Civilinė byla Nr. e2A-385-413/2024
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00966-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2; 2.6.1.6.1; 2.6.6.2; 3.3.1.18.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viešvė“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5516-384/2023, pagal ieškovo „Handverk&Interior“ AS netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viešvė“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Modhus prefab“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „Handverk&Interior“ AS (toliau – ir ieškovas, kreditorius) teismui pateiktu ieškiniu prašė:
1.1. pripažinti negaliojančiais ab initio du atsakovės UAB „Viešvė“ (toliau – ir atsakovė) atliktus įskaitymus: 2022 m. spalio 2 d. įskaitymą 3 025 Eur sumai ir 2022 m. spalio 26 d. įskaitymą 4 833,59 Eur sumai;
1.2. priteisti trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Modhus prefab“ (toliau – ir trečiasis asmuo, bankrutuojanti įmonė, bendrovė) iš atsakovės UAB „Viešvė“ 7 858,59 Eur skolą, 348,34 Eur palūkanas (iš viso 8 206,93 Eur), 10,50 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra trečiojo asmens kreditorius, jo kreditorinis reikalavimas patvirtintas Kauno apygardos teismo UAB „Modhus prefab“ iškeltoje bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-593-775/2023). Susipažinęs su bankrutuojančios bendrovės dokumentais, ieškovas nustatė, kad bankrutuojanti įmonė 2022 m. spalio 2 d. ir 2022 m. spalio 26 d. išrašė atsakovei UAB „Viešvė“ PVM sąskaitas faktūras Nr. MDP 00021 ir Nr. MDP 00024, atitinkamai 3 025 Eur ir 4 833,59 Eur sumoms. Atsakovė nurodytų sąskaitų neapmokėjo, nors sąskaitose nurodytas prekes ir paslaugas gavo. Ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl neapmokėtų sąskaitų, tačiau atsakovė atsisakė padengti skolą, nurodydama, kad 2022 m. spalio 2 d. ir 2022m. spalio 26 d. atliko tarpusavio skolų įskaitymus. Ieškovo nuomone, ginčijami įskaitymai atlikti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nes apie įskaitymą nebuvo pranešta bankrutuojančiai įmonei, todėl labiau tikėtina, kad įskaitymai atsakovės buhalteriniuose dokumentuose buvo pažymėti vėliau ir turėtų būti pripažinti negaliojančiais vadovaujantis CK 6.66 straipsnio nuostatomis, kaip pažeidžiantys bendrovės ir jos sąžiningų kreditorių teises bei teisėtus interesus. Be to, anot ieškovo, atsakovės veiksmai, kuomet ji atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą prieš pat bankroto bylos UAB „Modhus prefab“ iškėlimą, kai ši bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, yra nesąžiningi ir neteisėti, nes tokiu būdu atsakovė įgijo pirmenybę prieš kitus bankrutuojančios bendrovės kreditorius ir sumažino bendrovės turimo turto masę.
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad netiesioginis ieškinys turėtų būti atmestas vien dėl to, kad jis neatitinka netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, tai yra atsakovė neturėjo bankrutuojančiai įmonei jokių skolų, kai jai buvo keliama bankroto byla, visos prievolės tarp atsakovės ir trečiojo asmens tuo metu buvo pasibaigusios priepriešinių skolų įskaitymu. Atsakovė 2022 m. kovo 7 d. perdavė trečiajam asmeniui obliuotą statybinę medieną ir lauko dailylentes, išrašė PVM sąskaitą faktūrą VIE NR.0001922 7 858, 59 Eur sumai, kurią trečiasis asmuo turėjo apmokėti iki 2022 m. kovo 14 d. Nustatytu terminu UAB „Modhus prefab“ už prekes neatsiskaitė, tačiau atliko atsakovei projektavimo darbus, už kuriuos pagal 2022 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.MDP00021 pareikalavo atsakovės sumokėti 3 025 Eur, taip pat 2022 m. spalio 26 d. pardavė atsakovei hidraulinį presą už 4 833,59 Eur, išrašydama jai PVM sąskaitą faktūrą Nr.MDP00024. Kadangi 2022 m. kovo 7 d. atsakovės išrašyta sąskaita faktūra nebuvo apmokėta, atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl tarpusavio skolų įskaitymo.
4. Trečiasis asmuo BUAB „Modhus prefab“ prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti nemokumo administratoriui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino atsakovės UAB „Viešvė“ 2022 m. spalio 2 d. įskaitymą 3 025 Eur sumai ir 2022 m. spalio 26 d. įskaitymą 4 833,59 Eur sumai negaliojančiais; priteisė trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Modhus prefab“ iš atsakovės 7 858,59 Eur skolą, 348,34 Eur procesines palūkanas, paskaičiuotas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme (iš viso 8 206,93 Eur); 10,50 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2023 m. birželio 8d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir 185 Eur žyminį mokestį valstybei.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas yra trečiojo asmens kreditorius, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas UAB „Modhus prefab“ iškeltoje bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-593-775/2023), todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai pareiškė teisme netiesioginį ieškinį.
Dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo
7. Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo mėnesį atsakovė UAB „Viešvė“ pardavė trečiajam asmeniui UAB „Modhus prefab“ obliuotą statybinę medieną ir lauko dailylentes. Šio sandorio pagrindu atsakovė 2022 m. kovo 7 d. išrašė ir pateikė apmokėti trečiajam asmeniui PVM sąskaitą faktūrą VIE Nr.0001922 7 858,59 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2022 m. kovo 14 d. Trečiasis asmuo už atsakovei atliktus projektavimo darbus 2022 m. spalio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MDP 00021 3 025 Eur sumai, o už parduotą hidraulinį presą 2022 m. spalio 26 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MDP 00024 4 833,95 Eur sumai. Trečiasis asmuo už įgytą obliuotą statybinę medieną ir lauko dailylentes nustatytu laiku su atsakove neatsiskaitė. 2022 m. spalio 2 d. ir 2022m. spalio 26 d. buvo parengtos pažymos ir atlikta tarpusavio skolų užskaita. Įskaitymų metu bankroto byla trečiajam asmeniui dar nebuvo iškelta.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2022 m. spalio 2 d. ir 2022 m. spalio 26 d. įskaitymai (sandoriai) buvo sudaryti neaiškiomis aplinkybėmis, nes atsakovė atsiliepime į ieškovo patikslintą netiesioginį ieškinį nurodė, kad tarpusavio įskaitymus pasiūlė atlikti trečiojo asmens darbuotojas G. K., tačiau pastarasis 2023 m. spalio 23 d. apklausiamas liudytoju paaiškino, kad jam apie trečiojo asmens ir atsakovės skolų įskaitymus nieko nebuvo žinoma. Be to, atsakovės buhalterė 2023 m. gegužės 3 d. nurodė, kad jokių dokumentų apie skolų įskaitymą nėra.
9. Teismo vertinimu, ginčijami įskaitymai buvo atlikti dėl to, nes atsakovė nebuvo įtraukta į trečiojo asmens kreditorių sąrašą ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad prieš iškeliant trečiajam asmeniui bankroto bylą atsakovė būtų buvusi bankrutuojančios įmonės skolininkė. Anot teismo, 2022 m. spalio 2 d. ir 2022 m. spalio 26 d. sandoriai pažeidė trečiojo asmens ir jos sąžiningų kreditorių teises bei teisėtus interesus, kadangi UAB „Modhus prefab“ ūkinės veiklos nevykdė jau nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., paskutinis bendrovės mokėjimas buvo atliktas 2022 m. rugpjūčio 23 d.
10. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2022 m. spalio 20 d. informavo trečiąjį asmenį apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2022 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui pareiškimą. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi iškėlė trečiajam asmeniui bankroto bylą. Be ieškovo, bankroto byloje yra patvirtinti dar devynių kreditorių reikalavimai. Tai reiškia, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu trečiasis asmuo buvo praktiškai nemokus, nes negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais.
11. Teismo vertinimu, atsakovė, atlikdama su trečiuoju asmeniu tarpusavio įskaitymus, įgijo pirmenybę prieš kitus UAB „Modhus prefab“ kreditorius, tai yra UAB „Viešvė“ visiškai padengė savo reikalavimą, tuo tarpu kiti kreditoriai negavo jokio savo reikalavimų patenkinimo. Remdamasis teismų praktika, teismas pažymėjo, kad veikimas vieno kreditoriaus naudai nesuderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartu. Nagrinėjamu atveju bankrutuojanti UAB „Modhus prefab“ hidraulinį presą įsigijo 2022 m. balandžio 1 d. už 7 139 Eur, o už kelių mėnesių šį presą pardavė atsakovei už 4 833,59 Eur. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina trečiojo asmens ir jos kreditorių teisių pažeidimą, atsakovės nesąžiningumą, nes vieši duomenys patvirtina, kad UAB „Modhus prefab“ nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio nemokėjo mokesčių valstybei, jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai augo. Atsakovė privalėjo suprasti ir suprato, kad sudariusi ginčijamus sandorius, ji gaus reikalavimų patenkinimą ir dėl to nukentės kiti bendrovės kreditoriai.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
12. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens PVM sąskaita faktūra Nr.MDP00021, išrašyta atsakovei 2022 m. spalio 2 d. 3 025 Eur sumai, turėjo būti apmokėta 2022 m. lapkričio 1 d., o PVM sąskaita faktūra Nr.MDP00024, išrašyta 2022 m. spalio 26 d. 4 833,59 Eur sumai, turėjo būti apmokėta 2022 m. lapkričio 25 d., tai yra pirmos sąskaitos apmokėjimas buvo pradelstas 217 dienų, antros sąskaitos - 193 dienas (pradelsimo terminas skaičiuojamas nuo mokėjimo termino dienos iki ieškinio pateikimo dienos – 2023 m. birželio 7d.). Todėl teismas priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovės 348,34 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, nes proceso šalys yra juridiniai asmenys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Viešvė“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš jo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Netiesioginį ieškinį galima pareikšti tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas. Ginčo atveju egzistuoja vienintelė netiesioginio ieškinio sąlygą – ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, kuri yra patvirtina Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-593-775/2023. Tuo tarpu kitų netiesioginio ieškinio sąlygų teismas nenustatinėjo. Atsakovės įsitikinimu, kitos sąlygos šiuo atveju ir neegzistuoja.
13.2. Apeliantė pažymi, kad trečiasis asmuo atsakovės atžvilgiu neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės. Tarpusavio skolų įskaitymai buvo atlikti du kartus: 2022 m. spalio 2d. ir 2022 m. spalio 26 d., t. y. iki teismo nutarties iškelti trečiajam asmeniui bankroto bylą (iki 2023 m. sausio 16 d.). Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra teisėta atsiskaitymo priemonė, kuria pasibaigia šalių prievolės viena kitos atžvilgiu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas trečiojo asmens vardu negalėjo pareikšti ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008).
13.3. Teismas neteisingai ir nepagrįstai vertino actio Pauliana pagrindų buvimą ir savo sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė, atlikdama įskaitymus, įgijo pirmenybę prieš kitus trečiojo asmens kreditorius. Įprastai sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į priešpriešinį reikalavimą, nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainas.
13.4. Atsakovė reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį turėjo nuo 2022 m. kovo 7 d., kada išrašė jam PVM sąskaitą faktūrą VIE Nr. 0001922. Ši sąskaita turėjo būti apmokėta vėliausiai iki 2022 m. kovo 14 d. Teismo patvirtintas trečiojo asmens kreditorių sąrašas patvirtina, kad bankrutuojančios įmonės įsiskolinimų kitiems kreditoriams datos yra vėlesnės (pavyzdžiui, UAB „Baltic line“ – 2022 m. rugsėjo 16; UAB „Wurth Lietuva“ – 2022 m. rugsėjo 29 d. ir 30 d., VBH-TBM, UAB – 2022 m. gegužės 28 d.; UAB „Cramo“ – 2022 m. rugsėjo 12 d.). Tai rodo, kad atsakovės reikalavimas, lyginant ją su kitais kreditoriais, turėjo būti tenkinamas pirmiausiai.
13.5. Ieškovo kreditorinis reikalavimas trečiajam asmeniui yra kildinamas iš sumokėto avanso, tačiau į bylą ieškovas nepateikė jokių duomenų, kada reikalavimas dėl avanso grąžinimo tapo vykdytinas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad tik 2022 m. spalio mėn. pabaigoje kreipėsi į teismą su reikalavimu trečiajam asmeniui dėl avanso grąžinimo. Taigi akivaizdu, kad ginčijamų įskaitymų atlikimo metu trečiasis asmuo neturėjo vykdytino reikalavimo ieškovui. Vadinasi, trečiasis asmuo su ieškovu neturėjo atsiskaityti pirmiau, nei su atsakove. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo teisės buvo pažeistos.
13.6. Hidraulinį presą trečiasis asmuo pardavė ir 2022 m. spalio 26 d. išrašė atsakovei sąskaitą 4 833,59 Eur sumai šalių susitarimu. Tai reiškia, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai. 2022 m. spalio 26 d. atlikus įskaitymą, atsakovės įsigyto hidraulinio preso kaina (4 833,59 Eur) buvo sumažinti trečiojo asmens įsipareigojimai (skola atsakovei). Dėl šios priežasties atsakovė nereiškė kreditorinio reikalavimo trečiojo asmens bankroto byloje. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo pažeisti trečiojo asmens ir jo kreditorių interesai.
13.7. Bankroto byla trečiajam asmeniui buvo iškelta tik 2023 m. sausio 16 d.. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas tik 2022 m. lapkričio 16 d., t. y. po ginčijamų įskaitymų atlikimo. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė iš jokių viešai prieinamų duomenų neturėjo galimybės numatyti ir nuspėti dėl trečiojo asmens galimo nemokumo. Sodros pranešimas dėl susidariusio įsiskolinimo ir informacija apie tai, kad Sodra galimai inicijuos bankroto bylos iškėlimą, buvo išsiųstas tik trečiajam asmeniui. Duomenys apie trečiojo asmens turto areštą, ar kitus jo veiklai taikomus apribojimus, draudžiančius vykdyti sandorius, atsakovei nebuvo žinomi, tokie duomenys niekur nebuvo išviešinti, todėl atsakovė ginčijamų sandorių sudarymo metu veikė sąžiningai.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas „Handverk&Interior“, AS prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
14.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nepasisako dėl įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina kreditorių teisių pažeidimą. Ginčijamų įskaitymų atlikimo metu trečiasis asmuo jau buvo nemokus, ūkinės veiklos nevykdė nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., paskutinį mokėjimą atliko 2022 m. rugpjūčio 23d., o atlyginimą darbuotojams paskutinį kartą sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Atsakovės atlikti įskaitymai ir neįvykdyti mokėjimai pagal trečiojo asmens išrašytas PVM sąskaitas faktūras aiškiai apribojo kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą.
14.2. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad jos reikalavimas turėjo būti tenkinamas pirmiausiai, nes jis buvo seniausiais. Tiek ieškovo, tiek kito kreditoriaus UAB „Padremas“ reikalavimai atsirado dar 2022 m. vasarį, t. y. iki atsakovės reikalavimo teisės atsiradimo. Bendrovės prievolė ieškovui atsirado 2022 m. vasario 10 d., ką patvirtina trečiojo asmens vadovo į nemokumo bylą pateiktas kreditorių sąrašas ir Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis, kuria buvo patvirtina ieškovo reikalavimo teisė.
14.3. Trečiasis asmuo pradėjo perleidinėti savo turtą iškart po to, kai sužinojo apie Sodros ketinimą inicijuoti bendrovei nemokumo bylą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, bendrovė hidraulinį presą įsigijo brangiau, nei už- jį sumokėjo atsakovė. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad hidraulinis presas iš tiesų yra specifinė ir sunkiai realizuojama prekė, ar kad šios įrenginio kaina atitinka rinkos kainą.
14.4. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė bent jau domėjosi trečiojo asmens finansine padėtimi. Atsakovė turėjo žinoti, kad ginčijamų įskaitymų sudarymo metu bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumų ir galimai buvo nemoki. Atsižvelgiant į skolą Sodrai ir nuo 2022 m. kovo mėn. neapmokėta atsakovės sąskaitą, apeliantė turėjo suprasti, kad bendrovės finansinė padėtis yra prasta ir su atsakove ji galimai nebeatsiskaitys. Bet kuris protingas ir atidus verslininkas turėjo į tai atkreipti dėmesį ir susilaikyti nuo bet kokių bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančių veiksmų atlikimo, šiuo atveju – įskaitymo. Kadangi atsakovė nuo tokių veiksmų nesusilaikė, veikė vedama savanaudiškų paskatų, todėl atsakovė pagrįstai buvo pripažinta nesąžiningu asmeniu.
14.5. Teismas turėjo pareigą įvertinti ir nustatyti, ar prievolė iš tiesų baigėsi atlikus tariamus įskaitymus ir įvertinti jų teisėtumą. Teismas konstatavo, kad įskaitymai yra neteisėti, todėl pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus. Priešingas aiškinimas sukurtų situaciją, kai nesąžiningi asmenys, imituodami įskaitymo atlikimą, apsisaugotų nuo bendrovės nemokumo administratoriaus ar jos kreditorių reiškiamų reikalavimų. Kita vertus, ieškovo pareikštas actio Pauliana reikalavimas dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais yra tuo pačiu ir tiesioginis reikalavimas, todėl toks reikalavimas neprivalo kartu atitikti ir netiesioginio ieškinio reikalavimo sąlygų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
16. Bylos duomenimis, ieškovas „Handverk&Interior“, AS teismui pateiktu netiesioginiu ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovės UAB „Viešvė“ 2022 m. spalio 2 d. atliktą 3 025 Eur ir 2022 m. spalio 26 d. atliktą 4 833,59 Eur įskaitymą negaliojančiais ab initio; 2) priteisti trečiajam asmeniu bankrutuojančiai UAB „Modhus prefab“ iš atsakovės 7 858,59 Eur skolą ir 348,34 Eur palūkanas, iš viso 8 206,93 Eur, taip pat 10,50 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
17. Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu ir jo išvadomis, nurodė, kad netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tik tuo atveju, jeigu egzistuoja visos būtinosios ir įstatymu numatytos tokio ieškinio sąlygos. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas. Anot apeliantės, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena netiesioginio ieškinio sąlygą – ieškovo neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į bankrutuojančią įmonę (trečiąjį asmenį) turėjimas, kuri yra patvirtina Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-593-775/2023. Tuo tarpu kitų netiesioginio ieškinio sąlygų teismas nenustatinėjo ir jos neegzistuoja.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu – CK) 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.
19. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 28 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022; kt.).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Viešvė“ pardavė trečiajam asmeniui UAB „Modhus prefab“ už 7 858,59 Eur obliuotą statybinę medieną ir lauko dailylentes, šio sandorio patvirtinimui išrašydama pirkėjai 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą VIE NR.0001922, kurią UAB „Modhus prefab“ įsipareigojo apmokėti iki 2022 m. kovo 14 d., tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau to nepadarė. Tuo tarpu trečiasis asmuo, kaip paslaugos teikėjas ir prekių pardavėjas, 2022 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MDP 00021 deklaravo, kad suteikė atsakovei 3 025 Eur vertės paslaugas už atliktus projektavimo darbus, taip pat pardavė 4 833,59 Eur vertės hidraulinį presą, išrašydama atsakovei apmokėti 2022 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MDP 00024.
22. Iš pateiktų į bylą atsakovės apskaitininkės R. B. 2022 m. spalio 2 d. ir 2022 m. spalio 26 d. buhalterinių pažymų matyti, kad atsakovė tarpusavio skolų užskaitų būdu įskaitė trečiojo asmens 7 858,59 Eur skolą pagal 2022 m kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą VIE NR.0001922 į atsakovės mokėtiną 7 858,59 Eur skolą trečiajam asmeniui pagal jo išrašytas 2022m. spalio 2 d. ir 2022 m. spalio 26 d. PVM sąskaitas faktūras. Minėtą aplinkybę patvirtina ir R. B. elektroninis laiškas, adresuotas ieškovės atstovui.
23. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia įskaitymu, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018; 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Dėl teismo, nagrinėjančio ginčą dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, pareigų kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Dėl juridinio asmens veiklos teisinio reglamentavimo įskaitymo, kaip ir kitų sandorių, sudarymas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, jų vertinimas turi būti paremtas nuoseklia visų įrodymų analize ir atitikti CPK normų bei teismų praktikos suformuluotas bendrąsias įrodinėjimo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
26. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
28. Nagrinėjamu atveju UAB „Modhus prefab“ nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei vėliau įskaitymo fakto neginčijo, iškėlus trečiajam asmeniui bankroto bylą, atsakovė į kreditorių sąrašą bankroto byloje nebuvo įtraukta, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad realiai tarpusavio skolų įskaitymo faktas įvyko, dėl to yra pagrindas teigti, kad po atsakovės atlikto įskaitymo jos ir trečiojo asmens tarpusavio prievoliniai santykiai pasibaigė.
29. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi iškėlė trečiajam asmeniui UAB „Modhus prefab“ bankroto bylą. Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas, į kurį įtrauktas ir ieškovas Handverk & Interior AS su 22 293 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Ieškovo kreditorinis reikalavimas kildinamas iš 2022 m. vasario 10 d. ir 2022 m. kovo 28 d. atliktų trečiajam asmeniui avansinių mokėjimų, susijusių su medinių vidaus ir lauko pertvarų pagaminimu. Kilus ginčui tarp ieškovo ir trečiojo asmens, sumokėtas avansas 22 293 Eur liko negrąžintas, užsakyta mediena – nepagaminta. Reikalavimą grąžinti avansą ieškovas pateikė trečiajam asmeniui 2022 m. spalio 25 d.
30. Taigi, bylos duomenys patvirtina (dėl to ginčo byloje nėra), kad ieškovas yra trečiojo asmens kreditorius, jo finansinio reikalavimo dydis patvirtintas trečiojo asmens bankroto byloje, todėl laikytina, kad ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į savo skolininką, o tai reiškia, kad egzistuoja pirmoji netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga (nutarties 20 punktas).
31. Minėta, kad atsakovė atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kurių bendra suma siekia 7 858,59 Eur (nutarties 21-22 punktai). Taigi ginčas šiuo atveju kyla dėl antrosios ir trečiosios netiesioginio ieškinio taikymo sąlygų, t. y. (i) ar bankrutuojanti įmonė (trečiasis asmuo) turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti; (ii) ar ši jos teisė, kurios ji neįgyvendina, yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. ar ieškovo skolininko (trečiojo asmens) skolininkas (atsakovė) turi pareigą vykdyti savo prievolę dėl 7 858,59 Eur sumos grąžinimo.
32. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko, kurio vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas; skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po ginčijamų tarpusavio skolų įskaitymo atsakovė ir trečiasis asmuo nebuvo viena kitos atžvilgiu nei skolininkė, nei kreditorė, todėl ieškovo skolininkė (bankrutuojanti įmonė) neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Tai reiškia, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta antroji ir trečioji netiesioginio ieškinio taikymo sąlyga.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014, teismas išaiškino, kad netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas, kai juo tik siekiama sukurti skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, kuri dar neegzistuoja. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti reikalavimus bankrutuojančios įmonės skolininkams, jeigu įmonė ir (ar) jos bankroto administratorius nepagrįstai šios teisės neįgyvendina. Tačiau, kaip pirmiau nurodyta, netiesioginis ieškinys gali būti taikomas tik esant visoms būtinosioms jo taikymo sąlygoms. Kita tokio ieškinio pareiškimo sąlygų – skolininkas (trečiasis asmuo) turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę savo skolininkui (atsakovui).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovas būtent ir siekia sukurti trečiojo asmens turtinę teisę į atsakovę, todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad netiesioginio ieškinio pagrindu ginčyti minėtus įskaitymus ieškovas negali, dėl to priešinga tam pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
36. Kita vertus, nors ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį, tačiau savo reikalavimus jis grindė ir actio Pauliana institutu, atitinkamai dėl actio Pauliana sąlygų pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau sprendime šių dviejų skirtingų teisės institutų neatribojo.
37. Pažymėtina, kad actio Pauliano ieškinys ir netiesioginis ieškinys yra savarankiški kreditorių teisių gynimo būdai, kurie kiekvienas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį ir taikymo sritį. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi actio Pauliana naudojamas tada, kai siekiama nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, dėl kurių sumažėjo kreditoriaus galimybė sulaukti reikalavimo patenkinimo iš skolininko. Tuo tarpu netiesioginis ieškinys naudojamas tada, kai skolininkas neįgyvendina savo reikalavimo teisės į savo skolininkus (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir tuo nepagerina savo mokumo, todėl vietoje skolininko tokį reikalavimą gali pareikšti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę turintis kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012).
38. Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas).
39. Taigi vien tai, kad ieškovas ginčijo įskaitymo sandorius pareikšdamas netiesioginį ieškinį, nekeičia ieškinio esmės – byloje pareikštu ieškiniu siekiama apginti kitų kreditorių interesus ginčijant įskaitymo sandorius, kuriais prioritetas atsiskaitant suteiktas vienam kreditoriui, todėl teismas privalo tai įvertinti. CK 6.66 straipsnio pagrindu gali būti ginčijami bet kokie sandoriai, neatsižvelgiant į jų rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007).
40. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jo pareikštas actio Pauliana reikalavimas dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais yra tuo pačiu ir tiesioginis reikalavimas, todėl toks pareiškimas neprivalo kartu atitikti ir netiesioginio ieškinio sąlygų.
41. Ieškinio pareiškimas actio Pauliana pagrindu reiškia tokį bylos šalies pasirinktą savo teisių gynimo būdą, kuriuo įrodinėjama, kad skolininkas dėl nesąžiningų savo veiksmų sumažino mokumą ir suteikdamas prioritetą vienam kreditoriui, paneigė kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą. Dėl to nagrinėjant bylą ieškiniu ginčijamas sandoris įvertinamas pagal actio Pauliana sąlygas, kurios išsamiai aptartos kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).
Dėl actio Pauliana ieškinio ir jo patenkinimo sąlygų
42. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
43. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
Dėl ieškinio senaties termino
44. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
45. Minėta, kad bankroto byla trečiajam asmeniui UAB „Modhus prefab“ buvo iškelta 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. kovo 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. kovo 16 d., į bendrovės kreditorių sąrašą buvo įtrauktas ir ieškovas. Teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi leido kreditoriui atlikti BUAB „Modhus prefab“ dokumentų patikrinimą. Ieškovas, susipažinęs su bendrovės dokumentais, nustatė, kad bendrovė prieš iškeliant jai bankroto bylą išrašė atsakovei už atliktas paslaugas ir parduotas prekes dvi PVM sąskaitas faktūras (2022 m. spalio 2 d. Nr. MDP 00021 ir 2022 m. spalio 26 d. Nr. MDP 00024) atitinkamai 3025 Eur ir 4833,59 Eur sumoms, kurių atsakovė neapmokėjo, todėl 2023 m. gegužės 25 d. pateikė atsakovei pretenziją. Atsakovei neįvykdžius pretenzijoje nurodyto reikalavimo per 3 darbo dienas sumokėti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą 7 858,59 Eur skolą, ieškovas 2023 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais.
46. Taigi, iš aptartų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovas nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti, nes apie savo, kaip trečiojo asmens kreditoriaus, teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo 2023 m. balandžio pradžioje, o į teismą su ieškiniu kreipėsi po dviejų mėnesių.
47. Dėl pirmosios būtinos actio Pauliana ieškiniu pareikšti sąlygos – dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, – teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė ir ginčo dėl to byloje nėra.
Dėl BUAB „Modhus Prefab“ kreditorių teisių pažeidimo / nepažeidimo
48. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021, 22 punktas).
49. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju ginčijamų sandorių sudarymo metu suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
50. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Modhus Prefab“ padavė 2022 m. lapkričio 16 d. Pareiškime, be kita ko, ieškovas nurodė, kad UAB „Modhus Prefab“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui tai dienai sudarė 4 496,09 Eur, iš jų: 4 449,52 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 46,57 Eur delspinigių, darbuotojų tuo metu bendrovėje jau nebuvo, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ji taip pat neturėjo, į raginimus sumokėti įsiskolinimą fondo biudžetui nereagavo. Paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui bendrovė pateikė už 2021 metus, kuriuose buvo nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 31 dienai ji turėjo turto už 30 243 Eur, iš kurio 660 Eur ilgalaikio turto, tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 26 862 Eur. Tokiu būdu jau 2021 metų pabaigoje trečiojo asmens skolos siekė turimo turto, kuris beveik visas buvo trumpalaikis turtas, vertę. VSDFV pareiškime taip pat nurodė, kad pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė UAB „Modhus prefab“ 2022m. spalio 20 d., kuris įteiktas bendrovei 2021 m. spalio 21 d.
51. Į UAB „Modhus prefab“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo įtrauktas ieškovas „Håndverk & Interiør“ AS, kuris pareiškime nurodė, jog Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. kreditoriui išdavė įsakymą dėl 22 293 Eur sumos iš UAB „Modhus prefab“ išieškojimo. Pareiškime taip pat nurodyta, kad kreditorius 2022 m. spalio 26 d. pateikė UAB „Modhus prefab“ reikalavimą grąžinti skolą (sumokėtą avansą), kuris skolininkei buvo sumokėtas dar 2022 m. vasario 10 d. – 2022 m. kovo 28 d.
52. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartyje, kuria trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, konstatavo, kad įmonės turimi kreditoriniai įsipareigojimai devyniems kreditoriams (juridiniams asmenims) 2022 m. lapkričio 30 d. sudarė 71 282,12 Eur, o įmonės mokėtinas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., periodo pabaigai sudarė 10 239,24 Eur sumą. Teismas padarė išvadą, kad juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir tai nėra momentinio pobūdžio finansinės būklės pablogėjimas, pagal esamą situaciją įmonė negali vykdyti įsipareigojimų, joje nedirba jokie darbuotojai, įmonėje atšaukti arba neribotam laikui nukelti suplanuoti projektai, ūkinė veikla sustabdyta, naujų projektų, kurių pagrindu galėtų tęsti veiklą ir įvykdyti įsipareigojimus, įmonė neturi. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi, be kita ko, buvo patvirtintas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 5 475,04 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
53. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo skolininkė UAB „Modhus prefab“ nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio jokios ūkinės veiklos nevykdė, paskutinį mokėjimą atliko 2022 m. rugpjūčio 23 d.
54. Remdamasi aptartomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamų įskaitymų sudarymo metu ( 2022 m. spalio 2 d. ir spalio 26 d.) UAB „Modhus prefab“ buvo faktiškai nemoki, kadangi nemokėjo privalomų mokesčių socialinio draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetams, negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais, nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio, nevykdė ūkinės veiklos nuo 2022 m. rugpjūčio, atleido visus darbuotojus, be to, bendrovė nebuvo pajėgi sumokėti skolos ir apeliantei, atlikusiai ginčijamus įskaitymus, pagal 2022 m. kovo 7 d. išrašytą sąskaitą.
55. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamų įskaitymų metu trečiasis asmuo be ieškovo, Sodros, VMI ir savo darbuotojų, turėjo ir kitų kreditorių, pvz. 719,95 Eur skolą UAB „Baltic Line“, susidariusią pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras; 378,80 Eur skolą UAB „Wurth Lietuva“, atsiradusią nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d.; 4 774,77 Eur skolą UAB „Padremas“, susidariusią pagal 2022 m. vasario 1 d. – 2022 m. balandžio 8 d. išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras; 23 178,84 Eur skolą UAB „Gelmeda“ pagal 2022 m. balandžio 1 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. konstatuotus nekokybiškai atliktus darbus.
56. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamais įskaitymais buvo pažeistos bendrovės kreditorių teisės ir turtiniai interesai, kadangi trečiasis asmuo perleido savo turtą atsakovei ir išrašė PVM sąskaitą už atliktas projektavimo paslaugas (nei projektavimo sutartis, nei projektuojamas objektas nenurodyti) būdama nemoki ir nutraukusi ūkinę veiklą, tokiu būdu sumažindama įmonės turto masę ir pažeisdama kitų kreditorių turtinius interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis.
Dėl ginčijamų įskaitymų šalių nesąžiningumo
57. Kitos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Tai reiškia, kad taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko (trečiojo asmens), tiek trečiojo asmens (atsakovės) nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).
58. CK 6.67 straipsnyje išvardinti atvejai, kada yra preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, t. y. pripažįstama, kad, esant nurodytoms įstatyme aplinkybėms, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Šios įstatyme įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos gali būti paneigtos, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).
59. Remiantis ankstesne kasacinio teismo praktika, pagal objektyvųjį sąžiningumo kriterijų (ką asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai) sąžiningu galėjo būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įgijėjo pareiga domėtis skolininko kitais kreditoriais negali būti absoliutinama: ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po fakto) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56.2 punktas).
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė apie sunkią trečiojo asmens UAB „Modhus prefab“ finansinę padėtį galėjo žinoti (numanyti), nes, kaip minėta prieš tai, trečiasis asmuo negalėjo apmokėti apeliantės dar 2022 m. kovo 7 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Be to, atsakovei buvo prieinami vieši duomenys, iš kurių matėsi, kad UAB „Modhus prefab“ 2022 m. rugpjūčio mėn. skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekė 1 753,37 Eur, 2022 m. rugsėjo mėn. skola šio fondo biudžetui išaugo iki 3 207,61 Eur ir toliau augo. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė privalėjo suprasti ir numatyti, kad sudariusi ginčijamus sandorius ji gaus savo reikalavimų patenkinimą, tačiau dėl to nukentės kiti bendrovės kreditoriai, todėl teismas pagrįstai tokį atsakovės elgesį pripažino nesąžiningu.
61. Trečiojo asmens nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad bendrovė, žinodama apie savo sunkią finansinę padėtį ir nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. nustojusi vykdyti ūkinę veiklą, neturėdama nė vieno darbuotojo, 2022 m. spalio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už projektavimo darbus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, galimai yra fiktyvūs, nes teismui nebuvo pateikti jokie tokius darbus patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgiant į UAB „Modhus prefab“ hidraulinio preso įgijimo (pirkimo) kainą ( 7 139 Eur) ir laiką (2022 m. balandžio 1 d.) ir šios prekės perleidimo atsakovei kainą (4 833,59 Eur) ir laiką (2022 m. spalio 26 d.), nepateikus nei vienai iš įskaitymu suinteresuotų šalių šio turto nuvertėjimo ir jo rinkos kainos įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad hidraulinis presas buvo perleistas atsakovei už ženkliai mažesnę ir trečiajam asmeniui ekonomiškai nenaudingą kainą. Be to, apie atsakovės ir trečiojo asmens nesąžiningą elgesį galima spręsti ir iš įskaitytų tarpusavio skolų dydžio, kurios yra identiškos (7858,59 Eur), kadangi mažai tikėtina, kad šalis siejusių faktiškai dviejų priešpriešinių sandorių kaina visiškai sutaptų.
Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius
62. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas (nagrinėjamu atveju bankrutuojanti įmonė) jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje prieš tai nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovė neprivalėjo sudaryti turto perleidimo sandorio, juo labiau perleisti šį turtą už ženkliai mažesnę nei įgijimo kainą. Be to, pardavusi apeliantei UAB „Viešvė“ hidraulinį presą, pastaroji už turtą pagal trečiojo asmens pateiktą PVM sąskaitą neatsiskaitė, tačiau atliko ginčijamą įskaitymą, dėl to bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su savo kitais kreditoriais.
Dėl restitucijos taikymo
64. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019). Tai reiškia, kad actio Pauliana pagrindu skolininko sudarytas sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu didesne apimtimi, nei yra būtina kreditoriaus nepatenkintai reikalavimo daliai patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018).
65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs įskaitymus negaliojančiais, taikė restituciją ir priteisė trečiajam asmeniui BUAB „Modhus prefab“ iš atsakovės UAB „Viešvė“ 7 858,59 Eur (3025 Eur + 4833,59 Eur).
66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, minėtame įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 266-292).
67. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, pagrįstai priteisė bankrutuojančiai įmonei pinigų sumą (turtą), kuri bus naudojama atsiskaitymui su visais kreditoriais Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
68. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas ginčijamus sandorius – 2022 m. spalio 2 d. ir 2022 m. spalio 26 d. įskaitymus – pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, kadangi egzistuoja visų būtinų šiam įstatymui taikyti sąlygų visuma.
69. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
70. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovė apeliacinį skundą atmesti, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
71. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 560 Eur. Teismui nusprendus atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovo patirtos išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2023 m. gruodžio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 600,13 Eur (2 000,10 Eur bruto × 1,3), priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Handverk&Interior AS (juridinio asmens kodas 980443078) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viešvė“ (juridinio asmens kodas 300593500) 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Albina Rimdeikaitė