Civilinė byla Nr. e2S-2067-260/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00218-2019-5 

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       3.1.14.8.1.; 3.3.2.5.

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2362-1060/2019 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams M. P. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, sodininkų bendrijai  (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių gynimo, kuria ieškovei R. J. nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. J. 2019 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2019 m. rugsėjo 6 d. su patikslintu ieškiniu, kuriuose prašė: 1) pripažinti ieškovės nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. geodezininkės J. Z. parengto žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini) koordinačių taškus 1-2-6-7-8-1, bei 1992 m. gegužės 20 d. SB (duomenys neskelbtini) parengtą sodo sklypo (duomenys neskelbtini) planą (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal 1992 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos nario M. M., J. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. rugpjūčio 1 d. geodezininkės J. Z. parengto žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini) koordinačių taškus 1-2-6-7-8-1; 3) išreikalauti iš atsakovų VĮ Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, kurių pagrindu buvo perduoti ir įregistruoti neteisingi ieškovės bei atsakovės M. P. S. sklypų kadastro duomenys; 4) ex officio pripažinti negaliojančiais atsakovų VĮ Registrų centro ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus) sprendimus perduoti neteisingus ieškovės bei atsakovės M. P. S. sklypų kadastro duomenis nekilnojamojo turto registro tvarkytojui bei juos registruoti viešame registre; 5) įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini) patikslinti sodų bendrijos bendrąjį planą pagal 1992 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) pirmininko A. P. patvirtintų sklypų (duomenys neskelbtini) planų (duomenys neskelbtini) duomenis bei geodezininkės J. Z. 2019 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini) koordinačių taškus 1-2-6-7-8-1 (ieškovės R. J. sklypui) ir 2-3-4-5-6-2 (atsakovės M. P. S. sklypui); 6) išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžių protokolus, kuriais 1992 m. buvo patvirtinti sodų bendrijos sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys; 7) išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus, patvirtintus 1992 m. kovo 20 d. žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo, kadangi šio teisės akto nėra teisės aktų registre. 

2.       Atsakovas VĮ Registrų centras 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė civilinę bylą pagal ieškovės 2019 m. rugsėjo 5 d. pareikštą patikslintą ieškinį nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.  

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė ieškovei R. J. 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, atšaukė civilinėje byloje Nr. e2-2362-1060/2019 paskirtą 2019 m. spalio 23 d. 10.00 val. teismo posėdį, išaiškino, kad nepašalinus ieškinio trūkumų per teismo nurodytą terminą, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti viešame registre įregistruotus atsakovės M. P. S. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis negaliojančiais toje apimtyje, kiek šie duomenys kertasi su ieškovės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis; pripažinti viešame registre įregistruotus ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis negaliojančiais dalyje dėl šių duomenų neatitikimo ieškovės 2000 m. balandžio 10 d. sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios sutarties sudėtine dalimi esančiam sklypo planui; įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis pagal 1992 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) narės M. M. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (duomenys neskelbtini), bei ieškovės ir M. M. 2000-04-10 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 25 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi teismas nustatė terminą ieškovei tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką pagal parengiamajame posėdyje išdėstytus išaiškinimus. 2019 m. rugsėjo 16 d. parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi ieškovės patikslintas ieškinys buvo priimtas, motyvuojant, kad šioje proceso stadijoje bylos nagrinėjimo ribos (ieškinio pagrindas) yra aiškios, o teismas pats turi teisę tikslinti reikalavimus tiek, kiek sprendimas būtų įgyvendintas, dėl to laikė, jog nėra tikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog pagal Kadastro žemėlapio duomenis geodezininkės J. Z. parengtas žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini) negalės būti įregistruotas, sprendė, kad šioje proceso stadijoje yra tikslinga nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teismas nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodė, kad pareikštu ieškiniu iš esmės yra keliamas ginčas dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį ji 2000 m. balandžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš M. M., ribų nustatymo. Iš ieškinio reikalavimų bei pareikšto ieškinio esmės Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės sklypo ribos negali būti pakoreguotos, atitinkamai nepakoregavus atsakovei M. P. S. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. Išsprendus sklypų ribų klausimą, atitinkamai gali būti pakoreguoti ir įrašai viešajame registre. Kadangi pareikštas ieškinys buvo priėmimo stadijoje,  Specialioji teisėjų kolegija laikė, kad šioje proceso stadijoje nėra žinoma atsakovės M. P. S. pozicija dėl pareikšto ieškinio. Specialioji teisėjų kolegija vertino, kad keliamas ginčas, visų pirma, yra susijęs su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu. A. M. P. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė tenkinti ieškinį ir atstatyti žemės sklypų ribas.

5.       Atsižvelgdamas į Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus ir pateiktus byloje dalyvaujančių asmenų procesinius dokumentus, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Tai reiškia, kad ieškinio dėl žemės sklypų ribų nustatymo faktinį pagrindą sudaro žemės sklypų ribų vietos aplinkybės – jų išmatavimai, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas). Kadangi teismas neturėjo galimybių patikrinti ieškovės pateikto prie patikslinto ieškinio žemės sklypo (schemos) Kadastro žemėlapio duomenų bazėje, atsižvelgdamas į atsakovės VĮ Registrų centro atsiliepime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad pateiktas prie patikslinto ieškinio žemės planas (schema) neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 35-37 punktų, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimų, kas sudaro pagrindą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punkto pagrindu atsisakyti keisti duomenis nekilnojamojo turto kadastre. Todėl teismas laikė, kad patikslinto ieškinio pagrindas ir jo pagrindu suformuluoto dalyko dalis yra netikslūs ir nesukurs ieškovei jokių teisinių pasekmių, nustatė terminą trūkumams pašalinti – papildyti patikslinto ieškinio pagrindą pateikiant patikslintą žemės sklypų ribų planą (schemą) bei pasiūlant patikslinti reikalavimą „ex officio pripažinti negaliojančiais atsakovų VĮ Registrų centras ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus) sprendimus perduoti neteisingus ieškovės bei atsakovės M. P. S. sklypų kadastro duomenis nekilnojamojo turto registro tvarkytojui bei juos registruoti viešame registre“ tiksliais ginčijamų sprendimų duomenimis.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė R. J. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1.                       Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyti įpareigojimai yra nepašalinami arba atitinkami ieškinio trūkumai apskritai neegzistuoja.

1.2.                       Siekdama pašalinti pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą įpareigojimą dėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismui pateikto žemės sklypo (teritorijos) plano (duomenys neskelbtini) patikslinimo ieškovė kreipėsi į planą parengusią matininkę J. Z., kuri patikrinusi minėto plano duomenis dar kartą, palyginusi juos su VĮ Registrų centro oficialiu kadastro žemėlapiu, nustatė, jog planas (duomenys neskelbtini) buvo parengtas visiškai korektiškai ir atitinka faktinę situaciją, bei neprieštarauja VĮ Registrų centro kadastro žemėlapiui. J. Z. parengė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė aiškius argumentus, patvirtinančius, jog nėra nei VĮ Registrų centro atsiliepime nurodytų aplinkybių, nei teismo konstatuotų ieškinio trūkumų, nurodė, jog VĮ Registrų centro kadastro žemėlapis yra sudarytas neteisingai. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi (duomenys neskelbtini) generalinio plano neatitinkančiais VĮ Registrų centras duomenimis ir atsiliepimo argumentais, dėl to nepagrįstai nustatė ieškovės teismui pateikto 2019 m. rugpjūčio 1 d. matininkės J. Z. parengto situacijos plano trūkumus.

1.3.                      Apeliantė nesutinka ir su antruoju pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytu patikslinto ieškinio trukumu dėl to, kad ieškovė ieškinyje turėtų suformuluoti reikalavimą atsakovei M. P. S., nurodant kaip turėtų būti keičiamos M. P. S. sklypo ribos. Mano, jog pareiškusi ieškinį ji gina vien tik savo pažeistas teises. Gindama tik savo teises, ieškovė prašė teismo nustatyti tik jos žemės sklypo ribas. Ieškinio reikalavimo dėl M. P. S. sklypo ribų nustatinėjimo ieškovė nereiškė, atskiro ieškinio dalyko (reikalavimo) dėl to neformulavo. Kiekvienas reikalavimas yra susijęs su žyminio mokesčio mokėjimu, dėl to mokėti papildomą žyminį mokestį už atsakovės žemės sklypo ribų nustatymą ieškovė neturėjo tikslo. Visgi, prašydama teismo savo žemės sklypo ribas nustatyti pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. matininkės J. Z. parengto plano koordinačių taškus 1-2-6-7-8-1, ieškinio tekste ieškovė nurodė, jog M. P. S. žemės sklypo ribos pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. matininkės J. Z. parengtą planą atitinkamai turėtų būti pažymėtos taškais 2-3-4-5-6-2. Todėl mano, kad ji teismui pateikė visą reikalingą informaciją apie savo ieškinio dalyką bei visą informaciją, kaip ieškinio patenkinimas turėtų įtakoti atsakovės M. P. S. žemės sklypo ribas, dėl to keisti ieškinio dalyko ar formuluoti atskiro ieškinio reikalavimo ieškovei nereikia.

1.4.                       Nepagrįstu laikytinas ir pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas įpareigojimas ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimą dėl ex officio atsakovų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir jų perdavimo registruoti viešajame registre. Ieškovė šio teismo trūkumo pašalinti negali, kadangi patys atsakovai savo procesiniuose dokumentuose tiksliau nenurodė sprendimų, kurių pagrindu viešame valstybės registre buvo įregistruoti neteisingi ieškovės ir atsakovės M. P. S. sklypų kadastro duomenys.  Iš bylos medžiagos yra akivaizdu tik tiek, jog neteisingi ieškovės sklypo duomenys atsirado 2008 m. spalio 9 d.. Ieškovei disponuojant tik tokia informacija, kurią pateikė atsakovas ir negalint detaliau nurodyti ieškinio dalyko, ieškovė maksimaliai įmanomai tiksliai suformulavo ieškinio reikalavimą – pripažinti visus ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų iškraipymo sprendimus negaliojančiais ex officio. Ieškovė dėl objektyvių priežasčių negali detaliau suformuluoti šio ieškinio reikalavimo, todėl teismas neturėjo pagrindo nustatyti ieškinio trūkumo.

7.       A. M. P. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog neprieštarauja ieškovės atskirojo skundo argumentams. Mano, kad ieškinys buvo visiškai aiškus ir nebuvo kliūčių teismui nagrinėti bylą.

8.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.                      Pagal ieškovės sklypo 1992 m. gegužės 20 d. planą (duomenys neskelbtini) ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos negali būti pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Po pirmojo parengiamojo posėdžio ieškovei buvo suteikta galimybė kreiptis į specialistus, jog būtų parengtas ginčo teritorijos situacijos planas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, pagal kurį būtų galima nustatyti ieškovės ir atsakovės sklypų ribas. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė 2019 m. rugpjūčio 1 d. parengtą planą, kuriame nėra nurodyti žemės sklypo ribų ilgiai tarp posūkio taškų koordinačių, tačiau nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, norėdamas įsitikinti pateikto plano teisingumu, pažymėjęs nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje plane nurodytas taškų koordinates 1-2-3-4-5-6-7-8 apskaičiavo, kad plane nurodytos teritorijos plotas yra 787,56 kv. m, o ne 817 kv. m. Vien ši aplinkybė įrodo, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. planas yra netikslus. Todėl patenkinus patikslinto ieškinio 2 reikalavimą ieškovės sklypo plotas sumažėtų nuo 409 kv. m iki 399,19 kv. m ir šie duomenys neatitiktų ieškovės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašytų duomenų. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė geodezininkės J. K. (buv. Z.) aiškinamąjį raštą dėl nutartyje nurodytų 2019 m. rugpjūčio 1 d. plano trūkumų, tačiau jame nėra paneigta atsiliepime Nr. 2 nurodyta aplinkybė, kad minėtame plane yra neteisingai nurodytas ginčo teritorijos plotas bei tai, kad ieškovės sklypo plotas sumažėtų ir neatitiktų ieškovės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyto įsigyto sklypo ploto. Geodezininkės nuomone ir teigimu būtent jos 2019 m. rugpjūčio 1 d. plane nurodyti duomenys yra teisingi, o nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra klaidingi. Klaidingų duomenų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvimą, tiek ieškovės atstovas atskirajame skunde, tiek geodezininkė aiškinamajame rašte grindžia ta aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini) plane tarp ieškovės sklypo ir sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo takas, o dabar nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tako ir / ar tarpo tarp šių sklypų nėra. Šie atskirojo skundo ir geodezininkės argumentai teisiškai nepagrįsti, nes visiems yra žinoma teisės aktų principinė nuostata, kad visi nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Ieškovei ir atsakovei priklausančių, o taip pat ir visos (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančių preliminariais matavimais išmatuotų žemės sklypų ribos buvo pažymėtos 2008 m. spalio 9 d., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) planu, kurį pateikė Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrius (dabar – NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyrius). Be to, 2008 m. spalio 9 d. pažymint ieškovės sklypo ribas, jos buvo sutapatintos su žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis ir neliko geodezininkės aiškinamajame rašte minimo tako. Pažymi, jog ieškovė ir geodezininkė nutyli esminę aplinkybę, kad pati ieškovė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane yra pasirašiusi kaip gretimo sklypo savininkė (šio žemės sklypo plano gretimybių lentelėje gretimybė 1-2 yra įrašyta gretimo sklypo savininkė ieškovė R. J. bei yra jos parašas).

3.2.                      Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribos yra žymimos ir gali būti pažymėtos bendrosios kompetencijos teismų priimtų procesinių sprendimų pagrindu tik tuo atveju, jei nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas gavęs įsiteisėjusį teismo sprendimą nenustato aplinkybių nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškinio antruoju reikalavimu teismo yra prašoma įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovės žemės sklypo, kadastro duomenis pagal 1992 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos nario M. M., J. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. rugpjūčio 1 d. geodezininkės J. Z. parengto žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini) koordinačių taškus 1-2-6-7-8-1. Akivaizdu, kad patenkinus tokio pobūdžio reikalavimą ieškovės sklypas perdengtų pusę atsakovės žemės sklypo, nes nėra reiškiamas reikalavimas nustatyti ir atsakovės sklypo ribas pagal tą patį planą tik pagal koordinačių taškus 2-3-4-5-6-2. Šiuo atveju net ieškovei palankaus teismo sprendimo pagrindu duomenys nekilnojamojo turto kadastre nebus keičiami (pagrindas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktas, 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas), o tai reiškia, kad šios civilinės bylos išsprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieškovė turi suformuluoti ieškinio reikalavimą, susijusį su ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribų nustatymu. Be to, Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovės sklypo ribos negali būti pakoreguotos, atitinkamai nepakoregavus atsakovei M. P. S. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, dėl to reikalavimas atsakovei turi būti suformuluotas ieškinyje.

3.3.                      Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad kliūtis pareikšti konkretų reikalavimą dėl atsakovės ir ieškovės sklypų ribų nustatymo yra tai, kad tai yra susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu už dar vieną papildomą reikalavimą. Įstatymų leidėjas CPK 83, 84 straipsniuose numatė atvejus, kad asmenys, negalintys sumokėti žyminio mokesčio, motyvuotu prašymu teismo gali būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas.

3.4.                      Atskirojo skundo teiginys, kad VĮ Registrų centras neturi pagrindo prieštarauti matininkės J. Z. tiksliai nustatytiems riboženklių koordinačių taškams, yra teisiškai nepagrįstas, nes pati matininkė yra nurodžiusi, jog ji kadastrinių matavimų neatliko ir riboženkliais ribų neženklino. VĮ Registrų centras niekada neturėjo ir neturi teisinio intereso nustatant privatiems asmenims žemės sklypo ribas, tačiau VĮ Registrų centras nesutinka su byloje pareikštais reikalavimais tuo pagrindu, kad teismui patenkinus tokio pobūdžio reikalavimus, negalės būti įgyvendinamas teismo sprendimas ir ieškovės sklypo ribos nebus žymimos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal tokio pobūdžio sprendimą. Byloje turi būti reiškiami tokio pobūdžio reikalavimai, kad juos būtų įmanoma įgyvendinti.

9.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės R. J. atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog prie patikslinto ieškinio pateiktas geodezininkės J. Z. 2019 m. rugpjūčio 1 d. parengtas žemės sklypo planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 35-37 punktų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, reikalavimų, kas sudarytų pagrindą atsisakyti keisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktas).

4.2.                      Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės R. J. ir atsakovės M. P. S. nuosavybės teise valdomi žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, t. y. šių žemės sklypų ribų posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirojo skundo argumentai, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. J. Z. parengto plano ir kadastro žemėlapio koordinačių taškai ieškovės bei atsakovės žemės sklypams sutampa, yra visiškai nesuprantami ir atmestini.

4.3.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė R. J. siekia įrodyti, kad pagal esamus dokumentus yra neteisingai įregistruotos jos ir atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribos. Tačiau ieškovė R. J. patikslinto ieškinio 2 reikalavimu teismo prašo įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovės žemės sklypo kadastro duomenis pagal 1992 m. gegužės 20 d. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą bei 2019 m. rugpjūčio 1 d. geodezininkės J. Z. parengto žemės sklypo plano koordinačių taškus 1-2-6-7-8-1. Taigi akivaizdu, ieškovė teismo prašo pakeisti tik jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenis, o atsakovės M. P. S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų ar kitų kadastro duomenų neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovė R. J., siekdama pakeisti savo žemės sklypo ribas, turėtų suformuluoti ieškinio reikalavimą, susijusį su jos ir atsakovės M. P. S. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų nustatymu, t. y. patikslinti patikslinto ieškinio 4 reikalavimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų  (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

12.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111–115, 135 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir šalis per nustatytą terminą trūkumų nepašalina, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

13.       Nustatyta, kad ieškovė, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, susijusias su jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų pažymėjimu nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą 2019 m. birželio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje, ieškovei nustatė terminą ieškovei tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. 2019 m. rugsėjo 16 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas patikslintą ieškovės ieškinį priėmė. Atsakovei VĮ Registrų centras pateikus atsiliepimą į patikslintą ieškinį, paaiškinus, kad pagal kadastro žemėlapio duomenis geodezininkės J. Z. parengtas žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini) negalės būti įregistruotas, pripažino tikslingu nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – papildyti patikslinto ieškinio pagrindą pateikiant patikslintą žemės sklypų ribų planą (schemą),  suformuluoti konkretų reikalavimą, susijusį su ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribų nustatymu, patikslinti ieškinį nurodant tikslius ginčijamus sprendimus. Atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties pateikė ieškovė.

14.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei patikslinus ieškinio pareiškimą teismo nustatyti trūkumai tinkamai nebuvo pašalinti ir liko esminiai ribojantys galimybę išnagrinėti  bylą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

15.       Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą.

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi (duomenys neskelbtini) generalinio plano neatitinkančiais VĮ Registrų centras duomenimis ir atsiliepimo argumentais, dėl to nepagrįstai nustatė ieškovės teismui pateikto 2019 m. rugpjūčio 1 d. matininkės J. Z. parengto situacijos plano trūkumus, pripažįsta jog jis yra nepagrįstas. Kaip matyti iš ieškovės patikslinto ieškinio, ji teismo prašo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal 1992 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos nario M. M., J. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. rugpjūčio 1 d. geodezininkės J. Z. parengto žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini) koordinačių taškus 1-2-6-7-8-1. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo pagal 1992 m. gegužės 20 d. planą (duomenys neskelbtini) ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos negali būti pažymėtos kadastro žemėlapyje, kadangi šis planas parengtas taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis negalima nustatyti nekilnojamojo daikto vietos. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą pagrindu gali būti teismo sprendimas. Tačiau teismo sprendimo pagrindu keičiant nekilnojamojo turto kadastro duomenis, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas privalo įsitikinti ar nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti keisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės ir atsakovės nuosavybės teise valdomi žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, t. y. šių žemės sklypų ribų posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog ieškovė teigdama, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. J. Z. parengto plano ir kadastro žemėlapio koordinačių taškai ieškovės bei atsakovės žemės sklypams sutampa, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Be to, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. gegužės 20 d. atsiliepime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kuriame pažymėtos ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini), o 2019 m. rugpjūčio 1 d. J. Z. parengtas planas prieštarauja šio detaliojo plano sprendiniams. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nurodė, jog prie patikslinto ieškinio pateiktas geodezininkės J. Z. 2019 m. rugpjūčio 1 d. parengtas žemės sklypo planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 35-37 punktų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, reikalavimų, kadangi šių reikalavimų nesilaikymas sudarytų pagrindą atsisakyti keisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktas).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumui pašalinti, t. y. suformuluoti reikalavimą atsakovei M. P. S., nurodant kaip turėtų būti keičiamos M. P. S.sklypo ribos, pripažįsta, jog ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu siekia įrodyti, kad pagal esamus dokumentus yra neteisingai įregistruotos jos ir atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribos, patikslinto ieškinio antru reikalavimu teismo prašo įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovės žemės sklypo kadastro duomenis pagal 1992 m. gegužės 20 d. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą bei 2019 m. rugpjūčio 1 d. geodezininkės J. Z. parengto žemės sklypo plano koordinačių taškus 1-2-6-7-8-1, t. y. prašo teismo pakeisti tik jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenis, o atsakovės M. P. S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų ar kitų kadastro duomenų neginčija. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo nustatyta, jog byloje yra keliamas ginčas dėl privačių asmenų, t. y. ieškovės R. J. ir atsakovės M. P. S., žemės sklypų ribų nustatymo, todėl ieškovės sklypo ribos negali būti pakoreguotos, atitinkamai nepakoregavus atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų. Apeliantei nei pateiktame pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nepateikus aiškaus, tikslaus, suprantamo ir nuoseklaus tarp šalių susiklosčiusių aplinkybių dėstymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovė patikslintame ieškinyje, prašydama pakeisti savo žemės sklypo ribas, taip ir nesuformulavo reikalavimo susijusio su jos ir atsakovės M. P. S. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų nustatymu.

19.       Teisiškai atmestinus kaip nepagrįstus apeliacinės instancijos teismas laiko atskirojo skundo argumentus, kuriais teigiama, jog kliūtis pareikšti konkretų reikalavimą dėl atsakovės ir ieškovės sklypų ribų nustatymo yra ta, kad tai yra susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu už dar vieną papildomą reikalavimą. Teismas pastebi, jog įstatymų leidėjas CPK 83, 84 straipsniuose numatė atvejus, kada asmenys, negalintys sumokėti žyminio mokesčio, motyvuotu prašymu teismo gali būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimas jiems gali būti atidėtas.

20.       Kadangi būtent ieškovei yra keliama pareiga aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą ir suformuluoti ieškinio reikalavimą, kas šiuo atveju, teismui pateikiant patikslintą ieškinį, nebuvo padaryta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 11 p., pagrįstai ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atskirojo skundo argumentai, kuriais ji iš esmės perpasakoja ieškinyje nenuosekliai ir neaiškiai išdėstytas ginčo faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, ieškovei nustatytinas papildomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei R. J. 15 (penkiolikos) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                      Raimondas Buzelis