprisimena. Už nuomą taip pat buvo skolingi. 2008 m. jo atlyginimas buvo apie 1500 Lt , po to liko tik 400 Lt. D. P. atlyginimas buvo apie 800 Lt., A. P. mokėjo 3000 Lt už būsimą veiklą. Buvo sutarta, kad bus surasti tiekėjai, manė, kad A. P. turėjo tam gyslelę. Su A. P. žodžiu buvo suderinę veiklą ir atlyginimą. Jis nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo neadekvatus, nes buvo neseniai mirusi žmona (mirė 2008m. sausio mėn.). A. P. mokėjo grynais iš parduotuvėje suprekiautų pajamų. Mokėjo D. P., jis sudarydavo darbo užmokesčio žiniaraščius, pateikdavo deklaracijas. Atskaičius mokesčius, A. P. buvo mokama apie 2000 Lt  . 2008 m. lapkričio mėn. atleisti trys darbuotojai. Sodrai įsiskolinimas buvo, nes nebuvo pakankamai pajamų. Įmonė turėjo ir kitų įsiskolinimų. A. P. buvo teisingai išrašomi mokėjimo žiniaraščiai, orderiai. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildė direktorė D. P.. Taip buvo susitarę. 2009 m. pradžioje veikla sustabdyta, bankrotas. Nutraukta parduotuvės nuomos sutartis. A. P. atliko pirkėjų paieškas, organizavo prekybą.  Darbinių ataskaitų jis neturi. Kiek ji sudarė sutarčių, nežino. Sutartis pasirašydavo tik direktorė. A. P. darbo vieta buvo Laisvės al. 101, bet ji važinėdavo.  Kiek valandų A. P. dirbo, nežino, ją kontroliavo D. P.. Liudytojas tik žiūrėdavo į tabelį ir paskaičiuodavo atlyginimą. Dėl savo ankstesnių parodymų liudytojas nieko negali paaiškinti. Kokios darbo priemonės A. P. buvo suteiktos, nežino, o apie darbo sutartį su A. P. žinoma D. P.. Kodėl darbo sutartis buvo įregistruota atbuline data, jam nežinoma, nes registravo Diana. Priimti  A. P. buvo abiejų- liudytojo ir D. P. interesas. Jai buvo mokama daugiau, kad ji būtų suinteresuota dirbti. Keli darbuotojai buvo atleisti, nes neturėjo iš ko mokėti atlyginimų. Kelios įmonės atsisakė buhalterinių paslaugų. Kodėl nesiūlė dirbti pardavėjoms A. P. pasiūlytų pareigų, ir kodėl būtent ji buvo priimta, negali atsakyti. Ką nuveikė A. P. per 4-5 mėnesius, nesidomėdavo. Apie A. P. nuveiktą darbą jis nežino jokio dokumento. Ar ji buvo materialiai atsakinga, nežino. A. P. kvitų kuro išlaidoms apmokėti nepateikdavo. Liudytojui nebuvo įdomu kaip ji dirba, svarbu, kad uždirbtų. Jam kilo minčių, kad A. P. darbo rezultatų nematyti.

Dėl nuteistųjų D. Š. (.P) ir A. P. apeliacinių skundų

                            Nuteistosios D. Š. (P.) ir A. P. nesutinka su teismo išvadomis dėl faktinių LR BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1d. numatytų nusikalstamų veikų požymius sudarančių aplinkybių nustatymu bei vertinimu, teigia, jog tarp D. P. vadovaujamos įmonės ir A. P. buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, todėl jokios apgaulės nebuvo, nebuvo dokumentų klastojimo, nes į dokumentus įrašyti teisingi duomenys. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmetami.

Nuteistosios iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau- LR BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 str.. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t.y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (Toliau-Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.

LR BK 182 str. sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaule. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar  D. Š. (P.) ir A. P. veikė apgaule, teisiškai reikšminga yra tai, ar darbo sutartis, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) , atstovaujamos direktorės D. Š. (P.) ir A. P. atitiko tikrovę, ar nebuvo fiktyvi, t.y. svarbu nustatyti, kokiu tikslu sutartis sudaryta- ar iš jos kylantiems darbo santykiams įgyvendinti, ar ji šiuos santykius sukūrė, ar tai buvo tik priemonė, siekiant neteisėtai  gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas ir buvo suklastota. Nustatant faktines aplinkybes turi būti vadovaujamasi baudžiamojo proceso kodekse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai vertinami aukščiau nurodytomis taisyklėmis. Kaip jau minėta anksčiau, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė. Aplinkybė dėl fiktyvių darbo santykių, t.y., kad darbo santykiai faktiškai nebuvo susiklostę, jie neegzistavo, teismas nustatė tik išsamiai ištyręs bei visapusiškai įvertinęs surinktų duomenų visumą. Apylinkės teismas nustatydamas, kad darbo santykiai realiai neegzistavo, buvo fiktyvūs, o kartu ir darbo sutartis bei žiniaraščiai, o taip pat ir pranešimai apie apdraustuosius asmenis yra suklastoti, rėmėsi surinktų ir ištirtų duomenų visuma ir pagrįstai konstatavo, jog visos šios aplinkybės patvirtintą kaltinime nurodytą tikslą ir susitarimą fiktyvių santykių pasėkoje susiformavusią teisinę padėtį panaudoti tik kaip apgaulės priemonę, sudarant sąlygas nepagrįstai įgyti turtinę teisę A. P. naudai. Apylinkės teismas nustatydamas šias aplinkybes vertino ne tik nuteistųjų parodymus, liudytojų parodymus, bet ir darbo sutarties sudarymo aplinkybes, vykdymo, darbo funkcijų atlikimo realumą, atsižvelgiant į nėštumo nustatymo laikotarpį, darbą kitoje įmonėje.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog susitarimas dėl darbo buvo tik fiktyvus. Byloje nėra jokių duomenų, neginčytinai patvirtinančių aplinkybę, kad A. P. faktiškai dirbo, o surinktų duomenų visuma pakankama konstatuoti, jog faktiniai darbo santykiai realiai nebuvo susiklostę ir darbo sutartimi jų sukurti neketinta.

Nors pati A. P. teigė, jog ji ieškojo patalpų, klientų, važiuodavo apžiūrėti patalpų, tačiau jokių patikimų duomenų, tai patvirtinančių, byloje nenustatyta. A. P. nurodė, jog nėra sudariusi jokių sutarčių, neatlikusi jokių pirkimų, nepasirašiusi jokių dokumentų, iš kurių galėtų atsispindėti jos darbas. Kokiuose dokumentuose atsispindėjo A. P. darbas, ieškant tiekėjų ar patalpų, kur buvo fiksuojami jos pasiūlymai ar paieška,  kokiuose dokumentuose atsispindi surinktos informacijos perdavimas direktorei nei A. P., nei D. P. nurodyti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. P. teigė, jog ji pateikdavo informaciją raštu ar žodžiu, faksu, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. A. P. nors ir buvo įdarbinta Kaune veikiančioje įmonėje, tačiau nei darbo vietos nei darbo priemonių čia ji neturėjo. Ji žinojo tik parduotuvės adresą ir kitą nuteistąją, tačiau kitų darbuotojų, jų darbo vietų ji nežinojo. Abejoti šių parodymų tikrumu  sudaro pagrindą ir tai, kad A. P. parodė, jog ji apžiūrėjusi patalpas dėl sąlygų tardavosi telefonu, tačiau su vadovais ji nesitardavo, konkrečiai dėl patalpų nuomos ji nekalbėdavo. Be to, vertinant, ar  darbas buvo faktiškai dirbamas turi būti įvertinamos ir kitos aplinkybės. Apeliacinės instancijos nuomone pirmosios instancijos teismas vertindamas dėl darbo santykių realumo, pagrįstai taip pat atsižvelgė ir įvertino darbo sutarties sudarymo aplinkybes, į tai, kad A. P. tuo pačiu metu dirbo ir kitoje bendrovėje. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų A. P. tuo pačiu metu dirbo ir kitoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) taip pat vadybininko pareigose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 8 val. iki 12 val. ir pagal verslo liudijimą kirpykloje, Utenoje. Iš (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog abiejose bendrovėse A. P. darbo laikas užfiksuotas po 4 val. per dieną. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iš ryto, ką patvirtino ir liudytoja L. K., teoriškai A. P. galėtų suspėti dirbti po pietų ir įmonėje, esančioje daugiau nei už 132 km. Formaliai tai neprieštarautų A. P. ir D. P. parodymams, kad A. P. neturėjo faktiškai darbo vietos Kaune, jos darbo laikas buvo po pietų, ji neprivalėjo kiekvieną dieną atvykti į darbo vietą ir atvykdavo tik porą kartų per savaitę, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka pagrįsti faktiškai buvus darbo santykius bei nepakanka pagrįsti aplinkybę, jog A. P. atliko darbo funkcijas. Nepakanka konstatuoti, jog A. P. faktiškai dirbo vadybininkės darbą.  Nors apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti ranka rašyti lapai (kopijos) (t3, b.l. 225-235.), tačiau šie duomenys nelaikytini patikimais, nes pirmosios instancijos teisme nuteistosios negalėjo nurodyti ir pateikti teismui duomenų, kur matytųsi A. P. darbo rezultatas. Be to, šie lapai yra nepatvirtintos kopijos, be datų, be jokių atžymų, kad direktorė būtų gavusi juos, ar kad jie buvo perduoti būtent A. P. darbo metu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu protokole neužfiksuota, kad būtų buvęs pateiktas toks prašymas, prijungti minėtus dokumentus. Dėl šių motyvų nėra pagrindo laikyti šiuos duomenis patikimais.

Iš dalies nuteistųjų parodymus dėl A. P. darbo patvirtina liudytojo G. B. parodymai, kad jam buvo žinoma, jog ketinama priimti A. P., kuri rastų tiekėjų, ieškotų patalpų, padėtų įmonei vystyti veiklą, tačiau šie jo parodymai faktinių darbo santykių nustatymo prasme vertintini kritiškai, nelaikytini patikimais, nes visų pirma jie nenuoseklūs, kadangi G. B. anksčiau neigė matęs A. P., apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog keltą kartų matė A. P., parodymų nesutapimą aiškino tuo, jog anksčiau jis buvo sutrikęs dėl žmonos mirties. Teisėjų kolegijos nuomone tai nėra priežastis pateisinti parodymų prieštaringumą, nes žmona mirusi dar 2008 metų sausio mėnesį, o ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, G. B. negalėjo nurodyti jokių konkrečių A. P. atliktų darbų, darbo rezultatų, nurodė, jog A. P. darbo vieta yra(duomenys neskelbtini), nors nuteistosios nurodė, jog faktiškai darbo vietos Kaune A. P. neturėjo. A. P. kontroliavo D. P..

Darbo santykių realumas pagrįstai vertintas atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes- darbo užmokesčio ekonominio pagrįstumo, darbo sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties įregistravimo datą, siejant jas su nėštumo nustatymo aplinkybėmis.

Kaip matyti iš D. P. ir G. B. parodymų, 2008 metais vasarą ekonominė padėtis įmonėje jau nebuvo gera, nes turėjo daug įsiskolinimų, įmonė veikė nuostolingai. Tuo tarpu direktorei ir akcininkei D. P. žinant šią situaciją A. P. už nekvalifikuotą, neapibrėžtą, nereikalaujantį jokios atsakomybės darbą buvo nustatytas darbo užmokestis ženkliai didesnis nei kitų darbuotojų. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog toks darbdavio pasirinkimas iš esmės buvo ekonomiškai nepagrįstas, nenaudingas įmonei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog neįtikinama, prieštaraujanti logikai situacija, kai D. P., būdama UAB direktore ir akcininke, tuo pačiu turėdama  interesą siekti ekonominės naudos, net ir taupant atlyginimų sąskaita (ką patvirtina tiek pačios direktorės, tiek ir kito akcininko -G. B. atlyginimai už atsakingas pareigas) sutinka mokėti žymiai didesnį atlyginimą A. P. už darbą, kuris  iš esmės yra techninio  pobūdžio ir nereikalaujantis atsakomybės. Nuteistųjų argumentai dėl atlyginimo dydžio bandant pagrįsti kuro, bei kitomis išlaidomis tai pat pagrįstai vertinti kritiškai, nes šios išlaidos kompensuojamos pagal faktiškai patirtas tokio pobūdžio išlaidas, pateikus, jas patvirtinančius dokumentus, ir darbo užmokestis negali būti didinamas kuro, interneto ir telefonų išlaidomis. Vien darbo užmokesčio dydis, jo akivaizdus ekonominis nepagrįstumas pats savaime nepatvirtina darbo santykių ar sutarties fiktyvumo, nes darbo užmokesčio dydis yra šalių tarpusavio susitarimo reikalas. Tačiau kiekvienu atveju ši aplinkybė vertinama kitų aplinkybių kontekste. Šiuo atveju atsižvelgiant ir įvertinant tai, kad nėra patikimų duomenų, jog A. P. faktiškai atliko darbą, įvertinant tai, kad įmonė dirbo nuostolingai, kitų ilgiau dirbančių darbuotojų, o taip pat ir atsakingas pareigas užimančių darbuotojų mėnesinis atlyginimas dirbant 8 valandas per dieną buvo žymiai mažesnis nei sutartyje nurodytas A. P. darbo užmokestis dirbant 4 valandas per dieną, darytina išvada, jog tokius D. P. ir A. P. veiksmus pasirašant sutartį ir nurodant 3000 Lt atlyginimą, teismas pagrįstai vertino ne kaip ekonominės naudos siekimą įmonei, o kaip nukreiptus į vieną tikslą-neteisėtai įgyti teisę A. P. naudai į VSDF biudžeto lėšas, kurios tiesiogiai priklauso nuo atlyginimo dydžio.

Darbo santykių fiktyvumą bei sutarties fiktyvumą, o kartu ir tikslą apgaule A. P. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, kartu su kitais aptartais duomenimis patvirtina ir darbo sutarties sudarymo bei įregistravimo žurnale aplinkybės. Iš darbo sutarčių registracijos žurnalo (t1, b.l. 20-24) matyti, jog visos darbo sutartys, sudarytos 2008-01-02 -2009-01-30 laikotarpiu ar jų pakeitimai ar jų pakeitimai užregistruotos chronologine tvarka ir tik vienos A. P. darbo sutartis įregistruota žymiai vėliau, ne nurodyta jos sudarymo data. Iš įrašų matyti, jog prieš A. P. darbo sutartį įregistruoti R. Š. ir A. R. sutarčių pakeitimai, atitinkamai padaryti 2008-09-04 ir 2008-09-19.  Po A. P. sutarties, įrašu Nr. 44 įregistruota R. G. darbo sutartis 2008-10-02. Kaip matyti A. P. sutartis įregistruota ne iš karto po jos sudarymo, kaip to reikalauja teisės aktai, o žymiai vėliau, laikotarpiu nuo 2008-09-19 iki 2008-10-02, t.y. kaip tik tuo metu, kai buvo patvirtintas A. P. nėštumas. Nors D. P. nurodo, jog ji laiku neįregistravo sutarties dėl didelio užimtumo ar aplaidumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008-08-25 iki 2008-10-02 buvo vos penki įrašai žurnale, dėl kitų įrašų tokių apsirikimų nėra, šie parodymai vertinti kaip nepatikimi. Be to, sutarties užregistravimas atgaline data šią aplinkybę vertinant su kitomis jau aptartomis- t.y. atsižvelgiant į tai, kad nėra objektyvių pagrįstų duomenų dėl faktiškai atlikto darbo, dėl nepagrįsto ekonomiškai atlyginimo, dėl to, jog rugsėjo mėnuo buvo reikšmingas mėnuo pagal tuo metu galiojusį įstatymą apskaičiuojant pašalpą ir tai neabejotinai buvo žinoma jau besilaukiančiai A. P. (nes šis teisės aktas yra viešai paskelbtas, todėl preziumuojama, jog piliečiams yra žinomas), sutartis įregistravo laikas sutampa su tuo laiku kai oficialiai buvo patvirtintas A. P. nėštumas, patvirtina, jog nėštumo faktas buvo žinomas ir D. P., o pati darbo sutartis suklastota nurodant ne tik atgalinę sudarymo datą, tačiau ir kitus tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva sulygtą darbą, darbo laiką, užmokestį. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog D. P. sudarant sutartį ne tik žinojo apie A. P. nėštumą, tačiau  veikė tikslingai, sąmoningai turėdama tikslą padėti A. P. gauti kuo didesnes valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas A. P. išėjus motinystės atostogų.

                            Esant šioms aplinkybėms, t.y. nustačius, jog nėra jokių objektyvių patikimų duomenų, patvirtinančių A. P. darbinių santykių faktą, įvertinus tai, kad A. P. gyveno ir dirbo pagal sutartį bei pagal verslo liudijimą Utenoje net dviejuose darbovietėse, daugiau nei 130 km. atstumu nuo UAB (duomenys neskelbtini) buveinės, bei turėjo Utenoje dvi darbo vietas, todėl dirbti būdama nėščia net trijose darbovietėse, esančiose skirtinguose tokiu atstumu nutolusiuose miestuose turėjo tikrai ribotas galimybes; įvertinus tai, kad darbo sutartis įregistruota atgaline data, pagal chronologiją būtent tuo laikotarpiu, kai buvo nustatytas A. P. nėštumas; sulygtas darbo užmokestis realiai buvo ekonomiškai nepagrįstas ( įmonė tuo metu dirbo nuostolingai, buvo juntami akivaizdūs  2008 metų ekonominės krizės požymiai); sutartyje nurodytas atlyginimas – 3000 Lt už nekvalifikuotą ir nereikalaujantį atsakomybės darbą, dirbant po 4 val. per dieną buvo akivaizdžiai ženkliai didesnis nei įmonės akcininkų, užimančių atsakingas pareigas ir dirbančių po 8 val. per dieną, ir didžiausias iš visų darbuotojų; įvertinus tai, kad darbo sutarties data nurodyta ta, kuri pagal tuo metu galiojusį įstatymą buvo reikšminga apskaičiuojant nėštumo (gimdymo) bei motinystės pašalpas, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog faktinių darbo santykių nebuvo sukurta, darbo sutartis ir kiti dokumentai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl A. P. darbo, suklastoti. Tai padaryta sąmoningai, tyčia, abiem nuteistosioms žinant, jog A. P. nėščia ir siekiant neteisėtai, t.y. apgaule A. P. naudai įgyti svetimą turtą ir didelės vertės turtinę teisę, t.y. VSDF lėšas, išmokamas kaip motinystės pašalpa.

                            Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog D. Š. (P.) ir A. P. veikdamos bendrai suklastojo darbo sutartį, joje nurodant žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. P. priimama į administratorės pareigas, sudaroma neterminuota darbo sutartis bei kitus kaltinime nurodytus duomenis, todėl tiek D. Š. (P.), tiek ir A. P. pagrįstai pripažintos kaltomis, suklastojus darbo sutartį Nr.0024 ir tuo padarius LR BK 300 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

                            Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog D. P. (Š.) ir A. P., žinodamos, kad A. P. nėščia ir kartu suklastojusios darbo sutartį, D. P. pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis VSDF dėl priskaičiuoto atlyginimo bei sumokėtų mokesčių kaltinime nurodytais laikotarpiais ir A. P. pateikus prašymą, o VSDF skyriui priėmus šių tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu sprendimą, priskaičiavus 48 814,40 Lt  motinystės pašalpos bei išmokėjus 5024, 68 Lt  pašalpos, apgaule A. P. naudai įgijo svetimą turtą– VSDF 5 256,58 Lt, išmokėtus kaip motinystės pašalpą, ir įgijo didelės vertės turtinę teisę į 58 341,22 VSDF litus, mokėtinus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 5024, 68 Lt išmokėjus VSDF biudžetui padarė 10 281,26 Lt turtinę žalą. Tuo padarė LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

                            Byloje taip pat pagrįstai nustatyta, kad D. P. būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) , direktore, iš anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia ir suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos ir siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš VSDFV A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis į 2008-10-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 9 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 10 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 11 mėn., į 2009-02-06 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 12 mėn., į 2009-02-09 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2009 m. 1 mėn., patvirtinus pasirašant ir patvirtinant bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, suklastojo visus šiuos dokumentus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1d.

                            Kadangi nustatyta, jog faktinių darbo santykių nebuvo, pagrįstai nustatyta, jog D. P. žinodama anksčiau nurodytas aplinkybes dėl nėštumo bei turėdama jau nuodytą tikslą A. P. naudai įgyti svetimą turtą ir turtinę teisę, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkui G. B. žinomai melagingus duomenis, įrašytus į A. P. darbo sutartį ir darbo laiko paskaitos žiniaraščius, nurodė įrašyti šiuos duomenis į kaltinime nurodytus pranešimus bei jų priedus apdraustuosius asmenis bei nurodžiusi patvirtinti juos kaltinime nurodytais laikotarpiais G. B., o taip pat pačiai D. P. patvirtinus pasirašant 2009-01-15 pranešimą apie padraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį ir jo priedus, pagrįstai nustatyta, jog ji šiuos dokumentus suklastojo ir tuo padarė LR BK 300 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

                            Byloje nustatyta, jog D. P. būdama atsakinga už savo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuodama bendrovės apskaitą į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius, bei laikotarpiu nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas ir priedus prie jų įrašė duomenis, neatitinkančius tikrovės apie A. P. priėmimą į darbą ir mokamą darbo užmokestį. Tuo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies nuostatos („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”). FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 201-04-09 specialisto išvada Nr. 5-2/62 nustatyta ne tik objektyvieji šios veikos požymiai, tačiau ir tai, kad dėl tokios veikos organizuojant įmonės apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tai atitinka LR BK 222 str. 1d. numatytos veikos požymius, todėl D. P. pagrįstai ir teisėtai pripažinta kalta padariusi šį nusikaltimą. Skundo argumentai, jog D. P. netinkamas LR BK 222 str. 1d. numatytos veikos subjektas, nepagrįsti ir yra atmetami, nes atsakomybė pagal šį straipsnį įmonės vadovui kyla iš 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574  21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 ir 2 dalies nuostatų. Be to, byloje nustatyta, jog vyr. finansininkas dokumentus pildė pagal direktorės pateiktus duomenis.

                            Nuteistųjų skundų argumentai dėl neteisingai priteistos turtinės žalos dydžio nepagrįsti, todėl atmetami.

                            Kaip matyti iš byloje pareikšto civilinio ieškinio (t1, b.l. 80-81) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nuteistųjų neteisėtomis veikomis padarytą turtinę žalą sudaro lėšos – 10 281,26 Lt, kurios buvo tiesiogiai pervestos A. P. kaip pašalpa. Šiuo atveju tai yra žala pasireiškusi kaip tiesiogiai iš nusikaltimo kaltininko gauta nauda. Tačiau dėl šių nuteistųjų veiksmų VSDF patyrė žalą ne tik pervesdama pašalpą vienai iš nuteistųjų, tačiau ir pervesdama į valstybės biudžetą 3 309,15 Lt gyventojų pajamų mokesčio, nes VSDF turi pareigą mokėti šį mokestį mokėdama pašalpą. Tai taip pat laikytina turtine žala, nes VSDF tai buvo išlaidos, kurios atliktos dėl nuteistųjų neteisėtų, nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, nors 3 309,15 Lt nusikalstamos veikos aprašyme ir neįvardinta, kaip nusikaltimu padaryta žala, nekvalifikuota kaip būtinasis veikos požymis, tačiau teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad tai turtinio pobūdžio žala, ir ji atsiradusi dėl neteisėtų nuteistųjų veikų, todėl pagrįstai iš D. P. (Š.) ir A. P. solidariai priteista visa nusikaltimu padaryta žala - 13 590,41 Lt.

                            Dėl prokuroro apeliacinio skundo

                            Kauno miesto apylinkės prokuroras skunde teigia, jog nuteistosioms D. P. (Š.) ir A. P. skiriant bausmes, netinkamai pritaikytas baudžiamasi įstatymas, t.y. nepagrįstai pritaikytos LR BK 54 str. 3d. nuostatos, todėl skirta neteisinga, aiškiai per švelni bausmė už LR BK 182 str. 2 dalyje numatytą nusikaltimą, be to, netinkamai pritaikytos bausmių bendrinimo taisyklės bendrinat bausmes A. P..

                            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog prokuroro skundo argumentai dėl nepagrįstai pritaikyto LR BK 54 str. 3 d. nepagrįsti, todėl atmetami.

                            Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

                            Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

                            Kiekvienu atveju skiriant bausmę, turi būti vadovaujamasi LR BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės pagrindais.

                            LR BK 54 str. 3d. nurodyta kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte nustatyta, kad taikydamas švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti LR BK 54 str. 3d. nuostatas galima, kai nėra LR BK 62 str. nurodytų pagrindų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal LR BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal LR BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2007m. balandžio 17 d. nutartyje  2K-7-45/2007 nurodė, kad teisingumas yra vienas  pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdų, tikslų. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

                            Viena iš būtinų sąlygų LR BK 62 str. skirti švelnesnę bausmę yra - kaltininko atvykimas ir pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Tokia aplinkybė byloje nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 str. 2d. 1-6 p. numatytų sąlygų taikyti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę. 

                            Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistosioms už LR BK 182 str. 2d. numatytą nusikaltimą, pagrįstai sprendė, jog taikant LR BK 182 str. 2d. numatytą bausmę-laisvės atėmimą būtų pažeistas teisingumo principas, atsižvelgiant į konkrečias šios nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, o taip pat ir nuteistųjų labai nedidelį pavojingumą.

                            Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė- veika padaryta bendrininkų grupe, kuri didina veikos pavojingumą, tačiau įvertinus kitas veiką charakterizuojančias aplinkybes, nuteistųjų asmenybę, darytina išvada, jog vienintelės įstatyme numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju yra akivaizdžiai per griežta priemonė nubausti nuteistąsias ir pasiekti kitus LR BK 41 str. numatytus tikslus.

                            Vertindamas veikų pavojingumą bei nuteistųjų pavojingumą apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistosios charakterizuojamos išimtinai teigiamai – neteistos, administracine tvarka nebaustos, D. P. dirbo, abi turi pastovias gyvenamąsias vietas, turi šeimas, augina mažamečius vaikus, D. P. laukėsi, šiuo metu pagimdžiusi ir augina vaiką. Nors nuteistosios kaltės nepripažino, žalos neatlygino, veika padaryta tyčia, tačiau vertinant veikos pavojingumą teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jų nusikalstami veiksmai iš dalies buvo nulemti tos aplinkybės, jog jos neteisingai suprato tuo metu galiojusius įstatymus. Be to, kolegijos nuomone, vertinant šios veikos pavojingumą, atsižvelgtina ir į tai, jog duomenys apie padidėjusias socialinio draudimo įmokas, o kartu ir apie padidėjusį A. P. atlyginimą, kas neišvengiamai lemia ir didesnių socialinio draudimo išmokų mokėjimą esant įstatyme numatytiems atvejams (ligos, motinystės), buvo žinomi nuo pat nusikalstamos veikos pradžios, t.y. 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesio, tačiau patikrinimas dėl A. P. darbo buvo atliktas tik po to, kai ji kreipėsi dėl motinystės pašalpos, o dėl ikiteisminio tyrimo kreiptasi praėjus beveik metams po faktinių veiksmų atlikimo. Duomenys dėl padidėjusių pajamų VSDF buvo žinomi, nes buvo pateikiami periodiškai, jie nebuvo specialiai slepiami. Be to, pažymėtina, jog veikos kvalifikavimą LR BK 182 str. 2d. nulėmė tai, jog buvo įgyta didelės vertės turtinė teisė, t.y. teisė į didesnę nei 48 000 litų VSDF išmoką, tačiau faktiškai išmokėta tik 10 281, 26 Lt. Taip pat atsirado daugiau nei trijų tūkstančių litų turtinė žala dėl VSDF sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Ši aplinkybė, t.y. faktinis žalos dydis, o taip pat iš dalies ir veikos padarymo būdas – duomenys žalą patyrusiam subjektui buvo teikiami periodiškai, ir tai, kad A. P. pajamos pagal atitinkamus ketvirčius ženkliai skiriasi, žalą patyrusiam asmeniui buvo žinoma pačioje veikos pradžioje, rodo žymiai mažesnį nei tipinis šios veikos pavojingumą, o kartu įvertinus ir nuteistųjų asmenybes duoda pagrindą išvadai, jog šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės paskyrimas akivaizdžiai būtų neadekvati priemonė nusikalstamai veikai, per griežta priemonė pasiekti bausmės tikslus, todėl akivaizdžiai neteisinga.

                            Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai taikė LR BK 54 str. 3 d., ir skyrė nuteistosioms už LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę- laisvės apribojimą 2 metams.

                            Bausmės D. P. ir A. P. už kitas LR BK 300 str. 1d. numatytas veikas skirtos atsižvelgus bei tinkamai įvertinus visas LR BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, t.y. padarytų veikų pavojingumą, nuteistųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone šios bausmės adekvačios padarytų veikų pavojingumui, nuteistųjų pavojingumą ir yra būtinos bei pakankamos priemonės apsiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

                            Teisėjų kolegija sutinka ir laiko pagrįstu prokuroro skundo argumentą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, LR BK 63 straipsnio nuostatų, bendrinant A. P. skirtas bausmes. A. P. pripažinta kalta ir nuteista už nusikaltimus, numatytus LR BK 300 str. 1d. ir 182 str. 2d. Šios veikos ne tik skiriasi pagal savo pavojingumą, tačiau priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, nes sutinkamai su LR LR BK 11 str., LR BK 300 str. 1d. numatyta veika-nesunkus nusikaltimas, LR BK 182 str. 2d. – sunkus nusikaltimas, todėl bendrinant bausmes, paskirtas už šias veikas teismas turėjo vadovautis ne BK 63 str. 4d., o BK 63 str. 5d. 2p. ir bausmes subendrinti apėmimo būdu, t.y. griežtesne bausme laisvės apribojimu, paskirtu už LR BK 182 str. 2d. numatytą veiką, apimti švelnesnę bausmę- baudą, paskirtą už LR BK 300 str. 1d. numatytą veiką.

                            Apylinkės teismas bendrindamas bausmes A. P. netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, todėl paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Dėl šių aplinkybių Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 str. 1p.,2p.).

                            Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir teisingai nustatė faktines A. P. bei D. P. (Š.) nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismo išvados dėl nusikalstamų veikų įvykių, kaltės, skirtų bausmių pagrįstos išsamia bei visapusiška surinktų duomenų analize, todėl yra teisėtos ir motyvuotos.              

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant A. P. subendrintą bausmę ir dėl to neteisingai paskirtos A. P. galutinės bausmės.

                            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

                                          n u s p r e n d ž i a :

nuteistųjų D. Š. (P.) ir A. P. apeliacinius skundus atmesti;

Kauno miesto apylinkės prokuroro skundą tenkinti iš dalies;

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendį dalyje dėl A. P. skirtų bausmių subendrinimo bei galutinės bausmės pakeisti;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. P. subendrintos paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63str.1,4d. taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams ir 8 MGL dydžio (1040Lt) bauda;

                            vadovaujantis LR BK 63 str. 5d. 2p. A. P. skirtąsias bausmes už nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2d. ir LR BK 300 str. 1d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme -laisvės apribojimu 2 metams, paskirtu už LR BK 182 str. 2d. numatytą veiką, apimti švelnesnę bausmę-8 MGL, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties) litų dydžio baudą, paskirtą už LR BK 300 str. 1d. numatytą veiką, ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

                            Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkė teisėja                                          Regina Cemnolonskienė

Teisėjai:                                                         Svetlana Jurgaitienė

                                                                      Egidijus Jonas Grigaravičius