Nr. DOK-3480

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17721-2022-3

                                                                    (S)

susipažinusi su 2023 m. liepos 18 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7 027,97 Eur žalai atlyginti, 421,68 Eur palūkanų, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 4 927,07 Eur nepagrįstai gautų mokėjimų, 1 573 Eur defektų šalinimo išlaidų, 390  Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus reikalavimus teismas atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.   

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui. Taigi, kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, taip pat nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:

1) ieškovė kildino savo reikalavimą iš šalių sudarytos sutarties netinkamo vykdymo. Tačiau teismai tinkamai nekvalifikavo ginčijamų teisinių santykių ir nenustatė visų būtinų sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Iš apeliacinės instancijos teismo motyvų matyti, kad teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė įgijo turtą be teisinio pagrindo. Taigi, teismai šalių ginčą visiškai nepagrįstai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnį;

2) dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis), tačiau byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, patyrė kokią nors žalą. Lėšos, kurias ieškovė reikalavo jai priteisti, buvo sumokėtos ne jos, bet daugiabučio namo bendraturčių. Teismai nepagrįstai plečiamai aiškino CK 4.242 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 3 straipsnio 4 dalį. Šios normos savaime nesuteikia bendrijai teisės reikalauti žalos iš trečiojo asmens, kai faktiškai tokią žalą galėjo patirti daugiabučio namo bendraturčiai. Kasacinis teismas turėtų išaiškinti, koks yra bendrijos teisinis statutas ir jos galimybė turėti teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinius dėl žalos, kurios bendrija, kaip juridinis asmuo, nėra patyrusi, kai bendrija nėra gavusi bendrijos narių įgaliojimo jiems atstovauti konkrečiame teisminiame ginče ir jų pritarimo perimti bendrijos narių turtines teises (nėra priimtas konkretus sprendimas bendrijos narių susirinkime), kai įmokas yra sumokėję konkretūs bendraturčiai (atskirais atvejais net ne bendrijos nariai), ir reikalauti, kad žala būtų atlyginta būtent bendrijai;

3) ieškovė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą. Nors teismai nurodė, kad susirinkime dalyvavusių bendrijos narių balsų dauguma buvo gautas pritarimas spręsti teismo tvarka klausimą dėl kylančių problemų dėl sutarties su atsakove nutraukimo, bendrijos narių sprendimas nesuteikė bendrijai teisės pareikšti ieškinį teisme. Teismai neturėjo teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad bendrijos nariai balsavimu nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu. Atsakovė akcentavo, kad daugiabučiame name yra net 73 butai ir kitos patalpos, o bendrijai priklauso tik 40 narių. Kadangi atsakovė kėlė klausimą dėl procedūrinio bendrijos sprendimo galiojimo, teismai, remdamiesi byloje esančiais faktiniais duomenimis, be kita ko, tuo, kad bendrijos narių sprendime galimai pasisakyta dėl asmenų, nesančių jos nariais, teisių ir pareigų, privalėjo nagrinėjamoje byloje taikyti DNSBĮ 12 straipsnį ir savo iniciatyva įvertinti sprendimo teisėtumą;

4) teismai netinkamai taikė ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimui grąžinti lėšas, nes ieškovė jau nuo 2013 m. kovo 25 d. žinojo apie priešgaisrinės sistemos problemas. Teismai nepagrįstai nenustatė ieškinio senaties termino pradžios momento ir, pažeisdami teisės normas bei kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas;

6) teismai netinkamai taikė ieškinio senaties terminą pagal CK 6.668 straipsnio 1 dalį reikalavimui dėl lauko terasos vandens nuotekų trapo defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei 2019 m. spalio pabaigoje jau turėjo būti žinoma, kad atlikti darbai galimai turi trūkumų, taigi, ir ieškovei tuo laiku tapo žinoma apie galimus rangos darbų trūkumus. Teismai nepagrįstai vertino, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina 2021 m. kovo 1 d., nes administravimo sutarties nutraukimas ir reikalavimo dėl žalos atlyginimo pareiškimas – tai du skirtingi teisių gynimo būdai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Tačiau kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, kad toks šių normų aiškinimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ (j. a. k. 125596783) 168 (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto akcinės bendrovės SEB banko pavedimu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Alė Bukavinienė

        Artūras Driukas 

        Virgilijus Grabinskas